Byla e2-1146-302/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jozvida“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Rietavo miškų urėdija atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2017-658/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medeiva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Rietavo miškų urėdija ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jozvida“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Medeiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2017 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo atmestas UAB „Medeiva“ pasiūlymas viešojo pirkimo „Medienos ruošos ir miškininkystės paslaugos“, Nr. 183534, (toliau – Pirkimas) antroje dalyje; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti perkančiosios organizacijos 2017 m. kovo 9 d. sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą Pirkimo antroje dalyje įgyvendinimą ir uždrausti atsakovei organizuoti Pirkimo antros dalies objektą sudarančių paslaugų įsigijimą iki įsiteisės sprendimas byloje.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė atsakovės VĮ Rietavo miško urėdija 2017 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Medeiva“ pasiūlymas viešojo pirkimo „Medienos ruošos ir miškininkystės paslaugos“, Nr. 183534, antroje dalyje įgyvendinimą ir uždraudė atsakovei organizuoti minėto Pirkimo antros dalies objektą sudarančių paslaugų įsigijimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl ginčo esmės.
  2. Įvertinęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovei pradėjus naujo pirkimo procedūras ir sudarius viešojo pirkimo sutartį su kitu tiekėju, UAB „Medeiva“ ieškinio tenkinimo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  3. Iš skelbimo apie supaprastintą pirkimą V dalies teismas nustatė, kad Pirkimas nėra susijęs projektu ir (arba) programa, finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų, todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
  4. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė VĮ Rietavo miškų urėdija atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties dalį dėl draudimo atsakovei organizuoti Pirkimo antros dalies objketą sudarančių paslaugų įsigijimą iki įsiteisės sprendimas byloje. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų tenkinti, įvykdymą. Taip pat laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas atsakovei organizuoti Pirkimo antros dalies objektą sudarančių paslaugų įsigijimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės, pažeidžia aukščiau nurodytus principus ir atsakovės teisėtus interesus. Be to, tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurias pritaikė pirmosios instancijos teismas, CPK nenumato.
    2. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau neįvertino to, kad yra pakankamai neišimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užkerta kelią atsakovei laiku atlikti valstybei svarbius darbus, sudaros prielaidas išimtinai ginti ieškovės turtinius interesus, nors ieškovė savo subjektines teises, priėmus jai palankų teismo sprendimą, galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodama ieškinį dėl žalos atlyginimo.
    3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismui nusprendus dėl pirkimo dokumentų teisėtumo, teismas ex officio spręs klausimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo bei sutarties, jei tokia bus sudaryta, galiojimo. Be to, teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad ieškovė buvo vienintelė tiekėja, pateikusi pasiūlymą ginčo Pirkimo antroje dalyje. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės kainos. Kadangi daugiau pasiūlymų gauta nebuvo, o poreikis įsigyti paslaugas neišnyko, tai bus organizuojamas naujas pirkimas, kuriame ieškovė vėl galės dalyvauti.
  1. Ieškovė UAB „Medeiva“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. CPK 4237 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad teismas gali sustabdyti perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas būtent tokią laikinąją apsaugos priemonę ir taikė – sustabdė atsakovės VĮ Rietavo miško urėdija 2017 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Medeiva“ pasiūlymas viešojo pirkimo „Medienos ruošos ir miškininkystės paslaugos“ antroje dalyje, įgyvendinimą. Draudimas atsakovei vykdyti ginčo Pirkimo objektą sudarančių darbų naują pirkimą yra atsakovės 2017 m. kovo 9 d. sprendimo įgyvendinimo sustabdymo detalizacija. Neįsigaliojus sprendimui atmesti ieškoves pasiūlymą, ginčo Pirkimas dar nėra pasibaigęs, todėl, sustabdžius sprendimo įgyvendinimą, kartu yra stabdomos ir tokio sprendimo įgyvendinimo pasekmės – naujo pirkimo organizavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neskundžia tos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo sustabdytas 2017 m. kovo 9 d. sprendimo įgyvendinimas, o tai reiškia, kad su ta nutarties dalimi atsakovė sutinka.
    2. Teismui preliminariai įvertinus, jog ieškinys tikėtinai yra pagrįstas, laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti taikytos, nes tik jų taikymas gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jei laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikytos, ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu, t. y. pripažinus, kad ieškovės pasiūlymas Pirkime yra atmestas nepagrįstai, ieškovė turėtų būti grąžinta į Pirkimo procedūras ir su ja turėtų būti sudaroma Pirkimo sutartis. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir atsakovei paskelbus naują pirkimą, ieškovė turėtų iš naujo varžytis pirkime, o tai reiškia, kad pirkimo sutartis su ja nebūtinai būtų sudaryta.
    3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, efektyvios ir ekonomiškos. Atsakovė nepateikė jokių realių argumentų ir įrodymų, kurie patvirtinų poreikį kuo įmanoma skubiau įsigyti Pirkimo objektu planuotus įsigyti darbus.

4Teismas

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties dalis, kuria uždrausta atsakovei organizuoti Pirkimo antros dalies objektą sudarančių paslaugų įsigijimą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
  2. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
  3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo panaikinti atsakovės 2017 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB „Medeiva“ pasiūlymas dėl per didelės ir nepriimtinos pateikto pasiūlymo kainos. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė atsakovės VĮ Rietavo miško urėdija 2017 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Medeiva“ pasiūlymas viešojo pirkimo „Medienos ruošos ir miškininkystės paslaugos“, Nr. 183534, antroje dalyje įgyvendinimą ir uždraudė atsakovei organizuoti minėto Pirkimo antros dalies objektą sudarančių paslaugų įsigijimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl ginčo esmės. Atsakovė atskiruoju skundu kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovei buvo uždrausta organizuoti ginčo Pirkimo antros dalies objektą sudarančių paslaugų įsigijimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, kas suponuoja išvadą, kad atsakovės sutinka su tuo, kad būtų sustabdytas jos 2017 m. kovo 9 d. sprendimo vykdymas.
  4. Atsakovė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra numatytos CPK.
  5. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad be CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 4) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 4237 str. 2 d.).
  6. Būtent CPK 4237 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas, kurios taikymo pagrįstumo atsakovė net nekvestionuoja, ir buvo pritaikyta.
  7. Sutiktina su atsakove, kad neįsigaliojus atsakovės 2017 m. kovo 9 d. sprendimui, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas ginčo Pirkimo antroje dalyje, ginčo Pirkimo procedūros negali būti vetinamos kaip pabaigtos, todėl negali būti organizuojamos naujos pirkimo procedūros dėl ginčo objekto. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui net ir nenurodžius skundžiamoje nutartyje, jog atsakovei draudžiama organizuoti ginčo Pirkimo antros dalies objektą sudarančių paslaugų įsigijimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl ginčo esmės, sustabdžius 2017 m. kovo 9 d. sprendimo vykdymą, atsakovė to daryti bet kuriuo atveju neturėtų teisės.
  8. Atsakovei sutikus su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties dalimi dėl 2017 m. kovo 9 d. sprendimo įgyvendinimo stabdymo, atsakovės atskirasis skundas dėl kitos skundžiamos nutarties dalies, kuria detalizuojamos šio sprendimo įgyvendinimo stabdymo pasekmės, netenka prasmės.
  9. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu aveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
  10. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to gali būti padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Kai konkuruoja kelios teisinės vertybės (visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas skaidriomis ir teisėtomis pirkimo procedūromis), pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.
  11. Ginčo Pirkimu ieškovė siekia įsigyti medienos ruošos ir miškininkystės paslaugas. Nors atsakovė ir tvirtina, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užkertamas kelias įsigyti valstybei svarbius darbus ir nėra apsaugomas viešasis interesas, tačiau nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų tai, jog ginčo Pirkimu siekiami įsigyti darbai yra itin reikšmingi viešajam interesui, ir kad egzistuoja objektyvus poreikis tuos darbus įsigyti kuo skubiau. Vien atsakovės deklaratyvūs teiginiai dėl darbų reikšmingumo negali sudaryti pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina su ieškove, kad, priešingai nei tvirtina atsakovė, miško kirtimo ir nukirstų medžių išvežimo darbai neatitinka ypatingos skubos atvejo.
  12. Ieškovės ginčijamu perkančiosios organizacijos sprendimu buvo paneigta jos galimybė dalyvauti pirkime, siekti jį laimėti ir gauti atitinkamą finansinę naudą. Ieškinį tenkinus, ieškovė įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau toks jos pažeistų interesų gynimas būtų mažiau efektyvus ir operatyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1912-180/2016).
  13. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4236 str. 1 d., 4238 str. 4 d., 4239 str.), į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės jau yra paskirtas 2017 m. birželio 13 d., į tai, kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas sąlygotų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje viešojo pirkimo procedūrų eigoje ir turėtų esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, darytina išvada, jog atsakovės VĮ Rietavo miškų urėdija vykdomo viešojo pirkimo „Medienos ruošos ir miškininkystės paslaugos“, Nr. 183534, procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galimai kiltų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau užtikrins, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
  14. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų atskirai nepasisakytina.
  15. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti vadovaujantis atsakovės atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.
  16. 2017 m. birželio 5 d. atsakovė VĮ Rietavo miškų urėdija pateikė prašymą priteisti 150 Eur už atskirojo skundo parengimą. Šis atsakovės prašymas nenagrinėtinas, nes visos šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 str.).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai