Byla e2A-923-613/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios uždarosios bendrovės (toliau – BUAB) „Vadma“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vadyba“ įgalioto asmens L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vadma“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vadyba“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arijas“ dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus ir delspinigių priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir permokos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 29 676,04 Eur skolos, 1317,13 Eur delspinigių, 5629,50 Eur palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad

32011-08-08 ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovas) įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objekte ( - ), o atsakovė (užsakovas) įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Sutarties 2.1 punkte buvo nustatyta, kad orientacinė darbų kaina, apskaičiuota pagal sutarties 1 priedo įkainius, iš viso yra 110 000 Lt. Sutartyje nurodyti darbai turėjo būti atlikti iki 2011-11-15. Pradėjus bankroto procedūrą paaiškėjo, jog UAV „Vadma“, atlikusi statybos rangos darbus, išrašė UAB „Arijas“ sąskaitą 102 435,42 Lt sumai už suteiktas paslaugas pagal aktus Nr. 13, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir 25, šie aktai vienašališkai pasirašyti tik UAB „Vadma“, tačiau ši aplinkybė nedaro akto negaliojančio.

4Atsakovė UAB „Arijas“ pateikė teismui priešieškinį, juo prašė teismo pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus ir priteisti iš ieškovo 4104 Eur permoką, sumokėtą ieškovei per neapsižiūrėjimą laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2012-03-01, nes pagal pateiktas sąskaitas turėjo būti sumokėta mažesnė suma.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-29 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažinto negaliojančiais ieškovės UAB „Vadma“ statybų vadovo V. L. pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 13 (2011-12); Nr. 18 (2011-12); Nr. 19 (2011-12); Nr. 20 (2012-01); Nr. 21 (2012-01); Nr. 23 (2012-01); Nr. 24 (2012-01); Nr. 25 (2012-01). Kitą priešieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių – ieškovės ir atsakovės, susiklostė prievoliniai teisiniai rangos santykiai. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės susidariusią skolą už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovė savo reikalavimą priteisti skolą grindžia rangovės BUAB „Vadma“ statybos vadovo pasirašytais atliktų darbų aktais ir jų pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuri taip pat nėra atsakovės priimta ir pasirašyta. Teismas nenustatė duomenų, kad minėti aktai būtų siųsti atsakovės registruotos buveinės Rangos sutartyje nurodytu adresu, terminais ir tvarka, t. y. nenustatyta, kad ieškovė UAB „Vadma“ ėmėsi veiksmų, kad jos atlikti statybos darbai būtų ieškovės tinkamai priimti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė darbų atlikimo ir jų priėmimo fakto. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė kartu su priešieškiniu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą dėl permokos, o ši savo reikalavimą grindė tik atsakovės atstovo ir liudytojo G. G. paaiškinimais, kurie nebuvo tikslūs ir konkretūs, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, padarė išvadą, kad ši priešieškinio dalis neįrodyta, todėl atmetė.

6Teisme gautas ieškovės BUAB „Vadma“ bankroto administratorės UAB „Bankroto vadyba“ įgalioto asmens L. B. apeliacinis skundas. Su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys ir iš dalies patenkintas priešieškinis, apeliantė BUAB „Vadma“ nesutinka, mano, kad ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl to, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos tokios kategorijos bylose, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, taipogi neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl ginčo. Prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinys ir iš dalies patenkintas priešieškinis, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o patenkintą priešieškinio dalį dėl darbų atlikimo aktų pripažinimo negaliojančiais atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės BUAB „Vadma“ naudai. Nurodo, jog, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Ši žyma atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nurodo, jog kaip liudytojas apklaustas buvęs UAB „Vadma“ statybos darbų vadovas V. L. paaiškino, jog minėtuose aktuose nurodyti statybos darbai faktiškai ir realiai buvo atlikti, šis asmuo nurodytus darbus pats apžiūrėjo, įvertino, patikrino bei parengė atliktų statybos darbų aktus, kuriuos perdavė sutikrinti ir toliau derinti UAB „Vadma“ vadovui M. D.. Buvęs UAB „Vadma“ vadovas M. D. paaiškino, jog minėtuose atliktų statybos darbų aktuose darbai realiai buvo atlikti ir faktiškai perduoti UAB „Arijas“ atstovams. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog M. D. teisme nurodė, jog UAB „Arijas“ pripažino skolą, jos niekada neginčijo, jokių pretenzijų rangovui nereiškė, tačiau nebuvo finansiškai pajėgi sumokėti už atliktus darbus, todėl siūlė su UAB „Vadma“ atsiskaityti natūra – UAB „Arijas“ turimu nekilnojamuoju turtu – bet kuriuo pasirinktu gyvenamuoju butu. Tačiau toks atsiskaitymo būdas UAB „Vadma“ netenkino, nes siūlomas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas, todėl sandoris nebuvo užbaigtas. Mano, jog aplinkybę, jog aktuose nurodyti darbai buvo realiai atlikti, iš dalies patvirtina ir tai, jog UAB „Vadma“ siekė skolą išsiieškoti perleidusi turimą kreditinį reikalavimą teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo įmonei, kuri šios skolos neišsiieškojo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė žyminio mokesčio iš ieškovės BUAB „Vadma“ priteisimo atsakovei klausimą. Iš bylos matyti, jog už priešieškinį bankrutuojančiai įmonei atsakovė sumokėjo žyminį mokestį, kurį vėliau pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės, nors už priešieškinį atsakovė neturėjo mokėti žyminio mokesčio, o jei tokį sumokėjo, tuomet teismas turėjo mokestį grąžinti, o ne priteisti iš ieškovės. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu. Nurodo, jog atsakovės atstovavimo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1000,00 Eur, kurias teismas ir priteisė, nors dalis priešieškinio buvo atmesta. Pažymi ir tai, jog atsakovės atstovas nebuvo pateikęs detalios užmokesčio apskaičiavimo pažymos, iš kurios matytųsi konkretūs bylinėjimosi išlaidų dydžiai ir kt. Todėl nesant atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos bei rašytinio prašymo jas priteisti, pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti atsakovės prašymo dėl tokių išlaidų priteisimo.

7Teisme taip pat gautas atsakovės UAB „Arijas“ atsiliepimas į apeliacinį skundą, jame nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundas nepagrįstas, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymi, jog apie reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė UAB „Arijas“ informuota nebuvo, minėta sutartis nebuvo pateikta atsakovei. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė darbų atlikimo ir jų priėmimo fakto. Papildomai nurodo, kad teismas, vertindamas 2011-08-08 sudarytos rangos sutarties sąlygas, neakcentavo šios sutarties 2.1 punktų, kuriuose nurodyta, kad šalių sutarta 110 000 Lt darbų kaina yra orientacinė ir kad rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo. Ši sutarties sąlyga iš esmės draudžia ieškovui šiame ginče remtis vien liudytojų parodymais. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu rengė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, dalyvavo posėdžiuose. Maksimali galima suma už šiuos veiksmus yra apie 2500 Eur, todėl priteista 1000 Eur suma savo dydžiu nėra aiškiai per didelė. Nors ir nebuvo pateiktas raštiškas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau šis prašymas buvo išreikštas žodžiu (taip pat pateikiant išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus).

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

11Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007).

12Aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 str.), tiek specialiosiose (CK 6.694 str.). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5, 6 d.). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus, – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

13Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Ši žyma atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jį pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

14Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo ieškovės argumentu, tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovė privalo įrodyti, jog darbai buvo atlikti ir perduoti, o atsakovė nepagrįstai atsisakė aktus pasirašyti. Iš byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų nustatyta, jog ieškovė neįrodė, kad ji atliko darbus pagal ginčijamus drabų perdavimo–priėmimo aktus, byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, kad ginčijami darbų perdavimo–priėmimo aktai buvo pateikti atsakovei, o atsakovė juos atsisakė pasirašyti ar priimti perduodamus darbus. Šią teismo išvadą patvirtina ir liudytojų, BUAB „Vadma“ darbuotojų, M. D. bei V. S. prieštaringi liudijimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. M. D. nurodo, jog UAB „Arijas“ už skolą, susidariusią dėl darbų atlikimo ir nesumokėjimo, siūlė perimti vieną iš UAB „Arijas“ priklausančių butų, jis apie susidariusią skolą bei pasiūlymą perimti butą informavo V. S., o pastarasis su pažįstamu pirkėju norėjo įforminti buto perėmimo sandorį (2015-10-13 teismo posėdžio garso įrašo 30.36–30.50; 31.15–31.34; 32.05–32.10; 32.30–34.00 min.), tačiau V. S. paneigė šiuos M. D. žodžius, teigdamas, jog tokio pokalbio su M. (D.), kad UAB „Arijus“ nepasirašo aktų, kad yra skola, nebuvo (2015-10-13 teismo posėdžio garso įrašo 52.00–52.30 min.). G. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paliudijo, kad darbų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytus darbus atliko elektrikai, UAB „Vadma“ net licencijos neturi tokiems darbams (2015-10-13 teismo posėdžio garso įrašo 21.25–22.00; 23.20–23.40 min.). M. D. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog UAB „Vadma“ neatliko jokių elektros darbų (2015-10-13 teismo posėdžio garso įrašo 36.16–36.40 min.), nors darbų perdavimo–priėmimo aktuose kaip vienas iš atliktų darbų taip pat nurodytas ir rozečių sudėjimas.

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog UAB „Vadma“, atlikusi darbus, vadovaujantis tiek statybos rangos sutarties 4.5 punktu, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 6 dalimi, privalėjo atsakovę raštu informuoti apie pasirengimą perduoti darbus. Byloje duomenų, jog ieškovė įvykdė šią savo pareigą, nėra. Vienašališkai pasirašiusi darbų priėmimo–perdavimo aktus, apie tokį vienašalį akto pasirašymą ieškovė per protingą terminą turėjo raštu pranešti vengiančiai priimti darbus šaliai – UAB „Arijas“, byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė kokiu nors būdu būtų informuota apie vienašalį darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymą. Ieškovė taip pat nepateikia jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė minėtus aktus pasirašyti būtų atsisakiusi, aktuose tokių žymų taip pat nėra. Nuo ginčijamų darbų perdavimo–priėmimo aktų bei jų pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros išrašymo praėjo daugiau kaip treji metai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad per šį laikotarpį būtų siekusi skolą atgauti, nesiuntė atsakovei jokių priminimų apie egzistuojančią skolą, nesiekė suderinti skolą su atsakove skolos suderinimo aktais, nepateikė įrodymų, kad būtų raginusi atsakovę šią skolą sumokėti. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teisme nepripažino, jog ieškovė šiuos darbus atliko, teigė, jog darbai yra atlikti kitų rangovų. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad aplinkybę, jog aktuose nurodyti darbai buvo realiai atlikti, iš dalies patvirtina tai, jog UAB „Vadma“ siekė skolą išsiieškoti perleidusi turimą kreditinį reikalavimą teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo įmonei, kuri šios skolos neišsiieškojo. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad apie šį skolos perleidimo faktą būtų informuota atsakovė, todėl minėta skolos perleidimo sutartis nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu ginčijamos skolos egzistavimą.

16Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ginčijamuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytus darbus ieškovė atliko ir juos perdavė atsakovei, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovė neįrodė darbų atlikimo ir jų priėmimo fakto.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo pagrįstumo

18Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė žyminio mokesčio iš ieškovės BUAB „Vadma“ priteisimo atsakovei klausimą. Iš bylos matyti, jog už priešieškinį bankrutuojančiai įmonei atsakovė sumokėjo žyminį mokestį, kurį vėliau pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės, nors už priešieškinį atsakovė neturėjo mokėti žyminio mokesčio, o jei tokį sumokėjo, tuomet teismas turėjo mokestį grąžinti, o ne priteisti iš ieškovės.

19Teisėjų kolegija sutinka su šiuo ieškovės argumentu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog UAB „Vadma“ Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-24 nutartimi iškelta bankroto byla. LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. To paties straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Kadangi UAB „Vadma“ yra bankrutuojanti, atsakovas UAB „Arijas“ už pareikštą priešieškinio reikalavimą žyminio mokesčio neturėjo mokėti, o sumokėjus, pirmosios instancijos teismas jį privalėjo grąžinti, o ne priteisti iš bankrutuojančios UAB „Vadma“. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, dėl to sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo keistina, nurodant, jog atsakovui UAB „Arijas“ grąžintinas sumokėtas 723,00 Eur (T. 1, b. l. 74) dydžio žyminis mokestis.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

21Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymu. Nurodo, jog atsakovės atstovavimo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1000,00 Eur, kurias teismas ir priteisė, nors dalis priešieškinio buvo atmesta. Pažymi ir tai, jog atsakovės atstovas nebuvo pateikęs detalios užmokesčio apskaičiavimo pažymos, iš kurios matytųsi konkretūs bylinėjimosi išlaidų dydžiai ir kt. Todėl nesant atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos bei rašytinio prašymo jas priteisti, pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti atsakovės prašymo dėl tokių išlaidų priteisimo.

22Iš dalies sutiktina su šiuo ieškovės argumentu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ne visą priešieškinį, o tik tą dalį, kurioje atsakovė prašė pripažinti darbų perdavimo–priėmimo aktus negaliojančiais, ir atmetė priešieškinio dalį dėl permokos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvo patenkinta 75 proc. priešieškinio, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo, t. y. atsakovei priteistina 75 proc. dydžio jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė, paduodama priešieškinį, patyrė 1000 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2 punktais, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį priteistina 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistina 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 metų trečiąjį ketvirtį viešai prieinamais statistikos departamento duomenimis buvo 745,20 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, atsakovę teismo posėdžiuose atstovavo atstovas, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijomis, konstatuoja, kad prašomas priteisti 1000 Eur dydis nelaikytinas per dideliu ar neprotingu. Kadangi patenkinta 75 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistinos 750,00 Eur (1000 x 75 proc.) dydžio bylinėjimosi išlaidos.

23Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nesant tiesioginio šalies prašymo bei detalizacijos, tačiau jai pateikus įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą, jog nesant atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos bei rašytinio prašymo jas priteisti, pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti atsakovės prašymo dėl tokių išlaidų priteisimo.

24Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, nors ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), todėl keistina tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus, jog advokatui T. L. sumokėjo 400 Eur (T. 2, b. l. 10), ši suma neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už apeliacinio skundo rengimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

28Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą pakeisti:

29grąžinti atsakovui UAB „Arijas“ sumokėtą 723,00 Eur dydžio žyminį mokestį;

30priteisti iš ieškovės BUAB „Vadma“ 750,00 Eur dydžio pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovo UAB „Arijas“ naudai.

31Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovės BUAB „Vadma“ 400,00 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovo UAB „Arijas“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 29 676,04... 3. 2011-08-08 ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią... 4. Atsakovė UAB „Arijas“ pateikė teismui priešieškinį, juo prašė teismo... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-29 sprendimu ieškovės ieškinį... 6. Teisme gautas ieškovės BUAB „Vadma“ bankroto administratorės UAB... 7. Teisme taip pat gautas atsakovės UAB „Arijas“ atsiliepimas į apeliacinį... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau... 11. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę... 12. Aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą... 13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad vienašalis perdavimo aktas gali... 14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo ieškovės argumentu, tačiau... 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog UAB „Vadma“, atlikusi darbus,... 16. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo... 18. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 19. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo ieškovės argumentu. Teismų informacinės... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo... 21. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų... 22. Iš dalies sutiktina su šiuo ieškovės argumentu. Pažymėtina, kad pirmosios... 23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 24. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą pakeisti:... 29. grąžinti atsakovui UAB „Arijas“ sumokėtą 723,00 Eur dydžio žyminį... 30. priteisti iš ieškovės BUAB „Vadma“ 750,00 Eur dydžio pirmosios... 31. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 32. Priteisti iš ieškovės BUAB „Vadma“ 400,00 Eur dydžio apeliacinės...