Byla 3K-3-109/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės ieškinį atsakovams A. J. V. M., B. J. B. ir V. R. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus rajono apylinkės vyriausioji prokurorė, gindama AB „Lietuvos dujos“ interesus, CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškė ieškinį atsakovams A. J. V. M., B. J. B. ir V. R. K. dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškinys priimtas nagrinėti; to paties teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas daliai – 24 690 Lt – žyminio mokesčio iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti. Kilo ginčas dėl bylos dalies, kurioje prokurorė pareikštu ieškiniu siekia apginti viešąjį interesą, nustatymo ir su tuo susijusio klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą išsprendimo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą žyminiam mokesčiui iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti; teismas nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą prokuroras atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tos bylos dalies, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Teismas vertino, kad prokurorės ieškinys pareikštas valstybės interesui apginti tik dėl bylos dalies; valstybei nuosavybės teise priklauso AB „Lietuvos dujos“ 17,7 proc. akcijų, todėl pagal pirmiau nurodytą procesinės teisės normą ieškovė atleistina nuo 17,7 proc. žyminio mokesčio dalies; 82,3 proc. (24 690 Lt) žyminio mokesčio turi sumokėti į valstybės biudžetą.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės Vilniaus rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės atskirąjį skundą, 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklauso 17,7 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų, todėl prokurorė, kuri siekia apginti viešąjį interesą, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą atleidžiama nuo žyminio mokesčio tos bylos dalies, kuri susijusi su viešojo intereso gynimu; šiuo atveju viešojo intereso ribas nustato valstybės kapitalo dalies mastas. Dėl to kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad prokurorės pareikšto ieškinio trūkumams šalinti nustatytinas terminas, per kurį į valstybės biudžetą turi būti sumokėta 82,3 proc. žyminio mokesčio dalis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad klausimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo išspręstas, pažeidžiant CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktą – nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo priimta po to, kai ieškinys priimtas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindas, kai jį padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio, reiškia pareigą teismui ieškinio priėmimo metu patikrinti, ar sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis; tačiau tais atvejais, kai ieškinio priėmimo metu teismas nepastebi procesinio dokumento trūkumo dėl žyminio mokesčio, CPK įtvirtintos teisinės pasekmės, kai pareiškėjas nepašalina teismo nurodyto trūkumo,– pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

8III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovė Vilniaus rajono apylinkės vyriausioji prokurorė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 49 straipsnio 1 dalies, taip pat Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, spręsdamas dėl bylos dalies, kuria siekiama apginti viešąjį interesą pagal prokurorės pareikštą ieškinį, nustatymo; tai lėmė apeliacinės instancijos teismo nepagrįstą išvadą dėl prokurorės pareigos sumokėti dalį žyminio mokesčio tos bylos dalies, kuri nesusijusi su viešojo intereso gynimu. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Prokuroras, nagrinėdamas asmens, visuomenės, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos pareiškimus, dažnai nustato, kad, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, pažeidžiamas viešasis ir privatus interesai kartu. Dėl to viešojo intereso gynimas tampa kartu ir privataus intereso gynimu; tokiu atveju prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis – CPK 49 straipsnyje ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta teise inicijuoti civilinę bylą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad valstybei priklauso 17,7 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų; 82,3 proc. akcijų yra privatus kapitalas; tačiau civilinė byla inicijuota viešajam interesui apginti; apginant viešąjį, kartu ginamas ir privatus interesas.

112. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškinio trūkumų šalinimo galimybės po to, kai šis yra teismo priimtas, neatitinka CPK 135, 137, 138 straipsnių reikalavimų. Dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų šalims ir teismui atsirado papildomų išlaidų, taip pat pasekmių, kurių galėjo nebūti: prokurorės prašymu ieškinio reikalavimams užtikrinti teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovų turtas.

12Trečiasis asmuo AB „Lietuvos dujos“ rašytiniu pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.

13Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovas V. R. K. prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad kasatorė paduoda kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, tačiau neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties šiuo klausimu; tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria ieškovė įpareigota sumokėti žyminį mokestį, įsiteisėjo, apeliacinės instancijos teismui 2007 m. rugsėjo 20 d. priėmus nutartį. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino viešojo intereso sąvoką, todėl pažeidė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą. Teismas viešojo intereso sąvokos apskritai nenagrinėjo, šis klausimas bus svarstomas, bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme; galutinai apie viešojo intereso buvimą arba nebuvimą spręs teismas, nagrinėsiantis prokuroro inicijuotą civilinę bylą. Ieškovė pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutarties; pirmosios instancijos teismo nebuvo gautas ir svarstomas toks ieškovės prašymas; pagal CPK nustatytą reglamentavimą galima iš dalies, bet ne visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Kasatorė nepagrįstai ginčija teismo teisę taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą; vien ieškinio trūkumų dėl žyminio mokesčio nustatymo nagrinėjant bylą faktas nėra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, nes iš dalies ar visiškai neapmokėti žyminiu mokesčiu ieškiniai dažniausiai priimami dėl teismų klaidos, taip pat siekiant sudaryti sąlygas asmenims operatyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, prieš palikdamas ieškinį nenagrinėtą, teismas turi laikytis tam tikros tvarkos, t. y. turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje V. N. prieš J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-281/2006).

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

16Valstybei nuosavybės teise priklauso 17,7 proc. AB „Lietuvos dujos“ akcijų. Vilniaus rajono apylinkės vyriausioji prokurorė, gindama AB „Lietuvos dujos“ interesus, CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškė ieškinį atsakovams A. J. V. M., B. J. B. ir V. R. K. dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškinys priimtas nagrinėti; to paties teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas 24 690 Lt žyminiam mokesčiui iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti tos bylos dalies, kuri nesusijusi su viešojo intereso gynimu.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Teisės doktrinoje nesuformuota viešojo intereso sąvoka, tai – neapibrėžtas teisės institutas, kurio turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Viešojo intereso apsaugos klausimu įvairių kategorijų bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra suformavusi teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2000 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje A. M. ir kt. prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir kt., bylos Nr. 3K-7-1209/2000, suformulavo kriterijus viešajam interesui nustatyti. Prokurorui ar valstybės, savivaldybės institucijoms įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą iš anksto pripažįstama, kad konkretūs santykiai ir iš jų kylantys ginčai gali būti susiję su viešuoju interesu. CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstų prielaidų prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (CPK 49 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, atstovaujantis viešajam interesui, ir VSDFV Vilniaus miesto skyrius prieš V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006, Teismų praktika, 25, p. 216–222).

19Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo priteisti iš atsakovų A. J. V. M., B. J. B. ir V. R. K. AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo, kaip trečiojo asmens, naudai 11 877 058,95 Lt žalai atlyginti. Gindamas AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo materialinius interesus, prokuroras reiškia ieškinį ir nurodytą viešąjį interesą giną tokiomis pat procesinėmis teisėmis kaip ir ieškovas. Šis prokuroro procesinis statusas suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir ieškovui, kurio materialinio intereso apsaugai pareikštas ieškinys. Taigi prokuroras neturi materialinio intereso ir tuo skiriasi nuo ieškovo, kurio materialinio intereso apsaugai vyksta teismo procesas. Tas faktas, kad prokuroras neturi materialinio suinteresuotumo, nesuteikia jam daugiau teisių nei kitiems ieškovams, nes būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas. Materialinio intereso neturinčio ieškovo institutas teisėkūroje vadinamas teisine fikcija. Tokio viešajam interesui atstovaujančio procesinio teisinio statuso reikšmė ta, kad jis turi tiek teisių, kiek ir materialinį interesą turintis ieškovas. Prokuroras kaip ieškovas gali kreiptis į teismą, prašydamas ginti viešąjį interesą, tačiau derindamas ir kitą viešąjį interesą – saugoti teisinių santykių stabilumą. Dėl to svarstytina, ar nėra teisinio pagrindo trečiąjį asmenį įstatymo nustatyta tvarka pakeisti bendraieškiu (CPK 44, 45 straipsniai), pareikalauti sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį (CPK 80 straipsnis), atkreipiant dėmesį į tai, kad CPK nenustatyta imperatyviųjų teisės normų, draudžiančių nagrinėjančiam bylą teismui nutartimi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą bet kurioje proceso stadijoje.

20Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamas teismų nutartis ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėti iš naujo.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis panaikinti ir perduoti žyminio mokesčio mokėjimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus rajono apylinkės vyriausioji prokurorė, gindama AB „Lietuvos... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatė... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimo į... 9. Kasaciniu skundu ieškovė Vilniaus rajono apylinkės vyriausioji prokurorė... 10. 1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 49 straipsnio 1 dalies, taip pat... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškinio trūkumų šalinimo... 12. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos dujos“ rašytiniu pareiškimu prisideda prie... 13. Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą atsakovas V. R. K. prašo kasacinį... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 16. Valstybei nuosavybės teise priklauso 17,7 proc. AB „Lietuvos dujos“... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės... 19. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo priteisti iš atsakovų A. J. V. M., B.... 20. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad yra pagrindas panaikinti... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 7 d. ir Lietuvos apeliacinio... 23. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...