Byla e2-1225-370/2016
Dėl finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Beweship“ bankroto byloje patvirtinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Suomijos bendrovės „Oy Beweship Ab“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1540-794/2016, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Beweship“ bankroto byloje patvirtinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Beweship“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 8 d.), nustatė įmonės kreditoriams 40 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos finansiniams reikalavimams pateikti.

5Pareiškėja Suomijos bendrovė „Oy Beweship Ab“ pateikė BUAB „Beweship“ bankroto administratorei UAB „Serleta“ prašymą įtraukti įmonę į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su 213 653,53 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad atsakovė neapmokėjo PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 130 112,41 Eur sumai už krovinių pervežimo paslaugas. 2006 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutarties pagrindu atsakovei buvo suteikta 64 530 Eur paskola, kurią įsipareigota grąžinti kartu su palūkanomis. Iki bankroto bylos įmonei iškėlimo atsakovė skolos negrąžino, tuo pačiu nesumokėjo 19 011,12 Eur palūkanų. Visi reikalavimą patvirtinantys dokumentai perduoti administratorei, reikalavimas taip pat įtrauktas į atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus.

6BUAB „Beweship“ bankroto administratorė pareiškėjos reikalavimo prašė netvirtinti, nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių paskolos sumokėjimo faktą pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjos pateiktas paaiškinimas, jog ji išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo ir ta neapmokėta suma buvo įforminta paskolos sutartimi, neįrodo, jog atsakovė yra skolinga 64 530 Eur pagal paskolos sutartį. Be to, paskolos sutartis yra be UAB „Beweship“ antspaudo, todėl ji galėjo būti sudaryta jau po to, kai įmonės antspaudas buvo perduotas bankroto administratorei. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimas patvirtinti 64 530 Eur sumą pagal paskolos sutartį yra nepagrįstas, atitinkamai nėra pagrindo tvirtinti ir 19 011,12 Eur dydžio palūkanų pagal tą pačią paskolos sutartį. Bendra pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų suma yra 127 409,39 Eur, kai pareiškėja PVM sąskaitomis-faktūromis grindžia 130 112,41 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pareiškėja iki šios dienos nepateikė įrodymų, patvirtinančių 2 703,01 Eur sumą. Taip pat pažymėjo, kad ir 127 409,39 Eur sumą pareiškėja grindžia nepasirašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kurios nepagrindžia paslaugų suteikimo fakto. Minėtos sąskaitos yra išrašytos už krovinio vežimo paslaugas, todėl pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina vežimo paslaugų suteikimo faktą, yra pasirašytas važtaraštis. Pareiškėja yra atsakovės akcininkė, turinti 70 proc. atsakovės akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių reikalavimo teisę į atsakovę, tikėtina, jog paskolos sutartis ir sąskaitos yra sudarytos tik tam, kad pareiškėja galėtų dalyvauti atsakovės bankroto byloje ir daryti įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymo ją įtraukti į BUAB „Beweship“ kreditorių sąrašą su 213 653,53 Eur dydžio finansiniu reikalavimu netenkino.

9Teismas, pasisakydamas dėl 130 112,41 Eur reikalavimo, nustatė, kad 130 112,41 Eur reikalavimą į bankrutuojančią įmonę pareiškėja kildina iš neapmokėtų ir nepasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų už krovinių vežimo paslaugas. Teismo vertinimu, PVM sąskaitos-faktūros gali įrodyti šalis siejančius teisinius santykius, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktos sąskaitos yra nepasirašytos, bendra pateiktų sąskaitų suma yra mažesnė (127 409,39 Eur), negu prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas, o bankrutuojančios įmonės bankroto administratorė nurodė, jog tarp jai perduotų įmonės buhalterinių dokumentų jokių duomenų, kad pagal pareiškėjos nurodomas sąskaitas buvo suteiktos pervežimo paslaugos, nėra. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. banko pavedimais pervedė pareiškėjai iš viso 164 282,6 Eur, iš jų 130 950,18 Eur sumos pavedimuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis ir tik 33 332,42 Eur sumai yra nurodyta mokėjimų paskirtis pagal pareiškėjos pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog atsakovė už pervežimo paslaugas su pareiškėja yra visiškai atsiskaičiusi. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nesant jokių kitų duomenų (sutarčių, važtaraščių, išrašų iš buhalterinių programų), įrodančių, kokiu pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, nėra pagrindo pripažinti sutartinių santykių pagal pareiškėjos nurodytas neapmokėtas sąskaitas tarp šalių buvimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ne vieną kartą buvo raginama pateikti kitus įrodymus, pagrindžiančius sutartinių santykių, iš kurių kildinamas įsiskolinimas, buvimą, tačiau jokių pirminių dokumentų ar kitų įrodymų nei administratorei, nei klausimą dėl finansinio reikalavimo nagrinėjančiam teismui nepateikė. Dėl nustatytų aplinkybių teismas sprendė nesant teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dalies dėl 130 112,41 Eur reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje.

