Byla e2-1466-464/2015
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Neksalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. eB2-4744-431/2015, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neksalita“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.

5Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-05-05 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė atsakovui UAB „Neksalita“ iškelti bankroto bylą, taip pat apriboti teisę buvusiai atsakovo vadovei 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad atsakovo skola valstybės biudžetui 2015-04-28 duomenimis sudarė 88 339,46 Eur sumą. Pažymėjo, kad dar 2010-10-28 ieškovas priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovo, tačiau skola valstybės biudžetui pagal minėtą sprendimą nėra išieškota. Teigė, kad įvertinus šią aplinkybę bei viešus duomenis apie atsakovo finansinę būklę, darytina išvada, jog atsakovas yra nemokus.

6Atsakovas UAB „Neksalita“ atsiliepime nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo nurodytą 2010-10-28 sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo yra apskundęs ir šiuo metu šalių ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Ieškovo reikalaujamos mokestinių nepriemokų sumos yra visiškai nepagrįstos ir jis negali būti pripažįstamas tinkamu kreditoriumi.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015-06-17 nutartimi atsakovui UAB „Neksalita“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Debitus“, netenkino ieškovo prašymo apriboti teisę buvusiai atsakovo vadovei 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

9Teismas, vadovaudamasis teismų praktikos išaiškinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009), aplinkybės, kad atsakovas ginčija ieškovo reikalavimą ir šalių ginčas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nagrinėjamas administracine tvarka, nevertino kaip teikiančios pagrindą atsisakyti nagrinėti arba atmesti ieškovo prašymą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Teismas nustatė, kad 2014 m. UAB „Neksalita“ balanse apskaityto turto vertė yra 865 858 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2014 m. sudaro 797 351 Lt. Atsakovas turi nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto, tačiau šis turtas areštuotas. Antstoliai atsakovo atžvilgiu vykdo 7 vykdomąsias bylas, bendra išieškotinų reikalavimų suma – 571 308, 80 Lt. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikini ir ateityje jos padėtis gerės. Pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog įmonės veikla yra atnaujinta, pakeista įmonės buveinė bei įgaliojimai suteikti naujam direktoriui, nepaneigia aukščiau nurodytų balansuose užfiksuotų įmonės nemokumą patvirtinančių duomenų. Atsakovas į bylą nepateikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovas yra faktiškai nemokus ir jam keltina bankroto byla.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas UAB „Neksalita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-06-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Spręsdamas apie bendrovės nemokumą, apie pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykį, teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė pateiktus į bylą įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstą išvadą dėl bendrovės nemokumo. Pagal teismui pateiktus naujausius finansinius duomenis bendrovė yra moki, nėra duomenų, kad ji būtų viešai paskelbusi ar kitaip pranešusi kreditoriams, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Priešingai nei sprendė apygardos teismas, bendrovė pelningai veikia ir laiku atsiskaito su valstybės biudžetu ir darbuotojais, turi nekilnojamojo bei kilnojamojo turto. Teismas taip pat neteisingai išanalizavo finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie parodo, kad bendrovės veikla nors ir nėra itin pelninga, bet nėra ir nuostolinga, kadangi turimo turto pakanka padengti įsiskolinimams. Spręsdamas bendrovės (ne)mokumo klausimą, teismas net nenustatinėjo pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio.
  2. Teismas nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų, kad būtų tinkamai įvertinta tikroji bendrovės finansinė padėtis, neatsižvelgė į tai, kad bendrovė neturi jos atžvilgiu iškeltų bylų dėl skolų išieškojimo. Kiti kreditoriai nereikalauja iškelti atsakovui bankroto bylą. Teismas turėjo pareigą pareikalauti pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus arba skirti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Teismas tinkamai neatsižvelgė į aplinkybę, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-3192-561/2015, susijusi su ieškovo 2010-10-28 sprendimu dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuri teismo 2015-03-03 nutartimi buvo sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00126-10, o esant būtinybei ir teisme. Taigi šiuo atveju nesant išnagrinėtai minėtai administracinei bylai, nėra aiškus ieškovo finansinio reikalavimo dydis. Kadangi teismas visiškai netyrė ir nevertino bankroto bylą iškelti prašiusio asmens reikalavimo pagrįstumo, nors, anot apelianto, privalėjo, tai lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
  4. Teismas nepakankamai motyvuotai parinko bankroto administratorių, nepasiūlė pateikti šiuo klausimu nuomonės, kas taip pat sudaro pagrindą skundžiamą nutartį laikyti nepagrįsta ir neteisėta.
  5. Net ir konstatavus UAB „Neksalita“ turint finansinių sunkumų, šiuo atveju prioritetas turėtų būti skiriamas reabilitaciniam tikslui.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl įmonės mokumo ir dėl jos ūkinės komercinės veiklos perspektyvų. Įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės normų ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei jomis įtvirtintų taisyklių pažeidimo nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Byloje surinktų duomenų analizė rodo, kad priešingai nei tvirtina apeliantas, reali įmonės finansinė būklė atitinka įstatymines sąlygas, sudarančias pagrindą pripažinti UAB „Neksalita“ nemokia.

15Dėl sąlygų iškelti bankroto bylą ir UAB „Neksalita“ mokumo

16Remiantis ĮBĮ straipsnio 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

17Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apelianto UAB „Neksalita“ nemokumo padarė įvertinęs atsakovo 2012 – 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis (minėtų metų balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas), taip pat duomenis apie apelianto atžvilgiu vykdomų išieškojimų mastą bei jo turimą turtą. Iš bendrovės 2014 m. balanso duomenų teismas nustatė, kad turto nurodytais metais bendrovė turėjo 992 046 Lt sumai, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaityta 885 111 Lt sumai. Nesutikdamas su apygardos teismo pozicija dėl jo nemokumo, apeliantas teigia, kad pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis jis nėra nemokus, nes turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pakanka apmokėti įmonės skolas bei įsipareigojimus, be to, įmonė veikia pelningai, laiku atsiskaito su valstybės biudžetu, darbuotojais, o teismas, nuspręsdamas dėl nemokumo, nenustatė net pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykio. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliantas klaidingai interpretuoja įmonės nemokumo sąvoką. Jau minėtoje specialioje bankroto įstatymo nuostatoje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kuomet pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija bent pusę įmonės turimo turto vertės. Tuo tarpu aplinkybė, kad 2014 m. balanso duomenimis bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija viso balanse apskaityto turto, šioje situacijoje nėra teisiškai aktuali ir nepatvirtina UAB „Neksalita“ mokumo pagal ĮBĮ nuostatas. Bendrovės mokumo nepatvirtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta kitų įstatyminių pagrindų (viešo paskelbimo apie negalėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei pradelstų įsipareigojimų darbuotojams) (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 p.) bankroto bylai iškelti, kadangi įmonės nemokumas – savarankiškas pagrindas bankroto bylai iškelti (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

18Vertindamas apelianto finansinę padėtį, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktus duomenis apie apelianto atžvilgiu antstolių vykdomus išieškojimus ir nustatė, kad bendra vykdomų išieškojimų suma yra 571 308, 80 Lt. Iš minėtų duomenų matyti, kad antstoliai apelianto atžvilgiu vykdo išieškojimus ir ieškovo – VMI naudai, tačiau šio išieškotojo naudai vykdytinų reikalavimų suma – 25 131, 37 Lt, palyginus ją su bendra išieškojimų suma, nėra žymi. Kadangi nagrinėjamu atveju objektyviai nepakanka duomenų nustatyti, ar 25 131, 37 Lt suma yra susijusi su šioje byloje apelianto ginčijama ieškovo reikalavimo 88 339, 46 Eur suma, atsižvelgiant į patį ginčo faktą bei teismų praktikos išaiškinimus, jog įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-301/2014), iš bendros antstolių vykdomų išieškojimų sumos (571 308, 80 Lt) atėmus VMI naudai išieškomą 25 131, 37 Lt sumą, vis tik lieka reikšminga skolų, išieškomų priverstine tvarka, suma – 546 177, 43 Lt. Vadinasi, tokio dydžio skolos ir yra pradelstos, todėl būtent 546 177, 43 Lt suma ir palygintina su bendrovės turimo turto verte, nustatant pradelstų skolų ir turto santykį.

19Kaip pirmiau nurodyta, pagal 2014 m. balanso duomenis apeliantas turėjo 992 046 Lt vertės turto. Viena vertus, pradelstos skolos (546 177, 43 Lt) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Ir nors atsakovą nemokiu pripažinęs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvardijo įmonės bendro pradelstų įsipareigojimų kreditoriams konkretaus dydžio (sumos) bei šių įsipareigojimų santykio su turimo turto realia verte, teismo kompleksiškai įvertinti atsakovo 2014 m. balanso, disponavimo turtu bei jo atžvilgiu vykdytinų išieškojimų duomenys buvo pakankami UAB „Neksalita“ nemokumui pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą konstatuoti.

20Kita vertus, iš esmės visą bendrovės turtą (964 462 Lt) sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio 953 746 Lt sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apelianto turimas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra areštuotas. Pažymėtina, kad nors ir buvo teismo 2015-05-08 pranešimu įpareigotas, apeliantas nei su atsiliepimu, nei su rašytiniais paaiškinimais nepateikė bendrovės kreditorių sąrašo ir informacijos apie atsiskaitymą su jais terminus, kitos aktualios informacijos (ĮBĮ 9 str. 1 d.), leidžiančios vertinti, ar be antstolių jau išieškomų teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka skolų esama ir kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, dėl perspektyvų atgauti skolas iš debitorių. Klausimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne tik pagal teikiamo balanso duomenis, svarbu atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kaip antai, į turto sudėtį, į realią turto vertę, į galimybę gauti iš jo ekonominės naudos ir t. t. Tačiau savo teiginiams apie toliau vykdomą (tęsiamą) bendrovės ūkinę veiklą ir stabilią jos finansinę padėtį pagrįsti apeliantas pateikia tik išrašą iš VĮ Registrų centras, patvirtinantį, kad 2013-2014 metais bendrovė teikė viešojo registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus. Vien tokio įrodymo nepakanka išvadai dėl apelianto mokumo ar veiklos sėkmingo tęstinumo susiformuoti. Apeliantas savo skunde deklaruoja vykdantis veiklą, atsiskaitinėjantis su darbuotojais ir valstybe, taip pat nurodo, kad atidėjo dalies įsiskolinimų kreditoriams mokėjimą ir pasirašė susitarimus dėl skolų atidėjimo, tačiau ir šiuos teiginius patvirtinančių duomenų neteikia (CPK 12 str., 178 str.). Aplinkybės, kad per pastaruosius metus UAB „Neksalita“ veikė pelningai – 2013 m. gavo 38 428 Lt pelno, 2014 m. – 33 843 Lt pelno, kad bendrovė šiuo metu neturi jos atžvilgiu iškeltų bylų dėl skolų, pačios savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti UAB „Neksalita“ finansinę padėtį, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, ar spręsti, kad jos vykdoma (tęsiama) veikla garantuos visų pradelstų skolų bei įsipareigojimų įvykdymą, todėl reabilitacinis tikslas yra prioritetinis. Pažymėtina, kad jau aptarti faktiniai duomenys apie iš apelianto vykdomų išieškojimų mastą bei teismų informacinės sistemos LITEKO informacija (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, kad prieš jį buvo pradėta ne viena civilinė byla dėl skolų išieškojimo. Apelianto teiginius apie veiklos vykdymą ir atsiskaitymą su darbuotojais paneigia viešai teismui prieinami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys apie draudėjus, iš kurių matyti, kad nuo 2014-10-30 UAB „Nekslaita“ darbuotojų neturėjo, jų neturi ir šiuo metu (CPK 179 str. 3 d.). Kitų patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie liudytų apelianto vykdomos veiklos tęstinumą, realumą, pelningumą ir pajėgumą ją tęsti ateityje, gerinant finansinius rodiklius, byloje taip pat nesama. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su įmonės veiklos perspektyvumu ir pirmenybe reabilitaciniam tikslui, nesudaro prielaidų kitaip spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą ir tokio ieškovo pareiškimo netenkinti. Nagrinėjamu atveju aptarti įrodymai nekelia abejonių dėl UAB „Neksalita“ nemokumo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pradėti neveiklaus, nemokaus rinkos dalyvio šalinimo iš rinkos procedūras per bankroto institutą, prioritetą suteikdamas esančių ir / ar būsimų bendrovės kreditorių interesams.

21Nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi apeliantas taip pat argumentuoja tuo, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-3192-561/2015, susijusi su ieškovo 2010-10-28 sprendimu dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuri buvo sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00126-10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bankroto bylą prašiusio kelti asmens reikalavimo pagrįstumo, nors privalėjo tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės dėl šalių ginčo, nagrinėjamo administracine tvarka, sustabdymo bei ieškovo reikalavimo pagrįstumo apygardos teismo buvo įvertintos nepažeidžiant teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, teismas nesprendžia šalių ginčo dėl skolos bei jos dydžio pagrįstumo. Skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, nepripažinimas savaime nesudaro teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šio asmens prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą ir įvertinti jo siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą. Gavęs tokio turinio pareiškimą, teismas turi ir gali patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-301/2014). Šie išaiškinimai, kuriais pagrįstai ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, paneigia apelianto samprotavimus, jog teismas, spręsdamas jo (ne)mokumo klausimą, turėjo vertinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą.

22Dėl įrodinėjimo pareigos

23Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės mokumą/nemokumą. Tačiau teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose dar nereiškia pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį.

24Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai jam tenkančią šioje situacijoje įrodinėjimo pareigą siekia perkelti teismui, o atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neaktyvumo akivaizdžiai deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ieškovo pateiktais duomenimis (VĮ Registrų centras išrašu apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, išrašu iš turto arešto aktų registro, antstolių vykdomų išieškojimų suvestine), teismo ex officio surinktais įrodymais (2013-2014 metų balansais, pelno (nuostolių) ataskaitomis) apie UAB „Neksalita“ turtinę padėtį. Kaip buvo nurodyta, apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą, išaiškino apeliantui jo pareigą pateikti įmonės finansinę būklę pagrindžiančius duomenis ir dokumentus, tačiau šis pateikė tik išrašą apie 2013-2014 metais viešo registro tvarkytojui teikus finansinės atskaitomybės dokumentus. Tokiu atveju pripažintina, kad pats apeliantas neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje jam tenkančios pareigos bei objektyviai nepagrindė savo teiginių dėl bendrovės mokumo, veiklos vykdymo ir finansinio stabilumo (CPK 12 str., 178 str.). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje ir viešuose registruose esančių duomenų visuma buvo pakankama pirmosios instancijos teismui, kad išspręsti apelianto nemokumo klausimą. Todėl, nesant pagrįstų abejonių dėl byloje esančios bei ex officio surinktos informacijos teisingumo, teismas savo iniciatyva nerinko daugiau papildomų įrodymų ir neskyrė bylos nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

25Dėl bendrovės administratoriaus skyrimo tvarkos

26Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia ir apelianto atskirojo skundo argumentas, kad teismas paskyrė bendrovės bankroto administratorių nepasiūlęs apeliantui pateikti savo pozicijos šiuo klausimu. Nuo 2015-01-01 įsigaliojus ĮBĮ atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (Žin., 2013, Nr. 36-1725), buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi ĮBĮ įtvirtinta administratorių skyrimo tvarka, kuomet asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, ar ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardinti asmenys galėjo pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą. Pagal naująją tvarką bankroto administratoriaus kandidatūrą iš asmenų, įrašytų į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas sąrašą ir ĮBĮ nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (-es), parenka bankroto bylą nagrinėjantis teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus (ĮBĮ 11 str. 2 d.) . Taigi galiojančius ĮBĮ nuostatos nenumato pareigos teismui parenkant bankroto administratorių, įvertinti atsakovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų poziciją šiuo klausimu.

27Aptarti ir kiti skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui... 5. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 6. Atsakovas UAB „Neksalita“ atsiliepime nesutiko su pareiškimu, prašė jį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015-06-17 nutartimi atsakovui UAB „Neksalita“... 9. Teismas, vadovaudamasis teismų praktikos išaiškinimu (Lietuvos apeliacinio... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas UAB „Neksalita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirojo... 15. Dėl sąlygų iškelti bankroto bylą ir UAB „Neksalita“ mokumo... 16. Remiantis ĮBĮ straipsnio 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla... 17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apelianto UAB... 18. Vertindamas apelianto finansinę padėtį, apygardos teismas pagrįstai... 19. Kaip pirmiau nurodyta, pagal 2014 m. balanso duomenis apeliantas turėjo 992... 20. Kita vertus, iš esmės visą bendrovės turtą (964 462 Lt) sudarė... 21. Nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi apeliantas taip pat argumentuoja... 22. Dėl įrodinėjimo pareigos... 23. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios... 24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai jam... 25. Dėl bendrovės administratoriaus skyrimo tvarkos... 26. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia ir... 27. Aptarti ir kiti skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 29. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą....