Byla 2A-1193-221/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovėms G. V. ir A. V. U. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. O., patikslinęs reikalavimus, prašė panaikinti sandorį, pagal kurį atsakovė G. V. įgijo nuosavybės teisę į sklypą, esantį ( - ) , Kaunas, sklypo plotas 0,1502 ha, unikalus Nr. ( - ); panaikinti 2003 m. lapkričio 12 d. dovanojimo sandorį Nr. 14999, sudarytą tarp G. V. ir A. V. U., taikyti restituciją ir priteisti ieškovui sklypą, esantį adresu ( - ), Kaunas, sklypo plotas 0,1502 ha, unikalus Nr. ( - ), bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovo sugyventinei G. V. būnant nesąžininga, panaudojant apgaulę (CK 1.91 straipsnis), jis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį sudarė prieš savo valią, buvo suklaidintas atsakovės G. V. dėl sandorio esmės (CK 1.90 straipsnis), sandorio metu buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis) (2 t., 106-114 b.l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė A. O. ieškinį. Priteisė iš ieškovo A. O. 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti trečiojo asmens B. G. naudai, 93 Lt pašto išlaidų ir 810,62 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Vertindamas įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, teismas padarė išvadą, jog ieškovas ieškinyje nurodytų aplinkybių neįrodė. Teismas nustatė, kad nors ieškovas negalėjimą suvokti savo veiksmų ir jų pasekmių grindė neblaiviu stoviu, regos sutrikimu nekilnojamojo daikto sutarties pasirašymo metu, kėlė abejones ar jo ranka rašyta ant sutarčių bei notarinėse knygose, tačiau šių aplinkybių neįrodė: iš rašysenos ekspertizės išvadų matyti, kad visi įrašai atlikti ieškovo, nenustatyti požymiai, rodantys neįprastą pasirašiusiojo būklę. Teismo nuomone, nėra įrodyta aplinkybė, jog ieškovas sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai, kad prieš ginčijamo sandorio sudarymą ieškovas nesidomėjo žemės kainomis, jos pasiūla ir paklausa bei kitomis aplinkybėmis ir sužinojo vėliau, t.y. tik atsiradus skelbimui dėl žemės sklypo pardavimo, neatitinka normaliai apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio. O savo nerūpestingu elgesiu jis prisiėmė visą jo pagrindu galinčią atsirasti riziką. Neįprastos ieškovo būsenos ar apsvaigimo sandorio sudarymo metu nepatvirtino nei rašysenos ekspertizė, nei teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė. Nurodė, kad nuo sandorio sudarymo iki artimų santykių su atsakove nutraukimo ieškovas turėjo pakankamai laiko pasidomėti sudaryto sandorio pasekmėmis. Teismas nurodė, kad šalys, vengdamos mokėti didesnius mokesčius, dažnai nurodo mažesnes parduodamo turto kainas. Ieškovas, palaikydamas ilgalaikius santykius su atsakove galėjo susitarti ir dėl kitokios kainos, todėl ginčijamo sandorio kaina savaime neįrodo ieškovo suklydimo, o kitų šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Ieškovas A. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį tenkinti pilnai (3 t., 37-46 b.l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8Teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra įrodymų, kad ginčo sandorį ieškovas sudarė apsvaigęs nuo alkoholio, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, suklydo dėl sudaromo sandorio esmės ir sandoryje neišreikšta jo valia. Šią teismo išvadą paneigia:

9tai, kad atsakovas nuo jaunystės turi priklausomybę alkoholiui patvirtina pats ieškovas, atsakovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, 2010 m. gegužės 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-142 išvados. Taip pat minėtą aplinkybę patvirtina 2007 m. birželio 27 d. rašysenos ekspertizės aktas Nr. 11-1058 (07), kuriame buvo nustatyta, kad rašymo metu ieškovas buvo neįprastos būklės;

10tai, kad ginčo sutarčių egzemplioriuose nurodytos skirtingos ieškovo neva gautos pinigų sumos už parduodamą ginčo sklypą, bei tai, kad ieškovas, pasirašydamas sutartis sugebėjo suklysti net 5 kartus;

11teismo argumentai, jog Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė nepatvirtino ieškovo apsvaigimo fakto sandorio sudarymo metu yra atmestini, kadangi šį faktą patvirtino rašysenos ekspertizė bei kiti įrodymai;

12teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pagal notarės paaiškinimus, ieškovas sandorio metu nebuvo girtas ir suvokė savo veiksmus, kai tuo tarpu 2012 m. vasario 1 d. posėdžio metu notarė paaiškino, kad paties sandorio sudarymo ji neatsimena. Notarės paaiškinimai vertintini kritiškai. Sandorio sudarymo metu notarė neturėjo tvirtinti sandorio, kadangi viename sutarties egzemplioriuje buvo nurodyta, kad už sklypo pardavimą gauta 6 000 Lt, kitoje 6 300 Lt, t.y. skyrėsi esminis sutarties elementas – kaina.

13Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas pats rinko dokumentus susijusius su sandoriu, nes jis jų pats netvarkė, tai darė sugyventinė - atsakovė, kuri visus dokumentus užsakė ieškovo vardu. Iki sandorio įvykusios aplinkybės nepatvirtina, jog ieškovas sąmoningai ruošėsi šiam ginčo sandoriui, ieškovo valia sudaryti šį ginčo sandorį nebuvo išreikšta.

14Teismas turėjo panaikinti ginčo sandorį ne tik dėl apsvaigimo ir valios ydingumo sudarant ginčo sandorį, bet ir dėl suklydimo bei panaudotos apgaulės.

15Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovas pats buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, ir visas neigiamas ginčo pasekmes perkelia ieškovui. Teismas, vertindamas ieškovo elgesį, turėjo atsižvelgti į jo asmenybę ir į tai, kad jis buvo asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu, neišsilavinęs, žemo intelekto, priklausomas nuo atsakovės (ja pasitikėjo), su kuria gyveno kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį.

16Teismo argumentai, kad ieškovas prieš ginčo sandorio sudarymą nesidomėjo žemės kainomis, paklausa ir pasiūla bei kitomis susijusiomis aplinkybėmis, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Ieškovas niekada nesiruošė parduoti vienintelio savo turto, todėl ir nesidomėjo rinkos kainomis. Sudarydamas sandorį, nesuvokė jo prasmės ir iš to kylančių teisinių pasekmių, nes sandorio sudarymo metu buvo apsvaigęs. Net ir po sandorio sudarymo nesuvokė, kad ginčo sklypas jam nebepriklauso. Ieškovas dėl susidariusių aplinkybių sąžiningai klydo. Teismas nevertino suklydimo fakto tuo aspektu kaip tokioje situacijoje būtų pasielgęs protingas ir atidus žmogus, nesivadovavo LAT praktika. Teismo prielaida, kad sandorio kainų neatitikimą rinkos kainoms lėmė specialiai sumažinta kaina siekiant išvengti mokesčių, yra nepagrįsta jokiais įrodymais.

17Teismas pažeidė procesinės teisės normas, rungimosi principą, kas nulėmė nemotyvuoto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

18Atsakovių atstovė advokatė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimo išlaidas (3 t., 56-63 b.l.). Atsiliepime nurodė:

19Teismas tinkamai vertino ieškovo būseną sudarant ginčijamą sandorį ir jo turinį, bei sprendime išsamiai pasisakė šiais klausimais. Tinkamai įvertino ekspertizės aktus, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus ir sprendimą priėmė atsižvelgdamas į visų civilinėje byloje esančių įrodymų visumą.

20Ieškovo priklausomybė alkoholiui nuo jaunystės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad būtent 2000 m. spalio 31 d. apeliantas buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ekspertizės akte nustatyta, kad nėra duomenų, jog A. O. sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti veiksmų esmės ir jų valdyti. Nebuvo pateikta jokių medicininių dokumentų, pavirtinančių ieškovo priklausomybę nuo alkoholio būtent 2000 metais.

21Rašysenos ekspertizės išvada dėl ieškovo apsvaigimo būklės nebuvo kategoriška. LAT yra išaiškinęs, kad eksperto išvada padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu. Rašysenos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad A. O. judesių koordinacija daugiau ar mažiau sutrikusi visuose pavyzdžiuose, yra neįprastos būsenos požymių, kurie išlieka alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujančių asmenų įrašuose net kai jie rašo negirti. Byloje nėra kategoriškos ekspertizės išvados, o padaryta tik galimybinė išvada, kad ieškovo neįprastą būseną galėjo sukelti apsvaigimas nuo alkoholio. Tokia išvada buvo pateikta vadovaujantis tik liudytojų parodymais, nes byloje nėra jokių medicininių dokumentų apie tai, kad 2000 metais ar anksčiau ieškovui buvo nustatyta priklausomybė nuo alkoholio.

22Liudytojų parodymai vertinti kritiškai, nes jie painiojosi savo parodymuose. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ekspertų išvados nepaneigia notarės paaiškinimų, kad ieškovas nebuvo girtas ir suvokė savo veiksmus sandorio sudarymo metu. Nepateikta jokių įrodymų, kad sandorio pasirašymo metu A. O. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Net ir nustačius, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio sandorio sudarymo metu, negalima daryti išvados, kad pasirašydamas asmuo nesuprato savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti ir dėl to sandoris negalioja LR CK 1.89 straipsnio pagrindu.

23Apelianto teiginiai, kad jis suklydo dėl sandorio kainos, prieštarauja jo teiginiams, kad jis išvis neskaitė sutarties ir nežinojo, kad pasirašė. Suklydimas pagal LR CK 1.90 straipsnio 5 dalį negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Tai, kad ieškovas pasirašė sandorį net neskaitęs yra akivaizdus nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio pavyzdys ir suvokė klydęs tik 2006 metų pabaigoje.

24Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovas nepasidomėjo nekilnojamojo turto rinka ir tuomet buvusiomis žemės sklypų kainomis. LR CK 1.91 straipsnyje reglamentuojama sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Apelianto teiginys, kad teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas priklausomas nuo alkoholio pasitikėjo atsakove, todėl jį buvo lengviau apgauti, taip pat neskaitė dokumentų dėl regos sutrikimų, nėra pagrįsti. Byloje nėra įrodymų, kad sandorio sudarymo metu ieškovas buvo priklausomas nuo alkoholio, nėra įrodymų, kad šalys būtų vedusios bendrą ūkį, o atsakovė būtų išlaikiusi ieškovą. Ieškovas melagingai teismui nurodė, kad turi regos sutrikimų, nes rašysenos ekspertizės akte nustatyta, kad A. O. dokumentų rašymo ir pasirašymo metu neturėjo tokių regos sutrikimų, kurie trukdytų rašyti. Pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių procesinių teisės normų pažeidimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

25Trečiasis asmuo notarė B. G. atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (3 t., 71-76 b.l.). Nurodė, kad:

26Ieškovas tinkamai suprato sutarties turinį (sąlygas) ir tokią sutartį norėjo sudaryti. Sudarant ginčo sutartį ieškovo išreikšta valia atitiko tikrąją valią ir nebuvo veikiama atsakovės apgaulės. Pagal LR CK 1.91 straipsnį apgaulė tai sandorį sudarančio asmenis tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais. Apgaule galima pripažinti tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai. Ieškovas veikė kryptingai, siekdamas sudaryti žemės sklypo ( - ), Kaune, pirkimo-pardavimo sandorį.

27Bylos įrodinėjimo dalykas yra ieškovo būsena sandorio sudarymo metu, t.y. ar ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir, ar galėjo savo veiksmus valdyti. Nors teigia ieškovas, jog nesuprato veiksmų esmės būdamas neblaivus, tačiau eilę aplinkybių gerai atsimena. Tai, kad būdamas neblaivus ieškovas atvyksta į teismo posėdžius ir gina savo pažeistas teises, rodo, jog jis suvokia savo veiksmus, todėl piktnaudžiavimas alkoholiu netrukdė suvokti savo veiksmų bei jų valdyti.

28Rašysenos ekspertizė padarė išvadą, kad tiriamajame dokumente rašęs asmuo (ieškovas) nepakankamai kontroliavo rašymo procesą ir nebuvo tinkamai sutelkęs dėmesio, tačiau tokie požymiai išlieka net ir tada, kai asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, rašo negirti. Neįrodyta, kad sandorį ieškovas pasirašė neblaivus. Nesaikingai vartojančių asmenų koordinacija bei dėmesys yra pakitę dėl jų gyvenimo būdo.

29Net preziumuojant, jog sudarydamas sandorį ieškovas buvo išgėręs, turi būti įrodyta, kad jis buvo ne tik išgėręs, bet apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. sudarydamas žemės pirkimo-padavimo sandorį su atsakove buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad negalėjo suvokti savo veiksmų bei jų pasekmių. 2010 m. gegužės 13 d. A. O. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TKP – 142 įrodo, kad A. O. galėjo valdyti savo veiksmus. 2008 m. kovo 3 d. ekspertė paaiškino, kad jokių neįprastų pasirašymo požymių pirkimo-pardavimo sutarties paraše nėra.

30Nors ieškovas teigia, kad jokių pinigų negavo, tačiau atlikta ekspertizė patvirtino, kad įrašus ,,aš A. O.“ gavau 6000 Lt pasirašė ieškovas. Kad skirtingai įrašė gautą pinigų sumą, traktuotina kaip rašymo-apsirikimo klaida. Ieškovas, pasirašydamas sandorį, neturėjo jokių regos sutrikimų. Pirkimo – pardavimo sutartyse šalys nurodė 6000 Lt sutartinę kainą. Tai, kad dėl sutrikusios regos ieškovas negalėjo perskaityti sutarties teksto, paneigia VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos kortelės informacija, kurioje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų gydęsis dėl sutrikusios regos.

31Ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas spontaniškai, ieškovas pateikė visus reikalingus dokumentus, atvyko pas notarą, sandoris nebuvo sudarytas įgalioto asmens ir pats pasirašinėjo eilę dokumentų.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, ieškovo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrįstas.

34Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra įrodymų, kad ginčo sandorį ieškovas sudarė apsvaigęs nuo alkoholio, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, suklydo dėl sudaromo sandorio esmės, buvo apgautas ir sandoryje neišreikšta jo valia.

35Kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei šalių paaiškinimai nepagrindžia ieškovo nurodytųjų aplinkybių.

36Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas bei civilinių teisinių santykių stabilumas. Teismas, vertindamas šalių susitarimus, turi aiškintis visas jų sudarymo aplinkybes, vertinti su ginčijamomis sutartimis susijusias sutartis, nustatyti tikrąją sandorių šalių valią ir kvalifikuoti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-195/2007), nes tik teisingai kvalifikavus sudarytą sandorį galima spręsti jo pripažinimo negaliojančiu klausimą.

37Ieškovas, ginčija sandorį CK 1.89, 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, visi minėti sandorių negaliojimo pagrindai vienu metu būti negali. Negalima situacija, kad asmuo ir nesuprastų savo veiksmų esmės, ir būtų suklydęs bei apgautas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir vertino šalių paaiškinimus ir kitus įrodymus dėl šio minėto ieškovo nurodomo fakto, teisingai juos įvertino ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovas neįrodė fakto, jog sandorį sudarė būdamas neblaivus ir sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Koelgija nesutinka su apelianto argumentais, jog aplinkybes, kad jis sandorio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to negalėjo valdyti savo veiksmų ir nesuprato sudaromo sandorio esmės patvirtina rašysenos ekspertizė, kurios akte yra teigiama, jog tiriamuose įrašuose yra klaidų, juos dviejuose sutarties egzemplioriuose parašęs ir pasirašęs A. O. rašymo metu buvo neįprastos būsenos, kurią galėjo sukelti apsvaigimas nuo alhoholio (3 t., 151 b.l.).

38Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Toks nesutikimas turi būti motyvuotas (CPK 218 straipsnis).

39Kolegija pritaria atsakovių atstovės nuomonei, išdėstytai atsiliepime į apeliacinį skundą, kad priklausomybė alkoholiui nuo jaunystės nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad būtent 2000 m. spalio 31 d. sudarydamas sandorį apeliantas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o rašysenos ekspertizės išvada dėl ieškovo apsvaigimo būklės nebuvo kategoriška. Kolegija pastebi, jog rašysenos ekspertizės akte nurodyta, kad A. O. judesių koordinacija daugiau ar mažiau sutrikusi visuose pavyzdžiuose, yra klaidų, daromų iš dalies dėl nedidelio išsimokslinimo, yra neįprastos būsenos požymių, kurie išlieka alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujančių asmenų įrašuose net kai jie rašo negirti (1 t., 150-152 b.l.). Taigi, byloje nėra kategoriškos ekspertizės išvados, o padaryta tik galimybinė išvada, kad ieškovo neįprastą būseną galėjo sukelti apsvaigimas nuo alkoholio (1 t. 176 b.l.). Tokia išvada buvo pateikta vadovaujantis byloje esančiomis 2007 metų Romainių bendruomenės centro (1 t., 81 b.l.,) bei buvusios darbovietės (dirbo 2002-2003 metais) (1 t., 82 b.l.) charakteristikomis. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tos pačios ekspertės ekspertizės aktą, kuriame buvo tirti Notariniame registre esantys A. O. 2000 m. spalio 31 d. padarytas įrašas bei jo parašas, ir nenustatyta požymių, rodančių neįprastą rašiusiojo ir pasirašiusiojo A. O. būseną (2 t., 11-13 b.l.). Taigi, sutartyje padaryti įrašai rodo buvus neįprastą būseną, o Notariniame registre – ne, nors jie visi padaryti tą pačią dieną. Teisėjų kolegija pritaria trečiojo asmens notarės B. G. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, jog ieškovas, teigdamas, kad nesuprato veiksmų esmės būdamas neblaivus, eilę aplinkybių gerai atsimena. O būtent, jis prisimena, kad sandorio sudarymo dieną gėrė ir su kuo, kur yra notarinė kontora, kad jis nebuvo pasiėmęs akinių, pats negalėjo perskaityti, notarė neperskaitė sutarties turinio ir pan., „atmintis dėl gėrimo nešlubuoja“ (2 t., 40-41 b.l.). Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas išvadą, kad A. O. sandorio sudarymo metu nebuvo girtas ir suvokė savo veiksmus, padarė nepagrįstai remdamasis notarės paaiškinimais, nes, anot apelianto, notarė sandorio neprisimena. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į notarės paaiškinimą teismo posėdžio metu, jog tais atvejais, jei viena iš sandorio šalių ateina neblaivi, sandorio nesudaro (2 t., 42 b.l.). Byloje nesant jokių medicininių dokumentų apie tai, kad 2000 metais ar anksčiau ieškovui buvo nustatyta priklausomybė nuo alkoholio, to pagal byloje esančius duomenis nenustačius teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizei (2 t., 87-89 b.l), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantas neįrodė, kad sandorio sudarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to nesuprato savo veiksmų.

40Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ne jis rinko dokumentus sandoriui sudaryti, kadangi toks argumentas nepagrįstas jokiais įrodymais. Priešingai, 2001 m. spalio 25 d. pažyma apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį išduotas savininkui A. O. (1 t., 46 b.l.), 2001 m. spalio 11 d. prašymą dėl pažymos išdavimo parašė ir pasirašė A. O. būdamas įprastos būsenos (1 t., 117, 120, 147 b.l.).

41Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog teismas turėjo panaikinti ginčo sandorį ne tik dėl apsvaigimo ir valios ydingumo, bet ir dėl suklydimo bei panaudotos apgaulės. Kaip minėta, tai yra prieštaringi pagrindai.

42Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis ir suklysta buvo dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Vertinant, ar asmuo sąžiningai klydo sudarydamas sandorį, svarbu išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis formavosi asmens valia sudaryti tokį sandorį, taip pat ar paties galimai klydusio asmens veiksmai lėmė jo tikrosios vidinės valios neatitikimą sandoryje išreikštai valiai, ar tokiam asmens valios neatitikimui padarė poveikį kita sandorio šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-531/2009 ir kt.). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12 str., 178 str.).

43CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 straipsnis) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais.

44Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais bandoma įrodyti, kad atsakovė galėjo nesąžiningai pasinaudoti ieškovo būsena ar kad ieškovo valia buvo veikiama išorinių veiksnių, naudojamasi jo priklausomybe alkoholiui, ir tokiu būdu inicijuotas neteisėto sandorio sudarymas. Kaip nustatyta ir nepaneigta apelianto, jau atvykdamas į notarinę kontorą jis žinojo, koks sandoris bus sudaromas, kadangi prieš tai buvo užsakęs pažymas reikalingas šio sandorio sudarymui. Sudarius sandorį, notarė viską perskaitė ir paaiškino sandorių sudarymo pasekmes dalyvaujantiems asmenims, o šie pasirašė. A. O. savo ranka įrašė ir pinigų sumą, kurią, kaip jis pats nurodė, gavo iš atsakovės. Kolegija neturi pagrindo abejoti notarės veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad ji būtų sąmoningai atlikusi veiksmus, neatitinkančius ieškovo interesų. Nors apeliantas nurodė, kad suklydo dėl kainos, tačiau byloje, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, kad žemės sklypas buvo parduotas už žymiai mažesnę negu tuo metu buvusią rinkos kainą, kurią lemti galėjo, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, įvairios teismo nurodytos aplinkybės. Be to, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ieškovo elgesį – sudarydamas sandorį buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus tokių savo veiksmų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-514/2005). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių atstovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, jog apelianto teiginiai, kad jis suklydo dėl sandorio kainos, prieštarauja jo teiginiams, jog iš viso jis sutarties neskaitė, nežinojo, ką pasirašė, netgi, kaip teigiama skunde, nesiruošė sandorio sudaryti, taigi ir suklysti negalėjo.

45Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo.

46Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ne tik dėl materialinės, bet ir dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Procesinės teisės normų pažeidimu apeliantas laiko nemotyvuoto sprendimo priėmimą bei rungimosi principo pažeidimą. Toks apelianto argumentas atmestinas. Teisėjų kolegija pritaria atsakovių atstovės atsiliepimo į apeliacinį skundą minčiai, jog civiliniame procese galioja ne tik apelianto nurodytas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), bet ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis). Kolegijos nuomone, teismas netenkindamas ieškovo prašymo atsakovių dalyvavimą pripažinti būtinu bei kviesti teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę atlikusių ekspertų apklausai, rungimosi principo nepažeidė. Atsakoves tinkamai atstovavo advokatė, atsakovė G. V. dalyvavo teismo posėdyje ir davė paaiškinimus byloje (2 t., 40-42 b.l.), o ekspertai visais jiems užduotais klausimais pasisakę ekspertizės akte (2 t., 87-89 b.l.). Kolegija pažymi, jog civilinio proceso normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl minėtų prašymų netenkinimo byla būtų buvusi išspręsta neteisingai.

47Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, savo sprendime jį pakankami motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

49Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. O., patikslinęs reikalavimus, prašė panaikinti sandorį, pagal... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą,... 7. Ieškovas A. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 8. Teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra įrodymų, kad ginčo sandorį... 9. tai, kad atsakovas nuo jaunystės turi priklausomybę alkoholiui patvirtina... 10. tai, kad ginčo sutarčių egzemplioriuose nurodytos skirtingos ieškovo neva... 11. teismo argumentai, jog Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė... 12. teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pagal notarės paaiškinimus,... 13. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovas pats rinko dokumentus susijusius... 14. Teismas turėjo panaikinti ginčo sandorį ne tik dėl apsvaigimo ir valios... 15. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovas pats buvo neatidus ir nepakankamai... 16. Teismo argumentai, kad ieškovas prieš ginčo sandorio sudarymą nesidomėjo... 17. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, rungimosi principą, kas nulėmė... 18. Atsakovių atstovė advokatė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 19. Teismas tinkamai vertino ieškovo būseną sudarant ginčijamą sandorį ir jo... 20. Ieškovo priklausomybė alkoholiui nuo jaunystės nesudaro pagrindo padaryti... 21. Rašysenos ekspertizės išvada dėl ieškovo apsvaigimo būklės nebuvo... 22. Liudytojų parodymai vertinti kritiškai, nes jie painiojosi savo parodymuose.... 23. Apelianto teiginiai, kad jis suklydo dėl sandorio kainos, prieštarauja jo... 24. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovas nepasidomėjo nekilnojamojo turto... 25. Trečiasis asmuo notarė B. G. atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį... 26. Ieškovas tinkamai suprato sutarties turinį (sąlygas) ir tokią sutartį... 27. Bylos įrodinėjimo dalykas yra ieškovo būsena sandorio sudarymo metu, t.y.... 28. Rašysenos ekspertizė padarė išvadą, kad tiriamajame dokumente rašęs... 29. Net preziumuojant, jog sudarydamas sandorį ieškovas buvo išgėręs, turi... 30. Nors ieškovas teigia, kad jokių pinigų negavo, tačiau atlikta ekspertizė... 31. Ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas spontaniškai, ieškovas pateikė visus... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 33. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 34. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra įrodymų, kad... 35. Kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, civiliniame... 36. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 37. Ieškovas, ginčija sandorį CK 1.89, 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais... 38. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo... 39. Kolegija pritaria atsakovių atstovės nuomonei, išdėstytai atsiliepime į... 40. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ne jis rinko... 41. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog teismas... 42. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius sandorio faktus... 43. CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme apgaule pripažįstami tik tokie... 44. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais,... 45. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi... 46. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ne tik... 47. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 49. Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21...