Byla 1A-150-626/2016

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, nuteistojo gynėjui advokatui B. P., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė, 3 (trejų) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

2Nuosprendžiu civilinės ieškovės V. K. ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. Z. priteista V. K. 8 508,76 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

3Tuo pačiu nuosprendžiu A. V., M. A. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

4Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5A. Z. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 23.45 val., ( - ), išdaužė buto Nr. ( - ) lango stiklą ir įsibrovęs į vidų pagrobė V. K. priklausantį 30 979,05 Lt / 8 972,15 Eur vertės turtą: 217,22 Lt / 62,91 Eur vertės fotoaparatą „Olympus 700“; 1 300 Lt / 376,51 Eur vertės lazerinį atstumo matuoklį „Bosch“ su dėklu; 300 Lt / 86,89 Eur vertės vyrišką laikrodį „Mustang“; 1 800 Lt / 521,32 Eur vertės moterišką auksinę apyrankę, 2 000 Lt / 579,24 Eur vertės moterišką auksinę apyrankę, 1 775,64 Lt / 514,26 Eur vertės auksinį senovinį pakabuką su raudonais akmenėliais, 380 Lt / 110,06 Eur vertės auksinius auskarus su skaidrios spalvos akmenukais, 1 237,72 Lt / 358,47 Eur bendros vertės 3 auksinius moteriškus žiedus; 585,69 Lt / 169,63 Eur auksinį širdelės formos pakabuką; 250 Lt / 72,41 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG“; 100 Lt / 28,96 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“; 100 Lt / 28,96 Eur vertės moterišką laikrodį „Čaika“; 100 Lt / 28,96 Eur vertės MP3 grotuvą-USB raktą „Reddmango“; 200 Lt / 57,92 Eur bendros vertės du sidabrinės spalvos žiebtuvėlius „ZIPPO“; 20 000 Lt / 5792,4 Eur, buvusius 100 Lt / 28,96 Eur vertės piniginėje.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apdylinės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendį: sušvelninti paskirtą bausmę arba likusios jos dalies vykdymą atidėti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę; sumažinti ieškiniu priteistos žalos dydį.

7Apeliantas nesutinka su priteistos turtinės žalos dalimi, o būtent su: priteistais 20 000 Lt, nes mano, kad nukentėjusioji neįrodė turėjusi šią pinigų sumą, nurodytos skirtingos pinigų gavimo aplinkybės; priteista suma už juvelyrinius dirbinius, nes nėra dokumentų, patvirtinančių jų įsigijimą. Taip pat nurodė, kad pateikti kvitai, kurie neatitinka pagrobtų dirbinių. Atkreipia dėmesį, kad pirminiai nukentėjusiosios parodymai skiriasi nuo duotų teisme.

8Apeliantas nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį, į tai, kad iš pat pradžių jis davė parodymus ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais bei į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl labai sunkios socialinės padėties, nes sugyventinė A. Z. laukiasi kūdikio ir yra mažametė dukra.

9Teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti atlikus realią daugiau nei 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl yra pagrindas likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atidėti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, arba ją pakeisti švelnesne bausme. Nurodo, kad tai atitiktų bausmės tikslus auklėti žmogų, o ne jį žlugdyti, silpninti socialinę padėtį. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, bus surastas darbas, kad galėtų atlyginti padarytą žalą, nori dalyvauti vaiko auklėjime ir padėti savo šeimai.

10Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas B. P. prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

11Skundas atmetamas

12Apeliaciniame skunde kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinė kvalifikacija neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinių skundų ribų.

13Apeliaciniame skunde keliamas bylos faktinių aplinkybių, bausmės individualizavimo ir civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo klausimai.

14Dėl bylos faktinių aplinkybių

15Apeliantas ginčija pagrobęs kaltinime nurodytą 20 000 Lt sumą, teigia, kad ji buvo perpus mažesnė.

16A. Z. apklausiamas teisme parodė, kad vagystės metu po virykle jis rado juodą ir sidabrinę pinigines. Juodoje piniginėje rado pinigus, o sidabrinėje – auksą. Patikrinęs piniginę joje rado ne 20 000 Lt, o 10 000 Lt: 200 ir 100 Lt kupiūromis.

17Apylinkės teismas išvadą, kad pavogtoje juodoje piniginėje buvo ne 10 000 Lt, o 20 000 Lt, padarė atsižvelgęs į apelianto nenuoseklius ir nesutampančius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl pagrobtų daiktų ir pinigų kiekio bei įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl 20 000 Lt, buvusių piniginėje buvo nuoseklūs. Nukentėjusioji V. K. apklausiama teisme nurodė, kad spintelėje buvę 20 000 Lt buvo vestuvėms dovanoti pinigai. Vestuvės vyko 2011 m. lapkričio 11 d.. Iki įvykio ji tų pinigų nelietė. Dalį jų ji naudojo, atsiskaitinėjo už darbą, parduotuvėje už statybų medžiagas, bet ten visada buvo lygiai 20 000 Lt, nes paimtus pinigus ji visuomet grąžindavo atgal, kad nuolat būtų 20 000 Lt. Po vyro mirties ji nenorėjo išleisti tų pinigų, o jei jų būtų, pavyzdžiui, 19 500 Lt, tai ji išleistų iki 19 000 Lt, todėl turėjo būti pastoviai papildyta iki lygiai 20 000 Lt. Pinigai buvo kupiūromis po 200 Lt, po 100 Lt ir po 500 Lt. Juos ji perskaičiuodavo kas trečią dieną. Nukentėjusioji tokią pačią pagrobtą grynųjų pinigų sumą, banknotų nominalus ji nurodė ir rašytiniame pareiškimą bei apklausos metu kitą dieną po vagystės (t. 1, b. l. 3, 30-31). 2013 m. rugsėjo 30 d. apklausiama nurodė, kad 20 000 Lt surinkti iš svečių vestuvių proga. Buvo surinkti 28 000 Lt, tačiau 8 000 Lt yra išleisti buto remontui (t. 1, b. l. 35). Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojas I. J., kuris teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog V. K. yra jo podukra. Patvirtino, kad nukentėjusioji galėjo turėti nuo 14 000 Lt iki 20 000 Lt. 14 000 Lt gulėjo atidėti vyro paminklui, dar jos vyro brolis išvažiavo ilsėtis į Tunisą ir paliko jai apie 3 000 Lt. Pati V. K. turėjo savų pinigų ir jis pats jai atidavė 1 000 Lt skolą. Pinigai pas ją buvo, nes ir K. dirbo, ir jos vyras dirbo, jiems buvo padovanoti pinigai vestuvių proga. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, šie asmenys parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, patvirtina ir papildo vienas kitą. Apygardos teismas netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais neturi pagrindo. Apelianto argumentas, kad nukentėjusioji nurodė skirtingas pinigų gavimo aplinkybes yra nepagrįstas. Nukentėjusioji jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigai buvo surinkti iš svečių vestuvių metu (28 000 Lt), 8 000 Lt panaudoti buto remontui, jei dalis pinigų iš 20 000 Lt būdavo laikinai paimama, ji visa buvo gražinama siekiant, kad visada būtų turima 20 000 Lt suma. Nukentėjusiosios vestuvės buvo įvykusios prieš nepilnus du metus iki vagystės, todėl nėra pagrindo netikėti, kad tokią sumą pinigų, nuolat ją papildant, nukentėjusioji galėjo išsaugoti. Be to, 14 000 Lt buvo laikomi paminklui ant vyro kapo.

18Tuo tarpu A. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pavogtoje piniginėje buvo 8 000 Lt (100, 200, 20 Lt nominalo kupiūromis) (t. 3, b. l. 16-17), teisme, kad piniginėje buvo 10 000 Lt (100, 200 Lt nominalo kupiūromis).

19Atsižvelgiant į išdėstytą pritariama apylinkės teismo išvadai, esant įrodytas kaltinimo faktines aplinkybes, sietinas su pragrobtu grynųjų pinigų kiekiu.

20Dėl bausmės

21Apeliantas nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį, į tai, kad iš pat pradžių jis davė parodymus ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais bei į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl labai sunkios socialinės padėties, nes sugyventinė A. Z. laukiasi kūdikio ir yra mažametė dukra.

22Bylos duomenimis, apeliantas savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl nėra pagrindo jo prisipažinimo laikyti visišku, o išsakyto gailesčio laikyti nuoširdžiu, todėl apylinkės teismas pagrįstai jo prisipažinimo padarius nusikaltimą nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

23Kolegija nesutinka ir su apelianto teiginiu, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atidedant bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, arba ją pakeičiant švelnesne bausme.

24Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų.

25Byloje nustatyta, kad A. Z. nuteistas už 1 kvalifikuotą apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgė į konkrečią pagrobto turto vertę, į tai, kad dalis daiktų yra grąžinta nukentėjusiai, į veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: A. Z. veiką padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstravo nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgė į tai, kad veiką A. Z. padarė būdamas 8 kartus teistas, daugumoje atvejų už nusikaltimas veikas nuosavybei; baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, tame tarpe ir pažeidimus nuosavybei, nuobaudos galiojančios (t. 3, b. l. 84-92). Atkreipė dėmesį, kad A. Z. atžvilgiu 2013 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, tad nagrinėjamą veiką jis padarė praėjus vos porai dienų nuo minėto nuosprendžio priėmimo. Kolegija pažymi ir tai, kad iš A. Z. parodymų teisme matyti, kad jis „užsiima vagystėmis“, vartojo narkotikus. Tai, karu su kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bausmės parinkimui, rodo, kad vagystės buvo apelianto pragyvenimo ir pajamų narkotinėms medžiagoms šaltinis ir toks gyvenimo būdas jam yra tapęs norma, nes būdamas laisvėje jis nedirbo, vartojo opioidus ir nuo priklausomybės jiems nesigydė. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad A. Z. yra išsituokęs, turi mažametę dukrą, su buvusia sutuoktine laukiasi vaiko. Kolegija pažymi, kad visos šios aplinkybės egzistavo ir nagrinėjamos bei kitų nusikalstamų veikų darymo metu, tačiau jos apelianto nuo nusikalstamo gyvenimo būdo, nesustabdė. Visa tai rodo, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A. Z. turi būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė, o ne kitos bausmių rūšys, nes tik ji gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

26BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

27A. Z. paskirtos bausmės dydis už padarytą nusikaltimą (2 metai) yra mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1,5 mėn.). Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis laikomas atitinkančiu bausmės paskirtį, proporcingu padarytam nusikaltimui ir neprieštaraujančiu teisingumo principui.

28Apeliantui savo kaltę pripažinus iš dalies byla buvo nagrinėjama bendra tvarka, todėl pagrindo taikyti BK 641 straipsnį ir švelninti apeliantui bausmę – nėra.

29Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo A. Z. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia. Bausmė tinkamai individualizuota.

30Aukštesnysis teismas atmeta A. Z. nurodytą aplinkybę, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė įtakotas labai sunkios turtinės padėties. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

31A. Z. padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurios tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti. Tokia veika nebuvo pirma apelianto gyvenime, prieš tai jis jau buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Vien sunkios A. Z. gyvenimo sąlygos automatiškai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jo gyvenimo būdu, suprantamu, kaip lengvesne išeitimi pasipelnyti ar narkotinėms medžiagoms įsigyti. Jis jauno amžiaus, tačiau SoDros duomenimis, nėra dirbęs. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik nusikalstama veika.

32A. Z. prašo esant galimybei taikyti BK 75 straipsnį ir likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai neesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 straipsnio nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.), bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

33Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog nepaisant to, kad yra formalus pagrindas taikyti A. Z. bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nėra nustatyta materialaus pagrindo. A. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 8 kartus, ne kartą teistas laisvės atėmimo ir arešto bausmėmis. Visa tai rodo, kad A. Z. išvadų dėl savo elgesio nedaro, jo nekoregavo ir vėl nusikalto. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju atidėjus bausmės vykdymą nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

34Dėl turtinės žalos

35Apeliantas nesutinka su dalimi priteitos turtinės žalos, o būtent dėl 20 000 Lt ir sumos už juvelyrinius dirbinius.

36CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

37Apeliacinio skundo argumentas, kad iš apelianto priteista 20 000 Lt turtinė žala yra neteisinga, visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog aukščiau aptartais argumentais nustatyta apelianto kaltė dėl 20 000 Lt vagystės, jis ir yra atsakingas už nukentėjusiajai padarytą žalą, todėl 20 000 Lt turtinei žalai atlyginti už grynųjų pinigų vagystę nukentėjusiajai priteista pagrįstai.

38Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatyta juvelyrinių dirbinių verte.

39Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrobtų juvelyrinių daiktų vertę rėmėsi nukentėjusiosios V. K. nurodytomis vertėmis ir VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pateiktais bendrais duomenimis apie tokio pobūdžio prekių kainas vagystės metu (t. 6, b. l. 64). Nustatė, kad dviejų apyrankių ir auskarų, nukentėjusiosios nurodytos vertės atitinka įvykio dieną buvusias tokio turto vidutines vertes ar yra už jas mažesnės, todėl teismas jas laikė įrodytomis. Taip pat apylinkės teismas nustatė, kad likusių juvelyrinių dirbinių nurodytos vertės ženkliai viršija VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ nurodytas 1 gramo 585 prabos aukso konkrečios rūšies gaminių vidutines mažmenines kainas 2013 m. rugsėjo mėn., todėl remdamasis VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ duomenimis teismas konstatavo, kad pakabuko su raudonais akmenėliais, 12 g svorio, vertė yra ne 3 500 Lt, o 1 775,64 Lt (147,97 Lt x 12 g); trijų auksinių moteriškų žiedų bendra vertė yra ne 2 000 Lt, o 1 237,72 Lt, nes vieno žiedo su akmenuku vertė yra 366,38 Lt (183,19 Lt x 2 g), žiedo su iškritusiu perlu vertė yra 366,38 Lt (183,19 Lt x 2 g), stambaus žiedo vertė yra 504,96 Lt (168,32 Lt x 3 g); širdelės formos pakabuko, 3 g svorio, vertė yra ne 800 Lt, o 585,69 Lt (195,23 Lt x 3 g). Šių argumentų pagrindu teismas koregavo kaltinime įvardytas pagrobto turto vertes atitinkamai sumažindamas ieškinio reikalavimo dydį. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta bei įvertinus nuteistajam atsiradusios prievolės esmę (atlyginti nuostolius), pripažintina, kad žala pagrįstai apskaičiuota pagal VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ nurodytas 1 gramo 585 prabos aukso konkrečios rūšies gaminių vidutines mažmenines kainas, galiojusias vagystės metu, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad apylinkės teismo priteista civilinio ieškinio dydžio suma už juvelyrinius dirbinius yra nepagrįsta. Apelianto skunde deklaratyviai nurodyta aplinkybė, kad už juvelyrinius dirbinius priteista suma yra per didelė, nepaneigia anksčiau padarytos išvados.

40Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažįstamas teisėtu.

41Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

42Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš apelianto valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

43Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus <...>. Nagrinėjamoje byloje apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, t. y. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jis buvo suimtas, t. y. buvo BK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atvejis, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. Z. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas prieštarautų BPK 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai išimčiai.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

45nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

46Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nuosprendžiu civilinės ieškovės V. K. ieškinys patenkintas iš dalies ir... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu A. V., M. A. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6... 4. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. A. Z. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą,... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apdylinės... 7. Apeliantas nesutinka su priteistos turtinės žalos dalimi, o būtent su:... 8. Apeliantas nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į jo prisipažinimą... 9. Teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad yra pakankamas pagrindas... 10. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas B. P. prašė skundą tenkinti,... 11. Skundas atmetamas... 12. Apeliaciniame skunde kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos... 13. Apeliaciniame skunde keliamas bylos faktinių aplinkybių, bausmės... 14. Dėl bylos faktinių aplinkybių... 15. Apeliantas ginčija pagrobęs kaltinime nurodytą 20 000 Lt sumą, teigia, kad... 16. A. Z. apklausiamas teisme parodė, kad vagystės metu po virykle jis rado... 17. Apylinkės teismas išvadą, kad pavogtoje juodoje piniginėje buvo ne 10 000... 18. Tuo tarpu A. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pavogtoje... 19. Atsižvelgiant į išdėstytą pritariama apylinkės teismo išvadai, esant... 20. Dėl bausmės ... 21. Apeliantas nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į jo prisipažinimą... 22. Bylos duomenimis, apeliantas savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl... 23. Kolegija nesutinka ir su apelianto teiginiu, kad yra pakankamas pagrindas... 24. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos... 25. Byloje nustatyta, kad A. Z. nuteistas už 1 kvalifikuotą apysunkį... 26. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę... 27. A. Z. paskirtos bausmės dydis už padarytą nusikaltimą (2 metai) yra... 28. Apeliantui savo kaltę pripažinus iš dalies byla buvo nagrinėjama bendra... 29. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų... 30. Aukštesnysis teismas atmeta A. Z. nurodytą aplinkybę, jog nusikalstamą... 31. A. Z. padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurios tikslas –... 32. A. Z. prašo esant galimybei taikyti BK 75 straipsnį ir likusios laisvės... 33. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog nepaisant to, kad yra formalus pagrindas... 34. Dėl turtinės žalos ... 35. Apeliantas nesutinka su dalimi priteitos turtinės žalos, o būtent dėl 20... 36. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti... 37. Apeliacinio skundo argumentas, kad iš apelianto priteista 20 000 Lt turtinė... 38. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatyta juvelyrinių dirbinių verte.... 39. Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba... 40. Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo... 41. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų... 42. Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas... 43. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.... 46. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl...