Byla 2K-60/2014
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. ir A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį atitinkamai dvylikai ir vienuolikai metų

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. ir A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį atitinkamai dvylikai ir vienuolikai metų.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 15 d. nutartis, kuria nuteistųjų S. Š. ir A. K. apeliaciniai skundai atmesti.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4S. Š. ir A. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir jas parduoti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų.

5A. K. kartu S. Š. 2011 m. rugpjūčio 3 d. nuvyko į Kauną ir apie 20.00 val., Sukilėlių pr. 96 namo laiptinėje, S. Š. iš nenustatyto asmens už 20 700 Lt neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo labai didelį kiekį – 460,532 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurią iš įsigijimo vietos automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tą patį tikslą, nugabeno į degalinę „Lukoil Baltija“, esančią Kauno r., Kumpių k. ir apie 20.28 val. ją perdavė A. K., kuris pagal susitarimą su S. Š. šią psichotropinę medžiagą iš degalinės teritorijos automobiliu „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, nugabeno į Telšių r., Gaudikaičių k., iš kur kartu su S. Š. šio vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdami tą patį tikslą, ją nugabeno į namą (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, laikė iki 2011 m. rugpjūčio 5 d., 18.20 val. A. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, 2011 m. rugpjūčio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžio r., tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, už 14 000 Lt įgijo labai didelį kiekį – 336,612 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį iš įgijimo vietos automobiliu „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tą patį tikslą, gabeno Panevėžio rajone, Panevėžio mieste iki Panevėžio rajono Berčiūnų kaimo, kelio Panevėžys–Šiauliai 8-ajame kilometre esančio tilto per Nevėžio upę.

6Kasaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami jam bausmę už padarytą nusikaltimą, nesivadovavo bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), neatsižvelgė į jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes, taip pat į BK 41, 61 straipsnių nuostatas ir jam paskyrė per griežtą bausmę. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo kaltu ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pasak kasatoriaus, teisiamojo posėdžio metu jis davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes, nesiekdamas palengvinti savo padėties, teismui paaiškino visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai, kad pripažįsta savo kaltę, nurodė iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasatoriaus nuomone, tai, kad jis, neišsisukinėdamas ir suprasdamas, jog už savo veiksmus bus nubaustas griežta bausme, pirmosios instancijos teisme paaiškino visas aplinkybes, taip pats priimdamas „sprendimą viską paaiškinti ir prisiimti atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą“, gali būti vertinama kaip nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes jis įvertino padarytą klaidą ir prisiėmė atsakomybę. Kasatorius taip pat tvirtina, kad teismas, skirdamas jam už padarytą labai sunkų nusikaltimą, dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, neįvertino visų bylai svarbių ir reikšmingų aplinkybių BK 41, 54 straipsnių kontekste. Jo byloje nenustatyta kokių nors ypatingų aplinkybių; jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo; savo elgesio neteisina, todėl „teisingumas gali būti įgyvendintas, neskyrus jam bausmės artimos sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui“.

8Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas S. Zabita prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl jo ginamojo ir perduoti jo ginamojo baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus pripažįstant jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą aplinkybę ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 3 dalimi, sumažinant jam paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę ir paskiriant teisingą bausmę.

9Kasatorius nurodo, kas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, priėmė sprendimus, prieštaraujančius bylos medžiagai ir įrodymų visetui, o pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nepašalinęs visų byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, neatskleidęs nusikalstamos veikos turinio ir jos sudėties. To, pasak kasatoriaus, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepadarė ir apeliacinės instancijos teismas, nors jo ginamojo apeliaciniame skunde šis argumentas ir buvo pateiktas.

10Kasatorius teigia, kad jo ginamasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog jo veikoje nebuvo tyčios įgyti konkretų psichotropinės medžiagos kiekį, jog šį nusikaltimą suorganizavo S. Š., o jis (A. K.) tik padėjo S. Š. įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Kasatorius, išdėstęs savo ginamojo parodymus, nurodo, kad jo ginamasis savo parodymus apie 2011 m. rugpjūčio 5 d. važiavimą į Panevėžį ir psichotropinių medžiagų įgijimą patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiuos A. K. parodymus iš esmės patvirtino ir S. Š., kuris bylą nagrinėjant teisme pripažino savo kaltę ir taip kartu patvirtino A. K. parodymus. Pasak kasatoriaus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vadovavosi bylos nagrinėjimo teisme metu duotais S. Š. parodymais ir nurodė, kad S. Š. prisipažino kaltu ir parodė, jog jis sugalvojo ir pasiūlė nusikaltimo planą, surado psichotropinės medžiagos pardavėjus, planavo įgyti apie 4 kg šios psichotropinės medžiagos ir ją parduoti užsienyje, taip užsidirbant pinigų, kad A. K. už pagalbą žadėjo apie 30 proc. gauto pelno. S. Š. taip pat patvirtino A. K. parodymus apie psichotropinės medžiagos pirkimą Kaune bei Panevėžyje. Taigi, kasatoriaus tvirtinimu, S. Š. buvo šios veiklos organizatorius ir vykdytojas, o jo ginamasis – tik padėjėjas, padedantis įgyvendinti šį nusikalstamą sumanymą. Jo ginamasis, padėdamas S. Š., prie šio nusikaltimo darymo neprisidėjo finansiškai, nesurado psichotropinių medžiagų pardavėjų, taip pat ne jis nusprendė, kokį kiekį šių medžiagų įgyti, ir ne jis sukūrė jų realizavimo planą bei jo įgyvendinimą.

11Kasatorius nurodo, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju yra svarbu tai, kad S. Š., įgydamas narkotinių medžiagų, jo ginamajam sakė, jog tai dar nėra narkotinė medžiaga ir kad ją reikia sumaišyti su kitomis medžiagomis, kad galima būtų gauti atitinkamą narkotinę ar psichotropinę medžiagą, kurią jis turi realizuoti. Kasatoriaus tvirtinimu, teismai, atmesdami jo ginamojo parodymus (kurių niekas nepaneigė), kad jis iš tikrųjų nesuvokė, ar tai narkotikas, silpno ar stipraus poveikio, ar tai tik narkotiko sudėtinė dalis – prekursorius, pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad teismai savo sprendimuose neatskleidė subjektyviojo BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio – tikslo platinti psichotropines medžiagas. Pasak kasatoriaus, tokį tikslą turėjo ne jo ginamasis, o S. Š.

12Kasatorius teigia, kad pareigūnai visą laiką kontroliavo A. K. ir S. Š. veiksmus, todėl jie bet kuriuo momentu galėjo šiuos nutraukti, tačiau to nepadarė ir sąmoningai delsė, kol sekami asmenys pabaigs nusikalstamą veiką. Kasatoriaus tvirtinimu, 2011 m. rugpjūčio 3 d. S. Š. ir A. K. buvo sekami pareigūnų, turėjusių išankstinės operatyvinės informacijos apie tai, kad S. Š. ir A. K. ruošiasi įgyti narkotinių medžiagų. Kasatoriaus nuomone, apklausiami pareigūnai nuslėpė aplinkybę, kad pirmiau nurodytą dieną, sekimo metu, kai A. K. laukė S. Š. Kaune, Jonavos g., prie parduotuvės „Šilas“, S. Š. nuvažiavo į Sukilėlių pr. 96 ir ten įgijo narkotinių medžiagų iš jas stambiu mastu platinančio asmens. Vadinasi, pareigūnai tyčia nesiėmė priemonių nustatyti, kas buvo šių medžiagų tiekėjas (platintojas). Pareigūnai, turėdami informacijos, žinodami platinimo vietą ir tai, kad S. Š. įgijo narkotinių (psichotropinių) medžiagų, sąmoningai laukė, kol nusikaltimą padarys kiti asmenys – S. Š. ir A. K., todėl jo ginamojo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas, o ne kaip baigtas nusikaltimas.

13Kasatorius taip pat pažymi, kad jo ginamojo baudžiamojoje byloje kyla abejonių dėl operatyvinės informacijos gavimo ir operatyvinio tyrimo pradėjimo, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos nematyti, ar ši informacija buvo pagrįsta ir ar tai nebuvo su pareigūnų žinia išprovokuotas nusikaltimas. Pasak kasatoriaus, operatyviniu būdu byloje gauti duomenys, kaip ir operatyvių veiksmų teisėtumas bei pagrįstumas, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, nebuvo patikrinti BPK nustatyta tvarka.

14Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. kad jo ginamasis nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties. Pasak kasatoriaus, jo ginamasis teismams pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių labai sunkią turtinę padėtį: savo užrašus, nedarbingumą patvirtinančius dokumentus, hipotekos lakštus, taip pat apeliaciniame skunde nurodė, kad, grįžus iš įkalinimo vietos Vokietijoje, neturėjo darbo, pajamų pragyventi, santaupų, jį paliko sutuoktinė, kuri prieš tai paėmė dideles paskolas ir užstatė vienintelį turėtą turtą – namą. Dėl to jis (A. K.), bijodamas prarasti ne tik turtą, bet ir vienintelę gyvenamąją vietą, ir norėdamas sumokėti paskolas bankui, S. Š. pasiūlius, ryžosi nusikalstamai veikai. Kasatoriaus tvirtinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės susidėjo ne dėl tyčinio jo ginamojo veikimo ar neveikimo, o dėl nepalankių aplinkybių, buvusios sutuoktinės veiksmų (paimtų paskolų), nenusisekusio, bet vis tiek bandyto vykdyti verslo iš skolintų lėšų.

15Kasatoriaus teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų netaikymas jo ginamajam nulėmė ir BK 62 straipsnio 2 dalies netaikymą skiriant bausmę. Kasatoriaus nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, be jau pripažintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pripažinus jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą aplinkybę, vadovaujantis teisingumo, objektyvumo ir proporcingumo principais, yra galimybė taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pasak kasatoriaus, iš baudžiamosios bylos matyti, kad jo ginamasis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus viso baudžiamojo proceso metu, bet ir aktyviais veiksmais (parodymais) padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, ją vykdžiusius ir organizavusius asmenis.

16Kasatoriaus nuomone, nesant galimybės taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, ginamajam gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes dėl pirmiau nurodytų ir bylos faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė neadekvati, prieštarauja teisingumo principui, bausmės tikslams ir yra per griežta.

17Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo S. Š. ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato S. Zabitos kasacinius skundus atmesti.

18Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo S. Š. kasacinio skundo argumentais dėl pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 dalyje nustatytą aplinkybę, nurodo, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu kasatorius neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, atsisakė duoti parodymus. Prokurorė, sutikdama su tuo, kad teisme S. Š. davė gana išsamius parodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad, duodamas parodymus teisme, kasatorius jau buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir aiškiai suprato, kad kaltės neigimas būtų buvęs beprasmiškas ir tik sunkintų jo atsakomybę bei turėtų įtakos skiriant bausmę. Dėl to, prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad S. Š. savo kaltę teisme pripažino verčiamas objektyvių bylos aplinkybių ir nuoširdžiai nesigailėjo.

19Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo A. K. gynėjo kasaciniu skundu, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde kartojami apeliacinio skundo argumentai, tačiau nenurodomi motyvai, kodėl nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

20Pasak prokurorės, teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. K. tiksliai žinojo, kokią medžiagą norėjo įsigyti ir įsigijo, koks jos kiekis. Ši teismo išvada, prokurorės tvirtinimu, pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – nuteistasis A. K. pripažino, kad jis suprato, jog disponuoja narkotine medžiaga ir kad už tai jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Prokurorės teigimu, nors A. K., duodamas parodymus teisme, neįvardijo psichotropinės medžiagos pavadinimo, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytų jo parodymų matyti, kad jis žinojo ir psichotropinės medžiagos pavadinimą. Įvertinus nuteistojo A. K. nurodytas aplinkybes apie kainą, už kurias buvo įsigytos psichotropinės medžiagos, ir jų kiekius (vienu atveju apie 2 kg už 21 000 Lt, kitu – 1,5 kg už 14 000 Lt), prokurorės nuomone, akivaizdu, kad jis ne tik suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės, bet ir bent bendrais bruožais – koks yra tų medžiagų kiekis. Kartu prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką inkriminuojant BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantį požymį – labai didelį kiekį, pakanka įrodyti tai, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suprato ir numanė apie narkotinės medžiagos rūšį bei kiekį.

21Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo A. K. gynėjo skundo argumentu, kad teismai, spręsdami dėl jo ginamojo atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, turėjo atskleisti šią veiką kvalifikuojantį požymį – tikslą platinti, nurodo, kad atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kitaip nei pagal BK 260 straipsnio 1, 2 dalis, nebūtina nustatyti kaltininkui turėjus tokį tikslą, nes atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti pakanka bent vieno iš alternatyvių objektyviųjų požymių – labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar (ir) kitokio platinimo.

22Prokurorės nuomone, taip pat nėra pagrindo „teigti, kad buvo vykdoma nuteistųjų visų veiksmų (įgijimo, gabenimo) kontrolė, ir tvirtinti, kad buvo tik pasikėsinta padaryti nusikalstamą veiką“, nes pagal šį baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojant nusikalstamą veiką, nesvarbu, ar kaltininkas įgyvendino savo ketinimą įgytą psichotropinę medžiagą parduoti. Pasak prokurorės, byloje nustatyta, kad A. K. savo veiksmais realizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

23Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo A. K. skundo argumentus dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo. Pasak prokurorės, nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ši aplinkybė reiškia, kad kaltininkui susideda tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje objektyvių sąlygų, nulėmusių A. K. elgesį, pagrįstai nenustatė, o apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nuteistojo A. K. parodymus, kitus bylos duomenis, susijusius su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir nuteistojo asmenybe, motyvuotai konstatavo, kad bylos duomenys nepagrindžia, jog nusikalstamą veiką A. K. padarė dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties. Kartu prokurorė pažymi tai, kad nuteistojo A. K. kasaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kurios, kasatoriaus nuomone, sudaro pagrindą skirti jo ginamajam mažesnę laisvės atėmimo bausmę, abiejų instancijų teismai tinkamai įvertino ir į jas atsižvelgė skirdami nuteistajam bausmę – teismai, įvertinę padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes ir vadovaudamiesi baudžiamajame įstatyme įtvirtintais reikalavimais, A. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nesiekiančią BK straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

24Nuteistojo S. Š. ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato S. Zabitos kasaciniai skundai atmestini.

251. Dėl nuteistojo S. Š. kasacinio skundo

26Esminis nuteistojo S. Š. kasacinio skundo argumentas yra tas, kad, kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo kaltu ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, skirdami jam bausmę už padarytą nusikaltimą, nesivadovavo bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), neatsižvelgė į jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes, taip pat į BK 41, 61 straipsnių nuostatas, dėl to jam paskyrė per griežtą bausmę.

27Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010,

282K-450/2010, 2K-7-107/2013).

29Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir neigė faktines bylos aplinkybes, o baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, – savo kaltę jau pripažino ir davė išsamius parodymus apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad S. Š. teisiamajame posėdyje sutiko duoti ir davė parodymus tik po A. K. bei liudytojų parodymų, taip pat tai, kad nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nurodė, jog labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau iš esmės savo elgesio nevertino kritiškai ir tik deklaratyviai tvirtino besigailintis dėl to, ką padarė. Vadinasi, S. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ne savo noru, bet verčiamas įrodymų, o gailestis dėl padaryto nusikaltimo buvo tik formalus. Dėl to nuteistojo S. Š. prisipažinimas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ir tik formalus gailėjimasis pagrįstai nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina kasatorius, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, pagrįstai nė vienai iš šių aplinkybių nesuteikdamas prioriteto, vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis ir paskyrė jam dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, savo dydžiu mažesnę negu šio BK straipsnio 3 dalyje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi nėra teisinio pagrindo teigti, kad S. Š. paskirta bausmė yra per griežta.

30Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. Š. baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BK 41, 54 straipsnio 2 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 61 straipsnio nuostatos.

312. Dėl nuteistojo A. K. gynėjo kasacinio skundo

322.1. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

33Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

34Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. K. gynėjo kasacinis skundas yra iš esmės paduotas dėl, kasatoriaus nuomone, netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 3 dalies taikymo, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų, padarytų nagrinėjant jo ginamojo bylą. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatorius, grįsdamas savo teiginius dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, padarytų, jo nuomone, nagrinėjant jo ginamojo baudžiamąją bylą, dėsto A. K. parodymus ir teigia, kad: teismai nepagrįstai, neteisėtai įvertino įrodymus; šį nusikaltimą suorganizavo S. Š., o A. K. – tik padėjo S. Š. įvykdyti nusikalstamą sumanymą; A. K. savo parodymus apie 2011 m. rugpjūčio 5 d. važiavimą į Panevėžį ir psichotropinių medžiagų įgijimą patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu; šiuos parodymus iš esmės patvirtino ir S. Š., kuris bylą nagrinėjant teisme pripažino savo kaltę; tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vadovavosi bylos nagrinėjimo teisme metu duotais S. Š. parodymais; teismai nurodė, jog S. Š. prisipažino kaltu ir parodė, kad jis sugalvojo ir pasiūlė nusikaltimo planą, surado psichotropinės medžiagos pardavėjus, planavo įgyti apie 4 kg šios psichotropinės medžiagos ir ją parduoti užsienyje, taip užsidirbti pinigų ir t. t. Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo, o BPK 20 straipsnio 5 dalį nurodo tik formaliai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

35Nuteistojo A. K. gynėjas kasaciniame skunde teigia ir tai, kad: teismai savo sprendimuose neatskleidė subjektyviojo BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio – tikslo platinti psichotropines medžiagas; tokį tikslą turėjo ne jo ginamasis, o S. Š.; kyla abejonių dėl operatyvinės informacijos gavimo ir operatyvinio tyrimo pradėjimo, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos nematyti, ar ši informacija buvo pagrįsta ir ar tai nebuvo su pareigūnų žinia išprovokuotas nusikaltimas; operatyviniu būdu byloje gauti duomenys, kaip ir operatyvių veiksmų teisėtumas bei pagrįstumas, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, nebuvo patikrinti BPK nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šie nuteistojo A. K. gynėjo skundo argumentai nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. O pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie kasatoriaus skundo teiginiai turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalyku ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

36Be to, nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde, prašydamas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti jo ginamajam paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, teigia, kad yra galimybė jo ginamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes akivaizdu, kad A. K. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė neadekvati, prieštarauja teisingumo principui, bausmės tikslams ir yra per griežta. Pažymėtina, kad šis kasatoriaus prašymas yra deklaratyvus, nes yra iš esmės neargumentuotas. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kasacinio teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio prašymai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų. Dėl to minėtas kasatoriaus skundo prašymas taip pat paliekamas nenagrinėtas.

372. Dėl nuteistojo A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

38Kasatorius nurodo, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra grynosios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Kasatoriaus teigimu, jo ginamasis nesuvokė, ar jo įsigyta medžiaga yra narkotikas, silpno ar stipraus poveikio, ar tai tik narkotiko sudėtinė dalis – prekursorius, taip pat neturėjo tyčios įgyti konkretų psichotropinės medžiagos kiekį.

39Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

40Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan.

41Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pripažino supratęs, kad disponuoja narkotine medžiaga ir kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, taip pat nurodė įgytos medžiagos kiekius ir kainas. Apeliacinės instancijos teisme A. K. taip pat parodė supratęs, kad disponuoja narkotine medžiaga. Pažymėtina, kad, nors A. K., duodamas parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neįvardijo šios medžiagos pavadinimo, iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje perskaitytų parodymų matyti, kad jis žinojo ir konkretų psichotropinės medžiagos pavadinimą; atlikus A. K. vairuotame automobilyje ir paslėptų jo namo kieme rastų medžiagų tyrimą, buvo nustatyta A. K. įvardyta psichotropinė medžiaga. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paties nuteistojo A. K. nurodytas aplinkybes apie kainą, už kurią buvo įsigytos psichotropinės medžiagos, ir jų kiekius (apie 2 kg už 21 000 Lt vienu atveju ir apie 1,5 kg už 14 000 Lt kitu atveju), šias aplinkybes, taip pat tai, kad tiek A. K., tiek S. Š. Vokietijoje buvo teisti už nusikalstamas veikas, susijusias su psichotropinių ir narkotinių medžiagų prekyba, ir nurodęs, kad „A. K. kartu su S. Š., įgijo apie 3500 g miltelių, kuriuose buvo 797,144 g metamfetamino (tai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas yra labai didelis kiekis, kuris beveik 8 kartus viršija 100 g)“, motyvuotai konstatavo, jog „akivaizdu, kad jis ne tik suvokė, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės, bet ir bent bendrais bruožais suvokė, koks yra tų medžiagų kiekis“.

42Kasatorius skunde taip pat teigia, kad pareigūnai visą laiką kontroliavo A. K. ir S. Š. veiksmus, todėl jie bet kuriuo momentu galėjo nutraukti neteisėtus A. K. ir S. Š. veiksmus, tačiau to nepadarė ir sąmoningai delsė, kol sekami asmenys pabaigs nusikalstamą veiką. Kasatoriaus tvirtinimu, pareigūnai, turėdami informacijos apie nuteistųjų ruošimąsi įgyti narkotinių medžiagų, žinodami jų platinimo vietą ir tai, kad S. Š. įgijo narkotines (psichotropines) medžiagas, sąmoningai laukė, kol nusikaltimą padarys kiti asmenys – S. Š. ir A. K., todėl jo ginamojo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas, o ne kaip baigtas nusikaltimas.

43Iš baudžiamosios bylos matyti, kad policijos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos apie galbūt vykdomą nusikaltimą ir dėl to 2011 m. rugpjūčio 3 d. atliko operatyvinį sekimą, o 2011 m. rugpjūčio 5 d. – operatyvinį sekimą ir surengė pasalą; 2011 m. rugpjūčio 5 d. S. Š. buvo sulaikytas, o A. K. automobilyje ir jo namo kieme buvo surasta nuteistiesiems priklausančių psichotropinių medžiagų. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo vykdoma A. K. ir S. Š. veiksmų kontrolė – policijos pareigūnų veiksmais buvo tik sustabdytas psichotropinių medžiagų paleidimas apyvarton.

44Minėta, kad A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos metamfetamino įgijimą, laikymą ir gabenimą. Šie BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodyti objektyvieji požymiai turi alternatyvią savarankišką teisinę reikšmę, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti pakanka bent vienos iš šių veikų padarymo. Be to, apibūdinant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis jų sukeliami nusikalstami padariniai nenurodyti. Vadinasi, BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikaltimų sudėtys – formaliosios, todėl šie nusikaltimai yra baigti nuo to momento, kai asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Į šių veikų padarinius, pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų patekimą apyvarton, išplatinimą dideliam skaičiui vartotojų, atsižvelgiama sprendžiant apie padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir individualizuojant bausmę, bet ne sprendžiant apie nusikalstamos veikos stadiją.

45Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, kad A. K., veikdamas bendrininkų grupe su S. Š., per du kartus įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, ją gabeno, o dalį psichotropinės medžiagos paslėpęs laikė savo namo kieme. Taigi nuteistasis A. K. savo veiksmais realizavo BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal šio BK straipsnio 3 dalį kaip baigtas nusikaltimas.

46Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

473. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

48Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. kad jo ginamasis nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties. Pasak kasatoriaus, jo ginamasis teismams pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių labai sunkią turtinę padėtį. Kartu kasatorius teigia, kad neteisėtas ir nepagrįstas BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų netaikymas jo ginamajam nulėmė ir BK 62 straipsnio 2 dalies netaikymą skiriant bausmę. Kasatoriaus nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, be jau pripažintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pripažinus jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą aplinkybę, vadovaujantis teisingumo, objektyvumo ir proporcingumo principais, yra galimybė jo ginamajam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

49Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos jo padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012).

50Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistojo A. K. baudžiamojoje byloje tokių objektyvių aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundo argumentus dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, nutartyje nurodė, kad: iš nuteistojo pateiktų dokumentų matyti, kad A. K. 30 000 eurų paskolą iš banko paėmė dar 2007 m., įkeisdama gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas su kitais statiniais, kurie buvo įkeisti gaunant paskolą, nuosavybės teise priklausė A. K., A. K. su žmona A. K. išsituokė 1998 metais. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo A. K. tvirtinimą, kad namas buvo registruotas jo vardu ir, norėdamas jį išsaugoti, privalėjo kas mėnesį mokėti po 700 Lt bankui, todėl, sugrįžęs iš Vokietijos, kur atliko bausmę, jis neturėjo nei darbo, nei kitokių pajamų ir buvo priverstas padaryti šį nusikaltimą, ir motyvuotai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog žmona A. K. „paliko paėmusi didžiulę paskolą ir taip jis pateko į sunkią ar net beviltišką turtinę padėtį“, o „net ir tikint tuo, kad A. K. mokėjo bankui nurodytas pinigų sumas bandydamas išsaugoti savo gyvenamąjį būstą, tuo tokio sunkaus nusikaltimo padarymas šiuo atveju negali būti pateisinamas“. Kartu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atkreipusi dėmesį į tai, kad pats nuteistasis parodė, jog turi draugę D. M., kuri bylos nagrinėjimo teisme metu garantavo suteikti jam gyvenamąją vietą ar netgi sumokėti didelį piniginį užstatą kardomosios priemonės keitimo A. K. atveju, teisingai pažymėjo, kad „tai tik patvirtina, kad A. K. bet kuriuo atveju nebūtų likęs be pastogės ir tikrai nebuvo beviltiškoje padėtyje, paskatinusioje jį tokiu būdu nusikalsti“.

51Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Konstatavus, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta aplinkybė pagrįstai nebuvo pripažinta nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, matyti, kad byloje yra nustatyta tik viena nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, nuteistojo A. K. baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos.

52Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. K. baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 dalies nuostatos.

534. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi

54Kasatorius nurodo, kas pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nepašalinęs visų byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, neatskleidęs nusikalstamos veikos turinio ir jos sudėties. To, pasak kasatoriaus, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepadarė ir apeliacinės instancijos teismas, nors jo ginamojo apeliaciniame skunde šis argumentas ir buvo pateiktas.

55Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2012, 2K-88/2013,

562K-7-107/2013, 2K-467/2013). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

57Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. K. esminių skundo argumentų, pateikė išsamius motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo pripažįstamas teisingu bei pagrįstu.

58Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. K. baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.

59Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

60Nuteistojo S. Š. ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. S. Š. ir A. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, turėdami... 5. A. K. kartu S. Š. 2011 m. rugpjūčio 3 d. nuvyko į Kauną ir apie 20.00... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos... 7. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami... 8. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas S. Zabita prašo... 9. Kasatorius nurodo, kas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,... 10. Kasatorius teigia, kad jo ginamasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek... 11. Kasatorius nurodo, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį,... 12. Kasatorius teigia, kad pareigūnai visą laiką kontroliavo A. K. ir S. Š.... 13. Kasatorius taip pat pažymi, kad jo ginamojo baudžiamojoje byloje kyla... 14. Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai jo ginamojo atsakomybę... 15. Kasatoriaus teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas BK 59 straipsnio 1 dalies 4... 16. Kasatoriaus nuomone, nesant galimybės taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies... 17. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Aida Japertienė... 18. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo S. Š. kasacinio skundo argumentais dėl... 19. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo A. K. gynėjo kasaciniu skundu,... 20. Pasak prokurorės, teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nustatytos... 21. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo A. K. gynėjo skundo argumentu, kad... 22. Prokurorės nuomone, taip pat nėra pagrindo „teigti, kad buvo vykdoma... 23. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo... 24. Nuteistojo S. Š. ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato S. Zabitos kasaciniai... 25. 1. Dėl nuteistojo S. Š. kasacinio skundo... 26. Esminis nuteistojo S. Š. kasacinio skundo argumentas yra tas, kad, kasatoriaus... 27. Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko... 28. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).... 29. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. Š. ikiteisminio... 30. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. 2. Dėl nuteistojo A. K. gynėjo kasacinio skundo... 32. 2.1. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo... 33. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 34. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo A. K. gynėjo kasacinis skundas yra iš... 35. Nuteistojo A. K. gynėjas kasaciniame skunde teigia ir tai, kad: teismai savo... 36. Be to, nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde, prašydamas, pritaikius BK 54... 37. 2. Dėl nuteistojo A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260... 38. Kasatorius nurodo, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį,... 39. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo,... 40. Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Kartu... 41. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. K., duodamas parodymus... 42. Kasatorius skunde taip pat teigia, kad pareigūnai visą laiką kontroliavo A.... 43. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad policijos pareigūnai turėjo... 44. Minėta, kad A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už labai didelio kiekio... 45. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ištyrus ir įvertinus byloje... 46. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. 3. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 dalies nuostatų... 48. Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai jo ginamojo atsakomybę... 49. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 50. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 51. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 62 straipsnio 2 dalį... 52. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 53. 4. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi... 54. Kasatorius nurodo, kas pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį... 55. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 56. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia... 57. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 58. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo A. K.... 59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 60. Nuteistojo S. Š. ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato Stasio Zabitos...