Byla 2K-520/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. K. nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, kuria E. K. apeliacinis skundas atmestas.

4Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą,

Nustatė

6E. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2010 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 5.50 iki 8.20 val., neteisėtai, nenustatytoje vietoje – ne per pasienio kontrolės punktą, prie valstybės sienos ženklo Nr. 1340, ties Zeliankų kaimu, Švenčionių rajone, tris kartus perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją ir atgal, o būtent: 5.50 val. eidamas į Baltarusiją ir apie 6.00 val. grįždamas į Lietuvą, apie 7.45 val. eidamas į Baltarusiją ir apie 8.00 val. grįždamas į Lietuvą, apie 8.15 val. eidamas į Baltarusiją ir apie 8.20 val. grįždamas į Lietuvą. Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje.

7Taip pat E. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2010 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 8.00 iki 8.20 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, vietoje prie valstybės sienos ženklo Nr. 1340, ties Zeliankų kaimu, Švenčionių rajone, taip išvengdamas muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pėsčiomis gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 1 500 pakelių cigarečių „Premjer 7“ 10 729 Lt vertės ir 3 500 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“ 28 371 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 39 100 Lt. Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

8Taip pat E. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. S., pažeisdamas nustatytą tvarką (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punktą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 3 punktą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių), 2011 m. rugsėjo 14 d., 8.20 val., nuo neteisėto valstybės sienos perėjimo vietos, esančios prie valstybės sienos ženklo Nr. 1340, ties Zeliankų kaimu, Švenčionių rajone, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 1 500 pakelių cigarečių „Premjer 7“ 10 729 Lt vertės ir 3 500 pakelių cigarečių „5 Minsk Superslims“ 28 371 Lt vertės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 39 100 Lt, iki sulaikymo vietos, esančios 20 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. 1340. Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

9Kasaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutarties dalis dėl laisvės atėmimo bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo ir, taikant BK 22 bei 62 straipsnius, paskirti baudą arba sumažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

10Kasatoriaus nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalis dėl veikų kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmės yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamo Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų taikymo, todėl keistina. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip baigtus nusikaltimus. Vertindamas byloje esančius įrodymus teismas nurodė, kad šeši pasienio pareigūnai nuo pat pradžių, t. y. nuo to momento, kai E. K. su A. S. kirto Lietuvos Respublikos–Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną, žinojo apie jų daromą nusikaltimą, stebėjo, kaip jie kelis kartus pirmyn–atgal perėjo valstybės sieną, nešė daiktus, įtarė, kad tokiu būdu kontrabanda gabenamos cigaretės, iškart po to, kai nuteistieji, paėmę dėžes su cigaretėmis, rengėsi pasišalinti iš įvykio vietos, juos sulaikė, t. y. sulaikė tik tuomet, kai tapo aišku, jog valstybinės sienos nuteistieji daugiau nebekirs. Tačiau, remdamasis tokiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tokių veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip atliktų kontroliuojant pareigūnams. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnai namą Šiaudiniškių kaime, į kurį jis atvyko dieną prieš nusikalstamų veikų padarymą, stebėjo jau apie dvi savaites. Tai reiškia, kad nuo pat atvykimo į Šiaudiniškių kaimą jie kontroliavo nuteistųjų veiksmus, t. y. sekė einančius per sieną ir gabenančius cigaretes bei galėjo šią veiką bet kada nutraukti. Kasatoriaus teigimu, aplinkybė, kad pareigūnų veiksmai nebuvo oficialiai sankcionuoti, neduoda pagrindo teigti, jog nuteistųjų veiksmai nebuvo pareigūnų kontroliuojami, nes, remiantis bylos duomenimis, darytina priešinga išvada. Be to, neaišku, dėl kokių priežasčių pareigūnai nuteistųjų nesulaikė pirmą kartą kirtus valstybinę sieną, t. y. perėjus iš Baltarusijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, už neteisėtą sienos perėjimą, o daugiau kaip dvi valandas stebėjo atliekamus veiksmus, jų nenutraukdami, kol nuteistieji net tris kartus neteisėtai kirto valstybinę sieną, per ją neteisėtai gabendami cigaretes. Nuteistųjų veika nuo pat pradžių buvo kontroliuojama pareigūnų, jie galėjo bet kada ją nutraukti, nuteistiesiems net neperėjus valstybės sienos, todėl, pasak kasatoriaus, jokių galimybių savarankiškai disponuoti nusikaltimo dalyku – mokesčiais apmokestinamomis cigaretėmis – jie neturėjo. Taigi, šios veikos, E. K. nuomone, nėra tiek pavojingos ir turi būti vertinamos kaip nebaigtos, nutrūkusios pasikėsinimo stadijoje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai visiškai formaliai vertino įvykio aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas ir nepagrįstai E. K. padarytas veikas kvalifikavo kaip baigtus nusikaltimus.

11Kasatorius nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių: jis buvo netekęs darbo, neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, gyveno su sugyventine D. A. ir jos neįgalia motina A. D.. Kasatorius teigia, kad neteisėtai pergabenti per valstybės sieną cigaretes sutiko siekdamas užsidirbti. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tuo metu E. K. sugyventinė dirbo, o jos motina gavo socialinę pašalpą, tačiau D. A. gavo tik minimalų darbo užmokestį, o A. D. pašalpa tik 650 Lt, be to, jai nuolat reikalingi vaistai, todėl iš tokių pajamų pragyventi trims asmenims neįmanoma. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nepripažino lengvinančiomis jo atsakomybę, t. y. kad veiką jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12Kasaciniame skunde nurodoma, kad vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už nusikalstamų veikų, numatytų BK 291 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad E. K. praeityje teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis ir neišnykus teistumui padarė analogišką nusikalstamą veiką. Kasatoriaus nuomone, tokia teismo išvada nėra teisinga, nes įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė“ reiškia, kad netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą tikslinga ir galima skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę. E. K. nurodo, kad jis savo gyvenamojoje vietoje apibūdinamas teigiamai (dalyvauja gyvenvietės bendruomenės veikloje, jokių nusiskundimų jo elgesiu nėra gauta), ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą bausmę yra visiškai atlikęs, nusikaltimo dalyko – cigarečių, kurias be jokių transporto priemonių nuteistieji dviese pergabeno per sieną, vertė tik nežymiai viršijo 250 MGL dydžio sumą. Nuteistasis nurodo šiuo metu turintis nuolatinį darbą (dirba UAB „T“ šaltkalviu–elektriku), todėl, paskyrus jam kitą sankcijoje numatytą bausmę – baudą, turės realią finansinę galimybę ją sumokėti.

13Kasatoriaus nuomone, įvertinus tai, kad nusikaltimus jis padarė atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiks teigiamus socialinius ryšius (neteks darbo, negalės padėti rūpintis ir prižiūrėti neįgalios sugyventinės motinos), bausmės tikslai nebus pasiekti jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pasak kasatoriaus, jo asmenybė, padarytų nusikaitimų pobūdis ir padarymo aplinkybės rodo, kad jo pavojingumas nėra toks didelis, jog būtų būtina jį izoliuoti nuo visuomenės. Paskirta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra aiškiai per griežta, todėl ji aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 291 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą neskyrė sankcijose numatytos švelnesnės bausmės – baudos.

14Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įvertinus tai, kad veikos buvo padarytos kontroliuojant pareigūnams (tai aiškiai mažina jų pavojingumą), jei teismas nuspręs neskirti baudos vietoj laisvės atėmimo bausmės, yra pakankamas pagrindas mažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmė dydį (BK 22 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

15Atsiliepimu į nuteistojo E. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Nerijus Marcinkevičius prašo šį skundą atmesti.

16Prokuroro nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras pažymi, kad kasacinio skundo argumentai iš esmės tokie patys, kaip ir apeliacinio skundo, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė. Teismas nepagrįstais pripažino apeliacinio skundo argumentus, kad E. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes buvo kontroliuojamos policijos pareigūnų. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) ir BPK nuostatas, nusikalstamos veikos kontroliavimas yra sankcionuoti policijos pareigūnų veiksmai, kuriais siekiama užkardyti nusikalstamas veikas, išaiškinti bei sulaikyti nusikaltimus darančius ar padariusius asmenis. Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistojo E. K. nusikalstamus veiksmus, prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, būtų kontroliavę policijos pareigūnai, veikę pagal OVĮ, panaudoję šiame įstatyme numatytas priemones ir metodus. Prokuroras nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės, kurių neginčija ir pats kasatorius, rodo, jog nusikalstamų veikų padarymas buvo pakankamai gerai suplanuotas ir organizuotai atliktas, tam kasatorius iš anksto ruošėsi – pasirūpino nusikaltimo padarymą palengvinančiomis priemonėmis: dviračiu, radijo stotimi, žiūronais, ir pagal iš anksto aptartą planą atvyko prie Lietuvos Respublikos–Baltarusijos Respublikos pasienio, kur per tris kartus pergabeno dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis. Prokuroro nuomone, šios, bylos duomenimis patikimai nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. K. buvo iš anksto suplanavęs nusikalstamų veikų padarymą bei žinojo tikslų kontrabandinių cigarečių kiekį, kurį turės atgabenti į Lietuvos Respubliką. Tuo tarpu policijos pareigūnai, pastebėję asmenis, kurie tikėtina neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir, siekdami išvengti muitinės kontrolės, gabena per ją privalomus pateikti muitinei daiktus, juos stebėjo ir netrukus po nusikalstamos veikos padarymo sulaikė. Prokuroras teigia, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog E. K. nusikalstamos veikos buvo kontroliuojamos ar kokiu nors kitokių būdu veikiamos policijos pareigūnų.

17Atsiliepime nurodyta, kad pasikėsinimas nuo baigto nusikaltimo skiriasi tuo, jog realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai – kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti nusikalstamą veiką, tačiau jos nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Šioje byloje patikimai nustatyta, kad nuteistasis E. K. , veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2010 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 5.50 val. iki 8.20 val., tris kartus neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos–Baltarusijos valstybių sieną, taip išvengdamas muitinės kontrolės; per tris kartus į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes; neteisėtai laikė ir gabeno šias akcizais apmokestinamas prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pasak prokuroro, tai reiškia, kad E. K. tokiais nusikalstamais veiksmais realizavo visus BK 291 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius požymius. Prokuroro nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, kad kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

18Atsiliepime nurodoma, kad sunki turtinė padėtis teismų praktikoje pripažįstama tada, kai susiklosto objektyvios sąlygos (pvz.: priverstinis nedarbas, turto praradimas, didelis išlaikytinių skaičius, kaltininko ar jo šeimos nario sunki liga ir pan.), lemiančios kaltininko elgesį. Prokuroro teigimu, šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis E. K. nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme jis parodė, kad tuo metu gyveno su sugyventine, kuri dirbo, ir jos motina, kuri gaudavo socialinę pašalpą. Prokuroro nuomone, šios aplinkybės paneigia nuteistojo argumentus, kad jis vienas turėjo rūpintis sugyventinės motinos priežiūra ir materialiniu aprūpinimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių buvus tokią sunkią ir beviltišką E. K. turtinę padėtį, dėl kurios nuteistasis buvo priverstas daryti sunkius nusikaltimus.

19Prokuroras sutinka su teismų sprendimais ir dėl E. K. skirtos bausmės. Nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, dvi – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Atsiliepime nurodoma, kad E. K. disponavo 39 100 Lt vertės kontrabandinėmis cigaretėmis, t. y. jų vertė pakankamai aiškiai viršijo 250 MGL dydžio sumą – daugiau nei 6000 Lt. Pasak prokuroro, tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog E. K. įvykdyta nusikalstama veika yra mažesnio pavojingumo. Kasatorius iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau buvo teistas už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina neigiamai. E. K. atsakomybę švelnina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Pasak prokuroro, nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai kasatoriaus atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas pagrįstai E. K. pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį už šių straipsnių sankcijoje numatytų bausmių vidurkius.

