Byla 3K-3-473/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. A. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui P. A. T. dėl atsisakymo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą pripažinimo neteisėtu ir teisės įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir planą be atsakovo sutikimo pripažinimo bei atsakovo P. A. T. priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir teisės įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir planą be ieškovės sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys UAB „Geoteka“ ir UAB „Orkanas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, byloje išsprendus ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį, taikymo.

6Ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso 653 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 9 (duomenys neskelbtini); perkant sklypą buvo sudarytas sklypo planas, sklype pažymėti jame buvę statiniai. Atsakovui pagal valstybinės žemės pirkimo sutartį nuosavybės teise priklauso 628 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 10; perkant sklypą buvo sudarytas sklypo planas, sklype pažymėti jame buvę statiniai. Tarp šalių kilo ginčas dėl sklypų ribų.

7Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą pasirašyti žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą ir pripažinti jai teisę įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir planą, sudarytą 2008 m. sausio 11 d., kuriame jos sklypas Nr. 9 ribojasi su atsakovo sklypu Nr. 10 ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 4 – koordinatė X-(duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini), bei skaičiumi 1 – koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini), be atsakovo sutikimo.

8Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nustatyti žemės sklypų Nr. 10 ir Nr. 9 ribas pagal sklypo ribų paženklinimo–parodymo 2008 m. sausio 16 d. aktą, kuriame sklypų riba pažymėta skaičiumi 4 – koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini) ir skaičiumi 1 – koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini), bei pripažinti atsakovui teisę įregistruoti žemės sklypo Nr. 10 ribų paženklinimo-parodymo 2008-01-16 aktą ir planą be ieškovės sutikimo.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų ir nutarčių esmė

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2012 m. sausio 11 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinis atmestas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: priešieškinį tenkino, nustatė nurodytų žemės sklypų ribas pagal sklypo ribų 2008 m. sausio 16 d. paženklinimo–parodymo aktą, kuriame sklypų riba pažymėta skaičiumi 4 – koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini) ir skaičiumi 1 – koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini) ir pripažino atsakovui teisę įregistruoti žemės sklypo Nr.10 ribas pagal UAB Orkanas“ 2008 m. sausio 16 d. sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir planą be sklypo Nr. 9 savininko sutikimo. Kolegija, spręsdama teismo išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą, taikė CK 4.45 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad iš esmės tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis buvo nukreipti dėl sklypų ribos nustatymo, kuri privatizuojant sklypus nebuvo aiškiai įforminta, todėl visas išlaidas, susijusias su šiuo ginču, susiejo su riboženklių pastatymo išlaidomis, paliko ginčo šalims po lygiai.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 24 d. priėmė papildomą sprendimą dėl eksperto darbo apmokėjimo.

13Išnagrinėjus civilinę bylą buvo gautas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas apeliacinėje byloje, todėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį atsakovo prašymą, 2012 m. vasario 9 d. nutartimi jį atmetė. Kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad byloje šalys kiek įmanoma gynė savo interesus, procesinio elgesio netinkamu nė vienos šalies laikyti nėra pagrindo, tačiau bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl priežasčių, kurioms iš esmės neturėjo įtakos koks nors priešingas teisei šalių elgesys. Kadangi byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl tikslios sklypo ribos nustatymo, kuri nebuvo teisiškai tinkamai įtvirtinta nuo pat sklypų paskyrimo sodų bendrijos naudotojams, taip pat nebuvo įregistruota tiksliais matavimais ir žemės sklypų privatizavimo metu, tai nė vienos iš šalių neteisėtais veiksmais nebuvo siekiama įteisinti sklypų ribą. Dėl to išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka buvo nuspręsta bylos vedimo išlaidas kiekvienai šaliai palikti tas, kurias šalis turėjo. Nors atsakovas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-226/2009, tačiau kolegija ja nesivadovavo, motyvavusi, kad toje byloje buvo nagrinėjama kita situacija, kurioje buvo nustatyta, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises, be jos sutikimo ir teismo sprendimo įregistruodamas riboženklius.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutartį ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai taikė CK 4.45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagrindą ir visiškai nepaskirstė žyminio mokesčio ir advokato išlaidų proporcingai patenkintiems reikalavimams. Kasatoriaus teigimu, teismo sprendime nurodyta materialiosios teisės norma nesusijusi su CPK 93 straipsniu, CPK nenustatyta teismui teisės ginčo teisenos bylose atsisakyti paskirstyti žyminį mokestį ar advokato išlaidas, net ir vadovaujantis CK 4.45 straipsniu, kuris pačiam ginčui iš esmės išspręsti net ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. S. v. K. M. , bylos Nr. 3K-3-533/2008, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, tai yra pagrindas priimti papildomą sprendimą.

16Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į kasacinį skundą surašymu. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos, ir byloje tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį kartu su CK 4.45 straipsnio 2 dalimi.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl ginčo dalyko teisinio pobūdžio apibrėžties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20CK 4.45 straipsnyje reglamentuojama žemės sklypo ribų nustatymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, o 2 dalyje nustatyta, kad riboženklių pastatymo išlaidas privalo atlyginti abi šalys lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustato jų tarpusavio santykius reguliuojantys susitarimai ar kitaip nenusprendžia teismas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką dėl CK 4.45 straipsnio aiškinimo, nurodo, kad gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų yra materialiosios teisės nagrinėjimo dalykas, nes ieškiniu prašoma išspręsti materialųjį teisinį ginčą – nustatyti žemės sklypų ribas. Taigi, teismas, nustatęs žemės sklypo ribas bei esant būtinybei paskirstyti riboženklių pastatymo išlaidas, išsprendžia šalių ginčą, reglamentuojamą materialiosios teisės normų, t. y. CK 4.45 straipsnio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. A. K. , bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. P. V. , bylos Nr. 3K-3-453/2010; kt.). Tai reiškia, kad, sprendžiant materialiojo teisinio pobūdžio ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, gali būti sprendžiamas riboženklių pastatymo išlaidų klausimas, tačiau nurodyta materialiosios teisės norma negali būti taikoma sprendžiant klausimą dėl procesinių išlaidų atlyginimo.

21Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K. M. , bylos Nr. 3K-3-533/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

22Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių materialinį teisinį ginčą, ieškinį ir priešieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo argumentus, priešieškinį tenkino, išspręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi CK 4.45 straipsnio 2 dalimi ir CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ir procesines išlaidas, susijusias su šiuo ginču, susiejo su materialiosios teisės norma, reglamentuojančia riboženklių pastatymo išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidas paliko ginčo šalims po lygiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą teisės normų aiškinimą, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas materialinį ieškovės reikalavimą atsakovui pripažinti neteisėtu atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir pripažinti teisę įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir planą be atsakovo sutikimo bei atsakovo reikalavimą ieškovei nustatyti žemės sklypo ribas ir pripažinti teisę įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir planą be ieškovės sutikimo pripažinimo, tenkino priešieškinį, todėl pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį turėjo priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, be materialiosios teisės normos – CK 4.45 straipsnio 2 dalies, rėmėsi ir CPK 93 straipsnio 4 dalimi, tačiau iš šios normos turinio matyti, kad ji taikoma kaip CPK 93 straipsnio 1–3 dalių išimtis, leidžianti nukrypti nuo nurodytose straipsnio dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu nustatoma, jog šalių procesinis elgesys nebuvo tinkamas ir tai turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui. Byloje nenustatyta, kad šalys bylos nagrinėjimo metu netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, neturėjo teisinio pagrindo remtis šia proceso teisės norma. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame teisme pagrindu panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos procesinį sprendimą yra tik toks proceso teisės normų pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje buvo neteisingai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, turi pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos 2012 m. vasario 9 d. nutartį, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir dėl šio klausimo priimti naują procesinį sprendimą –priteisti atsakovui iš ieškovės šio turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato atstovavimo išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Be to, spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K. M. , bylos Nr. 3K-3-533/2008).

24Byloje pateikta duomenų, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismo procese nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d. turėjo 6875 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 3, b. l. 3), dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas surašymo ir pateikimo teismui atsakovas patyrė 875 Lt (T. 3, b. l. 44, 79), už kasacinio skundo surašymą atsakovas sumokėjo 4000 Lt (T. 3, b. l. 76-77, 80), iš viso 11 750 Lt. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Kadangi atsakovo sumokėtos bylinėjimosi išlaidos patirtos iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintas naujas minimaliosios mėnesio algos dydis, tai, apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, vadovaujamasi Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo minimaliosios mėnesio algos dydis patvirtintas 800 Lt. Atsakovo advokatui už atstovavimo valandas teisme, kasacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų surašymą sumokėtos išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl atsakovui priteistinos sumos mažintinos iki rekomenduojamo dydžio: atsakovo atstovavimas teisme – už vieną atstovavimo valandą teisme – 120 Lt, t. y. 13 valandų (T. 3, b. l. 3), 1560 Lt (Rekomendacijų 8.18 punktas), 2000 Lt už kasacinį skundą (8.13 punktas), 96 Lt už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas surašymą (Rekomendacijų 8.16 punktas), taigi iš viso atsakovas patyrė 7281 Lt advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į išvardytas bylos aplinkybes bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos, sprendžia, jog atsakovui priteistina 7300 Lt.

25Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 230 Lt žyminį mokestį (T. 1, b. l. 122), už apeliacinį skundą – 132 Lt (T. 2, b. l. 54), už pirmąjį kasacinį skundą – 131 Lt (T. 2, b. l. 92). Tenkinus atsakovo priešieškinį, šios išlaidos (iš viso 493 Lt) priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26Be to, bylos šalys turėjo išlaidų dėl ekspertizės skyrimo ir atlikimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. papildome sprendime nurodyta, kad atsakovas į teismo specialiąją sąskaitą už ekspertizę sumokėjo 500 Lt (T. 2, b. l. 163, 176). Tenkinus priešieškinį, ši suma atsakovui priteistina iš ieškovės. Nurodytu teismo sprendimu iš atsakovo dar buvo priteista 355 Lt už ekspertizės atlikimą. Tenkinus priešieškinį, ši suma priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28Kasacinis teismas patyrė 52,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – priteisti iš ieškovės L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7300 (septynis tūkstančius tris šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

31Priteisti iš ieškovės L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 493 (keturis šimtus devyniasdešimt tris) Lt žyminio mokesčio.

32Priteisti iš ieškovės L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą.

33Priteisti iš ieškovės L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 355 (tris šimtus penkiasdešimt penkis) Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

34Priteisti iš ieškovės L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,40 Lt (penkiasdešimt du litus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso 653... 7. Ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą... 8. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nustatyti žemės sklypų Nr. 10 ir... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų ir nutarčių... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 13. Išnagrinėjus civilinę bylą buvo gautas atsakovo prašymas priteisti... 14. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių... 16. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl ginčo dalyko teisinio pobūdžio apibrėžties ir bylinėjimosi išlaidų... 20. CK 4.45 straipsnyje reglamentuojama žemės sklypo ribų nustatymo tvarka. Šio... 21. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių... 22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių materialinį teisinį... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 24. Byloje pateikta duomenų, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismo procese... 25. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 230 Lt žyminį mokestį (T. 1, b. l.... 26. Be to, bylos šalys turėjo išlaidų dėl ekspertizės skyrimo ir atlikimo.... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 28. Kasacinis teismas patyrė 52,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 31. Priteisti iš ieškovės L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui... 32. Priteisti iš ieškovės L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui... 33. Priteisti iš ieškovės L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 355 (tris... 34. Priteisti iš ieškovės L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,40 Lt... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...