Byla 1-7-913/2019

1Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Jonui Pakarkliui, civiliniam atsakovui Š. G., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui, viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2L. J., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. vieta ( - ), deklaruota gyv. vieta ( - ), nedirbantis, teistas: 2010-06-01 Plungės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 7 mėn.; 2011-12-06 Plungės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.; 2012-10-19 Plungės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metamas, vad. BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2015-12-01 Plungės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėn., paskiriant įpareigojimą 3 mėn. nevartoti alkoholinių gėrimų; 2016-03-22 Plungės r. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme 90 parų; 2018-04-05 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio bauda ir uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejus) metus; 2018-11-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2 veikos) arešto bausme 60 parų, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018-04-05 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - areštas 60 parų ir 60 MGL, t. y. 3000 eurų bauda bei uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4L. J. 2016 m. spalio 15 d., apie 15 val. 20 min., miško kirtavietėje, esančioje Anykščių r., Viešintų sen., Bylėnų k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pjaudamas medžius, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles, t. y. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT-1-96 (toliau – Miško darbų saugos taisyklės) 1 p. reikalavimus, kad šios taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims; pradėdamas pjauti medį, neapžiūrėjo ir neįvertino būklės, lajos formos, palinkimo, gretimų medžių įtakos ir kitų faktorių, turinčių įtakos medžio kirtimui ir nenumatė leidimo krypties, tuo pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 42 punkto reikalavimus; prieš pradėdamas pjauti medį, neįsitikino, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių bei dirbdamas nestebėjo, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių ir tuo pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 51 punkto reikalavimus; pjūklu nupjovęs medį, paliko pjovimo metu įstrigusį medį, t.y. atsirėmusį į kitą medį, neapjuosęs juosta ar kitokiu būdu neužtvėręs, neįvertindamas įstrigusio medžio padėties ir neparinkdamas tinkamo jo nuleidimo būdo, pradėjo pjauti kitą medį, tuo pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 99 ir 101 punktų reikalavimus, ko rezultate L. J. paliktas nupjautas ir ant žemės nenuleistas medis, krisdamas užvirto ant G. K. ir dėl L. J. neatsargumo G. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais kūno sumušimais: stuburo krūtininės dalies XI-XII slankstelių kūnų lūžiais su stuburo kanalo stenoze lūžgaliais, tai komplikavosi potrauminiu nugaros smegenų uždegimu, daliniu kojų paralyžiumi, dubens organų funkcijų sutrikimu, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais kairėje II-VIII ir XI, dešinėje VII-X, tai komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, abipusiu plaučių uždegimu ir krūtinplėvės pūlingu procesu su kairio plaučio fistule ir dalies kairio plaučio pašalinimu gydomosios operacijos metu, kairio raktikaulio ir kairės mentės lūžiais.

5Šiais savo veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje.

6Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad darbą miške jam pasiūlė G. K.. G. K. pasiūlė išpjauti mišką. Paklausė, kokį dar žmogų galima paimti kartu. Jis pasiūlė A. Š.. Už vieną dieną pasiūlė 50 Eur. G. K. papasakojo apie mišką, kur yra miškas. Jis pats asmeniškai su Š. G. dėl darbo nebendravo. Kai aptarė visas darbo sąlygas, po 3 dienų išvažiavo į mišką. G. K. automobiliu važiavo. G. K. vairavo. Gyveno bendrabutyje. G. K. žinojo apie darbą. Jis gyveno tame pačiame bendrabutyje, tik kitame kambaryje. Ryte išvažiavo į darbą. Važiuodami į mišką, pasiėmė butelį degtinės. Išgėrė po 100 g. ir nuėjo darbuotis. Gėrė jis ir A. Š.. G. K. alkoholio negėrė. Vakare grįžo į bendrabutį, vėl išgėrė alaus. Kitą dieną vėl važiavo į mišką. Pasiėmė butelį degtinės. Iki pietų išgėrė vieną butelį, po pietų nupirko dar vieną butelį degtinės. Išgėrė po 50 g. ir išėjo pjauti medžius. Jo nupjautas medis atsirėmė į kitą medį ir benzinas pasibaigė. Jis išėjo paimti benzino. Tuo metu G. K. pjovė medį. Pakibęs medis nukrito ant jo. Buvo 24 m. atstumas nuo medžių. Matavo atstumą, nes reikia traktoriui kelią sudaryti. G. K. pjovė kitą medį už 24 metrų. Jie jam pasakė, kad jis ten nepjautų. Pats gi matė, gal norėjo pabandyti išversti, nes pagal viską, jis turėjo pjauti kitą medį. Prie G. K. pribėgo jis ir A. Medikams skambino. Išvažiavo pasitikti medikų. Kai atvyko greitoji G. K. paguldė ant neštuvų ir išnešė iš miško. Susirinko daiktus, pernakvojo jo automobilyje ir ryte išvažiavo namo. A. paskui jam pasakė, kad Š. G. atvažiavo paimti G. K. automobilį. Jis nesutinka, kad pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 42 punktą, nes visada numato medžio kritimo kryptį. Ano medžio, viena pusė buvo papuvusi. Nesutinka, kad pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 51 punktą. Visada pasižiūri, kad nebūtų jokių žmonių šalia. Sutinka, kad pažeidė Miško darbų saugos taisyklių 99 ir 101 punktus. Jis turėjo atestacijos pažymėjimą. G. pasiūlė darbą jiems, o Š. G. pasiūlė darbą G. K.. Su Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, su VSDFV civiliniu ieškiniu sutinka, su G. K. civiliniu ieškiniu sutinka, pripažįsta. Š. G. į mišką atvykęs nebuvo. Darbams vadovavo G. K.. Alkoholį pirko G. K., nors pats alkoholio nevartojo. Š. G. nebuvo pasirodęs ir jų darbų nematė. Šalmų jie nedėvėjo.

7Nukentėjusysis G. K., kuris dėl savo sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, buvo apklaustas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo, kur parodė, kad 2016 m. rudenį dirbo pagal darbo sutartį UAB „( - )“. Tuo metu jam skaudėjo petį, todėl turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Norėjo papildomai užsidirbti, todėl laikraštyje rado skelbimą, kad reikia miško pjovėjo. Pasiskambino laikraštyje nurodytu telefonu. Mišką reikėjo pjauti Anykščių rajone. Su tuo vyriškiu Pagramantyje buvo susitikęs po kelių dienų ir sutarė, kad išpjaus mišką Anykščių rajone. Su vyriškiu sutarė, kad už kubą išpjautos medienos mokės po 5 eurus, atsiskaitys grynais pinigais. To vyriškio vardas buvo Š., pavardės nežino. Jis sakė, pažiūrės kaip jie dirbs ir tada gal spręs dėl įdarbinimo. Jis nesakė, kad sudarys darbo sutartis. Jis jam sakė, kad dar susiras žmonių miško pjovimui. Susirado dar L., jo pavardės nežino, tačiau su juo anksčiau buvo dirbęs. L. turėjo dar kitą miško pjovėją A., jo pavardės taip pat nežino. Apie darbų saugą su Š. jokios kalbos nebuvo iki nuvykimo į darbo vietą. Jis, A. ir L. jo automobiliu važiavo ir su Š. susitiko Kryžkalnyje. Nuvažiavo į Kupiškį ir ten apžiūrėjo bendrabutį, kuriame turėjo gyventi. Po to visi su dviem mašinomis nuvyko į Anykščių rajone esantį mišką, kaimo pavadinimo nepamena. Š. važiavo su savo automobiliu. Pamatė mišką, kurio daugiau kaip pusė buvo išpjauta. Š. parodė biržės ribas, kurias reikia iškirsti. Sutarė, kad miškas reikės iškirsti plynai, t.y. visus medžius. Š. jokių dokumentų, leidimų nerodė. Jis sakė, kad sklypas jam priklauso, kuriame mišką reikia išpjauti. Kitą dieną pradėjo mišką pjauti. 2016 m. spalio 14 d. pradėjo pjauti mišką. Įvykis įvyko antrą pjovimo dieną. Š. nei su vienu iš jų nesudarė darbo sutarčių, nedavė pasirašyti saugos darbų žurnalo. L. su A. mišką pjovė dviese, o jis vienas pjovė medžius. Daugiau negu 10 metų dirbo miško pjovėju su benzopjūklu. Tarp jų buvo atstumas 15-16 metrų. Miške buvo sukrautos eilės šakų, t.y. valksmos. Jis pjovė medžius prie vienų krūvų šakų, o L. su A. pjovė prie kitų šakų krūvų. Buvo apsirengęs guminiais batais, buvo užsidėjęs šalmą. Nepamena ar L. su A. buvo su šalmais. Miško pjovėjai tarpusavyje susitaria, į kurią pusę pjaunant medžius versti. Jie kartu buvo dirbę su L. ir A., todėl nepagalvojo, kad reikia dar tartis dėl medžių vertimo. Prieš pradėdami pjauti medžius, A. su L. gėrė baltą degtinę, alų, o jis alkoholio nevartojo. Buvo nuleidęs medį ir pasilenkęs dirbo miško darbus. Pajuto, kad nebeturi kojų. A. L. šaukė, kad sakiau nepjauk to medžio. Atmerkęs akis pamatė, kad virš galvos kybo medžio šakos ir pajuto, kad nebeturi kojų. A. su L. pribėgo ir atpjovė medžio viršūnę, kurią atitraukė nuo jo. Jie siūlė jį nešti į jo automobilį ir vežti į ligoninę. Jis sakė nenešti, nes bijojo, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Greitoji medicinos pagalba atvyko maždaug po 4 valandų. L. važiavo pasitikti greitosios medicinos pagalbos. Greitoji iki jo neprivažiavo, todėl pirma atėjo vairuotojas ir medicinos seselė. L. su A. sakė atvykusiems medicinos darbuotojams, kad jį surado miške. Jį nešė su neštuvais ir išvežė į ligoninę. Pirmos apklausos neprisimena, kuri vyko iš karto po įvykio. Buvo 14 dienų komoje. Nepamena, kurioje ligoninėje atsibudo iš komos. Kai gulėjo miške po medžiu, iš karto paskambino savo draugei V. K. ir pranešė, kad yra sulaužytas. Tą patį pasakė ir Š., kuris pasakė, kad laikytųsi. Iš pradžių ligoninėje jam operavo plaučius, stuburą. Jam buvo sulaužytas stuburas, šonkauliai. Šiuo metu turi 15 proc. darbingumą, yra nedarbingas. Yra susitvarkęs slaugą ir jį pastoviai prižiūri gydytojai, jis yra invalido vežimėlyje. Š. buvo atvažiavęs į Šilalę pas jo gyvenimo draugę ir atvežė 300 eurų už darbą, tačiau su juo nebuvo susitikęs. L. nebuvo atvažiavęs ir jo neatsiprašė. Dar kartą patvirtina, kad Š. su juo darbo sutarties nesudarė, sakė, kad pažiūrės kaip dirba. Sutarė, kad jis dirbs su savo pjūklu. Apie darbo saugą nekalbėjo su Š.. 2018 m. kovo 15 d. pareikštą civilinį ieškinį palaiko, nes įvykio metu patyrė didžiulį skausmą. Šiuo metu gyvena didžiuliame skausme, prarado galimybę judėti, tapo neįgalus, negali dirbti. Nežino kas jo laukia ateityje, nežino ar galės vaikščioti. Miško kirtėjo pažymėjimą turi jau 18 metų. Žino kaip kirsti mišką. L. irgi turėjo tokį pat pažymėjimą. Prieš įvykį, prieš medžio užvirtimą, niekas nešaukė ir jo neperspėjo. Nedarbingumo laikotarpiu negalėjo dirbti miške. Žino, kad norint dirbti reikalinga darbo sutartis. Š. jo klausė, ar neturi individualios veiklos. Jam pasakė, kad neturi, bet Š. vis tiek prašė pradėti darbus. Reikėjo baigti iškirsti mišką, buvo darbo 5-6 dienoms. Jeigu būtų tinkamai išpjovę mišką, tuomet Š. būtų juos įdarbinęs ir jie dirbę kituose objektuose. Įvykio metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą, bet vis tiek nutarė dirbti pas Š.. Norėjo užsidirbti. UAB „Jono miškas“ buvo prastesnis darbas, todėl galvojo, kad Š. duos geresnių miškų. Žinojo, kad turint nedarbingumo pažymėjimą, negali dirbti. Nepamena ar gavo iš SODROS išmokas už nedarbingumą. Prieš pradėdamas dirbti pas Š., su juo susitikęs, domėjosi kuo jis užsiima. Jis prisistatė kažkokios įmonės vadybininku. Prieš pradedant dirbti, Š. jo jokių dokumentų neprašgintė. Pagramantyje su Š. susitiko vienas. Š. nebuvo, kai jie pradėjo kirsti mišką, jis kirtime nedalyvavo, nes išvažiavo (tomas 3, b. l. 158-160).

8Liudytojas A. Š. parodė, kad pjovė mišką. Antrą darbo dieną miške įvyko nelaimė. Nupjautas medis pakibo ant kito medžio. Norėjo išversti. Nukentėjusiajam sušaukė, kad nueitų į šoną, bet pastarasis to nepadarė ir ant jo nuvirto medis. Pribėgo prie jo. Paskambino medikams. Davė savo telefono numerį. Atvažiavo greitoji pagalba ir išnešė nukentėjusįjį iš miško. G. K. pasiūlė darbą miške. Išvažiavo, nakvojo bendrabutyje. Ryte ėjo dirbti. Antrą darbo dieną miške atsitiko nelaimė. Važiavo į mišką užsidirbti pinigų, pinigus turėjo mokėti G. K.. Jis pasakė, kad kai išpjaus mišką, gaus pinigų. Nesvarbu buvo kiek sumokės. Neklausė. Darbo buvo 3 dienoms. Jis buvo pagalbinis darbuotojas, pats medžių nepjovė, tik nešiojo. Už atliktą darbą nieko negavo. Niekas jam nesakė, kad juos įdarbins, kad oficialiai dirbs. Š. G. nematė. Nežino, kas jis toks. Su juo neteko bendrauti. Kai dirbo miške, alkoholį vartojo. Alkoholio atveždavo nukentėjusysis. Nukentėjusysis negėrė. Išgėrę buvo jis ir kaltinamasis. Nelaimės priežastis – nukentėjusiojo neatsargumas. Nukentėjusysis nusisuko ir toliau pjovė medį. Jie perspėjo jį, bet jis vis tiek pjovė. Jis turėjo palaukti iki tol, kol jie medį nuvers. Trys arba keturi medžiai buvo nuversti. Kiti nuversti medžiai ant jo nebūtų nukritę. Pjūklininko pažymėjimą turi. Ne be reikalo šaukė nukentėjusiajam, kad pasitrauktų, nes pagal taisykles, neturėjo būti nei vieno išversto medžio. Taip darė, kad lengviau būtų pjauti. Sumanymas buvo kaltinamojo. Kai jie šaukė, nukentėjusysis girdėjo, nes atsisuko. Parodė jam į medį. Jis toliau pjovė. Jis negalvojo, kad ant jo medis nuvirs. Nukentėjusysis ir L. atvažiavo pas jį pakviesti į darbą. Pokalbių apie darbo sutarties sudarymą nebuvo. Suprato, kad važiuoja dirbti nelegaliai. Su nukentėjusiuoju važiavo vienu automobiliu, kitų žmonių nebuvo. Svetimų žmonių miške nebuvo. Tris sykius įspėjo, bet nukentėjusysis nereagavo. Jie pradėjo pjauti. Medžio nesustabdysi, kai jis virsta. Nebuvo galimybės išvengti nelaimės. Kaltinamasis pjovė ir nukentėjusysis, jis nepjovė. 25 m turėjo būti atstumas. Buvo tik 14 - 15 m atstumas. Atstumas nebuvo nelaimės priežastimi. Nuvirto vienas medis ant kito medžio. Paskui reikėjo tiesiog pajudinti kitus medžius ir jie patys krito. Įrankius parūpino nukentėjusysis, o būtent: štilius, benziną, tepalus. Rizikavo L. J., nes negalima taip pjauti medžius. Nukentėjusysis kaltas, kad toliau pjovė. Jis turėjo į šoną nueiti. Nukentėjusysis pjovė kitą medį, kitoje linijoje. Sušaukė jam. Jis turėjo pasitraukti. Jis nesilaikė saugumo. Jis tik atsisuko. Toli buvo nuo nukentėjusiojo, apie 13-14 m atstumu. Nežino, kieno tai buvo miškas. Iš pradžių nukentėjusysis prarado sąmonę. Ištraukė jį ir apklojo. Greitoji atvažiavo. L. J. išvažiavo pasitikti. Nukentėjusysis sakė, kad jam šalta. 3 kartus buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Pirmą kartą melavo, antrą kartą truputį melavo, trečią kartą - sakė visišką tiesą.

9Liudytojas K. U. parodė, kad jis yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius/specialistas. Paaiškino, kad apie įvykį informacijos negavo. Darbdavys arba nukentėjusysis turi informuoti. Iš policijos gavo informacijos, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiaga. Informaciją gavo 2017-06-10. Po gero pusmečio nuo įvykio. Pirmiausia gavo paklausimą iš policijos dėl darbinių santykių. Turėjo duomenis apie kaltinamojo ir A. Š. gyvenamąsias vietas. Telefonu su jais neteko bendrauti. Siuntė klausimus paštu. Atgal atsakymų negavo. Jokios informacijos negavo. Sutiko bendrauti tik Š. G.. Neapklausinėjo nukentėjusiojo, kadangi jokių darbinių santykių nėra. Tarp Š. G. ir G. K. darbinių santykių nebuvo. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tai padaryta nebuvo. Svarbiau mums buvo nustatyti, kad darbo santykių nebuvo. Nelegalūs darbo santykiai buvo. Pagal įstatymą, legalaus darbo nebuvo, nukentėjusysis turėjo nedarbingumą. Jis negalėjo dirbti. Kiti įvykio dalyviai irgi negalėjo dirbti. Š. G. ieškojo darbuotojų. Iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nežinojo kokiu būdu darbuotojai atsirado miške, nes jie turėjo pradėti dirbti pirmadienį. Š. G. buvo užduoti klausimai: „Kokiu pagrindu dirbo nukentėjusysis G. K.? Ar miške dirbo L. J. ir A. Š.? Kokiu pagrindu? Aprašykite įvykio aplinkybes. Kur buvo įvykio vieta? Pateikti visų dokumentų kopijas, kurie reglamentuoja darbo santykius. Pateikti išduotus verslo liudijimus. Nurodyti L. J. ir A. Š. gimimo datas.“ Š. G. atrašė: „Buvo skelbimas, kad darbui miške reikalinga pjovėjų brigada. Kreipėsi G. K.. Nurodė, kad turi patirties, dirba pagal verslo liudijimą. Nuvažiavome apžiūrėti miško. Susitarėme dėl įkainių. G. K. turėjo pradėti dirbti už savaitės, nes turėjo savo reikalų sutvarkyti ir suformuoti brigadą. Po kelių dienų paskambino G. K. ir pasakė, kad važiuoja į mišką ir galės pradėti darbus. Susitarėme, kad visus reikalingus dokumentus atvešiu pirmadienį ir tada galės pradėti dirbti. Kodėl pradėjo dirbti be dokumentų, nežinau. Kitų asmenų tikslių duomenų negaliu nurodyti, nes neturiu.“. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patikrinus informaciją VSDFV informacinėje sistemoje, davė pakartotinę išvadą, kad G. K. įvykio metu, turėdamas laikiną nedarbingumą, būdamas kitos įmonės darbuotojas, vykdė Š. G. sutartinius įsipareigojimus, dirbo nesudaręs sutarties. G. K. niekaip negalėjo dirbti kito darbo, nes turėjo laikiną nedarbingumą. Vadinasi jis sirgo ir buvo kitos įmonės darbuotojas. Š. G. galėjo nežinoti apie šias aplinkybes. G. K. negalėjo sudarinėti jokių kitų sutarčių, nes jeigu tu sergi ir turi nedarbingumą, tai miške pjauti medžius neturėtum. Pagalbinis darbuotojas buvo A. Š.. Su pjūklu dirbo L. J.. Miško darbai yra pavojingi, todėl pagal įstatymą, miško savininkas turėjo būti darbų vadovas. Jeigu G. K. turėjo tinkamą pažymėjimą, jis irgi galėjo būti miško darbų vadovas. Miške turi būti darbų vadovas. Jis turi būti atestuotas. Kaip buvo pažeista darbų sauga nenagrinėjo, nes buvo nelegalūs darbo santykiai. Darbų saugą nagrinėja tik tuo atveju, jeigu darbo santykiai yra legalūs. Nelegaliame darbe, nelaimingų įvykių tyrimų neatlieka. Apie nelaimingą įvykį turi informuoti medicinos darbuotojai, darbdavys, sveikas darbuotojas arba policijos atstovas. Kadangi duomenų bazėje nerado darbinių santykių tarp Š. G. ir G. K., todėl nieko nedarė. G. K. darbuotojas nebuvo, todėl ginti jo neturėjo. Tarp Š. G. ir G. K. darbinių santykių nebuvo. G. K. individualios veiklos pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė prieš mėnesį. Papildomą darbą galima dirbti atostogų metu. Individualios veiklos pažymėjimą G. K. galėjo pratęsti, tačiau pagal faktines aplinkybes, to padaryti negalėjo, kadangi turėjo nedarbingumą. Mano, kad tarp L. J. ir Š. G. jokių darbinių santykių nėra. G. K. surado L. J.. Š. G. tikrai L. J. galėjo ir nematyti.

10Civilinis atsakovas Š. G. parodė, kad jam labai gaila, kad taip įvyko, tačiau savo kaltės neįžvelgia. Buvo įdėtas skelbimas, kad jis ieško darbuotojų miško kirtimui. G. K. atsiliepė. Pasakė, kad turi žmonių. Turi individualią veiklą. Aptarė įkainius. Įkainiai yra skirtingi. Reikia važiuoti ir žiūrėti. Nuvažiavo, parodė. Sutarė dėl kainų ir išvažiavo. Po kelių dienų G. K. su savo komanda ten dirbo. Jis pasakė, kur galima pernakvoti. Susitarė, kad jis imsis šio darbo. Paminėjo, kad dar turi keletą darbų namie ir paskui imsis šio darbo. Pagrindinė veikla buvo – miško kirtimas. Jis rangovus samdo sudarydamas rangos sutartį. Su G. K. rangos sutarties nepasirašė. Jis nepasakė konkrečios datos, kada galės tai padaryti. Gal pradėdamas dirbti, jis atsisakytų šio darbo. Jis turėjo jam paskambinti ir pranešti, kada pradeda dirbti. G. K. išvažiavo į mišką prieš savaitgalį. Savaitgalį jokiais būdais negalėjo atvažiuoti ir pažiūrėti, kaip vyksta darbai. Pasakė, kad bus pirmadienį. Jam G. K. pranešė, kad važiuoja į Anykščius. Suprato, kad jis išvažiuoja dirbti. G. K. pasakė, kad turi individualią veiklą. Su A. Š. ir L. J. nebendravo. Asmeniškai su jais nekalbėjo. Viską derino su G.. Visi reikalai buvo derinti su G. Su G. turėjo pasirašyti rangos sutartį. Pirmadienį būtų tai padarę. Viskas būtų padaryta automobilyje. Yra šablonai. Juos užpildai ir viskas, reikėjo tik individualios veiklos pažymėjimo, tačiau jam nekilo įtarimų, kad G. K. jo neturėjo. Tik paskui sužinojo, kad nieko neturėjo. Sužinojo apie tai per pirmą apklausą ir dar G. K. sugyventinė tai paminėjo. G. K. teigė, kad turi individualią veiklą, kad sudarys su juo sutartį. Jam sunku įsivaizduoti, kad žmogus sutiktų pasirašyti rangos sutartį, neturėdamas individualios veiklos. G. K. sakė, kad turi darbininkų, nesupranta, kodėl G. K. dirbo nepasirašęs su juo sutarties. G. K. skambino jam įvykus nelaimei. Pasakė „gelbėk“. Jis turėjo leidimą kirsti mišką. Turėjo ploto brėžinius. Visi dokumentai buvo pas jį. Galėjo palikti minėtų dokumentų kopijas, bet nepaliko. Bendravo su G. K. sugyventine. Perdavė jai pinigų. Uždirbtų pinigų nebuvo. G. K. sugyventinė prašė uždirbtų pinigų. Su ja, tokioje situacijoje, nesiginčijo ir nieko neneigė. Tiesiog padavė pinigų. Civilinio ieškinio nepripažįsta visiškai. Jis nežinojo, kad G. K. dirba kitoje įmonėje. Nebūtų sutikęs su juo dirbti. Su L. J. nebuvo jokios kalbos dėl sutarties pasirašymo.

11Iš 2016-10-15 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK tyrėjos J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-10-15 19 val. dirbant kartu su vyr. patruliu D. K., buvo gautas Utenos apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, kad į Anykščių ligoninės priėmimo skyrių pristatytas G. K., kurį Šimonių miške prispaudė griūnantis medis (tomas 1, b. l. 3).

12Iš 2016-11-04 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus atlikto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas apžiūros objektas, kuris yra Šimonių miškas, esantis Anykščių r., Viešintų sen., Bylėnų k. Šiame miške matyti esanti aikštelė (koordinatės: ( - )). Aikštelėje yra matyti sukrauta tarinė mediena. Šalia tarinės medienos kairėje pusėje yra matomas per mišką esantis pravažiavimas, kurio pabaigoje už 152 metrų matyti kirtavietė. Kirtavietėje likusių stambių medžių nematyti, likęs tik laukas, kuriame matomi kelmai ir gulinčio medžių šakos. Šios kirtavietės koordinatės yra: ( - ) (tomas 1, b. l. 51-55).

13Iš 2016-10-20 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus atsakymo į paklausimą matyti, kad Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius informuoja, kad 2016 m. spalio 15 d. centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas tik vienas pranešimas dėl ant žmogaus užkritusio medžio Šimonių girioje. Skambinta 15 val. 29 min. iš telefono, kurio abonento numeris ( - ) (tomas 1, b. l. 57).

14Iš 2016-11-08 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, įrašo pavadinimas „download_10.102.186.21_2016-10-15_15-29-17_25.07.mp3“. Paleidžiant garso įrašą girdėti, kaip asmuo skambinantis iš abonentinio telefono numerio ( - ) operatorei šaukia, kad reikalinga pagalba ir kad jį prispaudė medis. Asmuo operatorei prisistato G. K. ir operatorė sujungia su greitąja pagalba. Pokalbio metu telefonu kalba ir kitas asmuo (kaip vėliau buvo nustatyta, tai A. Š.). Iš garso įrašo girdėti, kaip G. K. aiškina operatorei jog jis pjovė medį ir griūdamas medis jį prispaudė. Daugiau jokių kitų asmenų balsų garso įraše negirdėti (tomas 1, b. l. 59-60).

15Iš 2016-12-21 VšĮ Šilalės rajono ligoninės atsakymo į Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus paklausimą matyti, kad G. K. 2016-10-05 šeimos gydytojo siuntimu kreipėsi į VšĮ Šilalės rajono ligoninės ambulatorinį – konsultacinį skyrių pas gydytoją traumatologą. Jam buvo nustatyta dgn.: ( - ). Pacientui išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. ( - ) nuo 2016-10-05 iki 2016-10-12, paskirtas reabilitacinis gydymas. 2016-10-12 nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas iki 2016-10-19. Paskirtą dieną pacientui neatvykus konsultacijai, nedarbingumo pažymėjimas buvo užbaigtas (tomas 1, b. l. 84-86).

16Iš 2017-01-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad G. K. nustatyti daugybiniai kūno sumušimai, pasireiškę: stuburo krūtininės dalies XI-XII slankstelių kūnų lūžiais su stuburo kanalo stenoze lūžgaliais, tai komplikavosi potrauminiu nugaros smegenų uždegimu, daliniu kojų paralyžiumi, dubens organų funkcijų sutrikimu; daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais kairėje II-VIII ir XI, dešinėje VII-X, tai komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, abipusiu plaučių uždegimu ir krūtinplėvės pūlingu procesu su kairio plaučio fistule ir dalies kairio plaučio pašalinimu gydomosios operacijos metu; kairio raktikaulio ir kairės mentės lūžiais. Nustatyti sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2016-10-15 20.01 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. G. K. nustatyti sužalojimai vadovaujantis S. S. M. N. T. p. 6.6.6 dėl komplikuoto nugaros smegenų sužalojimo, vadovaujantis S. M. N. T. p. 6.11 ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės V. dalies „Kvėpavimo sistema“ 31.1 p. dėl mažesnės nei skiltis plaučio dalies pašalinimo praradus 40 procentų bendrojo darbingumo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 98-100).

17Iš 2017-08-25 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus pažymos Nr. ( - )matyti, kad atsakydami į Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK paklausimą dėl darbinių santykių tarp Š. G. ir G. K. nurodė, kad tarp Š. G. ir G. K. darbinių santykių nebuvo (tomas 1, b. l. 155-156).

18Iš 2017-12-22 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus rašto Nr. ( - ) „Dėl pakartotinio informacijos pateikimo“ matyti, kad susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei patikrinę informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, teikia pakartotinę išvadą, kad G. K. įvykio metu 2016 m. spalio 15 d., turėdamas laikiną nedarbingumą, būdamas įmonės UAB „Jono miškas“ darbuotojas, vykdė Š. G. sutarties su UAB „( - )“ sutartinius įsipareigojimus, dirbo nesudaręs sutarties (tomas 1, b. l. 161-163).

19Iš 2017-08-10 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Š. G. pateikė paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ) sudarytą 2016-09-22 tarp jo, Š. G., vykdančio individualią veiklą pagal individualios veiklos Nr. ( - )pažymėjimą, ir UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), kuria Š. G. įsipareigojo kaip paslaugos tiekėjas iškirsti ir ištraukti medieną iš kirtimo biržių, esančių Anykščių r., ( - ) , Sedeikių k.v., Viešintų sen., Bylėnų k. (tomas 2, b. l. 63-65).

20Iš 2018-10-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad paskyrus baudžiamojoje byloje darbų saugos ekspertizę ir uždavus ekspertams klausimus: koks yra tiriamo nelaimingo atsitikimo įvykio mechanizmas ir priežastys ir ar vykdyti darbai atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus pateiktos tokios išvados: nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: du pjovėjai (L. J. ir G. K.) vykdė medžių pjovimo darbus gretimose valksmuose, L. J., palikęs įstrigusį nenuleistą medį, pradėjo pjauti kitą medį. Tuo metu įstrigęs medis virto žemyn, smogė jos judėjimo trajektorijoje buvusiam G. K. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamuoju atveju nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad L. J. paliko įstrigusį medį ir pradėjo pjauti kitą medį, kai jo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje buvo kitas pjovėjas. Tiriamuoju atveju miško ruošos darbai neatitiko: Miško darbų saugos taisyklių 46 p. nurodyto darbų saugos reikalavimo – kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas; Miško darbų saugos taisyklių 51 p. reikalavimo, kad dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių; Miško darbų saugos taisyklių 99 p. nurodyto saugos darbe reikalavimo – draudžiama palikti pjovimo metu įstrigusius medžius, juos reikia kaip galima greičiau nuleisti (tomas 3, b. l. 172-176).

21Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Ši straipsnio dispozicija suformuluota kaip blanketinė norma, kuri straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų turinį atskleidžia nukreipdama į kitus teisės aktus. Aptariamo straipsnio dispozicijos blanketiškumą rodo tai, kad nusikalstama veika aprašoma kaip padaroma pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles. Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems, tačiau BK 137 straipsnio 3 dalis tam tikriems subjektams ar tam tikromis aplinkybėmis numato specialius, aukštesnius reikalavimus. Tokie reikalavimai paprastai kyla dėl ypatingų veiklos rūšių, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai, todėl ir aukštesniais saugumo reikalavimais atsakingiems asmenims. Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 1 p. numato, kad šios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miško darbų saugos reikalavimus, kad jos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl taikytinos ir šiuo atveju. BK 137 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK straipsnį, būtina nustatyti, kad buvo padaryta pavojinga veika, kad atsirado padariniai (kito asmens sunkus sveikatos sutrikdymas) ir kad tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis. Taigi, priežastinio ryšio nustatymas tarp konkrečių neteisėtų asmens veiksmų ir padarinių, suponuoja išvadą, jog be neteisėtų veiksmų nebūtų ir neigiamų padarinių, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę.

22Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina visus kaltinime inkriminuotus objektyviuosius sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam veiksmus ir pasekmes. Paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai visiškai sutampa ir neabejotinai patvirtina, kad 2016-10-15, apie 15 val. 20 min., Anykščių r., Viešintų sen., Bylėnų k., Šimonių girininkijos teritorijoje, kur buvo vykdomi miško kirtimo darbai nelaimingo atsitikimo metu virstantis nupjautas medis sužalojo nukentėjusįjį G. K.. Miške medžius pjovė du pjovėjai – nukentėjusysis G. K. ir kaltinamasis L. J., o liudytojas A. Š. dirbo pagalbinius darbus, padėjo L. J.. Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 42 p. numato, kad pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi apžiūrėti jį, įvertinti būklę, lajos formą, palinkimą, gretimų medžių įtaką ir kitus faktorius, turinčius įtakos medžio kirtimui, ir numatyti leidimo kryptį. Leidimo kryptis turi kuo labiau atitikti pagrindinę medžių leidimo kryptį. Ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad nupjautas medis virsdamas neįstrigtų į kitus. Kaltinamojo L. J. pjaunamas medis užkliuvo už gretimai augančio medžio ir įstrigo. L. J. ir G. K. medžius pjovė gretimose valksmose. Iš liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad atstumas tarp pjovėjų G. K. ir L. J. buvo tik apie 15-20 metrų. L. J. nupjautas medis virsdamas įsirėmė į kitą medį, kurį L. J. paliko nenuleistą ir pradėjo pjauti kitą medį. Tam medžiui virstant, pradėjo virsti ir kitas medis, kuris buvo paliktas nenuleistas. Šis medis virsdamas užvirto ant G. K.. Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 46 p. numato, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas. Kaip nustatyta, medžius pjovė du pjovėjai – G. K. ir L. J., o tai reiškia, kad tokiu atveju tarp jų turėjo būti ne mažesnis kaip 2,5 kertamų medžių aukščio tarpas, kuriame jokie darbai nevykdomi, tame tarpe būti draudžiama. Nors nagrinėjamu atveju nebuvo tiksliai nustatytas atstumas tarp medžio pjovėjų, tačiau įvertinus tą faktą, kad ant nukentėjusiojo G. K. užvirto įstrigęs medis, po to kai buvo nupjautas medis, augęs šalia įstrigusio, akivaizdu, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo mažesnis atstumas nei 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, kuris privalėjo būti tarp pjovėjų pagal Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 46 punktą, nes jei medžių pjovimo metu tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo būtų buvęs ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, tai nebūtų buvę techninės galimybės virstančiam nupjautam medžiui kliudyti kitą pjovėją – nukentėjusįjį G. K.. Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 51 p. numato, kad prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Į pavojingą zoną įeiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas. Tų pačių taisyklių 44 p. numatyta, kad pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai. Kaltinamasis L. J., kuris paliko įstrigusį medį ir pradėjo pjauti kitą medį, neužtikrino, kad pavojingoje zonoje, kuri yra ribojama spinduliu, ne mažesniu, nei dvigubas pjaunamų medžių aukštis, nebūtų kitų žmonių, todėl L. J. pjaunant kitą medį, pradėjo virsti nupjautas ir įstrigęs medis, kuris ir užvirto ant pavojingoje zonoje, t. y. tik 15-20 metrų atstumu nuo L. J. buvusio nukentėjusiojo G. K.. Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 99 p. numatyta, kad draudžiama palikti pjovimo metu įstrigusius ir pradėtus pjauti medžius, juos reikia kaip galima greičiau nuleisti. Jei įstrigusio medžio tuoj pat nuleisti negalima, pavojinga jo galimo kritimo zona apjuosiama gerai matoma juosta, virve ar kitokiu būdu užtveriama. Kaltinamasis L. J. paliko įstrigusį medį, jo nenuleido, bet pradėjo pjauti kitą medį, kuris virsdamas užkliudė nupjautą, bet paliktą nenuleistą medį, kuris ir užvirto ant nukentėjusiojo G. K.. Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 101 p. numatyta, kad medžių pjovėjas privalo įvertinti įstrigusio medžio padėtį ir parinkti tinkamą jo nuleidimo būdą: nutraukiant traktoriumi ar suktuvu į šoną ar išilgai pasvirimui, lyną užkabinus už kamblio; perpjovus dalį užtūros ir suktuvu ar kabliu pasukant medį; dalba nukeliant medį nuo kelmo; dalbomis nustumiant medį į šoną. Kaltinamasis L. J. nesiėmė veiksmų, reikalingų nuleisti nupjautą įstrigusį medį, bet kaip matyti iš liudytojo A. Š. parodymų, kad L. J. pjovė kitą medį ne pagal taisykles, o darė taip, kad lengviau būtų pjauti, ir tai buvo paties L. J. sumanymas. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis L. J. ir nukentėjusysis G. K. vykdė medžių pjovimo darbus gretimose valksmose, nesilaikant saugaus atstumo vienas nuo kito (kuris turėjo būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio), kaltinamasis L. J. palikęs pirmą nupjautą nenuleistą įstrigusį medį, pradėjo pjauti kitą medį, kai nukentėjusysis G. K. buvo jo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje, tuo metu įstrigęs medis virto žemyn, smogė jo judėjimo trajektorijoje buvusiam G. K. ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

23Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikoma, kad nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą, o galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą, tuo tarpu galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-895/2016). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-23-895/2016).

24Nagrinėjamoje byloje yra ir subjektyvusis, ir objektyvusis kriterijai, kurie leidžia tvirtinti, kad L. J. nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra L. J., būdamas miško pjovėju, kuris buvo atsakingas už medžių pjovimą, kuris reglamentuotas Miško darbų saugos taisyklėse DT 1-96, tačiau pažeisdamas šių taisyklių reikalavimus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo leido kilti padariniams – nelaimingam atsitikimui, kurio pasekoje L. J. paliktas nupjautas ir ant žemės nenuleistas medis, krisdamas užvirto ant G. K. ir dėl L. J. neatsargumo G. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatytų ir pasitvirtinusių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo L. J. veiksmai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu ir kaltinamasis L. J. yra kaltas dėl šių pasekmių, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 3 dalį.

25Skirdamas bausmę kaltinamajam L. J. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas įvertina, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 1 d. 9 p.). Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo L. J. asmenybę. L. J. niekur nedirba, išsiskyręs, teistas (tomas 3, b. l. 8-11), baustas administracine tvarka, (tomas 2, b. l. 197-200, tomas 3, b. l. 1-7). Į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (tomas 2, b. l. 192).

26Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuris priskiriamas neatsargiems nusikaltimams (BK 11 str. 2 d.) bei kaltės formą – nusikalstamą nerūpestingumą (BK 16 str. 3 d.), į nukentėjusiojo G. K. sužalojimo pavojingumą ir pasekmes, kurios yra sunkios ir nepataisomos, nes nukentėjusysis prarado galimybę vaikščioti, į kaltinamojo asmenybę, kad šiuo metu kaltinamasis atlieka arešto bausmę už kitas nusikalstamas veikas, todėl įvertinus bylos aplinkybių visumą, jam skirtina sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis.

27Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

28Teismas, įvertindamas, kad padaryta nusikalstama veika yra dėl neatsargumo, kad byloje yra pareikštų civilinių ieškinių, kurių dydžiai yra dideli ir kuriuos turės atlyginti kaltinamasis L. J., daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tuo suteikiant L. J. galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą kaltinamajam bei kitiems civiliniams ieškovams, todėl taikytinas paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pritaikius kaltinamajam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą maksimaliam terminui, L. J. skirtinos pareigos, numatytos BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 10 p., t. y. pradėti dirbti arba tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

29L. J. 2018-11-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu buvo paskirtas areštas 60 parų ir 60 MGL, t. y. 3000,00 Eur bauda, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnio 1 dalyje, uždraudimas jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.

302018-11-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę kaltinamasis L. J. atlieka šiuo metu ir arešto bausmė bus atlikta šio nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2019-02-05. Todėl įvertinus tai, kad 2018-11-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta 60 MGL, t. y. 3000,00 Eur bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, yra vykdoma atskirai, dėl šios bausmės – baudos yra išduotas vykdomasis raštas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-359-363/2018, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, yra pradėta vykdyti Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje pagal įsiteisėjusį Plungės apylinkės teismo Plungės teismo 2018-11-12 nuosprendį, ir ji neturi būti bendrinama su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme, nes baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai (BK 73 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu L. J. skiriama bausmė nebendrintina su 2018-11-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu.

31Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi L. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo pakeista į kardomąją priemonę suėmimą, nes kaltinamasis vengė atvykti į teismą, slėpėsi nuo pareigūnų ir tokiu būdu trukdė teismo procesui, o Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra (Anykščiai) ne vėliau kaip per 48 valandas po kaltinamojo L. J. sulaikymo turėjo pristatyti kaltinamąjį nutartį priėmusiam teismui apklausai dėl suėmimo paskyrimo pagrįstumo (tomas 4, b. l. 5-6). Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi L. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti, nustatytas suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, kurį skaičiuoti nuo 2018-12-13 (tomas 4, b. l. 16-18).

32Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-12-05 nutartimi L. J. paskirta ir 2018-12-13 nutartimi palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas nustatytas dviem mėnesiams, nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2018 m. vasario 5 d., panaikintina ir suimtas kaltinamasis L. J. nedelsiant paleistinas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.

33Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2017-11-06 nutarimu L. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

34Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

35Civilinis ieškovas – Panevėžio teritorinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje pareiškė

3625 975,28 Eur dydžio civilinį ieškinį (tomas 1, b. l. 104-122). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo L. J. veiksmai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su sunkiu nukentėjusiojo G. K. sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl jis turi atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Dėl patirtų sužalojimų G. K. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nukentėjusiajam G. K. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina sudaro 25 975,28 Eur. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamojo L. J. veika.

37Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinis ieškinys 1468,08 Eur sumai dėl G. K. išmokėtos netekto darbingumo pensijos (tomas 1, b. l. 136-146). 2018-06-21 pareiškimu dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinio ieškinio dėl 1468,08 Eur žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje reikalavimo padidinimo, civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius savo reikalavimą padidino iki 2890,08 Eur sumos, kurią prašo priteisti iš civilinio atsakovo kaltinamojo L. J. (tomas 3, b. l. 131-138). 2018-10-31 pareiškimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinio ieškinio dėl 1468,08 Eur žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje reikalavimo padidinimo, civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius savo reikalavimą padidino iki 3838,08 Eur sumos, kurią prašo priteisti iš civilinio atsakovo kaltinamojo L. J. (tomas 3, b. l. 184-188). Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.), todėl tuo pagrindu kaltinamajam L. J. tenka pareiga atlyginti 3838,08 Eur VSD fondui už nukentėjusiajam G. K. mokamą neteko darbingumo pensiją.

38Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2019-01-04 teisiamajame posėdyje baudžiamąją bylą, kurioje L. J. kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, išnagrinėjo iš esmės, o nuosprendžio priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2019-02-05. 2019-01-18 teisme buvo gautas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimas dėl civilinio ieškinio padidinimo šioje baudžiamojoje byloje. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog šis pareiškimas į bylą buvo pateiktas jau po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, ir byloje buvo baigtas įrodymų tyrimas, šis civilinio ieškovo pateiktas pareiškimas nebegali būti priimtas ir išnagrinėtas šioje baudžiamojoje byloje kartu su pradiniu ieškiniu, nes buvo pateiktas po to, kai byla buvo baigta nagrinėti.

39Nukentėjusysis G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje, kurioje civiliniais atsakovais patraukė Š. G. ir L. J. (tomas 3, b. l. 68-69). Šiuo ieškiniu nukentėjusysis prašo: pripažinus darbinius santykius tarp L. J. ir Š. G. priteisti iš atsakovo Š. G. nukentėjusiojo G. K. naudai 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nepripažinus darbinių santykių tarp L. J. ir Š. G., priteisti iš atsakovo L. J. nukentėjusiojo naudai 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

40Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

41Šioje baudžiamojoje byloje Š. G. nebuvo pareikšti įtarimai, jis nebuvo pripažintas nei įtariamuoju, nei kaltinamuoju. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-03-23 nutartimi, priėmus nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį, civiliniu atsakovu šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas Š. G. (tomas 3, b. l. 72-73). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus byloje nebuvo nustatyta, kad L. J. ir Š. G. būtų sieję darbiniai santykiai.

42Civilinis atsakovas Š. G. duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad su A. Š. ir L. J. nebendravo, asmeniškai su jais nekalbėjo, viską derino su G., nes su G. K. turėjo pasirašyti rangos sutartį. Kaltinamasis L. J. parodė, kad darbą miške jam pasiūlė G. K., jis pats asmeniškai su Š. G. dėl darbo nebendravo, Š. G. į mišką atvykęs nebuvo, darbams miške vadovavo G. K.. Liudytojas A. Š. parodė, kad G. K. pasiūlė darbą miške, pinigus turėjo mokėti G. K., Š. G. nematė, nežino kas jis toks, su juo neteko bendrauti. Liudytojas K. U., kuris yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius/specialistas, duodamas paaiškinimus teisme parodė, kad tarp L. J. ir Š. G. jokių darbinių santykių nėra. G. K. surado L. J., Š. G. tikrai L. J. galėjo ir nematyti.

43Kadangi byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad Š. G. buvo L. J. darbdavys, šių dviejų asmenų nesiejo jokie santykiai, tame tarpe ir darbiniai, Š. G. negali būti atsakingas už kaltinamojo L. J. veiksmus kaip asmuo, kuris jį pasamdė, todėl šio asmens atžvilgiu civilinė atsakomybė nekyla (CK 6.264 str.). Konstatavus, kad Š. G. nėra atsakingas už kaltinamojo L. J. veiksmus kaip asmuo, kuris jį samdė darbui, nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui Š. G. atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 115 str. 1 d.).

44Nukentėjusysis G. K., tuo atveju, jei teismas nepripažintų tarp Š. G. ir L. J. buvus darbinius santykius, civiliniu ieškiniu yra pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamajam L. J., kuriuo prašo iš kaltinamojo L. J. priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

45CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą ir pan.

46Pripažintina, kad nukentėjusysis G. K. dėl patirtų sužalojimų jautė didelį skausmą, jam ilgai teko gydytis, buvo atliekamos operacijos ir šiuo metu jo sveikatos būklė nėra gera. Nukentėjusysis nebegali vaikščioti, jam nustatytas neįgalumas su slaugos poreikiu ir 15 procentų darbingumas. Akivaizdu, jog dėl tokių sužalojimų jo gyvenimo kokybė iš esmės yra pablogėjusi, jis nebegali dirbti, nes jam pačiam yra reikalinga slauga ir priežiūra. Taigi sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, truksiančios visą gyvenimą, dėl to patiriami neigiami išgyvenimai taip pat yra ilgalaikiai. Kaltinamasis L. J. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jo dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarytos nusikalstamos veikos yra sukeltos sunkios pasekmės, nukentėjusiajam G. K. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip sunkus. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio taip pat vertintinas ir paties nukentėjusiojo elgesys, kuris turėjo įtakos tam kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Nukentėjusysis pats pirko alkoholinius gėrimus ir leido juos vartoti darbo metu kartu su juo dirbusiems L. J. ir A. Š.. Nukentėjusysis taip pat nesilaikė Miško darbų saugos taisyklių 46 punkto reikalavimų, kurie nustato, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių atstumas.

47Kaltinamasis L. J. yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, tačiau jo turtinė padėtis yra bloga, jis niekur nedirba ir neturi turto.

48Priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistus pagal teismų nuosprendžius bylose, kuriuose buvo priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kai priteisiama neturtinė žala dėl nusikalstamų veikų pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, ir šiose bylose neturtinės žalos dydis buvo priteisiamas 40 000 ir 60 000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-26/2011, 2K-65/2014). Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuo šių nutarčių priėmimo jau yra praėję daugiau nei 5 metai, todėl pragyvenimo lygis, kainos ir darbo užmokestis bei valiuta šalyje yra pasikeitę.

49Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką, padarytus sužalojimus ir ilgalaikes pasekmes, į tai, kad įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, į galimybę realiai žalą atlyginti, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam G. K. iš kaltinamojo L. J. priteistina 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys atmestinas.

50Šioje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinio atsakovo Š. G. nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), kuris nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintinas (tomas 3, b. l. 74, 120, 162).

51Nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas T. L. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad kaltinamasis L. J., liudytojas A. Š. gali būti padarę kitas, t. y. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, liudytojas Š. G. BK 233 straipsnio 1 dalyje, 176 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl vadovaudamasis BPK 257 straipsniu teismo prašo apie tai pranešti prokurorui (tomas 4, b. l. 1).

52BPK 257 numatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.

53Byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė žinomai melagingus parodymus. Šios aplinkybės paaiškėjo dar ikiteisminio tyrimo metu. Taigi pranešimas prokurorui apie A. Š. galbūt padarytas nusikalstamas veikas neturi prasmės, nes prokurorė vadovavo ne tik ikiteisminiam tyrimui, bet ir pati dalyvavo teisminiame procese, todėl ne tik gali, bet ir privalo be BPK 257 straipsnyje nurodyto teismo pranešimo pradėti ikiteisminį tyrimą, jei nustato nusikalstamos veikos požymius (BPK 169 str.).

54Įtariamasis ir kaltinamasis turi teisę keisti parodymus ir už tai jam nėra taikomas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 235 straipsnį, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis L. J. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu nepaaiškėjo, kad Š. G. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje ir 176 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo vadovaujantis BPK 257 straipsniu apie tai pranešti prokurorui.

55Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

56L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

57Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti L. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

58-

59pradėti dirbti arba tęsti darbą (BK 75 str. 2 d. 5 p.);

60-

61neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 str. 2 d. 7 p.);

62-

63neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.);

64-

65nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).

66Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

67L. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2019 m. vasario 5 d., panaikinti, L. J. nedelsiant paleidžiant iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo.

68Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2017-11-06 nutarimu L. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

69Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. J. priteisti 25 975,28 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 28 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679, a/s LT217300010002484333, Swedbank, AB).

70Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. J. 3838,08 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 08 ct) žalos atlyginimo ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus naudai.

71Nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį civiliniam atsakovui Š. G. dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

72Nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį kaltinamajam L. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo L. J. nukentėjusiojo G. K. naudai 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

73Laikiną nuosavybės teisių apribojimą civilinio atsakovo Š. G., a. k. ( - ) nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

74Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta... 2. L. J., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. L. J. 2016 m. spalio 15 d., apie 15 val. 20 min., miško kirtavietėje,... 5. Šiais savo veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. J. savo kaltę pripažino iš... 7. Nukentėjusysis G. K., kuris dėl savo sveikatos būklės negalėjo dalyvauti... 8. Liudytojas A. Š. parodė, kad pjovė mišką. Antrą darbo dieną miške... 9. Liudytojas K. U. parodė, kad jis yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 10. Civilinis atsakovas Š. G. parodė, kad jam labai gaila, kad taip įvyko,... 11. Iš 2016-10-15 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK tyrėjos J. B.... 12. Iš 2016-11-04 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės... 13. Iš 2016-10-20 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus atsakymo į... 14. Iš 2016-11-08 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės... 15. Iš 2016-12-21 VšĮ Šilalės rajono ligoninės atsakymo į Utenos apskrities... 16. Iš 2017-01-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus... 17. Iš 2017-08-25 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie... 18. Iš 2017-12-22 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie... 19. Iš 2017-08-10 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti,... 20. Iš 2018-10-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. ( - )... 21. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai... 22. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina visus kaltinime inkriminuotus... 23. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės... 24. Nagrinėjamoje byloje yra ir subjektyvusis, ir objektyvusis kriterijai, kurie... 25. Skirdamas bausmę kaltinamajam L. J. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi... 26. Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir... 27. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554... 28. Teismas, įvertindamas, kad padaryta nusikalstama veika yra dėl neatsargumo,... 29. L. J. 2018-11-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu buvo... 30. 2018-11-12 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirtą... 31. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi L.... 32. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-12-05 nutartimi L. J. paskirta... 33. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2017-11-06 nutarimu L. J. paskirta... 34. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 35. Civilinis ieškovas – Panevėžio teritorinė ligonių kasa –... 36. 25 975,28 Eur dydžio civilinį ieškinį (tomas 1, b. l. 104-122). Byloje... 37. Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo... 38. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2019-01-04 teisiamajame posėdyje... 39. Nukentėjusysis G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos... 40. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 41. Šioje baudžiamojoje byloje Š. G. nebuvo pareikšti įtarimai, jis nebuvo... 42. Civilinis atsakovas Š. G. duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad su A. Š.... 43. Kadangi byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad Š. G. buvo L. J. darbdavys,... 44. Nukentėjusysis G. K., tuo atveju, jei teismas nepripažintų tarp Š. G. ir L.... 45. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas,... 46. Pripažintina, kad nukentėjusysis G. K. dėl patirtų sužalojimų jautė... 47. Kaltinamasis L. J. yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, tačiau jo... 48. Priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę... 49. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 50. Šioje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinio... 51. Nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas T. L. pateikė prašymą, kuriame... 52. BPK 257 numatyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad... 53. Byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad liudytojas A. Š.... 54. Įtariamasis ir kaltinamasis turi teisę keisti parodymus ir už tai jam nėra... 55. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,... 56. L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti... 58. -... 59. pradėti dirbti arba tęsti darbą (BK 75 str. 2 d. 5 p.);... 60. -... 61. neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su... 62. -... 63. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo... 64. -... 65. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).... 66. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio... 67. L. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuo nuosprendžio... 68. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2017-11-06 nutarimu L. J. paskirtą... 69. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai... 70. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinį... 71. Nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį civiliniam atsakovui Š. G. dėl 30... 72. Nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį kaltinamajam L. J. dėl neturtinės... 73. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą civilinio atsakovo Š. G., a. k. ( - )... 74. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...