Byla I-2777-281/2015
Dėl akto panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei A. G., atsakovo atstovui Igoriui Tkačenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, UAB „Naujamiesčio būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, N. G., L. S., D. S., B. S., G. L., A. A. P., D. I., D. B. B., A. F., A. V., J. K., A. K., V. M., S. Ū., A. B., N. B., L. M., S. N., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl akto panaikinimo.

2Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

3pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ 2012-11-22 skundu ir 2014-05-12 patikslintu skundu prašo teismo panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2012 m. spalio 22 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-3298(V12) (toliau – ir Aktas) (I t., b. l. 1-8, II t., b. l. 101-104, 124-137).

4Nesutikdama su Akto privalomaisiais nurodymais pareiškėja teigia, kad jie naikintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija), Inspekcijos viešai skelbiamos pozicijos. Aktas naikintinas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 str. 1-3 d. individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

5Dėl gyvenamojo namo (12 butų) Algirdo g. 18, Vilniuje (toliau - ir Namas) gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pareiškėja paaiškino, kad karšto vandens tiekimo veiklos Name pareiškėja nevykdo, nes šio namo gyventojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Vilniaus vandenys“). Sprendimas dėl būdo pasirinkimo yra kolegialus visų Namo patalpų savininkų sprendimas, apie kurį pareiškėjai pranešė Namo valdytojas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. NB-RS-10-1371. 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas Namo pasirinktas dar 2010 m. gegužės mėnesį, todėl tokiam pasirinkimui negali būti pritaikyti teisės aktai, priimti po tokio sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir jų vėlesni pakeitimai, kurios įsigaliojo nuo 2010-11-01). Apie tai pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) byloje dėl norminio teisės akto teisėtumo Nr. I-442-18/2012. Pagal Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 4 dalį metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams. Tuo tarpu UAB „Vilniaus energija“ nėra Namo karšto vandens tiekėja. Komisija viešai yra išaiškinusi, kad jei gyventojai nusprendžia apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, patys gyventojai tampa atsakingi už apskaitos prietaisų patikimumą bei teisingą ir savalaikį deklaravimą. Komisijos išaiškinimas visiškai atitinka ir teisinį reglamentavimą. Pagal Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d įsakymu Nr. V-31, MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 punktą skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Analogiškos nuostatos numatytos tiek iki 2009-01-07 galiojusios Taisyklių redakcijos 204, 212 punktuose, tiek ir 2010-11-01 galiojusioje Taisyklių redakcijoje. Kai kuriuos skaitiklius savininkai įsirengė dar iki UAB „Vilniaus energija“ įsteigimo 2002 metais (įregistruota 2002-01-25), kuomet šilumos tiekimo paslaugą Vilniaus mieste teikė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pagal 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties sąlygas UAB „Vilniaus energija“ nuomos teisėmis perėmė tik SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantį turtą, o butuose sustatytų skaitiklių, kurie yra butų savininkų nuosavybė, nuomos teisėmis neperėmė. Inspekcija pripažįsta, kad atitinkami karšto vandens skaitikliai yra vartotojų, o ne pareiškėjos nuosavybė. 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiems vartotojams, nei karšto vandens kainos, nei atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiai nėra ir negali būti taikomi. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalį tik karšto vandens tiekėjo įrengtų ir jam priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos įskaičiuojamos į savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pagal Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 17, 23.1 punktus karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti renkamas tik nuo karšto vandens tiekėjui priklausančio skaitiklio įrengimo momento. Karšto vandens kainos, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiai Namo gyventojams netaikomi. Namo gyventojai perka abi karšto vandens sudedamąsias dalis (geriamąjį vandenį ir šilumą jo pašildymui) atskirai iš šių produktų tiekėjų. Inspekcijos pozicija taikyti neteisingai kvalifikuotiems nurodymams nepanašių faktinių aplinkybių administracinę praktiką vertintina kritiškai. Be to, Inspekcijos nurodytoje LVAT praktikoje (2010-10-25 nutartis adm. b. Nr.A444-1178/2010) sistemiškai vertinant Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies turinį matyti, jog kaip „atsiskaitomieji“ šiame įstatymo punkte yra įvardijami tik karšto vandens tiekėjo įrengiami ir jam priklausantys karšto vandens skaitikliai. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo pasirinkusiuose daugiabučiuose namuose gyventojams priklausantys karšto vandens skaitikliai laikomi paskirstomaisiais-neatsiskaitomaisiais, o tokiems paskirstomiesiems butuose esantiems karšto vandens skaitikliams teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas (Taisyklių 47.3.3, 51 punktai). Pareiškėja vykdo visas savo, kaip karšto vandens tiekėjos, prievoles namuose, kur yra taikomos karšto vandens kainos ir ji yra karšto vandens tiekėja. Taip patvirtina ir nevienkartiniai karšto vandens tiekėjos siūlymai 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančių namų vartotojams parduoti jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius, informuoti apie jiems priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros būklę bei, esant poreikiui, leisti organizuoti tokių skaitiklių metrologinę patikrą. Namo gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo momentu galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos 365 p. nustatė, jog iki 2010 m. gegužės 1 d. apie priimtą sprendimą raštu informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėją, todėl šiuo atveju buvo reikalaujama tik informuoti tiekėjus apie priimtą sprendimą, o ne pateikti patį sprendimą (kaip tai numatė vėlesnės Taisyklių redakcijos nuo 2010-11-01 nuostatos). 2014-03-19 raštu Nr. NB-RS-14-0475 UAB „Naujamiesčio būstas“ pranešė pareiškėjai, kad ji neturi (nėra išsaugojusi) Algirdo g. 18 daugumos gyventojų sprendimo dėl sutikimo pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, tačiau savo pozicijos, kad daugiabutis namas Algirdo g. 18 yra pasirinkęs apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, nepakeitė. Pareiškėja pabrėžia, kad iki 2014-05-08 ji nėra gavusi jokių prašymų pakeisti iki šiol faktiškai taikytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

6Dėl antrojo Akto nurodymo (parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu) paaiškino, kad teismai išaiškino, jog pareiškėja neturi pareigos sudaryti svetimų skaitiklių patikros grafikus, kadangi toks reikalavimas yra prieštaraujantis teisės aktams. Pažymėjo, kad šiuo metu yra pasikeitusi Inspekcijos pozicija dėl karšto vandens skaitiklių sąrašų sudarymo, kadangi surašydama teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą dėl daugiabučio namo, pasirinkusio antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nurodymo sudaryti skaitiklių sąrašus Inspekcija neformuluoja.

7Dėl trečiojo Akto nurodymo (apie nurodymų vykdymo eigą raštu informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių) paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 2013-01-21013 pareiškėja informavo Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių, kad su Aktu ir jame išdėstytais nurodymais nesutinka bei teikia skundą dėl Akto nepagrįstumo.

8Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.

9Atsakovas Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 93–98).

10Dėl 2-o karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo ir tinkamo įgyvendinimo atsakovas paaiškino, kad patikrinimo metu nenustatyta ir pareiškėja su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad Namo karšto vandens vartotojai šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams pateikė Taisyklių (Taisyklių redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-11-01) 193.1.2 ir 193.1.3 punktuose nurodytus dokumentus ir sudarė Taisyklių 193.2.1 ir 193.2.2 punktuose nustatytas sutartis, todėl vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu nėra įgyvendintas. Namo gyventojai už šilumą karštam vandeniui ruošti bei cirkuliaciją ir už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti neatsiskaito atskirai su šilumos tiekėju pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis ir atskirai su geriamojo vandens tiekėju pagal karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklio rodmenis, kaip tai turėtų būti, jei apsirūpinimas karštu vandeniu vyktų 2-u karšto vandens tiekimo būdu (Taisyklių 193.2.1 ir 193.2.2 punktai). Be to, Name nėra įrengtas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklis (kaip to reikalauja Taisyklių 168.1 ir 168.2 punktų nuostatos), todėl net nėra realios galimybės Namą aprūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu. Patikrinimo metu nustatyta ir Patikrinimo akte užfiksuota, kad Namo butų gyventojai už suvartotą karštą vandenį su pareiškėja atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, t. y. Namo butuose apsirūpinimas karšto vandeniu, priešingai nei teigia pareiškėja, vyksta 1-u karšto vandens tiekimo būdu. Taigi pareiškėja Name yra karšto vandens tiekėja.

11Dėl Akto pirmojo nurodymo paaiškina, kad teisės aktai nenustato kitokio patikros organizavimo reglamentavimo, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise nepriklauso karšto vandens tiekėjui. Pareiškėjos elgesys, kai ji atsiskaitymams su karšto vandens vartotojais naudoja karšto vandens skaitiklių, neturinčių metrologinės patikros, rodmenis, vertintinas kaip karšto vandens vartotojų interesų pažeidimas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Taisyklių 181, 182, 183 p.) pareiškėja iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti Namo butų karšto vandens vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. Namo butų karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėja. Pareiškėjos teiginys, kad atsiskaitomieji yra tik karšto vandens tiekėjo įrengti ir jai priklausantys karšto vandens skaitikliai prieštarauja Metrologijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktui, pagal kurį, tuo atveju, jeigu matavimo priemonės rodmenys vienu ar kitu būdu yra panaudojami apskaičiuoti suvartoto karšto vandens kiekį ir nuo šio kiekio priklauso mokesčio už karštą vandenį dydis, tokia matavimo priemonė negali būti laikoma neatsiskaitomąja. Dėl Matavimo priemonių techninio reglamento MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 punkto nuostatos, kuria remiasi pareiškėja, paaiškina, kad pareiškėja savo veikloje pirmiausia turi remtis aukštesnės galios teisės akto - MĮ 17 str. 2 dalies nuostatomis, kurios pareiškėjai, kaip matavimo priemonės naudotojai, nustato pareigą atlikti metrologinę karšto vandens skaitiklių, naudojamų atsiskaitymams su vartotojais, patikrą. Dėl teisminės praktikos paaiškino, kad Name aprūpinimas karštu vandeniu vyksta 1-u karšto vandens tiekimo būdu, todėl nėra pakankamų priežasčių nukrypti nuo Inspekcijos nurodytos LVAT praktikos. Pareiškėja turi prižiūrėti Namo butų karšto vandens skaitiklius (perimtus (nupirktus) iš vartotojų ar savo įrengtus) ir atlikti jų metrologinę patikrą.

12Dėl Akto antrojo nurodymo paaiškino, kad šis nurodymas yra neatsiejamai susijęs ir logiškai išplaukiantis iš pirmojo nurodymo. LVAT 2010 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-1178/2010 ir kitose analogiškose bylose pripažino, kad Inspekcijos nurodymas sudaryti skaitiklių patikros grafikus yra teisėtas ir pagrįstas. Inspekcijai teisės aktais pavesta atlikti teisinę metrologinę priežiūrą. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Aktas pareiškėjai įteiktas pasirašytinai, iš Akto turinio buvo aišku, kokius pažeidimus nustatė Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeisti. Be to, matyti, kad pareiškėja, nesutikdama su nustatytais pažeidimais ir duotais nurodymais, Aktą apskundė teismui, todėl vien tik formalus Akto neatitikimas individualiems administraciniams aktams keliamiems reikalavimams negali būti pagrindas panaikinti Aktą. Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius, vadovaudamasis teisės aktais ir atsižvelgdamas į faktinę situaciją, pagal savo kompetenciją pagrįstai ir teisėtai surašė Aktą. Akto nurodymai yra pagrįsti bei teisėti, motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami, todėl pareiškėja turėjo juos įvykdyti bei Akte nustatytais terminais informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių apie jų vykdymo eigą.

13Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į skundą paaiškino, kad teisės aktuose reglamentuotas karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimas tik Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytu 1-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdu. Teisės aktai tiesiogiai nenurodo, kas turi atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą apsirūpinant karštu vandeniu 2-uoju būdu. Komisija laikosi nuomonės, kad gyventojai, kurie pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu antrą būdą, patys atsakingi už tinkamų naudoti apskaitos prietaisų įsigijimą, sumontavimą, metrologinę patikrą ir pan. Pagal Matavimo priemonių techninio reglamento MP-001 priedo 24 punktą, skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Energetikos ministerija akcentavo, kad karšto vandens tiekėjai atsakingi už karšto vandens prietaisų įrengimą, metrologinės patikros atlikimą ir kitokią priežiūrą tik to atveju, kai gyventojai yra pasirinkę pirkti karštą vandenį iš karšto vandens tiekėjo. Kai gyventojai apsirūpina karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, šiluma ir geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti yra perkami pagal prieš karšto vandens ruošimo įrenginius sumontuoto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis ir geriamojo vandens tiekėjo prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Sutartį su geriamojo vandens tiekėju dėl šalto vandens ir sutartį su šilumos tiekėju dėl šilumos vandeniui pašildyti pasirašo daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo. Visą namo įvadinių skaitiklių užfiksuotą karšto vandens ruošimui suvartotą šilumos ir geriamojo vandens kiekį pasiskirsto gyventojai. Todėl esant 2-am apsirūpinimo karštu vandeniu būdui, dalį karšto vandens tiekėjo funkcijų atlieka daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo, pasirašydamas sutartis su geriamojo vandens ir šilumos tiekėjais, todėl daro išvadą, kad karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimą galėtų organizuoti minėtas daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo (I t., b. l. 89–92).

15Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime prašo tenkinti pareiškėjos skundą (I t., b. l. 99–102).

16Paaiškino, kad pareiškėja karšto vandens tiekimo veiklos Name nevykdo, nes jo gyventojai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Apie šį priimtą sprendimą pareiškėjai pranešė namo valdytojas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2010 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 4396. 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdas Namo gyventojų pasirinktas dar 2010 m. gegužės mėnesį. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalį metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams. Karšto vandens skaitiklius savo lėšomis įsirengia ir prižiūri šilumos/karšto vandens vartotojai, o už jiems priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą ir priežiūrą yra atsakingi patys vartotojai. Teisės aktuose aiškiai nustatyta pareiga įrengti naujus, karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius tik namuose, kurių gyventojai yra pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėjo dalyvavimu. Name UAB „Vilniaus energija“ nėra karšto vandens tiekėja ir jai nepriklauso ten esantys karšto vandens skaitikliai, todėl ji neturi pareigos vykdyti Inspekcijos įpareigojimų. Sistemiškai vertinant Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį bei 16 straipsnio 4 dalį, akivaizdu, jog „atsiskaitomieji“ skaitikliai šiame įstatyme yra įvardijami tik karšto vandens tiekėjo įrengiami ir jam priklausantys karšto vandens skaitikliai, o į savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įskaičiuojamos tik karšto vandens tiekėjo įrengtų ir jam priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, į kurį įskaičiuojamos metrologinės patikros sąnaudos, gali būti renkamas tik nuo karšto vandens tiekėjui priklausančio skaitiklio įrengimo momento. Komisijos nustatytos karšto vandens kaip kompleksinio produkto kainos Namo gyventojams netaikomos, kaip ir netaikomi nustatyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiai. Namo gyventojai perka abi karšto vandens sudedamąsias dalis (geriamąjį vandenį ir šilumą jo pašildymui) atskirai iš šių produktų tiekėjų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3052-121/2011 nagrinėjant 1-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą nustatė, jog tie subjektai, kurie nėra karšto vandens matavimo prietaisų savininkai, negali daryti įtakos jų patikros atlikimui, todėl Inspekcijos įpareigojimas tokiam subjektui sudaryti skaitiklių patikros grafiką yra naikintinas.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime į skundą ir 2014-08-07 rašytiniuose paaiškinimuose prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 72-78, III t., b. l. 68-75).

18Paaiškino, kad nors pareiškėja teigia, kad gyventojai buvo pasirinkę 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą, tačiau nepateikė jokių tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų, išskyrus Namo administratoriaus 2010-05-27 raštą. Namo administratoriaus 2010-05-27 raštas pareiškėjos teiginio dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo neįrodo, nes iš jo neįmanoma nustatyti, ar Namo gyventojų sprendimas priimtas laikantis CK 4.85 str. reikalavimų. Pabrėžia, kad 2010 m. Namo administratorius nesurengė Namo butų savininkų balsavimo procedūros dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo ir jokio sprendimo šiuo klausimu 2010 m. priimta nebuvo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Namo gyventojai nėra išreiškę valios ir priėmę sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, todėl ginčo laikotarpiu pareiškėja buvo Namo karšto vandens tiekėja. Inspekcija pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog Namo šilumos tiekėja šilumos apskaitai naudojo šilumos ir karšto vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu, kurie neturėjo galiojančios metrologinės patikros. Dėl šilumos tiekėjos (pareiškėjos) kaltės nuo 2008 m. iki šiol yra nesutvarkyta karšto vandens apskaita trečiųjų asmenų butuose ir dėl to į bendro naudojimo patalpoms priskirtą šilumos energiją yra įtraukiama šilumos energija, suvartota neapskaitytam arba apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti. Šilumos tiekėja UAB „Vilniaus energija“ pažeidžia vartotojų teises, nes tiekdama šilumą ir karštą vandenį, šilumos energijos apskaitai naudoja šilumos ir karšto vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu, nors nei šie skaitikliai, kurie šiuo atveju laikytini atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais, nei nuotolinio duomenų perdavimo įranga neturi galiojančios metrologinės patikros ir nebuvo metrologiškai patikrinti kaip sistema. Dėl nurodytų priežasčių už karštą vandenį ir šilumos energiją yra atsiskaitoma pagal nelegalius skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu, kurių rodmenis sąskaitoms išrašyti draudžia LR ūkio ministro 1999-12-21 įsakymo Nr. 424 22 punktas. Be to, šilumos tiekėja neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1504 1.2, 1.3, 2.1, 2.2 punktų reikalavimų ir neperėmė vartotojams priklausiusių skaitiklių, bei iki 1999-12-31 Namo butuose savo lėšomis neįrengė karšto vandens ir šilumos skaitiklių. Tokie šilumos tiekėjos veiksmai (neveikimas) įrodo didelį jos aplaidumą tiekiant šilumą ir karštą vandenį Namui. Vadovaujantis LR Energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad energetikos įmonės, tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia namams ir (ar) butams, jeigu vartotojai nepageidauja kitaip ir atsižvelgiant į tai, kad nei vienas Namo vartotojas nėra pageidavęs kitaip, laikytina, kad šiuo atveju šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už butų šildymo ir karšto vandens paslaugą ne iki šio namo įvado, o iki kiekvieno buto, nesvarbu, kas prižiūri šildymo sistemas, nes atsakovė, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėja, turi individualias sutartis su kiekvienu buto savininku.

19Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir J. K. pateikė prašymus bylą nagrinėti teismo nuožiūra (II t., b. l. 147, 148).

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė sutinkantis su Inspekcijos Aktu (III t., b. l. 46-49).

21Paaiškino, kad pagal 2009-03-13 Šilumos pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 20601/02-10-ST2-60 ir 2013-01-28 papildomą susitarimą prie sutarties Nr. 2, patalpų, esančių Algirdo g. 18, Vilniuje, karšto vandens sistemos tipas - dvivamzdė karšto vandens tiekimo sistema be vonios šildytuvų, o papildomo susitarimo 4 punkte nurodyta, kad kitos 2009-03-13 Šilumos pirkimo ir pardavimo sutarties Nr. 20601/02-10-ST2-60 nuostatos nekeičiamos. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginį, jog nuo 2010 metų gegužės mėnesio galėjo keistis Namo karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo būdas. Inspekcijos nurodymas pareiškėjai taikyti MĮ 15 str. 1 d. ir 17 str. 2 d. reikalavimus yra reikšmingas, nes atsiskaitymuose su vartotojais turi būti taikomi vandens ir šilumos energijos suvartojimo kiekių įvertinimo kriterijai, tame tarpe atsižvelgiant į butuose Nr. 2, 3, 6, 9 ir 12 faktiškai gyvenančių asmenų skaičių, taip pat įvertintos techninės sąlygos bute Nr. 5 dėl atsisakymo vartoti karštą vandenį.

22Skundas atmestinas.

23Bylos medžiaga patvirtina, kad Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius pagal vartotojos prašymą 2012 m. spalio 2 d. atliko patikrinimą, kaip UAB „Vilniaus energija“, tiekdama Namui (12 butų) šilumą ir karštą vandenį, laikosi teisinės metrologijos reikalavimų (I t., b. l. 10-12).

24Atlikęs patikrinimą, 2012 m. spalio 22 d. surašė Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3298 (V12), kuriame nustatė, kad: 1) Namo šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis SKS-3-U2, skaitiklio patikrą 2011 m. balandžio mėn. atliko AB Vilniaus metrologijos centras, patikros žymuo VMC 254349, šilumos skaitiklis ir matavimo ruožas užplombuoti metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija” plombomis, plombavimas atliktas pagal teisės aktų reikalavimus; 2) Namo šilumos punkte sumontuota matavimo ir duomenų perdavimo sistema RIS Nr. 01, kuri prijungta prie šilumos skaitiklio SKS-3-U2 Nr. 004738, sistemos patikrą 2012 m. leipos mėn atliko AB Vilniaus metrologijos centras, sistema Namo įvadinio šilumos skaitiklio duomenis kaupia ir perduoda nuotoliniu būdu; 3) Namo šilumos punkte nesumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis, todėl Namo suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti nenustatomas pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis, kaip nustatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 127-6488) 182 p.; 4) Namo butuose Nr.1, 4, 7, 8, 10, 11 įrengti karšto vandens skaitikliai Kaden, Minomess ir Rubikon, kurie yra butų savininkų nuosavybė, skaitiklių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, skaitikliai techniškai tvarkingi, UAB „Vilniaus energija” atlieka naudojamų skaitiklių kontrolę, skaitikliai užplombuoti UAB „Vilniaus energija” plombomis ir naudojami atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį; butams Nr. 2, 3, 6, 9, 12 mokestis už karštą vandenį skaičiuojamamas pagal nustatytą normatyvą, patvritintą Komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. O3-26; butas Nr. 5 karšto vandens tiekimo atsisakė. Konstatavęs, kad Namo butuose Nr.1, 4, 7, 10 ir 11(iš viso 6 skaitikliai) įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami butų sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų, Akte atsakovas padarė išvadą, kad tuo pažeisti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. reikalavimai, ir tuo pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 1 p., Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 11.5 p., pareiškėjai davė šiuos privalomuosius nurodymus: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 d. ir 17 str. 2 d. nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 212-11-12 informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių (toliau – ir Privalomieji nurodymai) (I t., b. l. 10-12).

25Byloje ginčas kilo dėl 2012-10-22 Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-3298(V12) privalomų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo.

26Pareiškėja nesutinka su jai skirtais Akto privalomaisiais nurodymais ir savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad ji Name nevykdo karšto vandens tiekimo veiklos, nes šio namo gyventojai CK 4.85 str. nustatyta tvarka 2010 metų gegužės mėnesį pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjos (pareiškėjos) perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys", todėl pareiškėja neturi pareigos atlikti karšto vandens skaitiklių patikrą.

27Atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo esmę, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar Namo gyventojai yra pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, jeigu taip - ar šio būdo pasirinkimas yra įgyvendintas tinkamai, t. y., ar pareiškėja yra Namo šilumos ir karšto vandens tiekėja (esant 1-ajam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui), ar tik Namo šilumos tiekėja (esant 2-ajam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui).

28Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Metrologijos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

29Nuo 2008-01-01 įsigaliojusios naujos Šilumos ūkio įstatymo redakcijos Nr. X-1329 2 straipsnio 2 dalyje numatyti tokie alternatyvūs apsirūpinimo karštu vandeniu būdai – centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo (toliau – pirmasis būdas) arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo (toliau – antrasis būdas), arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros.

30Pareiškėjos nurodomo Namo gyventojų 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo metu galiojusi Šilumos ūkio įstatymo (2010 m. sausio 5 d. redakcija) 15 straipsnio 1 dalis numatė, jog vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. To paties straipsnio 2 dalis numatė, jog, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

31Namo gyventojų 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo metu apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimą detalizavo be kita ko Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2009 m. gruodžio 25 d. redakcija). Taisyklių 162 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose namuose, šilumos tiekėjas pagal galiojančias šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis parduoda buitiniams šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams šilumą šildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui ir geriamojo vandens pašildymui iki teisės akte (Taisyklių 1 priedo 28 punktas) nustatytos karšto vandens temperatūros, iki buitiniai šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai daugiabučiuose namuose teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) ir Taisyklių nustatyta tvarka pasirenka karšto vandens tiekėją arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Pagal Taisyklių 361 punktą, pastato Valdytojai (Administratoriai) teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) ir Taisyklių nustatyta tvarka iki 2009 m. liepos 1 d. pasirenka pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją. Nepasirašius pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos dalies, bendrosios nuosavybės teise priklausančios butų ir kitų patalpų savininkams, priežiūrą atlieka esamas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, o pastarajam atsisakius vykdyti priežiūrą ir (ar) nutraukus sutartį – daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą atlieka Valdytojai (Administratoriai), vadovaudamiesi Taisyklių, teisės akto (Taisyklių 1 priedo 21 punktas) ir Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų (Taisyklių 7 priedas) nuostatomis. Taisyklių 362 punktas nustato, kad šilumos tiekėjai ir karšto vandens tiekėjai iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojams pasirašyti, jeigu tokia sutartis nesudaryta, šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartis. Nepasirašius šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutarties, šalims taikomos Taisyklių, Šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarčių bendrųjų sąlygų (Taisyklių 8 priedas) ir Karšto vandens pristatymo buitiniams karšto vandens vartotojams sutarčių bendrųjų sąlygų (Taisyklių 9 priedas) nuostatos. Taisyklių 363 punktas nustato, kad šilumos tiekėjai iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlo buitiniams šilumos vartotojams daugiabučiuose namuose teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priimti juose nurodytus sprendimus dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo. Iki buitiniai šilumos vartotojai teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus ir su šilumos tiekėjais sudaro, jeigu tokios sutartys nesudarytos, šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, buitiniams šilumos vartotojams ir šilumos tiekėjams taikomos teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 15 punktas ir Taisyklių 8 priedas) nuostatos. Taisyklių 364 punktas nustato, kad karšto vandens tiekėjai ir geriamojo vandens tiekėjai iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlo buitiniams karšto vandens vartotojams daugiabučiuose namuose teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priimti juose nurodytus sprendimus dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, geriamojo vandens pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo arba sudarymo. Iki buitiniai karšto vandens vartotojai teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus ir su karšto vandens tiekėjais – karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, su geriamojo vandens tiekėjais – geriamojo vandens pirkimo–pardavimo sutartis, buitiniams karšto vandens vartotojams ir karšto vandens tiekėjams taikomos teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 15 punktas ir Taisyklių 9–11 priedai) nuostatos. Taisyklių 365 punktas nustato, kad (...) šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai, kurie pagal šių Taisyklių nuostatas yra pasiūlę, pakartotinai pasiūlo, o tie šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai, kurie nebuvo pasiūlę, ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 1 d. pasiūlo buitiniams karšto vandens vartotojams apsispręsti dėl karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Buitiniai vandens vartotojai ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 1 d. teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priima sprendimą dėl pasiūlymo priimtinumo ir ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 1 d. apie priimtą sprendimą raštu informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėją. Nuo 2010 m. gegužės 1 d., iki kol buitiniai karšto vandens vartotojai nesudarys karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, karšto vandens tiekėjui ir buitiniams karšto vandens vartotojams taikomos Karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrųjų sąlygų (Taisyklių 10 priedas) nuostatos.

32Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtinus naują Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakciją, įsigaliojusią nuo 2010-11-01, šių taisyklių 184-185 punktuose buvo detalizuota apsirūpinimo karštu vandeniu antrojo būdo pasirinkimo įgyvendinimo tvarka, nustatant, kad tuo atveju, kai vartotojai pasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai geriamasis vanduo karštam vandeniu ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, o šiluma – iš šilumos tiekėjo, tiekėjo ir vartotojo sutartiniai santykiai reguliuojami vartotojų sutartimis su atitinkamais tiekėjais arba sutartimi su subjektu, užsiimančiu karšto vandens tiekimo šio namo patalpų savininkams veikla (145 p.). Tuo atveju, kai vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka karšto vandens tiekimo būdą su karšto vandens tiekėju, karšto vandens tiekėjas su vartotojais pasirašo karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo ar karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis, įrengia namo butuose ir (ar) kitose patalpose karšto vandens skaitiklius, juos prižiūri ir atlieka jų patikrą bei atlieka kitus Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytus darbus. Laikinai, iki bus sudarytos tokios sutartys, karšto vandens tiekėjo ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis atitinkamų sutarčių bendrosiomis sąlygomis (184 p.). Taisyklių 185.1.1-185.1.3 punktai nustatė, kad daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis, priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, vartotojai privalo per 30 kalendorinių dienų pateikti šilumos ir geriamo vandens tiekėjams šiuos dokumentus: 1.1 daugumos daugiabučio namo gyventojų – buitinių karšto vandens vartotojų teisės aktų nustatyta tvarka priimtą sprendimą dėl sutikimo pasirinkti šį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą; 1.2 juridiškai tinkama forma patvirtintą įgaliojimą asmeniui, galinčiam sudaryti sutartis su tiekėjais; 1.3 įgalioto asmens išsamią kontaktinę informaciją. Pagal Taisyklių 185.2.1-185.2.2 punktus, tuo atveju, jeigu pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginys priklauso vartotojams, 2-ojo karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo atveju turi būti atliekami ir šie veiksmai: 2.1 vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.) su šilumos tiekėju patalpų savininkų–vartotojų vardu pasirašo šilumos pirkimo-pardavimo sutartį šilumos, skirtos karštam vandeniui ruošti bei cirkuliacijai, pirkti (šiuo atveju su šilumos tiekėju atsiskaitoma pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis); 2.2 vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.) su geriamojo vandens tiekėju patalpų savininkų – vartotojų vardu pasirašo geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo sutartis (šiuo atveju su geriamojo vandens tiekėju atsiskaitoma pagal karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklio rodmenis). Taisyklių 185.4 punktas nustato, kad tol, kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 185.1 punkte nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 185.2 ir 185.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai. Taisyklių 233 punkte nurodyta, kad kol buitiniai karšto vandens vartotojai, kurie iki šių Taisyklių įsigaliojimo priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu, nepateikia šilumos bei geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 185.1 punkte nurodytų dokumentų ir nesudaro Taisyklių 185.2 punkte nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki šių Taisyklių įsigaliojimo vyksta pagal tvarką, kuri galiojo iki vartotojų priimto sprendimo keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

33Apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo įgyvendinimą Patikrinimo akto priėmimo metu analogiškai reglamentavo nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 192-193 punktai.

34Energetikos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis; energija vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama, skirstoma sudarius sutartis pagal privalomąsias standartines sąlygas.

35Pažymėtina, kad iki Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos naujos Taisyklių redakcijos įsigaliojimo, norminiai teisės aktai nenumatė tvarkos, kaip turėtų būti realizuojamas gyventojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 pripažino, kad naujos Taisyklių redakcijos 233 punktas ta apimtimi, kiek juo yra reguliuojami teisiniai santykiai, susiklostę iki Taisyklių įsigaliojimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims (jose įtvirtintam lex retro non agit principui). Išplėstinė teisėjų kolegija be kita ko nurodė, kad naujos redakcijos Taisyklių 145, 185 ir 233 punkto nuostatos yra skirtos nustatyti vartotojų teisės apsirūpinti karštu vandeniu antruoju būdu įgyvendinimo tvarką. Vertindama Taisyklių 185.2.1 ir 185.2.2 punktus tuo aspektu, jog juose numatyta pareiga vartotojams (juos teisėtai atstovaujančiam asmeniui) su šilumos tiekėju bei geriamojo vandens tiekėju sudaryti sutartis dėl atitinkamai šilumos bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis reikalavimas išplaukia iš Energetikos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendros nuostatos, jog energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energetikos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 pažymėjo, kad LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 red.) patvirtintų Taisyklių 363, 364 punktuose nustatytame reglamentavime nedetalizuojama apsirūpinimo karštu vandeniu 2–uoju būdu įgyvendinimo tvarka, tačiau sisteminis šių nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad gyventojai turi ne tik priimti sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, bet ir pakeisti šilumos ir karšto vandens vartojimo sutartis, sudaryti karšto vandens tiekimo sutartis su karšto vandens ar geriamojo vandens tiekėjais, jeigu keičiamas karšto vandens tiekėjas. (...) Nagrinėjamu atveju jau buvo susiklostę kasatoriaus ir buitinių vartotojų šilumos ir karšto vandens tiekimo teisiniai santykiai, o buitiniai vartotojai, įgyvendindami įstatyme nustatytą teisę, siekė pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba jo tiekėją, t. y. vandenį pirkti tiesiogiai iš geriamojo vandens tiekėjo, o šilumą karštam vandeniui ruošti – iš šilumos tiekėjo. Dėl to keičiant karšto vandens tiekimo būdą sutartiniams kasatoriaus ir gyventojų santykiams pakeisti neužteko tik vienos šalies (gyventojų) sprendimo keisti vandens karštam vandeniui ruošti tiekėją priėmimo. Dėl geriamojo vandens tiekimo karštam vandeniui ruošti daugiabučiuose namuose techninės ir teisinės specifikos daugiabučio namo savininkai turėjo pasirinkti ir įgalioti atstovą, kuris su teikiamų paslaugų teikėjais pasirašytų atitinkamas sutartis, būtų atsakingas už šilumos ir geriamojo vandens paskirstymą ir išlaidų daugiabučio namo butų savininkams apmokėti išdalijimą, taip pat pakeisti sudarytas šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis, sudaryti naujas sutartis su vandens tiekėju, karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (Taisyklių 361, 362 punktai).

37Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, galiojusį ginčo santykių metu ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą, taip pat į Lietuvos aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad 2010 m. gegužės mėnesį priimto Namo gyventojų sprendimo pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą priėmimo faktas pats savaime nėra pakankamas esamo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimui, o anksčiau galiojusi apsirūpinimo karštu vandeniu tvarka galėjo būti laikoma pakeista tik Namo gyventojams sudarius naujas sutartis su šilumos ir geriamojo vandens tiekėjais.

38Minėta, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, o kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.

39CK 4.85 straipsnyje (įstatymo redakcija, aktuali iki 12012-05-19), reglamentuojančiame butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (...) (4.85 straipsnio 1 dalis ). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę (4.85 straipsnio 2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (4.85 straipsnio 5 dalis).

40Pažymėtina, kad nors UAB „Vilniaus energija“ teigia, kad Namo gyventojai buvo pasirinkę 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą, tačiau ji nepateikė jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, išskyrus pareiškėjai adresuotą Naujamiesčio būsto 2010 m. gegužės 27 d. raštą Nr. NB-RS-10-1371, kuriuo pranešama, kad daugiabutis namas Algirdo g. 8, Vilniuje, pasirinko 2-ąjį karšto vandens tiekimo būdą be karšto vandens tiekėjo (I t., b. l. 18-19). Minėtas namo administratoriaus raštas pareiškėjos nurodytos aplinkybės neįrodo, nes iš šio rašto turinio negalima nustatyti, ar Namo gyventojų sprendimas yra priimtas laikantis CK 4.85 str. reikalavimų, t. y. jog sprendimas dėl apsirūpinimo kartu vandeniu būdo pasirinkimo buvo priimtas daugiau nei pusės Namo gyventojų valia. Be to, 2014-01-06, 2014-03-19 raštuose Namo administratorius UAB „Naujamiesčio ūkis“ pats patvirtino neturintis informacijos apie Namo gyventojų priimtą sprendimą pasirinkti 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (II t., b. l. 80-81, 109). Trečiojo suinteresuoto asmens D. S. teigimu, Namo gyventojai sprendimo dėl Namo apsirūpinimo karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu nėra ir nebuvo priėmę (II t., b. l. 72-78, III t., b. l. 68-75). Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymu Namo administratoriaus UAB „Naujamiesčio ūkis“ 2014 m. gegužės mėnesio 21 d. atliktos Namo butų savininkų apklausos (balsavimo raštu) dėl pasirinkto apsirūpinimo karštu vandeniu būdo patvirtinimo ar pakeitimo, kurios metu Namo butų savininkų dauguma patvirtino Namo butų savininkų priimtą sprendimą nuo 2010-05-01 pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, rezultatai negali būti taikomi atgal ir galioja tik į ateitį, todėl nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi (II t., b. l. 110-111, III t., b. l. 28-40).

41Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 4 dalies nuostatomis, butų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad dalis Namo gyventojų (butai Nr. 1, 4, 7, 8, 10 ir 11) turi skaitiklius (iš viso - 6 skaitikliai), kurie užplombuoti „Viliaus energija“ plombomis ir šie skaitikliai naudojami atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį; daliai gyventojų (butai Nr. 2, 3, 6, 9 ir 12) mokestis už karštą vandenį skaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą normatyvą; buto Nr. 5 gyventojams mokėjimai už suvartotą karštą vandenį neapskaitomi, nes šio buto gyventojai nuo karšto vandens tiekimo atsisakė (I t., b. l. 105-106, 107-109). Taigi, šiuo metu Namo butų savininkai karštu vandeniu apsirūpina trimis skirtingais būdais, nors tuo atveju, jeigu Namo butų savininkų dauguma 2010 m. gegužės būtų priėmusi sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 4 dalies nuostatomis, minėta situacija būtų negalima.

42Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad Namo gyventojai, 2010 m. gegužės mėnesį priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu, pasirinko ir įgaliojo atstovą, kuris su teikiamų paslaugų teikėjais pasirašytų atitinkamas sutartis, būtų atsakingas už šilumos ir geriamojo vandens paskirstymą ir išlaidų daugiabučio namo butų savininkams apmokėti išdalijimą, taip pat pakeitė sudarytas šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis, sudarė naujas sutartis su vandens tiekėju, karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Taisyklių 361, 362 punktai, byloje nėra pateikta.

43Akto priėmimo metu karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą ir priežiūrą pasirinkus atitinkamą karšto vandens ruošimo būdą reglamentavo nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. galiojančios redakcijos Taisyklių 3 dalies 167-168 punktai. Minėtos redakcijos Taisyklių 168 punktas nustatė, kad tuo atveju, kai vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka 2-ą karšto vandens tiekimo būdą, naudojami karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklis: karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklį, vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka, įrengia ir eksploatuoja geriamojo vandens tiekėjas (168.1 punktas); karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklį, vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka, įrengia šilumos tiekėjas (168.2 punktas). Analogiškos nuostatos buvo numatytos tiek Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos, įsigaliojusios nuo 2010-11-01, 160.1 – 160.2 punktuose, tiek ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258, 96.2 punkte.

44Byloje nėra ginčo dėl to, kad Akto surašymo metu Namo šilumos punkte nebuvo sumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir Namo suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti nebuvo nustatomas pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis. Taigi, net darant prielaidą, kad Namo butų savininkų dauguma 2010 m, gegužės mėnesį priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, laikytina, kad šiuo atveju pati pareiškėja neįvykdė Taisyklėse numatytos pareigos įrengti Name karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklį.

45Sisteminė aukščiau paminėtų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Namo butų savininkai 2010 m. gegužės mėnesį CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, o tuo atveju, jeigu toks sprendimas ir buvo priimtas – kad šiuo atveju yra atlikti visi Taisyklėse numatyti būtini veiksmai tam, kad būtų tinkamai įgyvendintas sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu antru karšto vandens tiekimo būdu. Remiantis tuo, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Namo butuose apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta pirmu karšto vandens tiekimo būdu iš karšto vandens tiekėjos – pareiškėjos, kadangi už sunaudotą karštą vandenį vartotojai atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis būtent su pareiškėja.

46Pareiškėja neginčija Akte nustatytų faktinių aplinkybių, jog Namo butų Nr. 1, 4, 7, 8, 10 ir 11 gyventojai už suvartotą karštą vandenį atsiskaito pagal jų butuose įrengtų ir jiems nuosavybės teise priklausančių techniškai tvarkingų karšto vandens skaitiklių, įrašytų į Lietuvos matavimo priemonių registrą, rodmenis, šių skaitiklių kontrolę atlieka UAB „Vilniaus energija“ ir jie užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad minėti skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų.

47Akto priėmimo metu galiojusios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos (aktuali nuo 2012-07-05 iki 2012-11-14 ) 2 straipsnio 4, 5 dalyse nustatyta, kad atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį; atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai – vartotojams patiektos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą. Minėtos įstatymo redakcijos 16 straipsnio 4 dalis įtvirtino, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija. Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktas numatė, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

48Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (2012 m. rugsėjo 27 d. redakcija) 167 punktas nustato, kad tuo atveju, kai vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka karšto vandens tiekimo būdą su karšto vandens tiekėju ir karšto vandens tiekimo-vartojimo ribą bute, jame įrengiami karšto vandens skaitikliai: karšto vandens skaitiklius, vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka, įrengia karšto vandens tiekėjas (167.1 p.); karšto vandens tiekėjas už geriamąjį vandenį ir šilumą karštam vandeniui ruošti ir temperatūrai palaikyti atsiskaito su geriamojo vandens ir šilumos tiekėjais pagal atitinkamų atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, kuriuos jie įrengia prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis (167.2). Minėtos redakcijos Taisyklių 171 punktas nustato, kad karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams. Karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis nustatomas teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka.

49Vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis ir nustačius, kad šiuo atveju Name apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta pirmu karšto vandens tiekimo būdu iš karšto vandens tiekėjo – pareiškėjos ir Namo butų Nr. 1, 4, 7, 8, 10 ir 11 butų gyventojai už karšto vandens tiekimą atsiskaito pagal jų butuose esančius kašto vandens skaitiklių rodmenis, darytina išvada, kad už nurodytų skaitiklių įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas. Taigi pareiškėja, būdama faktiniu karšto vandens tiekėju Name, turi pareigą prižiūrėti ir atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų minėtuose Namo butuose patikrą ir atlikti kitas teisės aktuose jai, kaip karšto vandens tiekėjui, numatytas pareigas.

50Metrologijos įstatymo (2006 m. spalio 30 d. redakcija) 15 straipsnis reglamentuoja teisinio metrologinio reglamentavimo sritis ir nustato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina (Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Akto priėmimo metu galiojusios Metrologijos įstatymo redakcijos (įstatymo redakcija, aktuali nuo 2006-10-30 iki 2014-06-301) 22 str. 2 d. 1 punktas nustatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą.

51Akto priėmimo metu galiojusių Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264 (negalioja nuo 2014-08-07), 10.2.1 punktas nustatė, kad Inspekcija, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus, prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus. Pagal Inspekcijos nuostatų 11.5 punktą, Lietuvos metrologijos inspekcija, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir įpareigoti, kad tie nurodymai per nustatytą terminą būtų tinkamai įvykdyti.

52Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją atlikti Akte nustatytus Privalomuosiuos nurodymus. Privalomieji nurodymai yra teisėti, atitinkantys atsakovo kompetenciją ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Skundžiamas Aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

53Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

Nutarė

54pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti.

55Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 3. pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ 2012-11-22 skundu ir 2014-05-12... 4. Nesutikdama su Akto privalomaisiais nurodymais pareiškėja teigia, kad jie... 5. Dėl gyvenamojo namo (12 butų) Algirdo g. 18, Vilniuje (toliau - ir Namas)... 6. Dėl antrojo Akto nurodymo (parengti atsiskaitymams su vartotojais už... 7. Dėl trečiojo Akto nurodymo (apie nurodymų vykdymo eigą raštu informuoti... 8. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė jį... 9. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime į pareiškėjos... 10. Dėl 2-o karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo ir tinkamo įgyvendinimo... 11. Dėl Akto pirmojo nurodymo paaiškina, kad teisės aktai nenustato kitokio... 12. Dėl Akto antrojo nurodymo paaiškino, kad šis nurodymas yra neatsiejamai... 13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į skundą paaiškino, kad... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime... 16. Paaiškino, kad pareiškėja karšto vandens tiekimo veiklos Name nevykdo, nes... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime į skundą ir 2014-08-07... 18. Paaiškino, kad nors pareiškėja teigia, kad gyventojai buvo pasirinkę... 19. Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir J. K. pateikė prašymus bylą... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiais policijos... 21. Paaiškino, kad pagal 2009-03-13 Šilumos pirkimo ir pardavimo sutartį Nr.... 22. Skundas atmestinas.... 23. Bylos medžiaga patvirtina, kad Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius pagal... 24. Atlikęs patikrinimą, 2012 m. spalio 22 d. surašė Teisinės metrologijos... 25. Byloje ginčas kilo dėl 2012-10-22 Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus... 26. Pareiškėja nesutinka su jai skirtais Akto privalomaisiais nurodymais ir savo... 27. Atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo esmę, šiuo atveju turi būti... 28. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Metrologijos įstatymas, Šilumos... 29. Nuo 2008-01-01 įsigaliojusios naujos Šilumos ūkio įstatymo redakcijos Nr.... 30. Pareiškėjos nurodomo Namo gyventojų 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu... 31. Namo gyventojų 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo metu... 32. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.... 33. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo įgyvendinimą Patikrinimo... 34. Energetikos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad... 35. Pažymėtina, kad iki Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 37. Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą,... 38. Minėta, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalių... 39. CK 4.85 straipsnyje (įstatymo redakcija, aktuali iki... 40. Pažymėtina, kad nors UAB „Vilniaus energija“ teigia, kad Namo gyventojai... 41. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 4 dalies nuostatomis, butų... 42. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad Namo gyventojai, 2010 m.... 43. Akto priėmimo metu karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą ir... 44. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Akto surašymo metu Namo šilumos punkte... 45. Sisteminė aukščiau paminėtų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių... 46. Pareiškėja neginčija Akte nustatytų faktinių aplinkybių, jog Namo butų... 47. Akto priėmimo metu galiojusios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos (aktuali... 48. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos... 49. Vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis ir nustačius,... 50. Metrologijos įstatymo (2006 m. spalio 30 d. redakcija) 15 straipsnis... 51. Akto priėmimo metu galiojusių Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų,... 52. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytų... 53. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi... 54. pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti.... 55. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...