Byla e2S-1304-730/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, viešoji įstaiga A. M. namai-muziejus, viešoji įstaiga A. M. paramos fondas, A. V., Lietuvos Respublikos saugumo departamentas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pensionato „Pušynas“ priestatas, pažymėtas plane 3c1p, buvo sukurtas kaip V. N. nuosavybė, kuri iš jo buvo nacionalizuota. Galutinė šio turto nacionalizavimo procedūra TSRS okupacinės valdžios po karo buvo įforminta 1950 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 183 (17) dėl bešeimininkių pastatų municipalizavimo; kiemo rūsys, pažymėtas plane 4J1p, statytas 1900 m., yra vilos „Pušynas“ priklausinys ir nacionalizavimo metu priklausė V. N.; D. R. turi teisėtas turtines teises į išlikusį turtą – pensionato „Pušynas“ priestatą, pažymėtą plane 3c1p, kiemo rūsį, pažymėtą plane 4J1p, statytą 1900 m.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

82.

9Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai A. M. namams-muziejui, viešajai įstaigai A. M. paramos fondui, A.V. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžino jį pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismo argumentai:

102.1.

11Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas yra sprendęs Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A1-1310 atkurtos nuosavybės teisės į buvusį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), jo negrąžinant natūrą, o kompensuojant pinigais rinkos vertę ir išmokant 372 161,72 EUR (1 285 000 LT) kompensaciją, teisėtumo klausimą. Nurodo, kad teismas konstatavo, jog pastatui ( - ), priklauso kiemo rūsys. Taip pat nurodoma, kad rūsys buvo sujungtas su vienaaukščiu mūriniu pastatu. Taigi sprendime jau buvo konstatuota, jog rūsys, pažymėtas plane 4I1p, ir pastatas, pažymėtas plane 3C1p, yra pastato ( - ) (vilos „Pušynas“), priklausiniai. Šis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymi ir tai, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-588/2008 nuosavybės teisės atkūrimo ir paveldėjimo teisės realizavimo į atkurtą nuosavybę tikslais nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. N. iki 1940 m. liepos 21 d. buvo 0,5181 ha žemės sklypo ( - ) (dabartinis adresas: ( - )) ir jame esančios vilos „Pušynas“ (dabartinis pastatas, plane žymimas 6C2m, unikalus Nr. ( - )) savininkas. Taigi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl statinių, kurių statusas ir teisinė registracija bei nuosavybės teisės į šiuos statinius jau yra nustatytos ir abejonių nekelia.

122.2.

13Pirmosios instancijos teismas dėl statybos metų pakeitimo nurodo, kad remiantis Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas kėlė klausimą ir dėl to, kad teismas įpareigotų valstybės įmonę Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2.)-KLS-889 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktą į administracinę bylą Nr. A-1113-525/2017 informaciją apie priestato 3c1/p statybos metus, nurodant 1939 m., ir apie rūsio 9I1p statybos metus, nurodant 1900 m.; taip pat įpareigoti ištaisyti kadastro bylos netikslumus apie priestato 3c1/p statybos metus į 1939 m. Tačiau 2018 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo reikalavimai atmesti. Taigi dėl pareiškėjo reikalavimų pakeisti objekto, plane pažymėto 3c1p, statybos metus taip pat yra pasisakyta.

142.3.

15Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo prašymo priėmimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas nurodo, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl pareiškėjo D. R. prašymą atsisakytina priimti. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio, be to, prašymas turi ir akivaizdžių kitų turinio ir formos trūkumų.

16III. Atskirojo skundo argumentai

173.

18Atskiruoju skundu pareiškėjas D. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

193.1.

20Apeliantas dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas apelianto pareiškimo priėmimo klausimą nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-1113-525/2017 duomenimis, kadangi administracinėje byloje išnagrinėjus ginčą buvo padaryti pažeidimai, dėl kurių yra pažeistos apelianto teisės atkurti nuosavybės teisę į turtą. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo 1950 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 183 teisinės reikšmės ir jo sukurtų pasekmių.

213.2.

22Apeliantas dėl ginčo statinio statybos metų nurodo, kad išrašuose yra neteisingai nustatyti priestato metai. Teigia, kad ginčo pastato statybos metai viešuose registruose nurodyti 1935 m., o priestato – 1949 m. Apelianto teigimu, tokia situacija yra negalima. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju priestatas buvo municipalizuotas pagal 1950 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 183, todėl teismas privalėjo nagrinėti pareiškėjo prašymą, kieno nuosavybė ginčo priestatas yra.

233.3.

24Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl priestato 3c1/p statybos pradžios, nuosavybės teisių ir municipalizavimo 1950 metais nepasisakė. Teigia, kad kol nėra nustatyta, kieno nuosavybė 1950 m. gruodžio 6 d. buvo priestatas 3c1/p, neįmanoma išspręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-585/2007 nurodytų sąlygų.

25Teismas

konstatuoja:

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

27Atskirasis skundas atmetamas.

284.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

305.

31Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

32Dėl atskirojo skundo argumentų

336.

34Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nustatytus prejudicinius faktus ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, spręsdamas apelianto pareiškimo dėl juridinio fakto priėmimo klausimą.

357.

36Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001).

378.

38Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

399.

40Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindą bei dalyką, sprendžia, jog apeliantas iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priestatas 3c1p, kiemo rūsys 4J1p buvo pensionato „Pušynas“ priklausiniai ir apeliantas yra teisėtas turtinių teisių į šiuos objektus perėmėjas.

4110.

42Kaip nurodyta nutarties 7–8 punktuose, faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).

4311.

44Remiantis Lietuvos Respublikos informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-422-162/2016 nusprendė įpareigoti Palangos miesto savivaldybę pareiškėjui (apeliantui) atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą pastatą, esantį adresu ( - ), išmokant teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą piniginę kompensaciją. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad D. R. skundą teismui grindė ir tuo, kad ekspertizės aktu nebuvo apskaičiuota kompensacija už V. N. iki nacionalizacijos priklausiusio pastato – vilos „Pušynas“ – priklausinius. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad pastatui ( - ) priklauso kiemo rūsys (žymėjimas 1950 m. rugpjūčio 30 d. plane 4I1p, žym. 1964 m. birželio 20 d. plane 6I1p; bendra plotas 63 kv. m) ir nustatyta faktinė aplinkybė, kad rūsys intarpu buvo sujungtas su vieno aukšto mūriniu pastatu (žymėjimas plane 3C1p). Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju už rūsį (4I1p), priestatą – intarpą (3C1p) D. R. nebuvo apskaičiuota kompensacija. Atsižvelgiant į tai matyti, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-422-162/2016 nusprendė, kad ginčo rūsys ir priestatas yra pastato, esančio ( - ), priklausiniai.

4512.

46Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1113-525/2017 nutarė D. R. apeliacinį skundą atmesti. Nutarties motyvuojamosios dalies 72 punkte nurodyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 25/5016 bei valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pateikta informacija tvirtina, kad ginčo statinys, unikalus Nr. ( - ) (pagrindinis pastatas), statinių išdėstymo plane žymimas indeksu 6C2/m, turi penkis priestatus ir vieną priklausinį (kiemo rūsį). Pagrindinio pastato (6C2/m) statybos metai – 1935. Priestato 1c2/ž statybos metai – 1935, priestato 2c2/ž statybos metai – 1962, priestato 3c1/p statybos metai – 1949, priestato 4c2/p statybos metai – 1985, priestato 5c1/ž statybos metai – 2012, kiemo rūsio 9I1p statybos metai – 1935.

4713.

48Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantas prašydamas nustatyti juridinį faktą ginčija ir priestato pastatymo metus, apelianto teigimu, teismai, nagrinėję bylą, nepagrįstai nusprendė, kad priestato statybos metai yra 1949 metai.

4914.

50Su apelianto argumentais nesutinkama. Remiantis Lietuvos Respublikos informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-518-243/2018 nusprendė D. R. patikslintą skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (4.4.2) KLS-1399 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad D. R. siekė pakeisti nekilnojamojo daikto, esančio adresu ( - ), priestato žymimo 3c1p ir rūsio 9I1p kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Teismas nusprendė, kad valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto, esančio adresu ( - ), priestato 3c1/p ir kiemo rūsio 9I19 kadastro duomenis ir ištaisyti 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (4.4.2.)-KLS-889 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui į bylą pateiktą informaciją apie priestato 3c1/p ir rūsio 9I19 statybos metus.

5115.

52Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 11–14 punktuose, matyti, kad priestato 3c1/p ir rūsio 4I1p, kaip priklausinių pastatui ( - ), klausimas yra iš esmės išspręstas. Šios nutarties 14 punkte nustatyta, klausimas dėl priestato ir rūsio statybos metų yra išspręstas. Pažymėtina, kad apeliantui atkūrus nuosavybės teises, tiek už rūsį (4I1p), tiek priestatą – intarpą (3C1p) apeliantui turėjo būti perskaičiuota piniginė kompensacija. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybė atkurdama nuosavybės teisę nevykdė teismo įpareigojimo (nutarties 11 punktas) nustatyta tvarka apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją.

5316.

54Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog prašomas nustatyti juridinis faktas apeliantui nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi ginčo statinių rūsio (4I1p), tiek priestato – intarpo (3C1p) priklausymas pagrindiniam pastatui yra nustatytas, kaip ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutarties 11–12, 14 punktai) nustatyta, kad V. N. buvo 0,5181 ha žemės sklypo ( - ) (dabartinis adresas ( - )) ir jame esančios vilos „Pušynas“ (dabartinis pastatas, plane žymimas 6C2m, unikalus Nr. ( - )) savininkas, į kuriuos pretendentas buvo D. R..

5517.

56Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą nutarties 10 punkte, sprendžiama, kad iš apelianto pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.

57Dėl procesinės bylos baigties

5818.

59Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 6–17 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis),

60Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

Nutarė

61Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R.... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 2.... 9. Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti... 10. 2.1.... 11. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad... 12. 2.2.... 13. Pirmosios instancijos teismas dėl statybos metų pakeitimo nurodo, kad... 14. 2.3.... 15. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo prašymo priėmimo nurodė, kad... 16. III. Atskirojo skundo argumentai... 17. 3.... 18. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. R. prašo panaikinti Plungės apylinkės... 19. 3.1.... 20. Apeliantas dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad pirmosios... 21. 3.2.... 22. Apeliantas dėl ginčo statinio statybos metų nurodo, kad išrašuose yra... 23. 3.3.... 24. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl priestato 3c1/p... 25. Teismas... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 27. Atskirasis skundas atmetamas.... 28. 4.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 30. 5.... 31. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas,... 32. Dėl atskirojo skundo argumentų... 33. 6.... 34. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo,... 35. 7.... 36. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 37. 8.... 38. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos... 39. 9.... 40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateikto pareiškimo... 41. 10.... 42. Kaip nurodyta nutarties 7–8 punktuose, faktas yra juridinis, jeigu jis gali... 43. 11.... 44. Remiantis Lietuvos Respublikos informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK... 45. 12.... 46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi... 47. 13.... 48. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantas prašydamas nustatyti... 49. 14.... 50. Su apelianto argumentais nesutinkama. Remiantis Lietuvos Respublikos... 51. 15.... 52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 11–14 punktuose, matyti, kad... 53. 16.... 54. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog... 55. 17.... 56. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą nutarties 10 punkte,... 57. Dėl procesinės bylos baigties... 58. 18.... 59. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 60. Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas... 61. Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį palikti...