Byla 2A-270/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Skirmantei Klumbytei,

4atsakovo atstovėms Marijai Kazimierai Lenkutienei ir advokatei Rūtai Pumputienei,

5trečiojo asmens atstovei Kristinai Vilkienei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Alita“ dėl ženkle esančio elemento pripažinimo nesaugomu ženklo elementu ir Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Alita“, prašydamas pripažinti elementą „Klasikinis“ atsakovui nuosavybės teise priklausančiame prekių ženkle „Klasikinis Briutas“ nesaugomu elementu; panaikinti 2007 m. kovo 19 d. LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą Nr. 2Ap-940 ir palikti galioti ieškovo prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registraciją Nr. 48948; priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Nurodė, kad 2002 m. gruodžio 31 d. ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko pateikė LR Valstybiniam patentų biurui prašymą įregistruoti ženklą „Klasikinis pusiau saldus šampanizuotas vynuogių vynas“ ir išduoti prekių ženklo liudijimą. 2005 m. vasario 3 d. šis ženklas buvo įregistruotas Prekių ženklų registre (registracijos numeris – 48948). 2005 m. spalio 24 d. UAB „Boslita“ ir Ko pateikė prašymą LR Valstybiniam patentų biurui pakeisti minėto ženklo vaizdą. 2005 m. lapkričio 10 d. pakeitimai buvo įrašyti Prekių ženklų registre ir apie juos buvo paskelbta LR Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. Atsakovas AB „Alita“, būdama Prekių ženklų registre registruotų prekių ženklų „Klasikinis Briutas“ (reg. Nr. 43104, paraiškos padavimo data – 2000 m. gruodžio 6 d.) ir „Klasikinis“ (reg. Nr. 43011, paraiškos padavimo data – 2000 m. gruodžio 14 d.) savininkas, 2005 m. gegužės 31 d. pateikė LR Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui protestą Nr. 1589, kuriuo prašė ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registraciją pripažinti negaliojančia. LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2007 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2Ap-9740 atsakovo reikalavimą patenkino ir ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko prekių ženklo registraciją pripažino negaliojančia dėl jo klaidinančio panašumo į AB „Alita“ priklausančius ankstesnius prekių ženklus „Klasikinis Briutas“ ir „Klasikinis“ (LR Prekių ženklų įstatymo 7 str. l d. 2 p. bei 7 str. 3 d.). Ieškovo manymu, LR Valstybinis patentų biuras netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl jo 2007 m. kovo 19 d. sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Ieškovas nurodė neginčijantis fakto, kad jam nuosavybės teise priklausantis prekių ženklas yra vėlesnis nei atsakovo prekių ženklai, taip pat išvados dėl prekių, kurioms žymėti naudojami nagrinėjami prekių ženklai, vienarūšiškumo, tačiau nesutinkantis, jog egzistuoja kitos aplinkybės, reikalingos tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (t.y. prekių ženklų tapatumas ar panašumas ir visuomenė suklaidinimo galimybė). Ieškovas nurodė, jog tarp šių prekės ženklų nėra vizualinio panašumo. Vertinant žodinį panašumą, vienintelis sutampantis prekių ženklų žodinis elementas yra žodis „Klasikinis“. LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius ginčijamu sprendimu lyginamuosiuose prekės ženkluose konstatuodamas pagrindinio (dominuojančio) elemento tapatumą ir tuo pagrindu padarydamas išvadą dėl bendro prekių ženklų panašumo neįvertino, jog žodis „Klasikinis“ turi aprašomojo pobūdžio žinių registruojamų prekių atžvilgiu, kadangi žymi prekių kokybę ir vertę. Pagal LR Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį tie prekės ženklo elementai, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai dėl jų aprašomojo, bendrinio ir pan. pobūdžio, gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais. Ieškovo manymu, žodis „Klasikinis“ yra aprašomojo pobūdžio. Tai pripažįsta abi ginčo šalys, kiti ūkio subjektai, o taip pat ir LR Valstybinio patentų biuro praktika. Nors atsakovo prekių ženklo „Klasikinis Briutas“ registracijoje žodis „Klasikinis“ nėra nurodytas kaip nesaugotinas, tai nepaneigia fakto, jog pastarasis žymuo yra nesaugomas elementas. Nesaugomų prekių ženklų elementų panašumas nėra laikytinas pakankamu konstatuoti ženklus esant panašiais. Tai patvirtinta LR Valstybinio patentų biuro, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Sąjungos institucijų praktikoje bei tiesiogiai nurodyta 1996 m. liepos 11 d. LR Valstybinio patentų biuro įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo 3.1.2. (e) punkte. Toks panašumas gali tik sustiprinti bendrą ženklų panašumą, nulemtą skiriamųjų elementų panašumo. Nepriklausomai nuo to, ar žymuo „Klasikinis“ būtų pripažintas nesaugomu prekių ženklo elementu, tai negalėtų turėti įtakos bylos baigčiai, nes jis yra aprašomojo pobūdžio registruojamų prekių atžvilgiu. Aprašomųjų elementų vaidmuo, sprendžiant prekių ženklo klaidinamo panašumo klausimą, nėra adekvatus kitų žodinių elementų, į kuriuos prekės ženklo savininkas turi išimtines nuosavybės teises, reikšmei. Tai patvirtina Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos rekomendacijos ir Europos Teisingumo Teismo praktika. Ieškovas nurodė, jog, vertinant ženklų panašumą bendro suvokimo įspūdžio prasme, šie ženklai taip pat nėra panašūs. 2007 m. birželio mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa patvirtina, jog 83 proc. putojančio vyno vartotojų Lietuvoje nurodė, kad pateiktos putojančio vyno etiketės yra nepanašios. Apklausos rezultatai taip pat patvirtina, kad tiesioginiai putojančio vyno vartotojai nelaiko nagrinėjamų prekių ženklų klaidinamai panašiais ir, pirkdami putojantį vyną, nesupainiotų nei pačių prekių, nei jų gamintojų. LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius neturėjo jokio pagrindo padaryti priešingą išvadą. Tam tikras nedidelis panašumas (žodinis elementas „Klasikinis“) dar nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra suklaidinimo galimybė. Visuomenės suklaidinimo tikimybė mažėja dėl to, kad ant ginčo etikečių yra nurodyti skirtingi gamintojai, skiriasi prekių, žymimų nagrinėjamais ženklais, realizavimo vietos, kaina ir tiesioginė vartotojų auditorija. Kitas atsakovo prekių ženklas „Klasikinis“ yra sudarytas iš vienintelio žodinio elemento „Klasikinis“, išpildyto originaliu šriftu, ir šis žodinis elementas jau yra nurodytas kaip nesaugomas. Jis jokiais kitais požymiais nėra panašus į ieškovo prekių ženklą.

10Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad 2007 m. kovo 19 d. sprendimu LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius nepagrįstai tenkino AB „Alita“ pareikštą protestą LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, pripažindamas, jog, paduodamas paraišką įregistruoti ženklą, UAB „Boslita“ ir Ko turėjo nesąžiningų ketinimų. Tą aplinkybę, jog ieškovas, prekių ženkle „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ panaudodamas žymenį „Klasikinis“ nesiekė pasinaudoti AB „Alita“ gaminamo putojančio vyno, žymimo prekių ženklu „Klasikinis Briutas“ reputacija, patvirtina tai, jog dar 2000 m. spalio 2 d. ieškovas pirmasis pareiškė prašymą LR Valstybiniam patentų biurui įregistruoti žodinį prekės ženklą „Klasikinis“, kuris buvo atmesta dėl neatitikimo absoliutiems prekės ženklo reikalavimams. 2000 m. gruodžio 2 d. į rinką buvo patiekta pirmoji UAB „Boslita“ ir Ko pagaminto „Klasikinio pusiau saldaus“ putojančio vyno partija. 2000 m. gruodžio 13 d. ieškovas pateikė prašymą dėl jau faktiškai pradėto naudoti ženklo „Klasikinis pusiau saldus“ registracijos. Atsakovas prašymą dėl prekės ženklo „Klasikinis Briutas“ registracijos pateikė 2000 m. gruodžio 6 d., o dėl prekės ženklo „Klasikinis“ – 2000 m. gruodžio 14 d.. Prekės ženklu „Klasikinis Briutas“ žymimas putojantis vynas buvo patiektas 2000 m. gruodžio mėnesį. Ieškovas 2000-2002 metais aktyviai prekiavęs „Klasikiniu pusiau saldžiu“ putojančiu vynu, 2002 m. gruodžio 31 d. LR Valstybiniam patentų biurui pateikė prašymą įregistruoti ginčo objektu esantį prekių ženklą. LR Valstybinio patentų biuro 2003 m. sausio 22 d. sprendimu UAB „Boslita“ ir Ko prekių ženklo, kuris buvo pareikštas registruoti 2000 m. gruodžio 13 d., registracija buvo panaikinta, kadangi AB „Alita“ buvo laikoma turinčia išimtines teises į žodinį elementą „Klasikinis“. Taip nutiko dėl to, kad LR Prekių ženklų įstatymo redakcija, galiojusi 2000 m. gruodžio mėnesį, kai buvo įregistruotas AB „Alita“ prekės ženklas, nenumatė nesaugomų elementų instituto. 2000 m. rinkoje pasirodžius ginčo šalių prekių ženklais pažymėtiems putojantiems vynams, nei vienas iš šių žymenų ar gaminių dar nebuvo įgijęs reputacijos ar vartotojų palankumo. Ieškovas nurodė, jog jis savo produkciją ženklu „Klasikinis“ ženklino nepertraukiamai nuo 2000 m., o pakartotinis paraiškos padavimas 2002 m. gruodžio 31 d. – tai siekis apsaugoti jau dvejus metus naudojamos etiketės grafinę kompoziciją, o ne nesąžiningų ketinimų pasireiškimas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2000 m. gruodžio mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio mėnesio atsakovo putojančio vyno „Klasikinis“ pardavimų apimtys siekė tik 8829 butelius, o ieškovo putojančio vyno „Klasikinis pusiau saldus“ – l 222 667 butelius. Pardavimų apimtys patvirtina, jog ieškovas žymiai sėkmingiau prekiavo savo gaminamo putojančio vyno produkcija, dėl ko nebuvo poreikio pasinaudoti AB „Alita“ pasiekimais ar reputacija. Tai, kad ginčo šalių prekių ženkluose nurodytas gamintojo pavadinimas, vadovaujantis LR Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie nesąžiningą konkurenciją.

11Atsakovas AB „Alita“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog prekės ženklas „Klasikinius briutas“ nuo jo pateikimo registruoti 2000 m. gruodžio 6 d. iki šiol yra naudojamas ir žinomas Lietuvos vartotojams, t.y. jis, vadovaujantis LR Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, yra įgijęs skiriamąjį požymį. Net ir pripažinus žodį „Klasikinis“ nesaugomu ženklo elementu, jis tiek ieškovo, tiek atsakovo prekių ženkluose išlieka dominuojančiu elementu, kuris panašus vizualiai, fonetiškai ir semantiškai. Visi kiti žodžiai šiuose ženkluose yra įrašyti smulkiomis raidėmis, nekrenta į akis. Be to, šiais prekių ženklais pažymėti konkuruojančių gamintojų realizuojamų vynų pavadinimai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Lietuvos vynų rinkoje būtų kokių nors kitų gamintojų vynas, kurio pavadinimas yra „Klasikinis“. Atsakovo ženklai „Klasikinis“ ir „Klasikinis briutas“ yra įregistruoti 33 klasės prekėms: vynas. Ieškovo ženklas „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ yra įregistruotas 33 klasės prekėms: putojantis vynuogių vynas. Terminas „vynas“, kaip platesnis terminas, apima ir putojantį vynuogių vyną, todėl ieškovo vėlesniojo ženklo prekės yra tapačios ieškovo ankstesnių ženklų prekėms. Nors atsakovas tik nuo 2000 m. gruodžio mėnesio pateikė Lietuvos rinkai putojantį vyną, pažymėtą prekių ženklais „Klasikinis briutas“ ir „Klasikinis“, ankstesnes šio vyno pateikimo datas patvirtina atsakovo 2000 m. liepos 7 d. ir 2000 m. spalio 31 d. važtaraščiai, kurie patvirtina šio vyno siuntimo į Maskvoje vykusį IV Tarptautinį profesinį vynų konkursą, kuriame atsakovo putojantis vynas 2000 m. lapkričio mėnesį buvo apdovanotas aukso medaliu. Tokiame pat konkurse 2001 m. putojantis vynas „Klasikinis“ buvo apdovanotas sidabro medaliu bei diplomu už meninį įforminimą, o 2001 m. Agrobalt parodoje Vilniuje „Klasikinis“ buvo apdovanotas medaliu. Atsakovo putojančio vyno „Klasikinis“ vieno butelio kaina 2000 m. duomenimis buvo 30,93 Lt(be PVM), o ieškovo – 5,79 Lt. Ieškovo prekių ženklas „Klasikinis pusiau saldus šampanizuotas vynuogių vynas“ (reg. Nr. 48948) buvo pareikštas registruoti 2002 m. gruodžio 31 d., t.y. po to, kai atsakovo prekių ženklais „Klasikinis“ ir „Klasikinis briutas“ pažymėtas putojantis vynas pelnė reputaciją (tarptautinis pripažinimas 2000 m. ir 2001 m.), o tuo pačiu ir po to, kai 2001 m. gruodžio 22 d. atsakovas užprotestavo ieškovo prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus“ (reg. Nr. 43680) registraciją. Atsakovas nurodė, kad ieškovo paraiškos ženklui „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ įregistruoti padavimo dieną, t.y. 2002 m. gruodžio 31 d., buvo žinomi teisės aktų reikalavimai alkoholinių gėrimų ženklinimui ir pateikimui, suinteresuoto asmens ženklai ir jais pažymėti produktai, šių produktų pavadinimas „Klasikinis“. Todėl ieškovas, paduodamas prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus šampanizuotas vynuogių vynas“ paraišką turėjo nesąžiningų ketinimų, pasinaudojant suinteresuoto asmens ženklų ir jais žymimų produktų reputacija, šių ženklų reklama, kito ūkio subjekto produkto pavadinimu. Atsakovas mano, kad ieškovas 2000 m. gruodžio mėnesį tiekė Lietuvos rinkai ne putojantį vyną, bet putojantį vyno gėrimą su angliarūgšte ir kitais priedais. Analogišką gazuotą putojantį gėrimą „Klasikinis“ ieškovas teikia Lietuvos rinkai ir šiuo metu. Skirtingos kainos ir skirtingos kokybės ir rūšies gėrimo įvardinimas tuo pačiu kaip ir konkurento aukštesnės kainos ir skirtingos rūšies vyno pavadinimu negali būti pripažintas sąžiningos konkurencijos veiksmu.

12Tretysis asmuo LR Valstybinis patentų biuras prašė pirmąjį reikalavimą spręsti teismo nuožiūra, o antrąjį – atmesti kaip nepagrįstą. Prašė nevertinti ieškovo kartu su ieškiniu naujai pateiktų įrodymų, nes tai iškreiptų visą LR Valstybinio patentų biuro sprendimo prasmę. Protesto nagrinėjimas vyko beveik du metus, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko pateikti šiuos įrodymus LR Valstybiniam patentų biurui. Pažymėjo, kad asmuo, kurio ženkle yra nesaugomas elementas, negali kitam asmeniui drausti jį naudoti. Be to, svarbus bendras suvokimo įspūdis, kurį palieka prekės ženklas.

13Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko atsakovui AB „Alita“ 13 106,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 9 369,20 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 3 737,36 Lt visuomenės apklausos tyrimo išlaidų, o taip pat 80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.

14Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog pripažinti atsakovo ženkle įrašytą žodį „Klasikinis“ nesaugomu atsakovo ženklo elementu, nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad atsakovo AB „Alita“ prekių ženklai Nr. 43011, 43104, palyginus juos su ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko ženklu (reg. Nr. 48948) yra ankstesni ženklai. Teismas, analizuodamas nagrinėjamų prekių ženklų žodinius, vaizdinius bei spalvinius elementus, padarė išvadą, jog lyginamuosiuose ženkluose pagrindinis elementas yra tapatus, tai žodis „Klasikinis“. Atsakovo ženkle (reg.Nr. 43104) ir ieškovo ženkle yra būdinga tai, kad šis žodis yra ženklų kompozicijos centre, taip pat yra tam tikri spalviniai panašumai: pagrindinis elementas ženkluose išpildytas šviesiomis spalvomis (balta arba auksine) tamsiame fone. Esantys skirtumai ženkluose nėra pakankami, kad juos laikyti skirtingais – sutampa pagrindinis dominuojantis elementas, vartotojas ženklus suvokia kaip visumą ir atskirų elementų neanalizuoja. Teismas pažymėjo, jog prekių ženklų panašumas turi būti vertinamas vartotojų požiūriu. Įvertinęs ieškovo pateiktą 2007 m. birželio mėnesį atliktą Lietuvos gyventojų apklausą ir atsakovo pateiktą 2008 m. sausio mėnesį atliktą Lietuvos gyventojų apklausą, teismas padarė išvadą, kad šios apklausos negali vienareikšmiškai paneigti ar patvirtinti, jog analizuojami prekių ženklai yra panašūs ar nepanašūs, nes į analogišką klausimą, pateiktą skirtingų apklausos rengėjų, respondentai, vertinant procentine išraiška, atsakė skirtingai. Teismas sprendė, jog atsakovo AB „Alita“ nuo 2000 m. gaminamo, reklamuojamo, pelniusio tarptautinį pripažinimą bei apdovanojimą, teikiamo Lietuvos rinkai putojančio vyno pavadinimas „Klasikinis“ yra gerai žinomas Lietuvos vartotojams, kurie šį žodį sieja su atsakovu. Būtent žodis „Klasikinis“ identifikuoja Lietuvos rinkai teikiamo putojančio vyno „Klasikinis“ kilmę, atsakovo įmonę AB „Alita“, kuri yra atsakinga už šio produkto kokybę, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovo ženkle įrašytą žodį „Klasikinis“ nesaugomu atsakovo ženklo elementu. Be to, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog ieškovo ženklas (reg.Nr. 48948) yra klaidinančiai panašus į atsakovo ženklus (reg.Nr. 43011, 43104), skirtus 33 klasės prekėms žymėti.

15Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti 2007 m. kovo 19 d. LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą Nr. 2Ap-940 ir palikti galioti ieškovo prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registraciją Nr. 48948. Teismas, spręsdamas dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia LR Prekių ženklų įstatymo 7 str. 3 d. įtvirtintu pagrindu, kai paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą, turėdamas nesąžiningų ketinimų, pažymėjo, kad ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko ir atsakovas AB „Alita“ yra konkurentai LR Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies prasme, kadangi abi bendrovės gamina ir tiekia į Lietuvos rinką svaigiuosius gėrimus, įskaitant vyną. Teismas nustatė, kad ieškovui UAB „Boslita“ ir Ko buvo žinomi atsakovo ženklai su žymeniu „Klasikinis“, nes 2001 m. gruodžio 22 d. atsakovas buvo padavęs protestą Nr. 1096 dėl ieškovui priklausančios registracijos Nr. 43680, pagrįstą ankstesnėmis AB „Alita“ prekių ženklų „Klasikinis“ registracijomis ir LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2003 m. sausio 22 d. nusprendė, kad UAB „Boslita“ ir Ko ženklas „Klasikinis“ (reg. Nr. 43680) yra panašus į suinteresuoto asmens ankstesnius ženklus. LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimas nebuvo apskųstas. Protestu Nr. 1589 ginčytas ženklas „Klasikinis“ (reg. Nr. 48948) yra beveik identiškas ženklui „Klasikinis“ (reg.Nr. 43680), kurio registracija yra pripažinta negaliojančia. Nors atsakovas putojantį vyną pavadinimu „Klasikinis“ Lietuvos rinkai pateikė tik nuo 2000 metų gruodžio mėnesio, tačiau ankstesnes jo pateikimo datas patvirtina atsakovo 2000 m. liepos 7 d. važtaraštis Nr. LAA4484722 ir 2000 m. spalio 31 d. važtaraštis Nr. LAA4497549, kuris buvo įrašytas siunčiant atsakovo vyną „Klasikinis“ į Maskvoje vykusį IV Tarptautinį profesinį vynų konkursą. Teismas, spręsdamas dėl ginčo šalių nesąžiningumo, pareiškiant registruoti prekių ženklą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas AB „Alita“, būdamas vienas seniausių ir didžiausių alkoholinių gėrimų, įskaitant ir putojančių vynų, gamintojų Lietuvoje, neturėjo poreikio kaip nors pasinaudoti ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko prekių ženklu „Klasikinis“ nesąžiningų ketinimų tikslu. Atsakovo gaminamo putojančio vyno kaina buvo beveik šešis kartus didesnė nei ieškovo gaminio, todėl pardavimo apimtys negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant sąžiningumo kausimą. Teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam priklausantis prekių ženklas pasižymi aukštesne ar išskirtine reputacija, palyginti su atsakovo prekių ženklais (CPK 178 str.). Priešingai, ieškovo ir atsakovo gaminami putojantys vynai nėra tapatūs savo kokybe ir gamybos būdu – ieškovas gamina putojantį vynuogių vyno gėrimą, o atsakovas putojantį vynuogių vyną.

16UAB „Boslita“ ir Ko apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimus: 1) elementą „Klasikinis“ atsakovui nuosavybės teise priklausančiame prekių ženkle „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. 43104) pripažinti nesaugomu elementu; 2) panaikinti 2007 m. kovo 19 d. LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą Nr. 2Ap-940 ir palikti galioti ieškovo prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registraciją Nr. 48948; 3) priteisti iš atsakovo 224 Lt žyminio mokesčio, 7080 Lt, sumokėtų UAB „Baltijos tyrimai“ už visuomenės apklausų atlikimą; 420 Lt, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 21516,89 Lt advokato išlaidų; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas ieškovo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas bei neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Atsakovui neginčijant fakto, jog žodinis elementas „Klasikinis“ yra aprašomojo pobūdžio, teismas nepagrįstai sprendė, kad elementas „Klasikinis“ yra įgijęs skiriamąjį požymį ir atsisakė pripažinti žodį „Klasikinis“ atsakovui nuosavybės teise priklausančiame prekių ženkle „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. – 43104) nesaugomu elementu. Tam, kad ženklas būtų laikomas įgijusiu skiriamąjį požymį dėl jo naudojimo, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, turi būti atsižvelgta į tai, kokią rinkos dalį užima tas ženklas; kaip intensyviai, geografiškai plačiai ir seniai ženklas naudojamas; kiek pinigų buvo investuota reklamuojant ženklą; kokia vartotojų dalis šį ženklą sieja išimtinai su žymens naudotojo gaminamomis prekėmis. Europos Teisingumo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad tik tuo atveju, kaip minėtų aplinkybių pagrindu įrodoma, kad atitinkama vartotojų grupė arba žymi jos dalis prekes, žymimas tam tikru žymeniu, išimtinai sieja su žymens savininku, galima tokį žymenį pripažinti įgijusiu skiriamąjį požymį. Tuo tikslu atsakovas turėjo įrodyti, kad žodinis elementas „Klasikinis“ jam priklausančiame prekės ženkle buvo įgijęs skiriamąjį požymį bent jau apelianto paraiškos padavimo momentu. Apelianto manymu, atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami šiai aplinkybei konstatuoti:

181.1. tai, kad atsakovo prekės ženklu „Klasikinis“ žymimas putojantis vynas buvo apdovanotas keliose parodose, neturi jokios reikšmės vertinant tai, ar jis yra įgijęs skiriamąjį požymį. Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba yra ne kartą konstatavusi, kad žinomumas tarp profesionalų nereiškia, kad atitinkamą produktą ir prekės ženklą žino reikšminga vartotojų dalis;

191.2. trys straipsniai dienraščiuose ir trys ištraukos iš internetinių svetainių nėra pakankami įrodymai, sprendžiant apie ženklo išskirtinumą. Be to, vienas iš straipsnių ir visos ištraukos iš internetinių svetainių buvo vėlesnės, nei apelianto prašymo įregistruoti prekių ženklą pateikimo LR Valstybiniam patentų biurui data, dėl ko atsakovas negalėjo jais remtis;

201.3. atsakovo putojančio vyno mėnesiniai pardavimai 2000–2005 metais tesudarė 0,07 proc. visos putojančio vyno rinkos, o tai yra itin maža rinkos dalis, atsižvelgiant į tai, kad daugumoje Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos bylų, kuriose buvo pripažinta, kad ženklas yra įgijęs skiriamąjį požymį, ženklui tenkanti rinkos dalis buvo 5,2 – 9 proc. Reklamos išlaidos per tą patį laikotarpį vidutiniškai sudarė 2000 Lt per metus, dėl ko galima daryti išvadą, jog atsakovo putojantis vynas „Klasikinis“ praktiškai nebuvo reklamuojamas;

211.4. atsakovo atlikta apklausa neįrodo, kad žodinis ženklas „Klasikinis“ yra įgijęs skiriamąjį požymį, kadangi jos metu klausiant, kas yra putojančio vyno „Klasikinis“ gamintoja, respondentams buvo rodoma etiketė su AB „Alita“ emblema. Dėl to net 69 proc. iš respondentų atsakė, jog tai AB „Alita“. Ieškovo atliktos apklausos duomenimis tik 17 proc. visų respondentų manė, kad putojantį vyną, žymimą žodžiu „Klasikinis“, gamina AB „Alita“. Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos praktikoje net 34,2 proc. neužteko, kad ženklas būtų pripažintas įgijusiu skiriamąjį požymį;

221.5. atsakovo pateikti įrodymai yra susiję su vaizdinio prekės ženklo „Klasikinis“, o ne žodinio elemento „Klasikinis“ naudojimu ir žinojimu vartotojų tarpe.

232. Vilniaus apygardos teismas, nepagrįstai atsisakęs pripažinti žodinį elementą „Klasikinis“ atsakovo prekės ženklu „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. - 43104) nesaugomu, netinkamai įvertino jo įtaką lyginamųjų prekių ženklų klaidinamam panašumui. Teismas, pripažindamas žodį „Klasikinis“ dominuojančiu elementu tiek apelianto, tiek atsakovo prekių ženkluose, ir konstatuodamas ginčo šalių prekių ženklų klaidinamą panašumą, neatsižvelgė, kad nesaugomų ir aprašomojo pobūdžio prekių ženklų elementų panašumas nėra laikytinas pakankamu konstatuoti ženklus esant klaidinamai panašius. Nesaugomi ir aprašomojo pobūdžio elementai negali nulemti bendro ženklo kuriamo įspūdžio. LR Valstybinis patentų biuras ne kartą yra nurodęs, kad nesaugomų elementų panašumas gali tik sustiprinti bendrą ženklų panašumą, nulemtą kitų elementų panašumo. Tačiau nagrinėjamu atveju lyginamieji ženklai, išskyrus sutampantį žodinį elementą „Klasikinis“, yra iš esmės skirtingi, kadangi pasižymi charakteringu, savitu grafiniu stiliumi, yra skirtingi savo forma, spalvine išraiška, vaizdiniais elementais ir jų kompozicija.

243. Teismas nepagrįstai pripažino lyginamuosius ženklus klaidinančiai panašiais, kadangi nebuvo įrodyta visuomenės suklaidinimo galimybė. Lyginamųjų prekių ženklų panašumas turėjo būti vertinamas vartotojų požiūriu. Apelianto užsakymu 2007 m. birželio mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa akivaizdžiai patvirtina, kad nagrinėjamų prekių ženklų – etikečių atveju visuomenės suklaidinimo galimybė neegzistuoja, kadangi 89 proc. putojančio vyno vartotojų Lietuvoje nurodė, kad jie nesupainiotų ginčo ženklais pažymėtų prekių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į minėtą apklausą, teigdamas, kad į analogišką klausimą, pateiktą skirtingų apklausos rengėjų, respondentai, vertinant procentine išraiška, atsakė skirtingai, o taip pat, nurodydamas, kad ieškovas nebuvo pateikęs visuomenės apklausos duomenų LR Valstybiniam patentų biurui nagrinėjant atsakovo protestą. Apelianto manymu, respondentų atsakymai į atsakovo užsakymu atliktos apklausos trečiąjį klausimą („Kaip Jūs manota, ar šiais žymenimis žymimus putojančius vynus priskirtumėte tam pačiam, susijusiems ar skirtingiems gamintojams?“) negali būti vertinami kaip tinkama įrodinėjimo priemonė, kadangi pats klausimas suformuluotas neaiškiai ir žmonės nesupranta šio klausimo esmės, nes tai yra teisinė formuluotė. Be to, į tą aplinkybę, kad 11,4 proc. atsakė, jog vynus jie priskirtų susijusiems gamintojams, neturi būti atsižvelgiama vertinant visuomenės suklaidinimo tikimybę.

254. Vilniaus apygardos teismas prekių ženklų klaidinamą panašumą konstatavo nenurodęs jokių motyvų, kuriais remiantis jis mano, jog visuomenės suklydimo galimybė egzistuoja, visiškai neatsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes, mažinančias suklydimo galimybę. Sprendžiant klausimą, ar prekių ženklas gali klaidinti visuomenę, nepakanka įrodyti dviejų prekių ženklų panašumo, o būtina įrodyti, jog dėl šio panašumo atsirado visuomenės suklaidinimo tikimybė.

265. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas padavė paraišką registruoti prekių ženklą „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“, turėdamas nesąžiningų ketinimų:

275.1. Apelianto sąžiningumą įrodo tai, kad būtent UAB „Boslita“ ir Ko, o ne AB „Alita“ buvo pirmoji, kuri pateikė prašymą LR Valstybiniam patentų biurui įregistruoti žodinį prekės ženklą „Klasikinis“, tai padarydama 2000 m. spalio 2 d., t.y. visu mėnesiu anksčiau, nei atsakovas pateikė prašymą įregistruoti savo prekės ženklus su žymeniu „Klasikinis“ (2000 m. gruodžio 6 d. ir 2000 m. gruodžio 14 d.). Nors 2000 m. spalio 2 d. apelianto paraiška buvo atmesta dėl neatitikimo absoliutiems prekės ženklo reikalavimams, vėlesnės apelianto paraiškos negali būti vertinamos atsietai. Paraiškos padavimo momentu apeliantui apie atsakovo putojantį vyną „Klasikinis“ negalėjo būti žinoma, kadangi tuo metu šis putojantis vynas dar nebuvo pasirodęs rinkoje ir į rinką buvo pradėtas tiekti nuo 2000 m. gruodžio 19 d.. UAB „Boslita“ ir Ko pagaminto „Klasikinio pusiau saldaus“ putojančio vyno pirmoji partija į rinką buvo pradėta tiekti 2000 m. gruodžio 2 d..

285.2. Tai, kad 2002 m. gruodžio 31 d. apeliantas kreipėsi į LR Valstybinį patentų biurą, prašydamas įregistruoti prekės ženklą „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“, kuris yra beveik identiškas ankstesniam apelianto prekių ženklui „Klasikinis“, neliudija apelianto nesąžiningumo. Pirmoji apelianto prekių ženklo registracija buvo panaikinta dėl to, kad protesto nagrinėjimo metu AB „Alita“ buvo laikoma turinčia išimtines teises į žodinį elementą „Klasikinis“. Pakartotinį apelianto kreipimąsi dėl prekių ženklo registracijos lėmė tai, kad pasikeitus įstatymui, kuriame buvo numatytas nesaugomų elementų institutas, atsirado naujos apelianto teisių gynimo galimybės. Be to, 2002 m. gruodžio 31 d. pareikštame registruoti prekių ženkle žymuo „Klasikinis“ yra iškeltas į nesaugomus elementus, dėl ko teisine prasme jis iš esmės skiriasi nuo 2000 m. teikto įregistruoti žodinio prekės ženklo „Klasikinis“.

295.3. Apeliantas, pakartotinai paduodamas paraišką, siekė apsaugoti du metus nuo šios rūšies putojančio vyno pristatymo į rinką momento naudojamos etiketės grafinę kompoziciją ir neturėjo jokių nesąžiningų ketinimų atsakovo atžvilgiu.

306. Norint įrodyti apelianto nesąžiningus ketinimus, visų pirma, reikėjo įrodyti, kad atsakovo prekės ženklai „Klasikinis“ ir „Klasikinis Briutas“ apelianto paraiškos padavimo momentu pasižymėjo tam tikra reputacija vartotojų tarpe, kuria ir buvo siekiama pasinaudoti. Byloje tokių įrodymų nebuvo pateikta, nors pareiga tai įrodyti teko atsakovui. Nagrinėjamu atveju AB „Alita“ kaip įmonės reputacija automatiškai nesuponuoja atitinkamos prekių ženklų „Klasikinis“ ir „Klasikinis Briutas“ reputacijos.

317. LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, numatanti galimybę ženklo registraciją pripažinti negaliojančia, jei paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų, reguliuoja tuos atvejus, kai nesąžiningas asmuo įregistruoja prekių ženklą pirmiau, nei asmuo, kuris yra tikrasis to ženklo savininkas. Tais atvejais, kai yra paskesnė registracija, ženklo savininkas savo teises gina 7 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nustačius, kad ginčo ženklai nėra klaidinamai panašūs, ieškovo ženklo registracija negali būti pripažįstama negaliojančia LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu.

32Atsakovas AB „Alita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad putojančio vyno pavadinimas „Klasikinis“ yra gerai žinomas Lietuvos vartotojams, kurie šį žodį sieja su atsakovu, ir pagrįstai atsisakė pripažinti žodį „Klasikinis“ atsakovui AB „Alita“ nuosavybės teise priklausančiame prekių ženkle „Klasikinis Briutas“ (reg. Nr. 43104) nesaugomu elementu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad žodinis elementas „Klasikinis“ yra aprašomojo pobūdžio. Atsakovo ženklo „Klasikinis Briutas“ įregistravimo LR prekių ženklų registre faktas reiškia jo atitikimą prekių ženklams keliamus reikalavimus, tame tarpe ir tai, kad ženkle esantis pagrindinis elementas turi skiriamąjį požymį bei nėra aprašomasis, kadangi, priešingu atveju, jis nebūtų registruotas. Apeliaciniame skunde išreikštas reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovo ženklas „Klasikinis Briutas“ yra žymenų derinys, o apeliantas reiškia reikalavimą dėl šio ženklo žodinio elemento „Klasikinis“ pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nesiejant šio pripažinimo su apelianto prekių ženklo paraiškos padavimo momentu. Žodinis elementas „Klasikinis“ negali būti pripažintas nesaugomu ir dėl to, kad jis dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį. Žodinio elemento apsaugos apimtis yra tokia pati kaip prekių ženklo, jeigu dėl naudojimo jis identifikuoja prekes, kurioms ženklas yra įregistruotas, kaip priklausantį AB „Alita“ ir tokiu būdu geba atskirti vieno verslo subjekto prekes nuo kito, t.y. jeigu jis įgyja naują reikšmę, kuri nėra grynai aprašomoji ir pateisina jo kaip prekių ženklo registraciją. 2008 m. sausio mėnesį bei 2008 m. birželio mėnesį atlikti visuomenės nuomonės ir rinko tyrimai rodo, kad žymi tikslinės vartotojų grupės dalis identifikuoja putojantį vyną „Klasikinis“ su gamintoju AB „Alita“. Mano, kad vaizdinio ženklo žinomumo įrodymai gali patvirtinti ir šį ženklą sudarančio žodinio elemento skiriamąjį požymį. Kadangi žodinis elementas „Klasikinis“ yra dominuojantis, jis labiausiai įsimena vartotojams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino žodinio ženklo „Klasikinis“ įtaką, nustatant prekių ženklų klaidinamą panašumą. AB „Alita“ prekių ženklo „Klasikinis Briutas“ ir UAB „Boslita“ ir Ko prekių ženklo panašumą nulemia šių ženklų dominuojančio elemento – žodžio „Klasikinis“ – tapatumas fonetiškai ir prasme, jo pozicija kompozicijos centre, taip pat ženklų spalva. Esantys skirtumai ženkluose nėra pakankami, kad juos būtų galima laikyti skirtingais, nes vartotojas ženklus suvokia kaip visumą ir atskirų elementų neanalizuoja. Ženklų tapatumą sustiprina tai, kad jie įregistruoti tapačioms prekėms. Teismas, spręsdamas, ar ieškovo prekės ženklo registracija pagrįstai buvo pripažinta negaliojančia LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, pagrįstai, analizuodamas nesąžiningus ketinimus, vertino tai, ar ieškovas tiesiogiai siekė savo prekių ženklo naudojimu sukelti painiavą tarp ūkio subjektų, pasinaudoti kito ūkio subjekto (ar jo ženklo) reputacija, suklaidinti vartotojus ar atlikti kitus konkurenciją ribojančius veiksmus. Apelianto 2000 m. spalio 2 d. paraiška dėl žodinio žymens „Klasikinis“ registracijos LR Valstybiniame patentų biure negali paneigti jo nesąžiningumo, kadangi jis negalėjo nežinoti apie AB „Alita“ kaip savo konkurento veiksmus iki to laiko, kai 2000 m. gruodžio mėnesį atsakovo prekių ženklu „Klasikinis Briutas“ pažymėtas putojantis vynas buvo pateiktas rinkai. Apelianto nesąžiningos konkurencijos kryptingumą patvirtina ir vėlesnių, t.y. 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2002 m. gruodžio 31 d., paraiškų padavimas, nes apeliantas turėjo žinoti apie atsakovo anksčiau pateiktų prekių ženklų paraiškas ir 2001 m. gruodžio 22 d. pareikštą protestą prieš apelianto prekių ženklo registraciją.

33Apeliacinis skundas tenkintinas.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

35Ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė jo ieškinio reikalavimą dėl žodinio elemento „Klasikinis“ pripažinimo nesaugomu atsakovo AB „Alita“ prekių ženklo „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. 43104) elementu, o taip pat reikalavimą dėl LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2007 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 2Ap-940 panaikinimo, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registracija Nr. 48948. Skundo pagrindą sudaro apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl LR Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, būtinų atsakovo prekės ženklo „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. 43104) žodinio elemento „Klasikinis“ pripažinimui nesaugomu šio ženklo elementu, o taip pat dėl šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje 2 punkte ir 3 dalyje įtvirtintų ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindų buvimo, bei netinkamo šių materialinių teisės normų taikymo ir aiškinimo.

36Dėl žodinio elemento „Klasikinis“ pripažinimo nesaugomu prekių ženklo „Klasikinis Briutas“, registracijos Nr. 43104, elementu

37Vadovaujantis LR Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Jeigu ženkle yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elementų ir jeigu yra pagrindas manyti, kad tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tokie elementai pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais. Reglamento 40/94/EB 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prekių ženklo sudėtyje yra neturintis skiriamojo požymio elementas ir jeigu dėl jo panaudojimo prekių ženkle gali kilti abejonių dėl prekių ženklui suteikiamos apsaugos apimties, Tarnyba kaip šio prekių ženklo registravimo sąlygos gali pareikalauti, kad pareiškėjas atsisakytų išimtinės teisės į tokį elementą.

38Ieškovui UAB „Boslita“ ir Ko savo pažeistas teises ginant LR Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, ieškiniu pareiškiant reikalavimą dėl žodinio elemento „Klasikinis“ pripažinimo nesaugomu atsakovo AB „Alita“ prekių ženklo „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. 43104) elementu, nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turėjo šių sąlygų nustatymas: 1) ar žodinis elementas „Klasikinis“ galėtų būti registruojamas kaip atskiras (savarankiškas) ženklas; 2) ar yra pagrindas manyti, kad ženklo, kuriame yra šis elementas, registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties. Atitinkamo ženklo elemento pripažinimas nesaugomu elementu pagal LR Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnį reiškia, jog tokio ženklo savininkas neturi išimtinių teisių į šį elementą (LR Prekių ženklų įstatymo 8 str. 4 d., 38 str. 1 d.). Be to, nesaugomų elementų panašumas ženkluose paprastai nėra pagrindas pripažinti ženklus panašiais.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant bylas dėl prekių ženklų registravimo, teisinės apsaugos bei naudojimo laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kada įregistruoto prekės ženklo žodinis elementas neatitinka tam tikrų absoliučių prekės ženklo reikalavimų, galima spręsti klausimą dėl prekės ženklo žodinio elemento pripažinimo nesaugomu elementu ginčijamame ženkle, nesprendžiant klausimo dėl viso prekės ženklo pripažinimo negaliojančiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 14 d. nutartis, priimta AB „Žalsvytis“ v. AB „Žalsvytis“ v. AB „Ragutis“ byloje Nr. 3K-3-175/2000; 2000 m. spalio 25 d. nutartis, priimta UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ v. UAB „Naujieji Birštono mineraliniai vandenys“, bylos Nr. 3K-3-25/2000; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta UAB „Mineraliniai vandenys“ v. UAB „Importiniai gėrimai“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-465/2003.

40Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (LR Prekių ženklų įstatymo 2 str. 1 d.). Pagrindinė prekių ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir/arba paslaugų identiškumo garantiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saulės spektras“ v. UAB „Telemedia“, bylos Nr. 3K-3-1263/2000). Šia prasme prekės ženklas pripažįstamas atliekančiu savo funkciją, jeigu leidžia atitinkamai visuomenės daliai nustatyti juo saugomų prekių ar paslaugų kilmę ir jas atskirti nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų.

41LR Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas prekės ženklą sudarantiems elementams dėl galimybės registruoti juos kaip atskirus (savarankiškus) ženklus iš esmės reiškia tai, jog kiekvienas prekės ženklą sudarantis elementas turi atitikti LR Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintus absoliučius prekės ženklams keliamus reikalavimus. Vadovaujantis LR Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio. Žymens, neturinčio skiriamojo požymio, sąvokos turinys yra atskleistas Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 123 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/01/2001 (toliau tekste - Taisyklių) 114.2 punkte. Skiriamojo požymio neturi žymenys, jeigu toks žymuo negali atskirti vieno asmens prekių ar paslaugų nuo kito asmens prekių arba paslaugų dėl to, kad sudaryti tik iš aprašomojo pobūdžio žodžių bei žinių apie prekę ar jos pagaminimą (Taisyklių 114.2.7 punktas).

42Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo AB „Alita“ prekės ženkle „Klasikinis Briutas“ (registracijos NR. 43104) esančio žodinio elemento „Klasikinis“ galimybę būti įregistruotam atskiru (savarankišku) ženklu, pripažįsta, jog šis žymuo neturi jokio skiriamojo požymio ir iš esmės yra aprašomojo pobūdžio. Todėl jis neatitinka LR Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, nes negalėtų būti registruojamas kaip atskiras prekės ženklas.

43Pažymėti, jog net ir aprašomojo pobūdžio žymuo galėtų būti pripažintas prekės ženklu ir registruojamas, o įregistruoto ženklo registracija negalėtų būti pripažinta negaliojančia, jei būtų galima pripažinti, jog šis žymuo dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį (LR Prekių ženklų įstatymo 6 str. 2 d.). Žymens skiriamasis požymis tokiu atveju nustatomas, atsižvelgiant į šio žymens žinomumą visuomenėje dėl jo naudojimo, nesiejant šios aplinkybės su to žymens reputacija.

44Vadovaujantis LR CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos tarp šalių įtvirtinta taisykle, pareiga įrodyti, jog atsakovo prekės ženklo „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. 43104) žodinis elementas „Klasikinis“ dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį, nagrinėjamu atveju teko atsakovui. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina šios aplinkybės. Atsakovo parduodamo putojančio vyno kiekiai nebuvo dideli, jis nebuvo labai išreklamuotas (1 t., b.l. 107, 154-158; 2 t., b.l. 66-73). Elemento „Klasikinis“ žinomumo visuomenėje nepatvirtina ir atsakovo pateiktos Visuomenės nuomos ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2008 m. sausio 10-13 dienomis atliktos apklausos duomenys (2 t., b.l. 149), kadangi ši apklausa išryškina atsakovo, kaip žinomiausio ir ilgą laiką vienintelio Lietuvoje šampanizuoto vyno gamintojo, o ne jo konkretaus prekės ženklo žinomumą vartotojui. Be to, apklausose buvo tiriamas vaizdinio prekės ženklo „Klasikinis“, o ne žodinio elemento „Klasikinis“ žinomumas vartotojų tarpe.

45Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atsakovo AB „Alita“ prekės ženkle „Klasikinis Briutas“ (registracijos NR. 43104) esantį žodinį elementą „Klasikinis“ pripažinti nesaugomu ir nesuteikiančiu ženklo savininkui išimtinių teisių į jį (LR Prekių ženklų įstatymo 8 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 2 p., Taisyklių 114.2.7 punktas). Pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, netinkama vertino byloje esančius įrodymus, pripažindamas, jog atsakovo prekės ženkle esantis žodinis elemento „Klasikinis“ dėl jo naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį.

46Dėl LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2007 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 2Ap-940 panaikinimo

47LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2007 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2Ap-940 tenkino AB „Alita“ protestą ir pripažino negaliojančia ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registraciją Nr. 48948 LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pripažinęs, kad ieškovo prekės ženklas yra klaidinamai panašus į įregistruotą atsakovo ankstesnį ženklą tapačioms prekėms ir dėl to yra visuomenės suklaidinimo galimybė, o taip pat 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, pripažinęs, kad ieškovas padavė paraišką įregistruoti ženklą, turėdamas nesąžiningų ketinimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija įvertina ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko prekės ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registracijos Nr. 48948 pripažinimo negaliojančia teisėtumą kiekvienu iš nurodytų pagrindų.

48Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

49Teisėjų kolegija pažymi, kad LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai normai taikyti nagrinėjamu atveju turėjo būti šių sąlygų visuma: 1) atsakovui priklausančių prekių ženklų pirmenybė (prioritetas) laiko atžvilgiu prieš ieškovo prekių ženklą; 2) lyginamųjų prekių ženklų tapatumas arba klaidinamas panašumas; 3) prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, tapatumas arba panašumas, ir dėl to esanti galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

50LR Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo“ 2.2 punkte nurodyta, kad ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos ne tik sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, bet ir jų svarba ženklų kompozicijose.

51Tiriant lyginamųjų prekių ženklų panašumą, vertintina šiuos ženklus sudarančių elementų visumą – jų vizualus, fonetinis, semantinis panašumas, turint omenyje bendrą lyginamųjų prekių ženklų suvokimo įspūdį, kurį sukelia prekių ženklas ir jo vaizdo prasmė eiliniam vartotojui ir kuris atitinkamai jam (vartotojui) suteikia kriterijus nuspręsti dėl konkrečiais prekių ženklais pažymėtų prekių priklausomybės atitinkamam, vartotojui patraukliam gamintojui. Bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų – yra bendriausias prekių ženklų panašumo kriterijus pagal Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 123 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/01/2001 2.2 punktą. Vartotojas paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo įvairių detalių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, o paprastai lygindamas prekių ženklus remiasi savo atmintyje išlikusiu jų atvaizdavimu. Tačiau visapusiškai vertinant prekės ženklo suklaidinimo galimybę, visų pirma, turi būti atsižvelgta į nagrinėjamų prekių ženklų skiriamuosius ir dominuojančius elementus ir į tą aplinkybę, kad apskritai lengviausiai įsimenami žymens dominuojantys bei skiriamieji požymiai.

52Ginčo atveju lyginamieji prekių ženklai – ieškovo prekės ženklas „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ (registracijos Nr. 48948) ir atsakovo prekės ženklas „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. 43104) – yra sudaryti iš žodinių, vaizdinių bei spalvinių elementų.

53Pirmosios instancijos teismas teisingai išskyrė dominuojančius šalių prekių ženklų elementus ir nurodė, kad „ieškovo ženklo pagrindinis ir dominuojantis elementas yra žodis „Klasikinis“, nes jis užima didžiausią ženklo dalį yra kompozicijos centre, kiti elementai aprašomojo arba dekoratyvinio pobūdžio. Atsakovo ženklas yra sudarytas iš žodinio elemento „Klasikinis“, išpildyto originaliu šriftu. ... Kiti ženkle esantys žodiniai elementai (briutas, methode traditionalle, vin moussex) turi aprašomojo pobūdžio žinių registruojamų prekių atžvilgiu. Pagrindinis ieškovo ženklų elementas yra žodis „Klasikinis“, kadangi jis yra ženklo kompozicijos centre, kiti elementai yra aprašomojo pobūdžio, o atsakovo ženkle (reg.Nr. 43011) - tai vienintelis ženklo elementas“. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl lyginamųjų prekių ženklų klaidinamo panašumo, konstatuojant, jog šiuose ženkluose esantys skirtumai nėra pakankami, kad lyginamuosius prekės ženklus būtų galima laikyti skirtingais.

54Lyginamųjų prekių ženklų dominuojantis žodinis elementas „Klasikinis“, nepaisant jo semantinio ir fonetinio panašumo, nėra lemiantis nusprendžiant dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo. Pažymėtina, jog lyginamųjų prekių ženklų žodinis elementas „Klasikinis“, nors ir yra dominuojantis, yra aprašomojo pobūdžio. Tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra ginčo. Pats žodinis elementas „Klasikinis“ jokios informacijos apie prekę nesuteikia. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai nepatvirtina prekės ženklo žodinio elemento „Klasikinis“ skiriamojo pobūdžio. Todėl prekių ženklo žodinis elementas „Klasikinis“ vertintinas kaip silpnas prekės ženklo elementas.

55Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų, pagrindinis ženklo suvokimas kyla iš elemento „Klasikinis“ grafinio atlikimo (vizualinio panašumo) prekių ženkluose. Tokia išvada teisinga. Tačiau, vertinant žodžio „Klasikinis“ grafinį atvaizdavimą, matyti, kad žodis „Klasikinis“ atsakovo prekės ženkle atliktas ypatingu šriftu, neįprastomis stilizuotomis auksinės spalvos raidėmis, žodis užrašytas pasvirai. Ieškovo prekių ženkle žodis „Klasikinis“ atvaizduotas klasikiniu šriftu, baltos spalvos lotyniškomis raidėmis su auksinės spalvos kontūru, žodis užrašytas tiesiai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad elemento „Klasikinis“ atvaizdavimas ginčo šalių prekių ženkluose skiriasi iš esmės ir bendras regimasis įspūdis leidžia daryti išvadą nesant jų vizualinio panašumo. Kadangi žodinis elementas „Klasikinis“ yra silpnas, tačiau dominuojantis lyginamųjų prekių ženklų elementas, prekių ženklų suvokimą lemia jo grafinis atlikimas. Tik stipriam, skiriamąjį požymį turinčiam elementui reikšmės gali neturėti jo grafinis užrašymas. Be to, ginčo šalių prekių ženklai yra skirti žymėti iš esmės skirtingos kokybės prekėms, todėl jų vartotojai taip yra skirtingi. Ši aplinkybė mažina vartotojų suklaidinimo galimybę.

56Pažymėtina, jog kiti lyginamųjų ženklų elementai nėra panašūs, todėl jie nesukuria šių ženklų panašumo, o tuo pačiu nesustiprina silpnojo elemento „Klasikinis“ panašumo.

57Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju lyginamieji prekių ženklai nėra klaidinančiai panašūs ir neegzistuoja jų supainiojimo rinkoje galimybė, dėl ko LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2007 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2Ap-940 neturėjo panaikinti ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registracijos Nr. 48948 LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

58Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu

59Vadovaujantis LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą, turėdamas nesąžiningų ketinimų.

60LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2007 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2Ap-940, pripažindamas negaliojančia prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registraciją 48948 LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, konstatavo, kad ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko, 2002 m. gruodžio 31 d. paduodamas paraišką ginčijamam ženklui įregistruoti, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nes panaudojo žymenį „Klasikinis“, tapatų AB „Alita“ registruotiems ir naudojamiems prekių ženklams, kuriais žymimas produktas jau buvo pripažintas ir įgijęs reputaciją, tokiu būdu įgydamas vartotojų suklaidinimo, painiavos tarp ūkio subjektų sukėlimo ir pasinaudojimo AB „Alita“ ženklais žymimų gaminių įgyta reputacija galimybę.

61Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu, atmesdamas ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko ieškinio reikalavimą dėl LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyriaus 2007 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 2Ap-940, panaikinančio ieškovo prekės ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registraciją 48948 LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, pripažinimo negaliojančiu, pripažino pagrįstomis ginčijamame sprendime padarytas išvadas dėl ieškovo nesąžiningų ketinimų.

62Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko, 2002 m. gruodžio 31 d. pateikdamas paraišką registruoti prekės ženklą „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ (registracijos Nr. 48948) ar jį registruodamas, būtų elgęsis nesąžiningai atsakovo AB „Alita“ atžvilgiu.

63Spendžiant, ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovė Stada Arzneimittel AG v. Didžiosios Britanijos bendrovė Nestra Limited, bylos Nr. 3K-3-482/2003).

64Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Boslita“ ir Ko pirmoji 2000 m. spalio 2 d. pateikė paraišką LR Valstybiniam patentų biurui įregistruoti žodinį prekės ženklą „Klasikinis“ 33 klasės prekėms (svaigieji gėrimai (išskyrus alų)) (1 t., b.l. 52-54). Nors šis prekės ženklas nebuvo įregistruotas dėl jo neatitikimo absoliutiems prekės ženklo reikalavimams, ši aplinkybė turi reikšmę vertinant ieškovo ketinimų, 2002 m. gruodžio 31 d. pateikiant paraišką įregistruoti prekės ženklą „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“, sąžiningumą. Iš karto po to, kai buvo atsisakyta registruoti žodinį prekės ženklą „Klasikinis“, ieškovas 2000 m. gruodžio 13 d. pateikė paraišką įregistruoti prekės ženklą „Klasikinis pusiau saldus“ (registracijos Nr. 43680) 33 klasės prekėms (putojantis vynuogių vynas) (3 t., b.l. 21-21). Ieškovas savo produkciją, pažymėtą prekės ženklu „Klasikinis pusiau saldus“, į Lietuvos rinką pradėjo tiekti 2000 m. gruodžio 2 d. (1 t., b.l. 94). Byloje esantys įrodymai patvirtina šio produkto nepertraukiamą tiekimą 2000-2002 metais (1 t., b.l. 96-106). Ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko veiksmai 2002 m. gruodžio 31 d. paduodant paraišką įregistruoti prekės ženklą „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ šiame kontekste vertintini kaip įmonės siekis nuosekliai ir sistemingai įgyvendinti įmonės rinkodaros politiką, o ne nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

65Ta aplinkybė, kad 2002 m. gruodžio 31 d. paraiška buvo paduota po to, kai AB „Alita“ buvo pareiškusi protestą Nr. 1096 dėl UAB „Boslita“ ir Ko prekės ženklo „Klasikinis pusiau saldus“ (registracijos Nr. 43680) Ieškovo paraiškos 2002 m. gruodžio 31 d. padavimas, siekiant įregistruoti prekės ženklą „Klasikinis pusiau saldus šampanizuotas vynuogių vynas“, kuris yra iš esmės panašus į ankstesnį atsakovo prekės ženklą „Klasikinis pusiau saldus“ (registracijos Nr. 43680), dėl kurio buvo pareikštas protestas, vertintinas kaip atsakovo siekis komercinėje veikloje naudoti žymenį, kuriuo pažymėta ieškovo produkcija Lietuvos rinkoje tuo metu buvo prekiaujama jau dvejus metus.

66Atsakovas AB „Alita“ 2000 m. gruodžio 6 d. LR Valstybiniam patentų biurui padavė paraišką įregistruoti prekės ženklą „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. 43104) 33 klasės prekėms (vynui) žymėti (t. 3, b.l.10-12), o 2000 m. gruodžio 14 d. – prekės ženklą „Klasikinis“ (registracijos Nr. 43011) 33 klasės prekėms (vynui) žymėti (t. 3, b.l. 18-19). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas AB „Alita“ Lietuvos rinkai putojantį vyną „Klasikinis Briutas“ pradėjo tiekti nuo 2000 m. gruodžio 19 d. (1 t., b.l. 140-141). Nepaisant to, jog paraiškos padavimo metu atsakovas AB „Alita“ jau buvo pradėjęs gaminti putojantį vyną, pažymėtą prekių ženklu „Klasikinis Briutas“, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina jo tiekimą tuo metu į Maskvoje vykusį IV Tarptautinį profesinį vynų konkursą (1 t., b.l. 139). Todėl atsakovo produktas tuo metu Lietuvos vartotojams dar nebuvo žinomas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo prekės ženklai „Klasikinis“ ir „Klasikinis Briutas“ apeliantui paduodant paraiškas 2000 metais pasižymėjo tam tikra reputacija vartotojų tarpe, kuria galėjo būti siekiama pasinaudoti. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina, jog atsakovo prekės ženklas „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. 43104) būtų įgijęs išskirtinę reputaciją ar žinomumą vartotojų tarpe ieškovui 2002 m. gruodžio 31 d. paduodant paraišką įregistruoti prekės ženklą „Klasikinis pusiau saldus šampanizuotas vynuogių vynas“ (registracijos Nr. 48948).

67Pripažinus, kad ginčo šalių prekių ženklais pažymėti produktai buvo pradėti tiekti į Lietuvos rinką beveik vienu metu, t.y. 2000 m. gruodžio mėnesį, o taip pat nenustačius, jog atsakovo AB „Alita“ prekės ženklu „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. 43104) pažymėtas produktas 2000 m. pabaigoje buvo įgijęs reputaciją ar žinomumą Lietuvos vartotojų tarpe bei nesant ginčo šalių lyginamųjų prekių ženklų panašumo, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti, jog ieškovas, 2002 m. gruodžio 31 d. paduodamas paraišką įregistruoti prekės ženklą „Klasikinis pusiau saldus šampanizuotas vynuogių vynas“, turėjo nesąžiningų ketinimų, ir šiuos jo veiksmus vertinti kaip nesąžiningą konkurenciją, siekiat suklaidinti vartotojus ir pasinaudoti AB „Alita“ ženklais žymimų gaminių įgyta reputacija.

68Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu, atmesdamas ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko ieškinio reikalavimus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, sprendžiant dėl galimybės atsakovo AB „Alita“ prekės ženklo „Klasikinis Briutas“ (registracijos Nr. 43104) žodinį elementą pripažinti nesaugomu šio ženklo elementu, dėl ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko prekės ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ (registracijos Nr. 48948) klaidinančio panašumo į atsakovo AB „Alita“ prekės ženklą „Klasikinis Briutas“ (registracijos numeris 43104), o taip pat dėl ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko ketinimų, 2002 m. gruodžio 31 d. paduodant paraišką įregistruoti prekės ženklą „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“, nesąžiningumo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – tenkinti ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko ieškinio reikalavimus.

69Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1 d., 3 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo AB „Alita“ ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko naudai priteistina 479 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą (t. 1, b.l. 18-19; t. 3, b.l. 88). Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko prašo priteisti 21 516,89 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir 11 910,57 Lt išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas patvirtina byloje esančio PVM sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (t. 2, b.l. 177-184; 186-188; t. 3, b.l. 4-6, 112-117). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, ieškovo advokato atliktų procesinių veiksmų pobūdį, paruoštų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, remdamasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažina ieškovo naudai priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, priteisdama iš atsakovo 5000 Lt. Be to, valstybei iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidos, t. y. 90 Lt (t. 2, b. l. 14). Teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą dėl 7080 Lt išlaidų, turėtų sumokant UAB „Baltijos tyrimai“ už visuomenės apklausų atlikimą, priteisimo, nes nemano, jog šios išlaidos nėra būtinos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 8 p.).

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

71Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

72Ieškinį patenkinti.

73Pripažinti žodinį elementą „Klasikinis“ nesaugomu akcinei bendrovei „Alita“ priklausančio prekių ženklo „Klasikinis Briutas“, registracijos numeris 43104, elementu.

74Panaikinti Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2007 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 2Ap-940 ir palikti galioti uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko prekių ženklo „Klasikinis pusiau saldus vynuogių vynas“ registraciją Nr. 48948.

75Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Alita“ (įmonės kodas 149519891) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko (įmonės kodas 134953234) naudai 5000 Lt (penkis tūkstančius Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 479 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt devynis Lt) žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą.

76Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Alita“ (įmonės kodas 149519891) valstybei 90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Skirmantei Klumbytei,... 4. atsakovo atstovėms Marijai Kazimierai Lenkutienei ir advokatei Rūtai... 5. trečiojo asmens atstovei Kristinai Vilkienei,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. Ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 9. Nurodė, kad 2002 m. gruodžio 31 d. ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko pateikė... 10. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad 2007 m. kovo 19 d. sprendimu LR... 11. Atsakovas AB „Alita“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė,... 12. Tretysis asmuo LR Valstybinis patentų biuras prašė pirmąjį reikalavimą... 13. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 14. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog pripažinti... 15. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti 2007 m.... 16. UAB „Boslita“ ir Ko apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 17. 1. Atsakovui neginčijant fakto, jog žodinis elementas „Klasikinis“ yra... 18. 1.1. tai, kad atsakovo prekės ženklu „Klasikinis“ žymimas putojantis... 19. 1.2. trys straipsniai dienraščiuose ir trys ištraukos iš internetinių... 20. 1.3. atsakovo putojančio vyno mėnesiniai pardavimai 2000–2005 metais... 21. 1.4. atsakovo atlikta apklausa neįrodo, kad žodinis ženklas „Klasikinis“... 22. 1.5. atsakovo pateikti įrodymai yra susiję su vaizdinio prekės ženklo... 23. 2. Vilniaus apygardos teismas, nepagrįstai atsisakęs pripažinti žodinį... 24. 3. Teismas nepagrįstai pripažino lyginamuosius ženklus klaidinančiai... 25. 4. Vilniaus apygardos teismas prekių ženklų klaidinamą panašumą... 26. 5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas padavė paraišką... 27. 5.1. Apelianto sąžiningumą įrodo tai, kad būtent UAB „Boslita“ ir Ko,... 28. 5.2. Tai, kad 2002 m. gruodžio 31 d. apeliantas kreipėsi į LR Valstybinį... 29. 5.3. Apeliantas, pakartotinai paduodamas paraišką, siekė apsaugoti du metus... 30. 6. Norint įrodyti apelianto nesąžiningus ketinimus, visų pirma, reikėjo... 31. 7. LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, numatanti galimybę... 32. Atsakovas AB „Alita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 33. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 35. Ieškovas UAB „Boslita“ ir Ko apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus... 36. Dėl žodinio elemento „Klasikinis“ pripažinimo nesaugomu prekių ženklo... 37. Vadovaujantis LR Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis,... 38. Ieškovui UAB „Boslita“ ir Ko savo pažeistas teises ginant LR Prekių... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant bylas dėl prekių... 40. Prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens... 41. LR Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas... 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo AB „Alita“ prekės ženkle... 43. Pažymėti, jog net ir aprašomojo pobūdžio žymuo galėtų būti... 44. Vadovaujantis LR CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos tarp... 45. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju... 46. Dėl LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2007 m. kovo 19 d.... 47. LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2007 m. kovo 19 d. sprendimu... 48. Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia LR Prekių... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1... 50. LR Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų... 51. Tiriant lyginamųjų prekių ženklų panašumą, vertintina šiuos ženklus... 52. Ginčo atveju lyginamieji prekių ženklai – ieškovo prekės ženklas... 53. Pirmosios instancijos teismas teisingai išskyrė dominuojančius šalių... 54. Lyginamųjų prekių ženklų dominuojantis žodinis elementas... 55. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų,... 56. Pažymėtina, jog kiti lyginamųjų ženklų elementai nėra panašūs, todėl... 57. Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 58. Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia LR Prekių... 59. Vadovaujantis LR Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, ženklo... 60. LR Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2007 m. kovo 19 d. sprendimu... 61. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 20 d. sprendimu, atmesdamas ieškovo... 62. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog... 63. Spendžiant, ar ženklas registruoti buvo pareikštas turint nesąžiningų... 64. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Boslita“ ir Ko pirmoji 2000 m.... 65. Ta aplinkybė, kad 2002 m. gruodžio 31 d. paraiška buvo paduota po to, kai AB... 66. Atsakovas AB „Alita“ 2000 m. gruodžio 6 d. LR Valstybiniam patentų biurui... 67. Pripažinus, kad ginčo šalių prekių ženklais pažymėti produktai buvo... 68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 69. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 71. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 72. Ieškinį patenkinti.... 73. Pripažinti žodinį elementą „Klasikinis“ nesaugomu akcinei bendrovei... 74. Panaikinti Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2007 m. kovo 19 d.... 75. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Alita“ (įmonės kodas... 76. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Alita“ (įmonės kodas...