Byla 2A-1126-513/2018
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. A. K., R. K. ir G. O. Š. ieškinį atsakovams V. G., R. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovės patikslintu ieškiniu prašė leisti iš joms ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto, adresu ( - ), Palanga, be atsakovų sutikimo atidalyti nekilnojamojo turto dalis pagal architektės R. N. projektavimo įmonės „Augvira“ parengtą nekilnojamojo turto vieneto padalijimo projektinį pasiūlymą ir priteisti atidalijamo turto dalis taip: ieškovei G. O. Š. – ūkinis pastatas, ieškovėms A. A. K. ir R. K. – butas Nr. 1, o atsakovams – butas Nr. 2, kuriuos pagal projektinį pasiūlymą numatyta suformuoti gyvenamajame name. Nustatyti, kad šių atidalijamų turto dalių savininkai bendrai naudojasi gyvenamojo namo rūsiu, į kurį ateina vandens ir nuotekų įvadai. Taip pat prašo pagal UAB „Gelmora“ 2016-12-28 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, priskiriant atidalijamo turto dalims asmeniniam naudojimuisi šias sklypo dalis: ūkiniam pastatui – 238 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C, gyvenamajame name formuojamam butui Nr. 1 – 238 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą B, gyvenamajame name formuojamam butui Nr. 2 – 238 kv. m ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą A, nustatyti, kad bendraturčiai bendrai naudojasi servitutiniu įvažiavimu, kuris plane pažymėtas D; nustatyti, kad ūkinio pastato savininkas turi teisę gavęs reikalingus atitinkamų institucijų leidimus be kitų bendraturčių sutikimo savo lėšomis pakeisti jo paskirtį ir pertvarkyti jį savo nuožiūra, kaip nesudėtingą statinį rekonstruodamas iki 80 kv. m, o esant galimybei rekonstruodamas į gyvenamąjį namą, neviršydamas bendruoju ar specialiuoju planu nustatytų užstatymo procentų, intensyvumo ir kitų reikalavimų; nustatyti, kad bendraturtis, kuriam asmeniniam naudojimui priskirta žemės sklypo dalis, pažymėta raide A, turi teisę gavęs reikalingus kompetentingų institucijų leidimus be kitų bendraturčių sutikimo savo lėšomis formuoti atskirą įvažiavimą į šią dalį; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę gavęs reikalingus kompetentingų tarnybų leidimus be kitų bendraturčių sutikimo savo lėšomis įrengti atskirą vandens, dujų ir elektros apskaitą savo turto daliai, atidalytai pagal projektinį pasiūlymą.

82.

9Ieškovės nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-515-01/2004 patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo nustatyta bendraturčių naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir ūkiniu pastatu tvarka, 2005-10-14 bendraturčiai sudarė notaro patvirtintą susitarimą dėl mokėjimo už komunalines paslaugas tvarkos, tačiau tarp bendraturčių kyla konfliktų dėl mokesčių ir naudojimosi tvarkos. Teigia, jog projektinis pasiūlymas, pagal kurio sprendinius prašo atidalyti turtą, parengtas taip, kad užtikrintų visišką patalpų atidalijimą, nustačius naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką mažiausiomis sąnaudomis būtų galima suformuoti tris atskirus daiktus, kurie galėtų būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, jog butai Nr. 1 ir Nr. 2 būtų atskiriami panaikinant dvejas duris pirmajame aukšte ir trejas duris antrajame aukšte, įrengiant tarp formuojamų objektų teisės aktais reikalaujamo lygio garso izoliaciją. Buto Nr. 2 funkcionavimui nereikėtų daryti jokių pertvarkymų, o bute Nr. 1 reikėtų įrengti atskirą sanitarinį mazgą, laiptus į antrąjį aukštą, pirmajame aukšte duris į kambarį Nr. 4, o antrajame aukšte duris į kambarius Nr. 7 ir Nr. 8. Suformavus šiuos du butus, jų savininkai turėtų atskirus įėjimus į savo dalis, neliktų jokių bendrai naudojamų gyvenamojo namo dalių, išskyrus rūsį.

103.

11Atsakovas V. G.atsiliepimu sutiko, kad turtas turi būti atidalytas, tačiau nesutiko su ieškovių siūloma nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schema bei siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Nurodė, jog ieškovių pateiktame projektiniame pasiūlyme namas yra dalijamas pusiau kertant jį plokštuma rytų–vakarų kryptimi, tačiau, atsakovo nuomone, toks namo padalijimas yra nelogiškas, neracionalus, techniškai sunkiai įgyvendinamas, brangus, keliantis bendraturčiams dar daugiau rūpesčių ir nesutarimų, akivaizdžiai mažinantis buto Nr. 1 plotą, nes jame būtų įrengti laiptai į antrą aukštą bei sanitarinis mazgas, o tam reikėtų įrengti dar vieną rūsį, nes dabartinio rūsio pietinė siena yra pertvaros tarp kambario 1-3 ir vonios patalpos 1-5 vertikali tąsa. Teigia, jog ieškovės nutyli apie galimą terasos įrengimą virš G. O. Š. naudojamos verandos, o tai padidintų naudingąjį plotą bute Nr. 1. Mano, kad gyvenamojo namo padalijimas vertikalia plokštuma nėra priimtinas dėl insoliacijos, nes gyvenamojo namo dalis, schemoje žymima skaičiumi Nr. 2, yra šiaurės pusėje. Jei buto Nr. 1 savininkėmis taptų ieškovės, joms atitektų atsakovo lėšomis apšiltinta namo dalis, nepriimtina ir tai, kad patalpas jungtų viena šildymo sistema. Jeigu jis pasirinktų butą Nr. 1, jam būtų skirta sklypo dalis, pažymėta indeksu B, ir įvažiuoti automobiliu į savo sklypo dalį turėtų galimybę tik servitutine D dalimi, kuri yra per siaura net lengvajam automobiliui. Siūlo namą padalyti skaidant jį horizontalia plokštuma į pirmąjį ir antrąjį aukštus, jam priteisti pirmąjį namo aukštą, ieškovėms – antrąjį ir ūkinį pastatą, nustatyti pagal jo pasiūlymą pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarką.

124.

13Atsakovė R. G. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su atsakovo V. G. pasiūlytu namo atidalijimo būdu bei žemės sklypo naudojimosi tvarka.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovių patikslintas ieškinys patenkintas visiškai.

186.

19Tenkindamas patikslintą ieškinį teismas nurodė, jog siūlomas atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Pagal siūlomą atidalijimo schemą ieškovė G. O. Š. netenka galimybės naudotis gyvenamojo namo patalpomis, nes jai asmeninėn nuosavybėn priskiriamas ūkinis pastatas, ieškovės A. A. K. ir atsakovo V. G. naudotos patalpos yra priešingose pastato pirmo ir antro aukšto pusėse, todėl dalijant namą ieškovių arba atsakovo siūlomu būdu negalima išlaikyti 2004 metais taikos sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos. Teismas konstatavo, kad ieškovės įrodė, jog, atidalijus turtą pagal jų siūlomą projektą, kiekvieną atidalytą dalį bus galima naudoti kaip atskirą daiktą pagal patalpų paskirtį, ieškovių siūlomas atidalijimo variantas yra pats priimtiniausias, techniškai pagal ieškovių siūlomą variantą namą padalyti į idealiąsias dalis atitinkančius butus neįmanoma, tačiau ieškovės neprašo kompensacijos ir sutinka, kad joms būtų atidalytas mažesnio ploto butas.

207.

21Teismas, atmesdamas atsakovo siūlomą būdą, nustatė, kad namas yra medinis, medine perdanga, senos statybos, perdanga nepakankamai tvirta, kad būtų galima antrame aukšte įrengti būtinus sanitarinius mazgus, todėl be didelių išlaidų, nepažeidžiant bendraturčių interesų ir nesukeliant žalos pačiam namui, antrąjį aukštą pritaikyti gyvenimui neįmanoma. Teismas konstatavo, jog, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali būti formuojama kaip patalpa tik tuo atveju, jeigu yra įrengta ir aukščiausioje vietoje yra ne žemesnė kaip 2 metrai, o žemiausioje vietoje ne žemesnė kaip 1,6 metro. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pastogė šių aukščio reikalavimų neatitinka, todėl negali būti formuojama kaip pastogės patalpa STR 2.02.09:2005 požiūriu.

228.

23Remdamasis architektės paaiškinimais teismas kaip nepagrįstas atmetė ir kitas atsakovo pastabas dėl siūlomo atidalijimo projekto. Teismas nustatė, jog žala namui nebus padaryta įrengiant lengvos konstrukcijos laiptus, nėra būtinybės įrengti antrą rūsį, nes rūsyje jau yra padarytas bendras vandentiekio įvadas į namą, todėl atskiros kiekvienam butui vandens apskaitos įrengimui reikėtų praardyti tik nedidelę namo sienos ir grindų dalį. Atidalijimo būdas parinktas išnaudojant esamą namo konstrukciją – pertvarą, plane pažymėtą ašimi CC, kuri leidžia namą be žalos jo paskirčiai ir didelių išlaidų padalyti į du butus. Taip pat nustatyta, kad namas nėra tiksliai orientuotas šiaurės–pietų kryptimi, be to, namo langai skirtingose pusėse ir insoliacija yra pakankama.

249.

25Tenkindamas ieškovių reikalavimus dėl turto atidalijimo ir siekdamas, kad ateityje tarp šalių nekiltų papildomų ginčų realiai įgyvendinant turto atidalijimą, teismas tekino ir išvestinius ieškovių reikalavimus dėl ūkinio pastato savininko teisės, gavus reikalingus atitinkamų institucijų leidimus, be kitų bendraturčių sutikimo savo lėšomis pakeisti jo paskirtį ir pertvarkyti jį savo nuožiūra kaip nesudėtingą statinį rekonstruojant iki 80 kv. m, o esant galimybei į gyvenamąjį namą neviršijant bendruoju ar specialiuoju planu nustatytų užstatymo intensyvumo ir kitų reikalavimų. Taip pat teismas tenkino ir ieškinio reikalavimą, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę gavęs reikalingus kompetentingų tarnybų leidimus be kitų bendraturčių sutikimo savo lėšomis įrengti atskirą vandens, dujų ir elektros apskaitą savo turto daliai, atidalytai pagal projektinį pasiūlymą.

2610.

27Teismas konstatavo, jog pagrįstas ieškovių siūlymas žemės sklypą padalyti į tris dalis pagal UAB „Gelmora“ 2016-12-28 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Teismas vertino, jog nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje yra įgyvendinta, patogi visiems bendraturčiams ir užtikrina jiems galimybę naudoti turimą žemės sklypą ir pastatus, gauti maksimalią naudą, kad nekiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms ir kad žemės sklypas bei pastatai būtų naudojami racionaliai, efektyviai ir patogiai. Teismas iš dalies sutiko, kad trims atskiriems nekilnojamojo turto vienetams suformatuotas įvažiavimas gali būti nepakankamas, tačiau nustatė, kad plane pažymėto A sklypo naudotojas turi galimybę suformuoti atskirą įvažiavimą į savo naudojamą dalį. Siekdamas išvengti galimų ginčų teismas tenkino ieškinio reikalavimą, kad bendraturtis, kuriam asmeniniam naudojimui priskirta žemės sklypo dalis, pažymėta A, turi teisę gavęs reikalingus kompetentingų institucijų leidimus be kitų bendraturčių sutikimo savo lėšomis formuoti atskirą įvažiavimą į šią dalį.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

2911.

30Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) V. G. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą ir ieškovių ieškinį atmesti.

3112.

32Atsakovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose, netinkamai įvertinti byloje pateikti įrodymai, neatsižvelgta į teismo patvirtintos šalių taikos sutarties nuostatas, remtasi išimtinai ieškovių pozicija. Argumentuoja, jog teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra galiojanti, nepanaikinta, todėl palikus galioti ir ginčijamą sprendimą susidarytų situacija, kad vienu metu galiotų du iš esmės skirtingai šalių teises ir interesus į gyvenamojo namo patalpas reguliuojantys teismo sprendimai.

3313.

34Apeliantas teigia, jog sutiko su ieškovių siūlymu, kad būtų nustatyta ne naudojimosi namu tvarka, o įgyvendintas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutiko su siūloma gyvenamojo namo atidalijimo schema ir siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka dėl to, kad gyvenamojo namo pastogė yra neįrengta ir neregistruota kaip atskiras turtinis vienetas ir neįtraukta kaip atidalytina gyvenamojo namo dalis, t. y. ieškiniu pateiktas reikalavimas atidalyti tik dalį gyvenamojo namo iškraipant faktinį atidalytino kiekvienam bendraturčiui gyvenamojo namo ploto santykį ir sudarant prielaidas naujiems bendraturčių ginčams ateityje; ūkinio pastato pastogė yra įrengta, tačiau neregistruota kaip atskiras turtinis vienetas ir nenurodyta kaip atidalytina ūkinio pastato dalis; žemės sklypo atidalijimas pasiūlytas taip, kad tas bendraturtis, kuris naudotųsi A pažymėta sklypo dalimi, negalės naudotis bendru įvažiavimu D, nes jis yra per siauras automobiliui, be to, automobiliu patekti į sklypo A dalies rytinę pusę reikėtų tik važiuojant siauru įvažiavimo D tarpu ir siauru taku, einančiu tarp namo šiaurinės sienos ir ( - ) gatvės, kuriame telpa tik dviratis.

3514.

36Apeliantas argumentuoja, kad ieškovės nepateikė projekto, kuriame būtų nurodyti konkretūs namo atidalijimo ir rekonstravimo į dvibutį sprendiniai, nors, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Be to, pateiktame projekte nė viename bute nenumatytos valgio gaminimo vietos ir langų įrengimas, o schemoje patalpa 2-2 pažymėta kaip gyvenamoji (kambarys), nors iš tikrųjų yra negyvenamoji (virtuvė), kaip ir patalpa 2-5 (koridorius). Teigia, jog pirmosios instancijos teismas jam atidalijo tik vieną gyvenamąją patalpą, o ieškovėms net tris. Taip pat, atsakovo teigimu, „Augviros“ rengtoje schemoje gyvenamojo namo patalpų plotai ir išorinių gyvenamojo namo sienų matmenys neatitinka patalpų vidaus eksplikacijoje ir seniau rengtuose brėžiniuose nurodytų matmenų ir patalpų plotų ir šiaurinėje pusėje yra padidinti, o pietinėje sumažinti. Mano, kad teismo sprendimas laikytinas sąlyginiu, o tai neleidžiama pagal CPK 267 straipsnį, nes esant dalijamo daikto plotų skirtumams formuojant naujus nekilnojamuosius daiktus reikės atlikti kadastrinius matavimus. Be to, teismas nepagrįstai paneigė aplinkybę, kad dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalijamo ploto sudaro pastogė, todėl atidalijus tik dalį turto liktų bendro naudojimo patalpos (palėpė) ir likus nepadalytoms patalpoms nebūtų pasiekiamas CK 4.80 straipsnyje įtvirtinto atidalijimo instituto rezultatas.

3715.

38Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, leisdamas bendraturčiams be kitų bendraturčių sutikimo atlikti nežinomus atidalijamo namo ir ūkinio pastato rekonstravimo darbus, paneigė Statybos įstatymu įtvirtintą bendraturčio sutikimo konkretiems rekonstrukcijos darbams atlikti gavimo imperatyvą ir sudarė prielaidas tolesniems ginčams dėl atidalijimui būtinų darbų pobūdžio, kainos ir atlikimo laiko.

3916.

40Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės A. A. K., R.K. ir G. O. Š. prašo jo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

4117.

42Ieškovės pažymi, jog visas tris dalijamo turto dalis vertina kaip lygiavertes, todėl sutinka, kad atsakovui būtų priteista bet kuri dalijamo turto dalis, jeigu jis nesutinka su priteista dalimi.

4318.

44Dėl apelianto teiginių, jog yra galiojanti teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka, nurodo, jog ginčijamu teismo sprendimu turtas atidalytas, t. y. pasibaigus bendram turtui, nustoja galioti ir naudojimosi tvarka, nes nebelieka objekto – bendro turto, kuriam ši tvarka taikoma.

4519.

46Ieškovių teigimu, nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato pastogės nėra įrengtos, stogas neapšiltintas, jos nepritaikytos gyvenimui ir nėra suformuotos ir įregistruotos kaip turtiniai vienetai. Pastogės yra konstrukcinės namo dalys, bendrojo naudojimo erdvė ir nėra dalijamos. Jos neegzistuoja kaip civilinės apyvartos objektai, todėl nėra kliūtis atidalyti turtą. Teigia, jog tik gyvenamąjį namą padalijus dviem savininkams (atskyrus į du butus) bus galima spręsti dėl pastogės padalijimo. Taip pat ir ūkinio namo pastogė šiuo metu yra bendrojo naudojimo patalpa, o po turto atidalijimo taps ūkinio pastato savininko nuosavybe. Dėl įvažiavimo į sklypo dalį, pažymėtą raide A, ieškovių teigimu, problemų nebūtų, nes sklypo dalies A naudotojai turėtų galimybę formuoti atskirą įvažiavimą į šią sklypo dalį. Dėl sklype esančio ir įvažiuoti trukdančio medžio nurodo, jog yra galimybė jį nukirsti, tokį norą buvo pareiškęs ir atsakovas, kurio pateiktoje naudojimosi žemės sklypu schemoje iš viso nėra jokio įvažiavimo. Mano, kad atsakovas dirbtinai kelia kliūtis ir trukdo išspręsti susidariusią situaciją. Tai patvirtina ir atsakovo pozicija, kad jam būtų atidalytas gyvenamojo namo pirmas aukštas, o ieškovėms – akivaizdžiai mažesnės vertės neįrengta mansarda.

4720.

48Ieškovės pažymi, kad su ieškiniu pateiktos nekilnojamojo turto objekto padalijimo schemos / projektinio pasiūlymo tikslas yra pagrįsti, įrodyti turto dalių atidalijimo galimybę, o ne pateikti tikslius patalpų, kurios bus įrengtos ateityje, sprendinius ar institucijų patvirtintus projektus. Teigia, jog atidalijus turto dalis jų savininkai galės parengti ir kitokius savo dalių pertvarkymo projektus, todėl mano, kad atsakovo teiginiai dėl nenumatytų virtuvės patalpų, langų ir pan. nepagrįsti. Nurodo, jog atidalijant turtą yra aktuali dabartinė faktinė situacija, t. y. šiuo metu esantys plotai, o nurodyti būsimų butų plotai yra tik orientaciniai. Aukšte bute Nr. 2 yra numatyti du kambariai, iš kurių viename turės būti įrengta virtuvė (arba naudojama jau esama), o butui Nr. 1 numatyti du kambariai, iš kurių viename turės būti įrengta virtuvė ir laiptai į mansardinį aukštą, turės būti neapšiltinta žiemą gyventi netinkama veranda. Mansardiniame aukšte butui Nr. 2 numatyti 3 kambariai, butui Nr. 1 numatyti 2 kambariai, šioje dalyje reikės įrengti laiptus. Nesutinka ir su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas suteikė atidalijamo turto dalių savininkams teisę be kitų bendraturčių sutikimo atlikti kiekvienam bendraturčiui nežinomus konkrečius atidalijamo namo ir ūkinio pastato rekonstravimo darbus. Teigia, kad darbai, kuriuos reikės atlikti atidalijant turto dalis, ieškinyje yra aiškiai nurodyti, atidalijimas nereikalauja kapitalinių pertvarkymų.

4921.

50Ieškovės pažymi, jog teismo sprendimas nėra sąlyginis, juo yra padalytas ne būsimas, o egzistuojantis turtas, kurio dalis teismas identifikavo pagal UAB „Augvira“ projektinį pasiūlymą, pagrindžiantį tokią turto dalių atidalijimo galimybę, t. y. įrodantį, kad taip atidalijus turto dalis jos galės būti naudojamos kaip atskirti daiktai. Pagal projektinį pasiūlymą yra aišku, kokios esamo turto dalys atidalijamos, kur jos yra ir kokios yra jų ribos.

5122.

52Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. G. sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Teigia, jog atsakovas V. G. pateikė net kelis atidalijimo variantus, tačiau teismas jų nesvarstė, taip paneigdamas šalių rungimosi principą. Argumentuoja, jog ieškovių pateiktas projektas negalėjo būti svarstomas, nes jame nenurodytos palėpės, ieškovės pretenduoja į atsakovų naudojamą ir jų lėšomis pagerintą kambarį, pažymėtą indeksu 1-2, todėl už jo pagerinimą ieškovės turi sumokėti arba šio kambario atsisakyti. Pažymi, kad ji serga ir jai būtina patalpa pietinėje pusėje, o namo pietinė ir šiaurinė pusės nėra lygiavertės. Teigia, jog iš teismo sprendimo neaišku, kaip bus organizuota bendrų patalpų elektros energijos suvartojimo apskaita, kaip ir kokia tvarka bus mokami mokesčiai už elektros energiją, kaip ir kokiomis lėšomis bus dabar esanti bendra namo šildymo sistema rekonstruota į dvi atskiras autonomines šildymo sistemas, kas bus, jeigu ieškovės neįgyvendins savo pačių pateikto projekto sprendinių. Atsakovės teigimu, teismo sprendimu liko nepadalytas žemės sklypas, ieškovės nepateikė supaprastinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, todėl iš tikrųjų iš atsakovų atėmė pasirinkimo galimybę.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV.

55Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

56Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5723.

58Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5924.

60CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

6125.

62Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu.

6326.

64Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir iš byloje pateiktų įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, jog racionaliausias, protingiausias ir teisingiausias yra ieškovių siūlomas bendro turto atidalijimo būdas.

6527.

66Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

6728.

68Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

6929.

70CK 4.80 straipsnio 1 dalies požiūriu atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties pripažintinas nepagrįstu apelianto argumentas, jog palikus galioti ginčijamą sprendimą ir esant galiojančiai, nepanaikintai ir nepakeistai Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-515-01/2004 patvirtintai taikos sutarčiai (t. 2, b. l. 81), kuria nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, susidarys situacija, kad vienu metu galios du iš esmės skirtingai šalių teises ir interesus į gyvenamojo namo patalpas reguliuojantys teismo sprendimai. Teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, o nagrinėjamo ginčo esmė yra bendrosios nuosavybės pabaiga racionaliausiu būdu suformuojant atskirus nuosavybės objektus.

7130.

72Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

7331.

74Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

7532.

76Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bendraturčių ginčą, bendrą turtą ieškovių pasiūlytu būdu atidalijo į tris atskirus nekilnojamojo turto objektus – gyvenamąjį namą į butus Nr. 1 ir Nr. 2 bei ūkinį pastatą. Dėl ūkinio pastato nuosavybės teisės pripažinimo ieškovei G. O. Š. ginčas byloje nekilo, atsakovas nurodė, jog dėl šios ieškovių reikalavimų dalies neprieštarauja. Ginčas kilo dėl gyvenamojo namo atidalijimo pagal architektės R. N. projektavimo įmonės „Augvira“ parengtus projektinius pasiūlymus (t. 1, b. l. 20–61), kuriais suformuoto buto Nr. 1, kurio bendras plotas 53,97 kv. m (projekte pirmo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais: 1-1 (holas) – 2,80 kv. m, 1-2 (kambarys) – 10,87 kv. m, 1-3 (WC) – 2,85 kv. m, 1-4 (kambarys) – 12,78 kv. m, 1-5 (kambarys) – 5,59 kv. m, antro aukšto patalpos, pažymėtos indeksais: 1-6 (holas) – 3,77 kv. m, 1-7 (kambarys) – 7, 25 kv. m, 1-8 (kambarys) – 8,05 kv. m, nuosavybės teisės pripažintos ieškovėms R. K. ir A. A. K., o atsakovams V. G. ir R. G. pripažintos nuosavybės teisės į butą Nr. 2, kurio bendras plotas 66,37 kv. m (pirmo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais 2-1 (holas) – 1,73 kv. m, 2-2 (kambarys) – 10,53 kv. m., 2-3 (WC)-3,03 kv. m, 2-4 (kambarys) – 9,83 kv. m, 2-5 (koridorius) – 7,29 kv. m, 2-6 (holas) – 2,07 kv. m, antro aukšto patalpos, pažymėtos indeksais 2-7 (holas) – 4,40 kv. m, 2-8 (kambarys) – 8,85 kv. m, 2-9 (kambarys) – 10,22 kv. m, 2-10 (kambarys) – 8,43 kv. m). Apeliantas iš esmės reiškia prieštaravimus dėl gyvenamojo namo atidalijimo vertikaliąja plokštuma teigdamas, jog jam priimtinas atidalijimas į butus tik horizontaliąja plokštuma, t. y. jam nuosavybės teise atitektų pirmasis namo aukštas, o ieškovėms – pastogė. Būtent tokį projektinį pasiūlymą jis pateikė byloje (t. 3 priedas). Pažymėtina, jog nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jo pateiktas atidalijimo būdas pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintas.

7733.

78Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai vertino atsakovo pasiūlymą ir pagrindė savo išvadas, kodėl jis nėra tinkamas nagrinėjamu atveju. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad medinė namo perdanga nepakankamai tvirta, kad būtų galima įrengti būtinus sanitarinius mazgus, o tai eliminuoja galimybę be didelių išlaidų antrąjį aukštą pritaikyti gyvenimui, nes būtina keisti visą perdangą, daryti hidroizoliaciją, betonuoti, o tai pažeistų namo mechaninį atsparumą. Teismas konstatavo, jog atsakovo siūlymas namą padalyti aukštais yra neracionalus ir pažeidžiantis kitų bendraturčių interesus bei galintis sukelti žalą namui, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai pažymi, jog atsakovo siūlymas neatitinka teisingumo ir lygiavertiškumo reikalavimų, nes iš bylos duomenų (fotonuotraukų) matyti, jog pastogės patalpa šiuo menu yra daug mažesnės vertės, iš paties atsakovo pateikto faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/16/F-895 matyti, jog pastogės patalpa neįrengta ir netinkama gyventi (t. 3, b. l. 68–76). Pastogę pritaikant gyvenimui, be jau minėtos grėsmės namo tvirtumui, reikės ir ypač didelių piniginių, darbo ir laiko sąnaudų. Šią išvadą pagrindžia ir atsakovo pateikto projekto architektės rašytinis paaiškinimas, jog šildymo sistema yra įrengta ir šildomas tik pirmasis namo aukštas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog teismas neapklausė atsakovo siūlomą projektą rengusios architektės. Iš atsakovo pateikto projekto architektės rašytinio paaiškinimo matyti, jog projektas parengtas būtent pagal atsakovo siūlymą, kuris išsamiai įvertintas teismo.

7934.

80Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovo siūlomas gyvenamojo namo dalijimo būdas horizontaliąja plokštuma netinkamas ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju pastogė negali būti suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

8135.

82Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą palėpės priskiriamos pastato bendrojo naudojimo patalpoms. Namo buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės į bendrojo naudojimo patalpas savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis (CK 4.82 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas – bendrojo naudojimo patalpa – gali būti savarankiškai naudojamas daiktas, kartu įregistruojamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre, visų pirma reikšmingos jo techninės savybės, t. y. ar jos atitinka atskiram daiktui teisės aktų keliamus reikalavimus. Tokioms techninėms savybėms priskirtinas patalpų aukštis, plotas, kiti reikalavimai, priklausomai nuo patalpos paskirties, išsidėstymo daugiabučiame name, jos ryšio su kitomis patalpomis ir kt.

8336.

84Pastogės ir jos patalpų samprata buvo įtvirtinta aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais, galiojo iki 2017-01-01), kuriame buvo apibrėžta, jog pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; mansarda – pastogėje įrengta patalpa ar patalpos. Į mansardos plotą neįskaičiuojami patalpų plotai, kuriuose aukštis nuo grindų paviršiaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m. Iš esmės tokia pati nuostata, skirta reglamentuoti pastogės patalpų aukštį, įtvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punkte, kuriame nurodyta, kad, skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Nurodytos nuostatos sudaro pagrindą daryti išvadą, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali būti įregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas tik tuo atveju, kai joje gali būti suformuojama patalpa, kurios aukštis žemiausioje vietoje būtų ne mažesnis kaip 1,6 m. Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 patvirtintame STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (su vėlesniais pakeitimais) 4 priede, nustatančiame namo patalpų mažiausius aukščius, pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje) mažiausias leistinas aukštis nustatytas 2 metrai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš atsakovo pateiktų duomenų (t. 3, b. l. 74, t. 4, b. l. 70) akivaizdu, kad palėpės patalpos neatitinka minimalių aukščio reikalavimų žemiausioje vietoje (o ne aukščiausioje, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas), todėl negali būti suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir dar kartą pagrindžia išvadą, kad apelianto siūlomas gyvenamojo namo dalijimo būdas yra netinkamas. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog atsakovo siūlomas gyvenamojo namo padalijimo būdas neatitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalies kriterijų.

8537.

86Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, kad, nepadalijus pastogių patalpų, jos išliks bendrosios nuosavybės objektais, dėl kurių ateityje kils ginčų. Priešingai, ieškovių siūlomu atidalijimo projektu yra dalijamos ne tik gyvenamojo namo pirmojo aukšto, bet ir pastogės patalpos, o ūkinio statinio pastogės patalpa atitenka ieškovei, kuriai atitenka ūkinis pastatas. Tuo tarpu konkretūs techniniai sprendimai, konkretus atidalijamų patalpų išplanavimas ir įrengimas, statybą leidžiančių ir kitų dokumentų pateikimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos, t. y. ar iš viso įmanoma atidalyti bendrąja nuosavybe esantį daiktą, ir nustatomas racionaliausias bei teisingiausias tokio atidalijimo būdas. Dėl to pripažintinas nepagrįstu ir apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra sąlyginis. Priešingai, teismo sprendimu padalytas konkretus turtas, o aplinkybė, kad formuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus reikės atlikti atitinkamas teisės aktuose nustatytas procedūras, nereiškia sąlyginio teismo sprendimo.

8738.

88Pažymėtina, jog nei ieškovės, nei atsakovas negyvena dalijamame objekte. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės atsakovės R. G. argumentas, kad ji serga liga, dėl kurios jai būtina saulės šviesa. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsakovams nesutinkant, kad jiems būtų priskirtas butas Nr. 2, ieškovių siūlymas dėl buto Nr. 1 atsakovų taip pat netenkina. Iš atsakovo atsiliepimų, apeliacinio skundo, atsakovės R. G. išreikštos pozicijos matyti, jog atsakovai geranoriškai nelinkę spręsti susidariusios situacijos, savo poziciją grindžia prielaidomis ir spėliojimais ir dirbtinai kuria kliūtis bendrąja nuosavybe esančio turto atidalijimui.

8939.

90Plačiau nekartodamas apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, taip pat ir dėl nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus ir nustatė, kad pagal ieškovių siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, parengtą 2016-12-28 UAB „Gelmora“, atsakovams atitektų žemės sklypo dalis po jiems nuosavybės teise atidalytinu butu Nr. 2, plane žymima A, tai pat būtų suteikta teisė bendrai su ieškovėmis naudotis žemės sklypo dalimi, skirta įvažiuoti, plane pažymėta D; ieškovėms A. A. K. ir R. K. atitektų žemės sklypo dalis po joms nuosavybės teise atidalytinu butu Nr. 1, plane žymima B, tai pat būtų suteikta teisė bendrai su atsakovais ir ieškove G. O. Š. naudotis žemės sklypo dalimi, skirta įvažiuoti, plane pažymėta D. Ieškovei G. O. Š. atitektų žemės sklypo dalis po jai nuosavybės teise atidalytinu ūkiniu pastatu, plane žymima C, tai pat būtų suteikta teisė bendrai su ieškovėmis ir atsakovais naudotis žemės sklypo dalimi, skirta įvažiuoti, plane pažymėta D (t. 3, b. l. 87–88, 91–92). Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis (t. 3, b. l. 24) ir atsakovo argumentus, jog įvažiavimas siauras ir gali būti apsunkintas jo naudojimas kartu su ieškovėmis, pagrįstai nurodė, kad plane pažymėtos A sklypo dalies naudotojas turi galimybę suformuoti atskirą įvažiavimą į savo naudojamą dalį.

9140.

92Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo teisinių argumentų, kodėl ieškovių pasiūlytas atidalijimo būdas netinkamas, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas. Pažymėtina, jog apeliantas priešieškinio ir savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas jo pateiktą atidalijimo projektą vertino pagal įrodymų vertinimo taisykles.

9341.

94Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

9542.

96Pirmosios instancijos teismas tenkino ir išvestinį ieškovių reikalavimą – leido ūkinio pastato savininkei, gavus reikalingus atitinkamų institucijų leidimus, be kitų bendraturčių sutikimo savo lėšomis pakeisti jo paskirtį ir pertvarkyti jį savo nuožiūra kaip nesudėtingą statinį rekonstruojant iki 80 kv. m, o esant galimybei į gyvenamąjį namą neviršijant bendruoju ar specialiuoju planu nustatytų užstatymo intensyvumo ir kitų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės šiuo metu neturi teisės reikšti tokį reikalavimą. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010). Byloje nėra duomenų, kad ieškovių teisės šiuo požiūriu būtų pažeistos, teismo sprendimas jokių materialiųjų teisių ir pareigų ieškovėms nesukelia, o išankstinis teismo leidimas ūkinio pastato savininkei atlikti jo pertvarkymą yra perteklinis ir sąlyginis. Šiuo metu ieškovės dar nėra ūkinio pastato savininkės, neaišku, ar iš viso yra galimybė pertvarkyti ūkinį pastatą jų norimu būdu, nėra jokio šios ieškovių teisės pažeidimo, todėl konstatuotina, jog ši ieškinio dalis atmestina.

9743.

98Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

99Dėl procesinės bylos baigties

10044.

101Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina – dalis, kuria išspręstas išvestinis reikalavimas, naikintina ir šis reikalavimas atmestinas.

10245.

103Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida – neteisingai nurodytas žemės sklypo, kuriuo nustatyta naudojimosi tvarka, adresas, t. y. vietoje ( - ) Palanga, nurodyta ( - ), Palanga. Klaida taisytina (CPK 276 straipsnis).

104Dėl bylinėjimosi išlaidų

10546.

106Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitęs teismo sprendimą arba priėmęs naują sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

10747.

108Vertinant ieškovių reikštų reikalavimų esmę konstatuotina, kad jų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 90 proc. visų reikalavimų, todėl atitinkamai keistina joms iš atsakovų priteista pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis ir ieškovei R. K. priteistina po 140 Eur iš kiekvieno atsakovo, ieškovei A. A. K.– po 23 Eur iš kiekvieno atsakovo, ieškovei G. O. Š. – po 215 Eur iš kiekvieno atsakovo.

10948.

110Iš atsakovų V. G.ir R. G. į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios sudaro po 22,69 Eur iš kiekvieno. Likusi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis iš ieškovių į valstybės biudžetą nepriteistina, nes neviršija 3 Eur.

11149.

112Atsakovui V. G.iš ieškovių priteistina po 49,50 Eur patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 151). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 430,75 Eur išlaidų (t. 4, b. l. 64–66), todėl, tenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir taikant tą pačią proporciją, atsakovui iš ieškovių priteistina po 14,36 Eur.

11350.

114Ieškovės duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas neteikia ir jų priteisti neprašo, todėl jos klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovėms nesprendžiamas.

115Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

116Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti – panaikinti dalį, kuria nustatyta, kad ieškovė G. O. Š. turi teisę gavusi reikalingus atitinkamų institucijų leidimus be kitų bendraturčių sutikimo savo lėšomis pakeisti ūkinio pastato paskirtį ir pertvarkyti jį savo nuožiūra kaip nesudėtingą statinį rekonstruodama iki 80 kv. m, o esant galimybei rekonstruodama į gyvenamąjį namą, neviršydama bendruoju ar specialiuoju planu nustatytų užstatymo procentų, intensyvumo ir kitų reikalavimų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.

117Pakeisti pirmos instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

118Ieškovės R. K. naudai priteisti po 140 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų), ieškovės A. A. K. naudai priteisti po 23 Eur (dvidešimt trys eurai), ieškovės G. O. Š. naudai priteisti po 215 Eur (du šimtai penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovų V. G.ir R. G.

119Iš atsakovų V. G.ir R. G. į valstybės biudžetą priteisti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – po 22,69 Eur (dvidešimt du eurus 69 centus).

120Atsakovo V. G. naudai priteisti po 49,50 Eur (keturiasdešimt devyni eurai 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme iš ieškovių R. K., A. A. K. ir G. O. Š.

121Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą – nurodyti, kad žemės sklypo adresas yra ( - ), Palanga.

122Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

123Atsakovo V. G. naudai priteisti po 14,36 Eur (keturiolika eurų 36 centai) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovių R. K., A. A. K. ir G. O. Š.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašė leisti iš joms ir atsakovams... 8. 2.... 9. Ieškovės nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2004-07-01 nutartimi... 10. 3.... 11. Atsakovas V. G.atsiliepimu sutiko, kad turtas turi būti atidalytas, tačiau... 12. 4.... 13. Atsakovė R. G. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimu... 18. 6.... 19. Tenkindamas patikslintą ieškinį teismas nurodė, jog siūlomas atidalijimo... 20. 7.... 21. Teismas, atmesdamas atsakovo siūlomą būdą, nustatė, kad namas yra medinis,... 22. 8.... 23. Remdamasis architektės paaiškinimais teismas kaip nepagrįstas atmetė ir... 24. 9.... 25. Tenkindamas ieškovių reikalavimus dėl turto atidalijimo ir siekdamas, kad... 26. 10.... 27. Teismas konstatavo, jog pagrįstas ieškovių siūlymas žemės sklypą... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai... 29. 11.... 30. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) V. G. prašo panaikinti Plungės... 31. 12.... 32. Atsakovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas... 33. 13.... 34. Apeliantas teigia, jog sutiko su ieškovių siūlymu, kad būtų nustatyta ne... 35. 14.... 36. Apeliantas argumentuoja, kad ieškovės nepateikė projekto, kuriame būtų... 37. 15.... 38. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, leisdamas bendraturčiams be... 39. 16.... 40. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės A. A. K., R.K. ir G. O. Š.... 41. 17.... 42. Ieškovės pažymi, jog visas tris dalijamo turto dalis vertina kaip... 43. 18.... 44. Dėl apelianto teiginių, jog yra galiojanti teismo patvirtinta taikos... 45. 19.... 46. Ieškovių teigimu, nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato pastogės nėra... 47. 20.... 48. Ieškovės pažymi, kad su ieškiniu pateiktos nekilnojamojo turto objekto... 49. 21.... 50. Ieškovės pažymi, jog teismo sprendimas nėra sąlyginis, juo yra padalytas... 51. 22.... 52. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. G. sutinka su apeliacinio... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV.... 55. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai... 56. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 57. 23.... 58. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 59. 24.... 60. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 61. 25.... 62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę... 63. 26.... 64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad... 65. 27.... 66. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 67. 28.... 68. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 69. 29.... 70. CK 4.80 straipsnio 1 dalies požiūriu atidalijimas reiškia daikto teisinio... 71. 30.... 72. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75... 73. 31.... 74. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės... 75. 32.... 76. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bendraturčių ginčą, bendrą... 77. 33.... 78. Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai vertino atsakovo... 79. 34.... 80. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos... 81. 35.... 82. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų... 83. 36.... 84. Pastogės ir jos patalpų samprata buvo įtvirtinta aplinkos ministro... 85. 37.... 86. Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai, kad, nepadalijus pastogių patalpų,... 87. 38.... 88. Pažymėtina, jog nei ieškovės, nei atsakovas negyvena dalijamame objekte.... 89. 39.... 90. Plačiau nekartodamas apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais... 91. 40.... 92. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija... 93. 41.... 94. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 95. 42.... 96. Pirmosios instancijos teismas tenkino ir išvestinį ieškovių reikalavimą... 97. 43.... 98. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo... 99. Dėl procesinės bylos baigties... 100. 44.... 101. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog... 102. 45.... 103. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo... 104. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 105. 46.... 106. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitęs teismo sprendimą arba... 107. 47.... 108. Vertinant ieškovių reikštų reikalavimų esmę konstatuotina, kad jų... 109. 48.... 110. Iš atsakovų V. G.ir R. G. į valstybės biudžetą priteistinos procesinių... 111. 49.... 112. Atsakovui V. G.iš ieškovių priteistina po 49,50 Eur patirtų išlaidų... 113. 50.... 114. Ieškovės duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas neteikia... 115. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 116. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą... 117. Pakeisti pirmos instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų... 118. Ieškovės R. K. naudai priteisti po 140 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt... 119. Iš atsakovų V. G.ir R. G. į valstybės biudžetą priteisti procesinių... 120. Atsakovo V. G. naudai priteisti po 49,50 Eur (keturiasdešimt devyni eurai 50... 121. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimo... 122. Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimo... 123. Atsakovo V. G. naudai priteisti po 14,36 Eur (keturiolika eurų 36 centai)...