10Teismas, pasisakydamas dėl 64 530 Eur skolos ir 19 011,12 Eur palūkanų, nustatė, kad 64 530 Eur skolos ir 19 011,12 Eur palūkanų reikalavimą į bankrutuojančią įmonę pareiškėja kildina iš 2006 m. rugsėjo 12 d. sudarytos paskolos sutarties. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad iš esmės paskolos sutartimi buvo susisteminti atsakovės neįvykdyti įsipareigojimai, kilę iš neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų už krovinių vežimo paslaugas. Atsižvelgiant į prie paskolos sutarties pridėtoje lentelėje nurodytas datas teismas sprendė, jog neapmokėtoms sąskaitoms, pagal kurias paskaičiuota skola, priešingai nei nurodo pareiškėja, nėra daugiau nei 10 metų, todėl jei ne visos, tai bent dalis sąskaitų turėjo išlikti ir pareiškėjai, siekiant panaikinti bet kokias abejones dėl reikalavimo pagrįstumo. Jokių kitų įrodymų nei administratorei, nei klausimą dėl finansinio reikalavimo nagrinėjančiam teismui pareiškėja taip pat nepateikė. Teismas nustatė, jog iš tikrųjų atsakovei į AB „Swedbank“ sąskaitą 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo pervesta 6 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskola“, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši suma pervesta dar iki pareiškėjos nurodomos paskolos sutarties sudarymo, teismo vertinimu, neįrodo, jog atsakovei iš tikrųjų buvo suteikta 64 530 Eur paskola. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė nesant teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dalį dėl 64 530 Eur skolos ir 19 011,12 Eur palūkanų (išvestinis reikalavimas) reikalavimo patvirtinimo.

11Teismas, nesant jokių kitų pakankamų pareiškėjos finansinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, kritiškai vertino su pareiškėjos pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktus atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėto skolų žiniaraščio matyti, jog jame įsiskolinimas pareiškėjai yra 125 879,34 Eur, kai pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas sudaro 213 653,53 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo faktiškai buvo kontroliuojama pareiškėjos, teismo vertinimu, nustatyta neatitiktis leidžia sutikti su bankroto administratore, jog pareiškėja reikalavimo patvirtinimu atsakovės bankroto byloje iš esmės siekia tik užsitikrinti įtaką kreditorių susirinkime, priimant palankius sprendimus bankrutuojančios įmonės valdymo organų atžvilgiu.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį ir patvirtinti jos 213 653,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl 130 112,41 Eur finansinio reikalavimo sumos.

141.1. Teismas neteisingai vertino PVM sąskaitas-faktūras. Remiantis PVMĮ 80 str. 1 d., BAĮ 13 str. 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą sudariusio asmens parašas nėra privalomas rekvizitas, todėl net ir nepasirašytos sąskaitos-faktūros turi būti vertinamos kaip patvirtinančios atliktą ūkinę operaciją. Šalis siejo ilgametė patirtis siųsti nepasirašytas sąskaitas elektroniniu būdu. Teismas, nustatęs, kad PVM sąskaitų-faktūrų suma yra mažesnė, nei prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalis, turėjo mažinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, o ne atsisakyti apskritai tvirtinti finansinį reikalavimą.

151.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja neturi galimybių pateikti papildomų dokumentų. Visi dokumentai yra perduoti bankroto administratorei, taip pat kaip ir visa atsakovės buhalterinė programa, kurioje buvo užfiksuotos pareiškėjos ir atsakovės finansinės operacijos, taip pat nurodyti neįvykdyti atsakovės įsipareigojimai pareiškėjai. Administratorė neatliko detalaus pareiškėjos finansinio reikalavimo vertinimo.

161.3. Rasti CMR važtaraščiai patvirtina pareiškėjos paslaugų atsakovei pagal 2016-04-05 paaiškinimuose aptartas PVM sąskaitas faktūras Nr. 15512739, Nr. 15509576, Nr. 15508814 bei Nr. 15507505 suteikimą.

  1. Dėl 64 530 Eur skolos ir 19 011,12 Eur palūkanų.

172.1. Teismas neteisingai aiškino lentelės duomenis. Teismas išvadą, kad neapmokėtos sąskaitos, pagal kurias paskaičiuota skola, išrašytos už laikotarpį nuo 2006-10-31 iki 2011-03-31, padarė remdamasis prie paskolos sutarties pridėta lentele, tačiau joje nurodytos ne PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo datos, o datos, kada atsakovė turėjo atsiskaityti su pareiškėja pagal paskolos sutartį, t. y. lentelėje aptartas atsakovės atsiskaitymo su pareiškėja grafikas. Pareiškėja negalėjo teismui pateikti konkrečių atsakovės neapmokėtų sąskaitų-faktūrų, kurių pagrindu buvo suformuota paskolos sutartis, nes nėra išsaugotos prieš 10 ir daugiau metų atsakovei išrašytos sąskaitos. Paskolos sutartis patvirtinta tiek pareiškėjos, tiek atsakovės parašais. Atsakovė savo parašu ant paskolos sutarties patvirtino, jog iki 2006-09-12 iš pareiškėjo priėmė 64 530 Eur. Teismas, nutartyje nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė papildomų įrodymų, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą pareiškėjai.

182.2. Teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovės finansinės atskaitomybės duomenimis, kurie pasirašyti buvusio atsakovės vadovo ir vyr. buhalterės. Vien tai, kad visus bankrutuojančios įmonės dokumentus bankroto administratorei perdavė pareiškėja, nors paprastai tokią pareigą atlieka įmonės vadovas, nesudaro pagrindo teigti, jog šie dokumentai yra nepatikimi.

19Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Beweship“ bankroto administratorė teismo prašo atsisakyti priimti naujai pareiškėjos pateiktus įrodymus, atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

201. Dėl apeliantės pareikšto 130 112,41 Eur dydžio finansinio reikalavimo. Apeliantės pateikiamos PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis grindžiamas 130 112,41 Eur dydžio finansinis reikalavimas, išrašytos už tariamai suteiktas krovinio vežimo paslaugas. Krovinio vežimo paslaugų sudarymo faktą patvirtina ne išrašytos (ir nepasirašytos) PVM sąskaitos-faktūros, bet važtaraščiai ar kitokie krovinio priėmimo-perdavimo aktai. Jų apeliantė nepateikė. Be to, sutiktina ir su teismo motyvais, jog banko pavedimais pareiškėjai pervesta suma (130 950,18 Eur), nenurodant jokios mokėjimo paskirties, yra sumokėta už nepasirašytas PVM sąskaitas-faktūras. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą netenkino ne dėl to, kad jo dalis (2 703,01 Eur) nepagrįsta jokiais įrodymais, bet įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad ji negalėjo ir negali pateikti jokių papildomų įrodymų, nes visi dokumentai yra perduoti bankroto administratorei. PVM sąskaitos-faktūros, važtaraščiai, sutartys yra sudaromi dviem egzemplioriais. Be to, apeliantė turėjo visas galimybes susipažinti su apeliantės perduotais dokumentais administratorei ir padaryti šių dokumentų kopijas, o jomis grįstų savo finansinį reikalavimą. Nesutiktina, kad bankroto administratorei buvo perduota atsakovės buhalterinės apskaitos programa. UAB „Beweship“ dokumentų priėmimo-perdavimo metu, atsakovės bankroto administratorei buvo perduota kompiuterinė laikmena (USB raktas), kurioje neva turėjo būti įrašyta buhalterinė programa, tačiau prie jos nebuvo galima prisijungti. Dėl to ši laikmena 2015-09-01 perduota apeliantės atstovui tam, kad buhalterinė programa būtų įrašyta ir prie jos būtų galima prisijungti, tačiau iki šiol bankroto administratorė minėtos programos negavo.

212. Dėl apeliantės pareikšto 83 541,12 Eur dydžio finansinio reikalavimo, kildinamo iš paskolos sutarties. Apeliantė neįrodė, kad paskola buvo suteikta, ji nepateikė PVM sąskaitų-faktūrų ir kitų dokumentų, įrodančių šių sąskaitų-faktūrų išrašymo pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė finansinį reikalavimą pareiškė dar 2015 m. spalio 15 d., tuo metu PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos mažiau nei prieš 10 metų. Sąžiningas subjektas reikalavimo teisę pagrindžiančius dokumentus, nepaisant jų saugojimo termino, saugotų iki tol, kol reikalavimo teisė būtų galiojanti. Nepaisant to, kad pateiktos paskolos sutarties kopijoje yra abiejų šalių parašai, pateikta paskolos sutartis yra be atsakovės antspaudo. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sutarties originalus egzempliorius bankroto administratorei nebuvo pateiktas. Be to, apeliantės pateiktoje paskolos sutarties kopijoje nurodyta ne tai, kad atsakovė paskolos sutarties pasirašymo dieną neva priėmė 64 530 Eur dydžio sumą, o tai, kad paskolos sutarties pasirašymo dieną ši pinigų suma buvo pervesta į atsakovės sąskaitą.

223. Dėl finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų vertinimo. Finansinės atskaitomybės dokumentai yra tik išvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, sudaryti pirminių dokumentų pagrindu, dėl to jie jokiu būdu negali įrodyti ir neįrodo apeliantės finansinio reikalavimo pagrįstumo.

234. Dėl pateiktų naujų įrodymų. Apeliantės pateiktos važtaraščių kopijos turėjo ir galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui. Bet kokiu atveju šie dokumentai negali būti laikomi pagrįstais ir patikimais. Pateikti važtaraščiai nepasirašyti, juose nenurodyti gavėjo ir vežėjo duomenys. Be to, šių važtaraščių kopijos patvirtina tik 4 PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo pagrįstumą, kurių bendra suma – 424,09 Eur, kai apeliantė PVM sąskaitomis-faktūromis grindžia net 130 112,41 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

26Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos Suomijos bendrovės „Oy Beweship Ab“ prašymas patvirtinti jos 213 653,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Beweship“ bankroto byloje atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).

27Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

28Nagrinėjamu atveju keliamas pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo teisinis įvertinimas pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir argumentus. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos prašomas tvirtinti 213 653,53 Eur dydžio finansinis reikalavimas kildinamas dviem pagrindais: 1) iš neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų už vežimo paslaugas, sudarančių 130 112,41 Eur sumą; 2) iš šalių sudarytos 2006-09-12 paskolos sutarties (64 530 Eur), kuri pasirinkta kaip finansinis instrumentas susisteminti atsakovės skolas pareiškėjai, atsiradusias iki 2006 m., neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu, kartu su 19 011,12 Eur dydžio palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą kaip tinkamai nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo vertinimu, nepasirašytos PVM sąskaitos-faktūros, nesant kitų byloje rašytinių įrodymų, negali būti laikomos tinkamu įsiskolinimą (finansinį reikalavimą) patvirtinančiu įrodymu, o atsakovės 2010-2015 m. atlikti pavedimai 130 950,18 Eur sumai nenurodant mokėjimo paskirties leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė už pervežimo paslaugas yra atsiskaičiusi. Teismas 64 530 Eur skolos ir 19 011,12 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį reikalavimą taip pat vertino kaip neįrodytą, t. y. nepagrįstą jokiais rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis-faktūromis, krovinių vežimo važtaraščiais. Atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus darytina išvada, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas netenkintas dėl buhalterinių duomenų ir (ar) kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių esantį įsipareigojimą (finansinį reikalavimą), trūkumo (nepateikimo) byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pagal ĮBĮ 21 str. 1 d., taip pat CPK 178 str. bei CPK 12 str. pareiškėjai, prašančiai patvirtinti finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje, kyla pareiga jį pagrįsti turimais įrodymais, aplinkybėmis, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad bankroto procese vyrauja viešasis interesas, suponuojantis pareigą teismui procese veikti aktyviai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų, reikalingų ir jo dispozicijoje esančių priemonių tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių ginčas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo ir (ar) atsisakymo tvirtinti bendrovės „Beweship“ bankroto byloje.

29Pirma, iš 2016-03-02 ir 2016-04-07 teismo posėdžių garso įrašų, taip pat iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nustatė, jog pareiškėjos finansinis reikalavimas kilo iš vežimo teisinių santykių, tačiau tinkamai ir iki galo nesiaiškino, koks yra finansinio reikalavimo atsiradimo materialinis pagrindas, t. y. kokių faktinių duomenų pagrindu tarp pareiškėjos ir atsakovės susiklostė krovinių vežimo teisiniai santykiai, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pati bankroto administratorė yra nurodžiusi, jog pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras neįmanoma nustatyti už kokias paslaugas ir kokiu pagrindu jos buvo išrašytos. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą, rėmėsi aplinkybe, jog be PVM sąskaitų-faktūrų ir / ar paskolos sutarties, pareiškėja nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, tarp jų ir važtaraščių. Poziciją, jog pagal CMR konvenciją dėl tarptautinių pervežimų, būtinas važtaraštis grindė ir atsakovės bankroto administratorė. Aplinkybių, pagrindžiančių susiklosčiusių vežimo teisinių santykių pagrindą ir pobūdį, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, taip pat neatkreipė dėmesio į pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu išsakytą aplinkybę, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad krovinių vežimas apskritai buvo vykdomas CMR konvencijos pagrindu.

30Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą tuo pagrindu, kad jis nėra tinkamai (rašytiniais įrodymais) pagrįstas, neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, susijusių su įmonės buhalterinės programos perdavimo aplinkybėmis. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje bei teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad UAB „Beweship“ dokumentų priėmimo-perdavimo metu, atsakovės bankroto administratorei buvo perduota kompiuterinė laikmena (USB raktas), kurioje turėjo būti įrašyta UAB „Beweship“ buhalterinė programa, tačiau prie jos nebuvo galima prisijungti. Dėl šios priežasties laikmena 2015-09-01 buvo perduota apeliantės atstovui tam, kad buhalterinė programa būtų tinkamai įrašyta ir bankroto administratorė galėtų prie jos prisijungti, tačiau iki šios dienos buhalterinė programa nebuvo perduota. Savo ruožtu pareiškėja procesiniuose dokumentuose, kartu ir atskirajame skunde, teigia, kad atsakovės bankroto administratorei buvo pateikta atsakovės buhalterinė programa, kurioje užfiksuotos ir tarp šalių vykusios finansinės operacijos, taip pat nurodyti atsakovės neįvykdyti įsipareigojimai pareiškėjai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant ginčui dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, taip pat teismui kvestionuojant atsakovės direktoriaus ir vyr. buhalterės pasirašytų dokumentų (2015-07-15 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, skolų žiniaraštį – faktiškai kreditorių sąrašą) patikimumą ir įrodomąją galią, buhalterinė programa (joje esantys duomenys), taip pat perdavimo, įrašymo ir kitos aplinkybės gali būti reikšmingos tinkamam ir teisingam ginčo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju teismo aktyvumo pareiga, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad finansinis reikalavimas netenkintas dėl nepakankamo rašytinių įrodymų kiekio byloje, turėjo pasireikšti aplinkybių, susijusių su buhalterinės programos paėmimo, perdavimo, įrašymo ištyrimu ir įvertinimu kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, esant būtinybei – kviesti liudytojus - įmonės vadovą, buhalterį, atsakovės atstovą, kuriam bankroto administratorė grąžino USB laikmeną, ar imtis kitų CPK įtvirtintų priemonių siekiant teisingo ginčo išsprendimo, juolab atsižvelgiant į tai, kad būtent pareiškėjos iniciatyva įmonei keliant bankroto bylą, buvo remtasi pareiškėjos pateiktais duomenimis, kartu 2014 ir 2015 metų įmonės finansinių atskaitomybių duomenimis, o skundžiamoje nutartyje pats teismas nurodė, kad skolų žiniaraštyje (kreditorių sąraše) įsiskolinimas pareiškėjai buvo 125 879,34 Eur. Vadinasi, įsiskolinimo kreditoriams dydis (kartu ir pareiškėjos) galėjo turėti (turėjo) esminės reikšmės įmonei keliant bankroto bylą, t. y. nustatinėjant jos turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, t. y. įmonės nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 p.).

31Trečia, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendžiant pareiškėjo pateikto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą didelis dėmesys buvo skiriamas nepasirašytoms PVM sąskaitoms-faktūroms, jų teisiniam įvertinimui ir reikšmei finansinio reikalavimo pagrįstumui įrodyti, tačiau neatsižvelgta į aplinkybę, kad sąskaitas išrašiusi bendrovė yra Suomijoje registruotas juridinis asmuo, todėl nagrinėjamu atveju reikšmės galėjo turėti ir Suomijos teisė, tiek, kiek ji susijusi su PVM sąskaitų-faktūrų už suteiktas paslaugas išrašymu, jų rekvizitais, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės (tai, kad Suomijoje nėra priimta pasirašyti PVM sąskaitų-faktūrų; visos pirkimų sąskaitos gaunamos PDF formatu, todėl ir pareiškėjos išrašytos sąskaitos pirkėjams yra siunčiamos tokiu pačiu būdu) atsispindi bylos medžiagoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo ir (ar) galėjo pasiūlyti pareiškėjai, besiremiančiai nurodytais argumentais, pateikti įrodymus, susijusius su Suomijos teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų išaiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną (CPK 808 str. 2 d.).

32Ketvirta, iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-12-30 nutartimi patvirtino šiuos trečiosios eilės įmonės kreditorių finansinius reikalavimus - UAB „Rusko“ 1 842,8 Eur, UAB „Elfanta“ 91,11 Eur, UAB „Konekta Cargo“ 168,35 Eur, UAB „Nordcarrier Baltic“ 543 Eur, UAB „Axis transport“ 500 Eur, UAB „AD REM“ 144,82 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto administratorės nebuvo ginčijami, nors UAB „Rusko“, UAB „Axis Transport“ finansiniai reikalavimai buvo grindžiami analogišku principu – PVM sąskaitomis-faktūromis. Ta pati tendencija pastebėta ir 2016-04-25 nutartimi tvirtinant UAB „Bijusta“ finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje kylant ginčui dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, šios aplinkybės (įrodymų pakankamumo) taip pat gali būti svarbios sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl turi būti įvertintos ir ištirtos kartu su kita byloje esančia medžiaga.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, netyrė ir nevertino visų byloje nurodytų aplinkybių, faktinių teisinių santykių, prievolių kilmės, galinčių pagrįsti arba paneigti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, t. y. pažeidė pareigą įvykdyti teisingumą (CPK 6 str.). Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 str. 1 d.), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties (byloje yra apie 700 PVM sąskaitų-faktūrų) ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.). Kaip jau minėta, ginčas kilęs iš bankroto teisinių santykių, ir akivaizdu, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, dėl to teismas procese turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iškėlė UAB... 5. Pareiškėja Suomijos bendrovė „Oy Beweship Ab“ pateikė BUAB... 6. BUAB „Beweship“ bankroto administratorė pareiškėjos reikalavimo prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos... 9. Teismas, pasisakydamas dėl 130 112,41 Eur reikalavimo, nustatė, kad 130... 10. Teismas, pasisakydamas dėl 64 530 Eur skolos ir 19 011,12 Eur palūkanų,... 11. Teismas, nesant jokių kitų pakankamų pareiškėjos finansinį reikalavimą... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. 1.1. Teismas neteisingai vertino PVM sąskaitas-faktūras. Remiantis PVMĮ 80... 15. 1.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja neturi galimybių... 16. 1.3. Rasti CMR važtaraščiai patvirtina pareiškėjos paslaugų atsakovei... 17. 2.1. Teismas neteisingai aiškino lentelės duomenis. Teismas išvadą, kad... 18. 2.2. Teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovės finansinės atskaitomybės... 19. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Beweship“ bankroto administratorė... 20. 1. Dėl apeliantės pareikšto 130 112,41 Eur dydžio finansinio reikalavimo.... 21. 2. Dėl apeliantės pareikšto 83 541,12 Eur dydžio finansinio reikalavimo,... 22. 3. Dėl finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų vertinimo.... 23. 4. Dėl pateiktų naujų įrodymų. Apeliantės pateiktos važtaraščių... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 27. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 28. Nagrinėjamu atveju keliamas pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo... 29. Pirma, iš 2016-03-02 ir 2016-04-07 teismo posėdžių garso įrašų, taip pat... 30. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 31. Trečia, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendžiant... 32. Ketvirta, iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir...