Byla 2S-920-467/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja), kolegijos teisėjai

2Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski,

3kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. ir suinteresuoto asmens E. V. atskiruosius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotieji asmenys – Druskininkų savivaldybės 1 notarų biuro notarė J. K. , E. V. , Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

4Kolegija

Nustatė

5Pareiškėja A. V. 2009-10-26 kreipėsi į teismą su skundu ir prašė pripažinti neteisėtu notarės J. K. 2009-10-14 raštu Nr.190 išreikštą atsisakymą įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą kreditorinį reikalavimą (turtinę reikalavimo teisę) pagal paskolos sutartį (paskolos suma 650000 Lt), sudarytą ir pasirašytą 2008-07-12 tarp J.E. P. ir E. V. , ir įpareigoti notarę J. K. atlikti notarinį veiksmą – išduoti A. V. paveldėjimo teisės liudijimą, į paveldėjimo teisės liudijimą įtraukiant kreditorinį reikalavimą pagal paskolos sutartį, 2008-07-12 sudarytą tarp J. E. P. ir E. V. . Nurodė, kad ji 2009-07-24 Druskininkų savivaldybės 1-e notarų biure priėmė palikimą po testatorės J. E. P. mirties. Paveldėjimo byla užvesta, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėja notarei pateikė prašymą įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą kreditorinį reikalavimą pagal 2008-07-12 paskolos sutartį, sudarytą tarp J. E. P. ir E. V. . Notarė paskolos sutartį į paveldėjimo teisės liudijimą įtraukti atsisakė, motyvuodama tuo, kad ši sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka ir gali būti netikra. Suinteresuotas asmuo E. V. su skundu sutiko ir prašė skundą tenkinti - pripažinti neteisėtu notarės J. K. 2009-10-14 raštu Nr.190 išreikštą atsisakymą įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą kreditorinį reikalavimą (turtinę reikalavimo teisę) pagal paskolos sutartį (paskolos suma 650000 Lt), sudarytą ir pasirašytą 2008-07-12 tarp J. E. P. ir E. V. , ir įpareigoti notarę J. K. atlikti notarinį veiksmą – išduoti A. V. paveldėjimo teisės liudijimą, į paveldėjimo teisės liudijimą įtraukiant kreditorinį reikalavimą pagal 2008-07-12 paskolos sutartį, sudarytą tarp J. E. P. ir E. V. . Nurodė, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu nekviesti. Nurodė, kad į bylą įtraukta nepagrįstai, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamojoje byloje, o priimtas sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė pranešti Druskininkų miesto apylinkės vyr. prokurorui apie, tai, kad nagrinėjant bylą teisme pagal pareiškėjos A. V. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotieji asmenys - Druskininkų savivaldybės 1-o notarų biuro notarė J. K. , E. V. , Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, paaiškėjo dalyvaujančių byloje asmenų – pareiškėjos A. V. , suinteresuoto asmens E. V. ir mirusiosios testatorės Julijos E. P. veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje arba 220 straipsnio 2 dalyje požymių, ir bylą sustabdė iki įsiteisės prokuroro ar teismo sprendimas, atlikus ikiteisminį tyrimą ar išnagrinėjus bylą teisme. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neteikia reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo galiojančia, bet teikia prašymą pripažinti neteisėtu notarės atsisakymą įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą kreditorinį reikalavimą pagal paskolos sutartį ir įpareigoti notarę atlikti tokį veiksmą. Teismas laikė, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens veiksmuose yra pinigų plovimo požymių, atsižvelgiant į kriterijus, kai sandoris laikomas įtartinu, kadangi kliento dovanojimas arba skolinimas grynais pinigais (ne pavedimu) 500000 Lt ir daugiau, klientas atlieka nebūdingus jo amžiui sandorius (testatorei buvo 81 metai), taip pat egzistuoja nerealus paskolos grąžinimo terminas (10 metų ir daugiau). Teismas vertino, kad pareiškėja, būdama skolininko motina, tikėtinai gali atsisakyti teikti reikalavimą įvykdyti sutartį ir tuo pačiu bus legalizuota 650000 Lt suma. Teismas padarė išvadą, kad notarė pagrįstai sprendė, jog paskolos sutarties teisėtumas kelia abejonių, tuo labiau, kai didelė pinigų suma skolinama tarp artimų giminaičių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateikti dokumentai ir juose įrašytos sumos nėra ir negali būti laikomos įrodymais, jog testatorė deklaravimo dieną turėjo grynais 420000 Lt, o suinteresuotas asmuo atitinkamai faktiškai iš testatorės gavo grynais 650000 Lt, kadangi nepateikti dokumentai apie deklaruoto turto (pinigų) įsigijimo šaltinius. Teismas laikė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo ir nepagrindžia J.E. P. konkrečių sumų įsigijimo šaltinio. Paskolos sutartyje J.E. P. neatlygintinai perduota paskolos gavėjui suinteresuotam asmeniui E. V. pinigų suma neatitinka byloje ištirtų aplinkybių bei nėra protinga ir sąžininga, kadangi pagal byloje esančius duomenis tokia pinigine suma J.E. P. 2008-07-12 dieną nedisponavo. Niekam neginčijant sandorio pagrįstumo, teismas nesvarstė, ar sandoris pagrįstas ir teisėtas, tačiau teismui kilo abejonių dėl J.E. P. veiksnumo, nes jos sveikatos būklė sandorio sudarymo metu buvo bloga. Teismas padarė išvadą, kad nustatyti nuskalstamos veikos (ar veikų) buvimo ar nebuvimo fakto civilinio proceso priemonės nėra pakankamos, tam reikalinga atlikti papildomą tyrimą pagal BPK taisykles. Atskiruoju skundu pareiškėja A. V. prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti teismui spręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas, nesiaiškinęs, ar bylos sustabdymas yra pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, pateikdamas neaiškius ir nepagrįstus motyvus dėl bylos sustabdymo, netinkamai pritaikė ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, CPK 2 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 164 straipsnio normas, 265 straipsnio 2 dalies normas ir dėl to neteisingai nusprendė sustabdyti bylą. Teismas nutartyje nenurodė apie teismo minimų aplinkybių ryšį su nagrinėjama byla, nenurodė, kodėl negalima nagrinėti pareiškėjos skundo iki įsiteisės prokuroro ar teismo sprendimas. Teismas nevertino, ar pareiškėjos ginčijamas notarės atsisakymas jos nurodytais pagrindais yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu nėra jokio priežastinio ryšio tarp nežinomo prokuroro ar teismo sprendimo, atlikus ikiteisminį tyrimą ar išnagrinėjus bylą teisme, ir taip pat nėra šios bylos sustabdymo sąlygos, numatytos CPK 164 straipsnio 4 punkte. CPK taip pat nenumato atvejų, kad teismui, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, būtų galima peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Teismui, nagrinėjant bylą, kilo ne įrodymų pakankamumo, bet jų vertinimo klausimas (CPK 185 str.). Byloje pagal pateiktus įrodymus ją galima buvo išnagrinėti iš esmės ir nestabdant. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. V. prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti spręsti Druskininkų miesto apylinkės teismui iš esmės. Nurodė, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus: neaišku, kokiu pagrindu išreikalavo duomenis tik apie testatorės gautas pajamas per pastaruosius 10 metų, nevertino, jog testatorė 2005 m. deklaravo turimas 420000 Lt pinigines lėšas 2003-12-31 dieną, taip pat testatorės veiklos, iš kurios ji gavo pajamas. Teismo išreikalauti įrodymai nevisiškai pagrindžia teismo nurodytas aplinkybes, todėl turi būti atmesti. Slaugos pažyma ir Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymas pagrindžia, kad tuo metu testatorė dėl savo amžiaus turėjo teisę gauti pašalpą. Nėra jokių duomenų, kad testatorė buvo neveiksni. Teismas nepakankamai išanalizavo Šalpos išmokų įstatymą ir Išmokų nuostatus bei kitus teisės aktus, susijusius su išmokų skyrimu, kadangi šalpos išmoka skiriama nepriklausomai nuo turto ir pajamų. Teismas taip pat nevertino faktinių aplinkybių, susiklosčiusių paskolos sandorio sudarymo metu ir patvirtinančių jų realumą. Teismas, laikydamas 10 metų paskolos grąžinimo terminą neprotingu ir nerealiu, nevertino aplinkybės, kad šiuo metu suinteresuoto asmens turimos iš banko gautos paskolos grąžinimo terminas numatytas iki 2042 metų. Teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, pažeidė bylos nagrinėjimo dalyko apimtį ir įrodinėjimo pareigą nustatančias teisės normas. Teismas pažeidė senaties terminus, kadangi testatorė savo pajamas deklaravo iki 2003-12-31, todėl senaties terminas baigėsi 2008-12-31 (LR Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d.). Teismas, priimdamas nutartį, rėmėsi „Valstybės žiniose“ nepaskelbtais teisės aktais, o Notarų rūmų prezidiumo nutarimas yra priimtas vėliau, nei buvo sudaryta paskolos sutartis.

6Atskirieji skundai tenkintini.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Civilinės bylos sustabdymo pagrindai yra numatyti CPK I dalies XII skyriaus II skirsnyje. Civilinio proceso įstatymas išskiria fakultatyvinį, kai, esant dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimui arba netgi jo neesant, teismui paliekama teisė spręsti, ar yra būtinybė sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 str.), ir privalomąjį bylos sustabdymą, kai esant tam tikroms aplinkybėms, teismui kyla pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimą sustabdo, remdamasis sustabdymo pagrindu, numatytu CPK 164 straipsnio 4 punkte bei 300 straipsnyje. Apeliantai, skųsdami šią teismo nutartį, tvirtina, jog teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pažeidė civilinio proceso principus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantams.

9CPK 164 straipsnyje įtvirtintas neprivalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra neišsamus (šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina). Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t.y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008, išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Analogiškos nuostatos yra formuojamos ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse (pvz., 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-573/2009 ir kt.).

10Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą motyvavo tuo, kad, nagrinėjant bylą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, dalyvaujančių byloje asmenų veiksmuose paaiškėjo nusikaltimo požymių, apie ką būtina pranešti prokurorui, nes nustatyti nusikalstamos veikos (ar veikų) buvimo ar nebuvimo faktą civilinio proceso priemonės nėra pakankamos, tam reikalinga atlikti papildomą tyrimą pagal BPK taisykles. Teismas laikė, kad pagal pateiktus ir surinktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės, todėl bylos nagrinėjimas sustabdytinas iki įsiteisės prokuroro ar teismo sprendimas, atlikus ikiteisminį tyrimą ar išnagrinėjus bylą teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepakankami bylai sustabdyti, kadangi teismas nusprendė sustabdyti bylą tik formaliai remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, tačiau neišanalizavęs konkrečios nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos ir neįvertinęs bylos sustabdymo padarinių. Teismas atsižvelgė tik į tai, jog pareiškėja neteikia reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, bet reiškia prašymą pripažinti neteisėtu notarės atsisakymą įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą kreditorinį reikalavimą pagal paskolos sutartį. Teismas, pasiremdamas prielaidomis, suabejojo, ar J.E. P. galėjo disponuoti sandoryje nurodyta didele grynųjų pinigų suma ir ar dėl sveikatos būklės galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tačiau teismas nesiaiškino, ar bylos sustabdymas nepagrįstai neužvilkins bylos proceso ir kartu nesuvaržys byloje dalyvaujančių asmenų teisių į tinkamą bylos išnagrinėjimą, nes proceso koncentruotumo principas reikalauja bylą išnagrinėti per trumpiausią terminą (CPK 2 ir 7 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.).

11Pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą bylą, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, nors iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas jau turi nuomonę dėl bylos esmės, nes vertina skundžiamą notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą bei pasisako nagrinėjamu klausimu iš esmės (vertina atitinkamus įrodymus). Dėl to nesuprantamas teismo motyvas, kad pagal pateiktus ir surinktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės, o reikia ją stabdyti iki įsiteisės prokuroro ar teismo sprendimas, atlikus ikiteisminį tyrimą ar išnagrinėjus bylą teisme. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, jog teismui yra kilusi ne įrodymų pakankamumo, o įrodymų vertinimo problema.

12Pažymėtina, jog laikinai atidėti procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimą (sustabdyti bylą fakultatyviniu CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu) galima tik konstatavus aplinkybes, turinčias prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, t.y. kad bus nustatyta faktų, kurie iš naujo nebus įrodinėjami nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tačiau iš apskųstosios nutarties turinio matyti, kad teismas konkrečiu atveju nieko nepasisakė apie jo nurodytų aplinkybių ryšį su nagrinėjama byla. Atvirkščiai, kaip iš esmės teisingai atskiruosiuose skunduose nurodo apeliantai, teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Skundu, paduotu ypatingosios teisenos tvarka, pareiškėja A. V. prašė pripažinti neteisėtu notarės 2009-10-14 raštu Nr.190 išreikštą atsisakymą įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą kreditorinį reikalavimą pagal paskolos sutartį ir įpareigoti notarę atlikti atitinkamą notarinį veiksmą. Teismas šioje byloje ir turi įvertinti, ar notarės atsisakymas minėtame rašte nurodytais pagrindais (notarės atsisakymas siejamas su tuo, kad paskolos sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka ir gali būti netikra, dėl to reikia, jog būtų teismo nutartis, kad sutartį pasirašė sutartyje įvardinti asmenys ir paskolos sutartis pripažinta galiojančia – b.l. 4) yra teisėtas ar ne. Akivaizdu, jog tokiam teismo vertinimui šiuo metu nėra kliūtis menamas prokuroro ar teismo sprendimas, nes teismas iš esmės pripažino, jog paskolos sutartis atitinka įstatymą (CK 6.871 str.) ir ji nėra ginčijama.

13Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pakankamo pagrindo bylai sustabdyti, jo buvimo nepatvirtina ir atskirųjų skundų argumentai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla sustabdyta, naikintina ir byla grąžinta nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 320 str., 329 str. 1 d.), neesant būtinumo bylą stabdyti, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą (CPK 2 ir 7 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Toks sprendimas neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui, paaiškėjus dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, apie pranešti prokurorui (CPK 300 str. 1 d.), tačiau toks pranešimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas stabdyti civilinę bylą.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai