Byla 1-767-1058/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,

2sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Olgai Saveljevai, Vaidai Mikalonienei,

3dalyvaujant prokurorei Daivai Virginijai Kazlauskaitei,

4kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Vitalijui Vasilionokui,

5nukentėjusiajam R. B.,

6civilinio ieškovo Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Astai Matukynei, Vidui Jančauskui,

7viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

81) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį paskiriant 8 MGL (1 000 Lt) baudą;

92) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK

10182 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba pradėti dirbti, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus atlyginti civiliniam ieškovui priteistą turtinę žalą;

113) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio

121 dalį paskiriant 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti ieškovams nusikaltimais padarytą turtinę žalą, įpareigojant tęsti darbą,

13kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir

14222 straipsnio 1 dalyje,

Nustatė

15M. A. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. būdamas juridinio asmens UAB „L“, įmonės kodas ( - ), registruotos adresu ( - ), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, o nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. tik vieninteliu akcininku, turėdamas teisę atstovauti juridinį asmenį ir žinodamas, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pats asmeniškai tvarkė UAB „L“ apskaitą. Savo žinioje turėdamas UAB „L“ apskaitos dokumentus ir nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. kilusią pareigą pagal 2015 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti UAB „L“ bankroto administratoriui UAB „L“ turtą ir apskaitos dokumentus, siekdamas įmonės naudai išvengti jam (M. A.) žinomų UAB „L“ 2015 m. rugsėjo 18 dienai turimų bendrai 72 764,52 EUR dydžio turtinių prievolių įvykdymo, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei numatydamas, kad nesaugant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebus galima nustatyti įmonės UAB „L“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, veikdamas tiesiogine tyčia, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. vasario 6 d. paslėpė dalį UAB „L“ apskaitos dokumentų Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje. Dėl šių priežasčių iš dalies negalima nustatyti 2014 m. sausio 1 d.–2015 m. rugsėjo 18 d. laikotarpio UAB „L“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

16Teismo posėdžio metu M. A. parodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis, specialybė – mokesčių administravimas. UAB „L“ buvo įkurta jo iniciatyva. Prieš tai užsiėmė statybomis, transportu, servisu. Jis buvo realus įmonės UAB „L“ vadovas, į jo funkcijas įėjo dirbti ir uždirbti, kad darbuotojai turėtų ką dirbti, kad įmonė uždirbtų. Dėl įmonės konsultavosi su daug verslininkų, buvo susitikęs su S. Š., jis planavo duoti darbų. Jo ir S. Š. santykiai buvo draugiški, darbiniai. Pagrindinis rangovas 2014 m. buvo įmonė „M“, kurios savininkas buvo S. Š.. UAB „M“ išrašydavo sąskaitą faktūrą ir jis laukdavo pinigų. Su darbuotojais darbo sutartis pasirašinėjo ir Sodrai pranešdavo pats, bet neatsimena kokiam etatui priimdavo darbuotojus. 2014 m. UAB „L“ darbuotojų buvo apie 10-20 žmonių.

17UAB „M“ vadovai jo darbuotojams nurodydavo, kokius darbus reikės atlikti. Darbų vadovai vesdavo žiniaraščius, žiūrėdavo, kas ką turi atlikti, kiek reikės darbuotojų darbui atlikti. Kadangi nebuvo pinigų, jis 2014 m. pabaigoje išrašė įgaliojimą S. Š., kad jis sumokėtų darbuotojams už darbą. Tas įgaliojimas buvo prie visų dokumentų, kurie sudegė. Kaip atrodė S. Š. išduotas įgaliojimas ir kokia buvo jo apimtis – neprisiminė. Įgaliojimą išdavė S. Š., o ne savo darbuotojams, nes S. Š. geriau žinojo objektą, jis buvo generalinis rangovas. Už pagal S. Š. darbų vadovų nurodymus atliktus darbus darbuotojams buvo mokama pagal darbų atlikimo aktą. Duomenys, kiek būdavo sumokėta atlyginimų, buvo tuose dokumentuose, kurie sudegė. Ten buvo visi įmonės dokumentai, žiniaraščiai, faktūros ir kt. Negalėjo pasakyti, kodėl dalis UAB „L“ darbuotojų gaudavo daugiau darbo užmokesčio nei jiems buvo priskaičiuota, teigė, kad darbuotojai gaudavo tiek, kiek būdavo sutarta. R. B. neprisiminė, mano, kad jam užmokestį mokėjo S. Š. pagal tą patį įgaliojimą. S. Š. mokėjo

18UAB „L“ darbuotojams atlyginimus, jis pinigus taip pat leido ir medžiagoms – statybinei veiklai. Patikslino, kad skaitėsi, jog atlyginimus mokėjo UAB „L“ pagal atliktus darbus, bet S. Š. pagal įgaliojimą paduodavo pinigus UAB „L“ darbuotojams. Taip išmokėti atlyginimai UAB „L“ buhalterijoje buvo apskaitomi pagal buhalterinius dokumentus, pagal tai, kiek buvo valandų išdirbta, koks darbas buvo atliktas. Sudarant rangos sutartį darbų apimtis buvo numatyta. Neprisiminė, kada turėjo baigti darbus pagal rangos sutartis. S. Š. darbų vadovai apskaičiuodavo, kiek konkretus darbuotojas padarė darbo, kiek valandų išdirbo. Su visais darbuotojais buvo atsiskaityta ir nei vienas nereiškė pretenzijų, iš to suprato, kad atlyginimas išmokėtas. Vėliau patikslino, kad kiekvienos savaitės pabaigoje susitikdavo su S. Š., jis duodavo ataskaitą apie tai, kiek darbų atlikta. Neprisiminė, kiek buvo mokama jo darbuotojams. Spėjo, kad dalies darbuotojų atleidimo nesimatė Sodroje, nes juos galėjo atleisti darbų vadovai ir jam nepranešti. Patvirtino, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonei buvo skirtos baudos už nelegalų darbą, baudos nebuvo sumokėtos. UAB „M“ buvo pagrindinis rangovas, todėl UAB „L“ buvo ekonomiškai priklausoma nuo šios įmonės. Nuo 2014 m. iki 2015 m. jo įmonė iš UAB „M“ negavo jokių pajamų. Pinigų užtekdavo tik atlyginimams sumokėti ir medžiagoms nupirkti, sumokėti į biudžetą neturėjo. UAB „M“ liko skolinga apie 100 000 EUR. Tarp įmonių atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais, nes taip buvo patogiau S. Š., darbuotojai prašydavo atsiskaityti grynaisiais. Jis vis tikėdavo, kad rangovas atsiskaitys ir su UAB „M“ bendradarbiavimą tęsė. UAB „L“ bankų sąskaitose pinigų neturėdavo. Visos pajamos buvo iš UAB „M“ ir tik grynais. Negalėjo paaiškinti iš kokių pajamų UAB „L“ jam mokėjo darbo užmokestį. Mano, kad įmonė turėjo gauti pinigų iš pelno, jis turėjo gauti pajamų iš pelno kaip akcininkas. Jo atlyginimas atitiko pusę etato. Tuo laikotarpiu dirbo tik UAB „L“. Į klausimą iš ko gyveno, jei gaudavo tik 30 EUR/mėn. atlyginimą atsakė, kad gal tėvai padėdavo, išlaikydavo draugė. Į klausimą, kokių ėmėsi veiksmų, kad būtų išreikalauti įsiskolinimai, nurodė, kad sakydavo, jog bus išrašomos baudos. Jam pažadėdavo, kad sumokės, o jis tikėdavo. Patvirtino, kad kasos orderiai, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte, yra tikri, bet realiai jis pinigų negaudavo, nes išlaidos ir pajamos pasidengdavo. Gauti pinigai buvo išleidžiami medžiagoms ir darbuotojų atlyginimams. Kasos pajamų orderiais nurodytos sumos yra išleistos UAB „L“ sąnaudoms. UAB „M“ neatsiskaitė su UAB „L“, bet negali sakyti, kad jie apgavo. Tos įmonės buhalteriniai dokumentai, susiję su UAB „L“, kažkiek atspindi UAB „L“ veiklą. UAB „M“ leido UAB „L“ pinigus pagal įgaliojimą. Išleistų pinigų apskaita turėjo atsispindėti UAB „L“ įmonės kasos knygose, S. Š. pateikdavo informaciją jam (M. A.), o jis perduodavo buhalterei, kuri suvesdavo. UAB „L“ gautos pajamos turėjo atsispindėti buhalterinėje apskaitoje, nes kasos pajamų orderiai buvo pateikiami buhalteriams. Mano, kad UAB „L“ kasos pajamų orderių surašymo laikotarpis galėjo atitikti jų pateikimo laikotarpius. Pateikti pirminius buhalterinius dokumentus galėjo vėluoti, nes darbų vadovai galėjo vėluoti paskaičiuoti, rangovas vėluoti su „užaktavimais“. Kai neturėjo buhalterės PVM sąskaitas faktūras rašydavo su S. Š. pas jo buhalterę, pagal jo buhalterinius dokumentus. Nežinojo, kokia forma – grynais ar pavedimu, UAB „L“ atsiskaitinėjo už prekes. Už UAB „L“ prekes sumokėdavo S. Š. pagal įgaliojimą, kurį jam išrašė ir kuris vėliau sudegė. Nuo 2015 m. sausio mėn. buhalterinės apskaitos įmonėje UAB „L“ neorganizavo, nes nebūdavo gauta pakankamai pinigų iš UAB „M“, o už buhalterinę įmonę taip pat reikėdavo mokėti. Kai nebuvo buhalterės, apskaitą vedė jis. Įstatymai, numatantys buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje, dokumentų saugojimo reikalavimai jam žinomi. Dokumentų saugojimo tvarka buvo nustatyta jo įsakymu, kuris sudegė. Visi dokumentai būdavo saugojami įmonės ofise ( - ) pas buhalterę. Vėliau dėl pinigų trūkumo ofiso atsisakė. Iš buhalterių perėmė visus įmonės dokumentus, juos su dėže laikydavo pas tėvus arba mašinoje. Manė, kad jie yra saugūs. Kada buvo uždarytas ofisas neprisiminė. Kauno adresu įmonė neveikė, buvo tik registruota. Negalėjo paaiškinti, kodėl jis buvo nurodytas ant firminio blanko, tačiau teigė, kad visi jį rasdavo. Su UAB „L“ vadovu buvo galima susisiekti paštu ir telefonu. Elektroninio pašto adresas ( - ) – priklausė įmonei „L“. Kažkurį laiką tuo elektroniniu adresu naudojosi, bet iki kada neatsimena. Dėl priminimų pateikti deklaracijas paaiškino, kad nežino, ar juos gavo, bet žinojo, kad yra nesumokėta. Galvodavo, kad sumokės, kai gaus pajamų iš UAB „M“, netgi rašė paaiškinimą Kauno skyriui, buvo sutarę kažkokią datą. Žinojo apie Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamus operatyvinius patikrinimus. Neturėjo siekio tyčia nemokėti mokestinių prievolių. Neprisiminė, kodėl Sodros Kauno skyriui nepateikė apskaitos dokumentų ir paaiškinimo dėl susiformavusios skolos pagal 2015 m. kovo 3 d. įpareigojimą. Negalėjo atsakyti ir kodėl UAB „L“ nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai mėnesinių pajamų mokesčių nuo A klasės pajamų deklaracijų už 2014 m. gruodžio mėnesį ir už 2015m. sausio-rugsėjo mėn., nežinojo, kodėl UAB „L“ nepateikė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013-2014 metus. Neprisiminė, kada tiksliai sužinojo apie susidariusius įsiskolinimus (39 958 PVM ir 31 000 EUR valstybiniam socialiniam draudimui), bet pažymėjo, kad tos sumos yra priteistos iš jo. Dokumentai sudegė S. Š. paskolintame automobilyje „Mercedes Benz“ S klasės, valstybinių numerių neatsimena. Skolinosi automobilį, nes tuo metu savo neturėjo. Automobiliu važinėjo ilgą laiką. Gal kurį laiką tą automobilį iš jo nuomojo, bet nuomos sutarties neturi. Vėliau, atsakydamas į advokato klausimą nurodė, kad UAB „M“ išrašydavo sąskaitą faktūrą, ją apmokėdavo UAB „L“. Tos išlaidos buhalteriškai dengdavosi. S. Š. tuo automobiliu sugalvojus važiuoti į Nidą, jie apsikeitė mašinomis kelioms dienoms. Tuomet jis UAB „L“ dokumentų dėžę persikėlė į S. Š. „Toyotą“. Po kelių dienų automobiliais atsikeitė, bet jis pamiršo pasiimti dokumentus ir jie sudegė mašinoje. Neturėjo siekio tyčia paslėpti dokumentus, kad automobilyje sudegė dokumentai, sužinojo iš S. Š., jis paskambino ir pasakė, kad sudegė automobilis. Kadangi buvo pasimetęs, niekam nepranešė, jog tame automobilyje buvo įmonės apskaitos dokumentai. Galvojo, kad juos bus galima atkurti pagal UAB „M“ dokumentus, bet neatkūrė. Apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo iš bankroto administratoriaus, jam nepasakė, kad sudegė dokumentai, nes, matyt, tiek neišsikalbėjo. (turėdamas buhalterinį išsilavinimą, turėjo suvokti dokumentų svarbą ir kai sudegė pranešti policijai, neabejotinai ir administratoriui). Negalėjo paaiškinti, kodėl įmonės „V“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „L“. L. B. neatsimena, jis galėjo būti darbų vadovas. Gal jis buvo UAB „L“ darbų vadovas, tiksliai neatsimena, nes buvo ne vienas darbų vadovas. Ikiteisminio tyrimo metu M. A. pirmosios apklausos metu atsisakė duoti parodymus (t. 4, b. l. 8). Antrosios apklausos metu parodė, kad turi vieną aukštąjį neuniversitetinį finansų ir mokesčių srities išsilavinimą, kurį įgijo apie 2004 metus. Nuo 1998 metų jis turi vadovavimo darbinę patirtį kaip direktorius įvairiose įmonėse, kurios vykdė įvairią veiklą kaip prekyba, transportas, statyba. 2013 m. viduryje jis sumanė vykdyti statybų veiklą ir įsigijo naujai įsteigtą UAB „L“. Įmonė pradėjo vykdyti veiklą 2014 m. viduryje. Pradžioje buvo įdarbinti keli darbuotojai statybininkai, kurių skaičius didėjo. Įmonė vykdė savo ūkinę-komercine veiklą tik savo pačių darbuotojų pajėgomis, turimais smulkiais statybiniais įrankiais. Neturėjo ilgalaikio turto. Pagrinde veikė tik Vilniaus mieste, buveinė buvo nuomojamose patalpose ( - ), tikslesnio adreso nepamena. Registracijos adresu ( - ), UAB „L“ buvo tik registruota. Įmonės apskaitą nuo veiklos pradžios tvarkė ir mokestines deklaracijas teikė UAB „J“. Įmonėje tik jis vienas organizavo veiklą. Įmonėje buvo darbų vadovai ir paprasti įvairių sričių statybininkai. Darbuotojus į darbą priimdavo jis. Jis pats organizavo darbų pasiskirstymą pagal turimus objektus. Tarp UAB „L“ ir UAB „J“ 2015 m. vasario 27 d. buvo nutraukta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Jo netenkino UAB „J“ paslaugos. Po šios sutarties nutraukimo toliau jis pats savarankiškai kaip išmanė tvarkė įmonės apskaitą ir teikė valstybinėms įstaigoms įmonės mokestines deklaracijas. Įmonės apskaitą jis tvarkė atsitiktinėse vietose – savo gyvenamojoje deklaruotoje vietoje ( - ), įmonės naudojamose minėtose patalpose ir automobilyje būnant įmonės statybų objektuose. Ten pat laikė ir įmonės apskaitos dokumentus po 2015 m. vasario 27 d. Mokestines deklaracijas jis teikė elektroniniu būdu ir raštu. 2015 m. UAB „L“ dirbo objektuose, esančiuose ( - ) objekte „( - )“, ( - ), ( - ), tikslesnių objektų duomenų nepamena. Užsakymus jis gavo iš UAB „M“, kurią atstovavo jo senas pažįstamas S. Š.. S. Š. toje įmonėje buvo kažkoks vadovas. Jam nėra žinomi UAB „M“ realūs darbai objektuose, kuriuose dirbo UAB „L“. UAB „L“ darbai buvo priduodami pagal jo ir darbų vadovų rengiamus darbų aktus, kuriuos iš UAB „L“ pusės pasirašydavo darbų vadovai ir jis. Jis nepamena, kas iš įmonės UAB „M“ pusės pasirašydavo ant darbų priėmimo aktų. UAB „M“ atsiskaitinėjo su UAB „L“ grynais. Jis nereikalavo S. Š. atsiskaitinėti grynais, tačiau ir jam pačiam buvo patogu atsiskaityti su įmonės UAB „L“ darbuotojais. UAB „L“ galėjo 2015 metais kovo-gegužės mėnesių laikotarpiu gauti iš UAB „M“ 315 000 EUR grynais. Šie visi pinigai buvo panaudoti pagal įmonės UAB „L“ poreikius, pagrinde darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti. Kiek pamena, įmonė UAB „L“ vykdė veiklą iki 2015 metų rudens. Įmonėje jo kaip darbuotojo etatas buvo visą laiką dalinis, realiai jo darbo krūvis atitiko dalį etato. Jis neoficialiai įmonėje po darbo laiko nedirbo (t. 4, b. l. 11-13). 2016 m. gegužės 12 d. apklausos metu M. A. pasiliko prie savo ankstesnių parodymų ir prašė jais vadovautis. Papildomai parodė, kad už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. jis pats teikė UAB „L“ mokestines deklaracijas. Galėjo būti, kad nespėjo laiku pateikti visų reikalingų deklaracijų. UAB „M“ visą laiką vėluodavo laiku atsiskaityti, todėl ir UAB „L“ turėdavo skolų tiek tiekėjams, tiek mokestinių įsipareigojimų. Apie UAB „L“ paskelbtą bankrotą sužinojo iš to, jog į jį kreipėsi bankroto administratorius ir pareikalavo įmonės apskaitos dokumentų. Kelių dienų bėgyje jis pateikė UAB „L“ bankroto administratoriui visus jo turimus 2014 m. laikotarpio apskaitos dokumentus, kuriuos, kiek pamena, jis surinko savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Už 2015 m. laikotarpį UAB „L“ apskaitos dokumentų nepateikė, nes neturėjo. 2015 m. rudenį, iki žinios apie UAB „L“ bankrotą, jis laikė visus įmonės UAB „L“ apskaitos dokumentus už 2015 metų laikotarpį vienoje dėžėje savo naudojamame lengvajame automobilyje. Kažkurią dieną į jį draugiškai kreipėsi S. Š. su prašymu paskolinti automobilį kelionei, nes jis yra taupus. Jis į S. Š. „Toyota Land cruiser“ perkėlė savo visus turimus 2015 metų laikotarpio įmonės UAB „L“ apskaitos dokumentus. Kažkurią kitą dieną S. Š. vėlai vakare kreipėsi į jį dėl minėtų automobilių atsikeitimo. Toliau abu naudojosi savo automobiliais. Tačiau tą vakarą jis pamiršo iš minėto visureigio pasiimti UAB „L“ apskaitos dokumentus už 2015 metų laikotarpį vienoje dėžėje. Kažkurią kitą dieną jis sužinojo, kad minėtas visureigis buvo padegtas S. Š. gyvenamojo namo kieme ( - ), tikslaus adreso nepamena. Po šios žinios apie gaisrą jis susivokė, kad šiame automobilyje buvo likę minėti UAB „L“ apskaitos dokumentai. Apie dokumentų sudegimą jis pranešė tik bankroto administratoriui, daugiau niekam nėra pranešęs, nesiėmė veiksmų, kad minėtoje padegimo byloje būtų užfiksuotas dokumentų sudegimo faktas. Jis svarstė dėl įmonės dokumentų atkūrimo galimybių, tačiau kai įmonei buvo paskelbtas bankrotas jis neteko juridinių galimybių tai atlikti (4 t. b. l. 14-16). 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. M. A. atsisakė duoti parodymus, pageidauja, jog apklausos metu dalyvautų jo pasirinktas gynėjas advokatas. (4 t. b. l. 21, 30-32, 37-39).

19Nukentėjusysis R. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, vardas, pavardė M. A. nieko nesako. Pavardė Š. taip pat negirdėta Nuo 2015 m. vasario 2 d. dirbo betonavimo darbus ( - )., UAB „L“. Prieš tai dirbo UAB “V“, bet po to automatiškai UAB „V“ savininkas V. K. jį pervedė į UAB „L“. Sakė, kad dėl to, jog pasikeitė objektas. Jis manė, kad viskas oficialiai, todėl nesigilino. Kas buvo UAB „L“ vadovas, nežino. Į statybvietę atvažiuodavo L. B., jis paduodavo brėžinius, todėl galvojo, kad jis yra UAB „L“ savininkas. Jis pats darbo sutarties su UAB „L“ lyg tai nesudarinėjo. Jokių UAB „L“ dokumentų nepasirašinėjo. Kai dirbo UAB “V“ jo darbo užmokestis buvo „minimumas“, UAB „L“ darbo užmokesčio dydis nebuvo sutartas, tik iš Sodros išklotinių sužinojo, kad mokėta po 300 EUR, tačiau jam nebuvo pervesta nei vieno euro. UAB „L“ dirbo 5 darbo dienas per savaitę, po 8 val. Nežino, kas tvarkė UAB „L“ darbo laiko apskaitą, gal L. B.. Pilna darbo diena, plius viršvalandžiai, kai reikėdavo (gal kartą per savaitę). Už 4 mėnesius negavo užmokesčio, nors buvo žadama, kad išmokės gavus pinigus už objektą. Žadėjo L. B.. Iš L. B. yra gavęs tik 34 cigarečių pakelius ir 115 EUR. Už tuos pinigus niekur nepasirašė. Už tuos 115 EUR pirko pirštines ir striukę darbui, laikė, tai darbo išlaidomis. Kadangi gauna neįgalumo pensiją, jie sakė, kad gali išgyventi. 2015 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais UAB „L“ nedirbo, nors išklotinėje yra parodyta, kad dirbo. Savo civilinį ieškinį dėl 1 136,84 EUR žalos priteisimo iš kaltinamojo palaikė, nurodė, kad tai jam neišmokėta alga pagal Sodros išklotinę. Apie UAB „L“ bankroto bylos iškėlimą sužinojo per vėlai, todėl pavėlavo pareikšti civilinį ieškinį toje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad 2014 m. rugpjūtį jį pasikvietė jo draugas dirbti statybų įmonėje UAB “V“, kurioje direktoriumi visada buvo V. K.. Jis dirbo statybininku-darbininku už oficialų minimalų darbo užmokestį. Vėliau išėjo mokytis į statybininkų mokyklą, o grįžęs 2015 m. vasario pradžioje kreipėsi į V. K. dėl tolesnio darbo. V. K. jam paaiškino, kad dėl kažkokių jam nežinomų priežasčių įmonės UAB “V“ darbuotojus perkėlė dirbti į įmonę UAB „L“ ir tą jis atliks su juo, jis toliau dirbs įmonėje UAB „L“ kaip dirbo UAB “V“ statybininku-darbininku. V. K. jam davė pasirašyti darbo sutartį su UAB “V“, pagal kurią jis dirbs įmonėje UAB „L“, šią sutartį jis gal yra išsaugojęs. Dirbant UAB „L“ jam ir kitiems darbininkams darbinius nurodymus duodavo L. B.. UAB „L“ vykdė statybos darbus objekte ( - ). Po stogo darbų 2015 metų gegužės mėnesį jis ir keli darbuotojai buvo perkelti dirbti į ( - ) miestą, kur buvo dirbti penkiaaukščio daugiabučio rūsio fasado šiltinimo darbai. ( - ) darbinius nurodymus duodavo kažkokios kitos įmonės brigadininkas vardu V., pavardės nepamena. Varėnoje jis pradėjo reikalauti L. B., kad jam būtų mokamas darbo užmokestis, kuris jam visiškai nebuvo mokamas nuo pat pradžių įsidarbinus įmonėje

20UAB „L“. L. B. paaiškino, kad jam darbo užmokestis bus sumokėtas, kai įmonė UAB „L“ priduos objektą ( - ), dėl perdangų darymo. 2015 m. gegužės 31 d. nesulaukęs darbo užmokesčio jis savavališkai išėjo iš darbo. Per visą laiką dirbus įmonėje UAB „L“, jis iš L. B. yra gavęs dalimis bendrai grynais 115 eurų einamosioms su darbu susijusioms išlaidoms ir 34 pakelius cigarečių jo asmeniniam naudojimui, šiuos faktus jis yra išsirašęs. Taip pat per visą laiką jis dirbdavo kiekvieną darbo dieną, kartais tekdavo dirbti viršvalandžius. Jis pragyveno iš jo gaunamos 50 procentų neįgalumo 87 EUR dydžio pašalpos. 2015 metų žiemą jis susirūpino, kad jam visai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis iš įmonės UAB „L“, todėl kreipėsi į Sodrą dėl duomenų apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį įmonėje UAB „L“, kuri jam išdavė dėl to pažymą. Iš pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. jam turėjo būti išmokėtas į rankas 1 136,84 eurų darbo užmokestis, kuris realiai visai nebuvo išmokėtas. 2016 metais mirė jo tėvas ir todėl jis tik 2016 metų pabaigoje vėl ėmė domėtis neišmokėtu darbo užmokesčiu, kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2017 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-283 atsisakė nagrinėti jo prašymą bei nukreipė į bankrutavusią UAB „L“, kurios administratorius nukreipė pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. Jis vertina, kad jam padaryta turtinė 1 136,84 eurų dydžio žala dėl UAB „L“ neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Minėtus 115 eurų einamosioms su darbu susijusioms išlaidoms ir 34 pakelius cigarečių jo asmeniniam naudojimui jis vertina kaip atlygį už jo viršvalandinį darbą. Iš Sodros pažymos matyti, kad jis šioje įmonėje po kelias dienas dirbo 2015 metų birželio ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau jis šiais mėnesiais įmonėje

21UAB „L“ tikrai nedirbo ir dėl šiais laikotarpiais jam priskaičiuoto darbo užmokesčio neturi jokių pretenzijų. Dėl šių aukščiau išdėstytų priežasčių prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju, kad

22UAB „L“ kontroliavęs asmuo M. A. jam atlygintų padarytą turtinę žalą (2 t. b. l. 35-37, 38-39, 40-41).

23Liudytojas V. K. parodė, kad dirbo ( - ) savo įmonėje UAB “V“. Pas jį tuo metu darbo nebuvo, padėjo patarimais S. Š.. Su kaltinamuoju buvo susitikę prie ( - ) „Maksimos“, turėjo lyg ir kažką jam paduoti. Mano, kad tik tada ir yra jį (M. A.) matęs. UAB „L“ buvo rangovas ( - ) objekte. Įmonė “M“ žinoma, mano, kad abi šios įmonės priklausė S. Š., buvo tokios šnekos. Jis UAB „L“ nedirbo. Galvoja, kad kaltinamasis buvo įmonės UAB „L“ direktorius, nes dėl žmonių priėmimo skambindavo M. A.. Jis padėdavo žmonėms įsidarbinti kol buvo priimtas darbų vadovas į įmonę „M“, jis padėdavo. Pats nedirbo nei „M“, nei

24UAB „L“. Jo darbuotojus priėmė į darbą S. Š. įmonėje UAB „L“. Vienas iš darbuotojų buvo R. B., kitų pavardes jau pamiršo. R. B. jis nedavė pasirašyti darbo sutarties su UAB „L“ ir nežino, kas pasirašė darbo sutartis su kitais buvusiais darbuotojais. Nežino, ar darbo sutartys iš viso buvo pasirašytos. Jo darbuotojai įmonėje UAB „L“ turėjo dirbti prie betonavimo darbų. Nežino, kas tuo laikotarpiu tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „L“ ir kaip buvo mokamas atlyginimas darbuotojams. S. Š. vadovavo viskam, tai matėsi iš tam tikrų epizodų. Jis su juo bendraudavo, atvažiuodavo į objektą. Mano, kad jis duodavo pasirašyti dokumentus. Darbininkus parūpindavo taip pat S. Š., o M. A., jo nuomone, buvo statytiniu. Su M. A. bendraudavo telefonu dėl darbuotojų priėmimo. Mano, kad M. A. telefono numerį nurodė S. Š., su juo turėjo bendrauti dėl darbuotojų priėmimo ir buhalterijos. Negali būti, kad jo darbuotojai nežinojo, kad buvo įdarbinti įmonėje UAB „L“, nes buvo atvykęs S. Š., darbuotojai rašė prašymus. Mano, kad su jo buvusiais darbuotojais atsiskaitinėdavo S. Š., jis valdė pinigus. Jis (V. K.) pirkdavo smulkius daiktus UAB „L“ vardu, tai leido S. Š.. Finansinius dokumentus atiduodavo S. Š.. Mano, kad S. Š. buvo realus abiejų įmonių (UAB „L“ ir M“) vadovas. Taip mano iš pokalbių su S. Š.. Savo darbuotojus įdarbino UAB „L“.

25Liudytojas V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad yra bankroto administratorius, buvo paskirtas administruoti UAB „L“. Tai buvo statybinė įmonė, turėjo darbuotojų. Pagal registrą matėsi, kad įmonė jau seniai yra nemoki. Jis apie bankroto bylos iškėlimą pranešė visiems žinomiems kreditoriams, kiti kreditoriai pasimatė tik tada, kai susitiko vadovą. UAB „L“ įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai sudarė už 2 metus. Kiek darbuotojų buvo, neprisiminė. Jis darbo sutarčių neperėmė. Su darbuotojais bendrauti neteko. Bankroto bylos iškėlimo dieną patikrino socialinio draudimo duomenis dėl darbuotojų buvimo ar nebuvimo ir nustatė, kad buvo daug neatleistų darbuotojų. Jis buvo įdėjęs skelbimą į „Lietuvos rytą“, kad įmonei yra iškelta byla, ir prašė kreditorius kreiptis į administratorių, nurodė telefonus ir kitus kontaktus. Mano, kad visus darbuotojus atleido. Tie kreditoriai, kurie sužinojo, kad gali atgauti kažkiek lėšų iš garantinio fondo, kreipėsi gerokai vėliau. 2015 m. rugpjūčio 28 d. jis kreipėsi į M. A. visais žinomais įmonės ir jos vadovo adresais, kad jis pateiktų visus su įmone susijusius dokumentus, bet registruoti laiškai grįždavo neįteikti. Į įmonę, kuri tvarkė UAB „L“ apskaitą nesikreipė, nes apie ją nežinojo. Po bankroto bylos iškėlimo 2-3 mėn. nepavyko susisiekti su buvusiu įmonės vadovu, vėliau gavo M. A. telefoną ir susiskambino. M. A. žinojo apie susidariusį įsiskolinimą, kreditorinius reikalavimus. M. A. elektroniniu laišku informavo, kad visų dokumentų nėra, nes sudegę. Jis atvežė 3-5 segtuvus dokumentų. Kaip suprato, iki tol visi dokumentai buvo pas M. A.. Pagal esamus dokumentus atkurti to, kas vyko įmonėje, nebuvo įmanoma. Apie 2015 m. nebuvo jokios informacijos, tik tiek, kiek sužinojo iš pasakojimų. Tuos dokumentus jis atidavė FNTT tyrėjui pagal apyrašą. Bankroto procedūros metu kreditoriniai reikalavimai nebuvo dengiami. Buvęs UAB „L“ darbuotojas R. B. nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, nes trūko dokumentų. Įtraukiant darbuotojus į kreditorių sąrašą, būtini išmokėjimo žiniaraščiai. Įmonių bankrotų įstatyme yra numatyta bankroto administratoriaus pareiga kreiptis į garantinį fondą, ir nesant lėšų, padengti dalį lėšų įmonės darbuotojams iš garantinio fondo. Tačiau kreipiantis į garantinį fondą, administratorius turi pateikti priskaitymą, išmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, administratorius negali įtraukti darbuotojo į kreditorių sąrašą. Pagal Sodra duomenis matosi tik to laikotarpio priskaitymai, tačiau nėra patvirtinančių dokumentų, kad už tą laikotarpį žmogus gavo ar negavo atlyginimą. Vėliau

26UAB „L“ prisiteisė iš buvusio vadovo kaip iš fizinio asmens padarytą žalą įmonei ir paskui tą žalą jis pardavė, t. y. 2016 m. birželio 20 d. sprendimu už akių iš buvusio įmonės vadovo buvo priteista žala kreditoriams, tačiau iš antstolių matėsi, kad buvęs vadovas turto neturi, jo skolos jau buvo prieš tai išieškomos. Žinomi kreditoriai buvo informuoti apie padėtį ir visuotinio kreditorių susirinkimo metu nuspręsta pagal bankroto procedūras skolą parduoti. Kreditorių balsavimas vyko raštu. 78 461 EUR skolą už 10 EUR nusipirko I. K.. Jis supirkinėja skolas, tai jo verslas. Pardavus skolą, kreditorių pakeičia pirkėjas. Jis nuperka visas teises į tą skolą. Vietoje Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos kaip kreditorius atsirado pirkėjas I. K.. Jis turi teisę kreiptis dėl šios skolos išieškojimo. Bankroto įstatyme yra nurodyta, kad likvidacijos procedūra turi užtrukti ne ilgiau nei 24 mėn., neparduotos ir neperduotos skolos yra nurašomos. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. iškėlė UAB „L“ bankroto bylą, UAB „( - )“ buvo paskirta bankroto administratoriumi, o jis įgaliotu asmeniu. Bankroto procesas vyko rašytinio proceso tvarka, M. A. procesiškai visiškai nedalyvavo. Nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. jis pagal minėtą teismo nutartį išsiuntė visais žinomais oficialiais įmonės UAB „L“ ir įmonės direktoriaus M. A. adresais reikalavimus pateikti jam visus įmonės apskaitos dokumentus, turtą ir visus kitus reikalingus duomenis apie įmonės veiklą. Visi registruoti laiškai grįžo neįteikti. Praėjus 2-3 mėnesiams jis taip nieko ir nesužinojo apie UAB „L“, o tęsti bankroto procesą turėjo ir tuo metu buvo pasibaigę įstatymų nustatyti terminai, kad vadovas pateiktų visus duomenis ir įmonės dokumentus. Jis surado, kas tvarkė įmonės apskaitą ir paskambino į apskaitą tvarkiusią įmonę, kurios darbuotoja, vardo ir pavardės nepamena, kuriai pasakė, kad yra įmonės UAB „L“ bankroto administratorius ir ieško įmonės apskaitos dokumentų ir paties direktoriaus M. A.. Ši darbuotoja jam pasakė, kad apie pusę metų šios įmonės apskaitos netvarko ir visi apskaitos dokumentai yra atiduoti M. A.. Ši darbuotoja jam pasakė, kad pabandys surasti M. A. ir jam pranešti, kad jo ieško bankroto administratorius. Artimiausią dieną M. A. pats savarankiškai atvyko į jo darbovietę ( - ) kartu su įmonės UAB „L“ apskaitos dokumentais, kuriuos visus yra pateikęs ikiteisminiam tyrimui. Šio susitikimo metu M. A. jam davė savo kontaktinį telefoną ir elektroninį paštą. M. A. šio susitikimo metu jam nieko nesakė, kad pateikė ne visus dokumentus. Kelių dienų laikotarpyje jis peržiūrėjo M. A. jam pateiktus įmonės UAB „L“ apskaitos dokumentus ir pamatė, kad jam pateikta tik dalis už 2014 metus, 2015 metų dokumentų visai nebuvo. Dėl trūkstamų dokumentų jis paskambino M. A. ir pareikalavo pateikti minėtus trūkstamus apskaitos dokumentus. M. A. atsakė, kad daugiau dokumentų neturi, nes jie sudegė, jokio dokumentų sudegimo faktą patvirtinančio dokumento teigė neturintis. M. A. parašė jam elektroninį laišką, kad dokumentai sudegė 2015 m. rugsėjo 25 d. Jis vėliau skambino M. A. ir pranešė apie įmonei UAB „L“ pateiktus detalius kreditorinius 78 461,40 eurų dydžio reikalavimus bei klausė M. A., ar norėtų asmeniškai padengti įmonei UAB „L“ pateiktus kreditorinius minėtus reikalavimus. M. A. atsakė, kad žino minėtus reikalavimus, bet padengti minėtų reikalavimų neturi galimybių, nes ir taip turi labai daug skolų, kurios yra išieškomos antstolių. Bankroto metu buvo pateikti keli kreditoriniai reikalavimai, kurių didžiąją dalį sudarė mokesčių administravimo įstaigos. Tarp kreditorių buvo keli privatūs kreditoriai. Viso bankroto proceso metu minėtiems kreditoriams nebuvo atlyginta nei cento. Jis kaip bankroto administratorius dėl įmonės UAB „L“ bankroto procese patyrė tik sąnaudas dėl aktyvaus bankroto proceso. Šio aktyvaus bankroto proceso metu jis 2016 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą dėl kreditorinių reikalavimų prisiteisimo iš M. A., dėl ko 2016 m. birželio 20 d. teismas priteisė spendimą už akių, kuris įsiteisėjo. 2016 m. rugsėjo 1 d. jis taip pat prašė teismo, kad teismas apribotų M. A. teises būti juridinių asmenų direktoriumi, kadangi M. A. kaip direktorius nevykdė savo pareigų pateikti bankroto administratoriui apskaitos dokumentų ir savo vadovavimo laikotarpiu neteikė finansinių atskaitomybės dokumentų ir netinkamai teikė mokestines deklaracijas. Tačiau teismas netenkino jo prašymo, nes teismo vertinimu nėra įrodyta, kad M. A. paslėpė apskaitos dokumentus, o šios aplinkybės tiriamos būtent šio ikiteisminio tyrimo metu. Turėdamas teismo nutartį, pagal kurią buvo priteisti iš M. A. kreditoriniai reikalavimai įmonei UAB „L“, jis ėmėsi priemonių kaip šį reikalavimą realizuoti. Matė, kad jam nėra tikslinga kreiptis į antstolį, nes M. A. turi didelių skolų, o ir antstoliui reikia sumokėti didelį žyminį mokestį. Jis organizavo šio reikalavimo kelias varžytines, o joms neįvykus, kelis laisvuosius pardavimus. Paskutinio laisvojo pardavimo metu į jį atsitiktinai kreipėsi jo pažįstamas I. K., kuris savo asmenine nuožiūra nusipirko už 10 eurų minėtą 78 461,40 eurų dydžio reikalavimą M. A. tikėdamasis, kad 10 eurų dydžio investicija atsipirks. Jis matė, kad minėto reikalavimo jam nepavyks įgyvendinti, o įmonę reikėjo likviduoti. Todėl minėto reikalavimo perleidimas buvo esminė aplinkybė, kad jis galėtų imtis įmonės likvidavimo proceso. Kiek suprato iš I. K., kad šis savo būdais atliko M. A. turtinių galimybių vertinimą ir nesiėmė oficialių priemonių dėl minėto reikalavimo įgyvendinimo ar vykdymo iš M. A., nes to daryti neapsimokėjo. Likvidavus įmonę į jį telefonu kreipėsi R. B. dėl priklausančio darbo užmokesčio iš UAB „L“ išmokėjimo, tačiau jis R. B. paaiškino, jog reikalavimo teikimui yra suėję terminai ir gali pabandyti kreiptis į šį ikiteisminį tyrimą atliekančią įstaigą. Šiuo atveju, jei R. B. būtų kreipęsis laiku, jis iš R. B. būtų reikalavęs darbo sutarties ir priskaičiuoto darbo užmokesčio išrašų iš įmonės buhalterijos. Taip pat jis būtų tikrinęs mokestines ataskaitas dėl R. B. priskaičiuoto darbo užmokesčio, šias ataskaitas teikia tik darbdavys ar buhalterė. R. B. atveju, jei jis turėtų įmonės UAB „L“ visus apskaitos dokumentus, tai jis iš R. B. iš viso jokių dokumentų nereikalautų dėl R. B. darbo santykių su įmone UAB „L“. Kadangi jam visai nebuvo pateikti 2015 metų laikotarpio įmonės UAB „L“ apskaitos dokumentai, todėl jis nematė kokią veiklą kokiomis apyvartomis vykdė įmonė UAB „L“. Šiuo metu jis iš ikiteisminio tyrimo pareigūno sužinojo, kad UAB „L“ 2015 metų kovo-liepos mėnesių laikotarpiu gavo grynaisiais 439 000 eurų pajamų, kurias priėmė M. A. (t. 2, b. l. 121-123).

27Liudytojas I. K. parodė, kad apie UAB „L“ žino, kad tai bankrutavusi dėl skolų įmonė. Jis pagal skelbimą laikraštyje už 10 EUR nusipirko UAB „L“ reikalavimo teisę į įmonės skolininką M. A.. Nežino, kas buvo pradiniai kreditoriai, nesigilino į tai. Tai buvo didžiausia pasiūlyta kaina.

28Liudytojas D. V. parodė, kad yra VĮ „Turto bankas“ tesiės skyriaus teisininkas. Tiesiogiai UAB „L“ skolos perleidime tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ „Turto bankas“ bei kreditorių susirinkimuose nedalyvavo. Skolos perdavimas įvyko pagal mokestinių reikalavimų perleidimo sutartį. Tai bendro pobūdžio sutartis. Yra priėmimo-perdavimo aktai, kuriais yra perleidžiami reikalavimai. Perleidžiama už nominalią vertę. Yra 2013 m. sausio 31 d. sutartis ir 2016 m. vasario 9 d. priėmimo perdavimo aktas. Dėl kreditorinio reikalavimo dydžio buvo atliktas perskaičiavimas, dydis buvo patikslintas. Bankroto byloje pasikeitė kreditorius. Tam pačiam reikalavimui juo tapo VĮ „Turto bankas“. Po perleidimo sutarties ir priėmimo perdavimo akto, bankroto byloje Valstybinė mokesčių inspekcija kreditoriumi nebeliko. 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi nurodyta išbraukti iš antros eilės kreditorių sąrašo Valstybinę mokesčių inspekciją, įtraukti VĮ „Turto bankas“. Dėl 25 EUR skirtumo, tai gali būti rašymo apsirikimas, VĮ „Turto bankas“ bankroto byloje perėmė visas Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimų ir procesines teises. Dėl žalos įmonei iš jos vadovo priteisimo, to ieškinio pagrindu buvo priimtas sprendimas už akių ir

29UAB „L“ naudai iš M. A. buvo priteista 78 461,40 EUR žalos atlyginimo. Mano, kad priteistos žalos dydis apėmė ir VĮ „Turto bankas“ reikalavimą. Kreditorinis reikalavimas įmonei nedingo. Žalos iš įmonės vadovo priteisimas įmonei nepašalina įmonės įsiskolinimo VĮ „Turto bankas“. Žala VĮ „Turto bankas“ arba tiesiogiai UAB „L“, atlyginta nebuvo.

30Liudytoja J. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl įmonės vėluojančių mokėjimų. Parodė, kad jos įmonė UAB „J“ tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „L“ nuo 2014 m. birželio mėn. iki gruodžio mėn. M. A. buvo UAB „L“ direktorius. 2015 m. apskaitos šiai įmonei netvarkė. UAB „L“ užsiiminėjo statybinėmis paslaugomis. Ji turėjo darbuotojų, nežino kiek. Šiai įmonei buhalterinius dalykus daugiau tvarkė buhalterė I. R.. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal direktoriaus atvežtus pirminius dokumentus, už kuriuos reikėjo pateikti deklaracijas. Pirminių dokumentų jos nepildė, numeracijos nevedė, neprašė, kad M. A. ką nors pataisytų savo atneštuose finansiniuose dokumentuose, suvesdavo pagal tai, ką atnešdavo. Jis atveždavo ir dokumentų kopijas apie darbuotojų įdarbinimą ar atleidimą. UAB „L“ buvo didelė darbuotojų kaita. Buhalterė I. R. po darbo sutarties pasirašymo pranešdavo Sodrai. Neprisiminė, ar visuomet būdavo atnešami tokie dokumentai, galėjo ir telefonu pasakyti, kad darbuotojas jau pasirašė. Apie atleidimą Sodrai pranešdavo, kai gaudavo prašymą, nežino, ar tą pačią dieną. Kokio dydžio atlyginimai darbuotojams buvo mokami ir ar nevėluodavo, irgi nežino. Nežino, ar įmonė turėjo pinigų banko sąskaitose, ar atsikaitydavo grynaisiais. Pavedimų jų įmonė jokių nedarė, neturėjo ir grynų pinigų, tik dokumentai, kuriuos patekdavo įmonės vadovas. Iki jos ateidavo sąskaitos, darbo sutartys, darbuotojų prašymai, sutartys su tiekėjais, todėl, mano, kad UAB „L“ vykdė veiklą ir gaudavo atsiskaitymus. Įmonė vėluodavo mokėti mokesčius, apie tai žinojo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros skambučių dėl vėlavimo. Ar tie įsiskolinimai būdavo padengiami, neprisimena. Vėlavimai buvo dėl lėšų trūkumo, dėl kokių priežasčių ir kada atsirado lėšų trūkumas, nežino. Nutraukus paslaugų teikimą, su UAB „L“ pasirašė perdavimo aktą ir M. A. pasiėmė visus dokumentus. Perdavė ne tą pačią dieną, kai buvo nutraukta sutartis. Tai buvo dokumentai nuo sutarties sudarymo iki gruodžio 31 d. (įstatai, įmonės registracijos pažymėjimas, sąskaitos, sutartys, darbuotojų sutartys, deklaracijos, Sodros dokumentai). Jos neturėjo įmonės dokumentų už ankstesnį laikotarpį. Vėliau M. A. skambino pasikonsultuoti, kaip pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad UAB „L“ vykdė veiklą statybų srityje, tačiau jos veiklos vietos, pajėgų ir finansinių apyvartų nepamena. Įmonės finansinius įrankius ir kasą valdė M. A.. Suprato, kad jis kaip direktorius realiai organizuoja įmonės UAB „L“ veiklą. Įmonėje buvo didelė darbuotojų kaita, todėl jos apskaita reikalavo didelių I. R. darbo sąnaudų. Dėl to padidino įmoką už teikiamas paslaugas. Po kelių mėnesių M. A. kreipėsi dėl mažesnių įmokų. Jam buvo paaiškinta, kad už mažesnę įmoką UAB „J“ gali apskaitą tvarkyti mažiausia būtinąja apimtimi, o likusios apskaitos dalies organizavimu užsiims M. A. ir dėl to vėl buvo sutarta žodžiu. Greitu metu M. A. ėmė teikti apskaitai pirminius apskaitos dokumentus pavėluotai. Taip pat į įmonę UAB „J“ ėmė telefonu kreiptis valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra dėl vėluojančių

31UAB „L“ mokesčių. M. A. sakydavo, kad mokesčius įmonė sumokės, kai gaus vėluojančius skolų atsiskaitymus. Jis vėlavo atsiskaityti ir su Jūsų servisas. UAB „J“ ėmė skambinti buvę ir esami UAB „L“ darbuotojai ragindami sumokėti darbo užmokestį. Su UAB „J“ UAB „L“ nors ir vėluodamas, atsiskaitydavo grynais pinigais. Šios aplinkybės ją baugino. Dėl vėluojančių mokėjimų ji su M. A. bendru sutarimu nusprendė nutraukti apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį. Oficialiai ji nutraukta 2015 m. vasario 27 d. Tą pačią dieną M. A. įmonės UAB „L“ vardu sumokėjo grynais visus įsiskolinimus UAB „J“ už kelių mėnesių laikotarpį. 2015 m. vasario 27 d. pagal rašytinius dokumentus M. A. buvo perduoti visi UAB „L“ apskaitos dokumentai. Jų bendrai buvo 3 segtuvai, kurie yra aprašyti. Po 2015 m. vasario 27 d. UAB „J“ neteikė jokių apskaitos tvarkymo paslaugų UAB „L“ ar M. A. (2 t. b. l. 3-5).

32Liudytoja I. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad ji dirbo UAB „J“ buhaltere. M. A. kreipėsi dėl buhalterinių paslaugų UAB „L“, buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. UAB „L“ 2014 m. buvo statybinė įmonė, buvo samdomi darbuotojai, statybiniai objektai, išrašomos pardavimo sąskaitos, skaičiuojamas atlyginimas. Ji vykdė apskaitą pagal pirminius dokumentus, priėjimo prie sąskaitos, prie pinigų neturėjo. Visus pirminius dokumentus teikė M. A.. Kas juos pildydavo, nežino. Ant pirminių dokumentų pasirašydavo M. A.. Darbuotojai buvo priimami M. A. sprendimu. Ji pildė darbo sutartis, bet visus rekvizitus pateikdavo M. A.. Ar jos būdavo pasirašytos abiejų šalių, neprisimena. Jei M. A. pasakydavo, kad darbuotojas nuo rytojaus priimamas, ji Sodrai pranešdavo tą pačią dieną. Ji vadovaudavosi direktoriaus nurodymu. Apie atleidimą Sodrai ji pranešdavo taip pat direktoriaus nurodymu. Darbo užmokesčio darbuotojams ji nemokėjo. Direktorius teigė, kad išmokėjo. Jos atsakomybėje buvo suskaičiuoti darbo užmokestį ir atiduoti žiniaraštį išmokėjimui. Kaip toliau vyko procesas, nežino. Jai atnešdavo žiniaraštį atgal su parašais. Sutartiniu laikotarpiu pagal žiniaraščius atlyginamai buvo mokėti. Darbuotojų kaita buvo didelė. Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai įsiskolinimas buvo. Jos įmonė paslaugų teikimo sutartį su UAB „L“ nutraukė dėl vėluojančių mokėjimų, šalių susitarimu. Po sutarties nutraukimo perdavė visus pirminius UAB „L“ dokumentus ir finansines ataskaitas už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2014 m. gruodžio 31 d., taip pat ir darbo sutartis. Jos įmonė paslaugas teikė iki 2014 m. gruodžio 31 d., bet sutartis nutraukta tik 2015 m. vasario 27 d. Neprisiminė, ar UAB „L“ pajamos būdavo gaunamos grynais pinigais, ar pavedimu, ar įmonė turėjo kokių nors skolininkų. 2014 metais UAB „L“ veikla buvo nuostolinga. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. visa įmonės buhalterija buvo sutvarkyta tvarkingai, pagal pirminius dokumentus. Ji pati pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nepildė. Ikiteisminio tyrimo metu I. R. parodė, kad J. Š. įsteigė UAB „J“, o ji tapo buhaltere. 2014 metų viduryje su įmone UAB „J“ ėmė bendrauti iki tol nežinomas asmuo M. A., kuris atstovavo įmonę UAB „L“, buvo pasirašyta apskaitos paslaugų teikimo šiai įmonei sutartis. Minėtą įmonę visada atstovavo tik direktorius M. A.. UAB „J“ vardu ji tvarkė visą UAB „L“ apskaitą, teikė visas mokestines deklaracijas. Iš M. A. pateikiamų pirminių apskaitos dokumentų suprato, kad UAB „L“ savo darbuotojų pajėgomis vykdė statybų veiklą. Ji nepamena įmonės pajamų ir išlaidų mėnesinių finansinių apyvartų, tačiau UAB „L“ buvo registruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Įmonės finansų valdymo įrankiai buvo pas M. A., tik jis valdė įmonės finansus. Po kelių mėnesių įmonėje UAB „L“ smarkiai padidėjo darbuotojų kaita, dėl ko žymiai padidėjo darbo krūvis tvarkant šios įmonės apskaitą. Be to UAB „L“ ėmė vėluoti atskaitinėti už teikiamas apskaitos tvarkymo paslaugas, įmonės banko sąskaitoms mokesčių administravimo įstaigos uždėjo inkasinius nurodymus sumokėti mokėtinus mokesčius, tačiau iš pirminių dokumentų ji matė, kad įmonė atlikdavo atsiskaitymus savo tiekėjams ir darbuotojams grynaisiais. Padidėjus darbo krūvui ir dėl UAB „L“ skolų su M. A. buvo sutarta, kad įmonė UAB „L“ sumokės visą susidariusią skolą įmonei UAB „J“ ir UAB „J“ įmonei UAB „L“ visą apskaitą su finansininkės atskaitomybės dokumentais sutvarkys 2014 m. gruodžio 31 d. dienai. M. A. įmonės UAB „L“ vardu sumokėjo grynaisiais įmonės minėtą skolą, tačiau po 2015 m. sausio 1 d. nesirodydavo ir apskaitai jokių dokumentų neteikė. Kažkokiu būdu J. Š. iniciatyva 2015 m. vasario 27 d. su M. A. buvo susisiekta, M. A. 2015 m. vasario 27 d. atvyko į UAB „J“ patalpas bei pasirašė paslaugų teikimo nutraukimo sutartį. Pagal 2015-02-27 aktą M. A. buvo perduoti visi UAB „L“ apskaitos dokumentai, kurių buvo trys segtuvai. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 27 d. UAB „L“ vardu buvo teikiamos tik kažkurios mokestinės deklaracijos. Po 2015 m. vasario 27 d. UAB „J“ neteikė jokių apskaitos tvarkymo paslaugų UAB „L“ ar M. A. (2 t. b. l. 7-9).

33Liudytoja J. J. parodė, kad dirba UAB „N“, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Nuo 2009 m. jų įmonė tvarkė UAB „M“ apskaitą, iš pradžių pagal sutartį, vėliau, kaip darbuotoja. UAB „L“ buvo UAB „M“ kontrahentas. 2014 m. viduryje buvo atliktas tikrinimas už visą laikotarpį (nuo pradžios iki 2013 metų pabaigos) ir nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Po to pasikeitė savininkai, akcininku tapo UAB „T“, įmonės vadovas J. V.. S. Š. yra J. V. vyras, jis buvo komercijos direktorius. Nuo 2014 metų įmonė vykdo statybinę veiklą. Ji samdo subrangovus, įmonė neturi darbininkų. Įmonėje dirba darbų vadovas, projektų vadovas, J., S. ir ji, iš viso 5 asmenys. Darbų atlikimui yra samdomos kitos įmonės. UAB „L“ buvo subrangovas 2014 metais. Atsiskaitymai su UAB „L“ vyko bankiniais pavedimais ir grynais pinigais, pagal UAB „L“ pateiktas sąskaitas–faktūras. Atsiskaitymus ji mato iš banko išrašų ir kasos orderių, pati bankinių pavedimų nedaro, nes neturi priėjimo prie sąskaitos. Banko pavedimus daro J., grynais atsikaito J. ir S., kuris konkrečiai nežino. Ji pati atlieka įmonės kasos apskaitą, turi duomenis iš sąskaitų. Ji matydavo faktinį pinigų judėjimą, kad iš kasos paimta, iš sąskaitos pervesta. Užsakovas apmokėdavo UAB „M“ už darbus, o UAB „M“ apmokėdavo už medžiagas ir subrangovui. Pinigų srautus sutikrindavo tik metų pabaigoje, kai uždaroma finansinė atskaitomybė. Ji matė tik dokumentus. Viskas kaupėsi atskaitingo asmens sąskaitoje. Nežino, ar su UAB „L“ visada atsiskaitydavo tik grynais. M. A. pažįsta, bendrauja nuo 2003 metų, supažindino J. su S.. M. A. ir UAB „L“ nebuvo jos klientai. M. A. dėl buhalterinės apskaitos niekada nekonsultavo. Kaip vyko UAB „L“ buhalterinė apskaita, nežino. Ar su UAB „L“ buvo atsiskaitoma laiku, nežino, nes tai ne jos pareiga. UAB „M“ dokumentų pristatymas buvo chaotiškas, dažniausiai pristatydavo laiku, bet vėluodavo ir mėnesį. Aiškindavo, kad yra daug statybinių objektų ir sunku surankioti dokumentus. Jai būdavo pateikiami priminiai dokumentai: banko išrašai, sąskaitos-faktūros ir atsiskaitymo dokumentai. Kasos didžiąją knygą spausdino ji iš buhalterinės programos, pagal tuos dokumentus, kuriuos atnešdavo. PVM deklaracijas UAB „M“ Valstybinei mokesčių inspekcijai teikdavo kiekvieną mėnesį. Kiekvieną mėnesį pagal jai pateiktus dokumentus ji suvesdavo skaičius. Metų gale sutikrindavo skolas, būdavo daromas skolų tvirtinimas kaip suderinimo aktas. Pagal M. A. pasirašytus kasos pajamų orderių kvitus 2015 m. nuo kovo iki liepos jam išmokėta 439 000 EUR. Tokius pinigus gavo UAB „M“ iš „A“ ir „L“ grynais ir bankiniais pavedimais. Nežino, kas iš UAB „L“ pusės išrašydavo sąskaitas, dokumentus atnešdavo S. Š.. M. A. nemokėjo tvarkyti dokumentų, susijusių su jo vadovaujamų įmonių paslaugų pridavimu ir pardavimu. UAB „M“ darbų vadovas T. G. dažnai reikalavo perrašinėti atliktų darbų aktus (tikslinti dėl kiekių, kainų), kreipdavosi į S. Š., kad perrašytų priduotų darbų aktus, nes kažkas nesutapdavo. Ji matydavo priėmimo perdavimo aktus prie sąskaitų. Pateikiamų sąskaitų faktūrų sumos atitikdavo priėmimo perdavimo darbus. Būdavo, kad su užsakovais ne vieną mėnesį derindavo galutinį aktą. Ji buhalterinėje programoje pažymėdavo apmokėtas sąskaitas, t. y. užfiksuodavo padengimą, avanso nefiksuodavo. Apmokėjimas užsifiksuodavo net ir pagal kasos orderius. Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, kad UAB „M“ statybų veiklą vykdė samdydama atskiras įmones rangovus. Statybų veiklą ji vykdė pagrinde Vilniaus mieste. UAB „M“ iki 2016 metų vidurio direktore buvo J. V., dabar S. Š.. Įmonėje statybų vadovu buvo vyriškis vardu T.. S. Š., kiek pamena, buvo statybų darbų vadovu. S. Š. bendraudavo su statybų užsakovais ir rangovais dėl darbų statybų objektuose pagal sudarytas sutartis su pirminiais užsakovais. UAB „M“ statybinius darbus atlikinėjo M. A. vadovaujamos įmonės. M. A. jai yra žinomas tik iš jo veiklos pagal sandorius su UAB „M“. Jis vadovavo UAB „L“, vėliau UAB „R“. Šios įmonės buvo UAB „M“ rangovai. Dėl M. A. vadovaujamų įmonių ūkinės-finansinės veiklos jai nėra žinoma nieko. M. A. vadovaujamos įmonės atliko tik paslaugų darbus. Pats M. A. negebėjo tvarkingai tvarkyti dokumentų, susijusių su jo vadovaujamų įmonių paslaugų pridavimu ir pardavimu (2 t. b. l. 19-23).

34Liudytojas S. Š. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus dalyje su jo ir UAB „M“ atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuris dar nėra baigtas. Paaiškino, kad 2015 m. UAB „M“ turėjo daug automobilių („Mercedes Benz“, „Toyota“, „Toyota Land Cruiser“). Jais naudojosi jis ir kiti žmonės. 2015 m. asmeniškai dažniau naudojosi „Toyota Land Cruiser“, o „Mercedes Benz“ kurį laiką naudojosi M. A.. Su kaltinamuoju jie pažįstami gal 10 metų. Jis darbštus, normalus žmogus, stengiasi, atsakingas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis lengvabūdiško būdo, nes kartais pamiršta padaryti, ką reikia padaryti. Yra terminai dėl aktų, sąskaitų. Tikslaus perdavimo M. A. naudotis „Mercedes Benz“ automobiliu laiko neprisimena. Davė, nes buvo darbiniai santykiai. 2015 m. rugpjūčio 16 d. po savo vestuvių nusprendė kelioms dienoms išvykti į Nidą, ir jie su M. A. pasikeitė automobiliais. Neprisimena, ar tuo metu, kai važiavo prie jūros, matė M. A. naudojamo automobilio („Mersedeso“) bagažinėje kokių nors M. A. priklausiančių daiktų. Kai grįžo iš Nidos, jie vėl atsikeitė mašinomis, „Land Cruiser“ bagažinės netikrino. Po paros ar dviejų „Land Cruiser“ buvo sudegintas kieme. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, jog šio automobilio bagažinėje matė 2 dėžes apskaitos dokumentų. Mano, kad turėjo M. A. informuoti apie tai, bet gal ir nepasakė. Aš Nevartė ir nežiūrėjo, kokie dokumentai ten buvo palikti. Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. parodė, kad 2014 metų pradžioje jo sugyventinės J. V. vadovaujama įmonė UAB „T“ įsigijo įmonės UAB „M“ akcijas, kurioje J. V. tapo direktore. Jis realiai organizavo šiuos įmonės veiklą pagal direktorės J. V. išduotą įgaliojimą. 2015-2015 metais UAB „M“ dirbo objektuose Vilniuje: ( - ) „( - )“, ( - ). Dirbo pasitelkdama subrangovus – atskiras įmones, kurios atliko statybinius darbus savo darbininkų-statybininkų pajėgomis, kitos įmonės atliko siauresnės srities elektros ir santechnikos darbus. Pagrindinis subrangovas, teikęs darbininkų-statybininkų pajėgas, buvo UAB „L“. 2014 metų bėgyje į jį kreipėsi apie 12 metų pažįstamas M. A. su prašymu surasti darbą pragyvenimui. UAB „M“ tuo metu turėjo daug užsakymų, o darbininkų statybų srityje trūko visada dėl darbo jėgos trūkumo. Jis pasiūlė M. A. darbą, iš kurio jis pragyventų. Šio darbo esmė būtų ta, kad M. A. galėtų ieškoti Lietuvos regionuose darbininkų-statybininkų ir juos savo vadovaujamos įmonės vardu įdarbintų, kuriai įmonė UAB „M“ parūpins darbo savo objektuose ir šiems darbininkams UAB „M“ per jį ar inžinierius vadovautų. Iki tol jis ir M. A. neturėjo darbinių santykių statybų srityje. Jam nėra žinomos aplinkybės, kuriomis M. A. įsigijo įmonės UAB „L“ akcijas ir joje tapo direktoriumi. Greitu metu M. A. ėmė surasti vis daugiau darbininkų-statybininkų ir juos įdarbino savo vadovaujamoje įmonėje UAB „L“. Kiek pamena, UAB „M“ sudarinėjo sutartis su UAB „L“ dėl darbų atskiruose objektuose. M. A. įmonėje UAB „L“ buvo realiu direktoriumi. UAB „L“ pagal įmonės UAB „M“ užsakymus dirbo daugelyje aukščiau išvardintų objektų, bet dirbti sekėsi sunkiai, nes darbininkų kaita buvo labai didelė, darbininkai dėl savo asocialaus būdo dažnai neatvykdavo į darbą kai objektuose labai reikėjo darbininkų. M. A. dėl savo lengvabūdiško būdo sunkiai sekėsi kontroliuoti darbininkus, kad visi darbininkai laiku atvyktų į darbą ir kad darbininkai kokybiškai dirbtų. Objekte ( - ), įmonė UAB „L“ dirbo nuo 2015 metų pradžios. Pradžioje minėtame objekte dirbo subrangovai UAB „Vilniaus konstruktorius“, atstovaujama A. Š., ir UAB „J“, atstovaujama L. B. ir V. K.. Jis nepamena, kad būtų bendravęs su V. K. dėl jo vadovaujamos įmonės darbininkų perkėlimo ar įdarbinimo į įmonę UAB „L“. Įmonėje UAB „L“ buvo nuolatinė darbuotojų kaita ir darbuotojų paieška bei įdarbinimu įmonėje UAB „L“ rūpinosi

35M. A. savarankiškai. Dėl įmonės UAB „L“ apskaitos organizavimo jam yra žinoma tik tai, kad įmonės UAB „L“ apskaitą tvarkė kažkokia šias paslaugas teikianti įmonė, daugiau jam apie tai nėra žinoma. Dėl įmonės UAB „L“ atliktų darbų apmokėjimo viskas prasidėdavo nuo to, kad M. A. jo prašydavo pinigų iš įmonės UAB „M“ dažniausiai avansu, kuriuos UAB „M“ išduodavo proto ribose matant, kad darbai tikrai bus padaryti. Jis pats kontroliavo, kokie darbai objektuose yra realiai padaryti ir matydavo, kada UAB „M“ jau galėtų parengti atliktų darbų pridavimo aktus generaliniam užsakovui. Tuo pat metu M. A. dėl savo lengvabūdiško būdo neskubėdavo parengti atliktų dabų aktų, nors darbai realiai jau būdavo padaryti, todėl jis nuolat pats pranešdavo M. A., kad UAB „L“ parengtų konkrečių jau atliktų darbų aktus. Tik priėmus darbus iš įmonės UAB „L“ pagal atitinkančius tikrovę aktus, įmonė UAB „M“ parengdavo darbų atlikimo aktus generaliniam užsakovui. Įmonės UAB „L“ rengė darbų perdavimo aktus pagal darbus atskiruose objektuose. Jam nėra tiksliai žinoma kaip ir kur M. A. rengė darbų priėmimo aktus nuo įmonės UAB „L“. Jam taip pat nėra tiksliai žinoma kaip ir kur M. A. rengė sąskaitas faktūras įmonei UAB „M“ nuo įmonės UAB „L“ ir įmonės UAB „L“ kasos pajamų orderius, kurias iš įmonės UAB „M“ priimdavo grynuosius pinigus avansu ar pagal jau išrašytas sąskaitas faktūras. Įmonės UAB „L“ išrašomuose sąskaitose-faktūrose sumų duomenys atitiko sumas pagal atliktų darbų priėmimo aktus. Dėl įmonės UAB „M“ atsiskaitymu su įmone UAB „L“ grynaisiais tai buvo M. A. pageidavimas, nes jam nuolat reikėjo grynųjų pinigų atsiskaitymams su darbuotojais, kurie darbo užmokesčio reikalaudavo nuolat savalaikiai. Taip pat M. A. pageidavo gauti pinigus grynaisiais, nes jei įmonė UAB „L“ gaus pinigus banko pavedimu, šie pinigai iš karto bus nurašyti pagal mokesčių administratorių nurodymus dėl mokestinių nepriemokų nurašymo ir tuomet įmonė neturės galimybių susimokėti darbo užmokesčio, ko pasėkoje darbuotojai neateis į darbą. Faktiškai tik jis (S. Š.) realiai išduodavo UAB „M“ grynuosius pinigus M. A. pagal UAB „L“ išrašomus kasos pajamų orderius. Visos UAB „L“ išrašytos sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai, kurie yra apskaityti įmonės UAB „M“ apskaitoje yra tikri ir juose yra atvaizduotos tikros realiai įvykusios ūkinės ir finansinės operacijos. Jam nėra tiksliai žinoma, ką M. A. veikė su iš įmonės UAB „M“ gautais grynaisiais pinigais. Jo manymu, M. A. minėtus pinigus tikrai panaudojo įmonės UAB „L“ darbuotojų darbo užmokesčiui. Įmonė UAB „L“ dirbo be trikdžių, tai yra darbuotojai gaudavo darbo užmokestį laiku. Jam nėra žinoma, kaip buvo tvarkoma įmonės UAB „L“ ir kur kaip buvo laikomi įmonės UAB „L“ apskaitos dokumentai. Jam nėra nieko žinoma apie tai, kad M. A. įmonės UAB „L“ iškelto bankroto metu laikė ir neteikė bankroto administratoriui apskaitos dokumentus, tačiau M. A. pasakojo, kad UAB „L“ yra skolinga mokesčių valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, o pinigų trūksta visoms skoloms apmokėti. 2015 m. rugpjūčio 16 d. jis vedė J. V. ir nusprendė artėjančiomis dienomis išvykti poilsiui į Nidą. Tuo metu jis naudojosi įmonės UAB „M“ automobiliu „Toyota Land Cruiser“, kurio yra didelės sąnaudos. Tuo pat metu jis buvo davęs M. A. naudotis įmonės automobiliu „Mercedes Benz“. Siekiant nepatirti didelių kuro sąnaudų jis paprašė M. A. apsikeisti mašinomis. Minėtu „Mercedes Benz“ automobiliu nuvykus ir po kelių dienų grįžus iš Nidos kažkurią ateinančią dieną vėlaus vakaro metu atgal apsikeitė su M. A. automobiliais. Kažkurią kitą dieną jis automobilyje „Toyota Land Cruiser“ bagažinėje pamatė dvi dėžes apskaitos dokumentų segtuvuose, bet į šių dokumentų turinį nesigilino, suprato, kad tai M. A. įdėti dokumentai. 2015 metų rugpjūčio mėnesį naktį iš 22 į 23 dieną automobilis „Toyota Land Cruiser“ tyčia buvo padegtas. Kai M. A. sužinojo apie automobilio sudegimą jis susiprato, kad jame sudegė įmonės UAB „L“ apskaitos dokumentai. M. A. labai pergyveno dėl to, kad sudegė įmonės UAB „L“ apskaitos dokumentai ir bijojo kokios nors savo atsakomybės dėl dokumentų sudegimo. Jam nėra nieko žinoma apie tai, kaip toliau elgėsi M. A. dėl įmonės UAB „L“ apskaitos dokumentų atkūrimo (2 t. b. l. 25-28).

36Liudytojas T. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad pažįsta M. A., su juo susipažino, nes dirbo UAB „M“ statybų vadovu. M. A. jam prisistatė, kaip subrangovo vadovas. Vienas objektas buvo ( - ), kitas - ( - ). Jis nesidomėjo, kokios įmonės darbininkai ten dirbo. UAB „M“ pradėjau dirbti nuo 2015 m. vasario mėn. ir dirbo iki 2016 m. kovo mėn., užsakydavo medžiagas, kontroliuodavo kitos įmonės darbininkus, juos instruktuodavo, parodydavo objektą, paaiškindavo, kokie darbai bus vykdomi. UAB „M“ darbinius reikalus derino su S. Š., kuris galėjo būti statybų direktorius. M. A. įmonė, kurios pavadinimo neprisimena, duodavo darbininkus UAB „M“, įrankius darbų vykdymui. UAB „M“ sutarčių su UAB „L“ nematė, bet S. Š. į objektą atvažiuodavo tik su M. A.. Dėl žmonių trūkumo bendravo su S. Š., jis tai koreguodavo, jis ieškodavo žmonių. M. A. paskambindavo ir pasakydavo, kada ateis darbininkai. UAB „M“ subrangovais buvo ne tik M. A. įmonė, bet jų pavadinimų neatsimena. Jis objektuose būdavo pastoviai, bet darbininkų pavardžių neprisimena. Yra darbininkams davęs pasirašyti 3-4 darbo sutartis, bet nežiūrėjo, kokia įmonė nurodyta darbdaviu. Tas sutartis jam davė M. A.. Apie atsiskaitymą su subrangovais ir darbininkais nežino, bet yra buvę atvejų, kad žmonės buvo nepatenkinti atlyginimo išmokėjimu, būdavo, kad atlyginimai vėluodavo. Už darbus paskaičiuodavo pagal sutartinius įkainius, pagal UAB „M“ suderintą sąmatą su užsakovu. Neatsimena, kieno pavedimu, bet jis pildydavo ir darbininkų darbo tabelius. Juos atiduodavo arba S. Š., arba M. A.. Tabelyje matėsi, kad darbuotojas buvo darbe, ir kiek valandų dirbo. Ant to tabelio niekas nepasirašydavo. Užsakovas atsiskaitydavo pagal jo parengtus ir suderintus atliktų darbų aktus. Subrangovas jokių atliktų darbų aktų nepildydavo. Faktiškai atliktų darbų kiekiai būdavo fiksuojami statybų darbų žurnaluose. Ar užsakovai atsiskaitydavo su UAB „M“, nežino. Sąskaitos buvo išrašomos pagal aktus, negali patvirtinti, kad pagal jo aktus, bet sąskaitos tikrai buvo, jas matė. Su S. Š. susitikdavo kelis kartus per savaitę. Jis važinėjo automobiliu BMW X5, paskui važinėjo su Mercedes, automobiliai buvo tamsios spalvos. Ikiteisminio tyrimo metu T. G. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai nurodė aplinkybes dėl atskiruose UAB „M“ objektuose atliktų darbų, kuriuos vykdė UAB „L“ (2 t. b. l. 11-13, 14-17).

37Liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad su kaltinamasis buvo UAB „L“ direktorius. Toje įmonėje prieš 3-4 metus jis su kitais darbininkais dirbo betonuotojais ( - ). Juos surado pažįstamas S. Š.. Samdė S. Š., o įformino UAB „L“. Atvyko į objektą, paėmė dokumentus, tada įformino, pasirašė sutartį. Darbo sąlygas derino su S. Š.. Sutarė, kad bus 8 val. darbo diena, atlyginimas bus mokamas kartą per mėnesį, apie 1 500 Lt, priklausant nuo kubų, kuriuos padarys. Į rankas turėjome gauti 40 EUR per dieną. Neprisimena, koks darbo užmokestis buvo nurodytas darbo sutartyje. Visus reikalus tvarkė su S. Š., jis mokėjo ir atlyginimą. Atnešdavo kasos orderius ir jie pasirašydavo. Kasos orderius išduodavo UAB „L“. Sumos, nurodytos ant kasos orderio ir realiai išmokamos sumos, daugiau mažiau atitikdavo. Apie tai, kad oficialiai buvo įformintas pusei etato, nežinojo, jam sakė, kad dirba pilnu etatu. M. A. matydavo gal kartą per mėnesį, su juo darbo reikalais nėra bendravęs. UAB „L“ pradirbo apie pusę metų. Kai buvo įdarbintas UAB „L“, apie mėnesį dirbo ir objekte ( - ). Paskui iš ten išėjo, dėl užmokesčio problemų. Antrą kartą, atėjo į ( - ). Ten dirbo apie pusę metų. Visą tą laiką darbdavys buvo vienas ir tas pats žmogus, niekas neaiškino apie įmonių pasikeitimą. Dirbant UAB „L“ jis buvo atsakingas už 6-10 žmonių. UAB „L“ ofisuose nėra buvęs. Iš M. A. darbo užmokesčio nėra gavęs, nors gerai neatsimena. Iš UAB „L“ dokumentų yra matęs darbo sutartis ir kasos orderius. Ant kasos orderio be jo parašo kitų parašų nebuvo. Tokie blankai buvo kiekvienam darbuotojui. Atsiskaitymas nebuvo savalaikis, tekdavo laukti ir 15 dienų. Pirmus 2 mėnesius darbo užmokestis buvo mokamas laiku, o vėliau darbo užmokestis pradėjo vėluoti. Vėluodavo ir kitiems darbuotojams. S. Š. sakė, kad vėluoja, nes neatsiskaitė tai rangovas, tai dar kas nors. Jam UAB „L“ sumokėjo ne visą darbo užmokestį. R. B. nepažįsta, darbo užmokesčio įsiskolino dydžių kitiems darbuotojams nežino. Kaip S. Š. mokėjo atlyginimą kitiems darbuotojams, nematė. Jis atnešdavo kasos orderius ir pinigus, jie pasirašydavo ir jam atiduodavo. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2014 m. jam teko apie mėnesį dirbti įmonėse UAB „L“ pagal S. Š. pasiūlymą. Dirbo objekte – daugiaaukščiame daugiabutyje ( - ), ir gaudavo darbinius nurodymus iš S. Š.. Iš UAB „L“ išėjo, nes S. Š. vėlavo mokėti sutartą darbo užmokestį. Darbo sutarties pasirašymo su UAB „L“ aplinkybių nepamena. 2015 metų vasario pabaigoje jis ir keli pažįstami, kurių vardų nepamena, atvyko vėl į objektą, kur S. Š. pristatė jiems įmonės UAB „L“ direktorių M. A., kuris jiems pateikė pasirašyti darbo sutartis. Jis šios darbo sutarties neskaitė, nes nemokėjo lietuvių kalbos. Niekas iš jų neprašė išaiškinti darbo sutarties turinio, pasirašė ir tiek, manė, kad sutartyse yra atvaizduotas 40 eurų dydžio į rankas mokamas darbo užmokestis. Jo vadovaujama brigada dirbo minėtame objekte valymo ir betonavimo darbus. Į savo brigadą žmones rinko jis pats ir S. Š. ar M. A. rasdavo žmones. Kartais žmonės dėl darbo jį susirasdavo patys. Kiek jis suprato, objekte nuo įmonės UAB „L“ dirbo ir kitos darbuotojų brigados, tai yra stogo darbininkai, fasado darbininkai, santechnikai. Taip pat dirbo ir kitų įmonių darbininkai, kurie atliko fasado ir sienų išlyginimo darbus skiediniu. Brigadininkams S. Š. duodavo darbinius nurodymus, M. A. tokių nurodymų nėra davinėjęs. Jam nėra žinoma, ką M. A. realiai veikė įmonėje UAB „L“. S. Š. lankėsi objekte po kelis kartus į dieną ar į savaitę. M. A. lankydavosi apie kartą į savaitę ar į mėnesį, bet jam nėra žinoma, ką M. A. veikė objekte. Matė, kad M. A. ateidavo apsižiūrėti objektą. Kai jis pradėjo dirbti minėtame objekte nuo 2015 metų vasario pabaigos, tai šiame objekte jis nuolat be perstojo dirbo iki 2015 metų gruodžio vidurio, nes išvyko asmeniniais reikalais į Azerbaidžaną. Pirmuosius du mėnesius darbo užmokestis buvo mokamas laiku, o vėliau vis vėluodavo. Darbo užmokestį grynais išmokėdavo tai S. Š., tai M. A.. Brigadai nebuvo skirtumo, kokiu būdu gauti darbo užmokestį, todėl mokėjimą grynaisiais būdą pasirinko ar S. Š., ar M. A.. Kai S. Š. ar M. A. išmokėdavo avansą ar darbo užmokestį, visada jam ir kitiems darbuotojams pateikdavo pasirašyti kažkokį dokumentą dėl to, kad yra išmokama darbo užmokesčio suma. Jis niekada neanalizavo minėtų dokumentų, kas tiksliai juose yra atvaizduota. Jis neturi jokių dokumentų dėl jam išmokėto minėto darbo užmokesčio. Sklandžiai be pertraukų dirbant 2015 metų kažkurią rudenio dieną darbuotojams buvo pranešta, kad visi dirbs kitoje naujoje įmonėje UAB „R“, kurios direktoriumi bus M. A.. Jis šiuo metu nepamena aplinkybių kaip įvyko darbuotojų performinimas ir darbo sutarčių įforminimas iš įmonės UAB „L“ į įmonę UAB „R“. Keičiantis įmonėms darbai vyko sklandžiai ir jokių prastovų nebuvo. Jam nėra nieko žinoma apie įmonių UAB „L“ ir UAB „R“ apskaitos tvarkymą ir nėra nieko žinoma, kas teikė šių įmonių vardu mokestines ataskaitas. Jam nėra žinoma, kas kaip rengė įmonių UAB „L“ ir UAB „R“ sąskaitas, atliktų darbų aktus ir kitus apskaitos dokumentus. Kai jis 2016 metų sausio mėnesį atvyko į Lietuvą, UAB „R“ kelias savaites atliko valymo darbus ir langų statybinius darbus. Padirbus 2016 metų sausio mėnesį kelias savaites, jam S. Š. pasakė, kad objekte darbų nėra ir jam reikia palaukti, kol atsiras darbų. Jis nežinojo, kad UAB „L“ buvo įdarbintas puse etato ir jam buvo priskaičiuota 1/2 minimalaus mėnesinio oficialaus atlyginimo. Nuo 2015 metų vasario pabaigos iki 2015 metų gruodžio vidurio jis ir jo nuolat kintančios sudėties brigada dirbdavo kiekvieną darbo dieną po 8 darbo valandas ir kartais po 10 darbo valandų. Kiekvienas darbininkas gaudavo sutartą dieninį darbo užmokestį tai laiku, tai vėluojant tiesiogiai iš M. A. ar S. Š.. Nuo 2015 metų gruodžio vidurio iki 2016 metų sausio vidurio negavo jokio darbo užmokesčio, nes buvo išvykęs į Azerbaidžaną (2 t. b. l. 68-71)

38Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad A. S. UAB „L“ dirbo nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (t. 2, b. l. 73-74).

39Liudytojas S. J. (S. J.) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2014 m. pabaigoje–2015 m. ką ir kur dirbo, nelabai prisimena. Yra statybų darbininkas. S. Š. pažįsta, su juo susipažino darbo metu, jis buvo užsakovas. Galėjo būti, kad kartu dirbo 2014 m. pabaigoje-2015 m. pradžioje. Gali būti, kad tuo metu dirbo UAB „K“ ar UAB „L“, darė ( - ). Šiame objekte buvo daromas balkonų betonavimas. Objekte kartu su juo dirbo 6-7 žmonės, vardų, pavardžių jau neatsimena. Ten dirbo apie mėnesį. Mano, kad darbą jam surado S.. Jis pasiūlė darbą, o su S. Š. susipažino jau darbo metu, prieš pradedant dirbti ložėse. Visus užmokesčio klausimus aptardavo ir darbo atlyginimą mokėjo S. Š.. Jis turėjo banko kortelę, bet S. Š. pasakė, kad mokės grynais. Darbo užmokestis buvo mokamas savaitės pabaigoje. S. Š. atvažiuodavo, parodydavo, ką reikia dirbti, ir atveždavo pinigus. Pinigus gaudavo grynais, pasirašyti niekur nereikėjo. Neprisiminė, kas (kaip darbdavio atstovas) buvo pasirašęs ant darbo sutarčių. Jis perėjo iš kitos įmonės, atrodo, kad S. Š. pasakė, kad bus kita įmonė (UAB „L“), davė pasirašyti darbo sutartį. Atvažiavo darbo metu, davė sutartį, jis pasirašė ir ėjo dirbti. Mano, kad objektas po darbo sutarties perrašymo nebuvo pakeistas. Neatsimena, ar tuo metu, kai pasirašė ant darbo sutarties, jau buvo direktoriaus parašas. Nežino, ar buvo pranešta apie jo įdarbinimą Sodrai. Darbo sutarties pats nenutraukinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, kad 2014 metų pabaigoje paskambino A. S. ir atsiklausė dėl darbo jam ir jo pažįstamiems statybininkams. A. S. pasakė jiems atvykti į ( - ) esantį objektą, šiuo metu vadinamą „( - )“. Ten buvo statomas daugiaaukštis daugiabutis su komercinėmis patalpomis. Objekte jis ir keli jo pažįstami, kurių tiksliai dabar nepamena, buvo pasitikti S. Š., su kuriuo prieš kelis metus buvo susidūręs. Tuo metu objekte jau dirbo kitų įmonių brigados. S. Š. paaiškino, kad jiems, apie 5 žmonių brigadai, reikės betonuoti balkonus visame pastate, jų buvo apie 50. S. Š. paaiškino, kad reikės dirbti darbo dienomis ir už tai bus mokama 40 eurų už darbo dieną į rankas kiekvienam. Buvo sutarta, kad visi jie bus pagrinde betonuotojais. Sutarus dėl darbo ir po kelių dienų atvykus dirbti į minėtą objektą, S. Š. jam ir kartu atvykusiems keliems jo pažįstamiems kolegoms pateikė pasirašyti darbo sutartis, kurios jis neskaitė, bet suprato, kad joje nurodyta, kad jam teks dirbti už pusę etato už pusę minimalios algos. Jis pamena savo pažįstamus, kurie dirbo šiame objekte, jie buvo – R., G., I., A., tikslesnių jų duomenų nepamena. Atsimena, kad minėtą sutartą su S. Š. darbą jis dirbo įmonėje UAB „K“. Kelių mėnesių bėgyje S. Š. pranešė, kad jiems keisis darbovietė, bet reikės tęsti tą patį darbą. S. Š. jiems pateikė pasirašyti analogiškas darbo sutartis, tik darbovietė buvo įmonė UAB „L“. Jis suprato, kad S. Š. šiose įmonėse buvo direktorius, bet tiksliai jo pareigų nežino, neklausė. Brigadininko objekte nebuvo. Darbinius nurodymus minėta jo brigada gaudavo tik iš S. Š., kuris objekte lankėsi kelis kartus per savaitę. Minėtame objekte tekdavo dirbti kiekvieną darbo dieną po 8 darbo valandas nuo 8 val. iki 17 val. Brigadoje jie buvo visi lygūs ir patys spręsdavo, kada užsakyti betoną, kad netektų vakaroti. Betoną jie užsakydavo pas S. Š.. S. Š. pagal pirminį susitarimą kas savaitę ar kas dvi savaites į savaitės pabaigą atveždavo į objektą minėtas brigadai darbo užmokestį grynaisiais, tai yra po 40 eurų kiekvienam už darbo dieną. Brigada suprasdavo, kad didžioji dalis minėto darbo užmokesčio yra neoficialus. 40 eurų dieninis darbo užmokestis tuo metu ir dabar yra priimtinai nemažas darbo užmokestis. 2015 metų liepos mėnesį susidarė S. Š. skola už dvi savaites. Dėl šios priežasties S. Š. jie pareiškė, kad tiesiog nedirbs, kol nebus sumokėta. Pamena, kad dvi dienas objekte jie nedirbo. Brigada tarpusavyje buvo sutarę, kad gavę iš S. Š. darbo užmokesčio skolą iš karto išeis iš darbo. Kai S. Š. 2015 metų liepos mėnesio viduryje atvežė minėtą darbo užmokesčio skolą, visa brigada S. Š. pareiškė, kad išeina iš įmonės UAB „L“. Tokiu būdu jis, I. ir G. įsidarbino visai kitoje įmonėje UAB „M“, o likę brigados dalyviai susirado sau kitą darbą. Kai S. Š. išduodavo minėtą darbo užmokestį, niekas niekur dėl to nepasirašinėjo, gyvenimas diktavo sąlygas, kad jei nėra pinigų, tai nebus ir darbuotojo. Jam nėra žinoma, kaip buvo organizuojama įmonių UAB „K“ ir UAB „L“ buhalterinė apskaita. Jam taip pat nėra žinoma, kokią ir kur dar veiklą vykdė įmonės UAB „K“ ir UAB „L“ kol jis šiose įmonėse dirbo minėtame objekte. Jam, minėtiems brigados dalyviams šios įmonės ar S. Š. neliko skolingi darbo užmokesčio. UAB „K“ ir UAB „L“ be S. Š. niekas daugiau neatstovavo. Jam asmuo M. A. ir M. A. kaip įmonės UAB „L“ direktorius nėra žinomas. Jam dėl A. S. veiklos yra žinoma, kad A. S. ir S. Š. yra pažįstami, bet jų tikslių tarpusavio santykių nežino. A. S. galimai dirba pas S. Š. kaip statybininkas (2 t. b. l. 58-59, 60-61).

40Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad S. J. UAB „L“ dirbo nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (t. 2, b. l. 62-64).

41Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad S. J. neatpažino M. A., jo neprisiminė (t. 2, b. l. 58-59).

42Liudytojas V. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes atsiminė geriau. 2015 m. vasario mėn. dirbo statybose pagal darbo sutartį, įmonės pavadinimas galėjo būti „M“, bet nėra tikras, galėjo dirbti ir kitoje įmonėje. “M“ pavadinimą įsiminė, nes jis skambesnis. Mano, kad “M“ teikė prekes, įrankius, medžiagas, nes matė šį pavadinimą ant pristatymo dokumentų. Mano, kad jo vadovo vardas buvo J., dar buvo užsienietis darbininkų vadovas A., jis paskirstydavo darbus. Nežino, ar jie su A. dirbo tai pačiai įmonei, bet dirbo prie to paties objekto, kuris buvo ( - ) gatvėje. S. Š. girdėtas, gali būti iš direktorių. Įmonė “L“ nelabai ką sako. Su kuo buvo sudaryta jo darbo sutartis neatsimena, jos nelabai matė, negavo. Jam pasakė, kad viską sutvarkė, kad viskas yra oficialiai. Darbo užmokestį mokėjo brigadininkas. Mano, kad jo vardas buvo J.. Ten dirbo apie pusę metų. Darbo užmokestis buvo nuo padaryto darbo. Dirbti reikėjo 5 dienas per savaitę, per dieną 8 val. Darbo užmokestis buvo mokamas už mėnesį, maždaug kartą per mėnesį. Jis gaudavo apie 800 grynais. J. gaudavo pinigus iš S. ir perduodavo jam, bet tiksliai neatsimena. Kas mokėjo atlyginimą kitiems darbininkams, nežino. Už gautus pinigus niekur nereikėjo pasirašyti. Dirbti nustojo rugsėjo mėnesį, gal rugsėjo pabaigoje, tiksliai neatsimena. Iš darbo išėjo savo noru, nes nebeliko darbų. Mokėjo tvarkingai, apie 800 per mėnesį, bet galėjo būti, kad oficialiai buvo sutartas mažesnis atlyginimas. Ta darbovietė jam liko skolinga apie 150-200. Dėl ieškinio nesikreipė, nes nemano, kad neapsimoka dėl tokių pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų pradžioje jo pažįstamas J. pasiūlė darbą statybų srityje. Pasakė, kad jis atvyktų į statybvietę ( - ), Vilniuje, adreso nepamena, kur susitiks su darbdaviu. Jam atvykus, jis susitiko su J. ir su iki tol jam nežinomu asmeniu vardu S., kuriam buvo apie 40 metų, šviesių plaukų, praplikęs. Jie sutarė, kad jis su J. bei jo sūnumi dirbs su gipso kartonu, tai yra toje pačioje statybvietėje pastate darys vidines pertvaras ir lubas su gipso kartonu. Jis su S. sutarė, kad jam bus mokamas 600 dydžio darbo užmokestis kas mėnesį ir teks dirbti oficialiomis darbo dienomis po 8 darbo valandas. Jam buvo pateikta pasirašyti darbo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad jis dirbs pusę dienos ir gaus pusę oficialios minimalios mėnesinės algos. Šios darbovietės pavadinimas galėjo būti UAB „L“, tiksliai nepamena. Jis iš karto suprato, kad gaus neoficialų ir neapskaitytą darbo užmokestį, ir tai jam tiko, nes kito darbo neturėjo. Jis šiuo metu nepamena, kas jam pateikė pasirašyti darbo sutartį. Be S. statybvietėje buvo ir kitų vadovaujančių asmenų, kurių nepamena. Pabaigus darbus minėtame objekte, jis, J., jo sūnus ir kitas darbuotojas buvo perkelti dirbti į netoliese ( - ) esantį kitą objektą, kur irgi dirbo su gipso kartonu analogiškus darbus. Abiejuose objektuose buvo ir kiti darbuotojai, kurie tuo pat metu objektuose dirbo kitokių sričių darbus - kasimas, betonavimas ir kiti darbai. Jo grupėje vadovavo ir pats dirbo J.. Iš minėtų vadovų jam įsiminė tik S., kuris kelis kartus per savaitę lankydavosi objekte ir žiūrėjo darbų eigą. Iš kitų vadovų jam įsiminė rusakalbis užsienietis vardu A., kuris vadovavo kitoms brigadoms, bet jo darbininkų grupei A. nevadovavo. Darbo užmokestis jam buvo mokamas pagrinde laiku ir buvo mokamas kartą į mėnesį. Darbo užmokestį jis gaudavo grynaisiais, kurį jam paduodavo S. arba J.. Už išmokamą darbo užmokestį jam nėra tekę pasirašinėti. Minėtame darbe jis dirbo iki 2015 metų rugsėjo. Nustojo dirbti tik dėl to, kad jam pasakė, jog darbovietė bankrutavo. Naujo darbo jam niekas nepasiūlė. Jo vertinimu jam darbovietė liko skolinga 200 eurų neišmokėto darbo užmokesčio už apie 1-2 dviejų savaičių darbo laikotarpį. Kiek jis suprato iš nuogirdų, kiti darbininkai irgi gaudavo neoficialų darbo užmokestį, bet dėl to nieko negali detaliai papasakoti. Po šio darbo apie pusę metų jis niekur nedirbo. Patviritno, kad UAB „L“ dirbo 2015 metų gegužės ir rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, gaudavo darbo užmokestį iš S. ir J. už aukščiau minėtus statybinius darbus, kuris minėtais mėnesiais dalimis bendrai buvo ne mažesnis nei 500 eurų kas mėnesį, dar 200 eurų jam darbovietė liko skolinga (t. 2, b. l. 113-114).

43Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. V. neatpažino M. A. (t. 2, b. l. 111-112).

44Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad V. V. UAB „L“ dirbo nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (t. 2, b. l. 115).

45Liudytojas P. M. parodė, kad M. A. nėra matęs. Įmonė UAB „L“ girdėta, ten dirbo nuo 2015 kovo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pagalbiniu darbininku. Kas buvo įmonės vadovas, nežino, į darbą priėmė A., jo pavardės neprisimena. Objektas buvo ( - ) gatvėje. Jis dirbo kasimo darbus, statė tvorą. Ikiteisminio tyrimo nurodė, kad nežino, kokioje įmonėje dirbo, nes įmonės UAB „L“ pavadinimas jam tada nieko nesakė. Nežino, kur yra šios įmonės ofisas. Dabar šis pavadinimas jam jau žinomas. Tuo metu nežinojo, kokioje įmonėje dirbo. Jam atlyginimą mokėjo grynais. Darbo sutarties nebuvo pasirašęs. Darbo užmokestis buvo 30 EUR per dieną. Mokėdavo A. L.. Kitų darbuotojų vardų ir pavardžių neprisimena. A. L. pareigos buvo tokios pat kaip ir jo, pagalbinis darbininkas. Toje įmonėje dirbo apie pusę metų, gali būti, kad buvo skirtingi objektai. Buvo dienų, kai nebūdavo darbo, nes nebūdavo objektų. Apie naujus objektus pranešdavo skambučiu A., kuris, kaip suprato, buvo jų darbdavys. A L. pinigus atveždavo A., kuris jiems duodavo darbų. Atlyginimą ne visada mokėjo laiku, pinigus atveždavo A., pasirašyti niekur nereikėjo. Pavardės M. A., S. Š., S., K., B. J. M. jam nėra žinomos. Kiek prisimena, dirbdamas UAB „L“ jokių dokumentų nepasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metais jis dirbo įvairiose statybvietėse Vilniuje, kur gaudavo neoficialų darbo užmokestį. Šiuo metu nepamena, kuriuose objektuose dirbo 2015 metais ir kokie asmenys duodavo jam darbinius nurodymus. Jis pamena, kad 2015 metų rugsėjį jam teko pildyti mokyklai dokumentus dėl vaiko nemokamo maitinimo ir darbuotoja jam pranešė, kad 2015 metais už kelis mėnesius jam yra priskaičiuotas darbo užmokestis iš kažkokios įmonės, apie kurią jam nieko nebuvo žinoma. Jam įmonės UAB „L“ pavadinimas nieko nesakė nei tada, nei dabar. Nežino asmenų, vardais M. ar S., kurie įdarbindavo ar įdarbina statybvietėse (2 t. b. l. 88-89, 90-91).

46Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad P. M. neatpažino M. A., jo neprisiminė (t. 2, b. l. 90-91).

47Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad P. M. UAB „L“ dirbo nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (t. 2, b. l. 92).

48Liudytojas V. T. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra matęs. Neprisiminė, kokioje įmonėje dirbo 2015 m. Jam su draugais pasiūlė darbą, jie atvažiavo, pasakė, kad galima dirbti tik oficialiai, paėmė duomenis, pasirašė sutartis, bet jų neskaitė. Neskaitė, kokia įmonė buvo nurodyta ant sutarčių ir koks numatytas darbo užmokestis. Sutartį atnešė S., jo pavardės nežino, jį vadindavo S.. Ikiteisminio tyrimo metu jį įvardijo T.. Kartu dirbo L. L., R., jo pavardės neatsimena, ir J. M.. Jie visi pradėjo dirbti toje įmonėje, kurios pavadinimo nežinojo. Sakė, kad įmonės vadovas lyg ir S., jis ten viską reguliavo. Dar buvo ir jo padėjėjas T.. Dėl medžiagų, kreipdavosi į T.. Dirbo betonavimo darbus objektuose ( - ), ten turėjo daryti laiptus. Apie objektą pasakė R. (P.), nes jo pažįstamas S., jam (R.) pasiūlė šį darbą. Jie dirbo tik viename objekte, bet darbo iki galo nebaigė, nes darbdaviai nenorėjo atsiskaitinėti. Žadėjo pinigus pervedinėti į banko korteles, bet nieko negavo. Iš pradžių buvo kalba, kad sumokės avansą, kai jie padarys tam tikrą darbo dalį, bet neatsiskaitinėjo. Vieną kartą atnešė 500-400 EUR, numetė juos ant stalo ir liepė eiti dirbti. Už tuos pinigus niekur nepasirašė, jie buvo skirti visiems, nors buvo sutartas didesnis atlyginimas. Tuos pinigus padėjo T. arba S.. Juos pasiėmė, bet daugiau nebedirbo ir visi keturi kartu išėjo. Priimti darbų ateidavo rangovai, kurie nebuvo jų įmonės darbuotojai. Toje įmonėje pradirbo 3-4 savaites. Dirbdavau nuo 8-17 val., darbo dienomis. Kartais dirbdavo ir šeštadieniais. Atliktus darbus dažniausiai tikrindavo T.. Kai išėjo, norėjo registruotis darbo biržoje, bet negalėjo, nes sužinojo, kad yra vis dar įdarbintas. L. L. sakė, kad jo taip pat neatleidžia. Neprisiminė, ar kas nors iš vadovų buvo pasirašęs ant darbo sutarties. Tos darbo sutartys gulėjo jų vagonėlyje, ten ir liko, kai išėjo iš darbo. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. pradžioje jo pažįstami, iš kurių šiuo metu pamena L. L., J. M., R., jam pranešė, kad yra galimybė dirbti statybose. Kadangi jis tuo metu ieškojo darbo, šis pasiūlymas jį sudomino. Jis pamena, kad jam ir jo pažįstamiems teko atvykti į ( - ) mikrorajone, Vilniuje, esantį restoraną McDonalds, kur susitiko su darbdavio atstovu, kuris prisistatė darbų vadovu T.. T. pasakė, kad jiems reikės lieti laiptus daugiaaukščiame daugiabutyje, kuris yra čia pat šalia ir bus mokamas darbo užmokestis brigadai bendrai, kuris bus 2000 litų vertės už vieną laiptų pakopą. Pakopa yra laiptai nuo vieno aukšto iki kito. T. pasakė, kad laiptai yra reikalingi visame name ir darbo bus daug. Jie pareikalavo T., kad jie pradės dirbti tik gavę avansą. Šio susitikimo metu jie nieko nesutarė, nes T. nežinojo ką jiems atsakyti dėl avanso mokėjimo. T. sakė, kad dėl avanso T. turi atsiklausti savo kažkokio vadovo. Kažkur po savaitės kažkam iš jų paskambino T. ir pranešė, kad jiems bus sumokėtas avansas ir kad jie pradėtų dirbti. Dėl šios priežasties jie keturiese atvyko į minėtą restoraną, kur pateikė T. savo asmens duomenis ir nuo rytojaus pradėjo dirbti. Tą rytojaus dieną, 2015 metų kovo mėnesio pradžioje, T. jiems keturiems davė bendrai 500 eurų avansą grynais ir pasakė, kad toliau darbo užmokestis bus mokamas kas mėnesį. T. pasakė, kad jie yra oficialiai įdarbinti ir sakė, kad gali pasiskaityti darbo sutartis, bet jų niekas neskaitė. Darbovietės įmonės pavadinimo jis nepamena, jis galėjo būti UAB „L“. Visa brigada tikėjosi gauti tik oficialų darbo užmokestį, kuris bus mokamas per banką. Jiems buvo keista tai, kad pasak T. darbo užmokestis jiems bus mokamas grynaisiais. Jis matė, kiek darbų brigada galės atlikti ir dėl to kiekvienas tikėjosi už darbo savaitę gauti į rankas po 150 eurų. Darbų eigoje objekte lankydavosi daug asmenų, kurie visi būdavo už kažką atsakingi objekte. T. objekte lankydavosi retai. Daugiausia darbinių nurodymų tekdavo gauti iš objekte pasirodžiusio vyriškio vardu S., kurio pravardė buvo „( - )“, į kurį taip jie ir kreipdavosi. S. pasakė, kad būtent jis jiems duos esminius darbinius nurodymus ir jis jiems mokės darbo užmokestį. Pasibaigus 2015 metų kovo mėnesiui jie kreipėsi į S. dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Jis pasakė, kad nėra įmonės vadovas, kurioje jie dirbo, darbo užmokestis vėluos ir bus išmokėtas kai jų darbovietė gaus atsiskaitymą už darbus. Padirbus dar apie dvi savaites S. vis žadėjo išmokėti darbo užmokesčio skolą vėliau. Dėl šių priežasčių visa brigada ir keturių žmonių išėjo 2015 metų balandžio mėnesio viduryje iš objekto ir toliau nedirbo. Vėliau kelis kartus jis ir jo pažįstami skambino S. dėl minėtos skolos, bet jis vis sakė, kad skolą grąžins vėliau. O paskutinį kartą pasakė, kad skolos negrąžins nes jie paliko objektą. Išėjęs iš šio darbo toliau dirbo pagal verslo liudijimą kitose statybvietėse. Jis vertina, kad brigadai buvo skola už 5 pakopas 3000 eurų. Tokiu būdu jam skola yra 750 eurų. Šios pakopos buvo padarytos per 5 savaites, viena pakopa per vieną savaitę. 2015 metų vasaros pabaigoje jis sužinojo iš darbo biržos, kad oficialiai buvo toliau įdarbintas minėtoje įmonėje be jo žinios. Dėl šios priežasties jis skambinėjo S., kad jį oficialiai atleistų iš darbo ir tai buvo padaryta. UAB „L“ jis dirbo nuo 2015 m. kovo pradžios iki balandžio vidurio. 2015 metų kovo pradžioje jis gavo 125 eurų avansą ir toliau iš viso darbo užmokesčio iš UAB „L“ negavo, jam UAB „L“ liko skolinga 750 eurų. Minėtu laikotarpiu jis dirbo kiekvieną darbo dieną po 8-10 darbo valandų. Darbo užmokestis turėjo priklausyti nuo išdirbio, dėl ko jis tikėjosi uždirbti per savaitę 150 eurų į rankas, kurie, jis tikėjosi, bus oficialiai apskaityti (2 t. b. l. 105-106).

49Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. T. neatpažino M. A. (t. 2, b. l. 107-108).

50Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad V. T. UAB „L“ dirbo nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (t. 2, b. l. 109).

51Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. M. A., UAB „L“, S. Š. jam nėra žinomi. Nuo 2014 m. spalio 2 d. apie metus ar apie 1,5 metų jo nebuvo Lietuvoje. Į užsienį išvyko 2014 m. spalio 2 d. Prieš išvažiuojant jie su draugais ketino darbintis statybose, buvo palikę savo pasų kopijas. Draugai nuvažiavo, o jis – ne. Draugai sakė, kad toje jie įmonėje dirbo. Jis nepasirašė jokių dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. kaltinamąjį nurodė kaip asmenį, su kuriuo 2014 m. rugpjūčio mėn. bendravo ketindamas įsidarbinti statybų sektoriuje, davė jam savo asmens dokumento kopiją, tačiau vėliau persigalvojo ir nedirbo. 2014 m. rugsėjo 29 d.–2015 m. rugsėjo 30 d. jis buvo užsienyje ir iš Lietuvos darbdavių jokių pajamų negavo. Tik 2016 m. iš valstybinės mokesčių inspekcijos sužinojo, kad buvo įdarbintas Lietuvoje keliose įmonėse, apie kurias nieko nežino (t. 2, b. l. 76-77).

52Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. M. atpažino M. A. kaip asmenį su kuriuo 2014 m. rugsėjį bendravo dėl darbo statybose Vilniuje, ( - ) mikrorajone ir apie jį davė parodymus 2017 m. balandžio 28 d.(t. 2, b. l. 78-79).

53Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad J. M. UAB „L“ dirbo nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. vasario 5 d. (t. 2, b. l. 80).

54Liudytojas L. L. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2015 m. vasaros pradžioje dirbo statybose UAB „L“. Kas buvo šios įmonės vadovas, nežino. Jie susitiko su S. Š., su juo kalbėjo apie darbą, kokios sąlygos ir panašiai. Kitą dieną susitiko su juo prie „Mc Donaldo“, ten buvau jis, darbų vykdytojas T., jo pavardės neatsimena, kažkoks pilietis ir A., o Š. nebuvo. Darbo sutartis pasirašyti pateikė T.. Darbo sutartis buvo su UAB „L“, darbo laikas nuo 8 iki 17 val., neatsimena, ar buvo nurodytas darbo užmokestis. Dėl darbo užmokesčio dydžio tarėsi su T. ir A.. Kitą dieną išėjo į darbą. S. Š. šešiems darbininkams bendrai davė avansą grynais – 400 EUR. Nepamena, ar dėl jo gavimo pasirašė. Išsidalino po lygiai. Kas buvo UAB „L“ direktorius, nežino. S. Š. į objektą atvažiuodavo kartą, du per savaitę. UAB „L“ dirbo apie 1,5-2 mėn. išėjo, nes darbo užmokestis taip ir nebuvo išmokėtas. Pareiškimo nerašė, tiesiog pasakė, kad nebedirbs ir išėjo. Tačiau registruotis Darbo biržoje negalėjo, nes sužinojo, kad vis dar yra įdarbintas. Dėl skolos ir dėl atleidimo iš darbo kalbėjo su S. Š., bet jis pasakė, kad neatleis iš darbo oficialiai, kad jie grįžtų į darbą. Kaip vyko darbo laiko apskaita, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų pradžioje jis kartu su savo tuometiniais draugais R. P., V. T., J. M. ir J., pavardės nepamena, ieškojo darbo statybų srityje ir dėl to įdėjo skelbimą. Greitu metu jam pagal skelbimą paskambino iki tol jam nepažįstamas S. Š. ir pasiūlė darbą statybose. Sutarus dėl susitikimo jis ir R. P. atvyko prie parduotuvės „RIMI“ Savanorių pr., Vilniuje. S. Š. paaiškino, kad priims į darbą jį ir jo draugus dirbti statybose Vilniuje, ( - ) mikrorajone, prie degalinės „Statoil“ ir restorano „McDonalds“. S. Š. paaiškino, kad jo grupei reikės lieti šalia esančiame matomame daugiaaukščiame name laiptus ir darbo užmokestis priklausys nuo išlieto betono kiekio matuojant kubais, už kurio vienetą bus mokama 40,00 eurų. Jam ir S. Š. sutarus dėl darbo, jis ar R. P. S. Š. pateikė telefonu visų darbuotojų asmens duomenis darbo sutartims parengti. Artimiausią dieną 2015 metų kovo mėnesio pradžioje jis ir minėti keturi draugai atvyko Vilniuje, ( - ) mikrorajone, prie degalinės „Statoil“ ir restorano „McDonalds“, kur restorane S. Š. buvo su iki tol jam nepažįstamais asmenimis vardu T. ir kitu jam nežinomu asmeniu. S. Š. jiems pateikė pasirašyti darbo sutartis. Jis iškėlė klausimą, kuris iš jų jiems mokės darbo užmokestį, kuris iš jų trijų yra vadovas įmonės, jei kartais reikėtų reikalauti darbo užmokesčio. S. Š. pasakė, kad S. Š. yra direktorius ir tik S. Š. yra atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą. Į darbo sutarties esmę jis nesigilino, nepamena, koks buvo nurodytas darbo užmokestis. Šios darbovietės-įmonės pavadinimas galėjo būti UAB „L“. Jis ir kiti jo draugai suprato, kad realiai gaus daugiau nei buvo nurodyta darbo sutartyse. Tokios sąlygos jam tiko, nes tuo metu kito pragyvenimo šaltinio nebuvo. Pirmosios darbo savaitės bėgyje S. Š. jiems atvežė bendrai penkiems 500 eurų avanso. Vėliau darbo užmokestis vis vėluodavo, S. Š. kartais atveždavo pinigų dalimis pareikalavus, tai po 50 eurų vienam, tai 100-200 eurų ant visų. Darbinius nurodymus jiems davinėjo S. Š., kuris beveik kas dieną lankydavosi objekte. Tokiu būdu jų grupė šiame objekte pradirbo šiek ilgiau nei vieną mėnesį, bet neilgiau nei du mėnesius, o po to visi išsiskirstė ieškoti darbo savarankiškai. Jo grupė dirbo kiekvieną darbo dieną, paprastai nuo 8 iki 16 val., o kartais ir ilgiau, kai betonas atvykdavo antrame pusdienyje. S. Š. liko skolingas 400 eurų. Kai S. Š. mokėjo darbo užmokestį ar darbo užmokesčio skolą, jam neteko ant ko nors už tai pasirašyti. Išėjus iš darbo jis bandė įsiregistruoti bedarbiu, bet jam tai nepavyko, nes buvo oficialiai įdarbintas įmonėje UAB „L“. Jis skambindavo S. Š., kad S. Š. išmokėtų darbo užmokesčio skolą ir kad jį oficialiai atleistų. S. Š. jam pasakė, kad jo oficialiai neatleis, tam kad jis grįžtų dirbti, skolą jam sumokės kai jis grįš į darbą. Nors S. Š. žadėjo grįžus į darbą grąžinti skolą, jis nesutiko grįžti į darbą. 2015 metų kovo ir balandžio mėnesių laikotarpiu jis gaudavo darbo užmokestį iš S. Š., kuris dalimis bendrai buvo nemažesnis nei 500 eurų ir dar 400 eurų S. Š. liko skolingas. 2015 metų gegužės-rugsėjo mėnesį jis nedirbo, jokio darbo užmokesčio negavo (2 t. b. l. 82-83).

55Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. L. neatpažino M. A., jo neprisiminė (t. 2, b. l. 84-85).

56Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad L. L. UAB „L“ dirbo nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (t. 2, b. l. 86).

57Liudytojas D. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo matęs, M. A., S. Š. pavardės nežinomos. Apie UAB „L“ nieko nežino, bet toje įmonėje dirbo. Kad dirba UAB „L“, jam sakė darbų vadovas A. (pavardės nežino). Gali būti, kad ten dirbo nuo 2015 m. vasario mėnesio. A. S. pasiūlė jam darbą, bet kokioje įmonėje, jis nežinojo. Jis nepasirašinėjo jokių dokumentų dėl priėmimo į darbą. Su UAB „L“ darbo sutarties nematė. Iš jo A. paėmė dokumentą, pasakė, kad įdarbins. Už atliktą darbą mokėjo A. grynais pinigais. Tik su juo ir tarėsi dėl darbo užmokesčio, kuris buvo 30 EUR per dieną. A. mokėjo darbo užmokestį. Dirbo nereguliariai, kol padarydavau kažkokį darbą. Būdavo, kad dirbdavo daugiau kaip 8 val., bet taip būdavo retai. Į darbą kviesdavo A.. Dirbo objektuose ( - ) ir ( - ), adresų neprisimena. Darbo užmokestis buvo mokamas kas dvi savaites, kas savaitę. Dienos, kada bus mokamas atlyginimas, nebuvo nustatytos. Už gautą darbo užmokestį nepasirašydavo. Įsiskolinimo neliko. Kaip kitiems buvo mokamas atlyginimas, nežino, nematė. Tuo laikotarpiu UAB „L“ buvo vienintelė jo darbovietė, per mėnesį gaudavosi apie 500-600 EUR. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. vasarį jis ieškojo darbo ir iš savo brolio Š. Š. sužinojo, kad jo pažįstamas vyriškis vardu A. ieško darbininkų statybos srityje. Jis atvyko į seno daugiabučio rekonstravimo statybvietę ( - ), Vilniuje, kur susitiko su vyriškiu vardu bei pavarde A. S. pokalbiui dėl darbo. Su A. S. sutarė, kad jis bus pagalbiniu darbininku ir dirbs visuose objektuose, kur tik reikės A. S.. Jis su A. S. sutarė, kad jo darbo dienos darbo užmokestis bus 30 eurų į rankas, kuris bendrai bus mokamas kas savaitę, jam teks dirbti įprastomis darbo dienomis po 8 darbo valandas. Jis šiuo metu nepamena ar jam teko pasirašyti darbo sutartį. Šios darbovietės įmonės pavadinimas galėjo būti UAB „L“. Jis suprato, kad gaus neoficialų darbo užmokestį ir tai jam tiko, nes tuo metu visai jokio darbo neturėjo. Po kelių dienų jis pradėjo dirbti minėtoje statybvietėje kartu su vienu darbuotoju, kurį vadino P.. Jie abu atliko pagalbinius ir valymo darbus. Tuo metu objekte taip pat dirbo suvirintojai, betonuotojai ir kiti. Po dviejų savaičių jis buvo perkeltas kelioms savaitėms į objektą ( - ) mikrorajone, po to grįžo į ankstesnį objektą ( - ). Per visą darbo laikotarpį dienai ar dviem dienoms kelis kartus jis ir P. būdavo perkeliami į statomo daugiaaukščio namo objektą ( - ), Vilniuje, kur atlikinėjo valymo darbus. Per visą laiką jis ir P. darbinius nurodymus gaudavo tik iš A. S.. Jis žinojo, kad A. S. nėra darbovietės įmonės vadovas, o vadovas yra kažkas kitas, su kuriuo jam nėra tekę susidurti. Per visą laiką buvo kelios dienos kai tekdavo dirbti ilgiau nei 8 darbo valandas, bet tokios dienos buvo retai. Pirmuosius kelis mėnesius jam buvo mokamas sutartas darbo užmokestis laiku, po to ėmė vėluoti. Darbo užmokestį jis gaudavo grynaisiais tik iš A. S. ir už jį jam nebuvo tekę pasirašyti. Kai jo 2015 m. birželio pabaigoje ėmė netenkinti, kad jam neišmokamas darbo užmokestis, jis išėjo iš šio darbo. Jo paskaičiavimu susidarė 300 eurų skola už dvi savaites, kurių jam niekas neatlygino. Apie kelis mėnesius jis niekur nedirbo, įsidarbino tik 2015 metų pabaigoje. Patvirtino, kad nuo 2015 m. vasario iki birželio, gaudavo darbo užmokestį iš A. S. už statybinius darbus, kuris minėtais mėnesiais dalimis bendrai buvo ne mažesnis nei 500 eurų kas mėnesį ir dar 300 eurų jam darbovietė liko skolinga už 2015 metų birželio dvi savaites. Kaip minėjo, jis darbo užmokestį vertino ir gaudavo už darbo dieną 30 eurų, kas už savaitę bendrai sudarydavo 150 eurų (t. 2 b. l. 95-96).

58Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D. Š. neatpažino M. A., tvirtino kaltinamojo nematęs (t. 2, b. l. 97-98). Atpažino A. S. (t. 2, b. l. 99-100).

59Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad D. Š. UAB „L“ dirbo nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. birželio 21 d. (t. 2, b. l. 102).

60UAV “L“ VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. birželio 10 d., registracijos adresas ( - ), nuo 2013 m. liepos 29 d. M. A. įregistruotas šios įmonės akcininku, o 2013 m. liepos 29 d. –2015 m. rugsėjo 18 d. vadovu (t. 1, b. l. 128-130, 132-144). Pagal UAB „L“ 2013 m. liepos 22 d. vienintelio akcininko sprendimą M. A. bendrovės direktoriumi paskirtas nuo 2013 m. liepos 22 d. iš akcininkų sąrašo matyti, kad UAB „L“ akcijas M. A. įgijo 2013 m. liepos 22 d. (t. 1, b. l. 143, 144).

61Iš 2014 m. birželio 20 d. buhalterinių paslaugų sutarties Nr. 2014-06/20 matyti, kad UAB „L“ buhalterines paslaugas nuo 2014 m. birželio 20 d. teikė UAB „J“ (t. 2, b. l. 128-130). Pagal 2015 m. vasario 27 d. susitarimą UAB „L“ ir UAB „J“ 2014 m. birželio 20 d. sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis nutraukta nuo 2015 m. vasario 27 d. UAB „J“ 2015 m. vasario 27 d. pardavė, o UAB „L“ priėmė buhalterinės apskaitos dokumentus: viso 3 bylas segtuvų dokumentų, įskaitant balanso likučius 2014 m. gruodžio 31 dienai, Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentus (už 2014 m. birželio mėn.–2015 m. sausio mėn. laikotarpį) bei 103 darbo sutartis su darbuotojais, darbuotojų prašymus, direktoriaus įsakymus dėl priėmimo į darbą ir atleidimo ir kt. (t. 2, b. l. 133-134).

62Iš UAB „L“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio už 2015 m. kovo mėn. matyti, kad įmonėje dirbo 47 darbuotojai, M. A. atlyginimas pagal darbo sutartį sudarė 38,22 EUR, R. B. – 300 EUR (t. 3, b. l. 102). Iš duomenų apie socialinio draudimo įmokas už M. A. matyti, kad darbo UAB „L“ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. jo darbo išmokos per mėnesį siekė nuo 139,38 Lt iki 43,34 EUR (t. 4, b. l. 97-100).

63Pagal UAB „L“ 2015 m. kovo 6 d.–2015 m. liepos 30 d. išrašytus bei UAB „M“ atstovo ir UAB „L“ atstovaujančio M. A. pasirašytus kasos pajamų orderius UAB „M“ grynais pinigais UAB „L“ sumokėjo 439 000 EUR (t. 3, b. l. 126-154).

64Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius adresu ( - ) išsiuntė UAB „L“ 2015 m. kovo 3 d. raštą Nr. (8.1) S-13852 pateikti dokumentus patikrinimui, nes skola sudarė 5363,01 EUR (t. 2, b. l. 154).

65Atsakydamas į 2015 m. kovo 3 d. raštą, M. A. ant UAB „L“ firminio blanko, kuriame nurodytas įmonės adresas ( - ), pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui planuoja padengti artimiausiu metu, kai tik gaus atsiskaitymą iš užsakovo. Pirmąsias įplaukas planuoja gauti 2015 m. gegužės 15 d. (t. 3, b. l. 88).

66Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius surašė 2015 m. kovo 19 d. bendrovės turto ar asmens neradimo aktą Nr.(8.1) 6.18-56, kuriame nurodyta, kad UAB „L“ nedeklaravo darbuotojų draudžiamų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki vasario 28 d., skola biudžetui sudaro 5 414,17 EUR. Registracijos adresu – ( - ), įmonė nerasta, vadovas telefonais Nr. ( - ) ir ( - ) neatsiliepia (t. 2, b. l. 153).

67Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2015 m. balandžio 23 d. atliko UAB „L“ patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr.(8.1) 6.5-348. Akte nurodyta, kad bendrovės skola 2015 m. balandžio 23 dienai sudaro 9141,76 EUR. Įvertinus bendrovės turtinę padėtį padaryta išvada, kad tikslinga skolos išieškojimą perduoti vykdyti antstoliui.

68Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius UAB „L“ buveinės adresu – ( - ) ir vadovo M. A. gyvenamosios vietos adresu ( - ) išsiuntė 2015 m. balandžio 28 d. reikalavimą Nr. (8.1) S-26727 iki 2015 m. birželio 5 d. sumokėti 9 141,76 EUR skolą biudžetui, nes priešingu atveju juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, privalės padarytą žalą atlyginti (t. 2, b. l. 148). Aukščiau nurodytais UAB „L“ buveinės ir M. A. gyvenamosios vietos adresais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išsiuntė 2015 m. birželio 17 d. pranešimą Nr. (8.1) S-39616 ir 2015 m. liepos 24 d. pranešimą Nr. (8.1) S-47980 dėl skolos sumokėjimo arba priešingu atveju bus kreiptasi į teismą dėl UAB „L“ bankroto bylos iškėlimo (t. 2, b. l. 146-147).

69Nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė 13 sprendimų dėl skolos išieškojimo (t. 2, b. l. 155-167). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2017 m. vasario 3 d. raštu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą informavo, kad informacinės sistemos 2017 m. sausio 31 d. duomenimis UAB „L“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 32 485,17 EUR, t. y. 31 669,33 EUR įmokų už darbuotojus (susidariusi iki 2015 m. rugsėjo 15 d.) ir 815,84 EUR delspinigių (t. 2, b. l. 146).

70Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įmonei UAB „L“ elektroniniu ( - ) išsiuntė 2015 m. kovo 30 d. priminimą Nr. 30.12-T46-23170 ir 2015 m. balandžio 15 d. priminimą Nr. 30.12-T46-24997 dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (FR0600) už

712015 metų vasario mėnesį pateikimo (t. 1, b. l. 58, 59).

72Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įmonei UAB „L“ elektroniniu paštu ( - ) išsiuntė 2015 m. gegužės 28 d. priminimą Nr. 30.12-T46-27659 dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (FR0600) už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. pateikimo (t. 1, b. l. 57).

73Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įmonei UAB „L“ per elektroninio deklaravimo sistemą 2015 m. liepos 3 d. išsiuntė priminimą dėl pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) už 2014 metus pateikimo, tačiau priminimas 2015 m. rugpjūčio 3 d. grąžintas nepavykus susiekti (t. 1, b. l. 60).

742015 m. gegužės 7 d., 2015 m. rugpjūčio 12 d. faktų fiksavimo pažymose nurodyta, kad nuvykus adresu ( - ), kuriuo registruota UAB „L“, bendrovė nerasta. Nerasta jokių iškabų ar reklamos, informacijos apie UAB „L“ vykdomą veiklą nurodytu adresu (t. 1, b. l. 68-69, 78-80).

75Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai 2015 m. balandžio 8 d.,

762015 m. balandžio 14 d., 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. gegužės 22 d., 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir 2015 m. spalio 1 d. atliko operatyvius patikrinimus, kurių metu UAB „L“ darbuotojų, direktoriaus M. A. ar bendrovės veiklos vykdymo vietų nerado, telefonu su įmonės vadovu susisiekti nepavyko, šiuo adresu bendrovė faktinės veiklos nevykdo (t. 1, b. l. 65, 75-77, 105-108).

77Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamentas 2016 m. vasario 9 d. raštu Nr. (14.3-04.6.3)-01-36, UAB „M“ mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „M“ per laikotarpį 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė statybos darbų ir darbo jėgos (statybos objektuose) paslaugų įsigijimą iš subrangovo UAB „L“ iš viso 350 142 Eur sumai, pagal UAB „L“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, „Pagal UAB „M“ patikrinimui pateiktus UAB „L“ kasos pajamų orderius, pasirašytus UAB „M“ darbuotojo S. Š. arba direktorės J. V. ir UAB „L“ direktoriaus M. A., tikrinamuoju laikotarpiu UAB „M“ subrangovui UAB „L“ sumokėjo 439 000 EUR grynaisiais pinigais. MAIS duomenimis 2015 m. gruodžio 11 d. UAB „L“ apskaitoma 39 949,90 EUR PVM nepriemoka (t. 1, b. l. 62-63).

78Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl bankrutuojančios UAB „L“ veiklos (t. 1, b. l. 56). Tuo tarpu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dar 2015 m. gruodžio 14 d. raštu kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl UAB „M“ veiklos (t. 1, b. l. 17-37).

79Iš Paysera LT, UAB 2017 m. sausio 23 d. rašto Nr. 084/2017 matyti, kad M. A. UAB „L“ vardu sąskaitą atidarė 2014 m. spalio 29 d., pateikė ir patvirtino vieną iš elektroninių adresų – ( - ), taip pat registracijos metu pateikė, bet nepatvirtino telefono Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 164).

80Iš bankų pateiktų UAB „L“ sąskaitų išrašų matyti, kad įmonės sąskaitose lėšų judėjimo 2013 m. birželio 7 d.–2015-01 laikotarpiu nebuvo (T. 1, b. l. 173).

81Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. pažymos apie R. B. valstybinį socialinį draudimą bei SODRA duomenų bazės „Asmuo ir jo draudėjai“ matyti, kad jis nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. dirbo UAB „L“. Per šį laikotarpį jo draudžiamosios pajamos sudarė 1 288,32 EUR (t. 2, b. l. 46-47, 50-51).

82Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. DGKS-283 matyti, kad R. B. 2016 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijąsu prašymu atsakovui UAB „L“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo. Nurodė, kad UAB „L“ dirbo nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. birželio 8 d. iš darbdavys už darbą su juo neatsiskaitė (t. 2, b. l. 48).

83Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „L“ iškėlė bankroto bylą (baudžiamosios bylos priedo juodo segtuvo 206-208 lapai). Iš UAB „L“ bankroto administratoriaus 2015 m. sausio 1 d. datuotos pažymos apie atleistus įmonės darbuotojus matyti, kad nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. atleisti 93 UAB „L“ darbuotojai (juodo segtuvo 177-179 lapai). 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas (juodo segtuvo 155-156 lapai). 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi UAB „L“ kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija pakeista VĮ „Turto banku“ (juodo segtuvo 83 lapas). 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (juodo segtuvo 105-106 lapai). 2017 m. sausio 19 d. teismo sprendimu UAB „L“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto (t. 3, b. l. 91).

84Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu už akių bankrutuojančiai

85UAB „L“ iš M. A. priteista 78 461,40 EUR žalos atlyginimo (juodo segtuvo 58-62 lapai).

86Iš mokesčio mokėtojo 2015 m. rugsėjo 10 d. veiklos analizės išvados Nr. (13.15-38-3)-248-5478 matyti, kad IMIS Sodra registravimai duomenimis 2015 m. rugsėjo 9 d. bendrovėje įdarbinti 92 darbuotojai, nuo 2015 m. gegužės 27 d. bendrovėje įdarbinti 43 darbuotojai. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvios kontrolės skyriaus operatyvaus patikrinimo metu adresu ( - ), kur vykdoma namo statyba, rasti objekte dirbantys 2 UAB „L“ darbuotojai – mūrininkai (t. 1, b. l. 81-82).

872015 m. spalio 20 d. paaiškinimuose UAB „L“ 2014 m. lapkričio 23 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu dirbę asmenys nurodė, kad atlyginimas buvo mokamas grynais, nepasirašant ant buhalterinių dokumentų, abiems įmonė liko skolinga atlyginimo (t. 1, b. l. 85-87).

88Iš IBPS duomenų, nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. apie 2.40 val. ( - ), Vilnius, panaudojus degų skystį, padegtas automobilis „Toyota“ Land Cruiser, valstybinis Nr. ( - ) kuris nepataisomai sudegė (t. 2, b. l. 29, 30).

89Iš VĮ Regitra duomenų bazės matyti, kad automobilio „Toyota“ Land Cruiser, valstybinis

90Nr. ( - ) savininkas yra UAB „N“ (t. 2, b. l. 31).

912015 m. spalio 5 d. M. A. kreipėsi į V. K. elektroniniu paštu, prisistatydamas, kad yra M. A. UAB „L“. Į šį elektroninį laišką atsakė UAB „L“ bankroto administratorius V. K., nurodydamas, kad siunčia pranešimą bei Kauno apygardos teismo nutartį, kuria iškelta bankroto buyla UAB „L“, prašo kuo greičiau pateikti kreditorių sąrašą bei 2015 m. rugsėjo 8 dienai sudarytą balansą su debitorių ir kreditorių sąrašais bei perduoti šiuos duomenis bankroto administratoriui (t. 3, b. l. 86).

922015 m. spalio 21 d. priėmimo-perdavimo aktu M. A. UAB „L“ bankroto administratoriui perdavė 2014-2015 m. atleistų darbuotojų darbo sutartis ir įsakymus, 2014-2015 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros dokumentus, 2014-2015 m. darbo užmokesčio apskaičiavimo, pardavimo, pirkimo, banko, kasos dokumentus, avansines apyskaitos sutartis (t. 3, b. l. 85).

932015 m. lapkričio 6 d. M. A. elektroniniu paštu kreipėsi į V. K., nurodydamas, kad šių metų spalio 21 d. pristatė įmonės buhalterinius dokumentus ir daugiau likusių dokumentų pas jį nėra, o kai kurie sudegė draugo automobilyje 2015 m. rugsėjo 25 d. Su visais įmonėje dirbusiais darbuotojais yra pilnai atsiskaitęs (t. 2, b. l. 140).

94Atlikus UAB „L“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje dėl UAB „L“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/26 nustatyta, kad UAB „L“ draudžiamosios išmokos darbuotojui R. B., neatskaičius mokesčių, sudaro iš viso 1 245,76 EUR, iš jų: 236,84 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. vasario 28 d., 300 EUR už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., 300 EUR už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., 300 EUR už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., 85,71 EUR už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 8 d., 23,21 EUR už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. Pagal tyrimui pateiktus UAB „L“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų duomenis matyti, kad darbo užmokestis per banką nebuvo mokamas. Kadangi UAB „L“ kasos dokumentai, darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai už tiriamąjį laikotarpį tyrimui pateikti nebuvo, todėl nėra galimybės nustatyti, ar UAB „L“ išmokėjo darbuotojui R. B. už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. birželio 8 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. priskaitytą iš viso 1 245,76 EUR darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB „L“ nepateikusi 2013, 2014 metų finansinių ataskaitų Valstybės įmonei „Registrų centras“ pažeidė ĮFAĮ 15 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. „, 9 punktą - „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“, 12 punktą - „Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų sudarymo, registruojami verslo apskaitos standartuose nustatyta tvarka. <...> „ bei pažeidė 2003 m. gruodžio 11 dienos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 58 str. 3 d. nuostatas, kurios numato, jog „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 50 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalį „eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos“. Pagal ĮFAĮ 27 straipsnį „įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas“. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos numato, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį.“ (3 p.), „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“ (4 p.), „ Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ (16 p.). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „L“ tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomi atsiskaitymai grynais pinigais (UAB „( - )“ direktoriaus G. A. 2013 m. liepos 22 d. UAB „L“ direktoriui M. A. perdavė 9 995 Lt grynųjų pinigų, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais: UAB „( - )“ ir VĮ „Registrų centras“ (2013 m. liepos 22, 24 dienomis – 765,20 Lt), UAB „Omnitel“ (2014 m. liepos 1 d. – 19,15 Lt), UAB „L“ (2014 m. rugpjūčio 19 d. – 2 767,29 Lt), UAB „J“ (2015 m. vasario 25 d. – 346,28 EUR), gavo 439 000 EUR grynaisiais pinigais (nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. liepos 30 d.) iš UAB „M“). Be to, atsiskaitymai su darbuotojais per banką nebuvo atliekami. Todėl darytina išvada, kad darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais. Tačiau UAB „L“ kasos knyga ir kasos dokumentai tyrimui pateikti nebuvo, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip tiriamuoju laikotarpiu buvo panaudoti UAB „L“ direktoriaus M. A. gauti grynieji pinigai: 9 995 Lt (2013 m. liepos 22 d.) iš UAB „( - )“ direktoriaus G. A. bei 439 000 Eur (nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. liepos 30 d.) iš UAB „M“, bei ar (kaip) buvo atsiskaitoma su tiekėjais bei darbuotojais. UAB „L“ už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 dienos iki 2015 m. sausio 31 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) deklaravo 18 EUR įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, t. y. 12,75 EUR (18-5,25) daugiau nei bendrovės „Jūsų servisas“ už buhalterines paslaugas išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija Nr. JS0000000070 (2015-01-30). Kiti šio mokestinio laikotarpio UAB „L“ įsigijimus patvirtinantys dokumentai tyrimui nepateikti. Be to, tyrimui pateiktas Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento raštas 2016 m. vasario 9 d. Nr. (14.3-04.6.3)-01-36, kuriame pateikta informacija, jog „Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „M“ per laikotarpį 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė statybos darbų ir darbo jėgos (statybos objektuose) paslaugų įsigijimą iš subrangovo UAB „L“ (k. ( - ), registruota adresu ( - )) iš viso 350 142 EUR sumai, pagal UAB „L“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras <...>.“. Tarp tyrimui pateiktų UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis 2015 m. kovo, balandžio ir liepos mėn. įformintas statybos darbų ir darbo jėgos (statybos objektuose) paslaugų pardavimas įmonei UAB „M“ iš viso už 350 142 EUR sumai). FNTT Centrinės Informacinės Sistemos duomenimis, UAB „L“ , pažeidžiant 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas: „Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos“, Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė PVM deklaracijų (forma FR0600), už mokestinius laikotarpius: nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. bei nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Vadovaujantis BAĮ nuostatomis: 4 straipsnis „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1. tinkama, objektyvi ir palyginama; 2. pateikiama laiku; 3. išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio

952 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus„ ;

9612 straipsnio 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių, įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 16 straipsnio 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“. Ūkinės veiklos tyrimo metu UAB „L“ nepateikė visų suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, kasos knygų ir kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. bei PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis 2015 m. kovo, balandžio ir liepos mėn. įformino statybos darbų ir darbo jėgos (statybos objektuose) paslaugų pardavimą įmonei UAB „M“ iš viso už 350 142 EUR sumai ir 439 000 EUR grynųjų pinigų gavimą nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. liepos 30 d. iš įmonės UAB „M“ patvirtinančių dokumentų (kasos pajamų orderių), pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą Bendrovės turtą, gautas pajamas bei patirtas išlaidas, apmokėjimus grynais pinigais už prekes ir paslaugas, darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį bei įsiskolinimų likučius. Pagal BAĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas „Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“. UAB „L“ nepateikusi ir neišsaugojusi visų buhalterinių sąskaitų registrų, kasos knygų ir kasos dokumentų už tiriamąjį laikotarpį nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. bei PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis 2015 m. kovo, balandžio ir liepos mėn. įformino statybos darbų ir darbo jėgos (statybos objektuose) paslaugų pardavimą įmonei UAB „M“ iš viso už 350 142 EUR sumai ir 439 000 EUR grynųjų pinigų gavimą nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. liepos 30 d. iš įmonės UAB „M“ patvirtinančių dokumentų (kasos pajamų orderių), pažeidė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatas „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies nuostatas „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“. Dėl to iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. (t. 3. b. l. 10-20).

97Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnį.

98Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Pagrindinis įstatymas, nustatantis buhalterinės apskaitos reikalavimus, yra 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymas, todėl sprendžiant dėl

99M. A. atsakomybės jo veiksmai bus vertinami per šio įstatymo prizmę. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Pagal pareigas už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakingas buhalteris tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį įmonės vadovui kyla pareiga organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, jei vadovas šios pareigos nevykdo ir įmonėje sąmoningai, tyčia vadovo iniciatyva nėra tvarkoma buhalterinė apskaita, jos tvarkymas neatitinka teisės aktams, atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą kyla būtent vadovui.

100Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant išvengti ar nuslėpti mokesčius valstybei, neteisėtai įgyti svetimą turtą ar sutrukdyti nustatyti realią juridinio asmens veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Šiuo atveju nurodyto M. A. motyvo buvimą, o tuo pačiu ir apgaulingos apskaitos vedimą atspindi kaltinamojo veiksmai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jo parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas.

101Ikiteisminio tyrimo metu M. A. eilę kartų atsisakė pateikti atsakymus į aiškiai tyrėjo suformuluotus klausimus, teisme į tuos pačius prokurorės užduodamus klausimus arba iš esmės negalėjo į juos atsakyti, arba nurodė, kad su klausimu susiję dokumentai sudegė. Be to, nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis pasirinko parodymus duoti įrodymų tyrimo pabaigoje, kur nurodė iš esmės vis naujas, anksčiau neaptartas aplinkybes, dalis kurių prieštarauja jo ikiteisminio metu duotiems parodymas, ir byloje nustatytoms aplinkybėms. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad kaltinamasis teisme duotus parodymus priderino prie jau ištirtų įrodymų, todėl laiko juos nepatikimais ir vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą.

102Iš M. A. pareikšto kaltinimo vykdžius apgaulingą buhalterinę apskaitą matyti, jog kaltinimas šioje dalyje formuluojamas iš esmės analogiškai, kaip ir sukčiavimo atveju t. y. nusikalstami veiksmai yra siejami su tuo, kad kaltinamasi: 1) būdamas atsakingas už UAB „L“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pats asmeniškai tvarkė įmonės apskaitą; 2) savo žinioje turėdamas įmonės UAB „L“ apskaitos dokumentus, siekdamas išvengti 2015 m. rugsėjo 18 dienai turimų 72 764,52 EUR dydžio turtinių prievolių vykdymo, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. dalį jų paslėpė.

103Teismo posėdyje M. A. iš esmės pripažino, jog nutraukus paslaugų sutartį su UAB „J“ (2015 m. vasario 27 d.) UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymo neorganizavo. Nurodė, kad buhalterio neturėjo ir pats pagal išgales bandė tvarkyti apskaitą. Iš UAB „J“ darbuotojų J. Š. ir I. R. parodymų matyti, kad jau nuo 2015 m. sausio 1 d. buhalterinės apskaitos paslaugos UAB „L“ nebebuvo teikiamos, M. A. nuo 2015 m. sausio 1 d. įmonėje UAB „J“ nesirodė ir jokių dokumentų neteikė. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis. Vadinasi, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. (kuomet buvo iškelta bankroto byla) UAB „L“ nesamdė buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens ir nesudarė naujos buhalterinių paslaugų sutarties, t. y. neorganizavo buhalterinės apskaitos. Nors M. A. teigė, kad buhalteriją pagal išgales stengėsi tvarkyti pats, tačiau pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas. UAB „L“ neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje numatytų išimčių, todėl darytina išvada, kad M. A. neturėjo teisės savarankiškai tvarkyti įmonės apskaitą, ir kaip rodo byloje surinkti įrodymai, nuo 2015 m. sausio mėn. iš esmės jos ne tik neorganizavo, bet ir netvarkė, UAB „L“ buhalteriniuose dokumentuose neatsispindėjo reali įmonės finansinė padėtis. Tai patvirtina sekantys įrodymai.

104Pagal byloje esančius kasos pajamų orderius matyti, kad UAB „L“ 2015 m. pajamas gavo grynaisiais, to neneigė ir M. A., ūkinių operacijų realumą patvirtino ir S. Š., tačiau UAB „L“ gautas pajamas atspindinčių buhalterinės apskaitos registrų byloje nėra. Pasak M. A. – jie sudegė gaisro metu. M. A. parodė, kad nesant buhalterės, PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas išrašydavo su S. Š. pas jo buhalterę pagal jo buhalterinius dokumentus, tačiau UAB „M“ buhalterė J. J. parodė, kad M. A. dėl buhalterinės apskaitos niekada nekonsultavo, kaip vyko UAB „L“ buhalterinė apskaita, nežino. Analogiškus parodymus davė ir S. Š.. Byloje esantys kasos pajamų orderiai ir

105UAB „L“ banko sąskaitos išrašas rodo, kad pagrindines pajamas 2015 m. UAB „L“ gaudavo grynais pinigais. M. A. nurodė, kad taip buvo daroma S. Š. iniciatyva, tuo tarpu S. Š. tvirtino priešingai, kad mokėti grynais prašė M. A., nes jam reikėjo atsiskaityti grynais su darbuotojais, be to, iš M. A. jis sužinojo apie įmonės skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, todėl gavus pinigus pavedimu, nuo UAB „L“ sąskaitos jie būtų iškarto nurašyti pagal mokesčių administratoriaus nurodymus, t. y. viena iš grynųjų pinigų mokėjimo priežasčių – mokesčių vengimas. Išklausius UAB „L“ darbuotojų parodymus galima daryti išvadą, kad įmonėje buvo mokami neapskaityti atlyginimai – teisme apklausti 2015 m. UAB „L“ dirbę asmenys (S. J., V. V., P. M., V. T., L. L., D. Š.) parodė, jog už darbo užmokestį niekur nepasirašinėjo, realiai gaudavo žodžiu sutartą atlyginimą. S. J., L. L., V. V., P. M. teigė supratę, kad UAB „L“ gauna neoficialų atlyginimą. Nė vienas darbuotojas nenurodė, kad dėl darbo užmokesčio būtų taręsi su UAB „L“ vadovu. L. L. teigė, kad dėl darbo užmokesčio dydžio tarėsi su T. ir A., D. Š. – su A. S.. Darbuotojai apskritai negalėjo nurodyti pasirašytos darbo sutarties turinio, nežinojo, kas pasirašė sutartį darbdavio vardu, kokio konkrečiai dydžio darbo užmokestis buvo sulygtas ir nesiejo jo dydžio su darbo sutartimi. D. Š. teigė darbo sutarties su UAB „L“ iš viso nematęs. A. S. nežinojo, kad buvo įdarbintas pusei etato. V. T. ir D. Š. iš viso nenutuokė, kas buvo

106UAB „L“ vadovas. Neoficialių atlyginimų darbuotojams mokėjimo kontekste teismui abejonių kelia ir oficialiai rodomas UAB „L“ vadovo atlyginimo dydis. Kaltinamojo teigimu įmonė dirbo nuostolingai, todėl pelno neturėjo, atsižvelgiant į tai, kaip akcininkas dividendų išsimokėti M. A. negalėjo, tuo tarpu pagal Sodros duomenis M. A. tegaudavo iki 43,34 EUR dydžio atlyginimą. Teisme kaltinamasis negalėjo paaiškinti iš kokių pajamų gyveno 2015 m. Teigė, kad buvo išlaikomas artimųjų, tačiau toks paaiškinimas visiškai nelogiškas, įvertinus tai, jog kiti UAB „L“ darbuotojai patvirtino 2015 m. gaudavę neapskaitytą darbo užmokestį. Be to, iš Sodros duomenų matyti, kad neatitinka UAB „L“ darbuotojų įdarbinimo įmonėje laikotarpiai – ilgesni nei darbuotojai faktiškai dirbo, jiems užfiksuotos ir išmokėtos išmokos. P. M. parodė, kad jis 2015 metų laikotarpiu dirbdavo neoficialiai skirtingose objektuose UAB „L“ jam nežinoma, tačiau pagal Sodrą jis šioje įmonėje dirbo nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Liudytojo nuomone, buvo įdarbintas be jo žinios. L. L. parodė, kad 2015 metų gegužės-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu jis niekur nedirbo, tuo tarpu Sodros duomenimis UAB „L“ jis dirbo nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Liudytojas S. J. teigė UAB „L“ dirbęs nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 metų liepos mėnesio vidurio, tuo tarpu Sodros duomenimis – nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Nukentėjusysis R. B. tvirtino dirbęs nuo 2015 m. vasario 6d. iki 2015 m. gegužės 31 d., pagal Sodrą – nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. birželio 8 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. Liudytojas

107V. T. parodė, kad jis UAB „L“ dirbo 2015 metais nuo kovo pradžios iki balandžio vidurio, pagal Sodrą – nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. dar daugiau – J. M. tvirtino UAB „L“ iš viso nedirbęs ir jo įdarbinimo laikotarpiu (nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. vasario 2 d. ir 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) buvo išvykęs iš Lietuvos. Nežiūrint į tai Sodroje užfiksuotas jo įdarbinimas ir išmokos. Tai rodo, jog įmonėje buvo mokami tiek neapskaityti, tiek fiktyvūs atlyginimai, o taip pat paneigia M. A. parodymus, kad S. Š. pagal išduotą įgaliojimą mokėjo darbuotojams atlyginimus ir jie buvo apskaitomi pagal buhalterinius dokumentus – neįmanoma išmokėti atlyginimo faktiškai įmonėje nedirbančiam asmeniui.

108Nors M. A. teigė, kad atsisakius buhalterio pagal išgales pats tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą, tačiau negalėjo nurodyti, nei jo darbuotojams mokėto darbo užmokesčio dydžio, nei kokia forma (grynais ar pavedimu) UAB „L“ atsiskaitydavo už prekes, t. y. esminių buhalterinėje apskaitoje turinčių atsispindėti duomenų. Specialisto išvada patvirtina, kad nuo 2015 m. UAB „L“ iš esmės neteikė valstybės institucijoms privalomų deklaracijų apie gautas pajamas ar išskaitas. Kaltinamasis patvirtino žinojęs apie UAB „L“ mokestines nepriemokas, tą nurodė ir S. Š., V. K. ir I. R., tačiau jų nemažino ir nevykdė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2015 m. kovo 3 d. reikalavimo pateikti bendrovės finansinės veiklos dokumentus už 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. kovo 15 d.: kasos, banko dokumentus ar jų išrašus, debitorių ir kreditorių sąrašus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, paskutinį balansą ir pelno nuostolio ataskaitą, akcininkų sąrašą bei darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius. M. A. ranka darytas prierašas patvirtina, jog nurodytą reikalavimą jis gavo 2015 m. kovo 20 d., tačiau prašomų dokumentų taip ir nepateikė. Tokio neveikimo priežasčių teismui paaiškinti negalėjo. Nuo 2015 m. kovo 30 d. priminimus apie pridėtinės vertės deklaracijų pateikimą UAB „L“ siuntė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Minėti priminimai M. A. buvo siunčiami tiek elektroniniu paštu ( - ), tiek ir per elektroninio deklaravimo sistemą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius reikalavimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą M. A. siuntė ir teisme jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu – ( - ) (paskutinis raginimas datuotas 2015 m. liepos 24 d.), tačiau jokios reakcijos iš kaltinamojo pusės nebuvo, jis neatsiliepė ir įmonės nurodytais telefono numeriais. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad įmonė Kaune registruotu adresu niekada neveikė, jis buvo išnuomavęs patalpas Vilniuje, ( - ), nežiūrint į tai, ant UAB „L“ firminio blanko ir VĮ Registrų centre vis dar buvo nurodomas Kaune esantis įmonės adresas. M. A. tokio neatitikimo negalėjo paaiškinti. Minėtas kaltinamojo elgesys parodo norą sudaryti kliūtis surasti įmonę, o tuo pačiu ir siekį nuslėpti įmonės finansinę padėtį, vengimą mokėti privalomus mokesčius.

109Ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad darbuotojus į darbą priiminėdavo pats, tačiau iš esmės absoliuti dauguma teisme apklaustų UAB „L“ darbininkų M. A. neatpažino, nurodydami, kad į darbą juos priimdavo tai S. Š., tai A. S., tai asmuo vardu A., pervedė dirbti V. K.. Nė vienas iš apklaustų UAB „L“ darbuotojų nenurodė, kad juos įdarbino būtent M. A.. Apklausos pas tyrėją metu kaltinamasis tvirtino, kad pats vienas organizavo UAB „L“ veiklą, iš jo tuometinių parodymų taip pat matyti, kad jis asmeniškai atsiskaitinėjo su darbuotojais. Teisme M. A. parodymus pakeitė ir kaip minėta parodė, jog dalį įgaliojimų buvo perdavęs S. Š., t. y. darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimą, darbo laiko apskaitos vedimą, prekių pirkimą ir pan. Tuo pačiu teigdamas šią aplinkybę M. A. negalėjo apibūdinti nei kaip atrodė S. Š. išduotas įgaliojimas, nei kokia buvo perduotų įgaliojimų apimtis, apklausos metu vis praplėsdavo S. Š. perleistas teises – nuo atlyginimų UAB „L“ darbuotojams mokėjimo iki prekių pirkimo. Apie minėtą įgaliojimą ikiteisminio tyrimo metu visiškai neužsiminė ir S. Š.. Priešingai, pastarasis nurodė, kad darbuotojams atlyginimus mokėjo M. A., o jis apie UAB „L“ buhalterinės apskaitos organizavimą nieko nežinojo. Nenurodė pirkdavęs UAB „L“ vardu prekes nei įsiskolinimo užskaitymo pagrindu nei pagal tą patį įgaliojimą. I. R. apie įgaliojimą S. Š. mokėti UAB „L“ darbuotojams atlyginimą taip pat neužsiminė, priešingai teigė, kad apie sumokėjimą jai pranešdavo M. A.. M. A. nurodyto įgaliojimo išdavimo faktą paneigia ir liudytojų parodymai. Byloje apklausti UAB „L“ darbuotojai parodė, kad tik dviems jų (S. J. ir L. L.) atlyginimą mokėjo S. Š., tuo tarpu V. V. teigė, kad darbo užmokestį mokėjo brigadininkas J., P. M. – A. L., V. T. – T. arba S., D. Š. – A. S.. Taigi, byloje surinkti įrodymai paneigia M. A. parodymus dėl įgaliojimo S. Š. išdavimo.

110Taigi, nurodyti ištirti įrodymai patvirtina, jog M. A. nuo 2015 m. sausio 1 d. neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos, mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, atitinkamai turėjo ir jo mokėjimui neapskaitytų pajamų, Sodrai pateikdavo neteisingą informaciją apie darbuotojų įdarbinimo laiką ir atlyginimų mokėjimą, todėl objektyviai turėjo motyvą nuslėpti nurodytus duomenis tiek nuo valstybės institucijų (Sodros, Valstybinės mokesčių inspekcijos), įvairiais būdais siekiančių nustatyti UAB „L“ turtinę padėtį ir išieškoti mokestines nepriemokas, tiek ir sudaryti kliūtis bankroto administratoriui nustatyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

111Teisme M. A. parodė, kad UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus laikė pas tėvus ir automobilyje, manydamas, kad taip jie yra saugūs, kategoriškai neigė paslėpęs dalį dokumentų, tvirtindamas, kad jie atsitiktinai sudegė S. Š. automobilyje. Pastaruosius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinius, siekiant išvengti atsakomybės. Tiek M. A., tiek S. Š. parodė, kad kaltinamasis kurį laiką naudojosi UAB „M“ automobiliu „Mercedes Benz“, tačiau M. A. negalėjo nurodyti nei šio automobilio valstybinių numerių, nei aiškaus naudojimosi automobiliu pagrindo. Spėjo, kad tai galėjo būti nuomos sutartis, kurios neturi – taip pat sudegė. Teigė, kad UAB „M“ už nuomą išrašydavo UAB „L“ sąskaitą faktūrą, kurią apmokėdavo UAB „L“, išlaidos buhalteriškai dengdavosi. Nežiūrint į tai, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apie tokią sutartį ar mokėjimus neužsiminė. Priešingai, teigė, kad iš UAB „M“ pajamų mokėdavo tik darbo užmokestį, teisme M. A. parodė, kad grynieji pinigai buvo leidžiami darbuotojų darbo užmokesčiui ir prekėms, apie minėtas išlaidas mašinos nuomai neužsiminė. S. Š. taip pat nenurodė, kad tarp įmonių būtų buvę transporto priemonės nuomos santykiai. Tai ne tik sudaro pagrindą abejoti ar UAB „L“ buhalterijoje buvo apskaitomos išlaidos nuomai, tačiau ir pačios nuomos realumu.

112M. A. teisme tvirtino, kad buvo priėmęs įsakymą dėl UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, tačiau jis taip pat sudegė S. Š. automobilyje su kitais dokumentais. Tuo pačiu M. A. neneigė, kad įmonės dokumentus laikė pas tėvus ar automobilyje. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo. Už įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako tos įmonės vadovas ar kitas įgaliotas asmuo. Pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį privatūs juridiniai asmenys, be kita ko, privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius ir išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas. Šiuo atveju M. A. nurodytas dokumentų laikymo būdas ir vietos neužtikrino jų saugumo, tuo pačiu abejotina ar atitiko jo patvirtintame įsakyme nustatytą dokumentų saugojimo tvarką. Be to, M. A. nei bankroto administratoriui nei baudžiamojo proceso metu negalėjo konkrečiai įvardinti pražuvusių dokumentų, teisme kiekvieną kartą nurodydavo vis naujo dokumento sudegimo faktą. Visos šios aukščiau išdėstytos aplinkybės M. A. nurodytą UAB „L“ dokumentų sudegimo S. Š. automobilyje versiją daro neįtikinamą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnį jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju M. A. kaip už įmonės dokumentų saugojimą atsakingas asmuo nesurašė jokio pranešimo ar pasiaiškinimo UAB „L“, taip pat apie tai nepranešė ir įvykį tiriantiems pareigūnams, t. y. nesiėmė jokių veiksmų užfiksuoti dokumentų sudegimą ar jų atkūrimą. Nurodytą dokumentų sudegimo versiją

113M. A. pirmiausia išsakė UAB „L“ bankroto administratoriui, tačiau ne 2015 m. spalio 21 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu, o vėliau, po pakartotinio V. K. raginimo, atsakydamas 2015 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku. Lieka neaišku, kodėl tokios svarbios informacijos M. A. nenurodė V. K. iš karto.

114Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. Š. parodė, kad po apsikeitimo mašinomis su M. A. jis matė „Toyota Land Cruiser“ automobilio bagažinėje kaltinamajam priklausiusias dvi dėžes, tačiau teisme teigė, kad atsikeitęs automobiliais „Toyota Land Cruiser“ bagažinės netikrino. Taigi, šioje dalyje liudytojo parodymai yra prieštaringi. Be to, duodamas parodymus tyrėjui S. Š. teigė, kad į dėžėse esančių dokumentų turinį nesigilino, tačiau tuo pačiu nurodė, kad tai buvo buhalterinės apskaitos dokumentai. Dėl išdėstytų priežasčių S. Š. parodymai šioje dalyje laikytini nepatikimais ir teismas jais nesivadovauja. Nesant byloje kaltinamojo parodymus apie dalies UAB „L“ dokumentų sudegimą patvirtinančių įrodymų bei įvertinus paties M. A. elgesį (jokių veiksmų dėl pražuvusių dokumentų nesiėmimą), teismas daro išvadą, jog siekdamas nuslėpti nuo atsakingų valstybės institucijų bei nuo bankroto administratoriaus tikrąją UAB „L“ finansinę padėtį, ydingą buhalteriją ar apskritai buhalterinės apskaitos nevedimą, t. y. tyčią sudaryti kliūtis nustatyti UAB „L“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, M. A. paslėpė dalį įmonės dokumentų.

115M. A., būdamas brandaus amžiaus asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą mokesčių administravimo srityje, dar iki UAB „L“ įgijęs vadovavimo įmonėms patirties ir jau būdamas teistas už nusikaltimą finansų sistemai, neabejotinai turėjo suprasti ir žinojo savo kaip vadovo pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos vedimą, ją tvarkyti ir saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau sąmoningai to nedarė ir iš esmės nuo 2015 m. visiškai neatliko jokių jam kaip įmonės vadovui teisės aktais priskirtų funkcijų, paslėpė dalį UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „L“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti šios įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl kvalifikuoti teisingai.

116Kaltinamajame akte nurodyta, kad M. A. pareigą bankroto administratoriui pateikti buhalterinius dokumentus turėjo nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. be to dalį buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpė laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Byloje nėra jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog dokumentų paslėpimo pradžios laikotarpis buvo 2015 m. rugsėjo 18 d. Iš esmės šis laikotarpis siejamas su bankroto bylos iškėlimu UAB „L“ ir jos vadovui pareigos pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus nustatymu, tačiau iš Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties matyti, jog minėtų dokumentų pateikimo 10 dienų terminas prasidėjo nuo nutarties įsiteisėjimo, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 8 d., atsižvelgiant į tai, kaltinime patikslintinas teismo įpareigojimo pradžios terminas, vietoje 2015 m. rugsėjo 18 d. nurodant 2015 m. rugsėjo 8 d. UAB „J“ 2015 m. vasario 27 d. dokumentų perdavimo aktu M. A. buvo perduoti visi įmonės dokumentai, tai patvirtino tiek UAB „J“ darbuotojos, tiek pats kaltinamasis. Kaltinamasis parodė, kad neįvykdė dar 2015 m. kovo 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus įpareigojimo pateikti patikrinimui buhalterinius dokumentus, vadinasi, jau tuomet dalis buhalterinių dokumentų galėjo būti slepiama. Esant nurodytoms aplinkybėms tikslintinas kaltinime nurodytas dokumentų slėpimo pradžios terminas, jį siejant su UAB „J“ 2015 m. vasario 27 d. perdavimo aktu, t. y. skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d.

117Nors kaltinime nurodyta, kad M. A. UAB „L“ buhalterinius dokumentus paslėpė iki 2015 m. rugsėjo 30 d. – UAB „L“ darbuotojų atleidimo data, tačiau nurodytas laikotarpis niekaip nepagrįstas, o dokumentai galėjo būti paslėpti ir vėliau, kadangi kaltinamasis pirmą kartą buhalterinių dokumentų sudegimo faktą paviešino tik 2015 m. lapkričio 6 d. elektroniniame laiške V. K.. Esant nurodytoms aplinkybėms patikslintinas kaltinime nurodytas paslėpimo laikotarpio pabaigos terminas, vietoje 2015 m. rugsėjo 30 d. nurodant 2015 m. lapkričio 6 d.

118Minėti kaltinimo patikslinimai įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui ir jo gynybai reikšmės neturi, kadangi M. A. apskritai neigė dokumentų paslėpimo faktą.

119Nors bylos nagrinėjimo teisme metu M. A. buvo įspėtas, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 223 straipsnį dėl UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimo, tačiau ištyrus byloje surinktus įrodymus, toks kaltinimas nepasitvirtino. M. A. žinodamas įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos organizavimą, tvarkymą ir dokumentų saugojimą reikalavimus, ką patvirtina jo išsilavinimas, darbinė patirtinis ir net ankstesni teistumai, akivaizdžiai vengė ir nevykdė nei daugkartinių valstybės institucijų reikalavimų pateikti minėtus dokumentus patikrinimui, nei analogiško bankroto administratoriaus reikalavimo. Pasinaudojęs S. Š. naudoto automobilio sudegimu, sukūrė melagingą UAB „L“ dalies buhalterinių dokumentų sudegimo versiją, todėl tokie kryptingi M. A. veiksmai atskleidžia jo tiesioginę tyčią sudaryti kliūtis nustatyti UAB „L“ turtinę padėtį sąmoningai paslepiant, o ne nesaugant ir neišsaugant įmonės buhalterinių dokumentų.

120Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

121Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.

122Šiuo atveju iš M. A. pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį matyti, kad su sukčiavimo nusikalstama veika yra siejami tokie kaltinamojo veiksmai: 1) 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu tyčia UAB „L“ naudai neorganizavo įmonės mokestinių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai vykdymo; 2) veikdamas tiesiogine tyčia, bei numatydamas, kad nesaugant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebus galima nustatyti jo (M. A.) vykdyto tyčinio UAB „L“ turtinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir R. B. nevykdymo, 2015 m. rugsėjo 18 d.– 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu paslėpė dalį UAB „L“ apskaitos dokumentų.

123Įvertinus nurodytus M. A. veiksmus negalima daryti išvados, kad jie suklaidino kitus asmenis ir tiesiogiai nulėmė jų turto netekimą ar UAB „L“ prievolių išvengimą. Jokia už mokesčių surinkimą atsakingas institucijas klaidinanti informacija tokiais veiksmais nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, dokumentų paslėpimas apskritai negali būti vertinamas kaip apgaulė, kadangi tokiu savarankišku veiksmu neatliekamas kito asmens klaidinimas. Teismų praktikoje buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas yra siejamas su kaltininko tikslu, kad tais dokumentais nebūtų pasinaudota tikrinant juridinio asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, t. y. toks veiksmas siejamas ne su kito asmens apgaule, o su apgaulinga buhalterine apskaita. Sukčiavimu apgaule panaikinant turtinę prievolę laikomi tokie veiksmai kai nukentėjusysis turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netenka, remiantis fiktyviu juridiniu faktu. Šis objektyvusis sukčiavimo požymis gali pasireikšti prievolės mokėti atitinkamus mokesčius (PVM, JAPM, socialinio mokesčio) panaikinimu. Tai gali būti daroma kaltininkui klastojant buhalterinius dokumentus, įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šiuos duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir deklaracijas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-719/2018). Analogiškai apgaulė neteisėtai pasisavinant ar išvengiant mokesčių aiškinama ir kitose kasacinėse nutartyse, t. y., kad tokia apgaulė reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu atsakingai institucijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/201, 2K-278-699/2016 ir kt.). Iš čia darytina išvada, kad BK 182 straipsnyje numatyta apgaulė, susijusi su mokestinės prievolės išvengimu ar sumažinimu, galima tik aktyviais kaltininko veiksmais, pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, sukčiavimas neveikimu šioje srityje negalimas.

124Esant nurodytoms aplinkybėms, M. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

125Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų.

126Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta nusikalstama veika, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tyčia, nusikalstami veiksmai, susiję su apgaulingu buhalterinės apskaitos vedimu, tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – M. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, iš jo žodžių registruojasi Užimtumo tarnyboje, Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro duomenimis psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (t. 4, b. l. 137), iš jo žodžių, psichikos ir priklausomybių ligomis nesirgo. Baustas 2015 m. gruodžio 1 d. administracine tvarka dėl nelegalaus darbo (t. 4, b. l. 94-96), teisiamas ketvirtą kartą, du ankstesni teistumai susiję su nusikaltimais finansų sistemai. Šiuo metu Vilniaus miesto 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu kaltinamajam 3 m. laikotarpiui atidėtas bausmės vykdymas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), taip pat BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. iš esmės už analogiškas 2007–2009 m. padarytas nusikalstamas veikas, įskaitant buhalterinių dokumentų paslėpimą. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytos nusikalstamos veikos laikotarpiu M. A. 2015 m. balandžio 28 d. teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimo bausmę su jos vykdymo atidėjimu 3 metų laikotarpiui (t. 4, b. l. 47-93). Nurodytos aplinkybės neabejotinai rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą, būdingą nusikalstamo elgesio modelį ir tai, jog net realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė pagal 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendį nesulaikė jo nuo nusikalstamų veiksmų. Įvertinus tai, kas išdėstyta darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus pasieks tik BK 222 straipsnyje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

127Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. A. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu įskaitytą laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį.

128Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

129Iš M. A. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad visi jo nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai yra padaryti praeityje, nuo jų padarymo jau praėjo nemažai laiko. Administracinių nusižengimų registro duomenys rodo, kad kaltinamasis paskutinį kartą administracine tvarka baustas už 2015 m. gruodžio 1 d. nustatytą teisės pažeidimą. Duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kas leidžia daryti išvada, jog pagal 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendį nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. kaltinamojo atžvilgiu pradėta probacija vis tik yra veiksminga. Tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. išnagrinėjo teikimą dėl probacijos sąlygų pakeitimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį nuteistam M. A. (teikimo Nr. T-79-1000/2017). Šioje nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis probacijos sąlygų nepažeidė, dirbo, o praradęs darbą registravosi Užimtumo tarnyboje. Nors nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie M. A. įsidarbinimą, tačiau kaltinamasis taip pat registruojasi Užimtumo tarnyboje. M. A. yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, todėl turi realias galimybes įsidarbinti, gauti legalias pajamas ir atlyginti teismų sprendimais priteistą žalą. Jis turi ir mažametį vaiką, todėl siekis išlaikyti su juo ryšį, juo rūpintis taip pat laikytinas pakankama motyvacija daugiau nebenusikalsti. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam suteikti paskutinę galimybę pasikeisti ir taip pasiekti bausmės tikslus be realaus šios bausmės atlikimo. Atsižvegiant į tai, kad kaltinamajam bausmės vykdymas yra atidedamas jau trečią kartą, į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei ankstesnius nusikaltimus, nustatytinas maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas laikant, kad teisingumo, nubaudimo ir perauklėjimo tikslai bus pasiekti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. A. paskyrus BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai suderintini ir su paskirtais pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį. M. A. įpareigotinas: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsniu ir 71 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti turtinę žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį; 2) per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1000 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

130Ikiteisminio tyrimo metu M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 40-42), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

131Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pateikti bankroto administratoriaus UAB „( - ) bankroto administravimo biuras“ 2017 m. vasario 17 d. aktu (2 t. b. l. 142), supakuoti segtuvais: 1. apskaitos dokumentų perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dokumentai, 16 lapų; 2. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 40 lapų; 3. atleistų darbuotojų darbo sutartys A-I, 97 lapai; 4. atleistų darbuotojų darbo sutartys, 47 lapai; 5. atleistų darbuotojų darbo sutartys K-Ž, 144 lapai; 6. steigimo dokumentai Nr. 1, 22 lapai; 7. VMI, SODRA Nr. 2, 395 lapai; 8. pardavimo, pirkimo dokumentai, banko išrašai, avansinės apyskaitos 2014-2015 metai Nr. 3, 71 lapas; 9. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbuotojų prašymai 2014-2015 metai Nr. 4, 138 lapai; 10. subrangos sutartys, rangos, paslaugų, nuomos sutartys 2014 Nr. 5, 71 lapas; 11. Sodra Nr. 6, 30 lapų; 12. garantinio fondo byla Nr. 7, 13 lapų; 13. VMI dokumentai Nr. 8, 4 lapai; 14. kreditorių reikalavimai Nr. 9, 84 lapai; 15. bankroto dokumentai Nr. 10, 210 lapų; 15. Kompaktinis diskas (priedas prie Danske bank 2017-01-27 pranešimo Nr. dnk1700538, reg. Nr. FNTT 0-2124, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Kauno miesto savivaldybės archyvui pagal UAB „L“ registracijos vietą (( - )).

132UAB „L“ bankroto byla (2 tomai), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina Kauno apygardos teismui.

133Dėl civilinių ieškinių.

134Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio

1351 dalį dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos asmenys turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

136Nukentėjusysis R. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 1 136,84 EUR civilinį ieškinį, kurį sudaro jo darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. (t. 2, b. l. 54). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. B. nuosekliai teigė, kad UAB „L“ darbo užmokesčio negavo visiškai. Teisme V. K. parodė, kad R. B. nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, nes trūko atlyginimo išmokėjimą ar neišmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Nei baudžiamojoje byloje, nei jos prieduose nėra tarp R. B. ir UAB „L“ sudarytos darbo sutarties, tačiau jo darbo UAB „L“ laikotarpis ir darbo užmokesčio dydis atsispindi UAB „L“ darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose (baudžiamosios bylos priedai – 2 segtuvai, vienas jų pažymėtas Nr. 4) bei Sodros duomenyse. Minėtuose įrodymuose užfiksuota, kad R. B. UAB „L“ buvo įdabintas nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. birželio 8 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. Jo alga buvo 300 EUR, dirbo nuo 2015 m. vasario 6 d. po 8 val. iki 2015 m. gegužės 31 d. po 100 proc. darbo laiko. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis per laikotarpį nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. R. B. turėjo būti išmokėtas 1 136,84 EUR atlyginimas (t. 2, b. l. 50-51). Tai atitinka darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nurodytą jo algos dydį ir išdirbtų valandų skaičių.

137Byloje nėra UAB „L“ kasos dokumentų ar darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių todėl teismas neturi galimybės patikrinti, ar įmonė išmokėjo R. B. minėtą darbo užmokestį, kita vertus, Sodros išraše apie asmenį ir draudėjus nurodyta, kad duomenų apie draudėjo (UAB „L“) išmokas R. B. nėra, kas patvirtina R. B. parodymus, jog už 2015 m. vasario 6 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpį atlyginimo jis negavo. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, jog pagal Specialisto išvadą, taip pat įvertinus UAB „L“ banko sąskaitų išrašus, liudytojų (darbuotojų) parodymus matyti, kad darbo užmokestis UAB „L“ buvo mokamas grynaisiais pinigais. M. A. buvo UAB „L“ kasininkas, vadinasi atsakingas už atlyginimų grynais mokėjimą, tačiau nei kaltinamasis nei R. B. vienas kito nepažino. Darbo užmokesčio nukentėjusiajam nesumokėjimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su M. A. veiksmais, tačiau UAB „L“ bankroto byloje R. B. kreditorinis reikalavimas nebuvo patvirtintas dėl dokumentų trūkumo ir pasibaigusios įmonės likvidavimo procedūros, atitinkamai jis nebuvo įtrauktas ir į bankroto administratoriaus M. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl baudžiamojoje byloje R. B. civilinis ieškinys pareikštas pagrįstai. R. B. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteisiant per 2015 m. vasario 6 d. – 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpį neišmokėtą 1 136,84 EUR darbo užmokestį.

138Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. gegužės 8 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš M. A. priteisti 39 958,35 EUR turtinę žalą. Ieškinyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog M. A., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d., būdamas UAB „L“ savininku ir direktoriumi, organizavo UAB „L“ vardu, statybos darbų paslaugų teikimą ir darbo jėgos nuomą užsakovui UAB „M“ ir laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. liepos 31 d., pagal kasos pajamų orderius pasisavino grynaisiais pinigais 439 000 EUR. UAB „M“ pagal UAB „L“ vardu išrašytas 6 pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sąskaitas faktūras atskaitė iš viso 39 958,35 EUR pirkimo PVM. UAB „L“ šios PVM sumos į valstybės biudžetą nesumokėjo, todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija reiškia reikalavimą įmonės vadovui M. A. (t. 3, b. l. 162-163).

139Iš prie baudžiamosios bylos prijungtos Kauno apygardos teismo UAB „L“ bankroto bylos Nr. B2-413-259/2017 (toliau – bankroto byla) matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutartimi UAB „L“ buvo iškelta bankroto byla (bankroto bylos t. 1, b. l. 56-58). Bankroto byloje Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. spalio 5 d. pateikė prašymą patvirtinti 39 958,35 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą ir 2016 m. vasario 3 d. prašymą patvirtinti papildomą 25 EUR kreditorinį reikalavimą, susidariusį perskaičiavus mokesčius (bankroto bylos t. 1, b. l. 72, 125-126). Šie reikalavimai patvirtinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. ir 2016 m. vasario 15 d. nutartimi (bankroto bylos t. 1, b. l. 83-84, 128-129). Galutinis bankroto byloje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas buvo 39 983,35 EUR.

140Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. vasario 9 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (23.26-08) 343-26/E1-2, vadovaudamasi tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ „Turto bankas“ sudaryta 2013 m. sausio 31 d. mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (1.10-04-2)22-S (7.22-52-13)-T5-1, VĮ „Turto bankas“ perleido

141UAB „L“ 39 958,35 EUR mokestinę nepriemoką (bankroto bylos t. 1, b. l. 133-135). Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartyje konstatavo, kad įvyko procesinių teisių perėmimas, todėl ankstesnį kreditorių – Valstybinę mokesčių inspekciją, su 39 958,35 EUR finansiniu reikalavimu išbraukė iš UAB „L“ kreditorių sąrašo ir pakeitė jį nauju, į kreditorių sąrašą įtraukdamas VĮ „Turto bankas“ su 39 958,35 EUR finansiniu reikalavimu (bankroto bylos t. 1, b. l. 134-144). Iš čia darytina išvada, kad po Valstybinės mokesčių inspekcijos 39 958,35 EUR dydžio finansinio reikalavimo perleidimo VĮ „Turto bankas“ ir 2016 m. balandžio 6 d. teismo nutarties ji neteko teisės reikalauti nurodytos sumos iš UAB „L“.

142Be to, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-2677-656/2016 UAB „L“ naudai iš jos vienintelio akcininko ir vadovo M. A. buvo priteista 78 461,40 EUR dydžio žala, atitinkanti šios įmonės bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų bendrą sumą. Konstatuota, jog ši žala atsirado dėl bendrovės vadovo įstatymais nustatytų pareigų netinkamo vykdymo (bankroto bylos t. 1, b. l. 165-169). UAB „L“ 2016 m. lapkričio 21 d. kreditorių susirinkimo Nr. 4 metu kreditoriai VĮ „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir Vilniaus teritorinės darbo birža nusprendė parduoti teismo sprendimu už akių įmonei priteistą M. A. 78 461,40 EUR skolą (bankroto bylos t. 2, b. l. 7-9). UAB „L“, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto asmens V. K., 2016 m. gruodžio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi M. A. 78 461,40 EUR skolą UAB „L“ perleido naujajam kreditoriui I. K. (t. 5, b. l. 51-52). Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimu UAB „L“ veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto (bankroto bylos t. 2, b. l. 12-13). Taigi, iš čia matyti, kad 2016 m. birželio 20 d. teismo sprendimu už akių iš M. A. jau yra priteista šioje baudžiamojoje byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo dydį atitinkanti 39 958,35 EUR suma (įeina į bendrą 78 461,40 EUR priteistą žalos dydį, atitinkantį įmonės kreditorinius reikalavimus), t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra išspręsta dėl to paties dalyko. Negana to, UAB „L“ reikalavimo teisė į M. A. jau yra perleista I. K., todėl ji visiškai nebėra susijusi, nei su UAB „L“, nei juo labiau su Valstybine mokesčių inspekcija, dar bankroto bylos eigoje perleidusia savo reikalavimo teisę VĮ „Turto bankas“. Iš čia darytina išvada, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ne tik neturėjo subjektinės teisės reikšti 2017 m. gegužės 8 d. civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet jos ieškinys negalėjo būti priimtas kaip pateiktas dėl to paties dalyko, iš esmės tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Esant nurodytoms aplinkybėms civilinis procesas šioje dalyje nutrauktinas.

143Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

Nutarė

144M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

145M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmę.

146Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis M. A. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. A. paskirti galutinę 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį įskaitytus laikotarpius.

147Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, M. A. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

148Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsniu ir 71 straipsniu, paskirti M. A. baudžiamojo poveikio priemones: 1) iki 2020 m. gegužės 24 d. atlyginti turtinę žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendį; 2) per vienus metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1 000 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

149Bausmės pradžią skaičiuoti nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

150M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

151R. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš M. A. priteisti R. B. 1 136,84 EUR (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt šešis eurus, aštuoniasdešimt keturis centus) turtinę žalą.

152Procesą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio nutraukti.

153Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus bankroto administratoriaus UAB „( - ) bankroto administravimo biuras“ 2017 m. vasario 17 d. aktu (2 t. b. l. 142), supakuotus segtuvais: 1. apskaitos dokumentų perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dokumentai, 16 lapų; 2. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, 40 lapų; 3. atleistų darbuotojų darbo sutartys A-I, 97 lapai; 4. atleistų darbuotojų darbo sutartys, 47 lapai; 5. atleistų darbuotojų darbo sutartys K-Ž, 144 lapai; 6. steigimo dokumentai Nr. 1, 22 lapai; 7. VMI, SODRA Nr. 2, 395 lapai; 8. pardavimo, pirkimo dokumentai, banko išrašai, avansinės apyskaitos 2014-2015 metai Nr. 3, 71 lapas; 9. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbuotojų prašymai 2014-2015 metai Nr. 4, 138 lapai; 10. subrangos sutartys, rangos, paslaugų, nuomos sutartys 2014 Nr. 5, 71 lapas; 11. Sodra Nr. 6, 30 lapų; 12. garantinio fondo byla Nr. 7, 13 lapų; 13. VMI dokumentai Nr. 8, 4 lapai; 14. kreditorių reikalavimai Nr. 9, 84 lapai; 15. bankroto dokumentai Nr. 10, 210 lapų; 15. Kompaktinis diskas (priedas prie Danske bank 2017-01-27 pranešimo Nr. dnk1700538, reg. Nr. FNTT 0-2124, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno miesto savivaldybės archyvui pagal UAB „L“ registracijos vietą (( - )). UAB „L“ bankroto bylą (2 tomai), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno apygardos teismui.

154Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,... 2. sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Olgai Saveljevai, Vaidai Mikalonienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Daivai Virginijai Kazlauskaitei,... 4. kaltinamajam M. A., jo gynėjui advokatui Vitalijui Vasilionokui,... 5. nukentėjusiajam R. B.,... 6. civilinio ieškovo Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Astai... 7. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 8. 1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. teismo... 9. 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu... 10. 182 straipsnio 2 dalį paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo... 11. 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu... 12. 1 dalį paskiriant 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši... 13. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2... 14. 222 straipsnio 1 dalyje,... 15. M. A. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą,... 16. Teismo posėdžio metu M. A. parodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis,... 17. UAB „M“ vadovai jo darbuotojams nurodydavo, kokius darbus reikės atlikti.... 18. UAB „L“ darbuotojams atlyginimus, jis pinigus taip pat leido ir medžiagoms... 19. Nukentėjusysis R. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, vardas, pavardė M.... 20. UAB „L“. L. B. paaiškino, kad jam darbo užmokestis bus sumokėtas, kai... 21. UAB „L“ tikrai nedirbo ir dėl šiais laikotarpiais jam priskaičiuoto... 22. UAB „L“ kontroliavęs asmuo M. A. jam atlygintų padarytą turtinę žalą... 23. Liudytojas V. K. parodė, kad dirbo ( - ) savo įmonėje UAB “V“. Pas jį... 24. UAB „L“. Jo darbuotojus priėmė į darbą S. Š. įmonėje UAB „L“.... 25. Liudytojas V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir... 26. UAB „L“ prisiteisė iš buvusio vadovo kaip iš fizinio asmens padarytą... 27. Liudytojas I. K. parodė, kad apie UAB „L“ žino, kad tai bankrutavusi dėl... 28. Liudytojas D. V. parodė, kad yra VĮ „Turto bankas“ tesiės skyriaus... 29. UAB „L“ naudai iš M. A. buvo priteista 78 461,40 EUR žalos atlyginimo.... 30. Liudytoja J. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl... 31. UAB „L“ mokesčių. M. A. sakydavo, kad mokesčius įmonė sumokės, kai... 32. Liudytoja I. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.... 33. Liudytoja J. J. parodė, kad dirba UAB „N“, kuri teikia buhalterinės... 34. Liudytojas S. Š. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus dalyje su jo ir... 35. M. A. savarankiškai. Dėl įmonės UAB „L“ apskaitos organizavimo jam yra... 36. Liudytojas T. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.... 37. Liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad su kaltinamasis buvo UAB „L“... 38. Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad A. S. UAB... 39. Liudytojas S. J. (S. J.) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.... 40. Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad S. J. UAB... 41. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad S. J.... 42. Liudytojas V. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes... 43. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. V.... 44. Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad V. V. UAB... 45. Liudytojas P. M. parodė, kad M. A. nėra matęs. Įmonė UAB „L“ girdėta,... 46. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad P. M.... 47. Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad P. M. UAB... 48. Liudytojas V. T. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra matęs.... 49. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. T.... 50. Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad V. T. UAB... 51. Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. M. A., UAB „L“, S.... 52. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. M.... 53. Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad J. M. UAB... 54. Liudytojas L. L. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2015 m. vasaros... 55. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. L.... 56. Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad L. L. UAB... 57. Liudytojas D. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo matęs, M. A.,... 58. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad D.... 59. Iš duomenų apie socialinio draudimo draudėjo įmokas matyti, kad D. Š. UAB... 60. UAV “L“ VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruota 2013... 61. Iš 2014 m. birželio 20 d. buhalterinių paslaugų sutarties Nr. 2014-06/20... 62. Iš UAB „L“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio už 2015 m. kovo... 63. Pagal UAB „L“ 2015 m. kovo 6 d.–2015 m. liepos 30 d. išrašytus bei UAB... 64. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius adresu ( - )... 65. Atsakydamas į 2015 m. kovo 3 d. raštą, M. A. ant UAB „L“ firminio... 66. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius surašė 2015 m.... 67. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2015 m. balandžio... 68. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius UAB „L“... 69. Nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinio... 70. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įmonei UAB „L“... 71. 2015 metų vasario mėnesį pateikimo (t. 1, b. l. 58, 59).... 72. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įmonei UAB „L“... 73. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įmonei UAB „L“ per... 74. 2015 m. gegužės 7 d., 2015 m. rugpjūčio 12 d. faktų fiksavimo pažymose... 75. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai 2015 m.... 76. 2015 m. balandžio 14 d., 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. gegužės 22 d., 2015... 77. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamentas... 78. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. kovo 23 d. raštu... 79. Iš Paysera LT, UAB 2017 m. sausio 23 d. rašto Nr. 084/2017 matyti, kad M. A.... 80. Iš bankų pateiktų UAB „L“ sąskaitų išrašų matyti, kad įmonės... 81. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m.... 82. Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio... 83. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „L“... 84. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu už akių... 85. UAB „L“ iš M. A. priteista 78 461,40 EUR žalos atlyginimo (juodo segtuvo... 86. Iš mokesčio mokėtojo 2015 m. rugsėjo 10 d. veiklos analizės išvados Nr.... 87. 2015 m. spalio 20 d. paaiškinimuose UAB „L“ 2014 m. lapkričio 23 d. –... 88. Iš IBPS duomenų, nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų matyti,... 89. Iš VĮ Regitra duomenų bazės matyti, kad automobilio „Toyota“ Land... 90. Nr. ( - ) savininkas yra UAB „N“ (t. 2, b. l. 31).... 91. 2015 m. spalio 5 d. M. A. kreipėsi į V. K. elektroniniu paštu,... 92. 2015 m. spalio 21 d. priėmimo-perdavimo aktu M. A. UAB „L“ bankroto... 93. 2015 m. lapkričio 6 d. M. A. elektroniniu paštu kreipėsi į V. K.,... 94. Atlikus UAB „L“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą Finansinių... 95. 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir... 96. 12 straipsnio 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių,... 97. Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnį.... 98. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 99. M. A. atsakomybės jo veiksmai bus vertinami per šio įstatymo prizmę.... 100. Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis BK 222 straipsnyje numatyto... 101. Ikiteisminio tyrimo metu M. A. eilę kartų atsisakė pateikti atsakymus į... 102. Iš M. A. pareikšto kaltinimo vykdžius apgaulingą buhalterinę apskaitą... 103. Teismo posėdyje M. A. iš esmės pripažino, jog nutraukus paslaugų sutartį... 104. Pagal byloje esančius kasos pajamų orderius matyti, kad UAB „L“ 2015 m.... 105. UAB „L“ banko sąskaitos išrašas rodo, kad pagrindines pajamas 2015 m.... 106. UAB „L“ vadovas. Neoficialių atlyginimų darbuotojams mokėjimo kontekste... 107. V. T. parodė, kad jis UAB „L“ dirbo 2015 metais nuo kovo pradžios iki... 108. Nors M. A. teigė, kad atsisakius buhalterio pagal išgales pats tvarkė UAB... 109. Ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad darbuotojus į darbą priiminėdavo... 110. Taigi, nurodyti ištirti įrodymai patvirtina, jog M. A. nuo 2015 m. sausio 1... 111. Teisme M. A. parodė, kad UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus laikė... 112. M. A. teisme tvirtino, kad buvo priėmęs įsakymą dėl UAB „L“... 113. M. A. pirmiausia išsakė UAB „L“ bankroto administratoriui, tačiau ne... 114. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. Š. parodė, kad po apsikeitimo... 115. M. A., būdamas brandaus amžiaus asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą... 116. Kaltinamajame akte nurodyta, kad M. A. pareigą bankroto administratoriui... 117. Nors kaltinime nurodyta, kad M. A. UAB „L“ buhalterinius dokumentus... 118. Minėti kaltinimo patikslinimai įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui ir jo... 119. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu M. A. buvo įspėtas, kad jo veiksmai gali... 120. Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.... 121. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės... 122. Šiuo atveju iš M. A. pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 123. Įvertinus nurodytus M. A. veiksmus negalima daryti išvados, kad jie... 124. Esant nurodytoms aplinkybėms, M. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 125. Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų.... 126. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 127. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, M. A. šiuo nuosprendžiu... 128. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau... 129. Iš M. A. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad visi jo nusikaltimai ir... 130. Ikiteisminio tyrimo metu M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 131. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB... 132. UAB „L“ bankroto byla (2 tomai), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina... 133. Dėl civilinių ieškinių.... 134. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109... 135. 1 dalį dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos... 136. Nukentėjusysis R. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 1 136,84 EUR civilinį... 137. Byloje nėra UAB „L“ kasos dokumentų ar darbuotojų darbo užmokesčio... 138. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Kauno apskrities valstybinė... 139. Iš prie baudžiamosios bylos prijungtos Kauno apygardos teismo UAB „L“... 140. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. vasario 9 d. mokestinių nepriemokų... 141. UAB „L“ 39 958,35 EUR mokestinę nepriemoką (bankroto bylos t. 1, b. l.... 142. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimu už akių,... 143. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 144. M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį... 145. M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 146. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9... 147. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 148. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi,... 149. Bausmės pradžią skaičiuoti nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 150. M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 151. R. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš M. A. priteisti R. B. 1... 152. Procesą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio... 153. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB... 154. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...