Byla 2A-836-440/2014
Dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1861-907/2014, pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alnida“, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „VK projektas“ dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas V. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alnida“ išrašytą vekselį 40139,90 Lt sumai, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 11391 dėl 40139,90 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš V. V. išieškotojo UAB „Alnida“ naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „VK projektas“ ir UAB „Alnida“ siejo verslo santykiai, t. y. UAB „VK projektas“ pirkdavo iš UAB „Alnida“ statybines medžiagas. 2013 m. liepos mėnesį ieškovas, atstovaudamas trečiąjį asmenį UAB „VK projektas“ ir veikdamas jo interesais pateikė atsakovei šiferio užsakymą, kuris buvo reikalingas trečiojo asmens vykdomam projektui. UAB „VK projektas“ turėjo atsakovei įsiskolinimą, todėl atsakovės atstovas pareikalavo pasirašyti vekselius, kurių nepasirašius statybinės prekės nebus pateikiamos. Kadangi trečiasis asmuo neturėjo apyvartinių lėšų, ieškovas būdamas trečiojo asmens ne tik darbuotojas, bet ir akcininkas, bei žinodamas, kad negavus statybinių medžiagų įmonė negalės įvykdyti užsakymo pagal sutartį ir dėl to patirs didelius nuostolius, tai yra esant ekonominiam spaudimui bei UAB „VK projektas“ vadovo garantavimui, kad gavus pinigus už atliktus statybos darbus bus su atsakove atsiskaityta, ieškovas pasirašė ginčijamą vekselį 40139,90 Lt sumai. Nors ieškovo turimais duomenimis trečiasis asmuo atliko mokėjimus atsakovei, pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus už statybines medžiagas, tačiau atsakovė, žinodama ir suprasdama, kad vekseliui išrašyti nebuvo jokio teisinio pagrindo, kreipėsi į Vilniaus rajono 1-ojo notarų biurą dėl vykdomoj įrašo išdavimo. Ieškovo teigimu, jis vekselį pasirašė ne savo laisva valia, būdamas priverstas atsakovės UAB „Alnida“ bei UAB „VK projektas“ vadovui patikinus, kad už statybines medžiagas bus apmokėta nedelsiant įvykdžius užsakymą klientui. Ieškovas niekada nebuvo skolingas atsakovei, jokie teisiniai santykiai ginčo šalių vekselio pasirašymo metu nesiejo, atsakovė nesąžiningai siekė, jog vekselį išrašytų ne skolininkas UAB „VK projektas“, tačiau akcininkas V. V.. Be to, ieškovo pasirašytas vekselis neatitinka įstatymo keliamo imperatyvaus abstraktumo reikalavimo, kadangi iš esmės yra priklausomas nuo prievolės, atsiradusios tarp juridinių asmenų UAB „VK projektas“ ir UAB „Alnida“, ir nesusiklosčius jokiems tarpusavio teisiniams santykiams tarp ieškovo ir atsakovės, negalėjo sukurti savarankiškos prievolės ieškovui, todėl atitinkamai buvo išrašytas neteisėtai, ką atsakovė žinojo ir suprato.

4Atsakovė UAB „Alnida“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad būdama sąžininga bei vadovaudamasi šalių bendradarbiavimo bei ekonomiškumo principais sutiko teikti statybines medžiagas ieškovui, suteikti mokėjimo atidėjimą ieškovui pateikus ginčijamą vekselį kaip trečiojo asmens įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonę. Dėl vekselio apmokėjimo ir įsipareigojimų vykdymo, atsakovė siuntė ieškovui pranešimus, pasinaudodamas ikiteismine ginčų sprendimo tvarka kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę, tačiau ieškovas skolos nedengė, su atsakove nebendradarbiavo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl vekselio išrašymo ne savo laisva valia, dėl apsimestinio sandorio sudarymo, bei vekselio pasirašymo esant ekonominiam spaudimui. Pažymėjo, kad ieškovas neginčijo prievolės, kuriai užtikrinti išduotas vekselis, todėl jokio pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu nebuvo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė neteisėtais veiksmais jį vertė pasirašyti vekselį.

5Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB „VK projektas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pats savo valia pasirašė vekselį, kaip papildomą garantą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apylinkės teismas 2014-05-13 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Alnida“ 1476,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „VK projektas“ 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 942,01 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, todėl įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „VK projektas“ su atsakove UAB „Alnida“ 2011-04-06 sudarė sutartį Nr. 11/0406, pagal kurią atsakovė įsipareigojo trečiajam asmeniui parduoti prekes – statybines medžiagas, o trečiasis asmuo – jas priimti ir apmokėti pagal pateiktas PVM sąskaitas- faktūras. Iš PVM sąskaitų - faktūrų teismas nustatė, kad atsakovė trečiajam asmeniui pardavė prekių, trečiasis asmuo prekes gavo, apie tai patvirtino parašu ant PVM sąskaitų - faktūrų, tačiau savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai - su atsakove pilnai neatsiskaitė, nors ir buvo pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas. Iš vykdomojoje byloje esančio paprastojo vekselio teismas nustatė, kad 2013-07-17 ieškovas V. V. atsakovei UAB „Alnida“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 40000,00 Lt sumai, nurodydamas, kad vekselis apmokamas 2013-09-17. Iš Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro išduoto vykdomojo įrašo Nr. 11391 teismas nustatė, jog vekselis, suėjus skolos mokėjimo terminui ir jos nesumokėjus gera valia, buvo pateiktas vykdymui ir pradėtas priverstinis vykdymas. Iš 2010-02-01 darbo sutarties ir UAB „VK projektas“ akcininkų sąrašo teismas nustatė , kad ieškovas UAB „VK projektas“ dirba ( - ) nuo 2010-02-01 iki dabar, bei, kad ieškovas yra ir vekselio pasirašymo metu buvo UAB „VK projektas“ darbuotojas, dirbo ( - ), į kurio pareigas įėjo sutarčių pasirašymas, jų vykdymas, sąskaitų apmokėjimas. Taip pat, kad ieškovas kartu su K. S. buvo UAB „VK projektas“ akcininkais, kad ieškovui priklauso 50 bendrovės akcijų, t. y. jis yra verslininkas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovui prieš pasirašant vekselį nebuvo jokių kliūčių visapusiškai įvertinti prisiimamos prievolės pobūdį, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį, kurį santykiuose su atsakove atstovavo ieškovas, siejo ilgalaikiai tiekimo santykiai, t. y., verslo ir tarpusavio bendradarbiavimo santykiai, ieškovas, kaip trečiojo asmens darbuotojas, iš atsakovės nuolat pirkdavo statybines medžiagas jo gautiems statybos užsakymams vykdyti. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovui taikytinas civiliniuose santykiuose taikomas protingo žmogaus standartas, t. y. ieškovas turėjo veikti pakankamai atidžiai, atsargiai ir atsakingai, rūpintis savo teisėmis. Vertindamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas taip pat atsižvelgė į ieškovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog ieškovas suprato, kad vekselis yra skolos dokumentas, suprato jo sukeliamas pasekmes, jį pasirašė savo valia, bet tikėjo, kad pasekmių išvengs, t. y. skola bus laiku grąžinta iš baigiamo statyti objekto. Ieškovas nesitarė su teisininkais ar kitais kompetentingais asmenimis, kaip pats nurodė, pasitarė su UAB „VK projektas“ vadovu K. S., pasitikėjo partneriu, nesusilaikė nuo abejotino veiksmo - vekselį pasirašė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovo elgesys neatitiko protingo žmogaus standarto, todėl ieškovas turi prisiimti neigiamas tokio elgesio (veikimo) pasekmes. Taip pat teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal su atsakove sudarytą sutartį, tačiau siekiant ir toliau gauti atsakovės parduodamas prekes, atsakovės pageidavimas užsitikrinti parduodamų prekių apmokėjimą ieškovui (kaip trečiojo asmens akcininkui ir darbuotojui) išduodant vekselį, negali būti pripažintas ekonominiu spaudimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ir ieškovas galėjo laisvai pasirinkti – ar pasirašyti vekselį ir toliau gauti iš atsakovės jos tiekiamas prekes, dėl kurių buvo susitarę ir už kurias trečiasis asmuo buvo skolingas, ar trečiajam asmeniui nemokant už prekes, nutraukti tokių prekių tiekimą, t. y. vekselio pasirašymo metu neparduoti šiferio. Ieškovas teisme pripažino, jog jam buvo itin svarbu tęsti savo veiklą ir vykdyti įsipareigojimus klientams, nes grėsė dideli nuostoliai, todėl atsakovės pageidavimas užtikrinti atsiskaitymą už parduotas prekes viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių negali būti pripažintas ekonominiu spaudimu, nes bendrovė ir ieškovas galėjo laisvai pasirinkti – sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, užtikrinant skolos grąžinimą vekseliu, ar ieškoti kitų įmonių, kurios prekiauja šiferiu. Remiantis išdėstytu, teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindo spręsti, kad šiferio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas ir vekselio išrašymas neatitiko šiuos sandorius sudariusių asmenų valios. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės reikalavimas grąžinti skolą pagal vekselį negali būti suprantamas kaip jos nesąžiningas veiksmas ar ekonominis spaudimas ieškovui, nes ji turėjo tokią reikalavimo teisę, kurios neneigė ir pats ieškovas. Ieškovui joks ekonominis spaudimas nebuvo daromas, jam nebuvo grasinama, taip jis pasielgė savo valia, nes būnant UAB „VK projektas“ darbuotoju ir akcininku, t. y. verslininku, turinčiu verslo ir vadovavimo patirties, rūpėjo bendrovės vykdoma veikla, užsakymai ir jos galimai patiriami nuostoliai. Vekselis buvo išrašytas šalių abipusio susitarimo pagrindu, atidedant skolos už parduotą šiferį mokėjimo terminą. Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ir trečiojo asmens vadovas K. S. darė ekonominį spaudimą ieškovui, t.y. reikalavo išduoti vekselį, grasino, bei, kad vekselio išrašymas neatitiko šį sandorį sudariusių asmenų valios. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovės valia buvo tiekti statybines medžiagas trečiajam asmeniui, tai buvo įforminta 2011-04-06 sutartimi, ši valia pasireiškė per trečiojo asmens mokumo, jo patikimumo vertinimą iki sutartinių santykių etape, jo įsipareigojimų atsakovei realų vykdymą, vekselio pasirašymą. Teismas pabrėžė, jog ieškovas nesiekė nutraukti sutartinių santykių su atsakove, neieškojo kito šiferio tiekėjo, iš karto neginčijo pasirašyto vekselio. Kreipimąsi į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu tik pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, tik po to, kai paaiškėjo, kad trečiasis asmuo galimai yra nemokus, teismas įvertino kaip veikimą, neatitinkantį rūpestingo ir atidaus teisinių santykių dalyvio elgesio kriterijų, verčiantį abejoti ieškovo dėstomų aplinkybių bei deklaruojamų tikslų objektyvumu. Teismas pažymėjo, kad vekselio išdavimas buvo naudingas abiems šalims - atsakovei jis garantavo skolos už parduotą šiferį grąžinimą, o ieškovui buvo būtina gauti šiferio statybos darbams pagal gautą užsakymą užbaigti. Ieškovas suvokė, jog vekselis yra skolos dokumentas, tai patvirtino teismo posėdyje, suprato, kad jo nepasirašęs jis šiferio negaus, nes trečiojo asmens ekonominė padėtis buvo prasta, jis nuolat vėluodavo atsiskaityti su kreditoriais, ieškovas suprato, kad neturint įmonei lėšų sumokėti už patiektas prekes, prekių jam neparduos nei viena šiferiu Lietuvoje prekiaujanti įmonė, todėl, jis, gerai žinodamas, jog užtikrina trečiojo asmens prievolės įvykdymą, ir puikiai tą suvokdamas pasirašė ginčijamą vekselį. Vekselio pasirašymas atitiko tikruosius tiek atsakovo, tiek ieškovo ketinimus, tai nebuvo dengimas kito sandorio, tai buvo naujas vienašalis sandoris, vekselis tik atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, būdamas priklausomas nuo pradinės prievolės. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai, kad vekseliu buvo užtikrintas juridinio asmens, kurio dalyviu yra ieškovas, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (prievolių) tinkamas įvykdymas, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, o ne jis, ieškovo pasirašytas vekselis nebuvo apsimestinis, jis atitiko tikruosius šalių ketinimus - ieškovas siekė užtikrinti trečiojo asmens prievolės įvykdymą, o atsakovas siekė, kad vekseliu prievolės įvykdymas būtų užtikrintas, vekselis tik atliko tam tikrą prievolės pagal šiferio pirkimo - pardavimo sandorį, dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas atsakovui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta, todėl sandorio pripažinti apsimestiniu nebuvo pagrindo. Taip pat teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjui, kuris užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, nesudaro teisinio pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu, nes atsakovas, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas UAB „VK projektas“ ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys - šiuo atveju ieškovas. Išanalizavęs ieškovo valios pasirašyti vekselį procesą, ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens teisinius santykius, jų sudarytus sandorius, ieškovo elgesį ir patirtį, tai, kad pats ieškovas gera valia pasirašė vekselį, kad jis vekselį ginčijo ne iš karto, o prasidėjus vykdymo procesui, teismas nenustatė, jog ginčijamas vekselis būtų buvęs išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – LR ĮPVĮ) reikalavimus bei konstatavo, kad pripažinti negaliojančiu vekselio nėra pagrindo, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Iš šalių paaiškinimų ir atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad vekselis ieškovui apmokėjimui buvo pateiktas laiku, iš jo skolą buvo bandoma išieškoti nesikreipiant į notarą, tačiau ieškovas gera valia skolos nepadengė, o trečiasis asmuo padengė tik dalį minėtos skolos, todėl prievolė nėra įvykdyta, ji galiojanti, dėl ko atsakovas pagrįstai kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsižvelgiant, į tai, kad ginčijamo vekselio pateikimo apmokėti terminai nebuvo pažeisti, o ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas teisėtai ir atitinka įstatymo reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ginčijamo vykdomojo įrašo pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1861-907/2014 ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti; jei teismas nuspręstų palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, prašo perskaičiuoti trečiojo asmens UAB „VK projektas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, ieškovo valios išrašant ginčo vekselį, galimybės atsisakyti atsakovės trečiajam asmeniui tiekiamų prekių ir viso to pasekmių tiek UAB „VK projektas“, tiek ieškovui. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas ginčijamą vekselį išrašė siekdamas apsaugoti įmonės, kurios akcininku buvo, teisėtus interesus, nors vekselio išrašymas neatitiko tikrosios ieškovo valios ir visiškai nebuvo jam naudingas. Atsakovė UAB „Alnida“ žinojo, kad teisinio vekselio išrašymo pagrindo nėra, kadangi ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, pats V. V. nėra ir nebuvo skolingas atsakovei ir neprivalo atsakyti už UAB „VK projektas“ prievoles, tačiau nepaisant to, reikalavo ieškovo (ar kito įmonės akcininko) išduoti vekselį, kurio pagrindu būtų užtikrintas UAB „VK projektas“ skolos UAB „Alnida“ grąžinimas. Nors teismas sprendime pažymėjo, kad vekselio V. V. neprivalėjo išduoti atsakovei, ši teismo išvada padaryta tinkamai neįvertinus trečiąjį asmenį su ieškovu siejusių santykių bei UAB „VK projektas“ realios galimybės pasinaudoti kitų statybinių medžiagų tiekėjų paslaugomis. Kaip teismui buvo žinoma iš bylos medžiagos, ginčo vekselio išdavimo metu ieškovas buvo UAB „VK projektas“ akcininkas, todėl, jei ši įmonė būtų patyrusi nuostolių, atitinkamai jų būtų patyrę ir trečiojo asmens akcininkai, įskaitant V. V.. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju galima pripažinti, kad ieškovas buvo netiesiogiai ekonomiškai priklausomas nuo UAB „Alnida“, ko pasekoje, atsakovei atsisakius tiekti trečiajam asmeniui būtinas sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti statybines medžiagas, tiek UAB „VK projektas“, tiek tuo pačiu V. V. būtų patyrę didžiulius nuostolius. Ieškovas V. V. niekada laisva valia nebūtų sutikęs išrašyti vekselio UAB „Alnida“, jis nenorėjo bei neprivalėjo atsakyti už juridinio asmens prievoles. Visgi šiuo atveju ieškovas neturėjo kitos išeities, kaip tik sutikti su atsakovės, kuri vienintelė galėjo suteikti trečiajam asmeniui reikalingas prekes, kurių tiekimas (kaina ir terminai buvo suderinti) ir kurios buvo būtinos tuo metu, reikalavimu, siekiant išvengti sunkių neigiamų ekonominių padarinių tiek UAB „VK projektas“, tiek pačiam ieškovui. Šios faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad vekselio davėjo veiksmai išduodant vekselį vekselio gavėjui UAB „Alnida“ neatitiko ieškovo vidinės valios, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti apelianto atsakovei UAB „Alnida“ 2013-07-17 išduotą vekselį negaliojančiu. Teismui nustačius, kad ginčijamą 2013-07-17 vekselį ieškovas išrašė ne savo laisva valia, tačiau įtakotas atsakovo UAB „Alnida“ ekonominio spaudimo, bei pripažinus vekselį negaliojančiu, atitinkamai teismas turėtų pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 11391 dėl 40139,90 Lt skolos kartu su palūkanomis išieškojimo iš V. V. išieškotojo UAB „Alnida“ naudai, kaip išduotą nesant teisėto pagrindo.

112. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti trečiojo asmens UAB „VK projektas“ naudai 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Nagrinėjamu atveju teismas UAB „VK projektas“ patirtas išlaidas už advokato paslaugas turėjo skaičiuoti neįskaitydamas advokato sugaišto laiko parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu tik buvo rengiamasi nagrinėti bylą teisme. Be to, nors ataskaitoje pažymima, kad teisinės paslaugos - advokato konsultacijos ir atstovavimas teisme trečiajam asmeniui buvo teikiamos iš viso 5 valandas, tai nereiškia, kad konsultacijų laiką, kurio pagrindu teismas apskaičiavo advokato užmokestį, sudaro skirtumas tarp bendro advokato nurodyto teisinių paslaugų teikimui sugaišto laiko bei atstovavimo teisme. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „VK projektas“ byloje dalyvavo ne kaip ginčo šalis, tačiau kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, trečiojo asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus, byla nebuvo itin sudėtinga, apeliantas nemano, kad advokatas, teikdamas UAB „VK projektas“ teisines konsultacijas, sugaišo ilgiau, nei užtruko jo atstovavimas teisme.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alnida“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-13 sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės pageidavimas užtikrinti parduodamų prekių apmokėjimą ieškovui išduodant vekselį, negali būti pripažintas ekonominiu spaudimu, o pats vekselis negali būti laikomas apsimestiniu. Šalys laisvai galėjo apsispręsti dėl savo veiksmų, sudarant sandorį. Ieškovas laisva valia pasirašė vekselį UAB „Alnida“ naudai, suprasdamas, kad tokiais veiksmais gali įtikinti atsakovę sudaryti šiferio pirkimo - pardavimo sandorį, už kurį atsiskaitytų vėliau. Nors apeliantas teigia, kad jis pasirašė vekselį siekdamas išvengti sunkių neigiamų padarinių, neturint kito pasirinkimo, tačiau byloje nebuvo nurodytas nei vienas faktas, kodėl negalėjo šiferio įsigyti iš kitos įmonės, todėl tokie argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys ekonominį spaudimą ieškovo atžvilgiu, nenurodyta, kokiu konkrečiu būdu jis pasireiškė. Ieškovas remiasi tik deklaratyviais tuščiažodžiavimais, atkartodamas įstatymų nuostatas, tuo būdu siekdamas išvengti atsakomybės. Pabrėžtina, kad apeliantas, būdamas verslininkas, suprato vekselio pasirašymo pasekmes. Apelianto teiginiai, kad jam pasirašytas vekselis buvo nenaudingas, neturi teisinės reikšmės, kadangi vekseliu pirmiausia siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė nereikalavo jokių neįprastų ir neprotingų skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių. Be to vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vekselio galiojimas negali būti ginčijamas tuo pagrindu, kad yra prievolės užtikrinimo būdas, kadangi vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „VK projektas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-13 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendė teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovo atsakovei išrašytą vekselį negaliojančiu. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu LR CK 1.91 straipsnio pagrindu, privalo egzistuoti tokio sąlygos – kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų, t.y. kad atsakovė grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo nesąžiningų veiksmų. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo trečiojo asmens naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu, kadangi LR CPK 98 straipsnis neskirsto bylos nagrinėjimo į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ir nagrinėjimą parengiamajame posėdyje. Be to pasirengimas bylai gali vykti ne tik parengiamajame posėdyje, bet LR CPK 227 straipsnyje nustatytais atvejais ir paruošiamųjų dokumentų būdu. Sistemiškai aiškinant Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžių nuostatas bei LR CK 98 straipsnio nuostatas, akivaizdu, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tiek už advokato pagalbą rengiant paruošiamuosius dokumentus, tiek ruošiantis bylai parengiamajame posėdyje teisme.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

17Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu tuo pagrindu, kad sandoris buvo apsimestinis, sudarytas esant ekonominiam spaudimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

18Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovei UAB „Alnida“ išrašytą vekselį 40139,90 Lt sumai tuo pagrindu, kad vekselį ieškovas pasirašė esant ekonominiam spaudimui, ne savo laisva valia. Ieškovo teigimu jis buvo priverstas pasirašyti vekselį už juridinio asmens – UAB „VK projektas“ prievoles, kadangi nepasirašius vekselio būtų patyręs didelius nuostolius. Be to ieškovo vertinimu, jo pasirašytas vekselis neatitiko abstraktumo reikalavimo, kadangi iš esmės priklausė nuo prievolės atsiradusios tarp atsakovės UAB „Alnida“ ir trečiojo asmens UAB „VK projektas“. Atsakovė su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, pabrėžė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ekonominį spaudimą ieškovo atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis teismų praktika, vekselio galiojimas negali būti ginčijamas tuo pagrindu, kad yra prievolės užtikrinimo būdas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į ieškovo pateiktus paaiškinimus dėl vekselio pasirašymo aplinkybių.

19Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo išvadas, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė objektyviai – išklausė šalis, apklausė liudytojus, tyrė visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išsamiai išanalizavo ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).

20Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-17 ieškovas V. V. atsakovei UAB „Alnida“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ieškovas 2013-09-17 be sąlygų įsipareigojo sumokėti atsakovei 40000,00 Lt (v.b. Nr. 0108/13/01080 b.l. 3). 2013-11-26 Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuras išdavė vykdomąjį įrašo Nr. 11391 dėl 40139,90 Lt skolos su priklausančiomis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo mokėjimo termino pasibaigimo, iš V. V. išieškojimo (v.b. Nr. 0108/13/01080 b.l. 2). Iš byloje pateiktos 2011-04-06 sutarties Nr. 11/0406 pasirašytos tarp UAB „Alnida“ ir UAB „VK projektas“ matyti, kad minėta sutartimi juridiniai asmenys susitarė dėl prekių pirkimo, pardavimo ir atsiskaitymo sąlygų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas pas trečiąjį asmenį UAB „VK projektas“ dirba ( - ) (94 b.l.), taip pat ieškovui priklauso 50 procentų UAB „VK projektas“ akcijų (96 b.l.). Iš šalių pateiktų paaiškinimų ir nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas ginčijamą vekselį pasirašė siekdamas užtikrinti trečiojo asmens UAB „VK projektas“ tinkamą įsipareigojimų įvykdymą atsakovei UAB „Alnida“, šios faktinės aplinkybės neginčija nei viena iš šalių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad jis suprato, jog vekselis yra skolos dokumentas, suprato jo sukeliamas pasekmes, jį pasirašė savo valia, jokio spaudimo ar grasinimo jam iš atsakovės ar trečiojo asmens direktoriaus pusės nebuvo, jeigu vekselio būtų nepasirašęs, jokių pasekmių jam asmeniškai nebūtų atsiradę, pasekmės būtų atsiradę tik įmonei - dideli nuostoliai (neįvykdyti užsakymai, netesybos ir t. t.). Ieškovas pripažino aplinkybę, kad atsakovė nebuvo vienintelė įmonė Lietuvoje, prekiaujanti statybinėmis medžiagomis, tačiau teigė, kad naujo tiekėjo paieškos būtų užtrukę, be to, be avanso taip pat šiferio niekas nebūtų pardavęs, taigi įmonės skolą vienaip ar kitaip įforminti vis tiek reikėjo.

21Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Realaus grasinimo samprata apibrėžta LR CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis civilinės teisės nuostatomis, versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (LR CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Vertimas kitą asmenį sudaryti sutartį, nesant tam teisinio pagrindo, reiškia to asmens laisvos valios ribojimą ir sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

22Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, ieškovo pateiktus paaiškinimus, kad vekselio pasirašymas neatitiko jo valios, nes ieškovas buvo priverstas pasirašyti vekselį tam, kad trečiasis asmuo UAB „VK projektas“ nepatirtų didelių nuostolių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas suprato pasirašomo vekselio prigimtį ir paskirtį, t. y. suprato, jog trečiajam asmeniui neatsiskaičius už atsakovės suteiktas prekes, šią prievolę turės įvykdyti ieškovas. Trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, tačiau siekiant ir toliau gauti statybines prekes iš atsakovės, atsakovės pageidavimas užsitikrinti suteikiamų paslaugų apmokėjimą ieškovui (kaip trečiojo asmens akcininkui) išduodant vekselį, negali būti pripažintas ekonominiu spaudimu, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ieškovas dėl jo nurodytų priežasčių negalėjo laisvai pasirinkti – ar pasirašyti vekselį ir toliau gauti iš atsakovės jos teikiamas prekes, dėl kurių buvo susitarę ir už kurias trečiasis asmuo, kurio vienu iš savininku buvo ieškovas, buvo skolingas, ar trečiajam asmeniui nemokant už paslaugas, kreiptis į kitą tiekėją dėl trečiajam asmeniui reikalingų prekių įsigijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės pasiūlymas dėl vekselio pasirašymo buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, t. y. ieškovui padarius neteisėtą poveikį, kuris lėmė, kad jis prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis pasirašė ginčijamą vekselį. Ekonominio spaudimo realumas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti ieškovas (LR CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl ieškovo argumentus, kad vekselį jis pasirašė dėl atsakovės ekonominio spaudimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodytu. Be to kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovas buvo trečiojo asmens – UAB „VK projektas“, skolingo atsakovei, vienas iš savininkų, t. y. verslininkas. Ieškovas buvo ir šios bendrovės ( - ), turintis verslo bei vadovavimo patirties. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas, pasirašydami vekselį, galėjo suvokti vekselio ypatumus (vekselio esmę ir vekselio išdavimo pasekmes), ieškovas abejodamas dėl vekselio pasirašymo, kaip sandorio, esmės, turėjo pasinaudoti galimybe konsultuotis su teisininku arba apskritai susilaikyti nuo tokio sandorio sudarymo. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius; abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes, į tai, kad konkrečiu atveju ieškovas neįrodė, jog vekselį pasirašė įtakotas neteisėtų ir nesąžiningų atsakovės veiksmų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad vekselio išrašymas neatitiko šį sandorį sudariusio ieškovo valios. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas vykdyti. Tokią poziciją yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014).

23Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikoma, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jo abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014). Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su LR CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek vekselio išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras LR ĮPVĮ. Vekselio, kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui. Vekselio, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentas, jog vekselis negali būti naudojamas kaip priemonė kitu sandoriu prisiimtos prievolės įvykdymui užtikrinti, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamų nuostatų, ir nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo klausimą.

24Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kad ginčijamą sandorį – vekselį, pasirašė dėl ekonominio spaudimo, neteisėto atsakovės poveikio, bei, kad vekselio pasirašymas neatitiko tikrosios ieškovo valios. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nenustačius, kad ginčijamą 2013-07-17 vekselį ieškovas išrašė ne savo laisva valia bei įtakotas atsakovės UAB „Alnida“ ekonominio spaudimo, byloje nepateikus įrodymų, kad prievolė, kurios užtikrinimui ieškovas pasirašė ginčijamą vekselį yra pilnai įvykdyta, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo vertinti, kad Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 11391 dėl 40139,90 Lt skolos kartu su palūkanomis išieškojimo iš V. V. išieškotojo UAB „Alnida“ naudai, išduotas nesant teisėto pagrindo

25Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

26Su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens UAB „VK projektas“ naudai priteisė 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nesutinka. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB „VK projektas“ prašymą dėl 1500,00 Lt išlaidų, susijusių su konsultacijomis ir atstovavimu, priteisimo, tenkino iš dalies, priteisdamas tik tą išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalį, kuri atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistinos užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau - Rekomendacijos), t.y. 750,00 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „VK projektas“ prašė teismo priteisti 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad trečiajam asmeniui suteiktos teisinės paslaugos sudarė konsultacijų teikimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose civilinėje byloje Nr. 2-1861-970/2014, nagrinėjamoje Šiaulių apylinkės teisme, advokato sugaištas laikas teikiant minėtas paslaugas sudarė 5 valandas (108 b.l.). Trečiojo asmens atstovas dalyvavo viename parengiamajame teismo posėdyje ir viename teismo posėdyje, viso 2 val. 10 min., papildomoms paslaugoms advokatas sugaišo 3 valandas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo patyrė išlaidas susijusias su jo interesų atstovavimu pirmosios instancijos teisme, pateikti dokumentai patvirtina apie sumokėtas sumas (107-109 b.l.), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Rekomendacijų 8.18 punktą, kuris numato, jog už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,15 MMA bei į Rekomendacijų 10 punktą, nustatantį, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose ir trečiojo asmens prašymą tenkino tik iš dalies. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad į advokato sugaištą laiką neturi būti įskaičiuojamas laikas, sugaištas parengiamajame teismo posėdyje, kadangi, kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo, LR CPK 98 straipsnio nuostatos neišskiria advokato išlaidų apmokėjimo pagal civilinės bylos nagrinėjimo stadijas.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

28Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (188-189 b.l.). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, nagrinėjimo klausimo sudėtingumą, daro išvadą, kad išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytus dydžius, todėl yra pagrįstos tik iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios civilinės bylos apimtis nebuvo didelė, teikiamame atsiliepime į apeliacinį skundą nebuvo keliamos naujos teisinės problemos, dėl kurių bylinėjimosi sąnaudos galėjo žymiai išaugti, todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažintinos iki 1500,00 Lt (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis). Trečiasis asmuo UAB „VK projektas“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė (190-193 b.l.).

29Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 1004,00 Lt žyminio mokesčio, nes paduodant apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo tik 200,00 Lt (166 b. l.), likusios sumos mokėjimas 2014-06-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (176 b. l.) (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija,

Nutarė

31Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti atsakovei UAB „Alnida“, įmonės kodas 245497740, iš ieškovo V. V., asmens kodas ( - ) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

33Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas ( - ) 1004,00 Lt (vieną tūkstantį keturis litus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660.

34Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

35Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas V. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu,... 4. Atsakovė UAB „Alnida“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip... 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apylinkės teismas 2014-05-13 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė,... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reikšmingų bylos... 11. 2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alnida“ prašo ieškovo... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „VK projektas“... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas... 18. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas... 19. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis bei pirmosios instancijos teismo... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-17 ieškovas V. V. atsakovei UAB... 21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip... 22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, ieškovo... 23. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikoma, kad... 24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 25. Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 26. Su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. ... 28. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo skundą, ieškovui neatlyginamos ir... 29. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 1004,00 Lt... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98... 31. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti atsakovei UAB „Alnida“, įmonės kodas 245497740, iš ieškovo V.... 33. Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas ( - ) 1004,00 Lt (vieną tūkstantį... 34. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 35. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....