Byla 3K-3-217/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas prašė įpareigoti antstolių V. M. ir D. M. kontorą atlikti privalomus procesinius veiksmus – panaikinti vykdomosios bylos patvarkymą, uždėtą areštą butui (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1996-1997 metų vykdomuosius raštus vykdant 87 701,55 Lt skolos išieškojimą Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš UAB komercinės firmos „Dieona“, teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 19 d. areštavo pirmiau nurodytą butą (nurodytų vykdomųjų raštų vykdymą perėmė antstolių V. M. ir D. M. kontora). Anot pareiškėjo, šio buto nuosavybės teisės priklauso jam, tačiau, pateikus dokumentus nuosavybės teisės registracijai, VĮ Registrų centras 2008 m. birželio 17 d. rašte nurodė, kad dėl įvardyto arešto neturi teisinio pagrindo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisių į nurodytą butą. Pareiškėjo teigimu, 2003 m. sausio 23 d. išregistravus UAB komercinę firmą „Dieona“, antstolis privalėjo vadovautis CPK 626 straipsnio 1 punktu, 628 straipsnio 1 punktu, 629 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir nutraukti vykdomąją bylą, panaikinti vykdomuosius raštus ir areštą. Nenutraukęs vykdymo veiksmų, antstolis piktnaudžiavo tarnybinėmis teisėmis ir pažeidė CPK 625 straipsnį, 630 straipsnio 1, 2, 3 punktus.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 29 d. nutartimi skundą atmetė. Nustatęs, kad skolininko turtas areštuotas 2002 m. gruodžio 19 d., t. y. daugiau kaip prieš šešerius metus iki skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo, ir kad arešto įrašas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis galioja nuo 2002 m. gruodžio 19 d., teismas sprendė, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalis) apie skundžiamus antstolio veiksmus nuo 2002 m. gruodžio 19 d., todėl akivaizdžiai praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą skundui paduoti. Be to, 2007 metais Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. P., bylos Nr. 2-540-294-2007, dėl skolos už šildymą ir karštą vandenį priteisimo (butas (duomenys neskelbtini); ieškinio reikalavimai A. P. pareikšti kaip faktiniam energijos vartotojui, deklaravusiam nurodytame bute savo gyvenamąją vietą. Nurodytos bylos medžiaga, teismo vertinimu, patvirtina, kad ją nagrinėjant A. P. buvo žinomi duomenys apie buto areštą. Teismas konstatavo, kad skundas pateiktas asmens, neturinčio teisės šiuo atveju kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų. Reikalavimus panaikinti areštą ar teikti skundus dėl antstolio veiksmų turėtų tokio turto savininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Vykdomojoje byloje skolininkas yra UAB „Dieona“, kuriam nurodytas butas priklauso nuosavybės teisėmis, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nurodyto turto nuosavybės teisės priklauso jam; vien gyvenamosios vietos deklaravimas bute nesuteikia teisės pareiškėjui reikalauti panaikinti areštą. Atkreipęs dėmesį į CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą šalių pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nurodęs, kad pareiškėjo prašymas yra aiškiai nepagrįstas, teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nėra teisininkas, proceso metu nesinaudojo advokato paslaugomis, todėl jam netaikė CPK 95 straipsnyje nustatytų sankcijų.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Atmetusi atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra ne vykdymo proceso šalis, o suinteresuotas asmuo byloje. Atkreipusi dėmesį į CPK 603 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad kiti asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai, gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti turto areštą, nes areštuotas turtas yra ne skolininko UAB „Dieona“, o pareiškėjo. Kadangi pareiškėjas nurodo, kad butas priklauso ne skolininkui UAB „Dieona“, o jam, tai, kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisės negali būti ginamos ypatingąja teisena, o ginčas nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles. Taigi, nustatęs, kad ginčas nagrinėtinas pagal ginčo teisenos taisykles, teismas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui pareikšti atitinkamą ieškinį, tačiau tik pirmosios instancijos teisme.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Anot kasatoriaus, bylų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo ypatumai yra šie: 1) terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti (CPK 512 straipsnis) ir 2) subjektinės teisės teikti šį skundą nustatymas (CPK 5 straipsnis).

111.1. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai praleistas terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, o tai yra pakankamas teisinis pagrindas skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kasatorius pažymi, kad pareiškėjas praleido ne tik atnaujinamąjį dešimties dienų terminą, bet ir CPK 512 straipsnyje įtvirtintą naikinamąjį trisdešimties dienų terminą, kurį praleidus byla teisme apskritai nenagrinėjama; suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal T. Jasinskajos ir kt. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-340/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008). Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, byla turėjo būti nutraukta.

121.2. Vykdomojoje byloje skolininkas yra UAB „Dieona“, kuriam, VĮ Registrų centro duomenimis, nuosavybės teisėmis priklauso trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju į teismą dėl antstolio veiksmų kreipėsi asmuo, neturintis teisės skųsti antstolio veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad administraciniame teisme pareiškėjas gina savo teises, prašydamas įregistruoti jo nuosavybės teises į nurodytą butą. Anot kasatoriaus, administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, eidamas UAB „Dieona“ prezidento pareigas, 2002 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu įregistruoti UAB „Dieona“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Tokiais veiksmais buvo išreikšta ne tik bendrovės, bet ir paties pareiškėjo valia dėl UAB „Dieona“ nuosavybės teisės į nurodytą turtą įregistravimo. Be to, buto statybos sutartį buvo sudariusios VĮ „Kapitalinė statyba“ ir komercinės firmos „Dieona“, kuri visiškai atsiskaitė, todėl butas pagrįstai perduotas „Dieona“ nuosavybėn. Kasatorius pabrėžia, kad pareiškėjo reikalavimas įregistruoti jo nuosavybės teises į nurodytą butą jau buvo anksčiau nagrinėjamas administraciniame teisme (2002 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas atsisakė nuo skundo dėl Centrinio registratoriaus sprendimo panaikinimo, nes butas 2002 m. rugsėjo 17 d. buvo įregistruotas UAB „Dieona“ vardu). Kasatoriaus teigimu, UAB „Dieona“ nuosavybės teisių įregistravimą į nurodytą butą pareiškėjas laikė sau palankiu sprendimu, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinė byla nutraukta. Taigi apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad pareiškėjas jau yra išnaudojęs teisinį savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimai dėl jo nuosavybės teisių į nurodytą butą yra išnagrinėti, todėl, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės skundžia ne antstolio veiksmus, bet (gina) savo pažeistas teises, teismas sudarė sąlygas pareiškėjui ir toliau nepagrįstai bylinėtis. Be to, tai, kad pareiškėjas teises gali ginti kitais įstatyme numatytais būdais, nesuteikia apeliacinės instancijos teismui teisės bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, nes naujo procesinio dokumento pateikimas teismui būtų naujos bylos iškėlimo pagrindas.

131.3. Kasatoriaus teigimu, CPK 5 straipsnis nagrinėjamu atveju taikytinas sistemiškai su CPK 510 straipsniu ir darytina išvada, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka gali skųsti antstolio veiksmus. Pirmosios instancijos teismo priimtas pareiškimas iš esmės apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių neturėjo teisės peržengti apeliacinės instancijos teismas. Skundžiamos nutarties turinys rodo, kad apeliacinės instancijos teismas atliko pareiškėjo advokato funkcijas, nes konsultavo pareiškėją jo teisių gynimo būdais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja civilinio proceso principams – teisingumui, sąžiningumui ir protingumui bei neužtikrina operatyvaus bei efektyvaus teismo proceso. Priimdamas skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas sudarė sąlygas pareiškėjui vilkinti šios bylos nagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kasatoriaus teigimu, šios bylos inicijavimas, neturint subjektinės teisės kreiptis į teismą, akivaizdžiai praleidus CPK nustatytus terminus, laikytinas kaip dar vienas būdas nesąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis apsunkinti Vilniaus miesto savivaldybės teisėtų interesų (išieškant priteistą skolą iš likviduotos UAB „Dieona“ turto) įgyvendinimą. Toks procesinių teisių įgyvendinimas laikytinas piktnaudžiavimu procesu. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. AB ,,Turto bankas“, bylos Nr. 3K-3-999/2001; 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Arthur Andersen“ v. UAB ,,Ūkas“, bylos Nr. 3K-3-1212/2001; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Oruva“ ir Ko“ prašymą dėl teismo baudos paskyrimo, bylos Nr. 3K-3-224/2005). Anot kasatoriaus, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nevykdė jam iš Konstitucijos 109 straipsnio kylančios pareigos vykdyti teisingumą, sudarydamas sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti procesu.

142. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundė antstolio veiksmus, tiksliau – neteisėtą neveikimą, t. y. arešto nepanaikinimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tokį skundą, pagrįstai vadovavosi CPK 510-513 straipsniais, reguliuojančiais bylų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarką. Pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjas apskundė atskiruoju skundu iš esmės nurodydamas tą patį kaip ir pradiniame skunde faktinį bei teisinį pagrindą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas netinkamai gina savo teises ir tai turėtų daryti ieškinio teisenos tvarka, ne tik peržengė šios bylos nagrinėjimo ribas, bet ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises bei teisėtus interesus, rungtyniškumo principą, nes, laikytina, suteikė teisinę konsultaciją pareiškėjui, nors teismas negali būti kurios nors iš šalių advokatas, nurodydamas, kokiu būdu pareiškėjas turėtų ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lytagra“ v. V. A. J., bylos Nr. 3K-3-507/2003). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir šalių lygiateisiškumo principą. Skundžiama nutartis neatitinka teisinio apibrėžtumo ir tikslumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008). Teismas skundžiama nutartimi iš esmės pripažino, kad skundas nepagrįstas, nes pareiškėjas nėra vykdymo proceso dalyvis, tačiau vien todėl, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka gali savo teises ginti kitos teisenos tvarka, grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo (trūkumų šalinimo) klausimą. Tai rodo skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies prieštaravimą rezoliucinei daliai: motyvuojamojoje dalyje pripažinus, kad pareiškėjas nėra vykdymo proceso dalyvis, rezoliucine dalimi byla grąžinama pirmajai instancijai. Anot kasatoriaus, tokia situacija nesuteikia teisės apeliacinės instancijos teismui, akivaizdžiai nustačius pareiškėjo pareiškimo nepagrįstumą, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Dėl to skundžiama nutartis pažeidžia proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus (CPK 7, 8 straipsniai), kartu nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008). Teisingo sprendimo priėmimo teisme svarba akcentuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnyje apibrėžiamas bylos nagrinėjimo ribas, peržengė atskirojo skundo ribas, apskritai – peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 338 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-522/2000). Kasatorius pabrėžia, kad šiuo atveju netaikytina CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, kuria vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas gali peržengti atskirojo skundo ribas ypatingosios teisenos bylose. Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų peržengimą dėl viešojo intereso apsaugos apeliacinės instancijos teismas privalo motyvuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras, III dalis, 326 p.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, nemotyvavęs jokiais argumentais, peržengė atskirojo skundo ribas ir pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį bei CPK 263 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agaras“ v. K. V. firma-prekybos namai „Transis“, bylos Nr. 3K-3-55/2009).

153. Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo bylos grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimo, nes asmens teisės gali būti apgintos pareiškiant ieškinį bendraisiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. „Praktika peržiūrinti apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis bylos perduotos nagrinėti iš naujo pirmąja instancija“, Teismų praktika 31“).

164. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl teismo proceso ilgumo ir koncentracijos bei teismo sprendimui keliamų apibrėžtumo ir motyvavimo reikalavimų. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies įgyvendinimui svarbu, kad bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti būtų taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis ir nepateisinamai neužvilkintų bylos nagrinėjimo. Teismai turi būti aktyvūs taisydami klaidas, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui ir pakartotinis jos nagrinėjimas turi būti pagrįstas ir pateisinamas, siekiant bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laiką (pavyzdžiui, Wierciszewska v. Poland, no. 41431/98, judgment of 25 November 2003; Uglanova v. Russia, no. 3852/02, judgment of 21 September 2006; Mamic v. Slovenia, no. 75778/01, judgment of 27 July 2006; Četvertakas v. Lithuania, no. 16013/02, judgment of 20 January 2009, kt.).

17Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

181. Pateiktas kasacinis skundas yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl kurių išryškėjo ne tik civilinės teisės pažeidimai, bet ir nusikalstamos veikos požymiai. Pareiškėjo teigimu, jis įžvelgia kasacinio skundo autorių nepadorumą, nesąžiningumą, brutalumą, melą ir korupcinės veikos požymius, kurie nuo 2001 m. terorizuoja ir varžo pareiškėjo pilietines ir turtines teises.

192. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis 2010 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl civilinės teisės pažeidimų ir turto arešto panaikinimo; nurodytas ieškinys grindžiamas CPK 603, 633 straipsniuose įtvirtinta teise. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjas yra UAB „Dieona“ akcininkas; jis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-119-603/2009 dalyvavo ir teikė procesinius dokumentus, kurie yra susiję su UAB „Dieona“ akcininko teise.

203. Pareiškėjo manymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus kasacinis skundas akivaizdžiai pažeidė CPK 341, 342 straipsniuose įtvirtintą teisę tuo, kad departamentas nėra proceso dalyvis ir neturi teisinio pagrindo atstovauti ieškovo ar atsakovo interesams, juolab šiuose ginčuose būti suinteresuota šalimi, todėl akivaizdu, jog pateikto kasacinio skundo autoriai, siekdami savanaudiškų tikslų, piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi ir procesinėmis teisėmis, sąmoningai trukdo kitai proceso šaliai, daro žalą. Anot pareiškėjo, kasatorius, sąmoningai neteisėtais veiksmais bandydamas sustabdyti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo numatytą 2010 m. balandžio 14 d. nagrinėti (šią) civilinę bylą, pateikė kasacinį skundą ir tuo padarė nusikaltimą.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo

24Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės kasacinio skundo, kurį surašė ir pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus darbuotojai, priėmimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Nurodyta nutartimi teisėjų atrankos kolegija, be kita ko, nustatė, kad pateiktas kasacinis skundas atitinka CPK normų reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti kasacine tvarka. Dėl to teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstus pareiškėjo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytus argumentus, kuriais apeliuojama į kasatoriaus netinkamumą, piktnaudžiavimą proceso teisėmis ir pan.

25Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės ir pagrindų grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

26CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

27Aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik užtikrinus, kad byla nuosekliai judės iš žemesnės teisminės instancijos į aukštesnę ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-164/2009; kt.). Kadangi CPK nustatyti išimtiniai atvejai, kai byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmąja instancija, tai apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje privalo nurodyti vieną iš CPK nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006). Bylos grąžinimas nagrinėti tuo pagrindu, kad bylos trečiasis asmuo turėtų teisę byloje pareikšti savarankišką reikalavimą, laikytinas nepagrįstu, jeigu asmens teisės gali būti apgintos pareiškiant ieškinį bendraisiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. įmonė ir kt. v. Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.).

28Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas CPK normas ir jų aiškinimo bei taikymo praktiką, kuri, kaip tokia, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai procesinei situacijai, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas, prašydamas įpareigoti antstolių kontorą panaikinti vykdomosios bylos patvarkymą, uždėtą areštą butui, pareiškimą grindė, be kita ko, tuo, kad areštuotas butas priklauso jam – pareiškėjui, tačiau VĮ Registrų centras esą dėl nurodyto arešto neturi teisinio pagrindo įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį butą, taip pat kad, 2003 m. sausio 23 d. išregistravus UAB „Dieona“ (skolininką), antstolis privalėjo nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi būtent tokiais pareiškėjo reikalavimais ir juos grindžiančiais argumentais yra apibrėžtos nagrinėjamos civilinės bylos ribos, kurių neperžengiant byla ir buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Nors, viena vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008), tačiau, kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CPK 320 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šio Kodekso V dalyje numatytų kategorijų bylas (kurioms priskirtina ir nagrinėjama civilinė byla). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindais, kurių nebuvo nurodyta pareiškėjo atskirajame skunde, tokio procesinio sprendimo (atskirojo skundo ir bylos nagrinėjimo ribų peržengimo) negrindė viešuoju interesu. Dėl to kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė ne tik CPK 320 straipsnio 2 dalį, 263 straipsnio 1 dalį, bet ir, be pagrindo grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kokius būtent konkrečius ieškinio reikalavimus turėtų pareikšti pareiškėjas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriais skundžiama teismo nutartis vertinama kaip teisinė konsultacija pareiškėjui.

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendime (b. l. 30-41), priimtame civilinėje byloje Nr. 2-540-290-2007, kurioje kaip atsakovas dalyvavo ir A. P., nustatyta, kad, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, butas (duomenys neskelbtini) nuo 2002 m. rugsėjo 17 d. priklausė UAB komercinei firmai „Dieona“, kuri 2003 m. sausio 23 d. išregistruota; Nekilnojamojo turto registre įrašas apie nuosavybę nepakeistas. Iš Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nutarties (b. l. 42-56), priimtos civilinėje byloje Nr. 2A29-566/07, matyti, kad apeliaciniame skunde, paduotame dėl pirmiau nurodyto Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimo, A. P. apeliavo, be kita ko, į tai, kad skola yra pateikta ne nurodyto buto savininkui UAB komercinei firmai „Dieona“, o tiesiogiai jam – A. P.; kad jis pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinį atsikirtimą ir išdėstė žodžiu, jog pareikštas ieškinys prieštarauja teisinei logikai vien dėl to, kad pagal registro duomenis nurodyto buto savininkas ir vartotojas yra UAB komercinė firma „Dieona“, o ne fizinis asmuo A. P. Nurodytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ne tik pažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalies, 263 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. peržengdamas atskirojo skundo ir kartu bylos nagrinėjimo ribas, bet ir neturėdamas tam faktinio pagrindo, nes pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis registruotas UAB komercinės firmos „Dieona“ vardu (aplinkybė, kad vadovaujantis registro duomenimis aptariamas butas nuosavybės teise priklauso UAB „Dieona“ ir kad butas pareiškėjui nepriklauso nuosavybės teise, yra nurodyta ir skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje); kad iš šio bendrovės turto tebevykdomas išieškojimas ir kad šios aplinkybės pareiškėjui žinomos.

31Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas išnagrinėjo pateikto atskirojo skundo argumentus ir juos vertino kaip nepagrįstus. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis (joje išdėstyti motyvai ir išvados), atsižvelgiant į atskiruoju skundu apibrėžtas ribas, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo atskirajame skunde nebuvo apeliuojama į aplinkybes, susijusias su skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminais, jų praleidimu ir (arba) atnaujinimu, ir dėl šių aplinkybių, kaip nesančių apeliacijos dalyku, nepasisakyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su CPK 512 straipsnyje įtvirtintais terminais, kaip nesančių kasacijos dalyku (CPK 341 straipsnio 1 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra ne vykdymo proceso šalis. Dėl to teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nereikšmingus tuos kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama pareiškėjo teisė pateikti skundą dėl antstolio veiksmų.

32Kadangi, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, tai skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Kasaciniame teisme patirta 31,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartį.

37Priteisti iš kasatoriaus A. P. (duomenys neskelbtini) 31,05 Lt (trisdešimt vieną litą 5 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas prašė įpareigoti antstolių V. M. ir D. M. kontorą atlikti... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 29 d. nutartimi... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo... 10. 1. Anot kasatoriaus, bylų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo ypatumai yra... 11. 1.1. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai praleistas terminas skundui dėl... 12. 1.2. Vykdomojoje byloje skolininkas yra UAB „Dieona“, kuriam, VĮ Registrų... 13. 1.3. Kasatoriaus teigimu, CPK 5 straipsnis nagrinėjamu atveju taikytinas... 14. 2. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje... 15. 3. Apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino apeliacinės instancijos... 16. 4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą... 18. 1. Pateiktas kasacinis skundas yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis... 19. 2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis 2010 m. sausio 11 d.... 20. 3. Pareiškėjo manymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo... 24. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės kasacinio skundo, kurį... 25. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės ir pagrindų grąžinti bylą... 26. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 27. Aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos... 28. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas CPK normas ir jų aiškinimo bei taikymo... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2-ojo... 31. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas... 32. Kadangi, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduodamas... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Kasaciniame teisme patirta 31,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 37. Priteisti iš kasatoriaus A. P. (duomenys neskelbtini) 31,05 Lt (trisdešimt... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...