20Kasacinis skundas atmestinas.

21Kasatorius nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme; jo teigimu, per griežta bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai kvalifikavus E. K. padarytas nusikalstamas veikas kaip baigtas, o ne kaip pasikėsinimą jas padaryti, nepagrįstai nepripažinus esant BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir netinkamai įvertinus kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

22Pažymėtina, kad analogiškais argumentais buvo pagrįstas ir nuteistojo E. K. apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktą skundą, išsamiai pasisakė dėl jame nurodytų argumentų ir motyvuotai juos atmetė. Kasacinės instancijos teismas sutinka su žemesniųjų instancijų teismų argumentais ir išvadomis dėl E. K. paskirtos bausmės, nes, patikrinus skundžiamus sprendimus teisės taikymo aspektu, nenustatyta jokių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje buvo pritaikytas netinkamai. Savo kasaciniame skunde nuteistasis taip pat nenurodo tokius pažeidimus patvirtinančių duomenų, o tik savaip interpretuoja teismų jau įvertintas bylos aplinkybes.

23Atmestini kasatoriaus argumentai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuotos ne kaip baigtos, o kaip pasikėsinimas jas padaryti, nes, pasak kasatoriaus, jo veiksmai visą laiką buvo stebimi ir kontroliuojami Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, todėl jis neturėjo realių galimybių disponuoti nusikaltimo dalyku, taigi šios veikos nėra tiek pavojingos, kaip baigtos.

24BK 22 straipsnyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Taigi, asmens veiksmai (neveikimas) pripažįstami pasikėsinimu tuo atveju, kai kaltininkas realizuoja ne visus, o tik dalį įstatyme įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių.

25Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kontrabanda yra ir privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl bendriausia prasme šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei (kasacinė nutartis 2K–324/2010). Konkrečiai kontrabandos baigtinumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (pvz., nuo to, ar kontrabandos dalykas buvo gabenamas per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (t. y., nuo to, ar prekės buvo deklaruojamos žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai kontrabandos dalykas iš kitų valstybių teritorijos į Lietuvos valstybę gabenamas ne per muitinės postus ir kartu yra neteisėtai pereinama Lietuvos Respublikos valstybės siena, tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną, kontrabandos dalykas patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) sudėtis, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo dispozicijoje nurodytų veiksmų (ar bent vieno veiksmo) atlikimo momento. Tam, kad būtų galima kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų nugabentos į numatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo veiksmo (kasacinė nutartis Nr. 2K–653/2010). Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Veika padaroma kertant sieną bet kuriomis priemonėmis ir būdais, neturint atitinkamo tai daryti leidžiančio dokumento, arba, nors ir turint dokumentus, bet sieną pereinant nenustatytoje vietoje tiek iš Lietuvos Respublikos pusės į kitą valstybę, tiek iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėto sienos perėjimo momento. Vadinasi, ir BK 291 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali.

26Taigi, visų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas E. K., sudėtys yra formaliosios – pavojingi padariniai nėra būtinasis šių veikų požymis, jos laikomos baigtomis nuo BK 199 straipsnio 1 dalies, 199² straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 1 dalies dispozicijose nurodytų veiksmų atlikimo.

27Byloje nustatyta, kad E. K. , veikdamas bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 5.50 iki 8.20 val., neteisėtai – ne per pasienio kontrolės punktą tris kartus perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją ir atgal. Taip, išvengdamas muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pėsčiomis atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, akcizais apmokestinamas prekes – 39 100 Lt vertės cigarečių. Be to, nustatyta, kad jis šias prekes neteisėtai laikė ir gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją. Taigi, tokiais savo veiksmais E. K. realizavo ne dalį, o visus BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, t. y. šias nusikalstamas veikas pabaigė. To, kad E. K. nusikalstamos veikos laikomos baigtomis, nepaneigia ir tas faktas, jog E. K. kartu su bendrininku daromos veikos buvo stebimos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Būtent nuteistasis E. K. kartu su bendrininku buvo sulaikyti tuo metu, kai jie jau buvo realizavę minėtų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, t. y. jas jau buvo pabaigę. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami E. K. veiksmus kaip baigtas nusikalstamas veikas.

28Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo E. K. skundo argumentus dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės (labai sunki turtinė arba beviltiška padėtis) nustatymo. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ši aplinkybė reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2009). Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Nagrinėjamu atveju E. K. savo sunkią turtinę padėtį grindžia tuo, kad jis veikos padarymo metu neturėjo darbo, o sugyventinės motinai buvo reikalingi vaistai. Tačiau byloje nustatyta, kad tiek jo sugyventinė, tiek jos motina gaudavo kad ir nedideles, tačiau nuolatines, pajamas, o vien tai, kad asmuo konkrečiu metu neturi darbo, savaime nėra pagrindas pripažinti sunkią turtinę ar beviltišką padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nuteistojo parodymų turinį, kitus bylos duomenis, susijusius su veikos padarymo aplinkybėmis ir nuteistojo asmenybe, konstatavo, kad bylos duomenys nepagrindžia, jog nusikalstamą veiką E. K. padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

29Kasaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kurios, nuteistojo nuomone, sudaro pagrindą skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, tinkamai įvertino ir į jas atsižvelgė skirdami bausmę abiejų instancijų teismai. Teismai įvertino nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, veikų padarymo aplinkybes ir, vadovaudamiesi Baudžiamajame kodekse įtvirtintais reikalavimais, paskyrė E. K. bausmes, mažesnes nei straipsnių, pagal kuriuos jis nuteistas, sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

30BPK 376 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas turi teisę sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, rodančių, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Bausmė nėra aiškiai per griežta ir buvo paskirta laikantis visų įstatymo reikalavimų. Taigi, nėra pagrindo keisti ar naikinti teismų sprendimus kasaciniame skunde nurodytais argumentais, nes nepadaryta esminių BPK pažeidimų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Atmesti nuteistojo E. K. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės... 3. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S., tačiau dėl... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą,... 6. E. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2010 m.... 7. Taip pat E. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. S.,... 8. Taip pat E. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. S.,... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 10. Kasatoriaus nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalis dėl veikų... 11. Kasatorius nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo nulemta nepalankiai... 12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad vienas pagrindinių bausmės skyrimo... 13. Kasatoriaus nuomone, įvertinus tai, kad nusikaltimus jis padarė atsitiktinai,... 14. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įvertinus tai, kad... 15. Atsiliepimu į nuteistojo E. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 16. Prokuroro nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai... 17. Atsiliepime nurodyta, kad pasikėsinimas nuo baigto nusikaltimo skiriasi tuo,... 18. Atsiliepime nurodoma, kad sunki turtinė padėtis teismų praktikoje... 19. Prokuroras sutinka su teismų sprendimais ir dėl E. K. skirtos bausmės.... 20. Kasacinis skundas atmestinas.... 21. Kasatorius nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme; jo teigimu, per... 22. Pažymėtina, kad analogiškais argumentais buvo pagrįstas ir nuteistojo E. K.... 23. Atmestini kasatoriaus argumentai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos turėjo... 24. BK 22 straipsnyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką... 25. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kontrabanda yra ir privalomų pateikti muitinei... 26. Taigi, visų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas E. K., sudėtys yra... 27. Byloje nustatyta, kad E. K. , veikdamas bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo... 28. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo E. K. skundo... 29. Kasaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kurios, nuteistojo nuomone, sudaro... 30. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas turi... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Atmesti nuteistojo E. K. kasacinį skundą....