Byla 2A-463/2012
Dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – G. A

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1785-798/2011 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Statybų grupė“, D. A. ir R. J. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – G. A..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Statybų grupė“, D. A. ir R. J. 669 500 Lt skolos (su palūkanomis ir delspinigiais), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, atskirai iš atsakovų D. A. ir R. J. – po 16 068 Lt delspinigių. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. su atsakovu UAB „Statybų grupė“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino šiam atsakovui 500 000 Lt sumą. Paskolos grąžinimas ieškovui buvo užtikrintas trečiajam asmeniui G. A. priklausančio žemės sklypo hipoteka ir atsakovų D. A. bei R. J. laidavimais. Kadangi paskolos gavėjas suėjus paskolos grąžinimo terminui savo įsipareigojimų neįvykdė, atsirado laiduotojų solidarioji atsakomybė. Ieškovo tvirtinimu, atsakovai privalo sumokėti ieškovui paskolos sutartyje numatytas palūkanas (150 000 Lt) ir delspinigius (19 500 Lt). Be to, atsakovai D. A. ir R. J. privalo sumokėti ieškovui laidavimo sutartyje numatytus delspinigius (po 16 068 Lt).

5Atsakovo R. J. atstovas teismo posėdyje prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti trejiems metams.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui R. K. solidariai iš atsakovų BUAB „Statybų grupė“, D. A. ir R. J. 669 500 Lt skolos (su palūkanomis ir delspinigiais), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Atmesdamas atsakovo R. J. atstovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo, teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas trejiems metams pažeistų progingumo ir lygiateisiškumo principus, kadangi paskola ieškovui nėra grąžinama nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas atidėti teismo sprendimą įvykdymą trejiems metams, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atidėti teismo sprendimo įvykdymą trejiems metams. Apeliantas nurodo, kad lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai reikalauja, kad teismai, nagrinėdami bylas, atsižvelgtų ne tik į išieškotojo, bet ir skolininko interesus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios lėmė prievolės grąžinti paskolą pažeidimą, kurių šalys nenumatė. Nei viena iš šalių negalėjo numatyti, kad nekilnojamojo turto rinkos situacija taip smarkiai pablogės. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad teismo spendimo vykdymas apelianto atžvilgiu nesudarys išieškotojui galimybės ankščiau atgauti skolą, o tik didins vykdymo išlaidas. Apelianto turtinė padėtis yra itin sunki, dėl ko nėra galimybės sumokėti ieškovui teismo priteistos sumos. Apeliantas gauna mažą darbo užmokestį, banko sąskaitos yra areštuotos, šeima turi įsipareigojimų bankui. Atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, atsiras galimybė parduoti paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą žemės sklypą ir tokiu būdu bent jau didžioji dalis skolos būtų sumokėta. Priteista skolos suma yra itin didelė, o apeliantas nėra gavęs paskolos sumos, nes tik laidavo už kito atsakovo prievoles.. Tokios didelės sumos nukreipimas išieškojimui iš karto smarkiai pablogins ne tik apelianto, bet ir jo šeimos narių padėtį.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas privalo vertinti ne tik atsakovo, bet ir ieškovo turtinę padėtį, tokiu būdu užtikrinant proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Teismas, svarstydamas klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, įvertino visas aplinkybes, todėl pagrindo naikinti sprendimą šioje dalyje nėra. Teismas įvertino tą faktą, kad ieškovas, 2009 m. suteikdamas 500 000 Lt paskolą, panaudojo visas savo santaupas. Be to, įvertino tą faktą, kad ieškovas yra nedirbantis asmuo, negaunantis jokių pajamų ir negalintis užtikrinti ne minimalių savo ir savo vaikų poreikių tenkinimo, todėl apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

13Apeliantas prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo grindžia savo bloga finansine padėtimi. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matyti, kad apelianto darbo užmokestis yra 409,50 Lt per mėnesį, apeliantas išlaiko sūnų (1999 m. gimimo), turi įsipareigojimų bankui pagal paskolos sutartį. Pažymėtina, kad šių duomenų nepakanka nustatyti, ar apelianto turtinė padėtis yra sunki, nes apeliantas nepateikė teismui duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba duomenų, patvirtinančių, jog tokio turto jis neturi. Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo išsprendimui neturi reikšmės apelianto nurodoma aplinkybė, kad pagrindinės prievolės (paskolos grąžinimo), už kurią jis laidavo, įvykdymas tapo neįmanomas dėl nuo pagrindinio skolininko ir laiduotojų nepriklausančių aplinkybių – nekilnojamojo turto rinkos situacijos pasikeitimo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, atsiras galimybė parduoti paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą žemės sklypą ir tokiu būdu bent didžioji dalis skolos būtų padengta. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie dabartinę ieškovui įkeisto žemės sklypo vertę. Iš VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovo įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta dar 2008 m. liepos 1 d., t. y. prieš pat nekilnojamojo turto rinkos nuosmukį, buvo 176 705 Lt. Be to, kreditoriaus teisė reikalauti, kad solidarusis bendraskolis (apeliantas) įvykdytų turimą solidariąją prievolę nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš jam įkeisto turto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinis skolininkas yra bankrutuojanti įmonė. Teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir paprastai tik iš dalies (nes bankrutuojanti įmonė neturi pakankamai turto visiškai atsiskaityti su kreditoriais), o dėl bankroto procedūrų specifikos atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau. Todėl šiuo atveju taip pat yra labai svarbu atsižvelgti į ieškovo teisėtus interesus ir neatimti iš jo galimybės išsiieškoti teismo priteistą sumą iš solidariųjų bendraskolių – laiduotojų.

14Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo atidėti pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje nėra, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai