Byla e2S-2921-431/2016
Dėl dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį, trečiasis asmuo byloje – I. M

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės valstybinės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės valstybinės įmonės „Turto bankas“ ieškinį atsakovams I. M. ir B. M. dėl dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį, trečiasis asmuo byloje – I. M..

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. vasario 19 d. dovanojimo sutarties dalį, kuria atsakovas I. M. perleido atsakovui B. M. ½ dalį jam priklausančio buto. Ieškinį grindė actio Pauliana institutu, nurodydama, kad ieškovė yra BUAB „Interkons“ didžiausia antros eilės kreditore, kurios reikalavimai lieka nepatenkinti bankroto byloje. Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, turi atlyginti asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Ieškovė 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovo I. M.. Kadangi ieškovė yra pateikusi minėtą ieškinį dėl žalos iš atsakovo priteisimo, o kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi, siekdamas užtikrinti galimai palankų sprendimą susijusiose byloje, ieškovė teikia actio Pauliana ieškinį.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės VĮ „Turto bankas“ actio Pauliana ieškinį.

8Teismas nurodė, jog actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. 2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. 3. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. 4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

9Teismas, konstatavo, jog ieškovė, teikdama actio Pauliana ieškinį, nepagrindžia pirmosios tokio ieškinio patenkinimo sąlygos, t. y. kad kreditorė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. I. M., kuris yra sudaręs ginčijamą dovanojimo sutartį. Ieškovė tik 2016 m. lapkričio 24 d. yra padavusi ieškinį atsakovo I. M. atžvilgiu dėl žalos priteisimo ieškovo naudai, ką patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Tik įsiteisėjus teismo galimai palankiam ieškovei sprendimui, jo pagrindu ieškovė įgis reikalavimo teisę skolininkui I. M., taip pat įgis teisę naudotis įstatymo suteikiama jos reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Dar daugiau, paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Jau ieškinio priėmimo stadijoje akivaizdu, kad tokio ieškinio nagrinėjimas nesukels ieškovei jokių materialinių pasekmių, nes actio Pauliana institutas šiuo atveju negali būti taikytinas. Todėl teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nesukeliantį savarankiškų materialinių pasekmių bei atitinkamai kaip negalintį būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

10Teismas taip pat pažymėjo, kad sandorio ginčijimas kitais sandorio negaliojimo pagrindais, ieškovei nesant sutarties šalimi, šiuo atveju nėra tinkamas ieškovės subjektinių teisių realizavimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami. Nagrinėjamu atveju, jei sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.80, 1.81 ar 1.86 straipsnių pagrindais, ieškovės turimų teisių apimtis į sutarties objektą niekaip nepakistų. Todėl teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nes jo nagrinėjimas nesukels ieškovui savarankiškų materialinių pasekmių.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovė VĮ „Turto bankas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir priimti ieškovės ieškinį. Nurodo, jog teismui yra pateikti dokumentus, kad Garantinio fondo 9 213,38 Eur reikalavimo teisė į UAB „Interkons“ ieškovei perduota 2014 m. liepos 3 d., pasirašius perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorinį reikalavimą perdavimo priėmimo aktą. Po reikalavimo teisių perleidimo, vykstant teisminiam procesui dėl BUAB „Interkons“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame atsakovu buvo įtrauktas ir I. M., sudaroma 2015 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartis, t.y., likus trims savaitėms iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2341-653/2014, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakovas perleido ginčo butą B. M..mSistemiškai aiškinant actio Pauliana kaip kreditoriaus teisių gynimo institutą tyčinio bankroto atveju, yra pagrindas teigti, jog actio Pauliana taikymo sąlygos įrodytos. Ieškovės pareikštas ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovo susijusioje byloje remiasi prejudiciniais faktais - pirmos ir apeliacines instancijų teismų sprendimais dėl tyčinio bankroto. Tai reiškia, kad iš esmės įrodinėjimo dėl žalos klausimas tėra formalus procesas, t.y. atsakovo I. M. civilinės atsakomybės pagrindai jau įrodyti susijusioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas apribojo CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą ir netaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 3-4 dalys). Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teises pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisminės gynybos prieinamumo principas reikalauja pačios šalies, kurios teisės pažeidžiamos, aktyvių veiksmų ginant savo interesus - operatyviai ginti savo teises. Atitinkamai ir elgėsi ieškovė, nes teisė teikti savarankišką ieškinį dėl žalos priteisimo atsirado tik po BUAB „Interkons“ išregistravimo ir 2016 m. lapkričio 24 d. ieškinys pateiktas nepraėjus mėnesiui nuo šio įvykio. Ginčijamoje nutartyje pateikiamas siaurinamasis CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimas, kuris sudaro galimybę nesąžiningiems juridinio valdymo organo nariams paslėpti turtą ir taip išvengti atsakomybės prieš kreditorius, jei toks turtas perleidžiamas iki įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, išregistravimo, taip pat suspėjus turtą perleisti iki momento, kada po įmonės išregistravimo tenkinami kreditorių pareikšti savarankiški ieškiniai. Jeigu teisminė praktika būtų formuojama tokiu keliu, tuomet CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas taptų „mirusia norma“. Nors jos tikslas padėti kreditoriams efektyviai ginti savo interesus, tačiau dėl neišvengiamo laiko tarpo nuo ieškinio dėl tyčinio bankroto pateikimo iki įmonės, kurios bankrotas pripažįstamas tyčiniu, ir tik tada, t.y. po jos išregistravimo, o ne anksčiau, atsirandančios galimybės kreditoriams pateikti savarankiškus ieškinius, nesąžiningam įmonės vadovui, žinant teisines pasekmes ir grėsmę sulaukti ieškinio dėl žalos, yra pakankamai laiko perleisti tretiesiems asmenims ar suvaržyti (pvz., apsunkinti hipoteka) asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 puntą, tai yra pripažinus, jog ieškinys nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

17Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

18Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

19Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas nutartyje privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Pagrindiniai reikalavimai, kurie yra keliami ieškiniui, yra nustatyti CPK 135 straipsnyje. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma turi įvertinti, ar pateiktas ieškinys atitinka šio straipsnio reikalavimus, o ypač, ar yra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; LAT 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-656-611/2010).

21Ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio patenkinimo klausimas, tai yra, ar ieškovas turi reikalavimo teisę bei ar ši teisė yra pagrįsta. Šias aplinkybes galima įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė, kaip kreditorė, neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, tai yra teismas ieškinio priėmimo stadijoje jau vertino, ar yra visos CK 6.66 straipsnyje nustatytos actio Pauliana ieškinio sąlygos. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių argumentų, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje gali būti sprendžiama tik, ar ieškovė turi teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad ieškinys pagal CK 6.66 straipsnyje numatytas sąlygas yra nagrinėjamas bendros kompetencijos teismuose civilinio proceso tvarka, todėl ieškovė turi teisę kreiptis į teismą.

22Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pirmos instancijos teismas, nurodydamas, jog materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, remiasi kasacinio teismo nutartimis, kuriose buvo nagrinėjamos visiškai kitokios aplinkybės, negu ieškovės pateiktame ieškinyje. Todėl sutiktina su ieškovės atskirojo skundu argumentu, jog teismas, ieškinio priėmimo stadijoje pasisakydamas, kad pagal ieškovės ieškinį actio Pauliana institutas negali būti taikytinas, nepagrįstai užkirto ieškovei teisę į teisminę gynybą.

23Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.

24Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė... 8. Teismas nurodė, jog actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties... 9. Teismas, konstatavo, jog ieškovė, teikdama actio Pauliana ieškinį,... 10. Teismas taip pat pažymėjo, kad sandorio ginčijimas kitais sandorio... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovė VĮ „Turto bankas“ prašo panaikinti Vilniaus... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 15. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 19. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį,... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo... 21. Ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio patenkinimo... 22. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai,... 23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti...