Byla 2A-924-924/2020
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo byloje R. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. S. ir A. Ž. bei atsakovės R. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-547/2020 pagal ieškovų S. S. ir A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei R. G. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovės R. G. patikslintą priešieškinį ieškovams S. S. ir A. Ž. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo byloje R. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: 1) atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), tokiu būdu: atidalinti R. G. priklausančias 9986/59724 dalis iš žemės sklypo, esančio ( - ); priteisti nuosavybės teise S. S. 4993/59724 dalis iš R. G. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ); priteisti nuosavybės teise A. Ž. 4993/5974 dalis iš R. G. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ); nustatyti, kad A. Ž. ir S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 29894 kv. m bendro ploto žemės sklypą, esantį ( - ), (A. Ž. valdo 14915/29894 dalis, o S. S. 14979/29894 dalis), kuris UAB „Geolimbas“ plane M1:2000 pažymėtas indeksu „A“ ir apibrėžtas ribų posūkio taškais 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-20-1918-3; 2) atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), tokiu būdu: atidalinti S. S. priklausančias 5924/35429 dalis ir A. Ž. priklausančias 5886/35429 dalis iš žemės sklypo, esančio ( - ); priteisti nuosavybės teise R. G., S. S. ir A. Ž. priklausančias 11810/35429 dalis žemės sklypo, esančio ( - ); nustatyti, kad R. G. nuosavybės teise valdo 17734 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), kuris UAB „Geolimbas“ plane M1:2000 yra pažymėtas indeksu „A“ ir apibrėžtas ribų posūkio taškais 11-12-13-14-15-16-17-18-19-1-2-3-20-21-11; 3) atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius ( - ), tokiu būdu: atidalinti S. S. ir A. Ž. priklausančią statinių nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti asmeninės nuosavybės teise R. G., S. S. ir A. Ž. priklausančią statinių dalį - 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 2/3 dalis ūkinių pastatų, unikalūs Nr. ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); 2/3 dalis kitų inžinerinių statinių - lauko tualeto, unikalus Nr. ( - ); esančių ( - ); 4) priteisti iš R. G. 6282,76 Eur kompensaciją, iš kurios kompensacija S. S. sudarytų 3144,77 Eur, o A. Ž. 3137,99 Eur. Tuo atveju, jei teismas nepatenkintų šių reikalavimų, kuriais yra siekiama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, reiškiami alternatyvūs reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo: 1) nustatyti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), tokią naudojimosi tvarką: ieškovai A. Ž. ir S. S. bendrai naudojasi 11810 kv. m bendro ploto dydžio žemės sklypu, pažymėtu indeksu „A“ ir apibrėžtu ribų posūkio taškais 1-34-33-32-31-30-29-28-27-26-25-24-23-22-21-20-12-13-14-15-16-17-18-19-1; atsakovė R. G. asmeniškai naudojasi 5924 kv. m bendro ploto dydžio žemės sklypu, pažymėtu indeksu „C“ ir apibrėžtu ribų posūkio taškais 2-3-35-3611-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-2; trečiasis asmuo R. P. asmeniškai naudojasi 17695 kv. m bendro ploto dydžio žemės sklypu, pažymėtu indeksu „B“ ir apibrėžtu ribų posūkio taškais 3-4-5-6-7-8-9-10-11-36-35-3.; 2) nustatyti ieškovams S. S. A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių ( - ), tokią naudojimosi tvarką: A. Ž. ir S. S. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-7“ (3,89 kv. m plotas), „1-6“ (3,58 kv. m plotas), „1-4“ (11,01 kv. m plotas), „1-5“ (0,64 kv. m plotas), „1-8“ (22,81 kv. m plotas), „1-9“ (13,33 kv. m plotas); R. G. asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-1“ (3,11 kv. m plotas), „1-2“ (10,45 kv. m plotas), „1-3“ (17,43 kv. m plotas); ieškovai įsipareigoja panaikinti (užmūryti) duris tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais „1-3“ ir „1-4“ ir tarp patalpų, plane pažymėtų indeksais „1-3“ ir „19“; atsakovė R. G. asmeniškai naudojasi šiais pastatais: ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 4l1m, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas sudaro 21 kv. m; ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 5l1m, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas sudaro 60 kv. m, ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 6l1m, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas sudaro 16 kv. m; ieškovai A. Ž. ir S. S. naudojasi šiais pastatais: ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 7l1m, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas sudaro 25 kv. m; ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 8l1m, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas sudaro 14 kv. m; ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 9l1m, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas sudaro 21 kv. m; ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 10l1m, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas sudaro 38 kv. m; ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 12l1/p, unikalus Nr. ( - ), kurio užstatytas plotas sudaro 38 kv. m; kitais inžineriniais statiniais - lauko tualetu, unikalus Nr. ( - ); 3) nustatyti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), tokią naudojimosi tvarką: ieškovai A. Ž. ir S. S. bendrai naudojasi 19908 kv. m bendro ploto dydžio žemės sklypu, pažymėtu indeksu „A“ ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 4-5-6-7-8-9-10-11-23-22-21-20-4; atsakovė asmeniškai naudojasi 9986 kv. m bendro ploto dydžio žemės sklypu, pažymėtu indeksu „B“ ir apibrėžtu ribų posūkio taškais 3-4-20-2122-23-11-12-24-19-18-3; trečiasis asmuo asmeniškai naudojasi 29830 kv. m. bendro ploto dydžio žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu „C“ ir apibrėžtu ribų posūkio taškais 1-2-3-18-19-24-12-13-14-15-16-17-1; 4) iš atsakovės priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovai nurodė, kad tarp bendraturčių dažnai kyla įvairūs nesutarimai, ginčai, daug kartų buvo kviečiami policijos pareigūnai. Ieškovai, siekdami sumažinti galimų konfliktų kilimo galimybę ateityje, nusprendė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kad ieškovams (tarp kurių nėra ginčo) ir atsakovei atitektų skirtingi nekilnojamojo turto objektai ir tarp ieškovų bei atsakovės neliktų jokio bendro turto, besiribojančio bendromis ribomis, taip išvengiant galimybės ateityje kilti ginčams. Toks turto atidalinimas atitiktų protingumo ir teisingumo principus ir pasitarnautų ilgus metus besitęsiančių ginčų užbaigimui. Viename žemės sklype, kuriame yra gyvenamasis namas, esančiame ( - ), gyvena atsakovės tėvai uzufrukto pagrindu. Ieškovams minėtas gyvenamasis būstas turi išskirtinę ir asmeniniais tikslais pagrįstą vertę (ieškovai yra užaugę šioje sodyboje, todėl ji turi išskirtinę vertę), tačiau siekdami išvengti ilgus metus besitęsiančių ginčų tarp ieškovų ir atsakovės, ieškovai sutiktų, kad šis nekilnojamojo turto objektas atitektų atsakovei. Analogiškai kitas žemės sklypas, esantis ( - ), turtėtų atitekti ieškovų nuosavybėn, atidalinant atsakovę iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kitas šalims priklausantis sklypas yra kitoje gatvės pusėje, kurį skiria kelias. Taigi, tokiu būdu atidalinus šalims priklausantį turtą, nebeliks nei besiribojančių žemės sklypo ribų, o tuo labiau, nebus reikalinga nustatyti daiktines teises buvusių bendraturčių naudai (pvz. servituto), kurios ateityje galėtų būti naujo ginčo objektu. Kadangi statiniai asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei, todėl ieškovai teismo prašo atidalinti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodytu būdu. Jei teismas nuspręstų, kad toks atidalinimas negalimas, tuomet ieškovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką turtu. Ši naudojimosi tvarka yra racionalesnė, atitinkanti visų bendraturčių interesus, palyginus su atsakovės patikslinto priešieškinio pagrindiniu reikalavimu dėl dviejų žemės sklypų atidalijimo natūra būdu, kai iš dviejų žemės sklypų yra prašoma suformuoti atskirus žemės sklypus, į kuriuos atsakovei patekimas yra iš ( - ), o tuo tarpu ieškovams yra reikalinga įsirengti tinkamą naudoti servitutinį kelią, atsakovei atitenkančiame žemės sklype.

93.

10Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: I. atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius ( - ), ir: 1) priteisti asmeninės nuosavybės teise R. G. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); kitus inžinerinius statinius - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ); 2) priteisti iš atsakovės R. G. ieškovės S. S. ir ieškovo A. Ž. naudai už ieškovams tenkančias 2/3 dalis statinių kompensaciją, sudarančią po 3223,33 Eur kiekvienam; 3) atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,5429 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal MB „Vilkadis“ 2019-08-14 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir: priteisti atsakovei R. G. asmeninės nuosavybės teise naujai formuojamą 5924 kv. m dydžio žemės sklypą, pažymėtą indeksu „1“ ir apibrėžtą taškais 17-5-6-7-16-15-2021-14-18-17, nustatant 184 kv. m kelio servitutą S2, taškuose 20-21-14-18-19-20; bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti ieškovei S. S. 5924/11810 dalis naujai formuojamo 11819 kv. m dydžio žemės sklypo, o ieškovui A. Ž. 5886/11810 dalis naujai formuojamo 11819 kv. m dydžio žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėto indeksu „2“ ir apibrėžtą taškais 17-18-14-13-2-3-4-17; 4) atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 5,9724 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal MB „Vilkadis“ 2019-08-14 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ir: priteisti atsakovei R. G. naujai formuojamą 9986 kv. m dydžio žemės sklypą, pažymėta indeksu „1“ ir apibrėžtą taškais 17-3-4-5-6-18-14-15-16-17; bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti ieškovei S. S. 9986/19908 dalis naujai formuojamo 19908 kv. m dydžio žemės sklypo, o ieškovui A. Ž. 9922/19908 dalis naujai formuojamo 19908 kv. m dydžio žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėto „2“ ir apibrėžtą taškais 14-18-7-8-13-14; II. teismui netenkinus aukščiau nurodytų reikalavimų visa apimtimi, prašė tenkinti alternatyvųjį reikalavimą ir: 1) atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius ( - ), priteisiant asmeninės nuosavybės teise R. G. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); kitus inžinerinius statinius - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ); 2) atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,5429 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal MB „Vilkadis“ 2019-08-14 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir priteisti atsakovei R. G. asmeninės nuosavybės teise naujai formuojamą 5924 kv. m dydžio žemės sklypą, pažymėtą indeksu „1“ ir apibrėžtą taškais 17-5-6-7-16-15-20-21-14-18-17, nustatant 184 kv. m kelio servitutą S2, taškuose 20-21-14-18-19-20 ir naujai formuojamą 11819 kv. m dydžio žemės sklypą, formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu „2“ ir apibrėžtą taškais 17-18-14-13-2-3-4-17; 3) atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 5,9724 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal MB „Vilkadis“ 2019-08-14 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ir priteisti atsakovei R. G. naujai formuojamą 9986 kv. m dydžio žemės sklypą, pažymėta indeksu „1“ ir apibrėžtą taškais 17-3-4-5-6-18-14-15-16-17, ir naujai formuojamą 19908 kv. m dydžio žemės sklypą, formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą „2“ ir apibrėžtą taškais 14-18-7-8-13-14; 4) priteisti iš atsakovės R. G. ieškovės S. S. ir ieškovo A. Ž. naudai už ieškovams priklausančias dalis statinių ir žemės sklypų kompensaciją, atitinkamai ieškovei S. S. priteisiant 6561,12 Eur kompensaciją, o ieškovui A. Ž. - 6529,72 Eur kompensaciją; 5) priteisti iš ieškovės S. S. 30,66 Eur, o iš ieškovo A. Ž. 30,46 Eur atsakovės R. G. naudai pastarosios turėtas išlaidas už 3,5429 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinius matavimus; 6) priteisti iš ieškovės S. S. 30,50 Eur, o iš ieškovo A. Ž. 30,31 Eur atsakovės turėtas išlaidas už 5,9724 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinius matavimus; 7) priteisti iš ieškovės S. S. 17,59 Eur, o iš ieškovo A. Ž. 17,47 Eur atsakovės turėtas išlaidas už žemės sklypų atidalijimo planų parengimą; 8) priteisti iš ieškovės S. S. 167,52 Eur, o iš ieškovo A. Ž. 166,45 Eur atsakovės turėtas išlaidas už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimą; 9) priteisti iš ieškovės S. S. ir ieškovo A. Ž. atsakovės R. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

114.

12Atsakovė nurodė, kad name nuolatos gyvena garbingo amžiaus atsakovės mama su sutuoktiniu ir tai yra vienintelis atsakovės tėvų gyvenamasis būstas. Jų naudai atsakovei priklausančioje dalyje yra nustatytas uzufruktas, kad būtų užtikrinta atsakovės tėvų teisė gyventi būtent čia. Ieškovai turi savo gyvenamuosius būstus miestuose, savo naudojama namo ir žemės sklypo dalimi visiškai nesirūpina bei apleido, kas rodo jų atsainų požiūrį į turimą turtą. Atsakovės prašomas žemės sklypų atidalijimo būdas yra pats racionaliausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, racionaliai valdyti ir naudotis sklypais, laikantis planuojamos sklypų paskirties. Ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, tiek pastatų pasidalinimas yra netinkami, nes projektai nesuderinti su Nacionaline žemės tarnyba (toliau – NŽT) ir Žemės įstatymo reikalavimais. Negalima pasidalinti sklypais taip, kaip prašo ieškovai (pasidalinant atskirais sklypais), nes turtas yra nelygiavertis: sklypas, esantis ( - ), yra prastesnis, nes ten yra pelkėta, sunkesnis privažiavimas, o ( - ), esantis sklypas tinkamas ūkininkauti.

135.

14Trečiasis asmuo R. P. nurodė, kad jis sutinka ir su ieškovės, ir su atsakovės pateiktais projektais, juos pasirašė, nes jo tikslas yra atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kai jis prieš keletą metų įgijo žemės sklypą ir statinius, esančius ( - ), ketino jais naudotis, žemę išnuomojo ūkininkui. Tačiau tuomet tarp ieškovų ir atsakovės prasidėjo ginčai, kurie tęsiasi iki šiol ir trukdo jam tinkamai naudotis savo nuosavybe. Jis prašo atidalinti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis sutinka ir neprieštarauja, kad per jo sklypą eitų servitutinis kelias ir nurodė, kad nereikalauja ir nereikalaus ateityje atlyginimo už naudojimąsi servitutu.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) atidalino ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius ( - ), priteisiant asmeninės nuosavybės teise R. G. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); kitus inžinerinius statinius - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ); 2) atidalino ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,5429 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal MB „Vilkadis“ 2019-08-14 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir priteisė atsakovei R. G. asmeninės nuosavybės teise naujai formuojamą 5924 kv. m dydžio žemės sklypą, pažymėtą indeksu „1“ ir apibrėžtą taškais 17-5-6-7-16-15-20-21-14-18-17, naujai formuojamą 11819 kv. m dydžio žemės sklypą, formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu „2“ ir apibrėžtą taškais 1718-14-13-2-3-4-17; 3) priteisė iš atsakovės R. G. ieškovės S. S. ir ieškovo A. Ž. naudai už ieškovams priklausančias dalis statinių ir žemės sklypo kompensaciją, atitinkamai ieškovei S. S. priteisiant 4281,76 Eur kompensaciją, o ieškovui A. Ž. – 4274,98 Eur kompensaciją; 4) atidalino ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 5,9724 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal MB „Vilkadis“ 2019-08-14 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ir: priteisė atsakovei R. G. naujai formuojamą 9986 kv. m dydžio žemės sklypą, pažymėta indeksu „1“ ir apibrėžtą taškais 17-3-4-5-6-18-14-15-16-17; bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisė ieškovei S. S. 9986/19908 dalis naujai formuojamo 19908 kv. m dydžio žemės sklypo, o ieškovui A. Ž. 9922/19908 dalis naujai formuojamo 19908 kv. m dydžio žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėto „2“ ir apibrėžtą taškais 14-18-7-8-13-14; 5) kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė: 6) priteisė atsakovei iš ieškovų S. S. ir A. Ž. iš kiekvieno po 231,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

187.

19Teismas nurodė, kad tik atsakovė pateikė teismui tinkamai parengtą galutinį žemės sklypo atidalijimo projektą, kuris buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniu padaliniu pagal Taisyklių 66 punktą. Tokio projekto parengimas ir pateikimas derinti Nacionalinės žemės tarnybai yra būtinas. Kadangi ieškovai nepateikė atidalinimo projekto, kuris būtų suderintas su NŽT, tai teismas atidalinimo galimybę vertino tik pagal atsakovės pateiktą projektą.

208.

21Teismas sprendė, kad dėl tarp šalių kylančių nesutarimų ir ginčų negalimas sprendimas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, todėl, siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje, atsižvelgiant į šalių išdėstytus alternatyvius reikalavimus, būtina rinktis tokį variantą, jog šalys ateityje turėtų kaip galima mažiau sąlyčio taškų ir, kad jie turėtų kuo mažiau reikalingumo bendrauti dėl bendrai valdomo turto. Teismas, įvertinęs tai, kad žemės sklype, esančiame ( - ), gyvena atsakovės tėvai, kurie neturi daugiau jokio kito gyvenamojo būsto, į tai, kad gyvenamojo namo atidalinti be žalos pačiam namui nebūtų įmanoma, neįmanoma patalpų padalinti taip, kad joms paskiriama realioji dalis atitiktų šaliai priklausančią idealiąją dalį, be to, šalys turėtų nuolat bendrauti, susitikti bendrame name ir tai tik keltų jų susierzinimą ir pavojų dėl kitų galimų konfliktų, sprendė, jog tikslinga visus pastatus atidalinti atsakovei, o ieškovams priteisti piniginę kompensaciją. Toks atidalinimas būtų racionalus, sudarytų sąlygas vienam savininkui tinkamai pasirūpinti turtu, nekeliant jokių reikalavimų kitiems asmenims. Be to, ieškovai savo ieškinyje buvo nurodę tokį galimą atidalinimo variantą, todėl, atidalinant pastatus atsakovei ir išmokant ieškovams piniginę kompensaciją, ieškovų teisės nebus pažeistos.

229.

23Teismas laikė, kad visas žemės sklypas, esantis ( - ), nors ir galimas jo atidalinimas natūra, priteistinas atsakovei, o ieškovams priteistina iš atsakovės piniginė kompensacija. Tokius atidalinimo variantus savo procesiniuose dokumentuose siūlė abi šalys, todėl laikytina, kad jis priimtinas šalims. Priimant tokį sprendimą teismas vadovavosi ir tuo, jog ieškovai buvusioje tėvų sodyboje šiuo metu neužsiėmė jokia veikla, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra( - ), norint dirbti jiems suprojektuotą žemės sklypą Nr. 2 reikalinga įdėti daug pastangų ir darbo. Be to, į šį žemės sklypą patekti reikėtų naudotis servitutiniu keliu, kuris eis ir per trečiojo asmens sklypo dalį, ir per atsakovės sklypo kraštą. Nežinia, koks bendravimas susiklostytų su trečiuoju asmeniu, tačiau iš karto būtų užprogramuoti nauji ginčai dėl servitutinio kelio su atsakove. Todėl teismas vertino, jog visas žemės sklypas, esantis ( - ) atidalintinas R. G., o iš jos ieškovams priteistina piniginė kompensacija. Teismas, skaičiuodamas kompensaciją, rėmėsi UAB ,,Krivita“ išvadose nurodytomis turto vertėmis, šalys savo procesiniuose dokumentuose, skaičiuodamos kompensaciją, taip pat vadovavosi UAB ,,Krivita“ išvadose nurodytomis turto vertėmis. Kadangi atsakovės paskaičiuota kompensacija atitinka realią turto vertę ir iš esmės atitinka ir ieškovų paskaičiavimus, tai iš atsakovės priteistina S. S. 4287,17 Eur, o A. Ž. - 4280,35 Eur kompensacija už atidalintą turtą ( - ).

2410.

25Spręsdamas dėl žemės sklypo, esančio ( - ), atidalinimo teismas nurodė, kad ieškovai pagal savo siūlomą variantą siūlė šį žemės sklypą palikti jų bendram naudojimui, atsakovei paliekant žemės sklypą ( - ). Tačiau toks variantas negali būti taikomas, kadangi šie žemės sklypai iš esmės yra dalūs ir jų vertė nėra tolygi. Žemės sklypas Nr. 2 yra labiau tinkamas žemės ūkio veiklai ir šiuo metu bendraturčių yra išnuomotas ūkininkui. Ieškovai pateikė planą, parengtą UAB ,,Geolimbas“, kuriame yra siūloma ieškovams atidalinti plane pažymėtą dalį ,,A“, o atsakovei R. G. – dalį ,,B“. Abi šios dalys eitų nuo ( - ) gatvės. Teismas įvertinęs pateiktą planą, pažymėjo, jog jis neatitinka projektui keliamiems reikalavimams, tačiau ydingas yra ir todėl, kad ties posūkių taškais ,,19, 20, 21, 22“ yra suformuota labai siaura juosta, kuri labai apsunkintų šios dalies panaudojimą, jau nekalbant apie pravažiavimą toje dalyje. Tuo tarpu atsakovės parengtame Projekte yra suformuoti du taisyklingų stačiakampių formos sklypai, kuriuos naudoti būtų racionalu. Šiuo atveju yra įmanomas žemės sklypo atidalinimas pagal šalims priklausančias idealiąsias dalis ir ginčo šalims paliekant tik vieną bendrą ribą. Teismas laikė, kad neturi didelės reikšmės iš kurios pusės bus privažiuojama prie sklypo, nes įsiteisėjus sprendimui ieškovai su žemės sklypu 1 nebeturės jokių ryšių. Svarbu, kad į jiems paskiriamą sklypą jie turės galimybę privažiuoti bendro naudojimo keliu, o ne servitutiniu keliu per atsakovės sklypą. Tokiu būdu būtų pašalinti visi įmanomi šalių galimo konflikto sąlyčio taškai. Atsakovės į bylą pateiktas MB ,,Vilkadis“ parengtas projektas atitinka ir metodikoje nustatytus reikalavimus. Atsakovė dažniau lankosi sodyboje ir naudojasi bei rūpinasi pastatais, kadangi ten gyvena jos garbaus amžiaus tėvai. Ji inicijuoja ir žemės naudojimą. Todėl racionalu, kad formuojant sklypus atsakovė turi patekimą į abu sklypus iš ( - ) gatvės, toks atidalinimas nepažeidžia ir ieškovų interesų. Ieškovų pateikti planai, kuriuose buvo siūlomas žemės sklypų ir pastatų atidalinimo variantai neatitinka žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų, juose nurodyti sprendiniai neužtikrina visų bendraturčių interesų. Ginčo sprendimui pasirinkus atsakovės siūlomus Projektus tarp šalių turėtų sumažėti konfliktų, nes jie būtų visiškai atidalinti iš bendro naudojimo objektų, kurių valdymas ir suponuoja ginčus. Būtent toks atidalinimo principas, teismo vertinimu, minimalizuos ginčų ir konfliktų tarp buvusių bendraturčių atsiradimą ateityje ir užtikrins jų interesų pusiausvyros principą.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2711.

28Apeliaciniu skundu ieškovai S. S. ir A. Ž. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą, kuriuo ieškovų A. Ž. ir S. S. patikslinto ieškinio reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų reikalavimai būtų pilnai patenkinti, o atsakovės R. G. patikslinto priešieškinio reikalavimai būtų atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (7 t. b., b. l. 190-200). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2911.1.

30Teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai nevertino byloje pareikšto ieškovų reikalavimo dėl pasidalinimo sklypais, kurie sudarė vieną turtinį kompleksą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog turto atidalijimas iš bendro turto natūra nepadarys neproporcingos žalos dalijamam turtui ir atitinka žemės atidalijimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

3111.2.

32Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovai žemės ūkio veikla iš viso neužsiima. Atsakovė nesiverčia žemės ūkio veikla, todėl žemės sklypas, kuriame yra ginčo statiniai, yra reikalingas tik jos tėvų asmeniniams poreikiams patenkinti. Ieškovai iki šiol naudojasi dalimi gyvenamojo namo, vienu ūkiniu pastatu bei abiem žemės sklypais. Kiti statiniai atsakovės ir jos tėvų buvo užgrobti ir užrakinti. Abi ginčo šalys žemės sklypo dalyje, esančioje ( - ), užsiima žemės ūkio veikla asmeniniams poreikiams tenkinti, kita dalis bendru sutarimu nuomojama.

3311.3.

34Teismas nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypo, esančio ( - ), padalijimas natūra yra vienintelė galima atidalinimo forma, nes toks atsidalijimo būdas sukels ateityje ginčus, susijusius su sklypų tinkamu naudojimu bei galimybe turėti būtinąsias komunikacijas sklype. Teismas neįvertino, kad tiek žemės sklypas, esantis ( - ), ir dalis žemės sklypo, esančio ( - ), atitenkantys atsakovei, ribojasi su pagrindine ( - ) gatve, kuri yra prižiūrima, tvarkoma ir žiemos metu valoma nuo sniego. Tuo tarpu ieškovams patekimas į pagal teismo sprendimą atitekusią dalį sklypo yra numatytas per laukuose esantį keliuką, kuris drėgnesniu oru tampa nepravažiuojamas lengvuoju automobiliu. Visi gyvenvietėje esantys inžineriniai bei telekomunikacijos tinklai yra įrengti palei pagrindinę ( - ) gatvę, su kuria pagal ginčijamą teismo sprendimą ieškovams atitenkantis žemės sklypas nesiriboja. Netekus sodybos dalies su statiniais, kur ieškovai galėtų atvykti ir turėti galimybę ilgesnį laiką praleisti tėviškėje, tokias sąlygas reikalinga patiems susikurti jiems atitekusiame sklype, o ieškovai tuo tarpu yra priklausomi nuo atsakovės valios prisijungti ar ne prie šių komunikacijų.

3511.4.

36Teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog gyvenamasis namas, esantis ( - ), yra atsakovės tėvų vienintelis gyvenamasis būstas, kuriame jiems suteikta galimybė gyventi uzufrukto teisės pagrindais. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos atsakovės motina nuosavybės teise valdė dvi sodybas. Atsakovės motina sąmoningai perleido turėtą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Taip pat iki pat 2009 metų, kuomet atsakovės tėvai persikraustė gyventi į sodybą, esančią ( - ), jie gyveno bute, esančiame ( - ), kuris nuosavybės teise priklausė jiems kartu su dukra R. G., ir kur iki šiol yra deklaruota atsakovės tėvų gyvenamoji vieta.

3711.5.

38Nepagrįsta teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovai nepateikė atidalinimo projekto, kuris būtų suderintas su NŽT, todėl teismas atidalinimo galimybę vertino tik pagal atsakovės pateiktą projektą. Ieškovų ieškinio reikalavimų atžvilgiu žemės sklypų atidalijimo projekto rengimas bei derinimas NŽT nėra reikalingas, nes pagal ieškinio reikalavimus sklypai naujai neformuojami, o už atidalijamą turto dalį išmokamos kompensacijos. Atsižvelgiant į tai, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės yra atidalinami du sklypai, kurie buvo vienu ir tuo pačiu turtiniu kompleksu, todėl ieškovai pasirinko atidalinimo būdą, kai šalys pasidalina sklypais, t. y. sklypuose keičiasi tik bendraturčių apimtis. Todėl teismas turėjo vertinti visus byloje pateiktus reikalavimus, t. y. tiek atidalinimą pagal ieškovų reikalavimus, tiek atidalinimą pagal atsakovės reikalavimus.

3911.6.

40Teismas neįvertino, kad ieškovai, reikšdami reikalavimus, pasirinko pasidalinimą sklypais tik tokiu atveju, jei vienas žemės sklypas su statiniais atitektų vienai iš šalių (atsakovei), tokiu atveju kitas žemės sklypas atitektų kitai šaliai (ieškovams). Taigi šiuo atveju, ieškovai netenka žemės sklypo ir jame esančių statinių nuosavybės dalies su sąlyga, jei kitas žemės sklypas atitektų jiems nuosavybės teise. Žemės sklypas, kuriame yra statiniai, yra vertingesnis, tuo pačiu pritaikomas žemės ūkio veiklai, kadangi gretimuose sklypuose ūkininkai ją vykdo. Ieškovams yra svarbu išlaikyti turimos nuosavybės mastą pagal priklausančias idealiąsias nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje.

4111.7.

42Teismas neįvertino, kad šiuo atveju atsakovė gavo didesnę dalį sklypų, nei jai priklausytų pagal turimą idealiąją dalį nuosavybės abiejuose žemės sklypuose. Iš viso atsakovei atiteko 27720 kv. m bendro ploto žemės sklypas, tuo tarpu ieškovui atiteko tik 9922 kv. m ploto žemės sklypo dalis, o ieškovei - 9986 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Bendrai ieškovų valdomą dalį sudaro žemės sklypas 19908 kv. m bendro ploto. Netgi atsakovei priteisus tik žemės sklypą su statiniais, jai jau priklausytų daugiau žemės sklypų ploto, negu jai priklauso pagal idealiąją nuosavybės dalį. Negana to, atsakovė įgauna teisę ir į visą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir sklype esančiais inžineriniais tinklais, nors pagal priklausančią idealiąją dalį jai turėtų atitekti tik 1/3 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra atidalinami iš žemės sklypo, esančio ( - ), todėl siekiant išvengti ginčų ateityje ir išlaikyti lygiateisiškumą, ir kad ieškovams tektu bent jau panašaus dydžio sklypas, kokį pagal idealiąsias dalis valdė bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bei siekiant išvengti bet kokių sąlyčio taškų su atsakovei atidalinimo metu tenkančiu turtu, yra racionalu ir teisinga, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atitektų žemės sklypas, esantis ( - ).

4311.8.

44Teismas nepagrįstai nevertino žemės sklypo, esančio ( - ), atidalijimo būdo pagal ieškovų reikalavimą, neatsižvelgė į itin konfliktišką šalių bendravimą. Ieškovams ir atsakovei atitenkant skirtingiems sklypams, kuriuos skiria ( - )., ateityje konfliktų kilimo galimybė gali itin sumažėti arba net išnykti, kadangi šalims atitenkantys sklypai nesiribos vieni su kitais. Toks padalinimo būdas, kai abu sklypai yra padalinami tarp stipriai konfliktuojančių šalių išmokant kompensacijas, yra laikytinas racionaliu atidalijimo variantu, kuris atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą ir neproporcingai neapriboja kitų bendraturčių teisių bei interesų.

4512.

46Apeliaciniu skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, jog teismas patenkino 50 proc. ieškovų ieškinio ir 50 proc. priešieškinio, ir nustačius, jog 100 proc. buvo patenkintas atsakovės priešieškinys, iš naujo atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog atsakovės išlaidos, turėtos dėl žemės sklypo atidalinimo planų rengimo ir dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ruošimo, nėra susijusios su bylos nagrinėjimu bei priimti naują sprendimą - juos patenkinti ir: priteisti iš ieškovės S. S. 30,66 Eur, o iš ieškovo A. Ž. 30,46 Eur atsakovei pastarosios turėtas išlaidas už 3,5429 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kadastrinius matavimus; priteisti iš ieškovės S. S. 30,50 Eur, o iš ieškovo A. Ž. 30,31 Eur atsakovei pastarosios turėtas išlaidas už 5,9724 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kadastrinius matavimus; priteisti iš ieškovės S. S. 17,59 Eur, o iš ieškovo A. Ž. 17,47 Eur atsakovei pastarosios turėtas išlaidas už žemės sklypų atidalijimo planų parengimą; priteisti iš ieškovės S. S. 167,52 Eur, o iš ieškovo A. Ž. 166,45 Eur atsakovei pastarosios turėtas išlaidas už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimą; priteisti iš ieškovų atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (7 t. b., b. l. 183-186). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4712.1.

48Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra patenkinta 50 proc. ieškovų ir 50 procentų atsakovės reikalavimų. Teismas sprendimu patenkino tik atsakovės priešieškinį (100 proc.), o ieškovų reikalavimo iš viso netenkino ir negalėjo patenkinti. Kadangi teismas pripažino, jog ieškovai atidalinimo projekto, kuris būtų suderintas su NŽT, nepateikė, todėl akivaizdu, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jų prašomas atidalijimo būdas yra įmanomas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas rėmėsi tik atsakovės atidalijimo būdą patvirtinančiai įrodymais, todėl teismas negalėjo tenkinti ieškovų nepagrįsto ieškinio jokia dalimi, todėl toks teismo sprendimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaringas.

4912.2.

50Teismas neįvertino, kad ieškovai atsiliepime į patikslintą priešieškinį (24-26 punktai) prašė teismo netenkinus jų reikalavimo atidalinti turtą pagal UAB „Geolimbas“ parengtą žemės sklypo planą, vadovautis atsakovės pateiktu MB „Vilkadis“ parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, t. y. ieškovai iš esmės pripažino atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą atidalinti Statinius, Sklypą 11 ir Sklypą 42 pagal atsakovės parengtą projektą. Teismas ir dėl šios priežasties, ieškovams pripažinus priešieškinį, negalėjo tenkinti ieškovų ieškinio ir atitinkamai priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

5112.3.

52Teismui atmetus 4 reikalavimus ir faktiškai netenkinus kitų likusių 2 ieškovų reikalavimų, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog jis patenkina 50 proc. ieškovų ieškinio, ir todėl neteisėtai iš atsakovės priteisti ieškovų naudai 50 proc. jų bylinėjimosi išlaidų. Todėl teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje keistina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija, priteisiant iš ieškovų visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5312.4.

54Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl išlaidų (nuostolių) už turto pagerinimą atlyginimo, priskirdama šias išlaidas prie bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patikslintu priešieškiniu, remdamasi CK 4.76 straipsniu, pareiškė reikalavimą ieškovams dėl nuostolių atlyginimo, tačiau teismas kažkodėl šį atsakovės prašymą priskyrė prie prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nors atsakovė formulavo ir grindė jį kaip savarankišką reikalavimą, susijusį su atsakovės, kaip bendraturtės, teisės į nuostolių atlyginimą. Taip teismas pakeitė atsakovės priešieškinio dalyką.

5512.5.

56Jei teismas būtų buvęs nuoseklus, jis turėjo grąžinti atsakovei žyminį mokestį, sumokėtą už reikalavimą atlyginti išlaidas bendrosios nuosavybės pagerinimui, tačiau to nepadarė, vadinasi, teismas šį atsakovės reikalavimą laikė ir faktiškai jį priskyrė materialiam ginčo dalykui, o ne procesinio pobūdžio reikalavimui. Prašomi priteisti nuostoliai už sklypo pagerinimus yra visiškai pagrįsti. Jei atsakovė nebūtų parengusi kadastrinių matavimų, nei ieškovai, nei atsakovė bei trečiasis asmuo negalėtų atsidalinti savo dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, be atsakovės parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos šalys nebūtų galėjusios įgyvendinti savo siekio nuo šiol disponuoti būtent naujais projektu suformuotais individualiais žemės sklypais.

5713.

58Atsakovė R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, prijungti prie bylos 2014 m. balandžio 23 d. prašymą dėl kadastro duomenų pakeitimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (8 t. b. l. 5-10). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5913.1.

60Ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad netekinus kurios nors vienos jų reikalavimo dalies, turėjo būti netekinama ir kita bei svarstomas alternatyvus ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tik patvirtina atsakovės pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą, jog teismas negalėjo patenkinti bent iš dalies ieškovų reikalavimų ir atitinkamai paskirstyti per pusę bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovų pirmas reikalavimas dėl atidalijimo buvo sąlyginis ir pagal teismo sprendimą iš esmės nebuvo patenkintas.

6113.2.

62Kadangi atidalijimas vyko ir ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2020 m. vasario 19 d., turėjo būti vadovaujamasi žemės sklypų būkle ir teisiniu statusu būtent bendrosios dalinės nuosavybės pabaigoje. Pagal tuo metu galiojusius kadastro duomenis žemės sklypai buvo įregistruoti kaip du atskiri nekilnojamieji turto vienetai, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog sklypai dalintini atskirai. Žemės sklypai kaip du vienetai atsirado tik dėl teisės aktuose numatyto reikalavimo (Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų kadastro nuostatų 22 p.). Kaip matyti iš pridedamų įrodymų, 2014 m. balandžio 23 d. prašymą dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pasirašė visos šalys. Faktiškai abu žemės sklypai buvo naudojami kaip atskiri turtiniai vienetai - Sklypas 11 - kaip namų valda, o Sklypas 42 - naudojamas ir nuomojamas žemės ūkio veiklai. Todėl ir faktinis žemės sklypų naudojimas buvo pagrindas teismui vertinti šiuos sklypus kaip atskirus nekilnojamojo turto vienetus.

6313.3.

64Ieškovai nepateikė žemės sklypo, esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto, dėl ko jų nei pagrindinis, nei alternatyvūs reikalavimai dėl žemės sklypų atidalijimo iš viso negali būti nagrinėjami ir tenkinami teisme. Be to, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą - atidalijimą natūra.

6513.4.

66Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nurodytų teiginių apie privažiavimo prie jiems teismo sprendimu priteistos naujai formuojamos sklypo dalies pagrįstumą bei, kad sklypo dalyje yra reikalinga elektra ir kitos telekomunikacijos. Atsakovė į bylą pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad privažiavimo kelias iki naujai formuojamos ieškovams sklypo dalies yra platus ir išvažinėtas, todėl patekimas į jį yra laisvas ir be kliūčių. Be to, ieškovai nepateikė įrodymų, jog sklypą, esantį ( - ), galima būti naudoti kitai, ne dabartinei žemės ūkio paskirčiai. Todėl ieškovų mintys apie tariamą gyvenamąją statybą žemės ūkio paskirties žemėje yra visiškai nepagrįstos. Patys ieškovai ieškinyje siūlė perduoti pastatus, kas rodo, jog jie suprato, kad tokiu atveju būtų likę be žmogui gyventi būtinų patogumų, todėl teiginiai apie sklypo netinkamą atidalijimą yra visiškai nepagrįsti.

6713.5.

68Ieškovų argumentai, kad jie nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, jog neva gyvenamasis namas yra atsakovės tėvų vienintelis gyvenamasis būstas, yra visiškai nereikšmingi ir yra niekiniai, nes ieškovai neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria statiniai ir žemės sklypas, esantis ( - ), buvo atidalinti juos natūra priteisiant atsakovei, o ieškovams - piniginę kompensaciją. Be to, teismo sprendimo teiginys, jog atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pabaigoje atsakovės tėvai iš tiesų neturėjo kito gyvenamojo būsto yra visiškai pagrįstas. Tai įrodyta byloje esančiais duomenimis.

6913.6.

70Ieškovai teismo prašė jiems priskirti konkretų žemės sklypą pagal UAB „Geolimbas“ parengtą planą, todėl toks reikalavimas galėjo būti svarstomas tik tokiu atveju, jei būtų buvęs pateiktas atitinkamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, suderintas su NŽT. Tačiau kadangi ieškovai jo nepateikė ir tai pripažino, toks jų reikalavimas, koks buvo suformuluotas patikslintame ieškinyje, negalėjo ir negali būti ne tik kad tenkinamas, bet ir nagrinėjamas, nes nėra paremtas atitinkamu leistinu įrodymu. Nepagrįstas ieškovų teiginys, jog žemės sklypas, kuriame yra statiniai, yra vertingesnis. Už šį žemės sklypą ieškovai gavo tokią piniginę kompensaciją, kokios patys prašė.

7113.7.

72Teismas negalėjo sprendime nurodyti, jog iš dalies tenkina ieškovų reikalavimą, kadangi šis reikalavimas buvo sąlyginis, t. y. teismui netekinus ieškovų pirmos reikalavimo dalies dėl viso žemės sklypo priteisimo jiems, teismas turėjo atmesti bei netenkinti ir likusios reikalavimo dalies dėl sklypo, esančio ( - ), bei statinių atidalijimo būdo pagal UAB „Geolimbas“ planą. Šiuo atveju teismas turėjo spręsti klausimą dėl ieškovų pasiūlytos naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl teismas, tenkindamas iš dalies ieškinį, išėjo už ieškinio ribų ir viršijo savo įgaliojimus. Todėl teismas šioje dalyje turėtų tenkinti ieškovų apeliacinį skundą panaikindamas šią teismo sprendimo dalį, tik priešingai nei prašo ieškovai, ieškinį turėtų atmesti visiškai.

7314.

74Ieškovės S. S. ir A. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (8 t. b. l. 13-16). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7514.1.

76Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismui nusprendus atidalinti ieškovams priklausančią dalį iš žemės sklypo, išmokant kompensaciją, buvo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad buvo pilnai patenkintas atsakovės reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai natūra buvo vertinti tik pagal atsakovės pateiktą projektą.

7714.2.

78Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovei nepateikus priešieškinio, teismas negalėjo iš viso tenkinti ieškinio reikalavimų. Bylos nagrinėjimo ribas nustato šalių pareikšti reikalavimai. Pagal ieškovų pareikštus reikalavimus buvo prašoma atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės remiantis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi, t. y. atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją. Šiuo atveju nėra reikalaujama rengti projektą, kadangi atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės nebūtų formuojami nauji žemės sklypai, o tik keistųsi bendraturčių apimtis atitinkamuose žemės sklypuose.

7914.3.

80Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovai pripažino priešieškinį. Bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypus valdo ne tik ieškovai ir atsakovė, tačiau ir trečiasis asmuo. Siekiant aiškumo trečiajam asmeniui, kaip bus valdomas sklypas po ieškovų pasirinkto atidalijimo būdo, buvo pateiktas projektas. Atsakovė sąmoningai neteisingai interpretuoja atsiliepimo į priešieškinį dėstomas aplinkybes, siekdama palankaus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo.

8114.4.

82Alternatyvių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę. Iš ieškovų pareikštų alternatyvių reikalavimų teismas tenkino reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šį reikalavimą sudaro 3 dalys - dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės dviejų žemės sklypų ir statinių. Teismas patenkino 2 reikalavimus, nuspręsdamas vieną iš žemės sklypų ir statinius atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją, o kitą žemės sklypą padalindamas natūra. Iš atsakovės suformuotų reikalavimų buvo patenkinti 2 reikalavimai - dėl statinių atidalinimo ir vieno iš žemės sklypo atidalinimo. Taigi pagrįstai teismas konstatavo, kad tiek vienos, tiek kitos šalies reikalavimai buvo patenkinti po 50 proc.

8314.5.

84Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovai buvo informuoti apie planuojamas patirti atsakovės sąnaudas, todėl nėra pagrindo atlyginti atsakovės patirtas išlaidas, kurios nėra laikytinos būtinosiomis turto išlaikymo išlaidomis. Be to, atsakovė, pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš ieškovų, turėjo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau jų bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo. Todėl teismas pagrįstai šių atsakovės patirtų nuostolių, kuriuos ji sieja su bendraturčių pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą nevykdymu, nepriteisė.

85Teisėjų kolegija

konstatuoja:

86IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8715.

88Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8916.

90Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

91Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

9217.

93Ieškovai po apeliacinio skundo pateikimo, likus vienai dienai iki teismo posėdžio, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose taip pat įkeltos fotonuotraukos, ir naują rašytinį įrodymą – susirašinėjimą su AB Telia Lietuva, kuriuo įrodinėja, kad ( - ), yra telekomunikacijų (telefono) tinklas, ką neigia atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą.

9418.

95Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2014 m. balandžio 23 d. prašymo NŽT ( - ) skyriui pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro (Nr. ( - )) duomenis kopiją, kurią prašo prijungti prie bylos. Atsakovė nurodo, kad šiuo įrodymu nori paneigti ieškovų teiginį, jog žemės sklypų kadastro duomenys buvo pakeisti vien tik atsakovės mamos iniciatyva. Kaip matyti iš pridedamo įrodymo, 2014 m. balandžio 23 d. prašymą dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo pasirašė tiek atsakovės motina M. P., tiek ieškovai S. S. ir A. Ž. bei trečiais asmuo R. P..

9619.

97CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.

9820.

99Ieškovų rašytiniai paaiškinimai, nors iš esmės ir nekeičia jų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tačiau juos papildo, taip pat papildomai juose pateikiami nauji įrodymai, t. y. žemės sklypų fotonuotraukos. Be to, ieškovų rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti 2020 m. gegužės 11 d., t. y. likus vienai dienai iki teismo posėdžio, tokiu būdu apribojant procesinio oponento (atsakovės) teisę atsikirsti į paaiškinimuose nurodytus argumentus. Ieškovai nepaaiškino, kodėl jie neturėjo galimybės šį rašytinį dokumentą pateikti iš karto po atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovų pateikti rašytiniai paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami (CPK 42, 323 straipsniai).

10021.

101Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme svarbios ne tik CPK 314 straipsnyje įtvirtintos specialiosios naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės, bet ir bendrosios įrodinėjimo procesą reglamentuojančios nuostatos, tarp jų įrodymų sąsajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

10222.

103Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pateiktų įrodymų turiniu, sprendžia, jog jie neatitinka sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, jie nei patvirtina, nei paneigia išnagrinėto ieškinio ar priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tiek ieškovai, tiek atsakovė nepagrindžia, kaip jų nurodomos aplinkybės bei pateikti tai patvirtinantys įrodymai gali įtakoti bylos baigtį. Esminis byloje kylantis klausimas – kokiu būdu įgyvendinti konfliktuojančių bendraturčių, kaip savininkų, teises į du žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuos skiria kelias, o viename iš jų yra statiniai. Tokio klausimo išsprendimui ieškovų ir atsakovės pateikiami įrodymai dėl 2014 m. atlikto kadastro duomenų pakeitimo inicijavimo, ar dėl gatvėje, be elektros tinklų, esančių ir kitų tinklų (telefono), nagrinėjamu atveju įtakos bylos baigčiai neturi. Dėl šios priežasties tiek ieškovų kartu su rašytiniais paaiškinimais, tiek atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.

104Dėl nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių

10523.

106Byloje nustatyta, kad ieškovams S. S. ir A. Ž., atsakovei R. G. bei trečiajam asmeniui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,5429 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), (toliau - Žemės sklypas Nr. 1) ir jame esantys pastatai, t. y.:

10723.1.

108S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5924/35429 dalys Žemės sklypo 1 ir jame esančių statinių atitinkama dalis - 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalis ūkinių pastatų, unikalūs Nr. ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių - lauko tualeto, unikalus Nr. ( - );

10923.2.

110A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5886/35429 dalys Žemės sklypo 1 ir jame esančių statinių atitinkama dalis - 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalis ūkinių pastatų, unikalūs Nr. ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių - lauko tualeto, unikalus Nr. ( - );

11123.3.

112R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5924/35429 dalys Žemės sklypo 1 ir jame esančių statinių atitinkama dalis - 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ); 1/3 dalis ūkinių pastatų, unikalūs Nr. ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių - lauko tualeto, unikalus Nr. ( - ) (toliau – Statiniai);

11323.4.

114R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 17695/35429 dalys Žemės sklypo 1.

11524.

116Ieškovėms S. S. ir A. Ž., atsakovei R. G. bei trečiajam asmeniui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso 5,9724 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ), (toliau - Žemės sklypas Nr. 2), t. y.:

11724.1.

118S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9986/59724 dalys Žemės sklypo 2;

11924.2.

120A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9922/59724 dalys Žemės sklypo 2;

12124.3.

122R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9986/59724 dalys Žemės sklypo 2;

12324.4.

124R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 29830/59724 dalys Žemės sklypo 2 ir jame esantys statiniai - gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ); ūkio pastatai, unikalūs Nr. ( - ); ( - ); ( - ); kiemo inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ).

12525.

126Tarp šalių kilo ginčas dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bei viename iš jų esančių statinių atidalijimo – ieškovams iš esmės siekiant, kad Žemės sklypas Nr. 1 bei jame esantys Statiniai būtų priteisti atsakovei, o jiems kompensacija; Žemės sklypas Nr. 2 priteistas ieškovams, o atsakovei kompensacija; atsakovė byloje sutiko, kad Žemės sklypas Nr. 1 bei jame esantys Statiniai būtų priteisti jai, o ieškovams kompensacija, tačiau prašė jai priteisti ir dalį Žemės sklypo Nr. 2. Trečiasis asmuo R. P. sutiko tiek su ieškovų, tiek su atsakovės prašomais turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdais.

12726.

128Pirmosios instancijos teismas atidalino ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypą Nr. 1 bei jame esančius Statinius ir Žemės sklypą Nr. 2, tokiu būdu: atsakovei priteisė Žemės sklypą Nr. 1 (pagal MB „Vilkadis“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą) bei jame esančius Statinius, o ieškovams kompensaciją; Žemės sklypą Nr. 2 padalino visoms bylos šalims (pagal MB „Vilkadis“ 2019-08-14 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą), t. y. atsakovei R. G. priteisė naujai formuojamą 9986 kv. m dydžio žemės sklypą, pažymėta indeksu „1“ ir apibrėžtą taškais 17-3-4-5-6-18-14-15-16-17; ieškovei S. S. 9986/19908 dalis naujai formuojamo 19908 kv. m dydžio žemės sklypo, o ieškovui A. Ž. 9922/19908 dalis naujai formuojamo 19908 kv. m dydžio žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėto „2“ ir apibrėžtą taškais 14-18-7-8-13-14.

12927.

130Apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria spręsti ginčo Žemės sklypų bei viename iš jų esančių Statinių atidalijimo (ieškovų alternatyvus reikalavimas - naudojimosi jais tvarkos nustatymas) klausimai padavė tik ieškovai. Apeliantai (ieškovai) nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimu, teigdami, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Žemės sklypo Nr. 2 padalijimas natūra yra vienintelė galima atidalinimo forma. Teismas neįvertino, kad ieškovams patekimas į pagal teismo sprendimą atitekusią dalį sklypo yra numatytas tik per laukuose esantį pievų keliuką, inžineriniai bei telekomunikacijos tinklai yra įrengti prie ( - ), su kuria pagal ginčijamą teismo sprendimą ieškovams atitenkantis žemės sklypas nesiriboja. Apeliantų vertinimu, toks atsidalijimo būdas sukels ateityje ginčus, susijusius su sklypų tinkamu naudojimu bei galimybe turėti būtinąsias komunikacijas sklype, be to, atsakovė gavo ženkliai didesnę dalį sklypų, nei jai priklausytų pagal turimą idealiąją dalį nuosavybės abiejuose žemės sklypuose. Taip pat teismas neįvertino, kad ieškovai, reikšdami reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasirinko pasidalinimą sklypais tik tokiu atveju, jei vienas žemės sklypas su statiniais atitektų vienai iš šalių (atsakovei), tokiu atveju kitas žemės sklypas atitektų kitai šaliai (ieškovams).

13128.

132Atsakovė apeliacinį skundą padavė dėl sprendimo dalies, kuria buvo spręstas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškovų ieškinio ir 50 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, todėl prašo laikyti, kad atsakovės priešieškinis buvo patenkintas 100 proc. ir iš naujo atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; taip pat panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog atsakovės išlaidos, turėtos dėl žemės sklypo atidalinimo planų rengimo ir dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ruošimo, nėra susijusios su bylos nagrinėjimu bei priimti naują sprendimą – šias atsakovės išlaidas priteisti iš ieškovų.

13329.

134Taigi, apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręstas ginčo Žemės sklypų bei viename iš jų esančių statinių atidalijimo / naudojimosi jais tvarkos nustatymo klausimai, ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, pagrįstumo bei teisėtumo vertinimas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

135Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

13630.

137Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

13831.

139Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

14032.

141Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

14233.

143Pagal kasacinio teismo praktiką, vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

14434.

145Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir nėra galimybės pagal ieškovų alternatyvų reikalavimą nustatyti šalims naudojimosi turtu tvarką, pagrįstai sprendė atidalinti jų turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad jų, kaip bendraturčių, teisės pasibaigtų, o atsidalijęs bendraturtis taptų asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turėtų teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tarp bylos šalių ginčo dėl šių teismo nustatytų aplinkybių bei teismo taikyto bendraturčių teisių gynimo būdo nekilo. Tačiau apeliantų vertinimu Žemės sklypo Nr. 2 padalijimas natūra, kai atsakovei atitenka ir Žemės sklypas Nr. 1 bei jame esantys Statiniai, pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus.

14635.

147Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Žemės sklypą Nr. 2 palikti ieškovų bendram naudojimui, atsakovei paliekant tik Žemės sklypą Nr. 1, negali būti taikomas, kadangi šie abu Žemės sklypai iš esmės yra dalūs ir jų vertė nėra tolygi, t. y. Žemės sklypas Nr. 2 yra labiau tinkamas žemės ūkio veiklai. Be to, teismo vertinimu, ieškovai nepateikė atidalinimo projekto, kuris būtų suderintas su NŽT, todėl atidalinimo galimybė gali būti vertinama tik pagal atsakovės pateiktą Projektą. Teisėjų kolegija su tokiu teismo byloje esančių įrodymų įvertinimu bei padarytomis išvadomis nesutinka.

14836.

149Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

15037.

151Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad ieškovams pasirinkus atidalinimo būdą, kai šalys pasidalina Žemės sklypais Nr. 1 ir Nr. 2, t. y. sklypuose keistųsi tik bendraturčių apimtis (atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu būtų Žemės sklypo Nr. 1 savininkė, ieškovai kartu su trečiuoju asmeniu - Žemės sklypo Nr. 2 savininkai), ieškovams nebuvo reikalo teikti naują žemės sklypo projektą, kuris būtų suderintas su NŽT. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktai tarp bylos šalių ir trečiojo asmens dėl Žemės sklypų atidalijimo būdo nekyla. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Siekiant atidalinti žemės sklypą privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas laikantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose numatytos tvarkos. Aptartų projektų rengimą detalizuoja Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 66 punkte nurodyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkai <...> Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų <...> Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad ieškovai, siekdami Žemės sklypo Nr. 2 atidalijimo, tinkamai nurodė tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą bei pagal byloje esančius įrodymus šis žemės sklypas gali būti atidalintas ieškovų prašomu būdu, t. y. jį priskiriant ieškovams, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją, tokiu būdu atsakovės nuosavybei į šį žemės sklypą pasibaigiant. Pažymėtina, kad esant bendraturčių daugetui galimas santykinis atsidalijimas, kai atsidalija vienas iš bendraturčių, o kitiems lieka bendroji dalinė nuosavybė (nagrinėjamu atveju ieškovų ir trečiojo asmens). Vieno bendraturčio atidalijimas nereiškia kitų bendraturčių atsidalijimo teisės paneigimo, jie gali atsidalyti tarpusavyje vėliau (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 29 pastraipą).

15238.

153Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Taigi, kasacinio teismo praktika dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra pakankamai gausi ir išplėtota, suformuoti atidalijimo būdo parinkimo kriterijai, o jų taikymą lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija, plėtodama šią praktiką pažymi, kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas kuriam iš atidalijamų bendraturčių priteistina piniginė kompensacija, turėtų būti įvertinama bylos šalių valia, kiekvieno bendraturčio poreikis dalijamam daiktui, bendraturčio galimybė įsigyti kitą tokį daiktą arba išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).

15439.

155Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju padalyti Žemės sklypą Nr. 1 dėl jame esančių Statinių, nesant tarp šalių ginčo, kad jų vienintele savininke turėtų būti atsakovė, natūra padalinti nebuvo galimybės dėl susiklosčiusių konfliktiškų šalių santykių. Pagal atsakovės R. G. iniciatyva MB ,,Vilkadis“ 2018 m. rugpjūčio 14 d. parengtą Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą yra suprojektuoti trys atskiri sklypai: sklypas Nr. 1, kuriame lieka visi statiniai. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pirmo sklypo vakarinė dalis yra už stataus šlaito, į ją per šlaitą patekti sudėtinga; į šią dalį numatyta patekti per 3 sklype projektuojamą kelio servitutą per esamą lauko gruntinį keliuką. Sklypas Nr. 2 neturi privažiavimo iš ( - ), todėl suprojektuoti kelio servitutą per 1 ar 3 sklypą nuo ( - ) yra neįmanoma, nes kelias turėtų būti per statų šlaitą, kuriame neįmanomas joks transporto judėjimas. Į sklypą numatoma patekti per sklypus Nr. 1 ir Nr. 3 numatomus kelio servitutus. Sklypas Nr. 3 (suprojektuotas trečiajam asmeniui) turi privažiavimą iš ( - ). 3 sklypo vakarinė dalis yra už stataus šlaito, į ją per šlaitą patekti labai sudėtinga. Numatoma į vakarinę sklypo dalį patekti per sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esantį lauko keliuką (gretimybė 9 – 11, linijos ilgis 85,04 m), kuris yra registruotas kelio servitutu ir parodytas žemės reformos žemėtvarkos projekte. Teisėjų kolegija sutinka, kad buvo racionalu bei tai atitiko šalių valią, jog tiek statiniai, tiek žemės sklypas (sklypas Nr. 1), kuriame lieka visi statiniai, atitektų vienam savininkui. Sklypą Nr. 2 priskyrus ieškovams, į jį būtų galima patekti tik per trečiojo asmens R. P. ir atsakovės R. G. sklypo dalį einantį servitutinį kelią, dėl ko toliau vėlgi būtų sudaromos prielaidos šalims tęsti tarpusavio ginčus ir teisminius procesus. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog visas žemės sklypas (tiek sklypas Nr. 1, tiek sklypas Nr. 2), esantis ( - ) atidalintinas R. G., o iš jos ieškovams priteistina piniginė kompensacija, juolab, kad atsakovei atitenkančiu sklypu Nr. 2 bus paprasčiau naudotis, nei ieškovams, nes ji turės galimybę į šį žemės sklypą pateikti tiesiogiai iš jai taip pat atitenkančio formuojamo žemės sklypo, kuriame yra statiniai.

15640.

157Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas Žemės sklypą Nr. 2 padalijo visiems bendraturčiams natūra pagal jų turimas idealiąsias dalis, ginčo šalims paliekant tik vieną bendrą sklypo ribą (pagal MB „Vilkadis“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą gretimybė 14 – 18). Šios bylos ypatybė ta, kad byloje kilo ginčas dėl dviejų žemės sklypų ir viename iš jų esančių statinių atidalijimo, todėl sprendžiant dėl šio turto atidalijimo turi būti sprendžiama kompleksiškai, o ne dėl kiekvieno turtinio vieneto atskirai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad visų pirma, tokiu sprendimu buvo ženkliai nukrypta nuo bendraturčių nuosavybės teise priklausančių idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje turėto turto masto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl Žemės sklypo Nr. 2 atidalijimo, neįvertinto tos aplinkybės, kad Žemės sklypas Nr. 1 buvo atidalintas visą jį bei jame esančius statinius priskiriant atsakovei. Atsakovei priklausė 5924/35429 idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje Žemės sklypo Nr. 1 (ir 1/3 jame esančių statinių), taip pat 9986/59724 idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje Žemės sklypo Nr. 2 (viso 15876 m2). Tuo tarpu po atidalijimo pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą tektų 17734/35429 idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje Žemės sklypo Nr. 1 (ir visi statiniai), taip pat 9986/59724 idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje Žemės sklypo Nr. 2 (viso 27720 m2), ieškovams tik išmokant piniginę kompensaciją, todėl būtų pažeista bendraturčių interesų pusiausvyra. Nors teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad skiriasi šių žemės sklypų žemės ūkio naudmenų našumo balas (Žemės sklypo Nr. 1 – 37,5 balai; Žemės sklypo Nr. 2 – 43,2 balai), t. y. Žemės sklypas Nr. 2 labiau tinkamas naudoti žemės ūkiui, tačiau pažymėtina, kad abu žemės sklypai yra toje pačioje kadastro vietovėje, daiktų pagrindinė naudojimo paskirtis yra ta pati – žemės ūkio, šiuos žemės sklypus skiria tik viešasis kelias (( - )), atsakovei natūra priteisiant visą Žemės sklypą Nr. 1, kuris yra netgi didesnio ploto (17734 m2), nei jos turėtas pagal idealiąsias dalis (vertinant abiejuose žemės sklypuose - viso 15876 m2), bei jame esančius Statinius, o ieškovams Žemės sklypą Nr. 2, teisėjų kolegijos vertinimu būtų racionaliausia bei tai labiausiai atitiktų abiejų šalių interesus. Juolab, esant didesnei Žemės sklypo Nr. 2 vertei, ieškovai sutinka atsakovei išmokėti piniginę kompensaciją. Vien ta aplinkybė, kad su tokio pobūdžio turto atidalijimu nesutinka atsakovė ar jis jai atrodo nepriimtinas, neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

15841.

159Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog atsakovei priskirtinas Žemės sklypas Nr. 1 (pagal MB ,,Vilkadis“ 2018 m. rugpjūčio 14 d. parengtą Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą sklypai Nr. 1 ir Nr. 2) negali būti naudojamas pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį, t. y. žemės ūkiui, juolab, kad gretimame sklype yra ūkininkaujama ir analogiškomis sąlygomis žemė dirbama. Vien tai, kad šiuo metu ši žemė nėra naudojama žemės ūkiui bei, kad norint ją tam naudoti reikalinga įdėti daugiau pastangų ir darbo, nėra pagrindas atsakovei priteisti ir Žemės sklypo Nr. 2 dalį, kuri netgi yra geresnėje geografinėje padėtyje, nei priskirtina ieškovams, nes ribojasi su gyvenvietėje esančiu keliu (( - )) bei nutiestomis komunikacijomis. Tuo tarpu ieškovai į jiems priskirtiną žemės sklypą galėtų patekti tik per pievoje išvažinėtą kelią, kuris yra prastesnės būklės, nei ( - )bei nėra prižiūrimas.

16042.

161Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Žemės sklypo Nr. 1 ir jame esančių Statinių, tiek Žemės sklypo Nr. 2 atidalijimo racionalumą, taip pat atsižvelgia į itin konfliktinę situaciją tarp šalių ir tikimybę sumažinti tokius konfliktus, konfliktuojančioms pusėms turint atskirus sklypus be bendro naudojimo dalių (servitutų, bendrų žemės sklypų ribų ir pan.), taip pat į besikeičiantį bendraturčių skaičių ir jiems tenkančių nuosavybės teisės dalių dydį, ginčo tarp bylos šalių ir trečiojo asmens dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo nebuvimą ir dėl to egzistuojančią galimybę jiems ateityje susitarti, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai teikia pagrindą išvadai, jog bylą nagrinėjęs teismas nustatė neracionalų atidalijimo variantą, nesilaikė bendraturčių interesų pusiausvyros principo.

16243.

163Teisėjų kolegija apibendrindama sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju, natūra padalyti kiekvieną ginčo turto vienetą pagal bendraturčių turimas jų dalis galimybės nebuvo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Žemės sklypo Nr. 1 ir jame esančių Statinių atidalijimą priteisiant šį turtą atsakovei, o ieškovams - kompensaciją pinigais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai taikęs Žemės sklypo Nr. 1 ir jame esančių Statinių atidalijimą, priteisiant šį turtą atsakovei, Žemės sklypą Nr. 2 šalims atidalijo natūra pagal MB ,,Vilkadis“ 2018 m. rugpjūčio 14 d. parengtą Žemės sklypo Nr. 2 formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris neproporcingai pažeidžia ieškovų teises bei teisėtus interesus (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju racionaliausia atidalinti vieno bendraturčio (atsakovės) Žemės sklypo Nr. 2 dalis, taip sumažinant bendraturčių skaičių ir palengvinant nuosavybės teisių įgyvendinimą. Pažymėtina, kad toks atidalijimas nesuvaržys kitų pageidaujančių atsidalyti bendraturčių (ieškovų ir trečiojo asmens) teisės tai padaryti ateityje, parengus tinkamą projektą.

164Dėl kompensacijos dydžio

16544.

166Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto, esančio ( - ), rinkos vertė (nustatyta 2019 m. balandžio 20 d.) yra 16 000 Eur, iš kurių 6330 Eur – 3,5429 ha bendro ploto žemės sklypo vertė (t. 5, b. l. 38-79). Taip pat buvo atliktas ir turto 5,9724 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), vertinimas, kurio metu nustatyta, kad šio žemės sklypo rinkos vertė (nustatyta 2019 m. balandžio 20 d.) yra 13 600 Eur (t. 5, b. l. 3-25).

16745.

168Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės R. G. ieškovės S. S. ir ieškovo A. Ž. naudai už ieškovams priklausančias dalis statinių ir Žemės sklypo Nr. 1 kompensaciją, atitinkamai ieškovei S. S. priteisiant 4281,76 Eur kompensaciją, o ieškovui A. Ž. – 4274,98 Eur kompensaciją. Apeliantai jokių argumentų dėl nustatytos turto rinkos vertės bei priteistų sumų nenurodo.

16946.

170Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama nustatyta turto rinkos vertė, kuria tiek pirmosios instancijos teismas, tiek pačios šalys rėmėsi skaičiuodamos kompensacijos dydį, todėl apeliacinis teismas taip pat neturi pagrindo spręsti dėl kitokios atidalijamo turto vertės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo Nr. 2, kurio rinkos vertė yra 13 600 Eur, 9986/59724 dalys priklausiusios atsakovei R. G., atitenka ieškovams, atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 2274 Eur kompensacija, t. y. iš kiekvieno po 1137 Eur (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

17147.

172Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl pakeistina Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo dalis, kurioje natūra buvo atidalintas ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. (taip pat trečiajam asmeniui R. P.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 5,9724 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (Žemės sklypas Nr. 2), priteisiant atsakovei R. G. 9986 kv. m dydžio naujai formuojamą žemės sklypą; ieškovei S. S. 9986/19908 dalis naujai formuojamo 19908 kv. m dydžio žemės sklypo, o ieškovui A. Ž. 9922/19908 dalis naujai formuojamo 19908 kv. m dydžio žemės sklypo (pagal MB „Vilkadis“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą), ir šioje šalių reikalavimų dalyje taikytinas Žemės sklypo Nr. 2 atidalijimas, kai atidalijama vieno bendraturčio (atsakovės) dalis, jai išmokant 2274 Eur piniginę kompensaciją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

173Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

17448.

175Apeliaciniame skunde apeliantė (atsakovė) nurodo, kad teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nes nepagrįstai sprendė, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškovų ieškinio ir 50 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija savo iniciatyva (ex officio) pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmos instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Todėl atsakovės pateiktas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paskirstant bylinėjimosi išlaidas neturi esminės reikšmės.

17649.

177Byloje nustatyta, kad ieškovai už advokato/advokato padėjėjo pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3515 Eur ir 175 Eur žyminio mokesčio, o atsakovė už advokato /advokato padėjėjo pagalbą – 4175 Eur, taip pat 104 Eur žyminio mokesčio ir 340 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą.

17850.

179CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

18051.

181Teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies buvo patenkinti tiek ieškovų, tiek atsakovės reikalavimai, todėl pagal bendrąją taisyklę kiekviena šalis turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal galutinai suformuluotus bylos šalių reikalavimus, ieškovų reikalavimai buvo patenkinti didesne dalimi nei atsakovės, tačiau atsakovė patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu, teismų praktika šiuo klausimu yra pakankamai aiškiai suformuluota, nepaisant to, šios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė pakankamai ilgai (teisminis ginčas vyksta nuo 2015 m.), bylos šalys tarpusavyje nebendradarbiavo, jų santykiai itin konfliktiški, tiek ieškovai, tek atsakovė nuolat keitė, tikslino savo reikalavimus, reiškė alternatyvius reikalavimus, nuolat teikė naujus įrodymus, bylos nagrinėjimo metu vyko daug posėdžių, šalys rengė daug įvairių procesinių dokumentų, todėl sprendžia, kad būtų teisinga kiekvieną šalį palikti prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir atskirai jų šalims nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

18252.

183Taip pat abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl planų, projekto rengimo, atliktų kadastrinių matavimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šios išlaidos negali būti pripažintos būtinomis, todėl nėra priteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimą ginčo žemės sklypai atiteko atskirai kiekvienai iš šalių, t. y. Žemės sklypas Nr. 1 – atsakovei, Žemės sklypas Nr. 2 – ieškovams, kitai šaliai priteisiant piniginę kompensaciją, todėl akivaizdu, kad šalių patirtos išlaidos dėl planų, projekto rengimo, atliktų kadastrinių matavimų nebuvo būtinos. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad šios jos patirtos išlaidos negalėjo būti vertinamos kaip bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė atidalijimo projektus rengė būtent dėl to, kad siekė pagal juos atsidalinti bendrąją dalinę nuosavybę bei jais įrodinėjo 2020 m. sausio 6 d. patikslinto priešieškinio reikalavimus, todėl jos vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos.

18453.

185Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

186Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18754.

188Ieškovai pateikė duomenis, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 100 Eur išlaidas už apeliacinį skundą sumokėdami žyminį mokestį ir 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 300 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą ir 200 Eur už rašytinių paaiškinimų ir pozicijos dėl atsakovės teikto papildomo rašytinio įrodymo parengimą.

18955.

190Atsakovė prašo iš ieškovų priteisti 625 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 150 Eur už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą, 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 200 Eur už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą ir 150 Eur už prašymo dėl ieškovų pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo parengimą.

19156.

192Įvertinus tai, kad ieškovų apeliacinis skundas iš esmės buvo patenkintas, o atsakovės apeliacinio skundo pateikimas jokios įtakos bylos baigčiai neturėjo, priteistinos tik ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 100 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 300 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (iš viso 700 Eur). Kadangi abiejų šalių pateiktus naujus įrodymus, rašytinius paaiškinimus atsisakyta priimti, šalys savo poziciją dėl jų priėmimo teikė savo iniciatyva bei ji byloje nebuvo būtina, todėl šios išlaidos nei vienai iš šalių nepriteistinos. Atsakovės prašomos priteisti 150 Eur išlaidos už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą nėra susijusios su apeliaciniu procesu, todėl negali būti priteisiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

193Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

194Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria natūra buvo atidalintas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 5,9724 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (Žemės sklypas Nr. 2).

195Atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 5,9724 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), priteisiant ieškovams 9986/59724 dalis žemės sklypo, priklausiusias atsakovei R. G., o iš ieškovų atsakovei - 2274 Eur piniginę kompensaciją (iš kiekvieno po 1137 Eur).

196Likusią Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

197Priteisti ieškovams S. S. ir A. Ž. iš atsakovės R. G. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

198Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: 1)... 7. 2.... 8. Ieškovai nurodė, kad tarp bendraturčių dažnai kyla įvairūs nesutarimai,... 9. 3.... 10. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: I. atidalinti ieškovams S. S.,... 11. 4.... 12. Atsakovė nurodė, kad name nuolatos gyvena garbingo amžiaus atsakovės mama... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo R. P. nurodė, kad jis sutinka ir su ieškovės, ir su... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį ir... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, kad tik atsakovė pateikė teismui tinkamai parengtą... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, kad dėl tarp šalių kylančių nesutarimų ir ginčų... 22. 9.... 23. Teismas laikė, kad visas žemės sklypas, esantis ( - ), nors ir galimas jo... 24. 10.... 25. Spręsdamas dėl žemės sklypo, esančio ( - ), atidalinimo teismas nurodė,... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 27. 11.... 28. Apeliaciniu skundu ieškovai S. S. ir A. Ž. prašo pakeisti Alytaus apylinkės... 29. 11.1.... 30. Teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai... 31. 11.2.... 32. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovai žemės ūkio veikla iš viso... 33. 11.3.... 34. Teismas nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypo, esančio ( - ), padalijimas... 35. 11.4.... 36. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog gyvenamasis namas, esantis ( - ),... 37. 11.5.... 38. Nepagrįsta teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovai nepateikė atidalinimo... 39. 11.6.... 40. Teismas neįvertino, kad ieškovai, reikšdami reikalavimus, pasirinko... 41. 11.7.... 42. Teismas neįvertino, kad šiuo atveju atsakovė gavo didesnę dalį sklypų,... 43. 11.8.... 44. Teismas nepagrįstai nevertino žemės sklypo, esančio ( - ), atidalijimo... 45. 12.... 46. Apeliaciniu skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo... 47. 12.1.... 48. Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra patenkinta 50 proc. ieškovų ir 50... 49. 12.2.... 50. Teismas neįvertino, kad ieškovai atsiliepime į patikslintą priešieškinį... 51. 12.3.... 52. Teismui atmetus 4 reikalavimus ir faktiškai netenkinus kitų likusių 2... 53. 12.4.... 54. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl išlaidų... 55. 12.5.... 56. Jei teismas būtų buvęs nuoseklus, jis turėjo grąžinti atsakovei žyminį... 57. 13.... 58. Atsakovė R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 59. 13.1.... 60. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad netekinus kurios nors vienos jų... 61. 13.2.... 62. Kadangi atidalijimas vyko ir ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2020 m.... 63. 13.3.... 64. Ieškovai nepateikė žemės sklypo, esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo... 65. 13.4.... 66. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nurodytų teiginių apie... 67. 13.5.... 68. Ieškovų argumentai, kad jie nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, jog neva... 69. 13.6.... 70. Ieškovai teismo prašė jiems priskirti konkretų žemės sklypą pagal UAB... 71. 13.7.... 72. Teismas negalėjo sprendime nurodyti, jog iš dalies tenkina ieškovų... 73. 14.... 74. Ieškovės S. S. ir A. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 75. 14.1.... 76. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismui nusprendus... 77. 14.2.... 78. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovei nepateikus priešieškinio,... 79. 14.3.... 80. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovai pripažino priešieškinį.... 81. 14.4.... 82. Alternatyvių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas... 83. 14.5.... 84. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė nepateikė... 85. Teisėjų kolegija... 86. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 87. 15.... 88. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 89. 16.... 90. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį... 91. Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo... 92. 17.... 93. Ieškovai po apeliacinio skundo pateikimo, likus vienai dienai iki teismo... 94. 18.... 95. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2014 m.... 96. 19.... 97. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima... 98. 20.... 99. Ieškovų rašytiniai paaiškinimai, nors iš esmės ir nekeičia jų... 100. 21.... 101. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 102. 22.... 103. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pateiktų įrodymų turiniu,... 104. Dėl nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių... 105. 23.... 106. Byloje nustatyta, kad ieškovams S. S. ir A. Ž., atsakovei R. G. bei... 107. 23.1.... 108. S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5924/35429 dalys Žemės... 109. 23.2.... 110. A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5886/35429 dalys Žemės... 111. 23.3.... 112. R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5924/35429 dalys Žemės... 113. 23.4.... 114. R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 17695/35429 dalys Žemės... 115. 24.... 116. Ieškovėms S. S. ir A. Ž., atsakovei R. G. bei trečiajam asmeniui R. P.... 117. 24.1.... 118. S. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9986/59724 dalys Žemės... 119. 24.2.... 120. A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9922/59724 dalys Žemės... 121. 24.3.... 122. R. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9986/59724 dalys Žemės... 123. 24.4.... 124. R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 29830/59724 dalys Žemės... 125. 25.... 126. Tarp šalių kilo ginčas dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise... 127. 26.... 128. Pirmosios instancijos teismas atidalino ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei... 129. 27.... 130. Apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria spręsti ginčo Žemės... 131. 28.... 132. Atsakovė apeliacinį skundą padavė dėl sprendimo dalies, kuria buvo... 133. 29.... 134. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo... 135. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ... 136. 30.... 137. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų... 138. 31.... 139. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali... 140. 32.... 141. Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek... 142. 33.... 143. Pagal kasacinio teismo praktiką, vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti... 144. 34.... 145. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalių santykiai yra itin... 146. 35.... 147. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Žemės sklypą Nr. 2 palikti... 148. 36.... 149. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 150. 37.... 151. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad ieškovams pasirinkus... 152. 38.... 153. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo... 154. 39.... 155. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei nustatytas aplinkybes,... 156. 40.... 157. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas Žemės sklypą Nr. 2 padalijo... 158. 41.... 159. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog atsakovei priskirtinas Žemės... 160. 42.... 161. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Žemės sklypo Nr. 1... 162. 43.... 163. Teisėjų kolegija apibendrindama sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju,... 164. Dėl kompensacijos dydžio... 165. 44.... 166. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto, esančio ( - ),... 167. 45.... 168. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės R. G. ieškovės S. S.... 169. 46.... 170. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama nustatyta turto rinkos vertė,... 171. 47.... 172. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų... 173. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 174. 48.... 175. Apeliaciniame skunde apeliantė (atsakovė) nurodo, kad teismas pažeidė... 176. 49.... 177. Byloje nustatyta, kad ieškovai už advokato/advokato padėjėjo pagalbą... 178. 50.... 179. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 180. 51.... 181. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies buvo patenkinti tiek ieškovų, tiek... 182. 52.... 183. Taip pat abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl planų, projekto... 184. 53.... 185. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą... 186. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 187. 54.... 188. Ieškovai pateikė duomenis, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 100 Eur... 189. 55.... 190. Atsakovė prašo iš ieškovų priteisti 625 Eur išlaidų advokato pagalbai... 191. 56.... 192. Įvertinus tai, kad ieškovų apeliacinis skundas iš esmės buvo patenkintas,... 193. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 194. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria... 195. Atidalinti ieškovams S. S., A. Ž. ir atsakovei R. G. bendrosios dalinės... 196. Likusią Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo dalį... 197. Priteisti ieškovams S. S. ir A. Ž. iš atsakovės R. G. 700,00 Eur (septynis... 198. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....