Byla 2K-92-719/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui, nuteistosios D. M. gynėjui Rimondui Kuzminui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio ir nuteistosios D. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo

3D. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Iš D. M. solidariai su A. Ž. priteista Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 12 440 Eur turtinei žalai atlyginti.

6Juridinis asmuo UAB „R“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 300 straipsnio 3 dalį už kiekvieną veiką atskirai juridinio asmens likvidavimo bausme ir, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, galutinė subendrinta bausmė paskirta juridinio asmens likvidavimas.

7Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria D. M. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir UAB „R“ pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 182 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo šie asmenys dėl šių kaltinimų išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, D. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

9UAB „R“ pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 300 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta bausmė – juridinio asmens likvidavimas – palikta nepakeista.

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. Ž., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistosios atmesti, nuteistosios gynėjo, prašiusio nuteistosios kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

12I. Bylos esmė

13

  1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. M. nuteista už tai, kad nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. birželio 2 d., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., tyčia, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM) ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą, todėl buvo padaryta didelė žala, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, organizavo ir vykdė didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule, t. y. į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo išvengimą, būtent:
    1. D. M., būdama UAB „R“ (įmonės kodas ( - ), registruota adresu: ( - ), Vilniuje, buveinės adresas – ( - ), Vilnius) direktorė, turėdama teisę priimti UAB „R“ vardu sprendimus, veikdama šios įmonės naudai ir interesais, žinodama, kad UAB „R“ suteiktas PVM mokėtojo kodas Nr. ( - ), todėl bendrovė turi prievolę deklaruoti pardavimo bei pirkimo PVM ir turi teisę į PVM atskaitą, veikdama bendrininkų grupe su organizuotos grupės, suburtos keliems nusikaltimams, tarp jų vienam sunkiam ilgą laiką trunkančiam nusikaltimui – apgaule, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų didelės vertės PVM, JAPM bei socialinio mokesčių sumokėjimo, ir apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną didelės vertės PVM, susidedančios iš A. Ž. ir kitų asmenų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00125-09, nariu A. Ž., turėdama bendrą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „R“ naudai išvengti turtinių prievolių – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo, ir savo, kito bendrininko, o kartu ir organizuotos grupės narių naudai įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, 2006 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su A. Ž., kad šis pateiks įvairių organizuotos grupės narių valdomų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose bus įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovei UAB „R“ neva suteiktas paslaugas, todėl UAB „R“ įgis teisę nepagrįstai sumažinti mokėtiną PVM sumą nuo PVM apmokestinamosios vertės, kad UAB „R“ apmokės tokias A. Ž. pateiktas įvairių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o A. Ž. vėliau šiuos pinigus, organizuotos grupės nariams išgryninus ir pasilikus dalį išgrynintų piniginių lėšų kaip iš anksto sutartą procentinį atlygį, grąžins ir pasidalins su ja, t. y. D. M..
    2. Vykdydama šiuos išankstinius susitarimus, D. M. nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose, žinodama, kad UAB „R“ iš organizuotos grupės narių valdomų UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ jokių konsultavimo paslaugų nepirko, pateikė A. Ž. duomenis, kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turi būti nurodytos šių įmonių PVM sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „R“. A. Ž. šiuos duomenis perdavus asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o šiam duodant nurodymus organizuotos grupės nariams, dėl kurių taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizavus organizuotos grupės narių valdomų UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ dokumentų – iš viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, suklastojimą, t. y. UAB „Perspektyvus verslas“ vardu 7 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2006 m. spalio 31 d. serija PP/S Nr. 0013, 2) 2006 m. gruodžio 21 d. serija PP/S Nr. 0026, 3) 2007 m. vasario 26 d. serija PP/S Nr. 0036, 4) 2007 m. vasario 28 d. serija PP/S Nr. 0038, 5) 2007 m. balandžio 24 d. serija PP/S Nr. 0047, 6) 2007 m. birželio 6 d. serija PP/S Nr. 0052, 7) 2007 m. liepos 18 d. serija PP/S Nr. 0054, ir UAB „Alter Ignis“ vardu 3 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2007 m. balandžio 23 d. serija ALTR Nr. 0000094, 2) 2007 m. gegužės 31 d. serija ALTR Nr. 0000104, 3) 2008 m. birželio 30 d. serija ALTR Nr. 0000169, kuriose asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotas paslaugas UAB „R“ – neva šios įmonės suteikė UAB „R“ konsultavimo paslaugas bendrai 231 044 Lt (66 914,97 Eur) sumai, iš jų 195 800 Lt (56 707,6 Eur) įformintų konsultavimo paslaugų vertė ir 35 244 Lt (10 191,19 Eur) PVM, po to visus dokumentus asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, patvirtinus savo kaip direktorių parašais, ir per tą patį asmenį – A. Ž., perdavus minėtus žinomai suklastotus dokumentus D. M., ji, žinodama, kad pateiktuose suklastotuose UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamą konsultavimo paslaugų pardavimą jos vadovaujamai UAB „R“, dalį šių žinomai suklastotų dokumentų patvirtinus savo, kaip UAB „R“ direktorės, parašais, taip ji, t. y. D. M., nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą.
    3. Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, D. M., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo (2002 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą privalėdama tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, nuo 2006 m. spalio mėn. pabaigos iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos minėtus iš A. Ž. gautus žinomai suklastotus dokumentus – iš viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, t. y. UAB „Perspektyvus verslas“ vardu 7 PVM sąskaitas faktūras ir UAB „Alter Ignis“ vardu 3 PVM sąskaitas faktūras, pateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie jos ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodė įtraukti jas į UAB „R“ buhalterinę apskaitą. Pastariesiems nieko nežinant, kad D. M. pateiktose iš viso 10 UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ PVM sąskaitų faktūrų nurodytos konsultavimo paslaugos realiai nupirktos nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines komercines operacijas tarp UAB „Perspektyvus verslas“, UAB „Alter Ignis“ ir UAB „R“, taip ji, D. M., pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 14 straipsnio reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“, panaudojo A. Ž. pateiktus suklastotus tikrus dokumentus ir organizavo apgaulingą UAB „R“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „R“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2008 metus.
    4. Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, turėdama tikslą imituoti UAB „R“ atsiskaitymus su UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ už šių įmonių neva parduotas paslaugas, D. M. banko mokėjimo pavedimais apmokėjo minėtus iš A. Ž. gautus UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ dokumentus – iš viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, t. y. remiantis šiais suklastotais dokumentais, nuo 2006 m. gruodžio 7 d. iki 2008 m. liepos 10 d. banko mokėjimo pavedimais į asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas

      14Nr. 06-1-00125-09, per A. Ž. nurodytas UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ banko sąskaitas pervedė bendrai 231 044 Lt (66 914,97 Eur), tarp jų 35 244 Lt (10 191,19 Eur) PVM sumą, po ko asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas

      15Nr. 06-1-00125-09, nurodymu organizuotos grupės nariams – asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ sąskaitų paėmus grynaisiais UAB „R“ pervestas pinigines lėšas – 231 044 Lt (66 914,97 Eur), tarp jų 35 244 Lt (10 191,19 Eur) PVM, bei perdavus organizuotos grupės organizatoriui – asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o pastarajam ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis UAB „R“ pervestas ir išgrynintas pinigines lėšas pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais, tarp jų A. Ž., ir per šį su D. M., ji pačios gautas ir taip buhalterinėje apskaitoje oficialiai neapskaitytas pinigines lėšas panaudojo UAB „R“ naudai ir veikloje, taip imituodama UAB „R“ atsiskaitymus su organizuotos grupės narių valdomomis įmonėmis UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ už šių tariamai suteiktas paslaugas, pervedus bendrai 231 044 Lt (66 914,97 Eur), tarp jų 35 244 Lt (10 191,19 Eur) PVM, kurį UAB „R“ privalėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, jas išgryninus ir pasidalinus tarpusavyje, ji, t. y. D. M., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 35 244 Lt (10 191,19 Eur) pridėtinės vertės mokestį.

    5. Tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule sumažinti UAB „R“ Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtinus PVM, JAPM ir socialinį mokesčius, nuo 2006 metų spalio mėn. pabaigos iki 2009 m. birželio 2 d. UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. M. ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, pagal jos, t. y. D. M., iš A. Ž. gautas, pateiktas ir į UAB „R“ buhalterinę apskaitą įtrauktas minėtas žinomai suklastotas 10 UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ PVM sąskaitų faktūrų, kompiuterine technika už atitinkamus laikotarpius paruošus UAB „R“ PVM, JAPM bei socialinio mokesčių deklaracijas, D. M., žinodama, kad UAB „R“ 2006 metų spalio ir gruodžio mėnesių, 2007 metų vasario, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesių, taip pat 2008 metų birželio mėnesio PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 35 244 Lt (10 191,19 Eur), taip nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinodama, kad UAB „R“ 2006–2008 m. metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „R“ apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, bendrai 195 800 Lt (56 707,6 Eur) nepagrįstai padidinant apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, kartu bendrai 29 370 Lt (8506,14 Eur) sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, žinodama, kad UAB „R“ 2006–2008 m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose remiantis tais pačiais duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „R“ apmokestinamąjį pelną, įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės sumą, tuo sumažinant bendrai 5300 Lt (1534,99 Eur) mokėtino socialinio mokesčio sumą, visas šias suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijas patvirtino savo, kaip UAB „R“ direktorės, elektroniniu parašu bei nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2009 m. birželio 2 d. kartu su UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip D. M., veikdama bendrininkų grupe kartu su A. Ž., pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą, bendrininkų grupe UAB „R“ naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 69 914 Lt (20 248,49 Eur) sumai, tai yra 35 244 Lt (10 191,19 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 29 370 Lt (8506,14 Eur) pelno mokesčio bei 5300 Lt (1534,99 Eur) socialinio mokesčio sumokėjimo.
    6. Taip D. M. nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. birželio 2 d., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, todėl buvo padaryta didelė žala, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 35 244 Lt (10 191,19 Eur) pridėtinės vertės mokestį, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie UAB „R“ pajamas, pelną bei turtą, bendrininkų grupe juridinio asmens – UAB „R“, naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM (35 244 Lt (10 191,19 Eur)), JAPM (29 370 Lt (8506,14 Eur)) ir socialinio mokesčio (5300 Lt (1534,99 Eur)) sumokėjimo bendrai 69 914 Lt (20 248,49 Eur) sumai, taip bendrininkų grupe padarydama Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 69 914 Lt, o tai šiuo metu atitinka 20 248,49 Eur, turtinę žalą.
  2. Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „R“, įmonės kodas ( - ), registruotas adresu: ( - ), Vilniuje (ankstesnės buveinės adresas – ( - ), Vilnius), nuteistas už jį atstovaujančio atsakingo asmens – D. M., kuri nuo 2004 m. spalio 26 d. ėjo direktoriaus pareigas ir turėjo teisę priimti UAB „R“ vardu sprendimus, veikti šios įmonės naudai ir interesais, pirmiau šioje nutartyje nurodytas veikas.

16II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

17

  1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios D. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. M. ir jos valdomos UAB „R“ nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikino ir dėl šio kaltinimo juos išteisino motyvuodamas tuo, kad nenustatyta D. M. tiesioginė tyčia padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Išvada dėl to teismas pagrindė aplinkybėmis, kad byloje neįrodytas nė vienas grynųjų pinigų grąžinimo D. M. faktas, kad jos veikos motyvu buvo ne siekis išvengti PVM mokėjimo, bet atlygio A. Ž. sumokėjimas už šio suteiktas konsultavimo paslaugas, be kurių UAB „R“ negalėjo dalyvauti projekte ir jo įgyvendinti.

18III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

19

  1. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Vytautas Kukaitis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
    1. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. M. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir nukrypo nuo teismų praktikos. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo aptartais ir teisingai įvertintais įrodymais nustatyta, kad D. M., veikdama su A. Ž., o šis veikdamas su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, susitarė pagal fiktyvias sąskaitas faktūras padidinti pirkimo PVM ir taip sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Darydama šią nusikalstamą veiką D. M. suklastojo tariamų darbų sutartis, jų pagrindu suklastojo PVM sąskaitas faktūras, įtraukė jas į įmonės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu melagingai nurodė deklaracijose duomenis apie PVM, apmokestinamąjį pelną mažinančias sąnaudas, neteisėtai sumažino mokesčio bazės sumą, imitavo atsiskaitymus su bendrovėmis „Alter Ignis“ ir „Perspektyvus verslas“, o atsiskaitymų lėšos vėliau organizuotame nusikalstamame veikime dalyvavusių asmenų buvo išgrynintos ir per A. Ž. perduotos D. M. Vien tai, kad D. M. valdoma UAB „R“ sandorius su bendrovėmis „Alter Ignis“ ir „Perpektyvus verslas“ atvaizdavo įstatymo reikalavimus atitinkančiomis PVM sąskaitomis faktūromis, nepaneigia D. M. kaltumo padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką, nes PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos neįvykusioms ūkinėms operacijoms patvirtinti, o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, kuris reiškia, kad D. M. vadovaujama įmonė UAB „R“ neturėjo teisės į PVM atskaitą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, bendrininkų susitarimo turinys dėl kiekvienam iš jų tenkančios pinigų dalies yra už BK 182 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties ribų ir jokios reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai gilindamasis į šias aplinkybes iškreipė BK 182 straipsnio 2 dalies prasmę. Kasatorius tvirtina, kad D. M. veikė tiesiogine tyčia. Įsigydama ir pati pasirašydama bendrovių „R“, „Alter Ignis“, „Perspektyvus verslas“ suklastotas PVM sąskaitas faktūras, ji suvokė, kad bendrovės „Alter Ignis“ ir „Perspektyvus verslas“ realiai bendrovei „R“ jokių paslaugų nepardavė ir už jas PVM nemokėjo. Be to, žinodama savo kaip įmonės direktoriaus pareigas, pateikdama suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kad šios būtų įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą ir vėliau į PVM deklaracijas, suvokė, kad netiesiogiai nurodo atlikti tokius veiksmus, kad dėl tokių veiksmų bus sukurtos suklastotos PVM deklaracijos, kurias pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai bus apgauta valstybė, ir numatė, kad dėl to bus panaikinta (išvengta) UAB „R“ mokėtina į valstybės biudžetą prievolė. Šiuos veiksmus D. M. padarė pagal vieningą sumanymą, nes pastoviai, reguliariai gavo suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodomos dešimtis tūkstančių siekiančios pinigų sumos. Pagal teismų praktiką situacijos, kai PVM sąskaita faktūra įforminami realiai neįvykę sandoriai dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenys įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą, kvalifikuojamos kaip sukčiavimas, pasireiškęs turtinės prievolės išvengimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012,

      202K-7-322/2013), o tariamas kaltininko nesiekimas nemokėti PVM, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-648/2016). Dėl to teismai turėjo D. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

    2. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes byloje surinktus įrodymus vertino ne kaip visumą, nesivadovavo logikos dėsniais. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė ir išsamiai aptarė ir tinkamai įvertino įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai juos įvertino kaip nepatvirtinančius faktinių aplinkybių, kad D. M. veikė tiesiogine tyčia, kad jos veika atitinka tiek objektyvius, tiek subjektyvius BK 182 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
  2. Kasaciniu skundu nuteistoji D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis, kuriomis ji nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir dėl šių nusikalstamų veikų ją išteisinti. Kasatorė skunde nurodo:
    1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, darydami išvadas dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies taikymo, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nevertino byloje surinktų įrodymų viseto. Viena iš reikšmingų bylos aplinkybių, į kurias vertindami įrodymus neatsižvelgė teismai, yra ta, kad ji buvo priklausoma nuo A. Ž. ir negalėjo pasirinkti kitokių nei jo nurodytų sąlygų, kaip atsiskaityti už galimybę be trikdžių įgyvendinti projektą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina A. Ž. veiksmus, jo galimybes ir įtaką Lietuvos gydytojų sąjungos administracijai ir konkrečiam projektui. Siekdama įgyvendinti projektą, ji atliko parodymuose nurodytus veiksmus, tačiau iš kriminalinės žvalgybos metodais gautos informacijos matyti, kad jos veiksmai nebuvo aktyvūs, ji tik prisitaikė prie A. Ž. reikalavimų. Pervedimus A. Ž. nurodytoms bendrovėms „Alter Ignis“ ir „Perspektyvus verslas“ atliko per banką, sprendimas tai daryti buvo pagrįstas verslo sąlygomis ir logika. Įvertinus byloje surinktus įrodymus atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ji nesuvokė suklastojanti ir panaudojanti suklastotus dokumentus, taip pat kad atlikdama šiuos veiksmus norėjo padaryti didelę žalą. Priešingai, ji nenorėjo, kad žalingi padariniai kiltų, ir to siekė išvengti visus mokėjimus atlikdama banko pavedimais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino jos parodymus, kad jos vadovaujama UAB „R“ jokių paslaugų pagal sutartis su bendrovėmis „Alter Ignis“ ir „Perspektyvus verslas“ negavo, nes tokios paslaugus realiai buvo suteiktos, užtikrinant UAB „R“ galimybę dalyvauti projekte ir jį įgyvendinti. Ji kitokios atsiskaitymo galimybės su A. Ž. neturėjo, manė, kad šis yra bendrovių „Alter Ignis“ ir „Perspektyvus verslas“ akcininkas. Visus mokėjimus bendrovėms atliko banko pavedimais, manydama, kad šios bendrovės, kaip ir jos vadovaujama UAB „R“, sumokės visus mokesčius. Dėl to prieštarauja byloje surinktiems įrodymų visetui pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados, esą dėl jos veikos negalima nustatyti UAB „R“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2008 metus, kad ji, pateikdama buhalterei suklastotas PVM sąskaitas faktūras, suprato, kad bus padaryta žala valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, kad nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „R“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2008 metus, ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.
    2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė BK 95 straipsnį (2004 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija), nes paskutinės buhalterinės apskaitos dokumentas, dėl kurio ji nuteista, surašytas 2008 m. birželio 30 d., o apkaltinamasis nuosprendis paskelbtas 2016 m. liepos 8 d. Dėl to yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

21IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

22

  1. Nuteistosios D. M. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro V. Kukaičio kasaciniai skundai atmestini.
Dėl išteisinimo pagal kaltinimą, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstumo
  1. Prokuroras skundžia apeliacinės instancijos teismo nuosprendį tuo pagrindu, kad šis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. M. ir jos valdomos UAB „R“ nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir dėl šio kaltinimo juos išteisindamas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, neteisingai vertino įrodymus, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
    1. Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi sukčiavimas reiškiasi keturiais objektyviaisiais požymiais, kurie minėto straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs ir atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vieno iš šių požymių. Sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas, remiantis fiktyviu juridiniu faktu. Šis objektyvusis sukčiavimo požymis gali pasireikšti prievolės mokėti atitinkamus mokesčius (nagrinėjamos bylos kontekste: PVM, JAPM, socialinio mokesčio) panaikinimu. Tai gali būti daroma kaltininkui klastojant buhalterinius dokumentus, įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šiuos duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios apskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM ir kitų mokesčių sumas.
    2. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013). Todėl, be pirmiau paminėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti ir subjektyvųjį požymį – kaltę. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. tada, kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori. Todėl, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnį, svarbu nustatyti apgaulės turinį – ar apgaulė naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti, ar ta apgaulė naudojama dėl kitokių priežasčių.
    3. Tiek pirmosios instancijos teismas nustatė, tiek tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, kad kaltinime nurodytos 10 PVM sąskaitų faktūrų, taip pat darbų atlikimo aktai yra suklastoti, sutartyse su UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ nurodytos paslaugos D. M. vadovaujamai bendrovei nebuvo suteiktos ir D. M. pati tai žinojo. Vėliau paminėtos PVM sąskaitos faktūros nuteistosios nurodymu buvo įtrauktos į UAB „R“ buhalterinę apskaitą, PVM, JAPM bei socialinio mokesčių deklaracijas. Tokiu būdu tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai nustatė objektyvųjį sukčiavimo požymį D. M. veikoje. Tačiau, kaip teisingai konstatuota apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas subjektyviojo pažymio – kaltės, būtent – tiesioginės tyčios turinio neatskleidė, teigdamas, jog tiesioginę tyčią sukčiauti mokesčių srityje įrodo faktas, kad D. M., veikdama per buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nežinojusius apie vykdomą nusikalstamą veiką, jai žinomai tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, kuriais buvo įformintos fiktyvios ūkinės operacijos, įtraukė į UAB „R“ buhalterinę apskaitą.
    4. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą, jog D. M. neturėjo tiesioginės tyčios panaikinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, grindė vien tik jos parodymais ir iš šio teismo motyvų lieka neaišku, kokiu tikslu ji ėmėsi tokios veiklos. Kasatorius tvirtina, kad D. M. neigimas negavus savo pačios įmonės pervestų ir fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu bei fiktyvių įmonių pagalba išgrynintų piniginių lėšų akivaizdžiai yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes paneigia pačią veikos darymo esmę. Kolegija pažymi, kad tokie skundo argumentai grindžiami prielaidomis ir spėjimais. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde prokuroras ginčija ne tiek apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, bet teismo įrodymų visumos pagrindu padarytas teisines išvadas. Apeliacinės instancijos teismas analizavo tiek D. M. kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nepripažįsta įrodymu kito nuteistojo – A. Ž. parodymų, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, tarp jų ir nuteistųjų bei liudytojų parodymus, kurie buvo gretinami ir vertinami byloje nustatytų aplinkybių kontekste, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kad nėra įrodymų, jog D. M. iš A. Ž. gavo dalį jos pervestų pinigų, o nuteistosios išsakytos versijos, dėl kokių priežasčių ji pervedinėjo pinigus A. Ž. nurodomoms įmonėms, nėra paneigtos. Pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies taikymo
  1. Kasaciniu skundu nuteistoji D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis, kuriomis ji nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir dėl šių nusikalstamų veikų ją išteisinti. Kasatorė skunde nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nevertino byloje surinktų įrodymų viseto. Iš esmės nuteistoji kasaciniame skunde tvirtina, jog nesuvokė suklastojanti ir panaudojanti suklastotus dokumentus, taip pat kad atlikdama šiuos veiksmus norėjo padaryti didelę žalą.
    1. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnio 3 dalis numato griežtesnę atsakomybę, jeigu dėl minėtų veiksmų buvo padaryta didelės žalos. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui.
    2. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016).
    3. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Turtinės žalos dydis paprastai laikytinas objektyvaus turinio kriterijumi. Kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai laikoma didelės vertės turtu ir teismų praktikoje pripažįstama didele žala nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-107-746/2015, 2K-7-47-895/2015). Kitais atvejais žala pripažįstama didele, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, padaroma kitokio pobūdžio fizinė ar moralinio pobūdžio žala, tokiais atvejais yra remiamasi kitokiais vertinamais kriterijais.
    4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. M., laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio pradžios iki 2009 m. birželio 2 d., bendrininkaudama su A. Ž. organizavo ir vykdė tikrų dokumentų – 10 PVM sąskaitų faktūrų suklastojimą bei jų panaudojimą, kurių pagrindu užpildant ir pateikiant suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijas, dėl ko valstybei buvo padaryta didelė žala, nes išvengta minėtų mokesčių 69 914 Lt sumai, kas šiuo metu atitinka 20 248,49 Eur turtinę žalą.
    5. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios požymių, nes ji nesuvokė suklastojanti ir panaudojanti suklastotus dokumentus, taip pat kad atlikdama šiuos veiksmus norėjo padaryti didelę žalą. Visus veiksmus atliko ne ji, o A. Ž., su kuriuo ji neturėjo kitokios galimybės atsiskaityti, tik kaip pervesdama pinigus nurodytu būdu, žinodama, kad A. Ž. turi įtaką Lietuvos gydytojų sąjungos administracijai ir konkrečiam projektui. Tačiau byloje buvo nustatyta, jog ji suvokė, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros klastojamos, ką iš esmės pripažino ir pati. Ji suvokė, kad pagal minimas PVM sąskaitas faktūras bus pervedami pinigai už paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos, ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių. Pažymėtina tai, kad tyčiniai veiksmai yra pagrindas kvalifikuoti veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kai dėl šių veiksmų kyla įstatyme numatyti padariniai, įstatymo dispozicija nenumato reikalavimo įrodyti kaltininko siekį padaryti atitinkamo dydžio žalą. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino visas reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad D. M. padaryta veika yra tyčinė.
    6. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, neįvykusių ūkinių įvykių fiksavimas ir pan.). Nusikaltimo padarymo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis.
    7. D. M. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad įtraukus 10 suklastotų dokumentų į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines komercines operacijas tarp UAB „Perspektyvus verslas“, UAB „Alter Ignis“ ir UAB „R“, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 14 straipsnio reikalavimą, panaudojo A. Ž. pateiktus suklastotus tikrus dokumentus ir organizavo apgaulingą UAB „R“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „R“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2008 metus.
    8. Kasatorė iš esmės tik ginčija teismų sprendimus dėl jos nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau iš esmės nenurodo jokių motyvų, kodėl žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė įstatymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasatorė, ginčydama jos nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neigia teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tačiau vien tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorė, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal skundų argumentus dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo taisyklių nesilaikymo, tokio pobūdžio pažeidimų nenustatė.
Dėl BK 95 straipsnio taikymo
  1. Pagal 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Jeigu veika yra tęstinė, senaties terminai skaičiuojami nuo paskutinio nusikalstamo veiksmo padarymo, o trunkamiesiems nusikaltimams senatis skaičiuojama nuo kaltininko veikos pabaigos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011,

    232K-447/2012). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai.

    1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. M. ir UAB „R“ nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pripažino, kad buvo padarytos dvi veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Abi šios veikos priskiriamos apysunkiams nusikaltimams, kadangi už jas abi numatytos didžiausios bausmės viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 4 dalis).
    2. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies c punktą (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas.
    3. Nuteistoji D. M. neteisingai nurodo momentą, nuo kurio skaičiuotinas senaties terminas, skunde teigdama, jog paskutinės buhalterinės apskaitos dokumentas, dėl kurio ji nuteista, surašytas 2008 m. birželio 30 d. Kolegija pažymi, kad D. M. nuteista ne tik už dokumentų suklastojimą, bet ir jų panaudojimą, o paskutiniai veiksmai, sudarantys suklastoto dokumento panaudojimą (taip pat ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai), buvo atlikti iki 2009 m. birželio 2 d., kai D. M. kartu su UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „R“ pajamas, pelną bei turtą. Tokiu būdu tiek už BK 300 straipsnio 3 dalyje, tiek ir už 222 straipsnio l dalyje numatytų apysunkių nusikaltimų padarymą apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo 2009 m. birželio 2 d. ir būtų suėjęs tik 2017 m. birželio 2 d. Kai apkaltinamasis nuosprendis dėl šių veikų padarymo buvo priimtas 2016 m. liepos 8 d.

24Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro V. Kukaičio ir nuteistosios D. M. kasacinius skundus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. D. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 5. Iš D. M. solidariai su A. Ž. priteista Vilniaus apskrities valstybinei... 6. Juridinis asmuo UAB „R“ nuteistas pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 182... 7. Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, D. M. pirmosios instancijos... 9. UAB „R“ pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 222 straipsnio 1 dalį, 20... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistas... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą... 12. I. Bylos esmė... 13.
  1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. M. nuteista už... 14. Nr. 06-1-00125-09, per A. Ž. nurodytas UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB... 15. Nr. 06-1-00125-09, nurodymu organizuotos grupės nariams – asmenims, dėl... 16. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 17.
    1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs... 18. III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai... 19.
      1. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės... 20. 2K-7-322/2013), o tariamas kaltininko nesiekimas nemokėti PVM, neturi... 21. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 22.
        1. Nuteistosios D. M. ir Lietuvos Respublikos... 23. 2K-447/2012). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai,... 24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 25. Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo...