Byla 2A-51/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1685-460/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Selkos statyba“ ieškinį atsakovui V. T. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „Selkos statyba“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui V. T., prašydamas priteisti iš atsakovo 64 498,67 Lt žalos atlyginimo.

5Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB ,,Selkos statyba“ iškėlus bankroto bylą, administratorius nustatė, kad buvęs BUAB „Selkos statyba“ direktorius V. T., įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutarčiai, perduodamas bankroto administratoriui turtą, dalies įmonės turto neperdavė. Liko neperduota 52 578,61 Lt vertės trumpalaikio turto ir 11 920 Lt vertės ilgalaikio kilnojamojo turto. Tokiais savo veiksmais atsakovas bankrutuojančiai įmonei padarė 64 498,67 Lt žalą, todėl minėta suma, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 23 punktu, CK 6.263 ir 6.264 straipsnių nuostatomis, turi būti priteista iš atsakovo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovo BUAB „Selkos statyba“ ieškinį patenkino ir iš atsakovo V. T. ieškovui BUAB „Selkos statyba“ priteisė 64 498,67 Lt žalos atlyginimo, valstybei - 1 935 Lt žyminio mokesčio.

8Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad ieškinyje nurodytas turtas buvo sunaudotas ieškovui vykdant statybos darbus objektuose, esančiuose Tauralaukio g. 18, Tauralaukio g. 4 A, Tauralaukio g. 22, Klaipėdoje, kvartaluose „Dvaro slėnis“, „Ringelis“, ir jį administratorius turėjo nurašyti, atsižvelgė į ieškovo pateiktą BUAB „Selkos statyba“ balansą, sudarytą bankroto bylos iškėlimo dieną, ilgalaikio turto sąrašą, trumpalaikio turto inventorizacijos aprašą su fiksuotais likučiais bankroto bylos iškėlimo dienai, darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius ir nustatė, kad 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais darbai nebuvo vykdomi, todėl turtas negalėjo būti naudojamas ir nurašomas. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, teismas pripažino, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui 52 578,61 Lt trumpalaikio turto ir 11 920 Lt ilgalaikio kilnojamojo turto, iš viso – už 64 498,67 Lt, todėl įmonei buvo padaryta žala, kurią pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį privalo atlyginti atsakovas.

9III. Apeliacinio skundo argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

11Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagal kurį absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas bylą išnagrinėti iš esmės parengiamojo teismo posėdžio metu, pažeidė CPK 227 straipsnio 4 dalį, 232 ir 234 straipsnių nuostatas, t. y. dalyvaujantiems byloje asmenims atsakovui ir jo atstovui nepranešė apie teismo posėdžio laiką ir datą, nepriėmė nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės bei išnagrinėjo civilinę bylą atsakovui nedalyvaujant. Tokiu būdu teismas pažeidė atsakovo teisę į gynybą.
  2. Teismas, išnagrinėjęs bylą, neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimas yra be motyvų ir priimtas neištyrus ir neįvertinus byloje pateiktų įrodymų (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 4 p.).
  3. Byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovas veikė nesąžiningai, naudojo BUAB „Selkos statyba“ turtą savo ar trečiųjų asmenų naudai, pasisavino ar iššvaistė.
  4. Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, nesivadovavo CK 6.248 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatomis, nesprendė, kiek yra kaltas atsakovas ir ieškovas (ieškovo administratorius) dėl žalos atsiradimo. Atsakovas buvo nurodęs UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (iki UAB „Jovita“ buvęs administratorius), kad dalis ieškovo turto yra BUAB „Selkos statyba“ statybvietėse, tačiau administruojančios įmonės atstovai į statybvietes, kuriose UAB „Selkos statyba“ vykdė darbus, nevyko ir jose esančio turto neapžiūrėjo, neapskaitė ir neišsivežė. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į administratoriaus nerūpestingumą (kaltę) ir nemažino atsakovo atlygintinų nuostolių dydžio, neatleido atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Be to, atsakovo žiniomis, šios bylos nagrinėjimo metu BUAB „Selkos statyba“ atsakovo nurodytus konteinerius išsivežė, todėl žala dėl jų neperdavimo ieškovui nepriteistina.
  5. Nepagrįstai teismas padarė išvadą, jog jokie darbai 2008 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais nebuvo vykdomi ir trumpalaikis BUAB „Selkos statyba“ turtas negalėjo būti nurašomas. Anot apelianto, ieškovo darbai minėtose statybvietese buvo vykdomi iki 2008 m. liepos mėnesio ir vėliau (ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytos darbuotojų darbo valandos), tačiau jokių nurodytų statybos objektų darbų perdavimo - priėmimo aktų, darbų sąmatų, medžiagų nurašymo aktų, iš kurių būtų matyti kokios buvo suvartotos statybos darbų atlikimo metu medžiagos, ieškovas nepateikė, nors jis buvo įpareigotas juos pateikti. Į bylą pateiktos ieškovo statybinių medžiagų įsigijimo sąskaitos tik patvirtina, kad statybinės medžiagos, dėl kurių praradimo yra kaltinamas apeliantas, buvo sunaudotos statybos darbų metų. Sąskaitose esantys darbų vykdytojų atžymėjimai, kuriuose statybos objektuose yra panaudotos statybinės medžiagos, patvirtina, jog statybos darbai buvo vykdomi.
  6. Ieškovas nepateikė statybinių medžiagų įsigijimo apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, vadinasi jų neapmokėjo, todėl negalima daryti išvados, kad BUAB „Selkos statyba“ patyrė žalą. Nesunaudoto UAB „Selkos statyba“ statybos darbų metu trumpalaikio turto perdavimą bankroto administratoriui patvirtina byloje ieškovo pateikti 2008-10-02, 2008-10-01, 2008-09-30, 2008-09-26, 2008-09-23, 2008-09-16 bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir atsakovo V. T. pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktai.
  7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nebuvo perduota dalis ilgalaikio turto, nes visas ilgalaikis turtas buvo perduotas turto perdavimo-priėmimo aktais.
  8. Ieškovas, įrodinėdamas tai, kad statybinės medžiagos nebuvo sunaudotos statybos darbų metu, pateikė 2008 m. rugpjūčio 25 d. sandėlio apyvartos inventorizacijos žurnalą, tačiau žurnalas yra nepasirašytas jį sudariusių ar inventorizaciją atlikusių asmenų, todėl yra niekinis ir neturi įrodomosios reikšmės.
  9. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktą 2010 m. vasario 19 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, jog dalis reikalaujamų perduoti įrengimų, medžiagų gali būti sunaudotos objektuose, esančiuose Bartų g. 14, Bartų g. 16, Naglio al. 17, Palangoje, bei Tauralaukio g. 19, Klaipėdoje. Anot apelianto, vadovaujant UAB „Selkos statyba“ vadovui direktoriui T. D., minėtuose objektuose ieškovo medžiagos buvo naudojamos neteisėtai. Dėl didelės vertės turto pasisavinimo buvusiam direktoriui T. D. buvo iškelta baudžiamoji byla, šioje byloje buvo pateiktas UAB „Selkos statyba“ ieškinys dėl 1 257 427,86 Lt priteisimo. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo, kuris nurodė, jog dėl padarytos žalos (nuostolių) išieškojimo UAB „Selkos statyba“ kreiptųsi civiline tvarka.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas keistinas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

15Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Selkos statyba“ administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotas asmuo prašė iš atsakovo – buvusio įmonės vadovo V. T. ieškovui priteisti žalą, atsiradusią dėl atsakovo neteisėto neveikimo, kuris pasireiškė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos netinkamu vykdymu.

17Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

18Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.).

19Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu.

20Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (5 b. l.) ieškovui UAB „Selkos statyba“ buvo iškelta bankroto byla, todėl nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovui, kaip UAB „Selkos statyba“ vadovui, atsirado pareiga nedelsiant perduoti bankroto administratoriui turtą (lėšas) ir dokumentus. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovo administratoriaus vertinimu, atsakovas iš įstatymo kylančios pareigos tinkamai nevykdė (liko neperduota dalis trumpalaikio ir ilgalaikio turto), todėl įmonei buvo padaryta žala, kurią privalo atlyginti būtent atsakovas V. T..

21Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,Selkos statyba“ vadovas, iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavė bankroto administratoriui įmonei priklausančio 52 578,61 Lt vertės trumpalaikio turto ir 11 920 Lt vertės ilgalaikio kilnojamojo turto, todėl ieškovui buvo padaryta 64 498,67 Lt dydžio žala, kurią ir priteisė iš atsakovo. Anot apelianto, teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų ir priimtas neištyrus ir neįvertinus byloje surinktų įrodymų.

22Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, tenka reikalavimus bei atsikirtimus reiškiančiai šaliai (CPK 178 str.). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str.). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas konkrečioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Įvertinęs įrodymų visumą, teismas padaro išvadą, ar aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai, laikytinos nustatytomis.

23Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės finansiniais – buhalteriniais dokumentais, nustatė, kad buvęs ieškovo direktorius V. T. UAB „Selkos statyba“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui neperdavė dalies įmonės turto, kuris yra išvardintas UAB „Selkos statyba“ direktoriaus V. T. neperduoto BUAB „Selkos statyba trumpalaikio turto ir ilgalaikio kilnojamojo turto sąrašuose (7, 8 b. l). Dalies turto neperdavimo faktą ieškovas grindžia šiais įrodymais: 2008-08-26 – 2008-12-31 trumpalaikio ir ilgalaikio kilnojamojo turto žiniaraščių kopijomis (9-10 b. l.); bankroto administratoriui neperduoto ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo ir apmokėjimo už įsigytą turtą PVM sąskaitų-faktūrų, banko išrašų kopijomis (67-115 b. l.); atsakovo ir bankroto administratoriaus pasirašytų turto priėmimo-perdavimo aktų, pagal kuriuos atsakovas perdavė administratoriui turtą po bankroto bylos iškėlimo, kopijomis (122-128 b. l.); UAB „Selkos statyba“ balanso, sudaryto bankroto bylos iškėlimo dienai (2008 m. rugpjūčio 25 d.) ir pasirašyto bendrovės direktoriaus, kopija (129 b. l.); trumpalaikio turto inventorizacijos apyrašu (132-133 b. l.); ilgalaikio turto sąrašo bankroto bylos iškėlimo datai (130-131 b. l.); darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2008 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius kopijomis, kuriais įrodinėjama, jog 2008 metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais ieškovas nevykdė darbų, todėl turtas negalėjo būti naudojamas ir nurašomas (134-140 b. l.).

24Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovo BUAB „Selkos statyba“ administratoriaus UAB „Jonvita“ įgalioto asmens paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog 2011 m. lapkričio 24 d.

25V. T. perdavė administratoriui BUAB „Selkos statyba“ priklausančius konteinerius, kurių vertė 5 695,69 Lt. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu iš atsakovo ieškovui priteistą sumą iki 58 802,98 Lt, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas sumažino reikalaujamą priteisti žalos dydį pavėluotai perduotų keturių konteinerių vertės dydžiu, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako tik dėl likusios ginčijamos pirmosios instancijos teismo priteistos sumos pagrįstumo ir teisėtumo.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

27Teisėjų kolegija, ištyrusi nagrinėjamos bylos medžiagą ir įvertinusi apelianto (atsakovo) skundo motyvus, įsitikino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš atsakovo ieškovui priteisė 58 802,98 Lt žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog ieškovo pateikti įrodymai įrodo žalos atsiradimo faktą. Tuo tarpu atsakovas pateiktų įrodymų nenuginčijo.

28Apeliantas, neigdamas trumpalaikio turto neperdavimo faktą, teigia, jog priešingai nei įrodinėja ieškovas, UAB „Selkos statyba“ 2008 metų liepos mėnesį ir vėliau vykdė statybos darbus objektuose, esančiuose Tauralaukio g. 18, Tauralaukio g. 4 A, Tauralaukio g. 22, Klaipėdoje, kvartaluose „Dvaro slėnis“, „Ringelis“. Pasak jo, į bylą pateiktos ieškovo statybinių medžiagų įsigijimo sąskaitos patvirtina, jog statybinės medžiagos, dėl kurių praradimo yra kaltinamas atsakovas, buvo sunaudotos statybos darbų metu. Tai, kad buvo vykdomi statybos darbai, pasak apelianto, patvirtina sąskaitose esantys darbų vykdytojų atžymėjimai, kuriuose statybos objektuose įsigytas turtas yra panaudotas.

29Teisėjų kolegija su tokiomis apelianto išvadomis nesutinka. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kokiuose objektuose turėjo būti naudojamas įsigytas turtas, teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog trumpalaikis turtas, kuris, pasak ieškovo, buvo sunaudotas statybos objektuose, buvo nurašytas. Tai, kad ieškovas nepateikė statybos darbų perdavimo-priėmimo aktų, darbų sąmatų, medžiagų nurašymo aktų, iš kurių būtų galima nustatyti statybos darbų metu suvartotas medžiagas, nesudaro pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, kadangi tokių dokumentų apskritai galėjo nebūti ir todėl ieškovas neturėjo galimybės jų pateikti. Tuo tarpu duomenų, įrodančių, jog minėti dokumentai buvo perduoti administratoriui, atsakovas nepateikė.

30Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovo turimas ir neperduotas trumpalaikis ir ilgalaikis kilnojamasis turtas yra išvardintas 2008-08-26 – 2008-12-31 trumpalaikio ir ilgalaikio kilnojamojo turto žiniaraščiuose (9-10 b. l.), kurių duomenų teisingumo atsakovas nenuginčijo. Apelianto ginčijamo 2008-01-01 – 2008-08-25 sandėlio apyvartos inventorizacijos žurnalo duomenys (132-133 b. l.) atitinka 2008-08-26 – 2008-12-31 trumpalaikio žiniaraščio nenuginčytus duomenis, todėl nėra pagrindo abejoti ir šio dokumento turinio tikrumu, nors jis, kaip nurodo apeliantas, yra nepasirašytas.

31Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad nesant apmokėjimo už UAB „Selkos statyba“ įsigytą trumpalaikį turtą pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, negalima daryti išvados, jog įmonė patyrė žalą 52 578,61 Lt sumai. Kaip jau nustatyta iš 2008-08-26 – 2008-12-31 trumpalaikio turto žiniaraščio ir 2008-01-01 – 2008-08-25 sandėlio apyvartos inventorizacijos žurnalo, visas trumpalaikis turtas, kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui, buvo įtrauktas į įmonės apskaitą. Taigi, sprendžiant ieškovo reikalavimo priteisti 52 578,61 Lt žalos už neperduotą trumpalaikį turtą pagrįstumo klausimą, aplinkybė, ar už konkretų turtą buvo sumokėta, ar ne, teisinės reikšmės neturi, nes įmonės finansiniai-buhalteriniai duomenys patvirtina, jog bankroto bylos iškėlimo dieną tokį turtą įmonė turėjo. Vadinasi, atsakovas, būdamas įmonės vadovas ir vykdydamas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą pareigą, privalėjo perduoti bankroto administratoriui visą bankroto bylos iškėlimo dienai buvusį įmonės turtą. Pažymėtina, kad apelianto pateiktas naujas rašytinis įrodymas – 2011 m. rugsėjo 27 d. raštas su fotonuotraukomis (1621701 b.l.), taip pat neįrodo, jog dalis BUAB „Selkos statyba“ statybinių medžiagų iki 2011 m. lapkričio 24 d. buvo ieškovo buvusiose statybvietėse, nes pagal šiuos duomenis identifikuoti, kam priklauso nuotraukose matomas turtas, neįmanoma. Kaip jau nustatyta, ieškovo bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2012 m. sausio 2 d. paaiškinimu (Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2012 m. sausio 5 d.) pripažino, jog 2011 m. lapkričio 24 d. buvo grąžinti keturi BUAB „Selkos statyba“ priklausantys konteineriai. Tai patvirtino ir pats bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, pasirašydamas 2011 m. rugsėjo 27 d. rašte „Dėl neperimtų BUAB „Selkos statyba“ medžiagų“ (162 b. l.). Kitą turtą, kaip nurodyta BUAB „Selkos statyba“ administratoriaus įgalioto asmens 2012 m. sausio 2 d. paaiškinime, administratorius atsisakė perimti, nes, pasak administratoriaus, gyvenamųjų namų kvartaluose „Dvaro slėnis“ bei „Ringelis“ esančios pavienės statybinės medžiagos nėra įtrauktos į bankrutuojančios įmonės trumpalaikio turto sandėlio apyvartos žurnalą, todėl negali būti laikomas bendrovės turtu. Kaip jau minėta, apelianto pateiktos fotonuotraukos (25-41, 163-170 b. l.) neįrodo, jog jose pavaizduotos statybinės medžiagos priklauso būtent bankrutuojančiai UAB „Selkos statyba“, kadangi jos gali priklausyti tretiesiems asmenims.

32Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog ieškovo pateikti 2008 m. spalio 2 d., 2008 m. spalio 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. rugsėjo 2 d., 2008 m. rugsėjo 16 d. buvusio bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir atsakovo V. T. pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad nesunaudotas UAB „Selkos statyba“ statybos darbų metu trumpalaikis turtas bei ilgalaikis turtas buvo perduoti bankroto administratoriui. Teisėjų kolegija pažymi, jog palyginus UAB „Selkos statyba“ trumpalaikio ir ilgalaikio kilnojamojo turto sąrašuose (7, 8 b. l.) išvardinto turto nurodytus pavadinimus su bankroto administratoriui perduoto pagal perdavimo-priėmimo aktus turto nurodytus pavadinimais (122-128 b. l.), darytina išvada, jog bankroto administratoriui turtas, už kurį prašoma priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nebuvo perduotas. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog neva bankroto administratoriui neperduotas ilgalaikis kilnojamais turtas iš tiesų yra perduotas, tik priėmimo-perdavimo aktuose įvardintas kitaip nei nurodyta ilgalaikio kilnojamojo turto sąraše (8 b. l.). Pažymėtina, kad apeliantas šių savo teiginių nepagrindė jokiais rašytinais įrodymais. Be to, kaip matyti, iš 2008-08-26 – 2008-12-31 trumpalaikio ir ilgalaikio kilnojamojo turto žiniaraščių (9-10 b. l.), skirtingai nei teigia apeliantas, metalinis plaktukas ir atskėlimo plaktukas, grunto tankintuvas ir vibroplokštė yra įvardinti kaip skirtingi daiktai, todėl apelianto teiginiai, jog ir kitas ilgalaikis turtas buvo perduotas bankroto administratoriui, tik kitaip jį įvardijant, nėra pagrįsti. Be to, 2008-08-26 – 2008-12-31 ilgalaikio kilnojamojo turto žiniaraščio duomenys (10 b. l.) atitinka ilgalaikio turto sąrašo (2008 m. rugpjūčio 31 dienai) duomenis (130-131 b. l.), o ilgalaikio turto sąrašą patvirtino pats atsakovas ir UAB „Selkos statybos“ finansininkė.

33Bylos duomenimis taip pat negalima daryti išvados, jog šiuo atveju materialiojo turto trūkumas susidarė ar galėjo susidaryti dėl kitų asmenų kaltės. Apeliantas neįrodė, jog dalis reikalaujamų perduoti įrengimų, medžiagų galėjo būti neteisėtai naudojamos, vadovaujant UAB „Selkos statyba“ vadovui direktoriui T. D.. Prie atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikti duomenys: Klaipėdos apygardos prokuratūros 2007 m. rugpjūčio 9 d. raštas Dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-9-00010-07 (42 b. l.), Klaipėdos apygardos prokuratūrai adresuotas 2007 m. liepos 2 d. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo T. D. (43-46 b. l.), UAB „Selkos statyba“ 2007 m. liepos 24 d. ieškinys atsakovui T. D. baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-00010-07 (47-49 b. l.), neįrodo, jog yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo T. D. pripažintas kaltu neteisėtai pasisavinus UAB „Selkos statyba“ priklausantį turtą. Šie duomenys taip pat nepatvirtina, jog iš ikiteisminio tyrimo stadijos buvo pereita į baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadiją. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl byloje nustatytų aplinkybių negali būti grindžiamas vien atsakovo nuomone, nesant tam tikras faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių duomenų nevertino kaip rašytinių įrodymų, ir dėl jų atskirai nepasisakė, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

34Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ėmęsis tinkamų priemonių išsaugoti ir išsaugojęs įmonės turtą, kurio priklausomybės ieškovui faktą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat į tai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovui buvo perduotas visas turtas, yra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog dalis UAB „Selkos statyba“ trumpalaikio ir ilgalaikio materialaus turto, išvardinto trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašuose (išskyrus 4 konteinerius), po bankroto bylos iškėlimo įmonei nebuvo perduota bankroto administratoriui. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Ieškovas įrodė, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovas, neperdavė bankroto administratoriui dalies UAB „Selkos statyba“ turto, netinkamai įvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą (CK 6.246 str. 1 d.), dėl ko UAB „Selkos statyba“ buvo padaryta žala, todėl atsakovo, kaip buvusio įmonės direktoriaus, kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip jau minėta anksčiau, šią kaltės prezumpciją atsakovas gali paneigti savo kaltės nebuvimu, tačiau duomenų, įrodančių, jog jis bankroto administratoriui perdavė visą įmonės turtą, o administratorius jo nepriėmė tyčia (dėl savo kaltės), atsakovas nepateikė, taip pat neįrodė, kad neperduotas turtas buvo sunaudotas statybų metu ar neteisėtai pasisavintas trečiųjų asmenų, dėl ko negalėjo būti perduotas bankroto administratoriui. Taigi, nėra pagrindo, vien vadovaujantis apelianto subjektyvia nuomone ir nesant objektyvių įrodymų, įrodančių paties bankrutuojančios įmonės administratoriaus kaltę, konstatuoti, jog buvo paneigta atsakovo kaltės prezumpcija. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime necituoja CK 6.248 straipsnio nuostatų, nereiškia, jog teismas apskritai šiame straipsnyje nustatytomis teisės normomis nesivadovavo. Be to, teisėjų kolegija nenustatė, jog buvo priimtas sprendimas, prieštaraujantis minėtam teisiniam reglamentavimui, todėl apelianto argumentai, susiję su CK 6.248 straipsnio taikymu, atmestini, kaip nepagrįsti.

35Teisėjų kolegija nesutinka, jog yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2010 m. rugpjūčio 16 d. 11.00 val. (56 b. l.). Apie parengiamąjį teismo posėdį šalys buvo tinkamai informuotos (58, 59 b. l.). 2010 m. rugpjūčio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovo BUAB „Selkos statyba“ administratoriaus UAB „Jonvita“ įgaliotas asmuo A. G. ir atsakovo atstovas advokatas D. K. (63-64 b. l.), kurie pasirašytinai buvo informuoti, kad kitas parengiamasis teismo posėdis įvyks 2010 m. rugsėjo 14 d. 10.30 val. (65 b. l.). Nors atsakovo atstovas buvo tinkamai informuotas apie kito parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką, tačiau į 2010 m. rugsėjo 14 d. parengiamąjį teismo posėdį nei atsakovas, nei jo atstovas neatvyko ir neinformavo teismo apie nedalyvavimo priežastis (142-143 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šio parengiamojo teismo posėdžio metu žodine protokoline nutartimi nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės, atsakovo atstovui nedalyvaujant, ir civilinę bylą išnagrinėjo vieno teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą priėmė ir paskelbė 2010 m. rugsėjo 21 d. (145-147 b. l.). Taigi, atsakovo atstovui buvo tinkamai pranešta apie 2010 m. rugsėjo 14 d. parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką, tačiau nei atsakovas, nei jo atstovas nurodytu laiku į posėdį neatvyko ir apie neatvykimo priežastis teismo neiformavo, taip pat nebuvo gauta prašymų atidėti civilinės bylos nagrinėjimą ar nagrinėti civilinę bylą parengiamajame posėdyje jiems nedalyvaujant. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovo atstovas (tuo pačiu ir atsakovas) nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Taip pat negalima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę į gynybą, nes atsakovui buvo suteikta galimybė atsikirsti į ieškinyje nurodytus argumentus, pateikiant atsiliepimą į ieškinį, bei dalyvaujant 2010 m. rugpjūčio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai buvo išsiųsti atsakovo atstovui likus vienuolikai dienų iki parengiamojo teismo posėdžio datos (141 b. l.). Todėl atsakovas turėjo galimybę pateikti savo nuomonę dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės ar pateikti juos paneigiančius rašytinius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsakovas taip pat turėjo galimybę pareikšti nuomonę žodžiu 2010 m. rugsėjo 14 d. parengiamajame teismo posėdyje. Tačiau šia įstatymo suteikta teise taip pat nepasinaudojo, neatvykdamas į teismo posėdį.

36Pagal CPK 328 straipsnio nuostatą, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ginčui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Todėl vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atskirai nepriėmė CPK 232 straipsnyje numatytos nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nepaskyrė kitos teismo posėdžio datos, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

37Teisėjų kolegija aukščiau nurodytų motyvų pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ginčo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino ir ištyrė surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismo išvados paremtos neobjektyviu įrodymų vertinimu bei netinkamu įmonės vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymu, atitinkamai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui priteisti ginčijamą 58 802,98 Lt žalos atlyginimo sumą. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad ieškovas savo reikalavimo dydį sumažino 5 695,69 Lt suma ir dėl to nėra ginčo, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas keičiamas, priteistą sumą sumažinant iki 58 802,98 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

38Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas keičiamas, sumažinant priteistą žalos atlyginimo sumą, atitinkamai mažintinas iš atsakovo valstybei priteistinas žyminio mokesčio dydis iki 1 764 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 ir 4 d., 96 str. 1 d.).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

40Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti.

41Šiuo sprendimu iš atsakovo V. T., a. k. ( - ) ieškovui BUAB „Selkos statyba“, į. k. 300079933, adresas – Žemaitės g. 17A-1, Telšiai, priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 58 802,98 Lt (penkiasdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų dviejų litų ir devyniasdešimt aštuonių centų), o priteistą valstybei žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 1 764 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt keturių litų).

42Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „Selkos... 5. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovo BUAB... 8. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad ieškinyje nurodytas turtas buvo... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 11. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas keistinas.... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 15. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 16. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovo bankrutuojančios uždarosios... 17. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 18. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės... 19. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų... 20. Iš bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 m.... 21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,... 22. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis... 23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto administratorius, susipažinęs su... 24. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovo BUAB „Selkos statyba“... 25. V. T. perdavė administratoriui BUAB „Selkos statyba“ priklausančius... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 27. Teisėjų kolegija, ištyrusi nagrinėjamos bylos medžiagą ir įvertinusi... 28. Apeliantas, neigdamas trumpalaikio turto neperdavimo faktą, teigia, jog... 29. Teisėjų kolegija su tokiomis apelianto išvadomis nesutinka. Nagrinėjamu... 30. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo dieną ieškovo turimas ir... 31. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad nesant... 32. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog ieškovo... 33. Bylos duomenimis taip pat negalima daryti išvados, jog šiuo atveju... 34. Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir į tai, kad byloje... 35. Teisėjų kolegija nesutinka, jog yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos... 36. Pagal CPK 328 straipsnio nuostatą, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo... 37. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytų motyvų pagrindu daro išvadą, kad... 38. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas keičiamas, sumažinant... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti.... 41. Šiuo sprendimu iš atsakovo V. T., a. k. ( - ) ieškovui BUAB „Selkos... 42. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį...