Byla 2-1179-157/2015
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuotas asmuo K. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-51-460/2015 pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Visantera“ bankroto administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuotas asmuo K. V..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi UAB „Visantera“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo centras“, o teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtintas trečios eilės kreditorės N. A. 188 000 Lt finansinis reikalavimas.

5Bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo centras“ 2015-01-26 kreipėsi į teismą su pareiškimu pripažinti BUAB „Visantera“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad bendrovės nemokumą sąlygojo jos direktoriaus K. V., kuris yra ir vienintelis akcininkas, netinkamas pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įgyvendinimas bei veiklos organizavimas taip, kad buvo apribotos ar panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, todėl yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Šias aplinkybes grindė tuo, kad: 1) kreditorė N. A. įmonei pagal įrangos pirkimo–pardavimo sutartį paskolino 188 000 Lt, tačiau įranga nebuvo perduota, pinigai negrąžinti, gautos lėšos buhalterijoje neužpajamuotos; 2) prokuratūra nustatė, kad bendrovės buhalterijoje buvo neužpajamuota 700 000 Lt; 3) įmonės direktorius sudarė paskolų sutartis su AB „Swedbank“ ir Nordea Bank Plc Lietuvos skyriumi, žinodamas, kad paskolos grąžinti negalės.

6Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00145-13 pagal N. A. pareiškimą dėl UAB „Visantera“ direktoriaus K. V. galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, esančioje 2013-07-09 specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „Visantera“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatų (2008-09-12 apskaitos registruose neužregistravo pinigų gavimo į banko sąskaitą iš N. A.; piniginių lėšų išmokėjimo iš banko; 2008 m. rugsėjo – lapkričio mėn. – 10 vienetų šilumos siurblių 484 pardavimo N. A. pagal įrangos pirkimo sutartį Nr. 2008.09.10/01; 2008-01-01-2008-12-31 atskaitingų asmenų registre neužregistravo piniginių lėšų gavimo iš banko sąskaitos), 19 straipsnio 1 dalies nuostatų (nenustatė 2008-01-01-2008-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo šių dokumentų), 7 straipsnio 2 dalies nuostatų (nesudarė ir nepateikė patvirtinto buhalterinės apskaitos sąskaitų plano). Tvirtino, kad dėl šių nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7Teigė, kad pagal 2009-12-31 balansą įmonė turėjo 1 434 103 Lt vertės turto, tačiau bankroto administratoriui buvo perduotas tik 610 456 Lt vertės turtas (607 456 Lt atsargos ir 1 000 Lt per vienerius metus gautinos sumos). Taigi per 6 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės turtas sumažėjo 823 647 Lt ir taip buvo apribotos kreditorių galimybės atgauti skolas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino bankroto administratoriaus prašymo pripažinti BUAB „Visantera“ bankrotą tyčiniu.

10Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog UAB „Visantera“ valdymo organai veikė priešingai kreditorių interesams. Konstatavo, kad ne iki galo tinkamas buhalterinės apskaitos vedimas neturi tiesioginės įtakos ir nelemia to, jog įmonė galėjo būti privesta prie bankroto tyčia; kad kai kurių piniginių lėšų neįvedimas į buhalterinę apskaitą taip pat nelaikytinas veiksniu, turinčiu įtakos blogesnei įmonės finansinei situacijai.

11Teismas sutiko su įmonės direktoriaus K. V. teiginiais, kad įmonių priimamų sprendimų specifiškumą nulėmė 2008 m. sudėtinga ekonominė situacija.

12Teismas neįrodytais pripažino bankroto administratoriaus teiginius, kad įmonės direktorius su bankais paskolos sutartis sudarė turėdamas tikslą jų negrąžinti.

13Teismas laikė, kad įrodymų visuma patvirtina, jog įmonės vadovo veiksmai / neveikimas, sprendimai nenulėmė bendrovės bankroto ir (ar) iš esmės apsunkino kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą.

14Teismas nurodė, kad K. V. yra tinkamas suinteresuotas asmuo, o senaties terminas nepraleistas.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

16Suinteresuotas asmuo N. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „Visantera“ bankrotą tyčiniu arba perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde pakartojamos pradiniame bankroto administratoriaus pareiškime išdėstytos faktinės aplinkybės ir tvirtinama, kad teismas jas neteisingai įvertino. Papildomai skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismas neįvertino liudytojo R. M. parodymų, kad K. V., kuris nuo 2007 m. spalio mėn. buvo įmonės generalinis direktorius, tvarkė įmonės kasą ir sąskaitą banke naudodamasis elektronine bankininkyste.

182. Teismas teisingai nustatė, kad K. V. buvo bendrovės generalinis direktorius, nes priedą prie su ja 2008-09-01 sudarytos sutartį Nr.10/01 bendrovės vardu pasirašė K. V. kaip generalinis direktorius, tai iš esmės pripažįstama jo 2014-07-09 rašte bankroto administratoriui.

193. Teismas tinkamai įvertino K. V. prašymą taikyti ieškinio senatį.

20Pareiškėjas BUAB „Visantera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko jame išdėstytus argumentus ir prašo jį patenkinti. Nurodo, kad K. V. neįrodė, jog bendrovės turtas nuo 2009-12-31 iki 2010-07-01 pagrįstai ir teisėtai sumažėjo 823 647 Lt.

21Suinteresuotas asmuo K. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismui yra pateiktas prašymas dėl N. A. pašalinimo iš kreditorių sąrašo. Patenkinus šį prašymą, ji netektų trečiojo asmens procesinių teisių, įskaitant ir teisės paduoti atskirąjį skundą šioje byloje. Tokiu atveju prašo nutraukti procesą, pradėtą pagal minėto asmens atskirąjį skundą.
  2. Atskirojo skundo pagrindu nurodyta specialisto išvada nėra prijungta prie bylos. Dėl to negali būti remiamasi įrodymais nepateiktais nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams.
  3. Klaipėdos apygardos prokuratūra įvertino apeliantės nurodomą specialisto išvadą, liudytojų parodymus ir 2014-02-19 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nenustatė nei didelės vertės turto pasisavinimo nei apgaulingos apskaitos tvarkymo nusikaltimų požymių.
  4. Bendrovė 2008 m. dirbo pelningai – gavo 230 625 Lt grynojo pelno. Bankroto priežastimi tapo pasaulinė 2008 m. ekonominė krizė ir jos nulemtas AB „Swedbank“ atsisakymas pratęsti kredito linijos sutartis su bendrove bei reikalavimas nedelsiant grąžinti daugiau nei pusę milijono litų. Bankas 2010 m. sausio mėn. uždėjo bendrovės sąskaitos inkasacinius nurodymus, todėl įmonės veikla buvo paralyžuota, o direktorius R. M. 2010-04-08 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  5. Jis yra vienintelis bendrovės akcininkas, dirbo vadybininku ir nebuvo valdymo organo narys. Bendrovės direktoriumi nuo įmonės įkūrimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. M.. Tariamas jo pareigų pasikeitimas į generalinius direktorius negaliojantis, nes direktorius R. M. nepatvirtino tokio jo darbo sutarties pakeitimo. Bendrovės įstatuose nenumatytos generalinio direktoriaus pareigos.
  6. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą taikyti ieškinio senatį. Šioje byloje nebuvo ginčo dėl netinkamo bendrovės dokumentų perdavimu; bankroto administratorius sutiko, kad visi dokumentai jam geranoriškai buvo perduoti 2010 m.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

23Apeliacijos dalyką sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Visantera“ bankrotas nepripažintas tyčiniu.

24Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad UAB „Visantera“ bankroto byla iškelta teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi, o teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

25Teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinti kreditorių 1 222 870,78 Lt finansiniai reikalavimai, iš kurių – 101 557,03Lt pirmos eilės kreditorių, 157 389,18 Lt antros eilės kreditorių ir 963 924,57 Lt trečios eilės kreditorių. Šis sąrašas tikslintas teismo 2011 m. sausio 19 d., 2011 m. sausio 21 d., 2011 m. balandžio 21 d., 2011 m. birželio 13 d., 2011 m. spalio 17 d., 2012 m. sausio 17 d., 2012 m. kovo 19 d., 2014 m. birželio 4 d. nutartimis.

26Dėl K. V. prašymo nutraukti apeliacinį procesą

27Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi buvo patvirtintas trečios eilės kreditorės N. A. 188 000 Lt finansinis reikalavimas, o 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi ši kreditorė išbraukta iš bendrovės kreditorių sąrašo. Remdamasis tuo, K. V. nagrinėjamoje byloje prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal N. A. atskirąjį skundą, nes jis paduotas neturinčio tam teisės asmens (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.).

28Apeliacinės instancijos teismas netenkina šio prašymo, nes visų pirma minėta teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis dar yra neįsiteisėjusi – Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas pagal N. A. atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria ji išbraukta iš kreditorių sąrašo (civilinė byla Nr.2-1291-117/2015). Tuo tarpu teisines pasekmes (privalomumą) sukelia tik įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (CPK 18 str.).

29Antra, civilinio proceso įstatymas numato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, įtvirtintas Įmonių bankroto įstatyme (CPK 1 str. 1, 2 d.). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu kreditoriaus (kreditorių), administratoriaus prašymu ar savo iniciatyva, jei yra įstatyme įtvirtinti pagrindai.

30Trečia, kaip nurodyta aukščiau, prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismui buvo pareiškęs bankroto administratorius, o atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties pateikė N. A.. Nors bankroto administratorius neprisidėjo prie atskirojo skundo, tačiau atsiliepime nurodo, kad palaiko skundo argumentus ir prašo jį patenkinti.

31Taigi atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, šios kategorijos bylose esantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja kreditorės N. A. atskirąjį skundą ir tikrina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pradiniame bankroto administratoriaus pareiškime pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu išvardytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 str. 12 d.).

32Dėl bankroto administratoriaus diskrecijos pasirinkti kam reikšti reikalavimą

33Pirmiau buvo paminėta, kad bankroto administratorius pareiškime suinteresuotu asmeniu, kurio veiksmais, jo manymu, bendrovė tyčia buvo privesta prie bankroto, nurodė K. V. – anot jo, nuo 2007-10-01 buvusį bendrovės generaliniu direktoriumi. Bylos medžiaga patvirtina K. V. atsiliepime išdėstytus teiginius, kad jis juridinių asmenų registre nebuvo įregistruotas kaip bendrovės valdymo organas, o nurodytas kaip vienintelis akcininkas. Šiame viešajame registre bendrovės direktoriumi nuo 2001-09-26 iki 2010-07-09 įregistruotas R. M., kuris bankroto administratoriaus pasirinkimu nebuvo įtrauktas į bylą kaip valdymo organas, atsakingas už neva tyčinį bendrovės bankrotą (T. 1, b. l. 95-96).

34Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad K. V. kaip vienintelis akcininkas pats save nuo 2007-10-01 paskyrė generaliniu direktoriumi ir papildė savo darbo sutartį, padarė išvadą, jog tokio fakto neišviešinimas nepaneigia šio asmens tikrosios valios faktiškai valdyti bendrovę. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad K. V. dalyvavo bendrovės sandoriuose kaip valdymo organas (generalinis direktorius), pvz., 2008-11-04 sudarė įrangos pirkimo ir montavimo paslaugų sutartį su UAB „Ranga“, priimdavo ir pasirašydavo PVM sąskaitas-faktūras, bendrovės vardu kartu su direktoriumi R. M. 2008-03-21 su AB banku „Hansabankas“, UAB „Gollener Spedition“ sudarė sutartį Nr.08-026962-KL/S, be to, priėmimo-perdavimo aktais pats perdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą ir kt. (T. 3, b. l. 35-36, 37-39, 69-73, T. 2, b. l. 146-148).

35Kasacinis teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, kai faktiškai bendrovei vadovauja keli asmenys, yra išaiškinęs, jog bankroto administratorius, atlikęs bendrovės veiklos analizę pats savo pasirinkimu nustato, kokiam asmeniui turi būti priskirti konkretūs veiksmai ar sprendimai, lėmę bankroto situaciją bendrovėje, t. y. privedimą prie tyčinio bankroto, todėl suinteresuotų asmenų dalyvavimas byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra bankroto administratoriaus diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015).

36Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų praktiką, apeliacinis teismas patikrina, ar bankroto administratoriaus nurodyti K. V. priimti verslo sprendimai ir atlikti veiksmai paneigia teismo padarytą išvadą, kad bendrovės bankrotą nulėmė tyčiniai šio asmens veiksmai, siekiant išvengti vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

37Dėl tyčinio bankroto konstatavimo sąlygų

38Kaip žinoma, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje požymių, dėl kurio kilo bankrotas (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Be to, įstatymas nustato tam tikrus atvejus, kai tyčinis bankrotas preziumuojamas – jie nėra aktualūs nagrinėjamoje byloje (ĮBĮ 20 str. 3 d.) (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.). Kita vertus, minėtų įstatyme išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia nustatyti ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama nemokumo, o nustačius, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė jos veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti turtinę padėtį. Tyčinis blogas įmonės valdymas gali atsiskleisti sąmoningai ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimu tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Dar daugiau, kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo nemoki, savaime taip pat nereiškia tyčinio bankroto; juolab, jei pablogėjus finansinei padėčiai įmonė dar vykdė ūkinę komercinę veiklą, o jos kreditoriai neinicijavo bankroto procedūrų.

39Dėl BUAB „Visantera“ tyčinio bankroto

40Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad bankroto byloje esantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą būti aktyviu, asmenys, reiškiantys reikalavimus, susijusius su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, turi įrodyti šias aplinkybes pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, t. y. pareikšti motyvuotus argumentus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus ar nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų pateikti ir kt. (CPK 12, 178 str.). Kitaip tariant, teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015).

41Pirmiau buvo nurodyta, jog bankroto administratorius reikalavimą dėl tyčinio bankroto grindė tuo, kad kreditorė N. A. per K. V. įmonei pagal įrangos pirkimo–pardavimo sutartį paskolino 188 000 Lt, tačiau įranga nebuvo perduota, pinigai negrąžinti, gautos lėšos buhalterijoje neužpajamuotos; kad prokuratūra nustatė, jog bendrovės buhalterijoje neužpajamuota 700 000 Lt; kad įmonės direktorius sudarė paskolų sutartis su AB „Swedbank“ ir Nordea Bank Plc Lietuvos skyriumi, žinodamas, jog jų negrąžins. Tai, anot bankroto administratoriaus, galimai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius (valdymo organas nevykdė / netinkamai vykdė teisės aktų nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; įmonės veikla buvo organizuota taip, kad buvo apribotos / panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininko turtą).

42Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas bankroto administratoriaus pareiškimo, rėmėsi tokiomis aplinkybėmis: nenurodyti sandoriai, veiksmai, veikla ar kitos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad K. V. veikė priešingai bendrovės interesams, o ne iki galo tinkamas buhalterinės apskaitos vedimas neturi tiesioginės įtakos ir nelemia to, kad įmonė galėjo būti privesta prie bankroto tyčia. Teismas nurodė, kad 2008 m. pabaigos sudėtinga ekonominė situacija nulėmė įmonių priimamų sprendimų specifiškumą; neįrodytais pripažino teiginius, kad įmonės direktorius paskolos sutartis su bankais sudarė, turėdamas tikslą jų negrąžinti.

43Tiek pradiniame bankroto administratoriaus pareiškime, tiek N. A. atskirajame skunde iš esmės nurodomos identiškos aplinkybės (tiek lingvistine, tiek logine prasme).

44Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti bankroto administratoriaus bei apeliantės kreditorės N. A. nurodytų aplinkybių (CPK 176 str. 1 d., 185 str.).

45Kaip nustatyta aukščiau, bankroto byla UAB „Visantera“ iškelta 2010-06-19 pagal bendrovės direktoriaus R. M. ir kreditorių AB „Swedbank“, UAB „Neko“ pareiškimus. Teismo nutartyje konstatuota, kad iš bendrovės 2009-12-31 balanso nustatyta, jog įmonė turi turto už 1 434 103 Lt, iš kurio 1 358 761 Lt trumpalaikis ir 75 342 Lt ilgalaikis turtas, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 1 586 393 Lt, nesumokėta 55 557, 39 Eur ir 129 344,16 Eur įsiskolinimo AB „Swedbank“ ir 199 674,65 Lt UAB „Neko“, kurie taip pat prašo iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad šio balanso duomenys – turėjo turto už 2 093 232 Lt, gavo 230 625 Lt grynojo pelno, – leidžia spręsti, jog bendrovės veikla 2008 m. nebuvo nuostolinga (tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui (T. 1, b. l. 25).

46Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad bendrovės kredito linijos sutartys su AB „Swedbank“ sudarytos 2007-06-04 ir 2008-03-21, vėliau ne kartą keistos, paskutiniai pakeitimai padaryti 2009-06-04 ir 2009-09-28. Bankroto byloje patvirtinti banko finansiniai reikalavimai iš tiesų liudija tai, kad šios sutartys nebuvo įvykdytos tinkamai. Tačiau jau buvo minėta, kad tam tikrų sutarčių netinkamas įvykdymas, nuostolingos veiklos faktai savaime nereiškia tyčinio įmonės vedimo į bankrotą, nebent yra įrodytos aplinkybės, kad tai buvo daroma turint būtent tokį tikslą.

47Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju toks tikslas nenustatytas: bendrovė vertėsi didmenine-mažmenine prekyba, teikė sandėliavimo, statybos, transporto paslaugas, o tam buvo reikalingos apyvartinės lėšos; bendrovės įsipareigojimai bankui, be kita ko, buvo užtikrinti K. V., kaip fizinio asmens, laidavimu; pagal esamus duomenis bankas dėl netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir kredito sutarčių nutraukimo į bendrovę kreipėsi tik 2010-03-22, – šiuose raštuose taip pat numatyta galimybė nenutraukti šių sutarčių (T. 1, b. l. 65-87); iš kredito panaudojimo ataskaitų matyti, jog UAB „Visantera“ mokėjo bankui paskolos dalis, palūkanas, delspinigius (T. 1, b. l. 95-101).

48Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog bankroto administratorius neįrodė, kad šios paskolos bendrovės vardu buvo imamos turint tikslą jų negrąžinti. Pažymėtina, kad plėtodamas tyčinio bankroto nustatymo teisės aiškinimo taisykles kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant įmonės vadovo veiklą turi būti taikoma verslo sprendimo taisyklė, kuri reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų. Tai yra svarbu tam, kad nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2014). Gi šiuo atveju, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinei instancijai nenurodytos aplinkybės ir nepateikti įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad sudarytos kredito linijos sutartys neatitiko aukščiau paminėtos verslo sprendimo taisyklės, nors būtent bankroto administratoriaus dispozicijoje yra duomenys, susiję su bendrovės valdymu. Prašymų išreikalauti būtinus įrodymus, esančius pas kitus asmenis, taip pat nebuvo pareikšta (CPK 178, 185, 314 str.).

49Tuo pačiu apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-01-21 kreditavimo sutartis Nr. KK08/01/34S dėl 44 891,10 Eur vartojamojo kredito buvo sudaryta tarp kredito gavėjo K. V. ir Nordea Bank Finland Plc, prievolė užtikrinta trijų žemės sklypų įkeitimu, o 2010-03-31 papildomu susitarimu Nr. KKP 10/03/112, tai yra likus 8 dienoms iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, buvo susitarta, kad už akcininko K. V. prievoles bankui pagal minėtą sutartį laiduos UAB „Visantera“ (T. 3, b. l. 18, 19-22). Teismas pažymi, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nėra nagrinėjama byla dėl tokio sandorio teisėtumo bei jį sudariusio asmens civilinės atsakomybės (CPK 5 str., ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).

50Buvo minėta, kad bankroto administratorius šį pareiškimą dėl tyčinio bankroto grindė taip pat tuo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (aplaidžiai, apgaulingai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto bei atsiskaityti su kreditoriais. Šias aplinkybes įrodinėjo tuo, kad tokie pažeidimai nustatyti prokurorų nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00145-13, pradėtą pagal N. A. pareiškimą dėl K. V. galimai pasisavintų 188 000 Lt ir tuo pagrindu apgaulingo UAB „Visantera“ apskaitos tvarkymo (BK 183 str. 2 d. 222 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ne iki galo tinkamas buhalterinės apskaitos vedimas pats savaime neturi tiesioginės įtakos ir nelemia to, kad įmonė galėjo būti privesta prie bankroto tyčia.

51Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, kaip jau nurodyta aukščiau, dėl N. A. kreditinio reikalavimo pagrįstumo dar nėra baigta spręsti. Kita vertus, priešingai nei tvirtinama bankroto administratoriaus pareiškime bei N. A. atskirajame skunde, aplinkybė, jog nebuvo tinkamai apskaityti bendrovei pervesti pinigai (nėra ginčo, kad lėšos buvo gautos), pati savaime taip pat nesuponuotų išvados dėl bendrovės tyčinio bankroto.

52Antra, apeliacinės instancijos teismas, kaip fakto instancija, įvertinęs duomenis, esančius Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2013 m. lapkričio 15 d., 2014 m. vasario 9 d. nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BUAB „Visarenta“ bankroto administratoriaus pareiškimą su priedais, įskaitant ir N. A. 2014-07-14 prašymą kreiptis į teisėsaugos institucijas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarime, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartyje (byla 317.8.30-963/2014) dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą tam pačiam asmeniui tuo pačiu pagrindu), – sprendžia, kad jie patys savaime nepatvirtina esant tyčiniam bankrotui konstatuoti reikalingas sąlygas – priežastinio ryšio tarp galimų buhalterinės apskaitos vedime padarytų pažeidimų ir bendrovės nemokumo būklės (iš N. A. gautų 188 000 Lt neįtraukimas į buhalterinę apskaitą nulėmė bendrovės bankrotą).

53Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad klausimas dėl galimo tyčinio bendrovės bankroto inicijuotas tik po to, kai teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi buvo patvirtintas N. A. finansinis reikalavimas. Tai yra ketverius metus po bankroto bylos iškėlimo toks klausimas nebuvo iškeltas nei bendrovės kreditorių, nei bankroto administratoriaus, turinčio pareigą patikrinti ir ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Dar daugiau, iš bendrovės kreditorių 2014-10-28, 2014-12-22 susirinkimų nutarimų matyti, kad kiti kreditoriai, pvz. VĮ Turto bankas, VSDFV Klaipėdos skyrius, abejojo bendrovės tyčiniu bankrotu, siūlė atidėti šio klausimo svarstymą ir pavesti bankroto administratoriui pateikti išvadą dėl tyčinio bankroto požymių, galimybės išieškoti žalą iš buvusio bendrovės vadovo (T. 2, b. l. 42-43, 45-46).

54Tokiu būdu, remiantis bylos medžiaga, teismų praktikoje suformuotomis aktualiomis teisės taikymo taisyklėmis nėra pagrindo konstatuoti sąmoningo ir nuoseklaus K. V. siekimo privesti bendrovę prie bankroto. Pažymėtina, kad surinkus naujų įrodymų, patvirtinančių tokius veiksmus (kitas pagrindas), neužkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismą ir įrodinėti įmonės bankrotą esant tyčinį. Be to, jeigu manoma, kad dėl buvusio vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo atlikimo bendrovei buvo padaryta žala, jos pačios bei jos kreditorių teisės gali būti ginamos kitais įstatymų numatytais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; kt.).

55Apibendrinant tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tyčinio bankroto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai netenkino šio administratoriaus pareiškimo. Keisti ar naikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d., 337 str. 1 p.).

56Kiti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad kilęs ginčas išnagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi UAB... 5. Bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo centras“ 2015-01-26 kreipėsi... 6. Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrajame baudžiamojo... 7. Teigė, kad pagal 2009-12-31 balansą įmonė turėjo 1 434 103 Lt vertės... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino bankroto... 10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo... 11. Teismas sutiko su įmonės direktoriaus K. V. teiginiais, kad įmonių... 12. Teismas neįrodytais pripažino bankroto administratoriaus teiginius, kad... 13. Teismas laikė, kad įrodymų visuma patvirtina, jog įmonės vadovo veiksmai /... 14. Teismas nurodė, kad K. V. yra tinkamas suinteresuotas asmuo, o senaties... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai... 16. Suinteresuotas asmuo N. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 17. 1. Teismas neįvertino liudytojo R. M. parodymų, kad K. V., kuris nuo 2007 m.... 18. 2. Teismas teisingai nustatė, kad K. V. buvo bendrovės generalinis... 19. 3. Teismas tinkamai įvertino K. V. prašymą taikyti ieškinio senatį.... 20. Pareiškėjas BUAB „Visantera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo,... 21. Suinteresuotas asmuo K. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 23. Apeliacijos dalyką sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios... 24. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų... 25. Teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinti kreditorių 1 222 870,78 Lt... 26. Dėl K. V. prašymo nutraukti apeliacinį procesą... 27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi... 28. Apeliacinės instancijos teismas netenkina šio prašymo, nes visų pirma... 29. Antra, civilinio proceso įstatymas numato, kad bankroto bylos nagrinėjamos... 30. Trečia, kaip nurodyta aukščiau, prašymą dėl bankroto pripažinimo... 31. Taigi atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį... 32. Dėl bankroto administratoriaus diskrecijos pasirinkti kam reikšti... 33. Pirmiau buvo paminėta, kad bankroto administratorius pareiškime suinteresuotu... 34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad K. V. kaip vienintelis... 35. Kasacinis teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, kai faktiškai bendrovei... 36. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų praktiką, apeliacinis teismas... 37. Dėl tyčinio bankroto konstatavimo sąlygų... 38. Kaip žinoma, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra... 39. Dėl BUAB „Visantera“ tyčinio bankroto... 40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad... 41. Pirmiau buvo nurodyta, jog bankroto administratorius reikalavimą dėl tyčinio... 42. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas bankroto administratoriaus... 43. Tiek pradiniame bankroto administratoriaus pareiškime, tiek N. A. atskirajame... 44. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą... 45. Kaip nustatyta aukščiau, bankroto byla UAB „Visantera“ iškelta... 46. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad bendrovės kredito linijos... 47. Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, sutinka su pirmosios... 48. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog bankroto... 49. Tuo pačiu apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-01-21... 50. Buvo minėta, kad bankroto administratorius šį pareiškimą dėl tyčinio... 51. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, kaip... 52. Antra, apeliacinės instancijos teismas, kaip fakto instancija, įvertinęs... 53. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad klausimas dėl galimo tyčinio... 54. Tokiu būdu, remiantis bylos medžiaga, teismų praktikoje suformuotomis... 55. Apibendrinant tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 56. Kiti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį argumentai šios bylos... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 58. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą....