Byla 2-791/2014
Dėl finansinių lėšų grąžinimo civilinėje byloje Nr. B2-1111-254/2014 (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Džersio salos įmonės „Renaissance Insignia Limited“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl finansinių lėšų grąžinimo civilinėje byloje Nr. B2-1111-254/2014 (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi iškelta atsakovo AB „Ūkio bankas“ bankroto byla, atsakovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“, nustatytas vieno mėnesio nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas pareikšti kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

4Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtinti atsakovo kreditorių neginčijami finansiniai reikalavimai, tarp jų – ieškovo Renaissance Insignia Limited 4 019 053,3 Lt dydžio finansinis reikalavimas, ketvirtąja eile atsakovo BAB „Ūkio bankas“ bankroto byloje.

5Ieškovas Renaissance Insignia Limited (atsakovo kreditorius) padavė atskirąjį skundą dėl apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, prašydamas panaikinti šios nutarties dalį, kuria patvirtintas ketvirtos eilės ieškovo Renaissance Insignia Limited finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje (I b. t., 2 – 5 l.). Nurodė, kad jis su atsakovu 2011 m. birželio 27 d. sudarė Mokėjimų kortelių programos sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl mokėjimų kortelių išdavimo tvarkos ir terminų pagal įvairias programas, o pagal šios sutarties 6.1 punktą šalys susitarė, kad ieškovas laikinai perduos atsakovui 750 000 USD sumą (garantinį užstatą; toliu – Garantinis užstatas), siekiant užtikrinti Royale, Glamour, Elite, VLounge ir Visa kortelių turėtojų atsakomybę ir padengti galimus atsakovo nuostolius; šios nuostatos pagrindu iš viso atsakovui buvo pervesta 500 000 USD ir 200 000 EUR. Ieškovo teigimu, Sutarties 6.6 punkto pagrindu šalys susitarė, kad dėl bet kokių priežasčių nutraukus aptariamą šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per tris mėnesius grąžinti pareiškėjui šio atsakovui pateiktą Garantinį užstatą. Ieškovas pažymėjo, kad 2008 m. vasario 7 d. šalys sudarė sutartį dėl garantijos Nr. 110-003, o 2008 m. lapkričio 10 d. sutartį dėl garantijos Nr. 110-013 (toliau – Garantijos sutartys), kurių pagrindu atsakovo žinioje šiuo metu yra 525 000 USD ir 300 000 USD dydžio finansiniai užtikrinimai. Nurodė, kad tarp šalių susiklostę santykiai yra specifiniai ir jiems netaikomi su atsakovo bankroto bylos iškėlimu susijusios pasekmės, nes šalių santykiams taikytinos Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme (toliau - FUSĮ) numatytos išimtys, užtikrinančios galėjimą disponuoti finansiniu užtikrinimu nepaisant restruktūrizavimo ir bankroto sąlygų buvimo.

6Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino 2013 m. spalio 17 d. jo priimtos nutarties dalį dėl kreditoriaus Renaissance Insignia Limited patvirtinto finansinio reikalavimo ir klausimą dėl šio ginčijamo finansinio reikalavimo nutarė nagrinėti teismo posėdyje atskiroje byloje (I b. t., 7 l.).

7Atsakovas BAB „Ūkio bankas“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašė nespręsti klausimo dėl ieškovo finansinio reikalavimo tvirtinimo ir, nesant ginčo dalyko, nutraukti civilinę bylą (I b. t., 11 – 13 l.). Nurodė, kad ieškovo pagal sutartis įmokėtos į atsakovo sąskaitą lėšos buvo pervestos ir įkeistos atsakovui bei tapo atsakovo turtu; be to, FUSĮ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimuose numatyta finansinio užstato turėtojo, o ne jo davėjo teisė realizuoti finansinį užstatą bet kurios iš šalių bankroto atveju.

8Ieškovas Renaissance Insignia Limited 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu pripažinti jo nuosavybės teisę į pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose, iš viso 1 325 000 USD ir 200 000 EUR, bei nedelsiant grąžinti ieškovui jam nuosavybės teise priklausančias lėšas (I b. t., 33 – 35 l.). Nurodė, kad reiškia reikalavimus FUSĮ 2 straipsnio 11 dalies, 4 straipsnio 2 dalies pagrindais, kadangi į atsakovo sąskaitas pagal Mokėjimų kortelių sutarties 6.1 p. pervestos sumos (1 325 000 USD ir 200 000 EUR) buvo perduotos atsakovui kaip finansinis užtikrinimas.

9Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą patikslinti jo reikalavimus (I b. t., 166 – 174 l.).

10Ieškovas 2013 m. gruodžio 30 d. padavė teisme ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į jam priklausančias pinigines lėšas, t. y. 1 325 000 JAV dolerių ir 200 000 EUR, buvusias sąskaitose Nr. ( - ) (200 000 EUR ir 500 000 USD), ( - ) (525 000 USD), ( - ) (300 000 USD); įpareigoti atsakovą BAB „Ūkio bankas“ nedelsiant grąžinti ieškovui jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, o atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimus, pripažinti nuosavybės teisę ir grąžinti lėšas, ketvirtąja eile patvirtinti ieškovo 1 325 000 USD ir 200 000 EUR finansinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje. Ieškovas savo reikalavimus grindė iš nurodytais atskirajame skunde dėl apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties argumentais (I b. t., 2-5, 176-183 l.).

11Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašė klausimą dėl ieškovo ieškinio atsakovui spręsti teismo nuožiūra bei pašalinti jį iš bylos proceso šalių (I b. t., 187 – 190 l.). Nurodė, kad ieškovas netinkamai interpretuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir FUSĮ nuostatas, nes FUSĮ pirmumą prieš ĮBĮ turi tuo aspektu, kad užstato gavėjas turi teisę realizuoti finansinį užstatą, nesilaikydamas pirmiau nurodytų ĮBĮ reikalavimų, t. y. pirmiau už kitus kreditorius realizuoti jam pateiktą užstatą, o ne atvirkščiai.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė ieškovo Renaissance Insignia Limited reikalavimą dėl finansinių lėšų grąžinimo ir patvirtino jo 4 019 053,30 Lt dydžio finansinį reikalavimą, tenkinamą ketvirtąja kreditorių reikalavimų tenkinimo eile (II b. t., 99 – 106 l.).

14Teismas nurodė, kad 2011 d. birželio 27 d. šalys sudarė Mokėjimo kortelių programos sutartį (toliau – Sutartis), kuria nustatė mokėjimo kortelių ieškovo klientams išdavimo ir aptarnavimo sąlygas pagal įvairias Kortelių programas, ieškovas Sutartimi įsipareigojo apmokėti visus mokesčius, teisėtai pavestus Kortelės sąskaitai, padengti visas išlaidas, susijusias su Kortelių gamyba, padengti visus galimus kortelės sąskaitos įsiskolinimus, o Sutarties 5.1 p. reglamentuota, kad ieškovas įsipareigojo per dvi darbo dienas po to, kai sąskaitos suvestinis likutis pagal ataskaitas pasiekia 500 000 USD (JAV dolerių), į kortelės sąskaitą pervesti lėšų, ir tuo atveju, jeigu pervesti lėšų negali, bankas nėra įpareigotas vykdyti tokių operacijų, kurias įvykdžius kredito balansas kortelės sąskaitoje viršytų pagal 6.1 straipsnį nurodyto įkeistojo Garantinio užstato 750 000 JAV dolerių dydį, o atsakovas įsipareigojo banke atidaryti Kortelės sąskaitą pagal Kortelių programas – t. y. Royal, Glamour and Elite, ir Label ir kitos, kurios gali būti išleistos pagal šios sutarties priedo A nuostatus, bei įsipareigojo tvarkyti kortelės debetines lėšas, gavus operacijos patvirtinimą perkelti iš / į kortelės sąskaitą, peržvelgti kortelės sąskaitos balansą ir rekomenduoti ieškovui papildyti sąskaitą lėšomis ateities operacijoms padengti, kai suvestinis balansas perkopia 500 000 USD ribą, iš ieškovo ar jo vardu gavus pranešimą apie įmokėtas lėšas kortelės sąskaitos papildymui, įskaityti lėšas į kortelės sąskaitą ir teikti kitas kortelės sąskaitos tvarkymo paslaugas.

15Teismo teigimu, Mokėjimo kortelių programos sutarties 6 punktu buvo sureguliuotas šalių įsipareigojimų vykdymas, kurio 6.1 punktu šalys iš anksto sutarė, kad ieškovas turi padėti banke garantinį užstatą tam, kad atitiktų įsipareigojimus Royal, Glamour, Elite, Vloungew ir Visa ženklų Insignia Kortelių turėtojams ir padengtų bankui tenkančius laukiančius mokesčius Sutarties galiojimo laikotarpiu; šią sumą ieškovas įsipareigojo pervesti į banko (atsakovo) sąskaitą Nr. ( - ) tokiam laikotarpiui, kol bus įvykdyti sutartyje numatyti įsipareigojimai; Sutartyje nurodyta, kad šis garantinis užstatas padengia naštą, atsiradusią dėl kortelių turėtojų atliktų operacijų ir užtikrina laikiną kreditą kortelių sąskaitoms, kai jo prireikia, o bankas įsipareigojo užtikrinti šio užstato saugumą ir sutiko už jį mokėti palūkanas, pervedant jas į pirmiau nurodytą sąskaitą arba panaudoti padengti ieškovo įsipareigojimams, nustatytiems šia sutartimi (Sutarties 6.3 p.).

16Teismas pažymėjo, kad ieškovas sutiko, jog bankas gali debetuoti įkeistas lėšas bet kuriuo metu ir „neginčijamai“, be išankstinio pranešimo debeto ar kitų banko procedūrų keliu, kortelių sąskaitose susikaupusioms skoloms padengti (6.5 p.), o nutraukus Sutartį, bankas įsipareigojo per 3 mėn. nuo sutarties nutraukimo išmokėti garantinio užstato sumą (6.6 p.); be to, šalys 2011 m. gegužės 16 d. sudarė Įkeitimo sutartį, pagal kurią ieškovas mokėjimo kortelių turėtojų atsakomybei užtikrinti sutiko suteikti bankui 200 000 EUR Garantinį užstatą, įkeisdamas šį užstatą banko sąskaitoje Nr. ( - ), kol bus įvykdyti likę ieškovo mokėjimų įsipareigojimai pagal Sutartį. Teismo vertinimu, šalys neginčija, kad, vykdant 2011 d. birželio 27 d. Mokėjimo kortelių programos sutarties ir 2011 m. gegužės 16 d. Įkeitimo sutarties nuostatas, banko sąskaitoje Nr. ( - ) nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą dieną buvo 500 000 USD ir 200 000 EUR piniginės lėšos (CPK 182 str. 5 p.).

17Teismas nustatė, kad 2008 m. vasario 7 d. ir 2008 m. lapkričio 10 d. šalys sudarė sutartis Nr. 110-003 ir Nr. 110-013 (su vėlesniais susitarimais) dėl garantijos, kuriomis bankas išdavė garantijas American Express Service Europe naudai, siekiant užtikrinti ieškovo klientų prievolių, susijusių su jiems išduotų mokėjimo kortelių naudojimu, šiam asmeniui įvykdymo užtikrinimui (sutarčių 1.2 p.); šalys susitarė, kad bankas sutarčių nurodytomis sąlygomis garantavo ieškovo lėšomis (2.1 p.), kurios turėjo būti pervestos į sąskaitą ( - ) (garantijos sutartis Nr. 110-003) ir sąskaitą ( - ) (garantijos sutartis Nr. 110-013). Teismo teigimu, šalys neginčija, kad šiose sąskaitose nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą dieną buvo 525 000 USD ir 300 000 USD (CPK 182 str. 5 p.).

18Pasak teismo, FUSĮ yra skirtas reglamentuoti finansinio užtikrinimo susitarimus ir jų vykdymo ypatumus (FUSĮ 1 str. 1 d.), šis įstatymas taikomas finansų institucijų (bankų, draudimo įmonių) su juridiniais asmenimis (įskaitant įvairių teisinių formų įmones) sudaromiems finansinio užtikrinimo susitarimams, kaip nagrinėjamu atveju, santykiuose bankas – klientas (juridinis asmuo) – bankas.

19Teismas nurodė, kad ieškovas, vykdydamas Mokėjimo kartelių programos sutarties nuostatas dėl įkeitimo (6 punktas) ir 2011-05-16 Įkeitimo sutartį, siekdamas garantuoti savo klientų prievolių, susijusių su jiems išduotų mokėjimo kortelių naudojimu, bei pagal 2008-02-07 ir 2008-11-10 garantijos sutarčių nuostatas dėl įmonės įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo lėšų įkeitimu (1.8 ir 1.7 p.), pervedė savo finansines lėšas į atsakovo banke atidarytas banko sąskaitas Nr. ( - ), ( - ) ir ( - ) bei siekia įrodyti, kad jos pervestos pagal FUSĮ finansinio užtikrinimo susitarimų pagrindu be nuosavybės teisės perdavimo.

20Teismo nuomone, finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo savo esme yra įkeitimo sutartis, tačiau ne kiekviena įkeitimo sutartis yra finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo, ir nagrinėjamu atveju nei viename iš šalių sudarytame sandoryje, nei dalyje dėl pagrindinės prievolės (pagal Sutartį), nei dėl jos įvykdymo užtikrinimo, nėra jokių nuorodų į FUSĮ dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo; Finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės perdavimo turi būti susietas ir su FUSĮ nuostatomis dėl jo realizavimo, kurios nustato FUSĮ pirmumą prieš ĮBĮ, kuomet užstato gavėjas, o ne davėjas (FUSĮ 9 str. 2 d.), įgyja teisę realizuoti finansinį užstatą, nesilaikydamas ĮBĮ reikalavimų, t. y. pirmiau už kitus kreditorius. Teismas konstatavo, kad, nesant aiškiai išreikšto šalių susitarimo FUSĮ pagrindu, Mokėjimo kortelių programos sutarties dalis dėl įsipareigojimų vykdymo ir įkeitimo, 2011-05-16 Įkeitimo sutartis ar Garantijos sutarčių nuostatos dėl lėšų įkeitimo nelaikytinos finansinio užtikrinimo susitarimu pagal FUSĮ pagal sandoriuose esamų požymių visumą, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalys buvo sudariusios finansinio užtikrinimo susitarimą pagal FUSĮ, bei nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą nedelsiant grąžinti jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, t. y. 1 325 000 JAV dolerių ir 200 000 EUR, įskaitytų į atsakovo banke atidarytas banko sąskaitas Nr. ( - ), ( - ) ir ( - ).

21Teismas sprendė, kad šiuo atveju šalių sutarčių dalys dėl prievolių įvykdymo užtikinimo pripažįstamos pagal CK ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatas sudarytų ieškovo finansinių lėšų, esančių ginčo sutarčių pagrindu atidarytose banko sąskaitose Nr. ( - ), ( - ) ir ( - ), įkeitimo sutartimis, kurių pagrindu, nesant būtinybei pateikti atskirą paraišką, buvo atidarytos ieškovui jose nurodytos banko sąskaitos (CK 6.928 str.), kurioms taikomas CK XLVI skyriaus „Banko sąskaita“ numatytas reglamentavimas, ir negali kilti klausimo dėl šių sąskaitų pripažinimo depozitinėmis, kai pagal CK 6.56 straipsnio 8 dalį, bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, nes ištirtose šalių sutartyse ir kituose dokumentuose ginčo sąskaitos nebuvo nurodytos kaip depozitinės.

22Teismo teigimu, Sutartyse yra nuostatos dėl palūkanų mokėjimo (Mokėjimo kortelės programos sutarties 6.3 p., Garantijos sutarčių 1.7, 1.8 p.), o tai patvirtina jų nuostatą šių sąskaitų vertinimo kaip banko sąskaitų (CK 6.913 str.), ir šis terminas buvo vartojamas sutarčių tekste (Mokėjimo kortelės programos sutarties 6.1 p., Įkeitimo sutarties 1 p.), todėl, pervedus finansines lėšas į paminėtas banko sąskaitas, tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 str.), o priėmus nutartį iškelti bankui bankroto bylą, bankui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (Bankų įstatymo (toliau BĮ) 85 str. 3 d. 2 p.), todėl ieškovas yra banko kreditorius (ĮBĮ 3 str.), turintis teisę reikalauti iš banko įvykdyti prievolę, lygią paminėtose banko sąskaitose 2013-05-02 (nutarties iškelti bankui bankroto bylą priėmimo diena) esamų lėšų sumai.

23Pasak teismo, nėra ginčo, kad banko sąskaitose Nr. ( - ), ( - ) ir ( - ) teismo nutarties iškelti bankui (atsakovui) bankroto bylą buvo 1 325 000 JAV dolerių arba 3 497 337,5 Lt (santykis 1 JAV doleris x 2,6395 Lt) ir 200 000 EUR (santykis 1 EUR x 3,4528 Lt) arba 690 560 Lt, iš viso 4 187 897,5 Lt; bylos duomenys patvirtina, kad 2013-02-25 168 844,20 Lt, kaip ieškovo draudžiamų lėšų suma, buvo perkelta į AB „Šiaulių banką“, todėl pagrįstas ir tvirtinamas ieškovo 4 019 053,3 Lt finansinis reikalavimas, tenkinamas ketvirtąja kreditorių reikalavimų tenkinimo eile (BĮ 76 str. 7 d. 3 p., 86 str. 4 d., ĮBĮ 26 str., CPK 178 str.).

24III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25Atskiruoju skundu ieškovas Renaissance Insignia Limited prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį bei patenkinti ieškovo ieškinį, t. y. pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į jam priklausančias pinigines lėšas, t. y. 1 325 000 JAV dolerių ir 200 000 EUR, buvusias sąskaitose Nr. ( - ) (200 000 EUR ir 500 000 USD), ( - ) (525 000 USD), ( - ) (300 000 USD); įpareigoti atsakovą BAB „Ūkio bankas“ nedelsiant grąžinti ieškovui jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas. Be to, ieškovas prašė jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo metu turi būti vertinamas pinigų judėjimas banko sąskaitose, jų likučių kitimas, įvertinant sutarčių pakeitimus, todėl, siekiant išvengti klaidingo šių aplinkybių vertinimo, būtų tikslinga, kad šalys turėtų galimybę paaiškinti šias aplinkybes žodinio nagrinėjimo metu (II b. t., 110 – 120 l.). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:

  1. Teismas, nurodydamas, jog pagal sandoriuose esamų ieškovo nurodytų požymių visumą negalima teigti, kad šalių santykiams taikytinos finansinio užtikrinimo susitarimo įstatymo normos, nenurodė, kokių požymių iš įstatymo normų trūksta, tačiau, manytina, kad trūkstamu požymiu teismas vertino nuorodos į FUSĮ nebuvimą, t. y. tiesioginio šio įstatymo sutartyse neįvardijimo. Tačiau lėšų įkeitimas atsakovui yra finansinio užtikrinimo susitarimas, kuriam taikomos FUSĮ normos. Nei FUSĮ, nei bet kuriuose kituose teisės aktuose neįtvirtintas reikalavimas finansinio užtikrinimo susitarimuose įvardyti FUSĮ tam, jog jis būtų taikomas šiems susitarimams ir jog tokiu būdu jie būtų atribojami nuo įkeitimo pagal CK 4 knygos XII skyriaus nuostatas;
  2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje ne objektas (gryni ar negryni pinigai) apsprendžia teisinių santykių reglamentavimą (daiktiniai ar prievoliniai), o šalių susitarimai, iš kurių teismas turėjo nustatyti, ar nuosavybės teisė atsakovui buvo perleista, ar ši nuosavybės teisė liko ieškovui, o atsakovo naudai buvo tik įkeistos ir perduotos saugoti piniginės lėšos, kurios buvo saugomos specialiose sąskaitose, kuriomis ieškovas negalėjo disponuoti. Byloje nebuvo nustatytas joks teisinis pagrindas bei nepateiktas dokumentas, kuris rodytų, kad ieškovas nuosavybės teisę perleido bankui;
  3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturėjo ir neturi banko sąskaitos sutarčių dėl sąskaitų, į kurias buvo pervedamas finansinis užstatas, su atsakovu, todėl mėginimas taikyti įprastas banko sutarties nuostatas šioms sąskaitoms yra nepagrįstas, nes šios sąskaitos yra specialios, atidarytos finansiniams užstatams saugoti atsakovo iniciatyva, šiomis sąskaitomis ieškovas be atsakovo tiesioginio veikimo negalėjo disponuoti;
  4. Teismas neįvertino to, kad sutarčių nuostatos aiškiai liudija šalių valią neperduoti nuosavybės teisės į finansinio užtikrinimo sumas, jose pažymima, kad garantinių užstatų lėšos yra įkeičiamos atsakovo naudai, o įkeitimas yra daiktinė teisė tik į svetimą daiktą, įkeitimo objektu negali būti pačiam savininkui priklausantis objektas, taigi tai, kad šalys tarėsi dėl to, jog būtent ieškovas įkeičia atsakovo naudai pinigines lėšas, reiškia, kad jos abi suprato, jog nuosavybės teisė į minėtas lėšas išlieka ieškovui;
  5. Teismas, aiškindamas šalių sutartinius santykius, netinkamai pritaikė bendrąsias sutarčių aiškinimą reglamentuojančias normas, kadangi neatskleidė tikrųjų sutarties šalių ketinimų, nes šalių sudarytų susitarimų nuostatos liudija šalių valią neperduoti nuosavybės teisės į finansinio užtikrinimo sumas bei ieškovo pagrįstus lūkesčius atgauti nurodytus finansinius užtikrinimus nepaisant jokių aplinkybių.

26Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas BAB „Ūkio bankas“ prašo jį atmesti (II b. t., 124 – 129 b. l.). Nurodo, kad šalys nesudarė finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo pagal FUSĮ, todėl apelianto teisės negali būti ginamos, taikant daiktinės teisės normas. Atsakovo nuomone, apeliantui pagal sutartis pervedus lėšas į banke esančias apelianto banko sąskaitas, lėšų nuosavybės teisė perėjo atsakovui (CK 4.37 str. 1 d., 6.913 str. 2 d.), todėl ieškovas turi į jas ne nuosavybės teisę, o reikalavimo teisę. Atsakovas teigia, kad finansinio užstato gavėjo atžvilgiu negalioja FUSĮ normos, susijusios su gavėjo teisėmis vienašališkai realizuoti finansinį užstatą tiek apskritai, tiek bet kurios iš šalių bankroto atveju, taip pat FUSĮ nenumato galimybės užstato davėjui užstato gavėjo bankroto atveju susigrąžinti finansinį užstatą.

27Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo jį spręsti teismo nuožiūra bei pašalinti jį iš bylos proceso šalių (II b. t., 130 – 132 l.). Nurodo, kad šios bylos išsprendimas neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškovo ieškinį.

28Apeliacinės instancijos teisme 2014 m. birželio 23 d. – liepos 28 d. gauti šalių papildomi dokumentai: rašytiniai paaiškinimai ir 2006 m. gegužės 18 d. ketinimų protokolas Nr. 60-43/2006, šalių darbuotojų 2007 m. liepos 26 d. – 2008 m. balandžio 29 d. elektroninis susirašinėjimas, 2010 m. gruodžio 2 d., 2013 m. vasario 19 d. atsakovo BAB „Ūkio bankas“ pranešimai, 2002 m. gruodžio 10 d. šalių pasirašytos Kortelių platinimo sutarties kopijos, kurie prijungiami prie bylos (II b. t., 146-199 l.; III b. t., 1, 2, 58-68 l.; CPK 314 str.).

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Atskirasis skundas netenkintinas.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

32Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal nurodytą atskirąjį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

33Pagal ĮBĮ 1 straipsnį, ĮBĮ reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms; ĮBĮ taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui (FUSĮ) ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui.

34ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

35FUSĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas reglamentuoja finansinio užtikrinimo ir užskaitos susitarimus ir jų vykdymo ypatumus, o pagal FUSĮ 2 straipsnio 1 dalį, finansinio užtikrinimo susitarimas – finansinio užtikrinimo, neperduodant užstato nuosavybės teisės, susitarimas arba finansinio užtikrinimo, perduodant užstato nuosavybės teisę, susitarimas, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra sudarytas kaip atskiras susitarimas ar yra pagrindinės (dėl bendrųjų principų) sutarties, iš kurios atsiranda pagrindinis įsipareigojimas, dalis.

36Pagal FUSĮ 3 straipsnio 3 dalį, šis įstatymas netaikomas teisėms, kurias asmuo gali turėti į turtą, pateiktą kaip finansinis užstatas, ir kurios atsiranda pagal kitus negu finansinio užtikrinimo susitarimus ar teisės aktų nuostatas, nesusijusias su likvidavimo procedūra arba reorganizavimo priemonėmis, o FUSĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užstato gavėjas (kreditorius) turi teisę, skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrintų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius. Be to, FUSĮ 11 straipsnyje numatyta, kad Užstato gavėjas turi teisę finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo, neperduodant užstato nuosavybės teisės, susitarimą, valdyti, juo naudotis ir disponuoti, jeigu tai numatyta, ir taip, kaip numatyta šiame susitarime.

37Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad bet kuriam juridiniam asmeniui, kuris gali būti finansinio užtikrinimo susitarimo šalimi, sudarius finansinio užtikrinimo susitarimą ir prisiimtus finansinius įsipareigojimus užtikrinus finansiniu užstatu, jo rengiamoje ir Juridinių asmenų registrui teikiamoje viešai prieinamoje finansinėje ataskaitoje ir jos aiškinamajame rašte turi būti nurodyti to juridinio asmens prisiimti finansiniai įsipareigojimai, juos užtikrinančio užstato rūšis, vertė ir tai, kad finansiniai įsipareigojimai finansiniu užstatu yra užtikrinti pagal FUSĮ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimas „Dėl finansinio užstato realizavimo įmonės restruktūrizavimo ar bankroto atveju“, bylos Nr. 1325/2010).

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, finansiniu užstatu yra laikomi pinigai ir finansinės priemonės, pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užtikrinančios atitinkamų finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau finansiniu užstatu gali būti ne visi pinigai, bet tik lėšos sąskaitose bet kuria valiuta ar kitos grąžintinos lėšos, tokios kaip pinigų rinkos depozitai; grynieji pinigai negali būti finansinio užtikrinimo susitarimo objektas; šalys turi aiškiai, nedviprasmiškai susitarti, kad jų sudaryta sutartis dėl finansinio užtikrinimo susitarimo be nuosavybės teisės perdavimo yra sudaroma pagal FUSĮ ir užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti susitarime nustatytomis sąlygomis net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, t. y. iškėlus skolininkui bankroto bylą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009). Sistemiškai įvertinus aptariamą FUSĮ ir ĮBĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas, iškėlus teisme bankroto bylą, vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles ir išieškoti iš jos skolas, netaikomas finansinio užstato turėtojo teisėms vienašališkai realizuoti finansinį užstatą pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas; šiuo požiūriu kreditoriams, kurie yra finansinio užtikrinimo susitarimo subjektai – finansinio užstato turėtojai, suteikiamas pranašumas prieš kitus bankrutuojančios įmones kreditorius: jie turi teisę patenkinti savo reikalavimą anksčiau už kitus kreditorius, nesilaikant bendros kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, nustatytos ĮBĮ, ir neatsižvelgiant į kitų kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2013).

39Bylos duomenimis, ieškovas Renaissance Insignia Limited (buvęs pavadinimas – „SBS Group Limited“) ir atsakovas AB „Ūkio bankas“ (šiuo metu – BAB „Ūkio bankas“) 2008 m. vasario 7 d. sudarė Sutartį dėl garantijos Nr. 110-003 (toliau – Garantijos sutartis 1), iš dalies pakeistą Susitarimais, kurių paskutinis buvo pasirašytas 2012 m. rugsėjo 21 d. (Susitarimas Nr. 4), pagal kuriuos šalys susitarė, kad atsakovas išduoda šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis garantiją ieškovo lėšomis, o ieškovas įsipareigojo vykdyti šios sutarties sąlygas ir užtikrinti, kad klientai laiku ir tinkamai vykdys American Express mokėjimų kortelių aptarnavimo sutarčių, susitarimų su gavėju American Express Service Europe Limited sąlygas; garantijos suma – lėšų suma, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti gavėjui garantijoje nurodytomis sąlygomis: 525 000 USD, t. y. po 75 000 USD už kiekvienam klientui išduodamą American Express mokėjimo kortelę; garantijos suma nemažėja, bankui sumokėjus už ieškovą gavėjui; be to, šalys papildomame šios Garantijos sutarties 2012 m. rugsėjo 21 d. susitarime susitarė, kad ieškovo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeičiamos ir perduodamos saugoti atsakovui 525 000 USD piniginės lėšos, esančios sąskaitoje ( - ) AB „Ūkio bankas“, ir būsimos lėšų įplaukos į šią sąskaitą; šalys susitarė, kad AB „Ūkio bankas“ nemoka palūkanų ieškovui už įkeistas lėšas (I b. t., 76 – 102).

40Be to, ieškovas ir atsakovas 2008 m. lapkričio 10 d. sudarė Sutartį dėl garantijos Nr. 110-013 (toliau- Garantijos sutartis 2), iš dalies pakeistą susitarimais, kurių paskutinis pasirašytas 2012 m. rugsėjo 21 d. (Susitarimas Nr. 7), pagal kuriuos šalys susitarė, kad atsakovas išduoda šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis garantiją ieškovo lėšomis, o ieškovas įsipareigojo vykdyti šios sutarties sąlygas ir užtikrinti, kad klientai laiku ir tinkamai vykdys American Express mokėjimų kortelių aptarnavimo sutarčių, susitarimų su gavėju American Express Service Europe Limited sąlygas; garantijos suma – lėšų suma, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti gavėjui garantijoje nurodytomis sąlygomis: 300 000 USD, t. y. po 75 000 USD už kiekvienam klientui išduodamą American Express mokėjimo kortelę; garantijos suma nemažėja, bankui sumokėjus už ieškovą gavėjui, be to, šalys susitarė, kad ieškovo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui įkeičiamos ir perduodamos saugoti atsakovui 300 000 USD piniginės lėšos, esančios sąskaitoje ( - ) AB „Ūkio bankas“, ir būsimos lėšų įplaukos į šią sąskaitą; kad bankas nemoka palūkanų už įkeistas lėšas (I b. t., 102 – 136).

412011 m. gegužės 16 d. šalys pasirašė Įkeitimo sutartį, kuria susitarė, kad ieškovas sutinka suteikti atsakovui 200 000 EUR Garantinį užstatą, siekdamas užtikrinti Insignia Royal, Glamour, Elite, VLounge ir Visa kortelių turėtojų atsakomybę bei padengti galimą atsakovo poveikį laukiantiems mokesčiams iki Mokėjimo kortelės Programos sutarties nutraukimo; ieškovas įkeitė atsakovo garantinį užstatą atsakovo sąskaitoje Nr. ( - ), kol bus įvykdyti likę ieškovo mokėjimų įsipareigojimai pagal Mokėjimo kortelės Programos sutartį (I b. t.,163 – 165 l.).

42Be to, nustatyta, kad ieškovas Renaissance Insignia Limited ir atsakovas AB „Ūkio bankas“ 2011 m. birželio 27 d. sudarė Mokėjimo kortelės programos sutartį, pagal kurią šalys nustatė mokėjimo kortelių išdavimo ir aptarnavimo sąlygas pagal įvairias kortelių programas, o atsakovas įsipareigojo ieškovo įgalioto kortelės programos administratoriaus vardu atidaryti banke kortelės sąskaitą; 6.1 punktu susitarė, kad priklausomai nuo tolesnių derybų, šalys iš anksto susitarė, jog ieškovas turi padėti banke užstatą, kurio suma lygi 750 000 USD (Garantinis užstatas) tam, kad atitiktų įsipareigojimus Royal, Glamour, Elite, Vlounge ir Visa ženklų ieškovo kortelių turėtojams ir padengtų bankui tenkančius laukiančius mokesčius sutarties galiojimo laikotarpiu; ieškovas įsipareigojo pervesti bankui Garantinio užstato sumą į banko sąskaitą Nr. ( - ) tokiam laikotarpiui, kol bus įvykdyti Sutartyje numatyti įsipareigojimai. Be to, nurodytos sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, kad Garantinis užstatas padengia naštą, atsiradusią dėl kortelių turėtojų atliktų operacijų, ir užtikrina laikiną kreditą kortelių sąskaitoms, kai jo prireikia, o laikino kredito riba ne didesnė nei įkeisto Garantinio užstato suma. Mokėjimo kortelės programos sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad bankas privalo užtikrinti Garantinio užstato saugumą laikotarpiu, kol vyks tolesnės derybos, ir sutinka už įkeistą turtą kas mėnesį mokėti palūkanas, kurios pervedamos į ieškovo sąskaitą Nr. ( - ) arba panaudojamos padengti ieškovo įsipareigojimams, nustatytiems šia sutartimi, o šios sutarties 6.6 punkte numatyta, kad dėl kurių nors priežasčių nutraukus šią sutartį, bankas įsipareigoja per 3 mėnesius nuo sutarties nutraukimo išmokėti į ieškovo sąskaitą Nr. ( - ) Garantinio užstato sumą (I b. t., 39 – 75 l.).

43Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovui AB „Ūkio bankas“ 2013 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“.

44Byloje nėra ginčo dėl to, kad banko sąskaitoje Nr. ( - ) pagal 2011 m. birželio 27 d. Mokėjimo kortelių programos sutartį ir 2011 m. gegužės 16 d. Įkeitimo sutartį nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą dieną buvo 500 000 USD ir 200 000 Lt dydžio lėšos, o pagal Garantijos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 banko sąskaitoje Nr. ( - ) buvo 525 000 USD, be to, sąskaitoje Nr. ( - ) buvo 300 000 USD. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikalaudamas įpareigoti atsakovą BAB „Ūkio bankas“ nedelsiant grąžinti jam nuosavybės teise priklausančias aukščiau nurodytas pinigines lėšas, savo reikalavimų pagrindu nurodė FUSĮ, taigi svarstytinas klausimas dėl nurodytų lėšų atitikimo FUSĮ reikalavimams.

45Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai konstatavo, kad Mokėjimo kortelių programos sutarties dalis dėl įsipareigojimų vykdymo ir įkeitimo, 2011 m. gegužės 16 d. Įkeitimo sutartis ar Garantijos sutarčių nuostatos dėl lėšų įkeitimo nelaikytinos finansinio užtikrinimo susitarimu pagal FUSĮ, kad banke esančios sąskaitos, kuriose esančias lėšas ieškovas prašo grąžinti, negali būti pripažintos depozitinėmis, kuriose esančios lėšos bankroto atveju, remiantis CK 6.56 straipsnio 8 dalimi, neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą.

46Minėta, kad aukščiau nurodytuose Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad šalys turi aiškiai, nedviprasmiškai susitarti, kad jų sudaryta sutartis yra finansinio užtikrinimo susitarimas. Aukščiau nurodytose ieškovo ir atsakovo sudarytose sutartyse nebuvo nurodoma, kad Mokėjimo kortelių programos sutarties dalis dėl įsipareigojimų vykdymo ir įkeitimo, 2011 m. gegužės 16 d. Įkeitimo sutartis ar Garantijos sutarčių nuostatos dėl lėšų įkeitimo yra finansinio užtikrinimo susitarimai. Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo nevertinti ieškovo įmokėtų lėšų į AB „Ūkio bankas“ sąskaitas kaip finansinio užstato FUSĮ 11 straipsnio prasme. Juolab kad byloje nebuvo įrodymų apie tai, kad ieškovo teikiamoje viešai prieinamoje finansinėje ataskaitoje ir jos aiškinamajame rašte buvo nurodyti jo prisiimti finansiniai įsipareigojimai, šiuos įsipareigojimus užtikrinančio užstato rūšis, vertė ir tai, kad finansiniai įsipareigojimai yra užtikrinti finansiniu užstatu.

47Be to, apygardos teismas teisingai nurodė, kad aukščiau nurodytose Sutartyse yra nuostatos dėl palūkanų mokėjimo (Mokėjimo kortelės programos sutarties 6.3 p., Garantijos sutarčių 1.7, 1.8 p.), kad nurodytos sąskaitos bylos šalių dokumentuose nebuvo nurodomos kaip depozitinės. Juolab kad, bylos duomenimis, už nurodytas banke laikomas finansines lėšas ieškovas gaudavo (buvo priskaičiuojamos) palūkanas (I b. t., 144-151; II b. t., 47-52 l.). Dėl to taip pat nėra pagrindo minėtų susitarimų pripažinti finansinio užtikrinimo susitarimais pagal FUSĮ, kuriems taikomos šiame įstatyme numatytos išimtys, užtikrinančios galimybę disponuoti nurodytu finansiniu užtikrinimu, nepaisant restruktūrizavimo ar bankroto sąlygų atsiradimo.

48Taigi neturi pagrindo ir ieškovo atskirojo skundo argumentas, susijęs su jo garantinių užstatų lėšų, pervestų į AB „Ūkio banke“ esančias sąskaitas, priklausymu jam nuosavybės teise, kurios turėtų būti jam nedelsiant grąžinamos.

49Nurodytos išvados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad jis negalėjo disponuoti nurodytomis lėšomis, kadangi iš sąskaitų Nr. ( - ), ( - ) (I b. t., 151, 152 l.), Nr. ( - ) (I b. t., 153, 154) išrašų (I b. t., 148-1150 l.), atsakovo tarnybinių pranešimų ir ieškovo prašymų matyti, kad nurodytomis lėšomis faktiškai buvo disponuojama banko, derinant veiksmus su ieškovu (II b. t., 26-63 l.).

50Be to, pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai apie tai, kad finansinio užtikrinimo susitarimai vykdomi, nepaisant užstato davėjo, ar užstato turėtojo likvidavimo procedūros arba reorganizavimo priemonių taikymo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai apie tai, kad užskaitos susitarimo sąlygos, jos nutraukimo sąlygos bei kitos sąlygos, susijusios su finansinio užtikrinimo susitarimų sudarymu, yra teisėtos ir galiojančios bei gali būti įgyvendinamos, nepaisant to, kad vienai iš šalių pradėtos ar vykdoma likvidavimo procedūra, aiškinami FUSĮ 9 straipsnio 2 dalies kontekste, t. y. atsižvelgiant į tai, kad užstato gavėjas (nagrinėjamu atveju – atsakovas BAB „Ūkio bankas“), o ne užstato davėjas (nagrinėjamu atvejų ieškovas Renaissance Insignia) turi teisę savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius, nepriklausomai nuo to, kad vienai iš šalių pradėta ar vykdoma likvidavimo procedūra. Tačiau apeliantas, teigdamas, kad minėti išaiškinimai patvirtina, jog FUSĮ normos dėl lėšų grąžinimo taikomos bet kuriai iš finansinio užtikrinimo šalių, dėl ko atsakovas BAB „Ūkio bankas“ turi nedelsiant grąžinti jam aukščiau nurodytas pinigines lėšas, Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus aiškina atsietai tiek nuo FUSĮ nuostatų, tiek nuo jo nurodomų Konstitucinio Teismo nutarimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties konteksto.

51Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

52Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2013... 4. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtinti atsakovo... 5. Ieškovas Renaissance Insignia Limited (atsakovo kreditorius) padavė... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino 2013 m.... 7. Atsakovas BAB „Ūkio bankas“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą... 8. Ieškovas Renaissance Insignia Limited 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškimu... 9. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. protokoline nutartimi... 10. Ieškovas 2013 m. gruodžio 30 d. padavė teisme ieškinį, kuriuo prašė... 11. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašė klausimą dėl ieškovo... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė ieškovo... 14. Teismas nurodė, kad 2011 d. birželio 27 d. šalys sudarė Mokėjimo kortelių... 15. Teismo teigimu, Mokėjimo kortelių programos sutarties 6 punktu buvo... 16. Teismas pažymėjo, kad ieškovas sutiko, jog bankas gali debetuoti įkeistas... 17. Teismas nustatė, kad 2008 m. vasario 7 d. ir 2008 m. lapkričio 10 d. šalys... 18. Pasak teismo, FUSĮ yra skirtas reglamentuoti finansinio užtikrinimo... 19. Teismas nurodė, kad ieškovas, vykdydamas Mokėjimo kartelių programos... 20. Teismo nuomone, finansinio užtikrinimo susitarimas be nuosavybės teisės... 21. Teismas sprendė, kad šiuo atveju šalių sutarčių dalys dėl prievolių... 22. Teismo teigimu, Sutartyse yra nuostatos dėl palūkanų mokėjimo (Mokėjimo... 23. Pasak teismo, nėra ginčo, kad banko sąskaitose Nr. ( - ), ( - ) ir ( - )... 24. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. Atskiruoju skundu ieškovas Renaissance Insignia Limited prašo panaikinti... 26. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas BAB „Ūkio bankas“... 27. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Šiaulių... 28. Apeliacinės instancijos teisme 2014 m. birželio 23 d. – liepos 28 d. gauti... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 30. Atskirasis skundas netenkintinas.... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės... 32. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų... 33. Pagal ĮBĮ 1 straipsnį, ĮBĮ reglamentuoja įmonių bankroto procesą, o... 34. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad, įsiteisėjus teismo... 35. FUSĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas reglamentuoja... 36. Pagal FUSĮ 3 straipsnio 3 dalį, šis įstatymas netaikomas teisėms, kurias... 37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad bet kuriam... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, finansiniu užstatu yra... 39. Bylos duomenimis, ieškovas Renaissance Insignia Limited (buvęs pavadinimas... 40. Be to, ieškovas ir atsakovas 2008 m. lapkričio 10 d. sudarė Sutartį dėl... 41. 2011 m. gegužės 16 d. šalys pasirašė Įkeitimo sutartį, kuria susitarė,... 42. Be to, nustatyta, kad ieškovas Renaissance Insignia Limited ir atsakovas AB... 43. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovui AB „Ūkio... 44. Byloje nėra ginčo dėl to, kad banko sąskaitoje Nr. ( - ) pagal 2011 m.... 45. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai konstatavo, kad... 46. Minėta, kad aukščiau nurodytuose Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 47. Be to, apygardos teismas teisingai nurodė, kad aukščiau nurodytose Sutartyse... 48. Taigi neturi pagrindo ir ieškovo atskirojo skundo argumentas, susijęs su jo... 49. Nurodytos išvados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad jis negalėjo... 50. Be to, pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai... 51. Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti... 52. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 54. Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį....