Byla 2-144-372/2012
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovų L. M. ir V. V. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. K. P., atsakovams L. M., V. V., atsakovų atstovui adv. M. V., trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atstovui R. Z.,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo AB „Šiaulių bankas“ patikslintą ieškinį atsakovams bankrutavusiai UAB „Senoji smuklė“, L. M. ir V. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovų L. M. ir V. V. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, ir

Nustatė

3

  1. Šalių ir jų atstovų reikalavimai ir atsikirtimai į juos

4Ieškovo atstovas prašė priteisti iš visų trijų atsakovų solidariai 801768,36 Lt skolos pagal 2006 m. sausio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. SVV-2006-001-00 bei 2006 m. sausio 20 d. laidavimo sutartis Nr.0601-01 ir Nr.0601-02; priteisti 3 mėn. trukmės EURIBOR reikšmės pridedant fiksuotą 2 proc. banko maržą sutartinių metinių palūkanų (2010 m. vasario 5 d. metinių palūkanų norma buvo 2,717 procentai) nuo negrąžintos sumos, t.y. 801768,36 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško priteistos sumos grąžinimo; priteisti 5 procentus metinių įstatyminių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis prašė patvirtinti ieškovo AB „Šiaulių bankas“ atsisakymą nuo 942308,02 Lt dalies reikalavimo pagal 2006 m. sausio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. SVV-2006-001-00 visų atsakovų atžvilgiu. Atstovas nurodė, kad bankas suteikė atsakovei UAB „Senoji smuklė“ 2006 m. sausio 20 d. kreditavimo sutartimi Nr. SVV-2006-001-00 su vėlesniu jos 2008-02-27 pakeitimu 544032,80 EUR kreditą patalpų, esančių Vilniaus g.183, Šiauliuose, pirkimui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bankui dalimis iki 2016-01-20 pagal sutartyje nurodytą grafiką bei mokėti metines palūkanas. Prievolės tinkamo įvykdymo užtikrinimui laidavo atsakovai L. M. ir V. V., kurie įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei UAB „Senoji smuklė“ tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal Sutartį. Laidavimo sutarčių 1.2 punktas numatė atsakovų solidarią atsakomybę. Atsakovė UAB „Senoji smuklė“ pasinaudojo visu kredito limitu. Bankas nustatytais terminais turėjo nurašyti nustatytais terminais nuo atsakovės sąskaitos, o UAB „Senoji smuklė“ privalėjo užtikrinti, kad nustatytą dieną sąskaitoje bus pinigų.

5Pradžioje atsakovė vykdė prievolę sąžiningai, tačiau vėliau ėmė vėluoti, nebemokėjo palūkanų, nebemokėjo dalinių kredito mokėjimų. Bankas atsakovę buvo įspėjęs dėl sutarties nutraukimo galimybės, o vėliau vienašališkai ją nutraukė. Apie tai atsakovė buvo informuota raštu. Taip pat laiduotojai kaip bendraskoliai L. M. ir V. V. raštu buvo informuoti apie nutrauktą kredito sutartį, tačiau bankui skolos nesumokėjo. Ieškovo atstovas nurodė, kad jie privalo solidariai įvykdyti prievolę, numatytą laidavimo sutartyse. Bankroto administratoriui pardavus iš varžytinių ieškovui įkeistą atsakovės UAB „Senoji smuklė“ patalpą už 1000000 Lt. atskaičius administravimo išlaidas, ieškovui buvo išmokėta 942308,02 Lt suma, kurios dydžiu ieškovas prašo mažinti reikalavimą. 282691,99 Lt suma buvo išmokėta bankui pagal kitą sutartį, nesusijusią su ieškiniu.

6Ieškovo atstovas nurodė, kad jis nesutinka su priešieškiniu. Visų pirma jis nurodė, kad atsakovai L. M. ir V. V. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad pasirašė laidavimo sutartis, kad tarėsi su banko atstovais, kad suvokė laidavimo pasekmes. Priešieškinyje jie jau nurodė, kad nepasirašė laidavimo sutarčių, kad nežinojo, jog yra laiduotojai, tačiau būtent atsakovai bei kiti UAB „Senoji smuklė“ akcininkai kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo. Atsakovai kartu su kitais akcininkais 2005-12-15 visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą kredito grąžinimui užtikrinti pateikti bankui L. M. ir V. V. laidavimo sutartis. Atsakovai dalyvavo šiame susirinkime ir balsavo už tokį sprendimą, patvirtindami savo parašais. Jie patys nurodė, kad jie manė, kad bus išieškoma iš UAB „Senoji smuklė“ turto, kad jie neatsako savo turtu. Atlikus ekspertizę, buvo nustatyta, kad ant laidavimo sutarčių yra atsakovų parašai. Kad laidavimo sutarties lapai nepasirašyti, nerodo, kad ji suklastota. Net laikant, kad sutartis su L. M. buvo atspausdinta skirtingais spausdintuvais, nerodo jos negaliojimo, kadangi banke yra daug spausdintuvų. Ieškovo atstovas nurodė, kad priešieškinio teiginiai prieštarauja nustatytiems ir ekspertizės patvirtintiems faktams. Laidavimo buvo pareikalauta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iniciatyva, kitaip nebūtų suteiktas kreditas.

7Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad laidavimo sutartys yra sudarytos suklydimo ir apgaulės įtakoje, todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis. Jie neteisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiklos. Laidavimo sutartys neatitinka reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio sutartims pasirašant jas kredito įstaigoje, jose nebuvo išreikšta tikroji atsakovų valia. Sutartys nebuvo pasirašytos ieškovo patalpose stebint vadybininkui ar kitam banko darbuotojui, laiduotojai nėra pasirašę ant abiejų sutarties lapų, laidavimo sutarčių sąlygos nebuvo išaiškintos atsakovams, nebuvo patikrinti jų tapatybės dokumentai, o tai reiškia, kad jos neatitinka sandorio formai keliamų reikalavimų, dėl ko laidavimo sutartys yra negaliojančios. Buvusi UAB „Senoji smuklė“ direktorė davė pasirašyti laidavimo sutartis tarp kitų dokumentų, nurodydama, kad tai yra formalus dalykas, tačiau bankas to reikalauja, priešingu atveju nesuteiks kredito.

8Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį palaiko. Ji nurodė, kad laidavimo sutarties nepasirašė, kadangi turėdama mažas pajamas, negalėjo laiduoti tokiai didelei sumai. Ji nurodė, kad niekada nebuvo AB Šiaulių banko Šiaulių skyriuje, nepažįsta S. M. ir R. S.. 2005-12-15 akcininkų susirinkime dalyvavo, jei jau yra jos parašas, tačiau ar buvo svarstomas laidavimo klausimas, neprisimena, kadangi praėjo daug laiko. Atsakovė nurodė niekam nedavusi savo asmens duomenų.

9Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį palaiko. Jis nurodė, kad buvo vienas iš keturių UAB „Senoji smuklė“ akcininkų. Jie nutarė, kad reikia laiduoti už kredito sutartį. Kiek prisimena, tas protokolas atsirado vėliau. AB Šiaulių banke kartais moka mokesčius, tačiau jokių sutarčių nepasirašė, S. M. ir R. S. nepažįsta. Dėl laidavimo sutarties nesitarė, nė su kuo banke tuo klausimu nesikalbėjo. Duomenų apie savo turtą ar pajamas niekam nedavė. Atsiliepimą į ieškinį pasirašė, kadangi tai reikėjo padaryti labai skubiai, laikantis terminų. Pasirašė po tuo, ką parašė advokatas.

10Atsakovų atstovas palaikė jų reikalavimus. Jis nurodė, kad tapo aišku, jog niekada tarp atsakovų ir ieškovo nebuvo jokių laidavimo santykių. L. M. pasirašyta laidavimo sutartis nesudaro vientiso dokumento, lapai atspausdinti skirtingais spausdintuvais, o tai paneigia liudytojos R. S. teiginiai apie tai, kad ji atspausdino vientisą dokumentą, paneigia ekspertizės aktas. Bankas paruošė sutartis, išreikalavo parašus, o laidavimo sutartys pasirašytos tik antruose lapuose, kuriuose tik laiduotojo teisės, kai visa esminė informacija yra pirmajame lape. Tai rodo, kad asmuo, pasirašęs ant antro lapo, tikrai nesuprato, ką pasirašė, kokią atsakomybę prisiėmė. Kaip matyti iš kredito sutarties, joje pasirašytas kiekvienas lapas. Liudytoja R. S. patvirtino, kad to reikalavo banko atstovai. Tai reiškia, kad banke buvo nustatyta tokia tvarka, tačiau to nebuvo padaryta atsakovų atžvilgiu. Bankas nepareikalavo atsakovų sutuoktinių sutikimų, nors atsakovai įsipareigojo atsakyti visu savo turtu. Trečiasis asmuo nepatvirtino, kad tiesiogiai bendravo su laiduotojais, jis vertino tik banko pateiktus dokumentus. Liudytoja M. patvirtino, kad laiduotojas atsako kaip ir kredito davėjas, tai yra, tai turi atitikti visus reikiamus dokumentus – pildyti paraišką, nurodyti, kokią sumą laiduoja, kuriam laikui, gauti sutuoktinių sutikimus. To nebuvo padaryta. Atsakovai atsiliepimus į ieškinį pasirašė paskubomis, todėl jų negalima laikyti patikimais.

11Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad viską išdėstė atsiliepime į ieškinį. Atstovas, kuris vertino projektą, nebedirba, todėl negalima pasitikslinti faktinių aplinkybių. Visus reikšmingus dokumentus pateikė teismui. Trečiojo asmens atstovui nežinoma, ar betarpiškai buvo bendraujama su laiduotojais. Paprastai yra išlyga, kad laiduojama visai sumai ir visam paskolos laikotarpiui.. Pagal banko pateiktą informaciją atsakovai buvo vieni daugiausiai turintys akcijų akcininkai. Kodėl pasirinkti jie, iš pateiktų dokumentų nematyti. Teikiant garantiją, nepasirašoma jokia garantijos sutartis. Tokiu atveju būna pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su banku. Būna, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atmeta bankų prašymus suteikti garantijas, tačiau šiuo atveju tai nebuvo daroma.

  1. Teismo padarytos išvados ir argumentai

12Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas.

13Dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

14Kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Šio reglamentavimo tikslas – bankroto byloje išsiaiškinti kreditorių skaičių ir jų pareikštų reikalavimų apimtį. Kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikštą reikalavimą patvirtinus teismui nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnis). Be to, ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nuostata reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. Vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių, aktualus nagrinėjamos bylos ginčo atveju, yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Jis turi tiesioginę įtaką bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo apimčiai. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją (šiuo atveju – kredito suteiktais pinigais), tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti, skaičiavimas. Taip pat skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu skaičiuojamų ir procesinėmis vadinamų palūkanų skaičiavimas. Kreditorių reikalavimų pareiškimas skolininko bankroto byloje reikšmingas ne tik reikalavimų nustatymo, bet ir jų teisių įgyvendinimo, taip pat pasinaudojimo turimais užtikrinimo būdais aspektu. Pagal ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

15Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę.

16Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Ieškovas šia teise pasinaudojo, ką patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarties kopija (102-105 b.l., 1 t.). Tokiu atveju laikytina, kad ieškovo reikalavimai atsakovui UAB „Senoji smuklė“ išnagrinėti bankroto byloje, todėl dar kartą tenkinti reikalavimus ir šioje byloje nebėra pagrindo, o būtina spręsti tik su laiduotojais susijusius reikalavimus, suformuluotus patikslintame ieškinyje.

17Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis).

18Dėl atsakovų (laiduotojų) prievolės apimties

19Jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu nutraukus netesybų ir palūkanų už visas BUAB „Senoji smuklė“ prievoles skaičiavimą, t. y. taip sumažinus šios įmonės prievolės kreditoriui apimtį, taip pat yra pagrindas ir atsakovų L. M. ir V. V. laidavimo prievolių apimčiai sumažėti tokiu pat mastu.

20Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises (CK 6.83 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas vertintinas kaip teisės norma, apsauganti skolininko interesus, nes skirta tam, kad nedidėtų bankrutuojančios įmonės skola. Be to, po bankroto bylos iškėlimo palūkanos ir netesybos už prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, nebeatlieka skatinamosios funkcijos, nes skolininkui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės turto fondas v. UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009). Jeigu kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko palūkanų ir netesybų nuo bankroto bylos iškėlimo, tai teisės neįgis ir laiduotojas. Negalima ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinti taip, kad netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas taikomas tik skolininkui ir netaikomas laiduotojui už užtikrintą prievolę, nes tokiu atveju prievolę įvykdęs ir palūkanas bei netesybas sumokėjęs laiduotojas subrogacijos būdu perimtų didesnės apimties kreditoriaus reikalavimo teisę, negu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, pareikšdamas jį tiesiogiai skolininkui.

21ĮBĮ straipsnio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą imperatyvųjį materialiojo teisinio pobūdžio kreditoriaus teisių ribojimą skolininkui iškėlus bankroto bylą, kuris, be kita ko, užtikrina ir visų kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Dėl bankroto bylos skolininkui UAB „Senoji smuklė“ iškėlimo nutraukus netesybų ir palūkanų už jo prievolę pagal kredito sutartį skaičiavimą ir taip užfiksavus skolininko įsipareigojimų kreditoriui apimtį, didesnė prievolės (įsipareigojimų) apimtis negali būti taikoma ir laiduotojams.

22Ieškovas prašo priteisti sutartines ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Teismas neturi pagrindo netenkinti šio reikalavimo. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties, ieškinys buvo priimtas būtent 2010 m. vasario 22 d. (43 b. l., 1 t.). Tačiau jos skaičiuojamos iki bankroto bylos iškėlimo dienos, o ne iki visiško kredito grąžinimo (sutartinės palūkanos) arba iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Kaip jau pripažino teismas, jos gali būti skaičiuojamos ne ilgiau nei iki įsiteisės nutartis iškelti bankroto bylą, t.y. iki 2010.03.29 (59 b. l., 1 t.). Tai reiškia, kad palūkanos skaičiuojamos nuo 2010.02.22 iki 2010.03.29. Toks jų paskaičiavimas yra atitinkantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, numatančias kreditoriaus reikalavimų lygiateisiškumą. Byloje yra paties ieškovo kreditorinis reikalavimas, pareikštas 2010.04.30 bankroto administratoriui (104 b. l., 1 t.). Jame taip pat nurodytas tas pats reikalavimas – 1744076,37 Lt, detalizuojant skolą, susidariusią iš negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų, delspinigių už kreditą ir delspinigių už palūkanas. Vadinasi, iš atsakovės UAB „Senoji smuklė“ ieškovas gali reikalauti tik palūkanų, susidariusių laikotarpyje nuo 2010.02.22 iki 2010.03.29, bet ne pačios skolos, nurodytos ieškinyje. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi byla buvo pridėta prie bankroto bylos (68 b. l., 1 t.), o tai reiškia, kad sprendimo priėmimas visai skolos sumai ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi (102-103 b. l., 1 t.) būtų dvigubas to paties reikalavimo tenkinimas. Tai reiškia, kad palūkanos nuo ieškinio priėmimo iki bankroto bylos iškėlimo priteistinos iš visų trijų atsakovų. Jos sudaro 8031,12 Lt sutartinių palūkanų ir 8512,92 Lt procesinių palūkanų, viso palūkanų suma sudaro 16544,04 Lt. Pačios skolos iš atsakovės UAB „Senoji smuklė“ nebegalima priteisinėti, kadangi klausimas išspręstas bankroto byloje, patenkinus kreditorinį ieškovo reikalavimą.

23Dėl laidavimo sutarčių sudarymo suklydimo įtakoje.

24Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2001; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008).

25Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

26Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Atsakovai L. M. ir V. V. buvo bankrutavusios UAB „Senoji smuklė“ akcininkai, turėję po ¼ dalį įmonės akcijų. Tai reiškia, kad jie buvo verslininkai, turintys patirties valdyti įmonę, aktyviai dalyvavę jos veikloje, priminėję svarbius įmonei sprendimus, tame tarpe – imti pakankamai didelį kreditą (142-144 b. l., 1 t.). Atsakovai yra tokio amžiau, kad turėjo ir galėjo pasidomėti, kokias pasekmes sukels ne tik nutarimas imti kreditą, bet ir laiduoti už įmonės prievoles 2000000 Lt sumai. Laidavimo sutartys buvo pasirašytos tik 2006 m. sausio 20 d., t.y., daugiau nei po mėnesio nuo akcininkų susirinkimo nutarimo imti kreditą ir laiduoti už jo grąžinimą (15-18 b. l., 1 t.). Teismas sprendžia, kad per tiek laiko bet koks protingas ir atidus asmuo turėjo galimybę įvertinti visų pirma akcininkų sprendimą, o vėliau – ir laidavimo sutarties pasirašymo pasekmes, pasikonsultuoti su advokatu. Tai, kad atsakovai turėjo su kuo pasitarti, patvirtino ir liudytojas G. V. (86-87 b. l., 1 t.). Jis nurodė, kad yra verslininkas ir kad seserį L. M. konsultuodavo dėl UAB „Senoji smuklė“ reikalų, yra buvęs banke ir galimai derinęs kokias nors sąlygas. Ar jam buvo žinoma apie laidavimą, liudytojas nurodė neprisimenąs. Liudytoja R. S., buvusi UAB „Senoji smuklė“ direktorė, patvirtino, kad atsakovai domėjosi įmonės veikla, akcininkas V. V. joje būdavo gal po dvi dienas per savaitę, o L. M. ateidavo retai, ją atstovaudavo brolis G. V.. Liudytoja taip pat patvirtino, kad ji labai dažnai vykdavo į banką, teikdavo jam daug dokumentų, tačiau laidavimo sutarčių neprisimena (182-183 b. l., 2 t.). Teismas sprendžia, kad tokiu atveju yra pagrindo tikėti liudytojos R. S. teiginiais, kad atsakovai patys buvo banke ir pasirašė laidavimo sutartis, nes kito asmens, kuris šiuos dokumentus jiems pateikė pasirašyti, nebuvo nurodyta (86-87 b. l., 2 t.). Nors teismo posėdyje atsakovai tvirtino neprisimena pasirašę laidavimo sutartis, tačiau rašysenos ekspertizė patvirtina, kad parašai yra jų (29-31 b. l., 2 t.). Taip pat atsakovai patvirtino, kad dalyvavo akcininkų susirinkime, kuriame buvo spręsta dėl kredito suteikimo. Tai patvirtina ir jų pačių parašai (142-144 b. l., 1 t.). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovams buvo žinoma apie laidavimo sutartis, jie patys jas pasirašė, o teigimas, jog tokių dokumentų pasirašyti negalėjo, nes jų turtinė padėtis tuo metu buvo sunki, vertintina kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti pareigos įvykdyti prievolę. Pats faktas, kad laidavimo sutartys nepasirašytos ant abiejų lapų, nereiškia, kad atsakovai nesuprato tokio dokumento svarbos ar galimų pasekmių. Atsiliepime į ieškinį jie patvirtino, kad laidavimo sutartis pasirašė, tačiau tikėjosi, jog pirmiausia bus išieškoma iš įmonės ir garanto, o tik galų gale – iš jų pačių (49-52 b. l., 1 t.). Atsakovų teiginiai, kad atsiliepimą į ieškinį pasirašė, neskaitę to, ką paskubomis jame išdėstė advokatas, todėl jame nurodytos aplinkybės neatitinka jų pozicijos, vertintini kaip jų siekis bet kokiais būdais išvengti prievolės įvykdymo. Byloje įvertinti įrodymai patvirtina, kad priešieškinyje išdėstyti atsakovų motyvai ir argumentai prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

27Atsakovų motyvai, kad laidavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir dėl to, kad jos neatitinka formos, atmestini. Tai, kad laidavimo sutarčių pirmuosiuose lapuose nėra atsakovų parašų, nereiškia, kad jose išdėstytos sąlygos jiems nebuvo žinomos. Iš esmės teismas sprendžia, kad pasirašant tokį svarbų dokumentą, kaip laidavimo sutartis, protingas ir atidus asmuo susipažįsta su visu dokumento tekstu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovai neturėjo galimybės tai padaryti, kad jie buvo neatidūs, neapdairūs ir nerūpestingi.

28Pasisakydamas dėl priešieškinio motyvo, kad bankas pasirašė laidavimo sutartis su atsakovais, negavęs jų sutuoktinių sutikimų, teismas daro išvadą, kad tai savaime nedaro šių sutarčių negaliojančiomis. Šie asmenys į bylą ir neturėjo būti traukiami, kadangi sprendimo priėmimas kol kas neliečia jų interesų. Priėmus teismo sprendimą, kuriuo bus atmestas priešieškinis, sprendimo vykdymo procese atsakovų sutuoktiniai turės galimybę spręsti klausimą dėl jiems priklausančios turto dalies atidalinimo, jei tokia būtų nustatyta. Patys atsakovų sutuoktiniai nesikreipė į teismą, nereiškė savarankiškų reikalavimų ir šioje byloje, nors Šiaulių apygardos teisme jau nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose ginčijami atsakovų sudaryti sandoriai dėl jų turto perleidimo tretiesiems asmenims ( Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr.2-181-154/12 ir civilinė byla Nr.2-182-368/2012). Antra vertus, atsakovai buvo tinkamai atstovaujami, jų interesus gynė kvalifikuotas teisininkas, tačiau byla nebuvo atidėta, prašant iškviesti atsakovų sutuoktinius.

29Dėl dalies reikalavimų atsisakymo

30Ieškovas pateikė ieškinį, tačiau vėliau jį patikslino ir atsisakė dalies savo reikalavimų. Tai įvyko dėl to, kad bankroto administratorius pardavė įkeistą ieškovui atsakovės turtą (68-69 b.l., 2 t.). Dėl šios priežasties teismas nemato pagrindo netenkinti ieškovo prašymo patvirtinti jo atsisakymą nuo 942308,02 Lt dalies reikalavimo visų atsakovų atžvilgiu (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnis).

31Dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo

32Išnagrinėjus ieškinį ir priešieškinį, išspręstinas ir bylinėjimosi išlaidų padalinimo klausimas. Nagrinėjant bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (32-33 b. l., 1 t.), ieškovas sumokėjo 21441 Lt žyminio mokesčio (31, 37 b. l., 1 t.). Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovo sumokėtas žyminis mokestis grąžintas (172 b. l., 1 t). Kadangi ginčas yra kilęs iš bankroto santykių, žyminis mokestis taip pat nėra priteisiamas iš atsakovų. Atsakovai L. M. ir V. V. buvo pateikę priešieškinį, už kurį privalėjo sumokėti žyminį mokestį. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovų prašymas ir šio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (45 b. l., 2 t.). Priimant sprendimą, atsakovai privalo sumokėti po 10665 Lt žyminio mokesčio (CPK 84 straipsnis). Taip pat atsakovai privalo sumokėti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos sudaro 162,92 Lt (35 b. l., 1 t., 64 b. l., 2 t.). Lygiomis dalimis jos priteisiamos iš L. M. ir V. V., kadangi atsakovė bankrutavusi UAB „Senoji smuklė“ yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro po 81,46 Lt. Viso bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų L. M. ir V. V. sudaro po 10746,68 Lt.

33Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius jo turėtas atstovavimo išlaidas. Jos sudaro 13793,15 Lt (162-164 b. l., 1 t., 37-39 b. l., 3 t.).

34LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

35Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri šiuo metu sudaro 800 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio“ (Žin., 2007, Nr. 137-5592). Byloje nustatyta, kad ieškovas iš viso advokatui sumokėjo 13793,15 Lt. Teismas sprendžia, kad ieškovo atstovas surašė tris procesinius dokumentus – ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį bei atsiliepimą į atsakovų pateiktą atskirąjį skundą, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Advokatas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, jis važinėjo iš Vilniaus. Ginčijama ieškinio suma buvo pakankamai didelė. Tačiau byloje nebuvo sprendžiami klausimai, reikalaujantys specialių žinių ar teisinių klausimų naujovių, šiais klausimais yra suformuota plati teismų praktika. Įvertinus ieškovo atstovo atliktą darbą, teismas daro išvadą, jog reikalaujamos priteisti išlaidos už advokato pagalbą neatitinka Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 9000 Lt.

36Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

37Ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

38Priteisti ieškovui AB Šiaulių bankas ( įmonės kodas 112025254, buveinė ( - ), a.s. ( - ) AB Šiaulių bankas) solidariai iš atsakovų L. M. ( a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir V. V. ( a. k. ( - ) gyv. ( - )) 801768,36 Lt (aštuonis šimtus vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt 36 centus) skolos.

39Priteisti ieškovui AB Šiaulių bankas ( įmonės kodas 112025254, buveinė ( - ), a.s. ( - ) AB Šiaulių bankas) solidariai iš atsakovų L. M. ( a.k. ( - ) gyv. ( - )) , V. V. ( a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir bankrutavusios UAB „Senoji smuklė“ ( įmonės kodas 145665265, buveinė ( - )) 16544,04 Lt ( šešiolika tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt keturis Lt 04 centus) palūkanų.

40Priimti ieškovo AB Šiaulių bankas ( įmonės kodas 112025254, buveinė ( - ), a.s. ( - ) AB Šiaulių bankas) atsisakymą nuo 942308,02 Lt dalies reikalavimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

41Priteisti iš atsakovės L. M. ( a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir atsakovo V. V. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) po 10746,68 Lt ( dešimt tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt šešis Lt 68 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

42Priteisti iš atsakovų L. M. ( a.k. ( - ) gyv. ( - )), V. V. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir UAB „Senoji smuklė“ “ ( įmonės kodas 145665265, buveinė ( - )) ieškovui AB Šiaulių bankas ( įmonės kodas 112025254, buveinė ( - ), a.s. ( - ) AB Šiaulių bankas) po 3000 Lt (tris tūkstančius Lt) atstovavimo išlaidų, likusioje dalyje prašymą atmesti.

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant... 2. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo AB „Šiaulių... 3.
  1. Šalių ir jų atstovų reikalavimai ir atsikirtimai į... 4. Ieškovo atstovas prašė priteisti iš visų trijų atsakovų solidariai... 5. Pradžioje atsakovė vykdė prievolę sąžiningai, tačiau vėliau ėmė... 6. Ieškovo atstovas nurodė, kad jis nesutinka su priešieškiniu. Visų pirma... 7. Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad laidavimo sutartys yra sudarytos... 8. Atsakovė L. M. su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį palaiko. Ji nurodė,... 9. Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutinka, o priešieškinį palaiko. Jis nurodė,... 10. Atsakovų atstovas palaikė jų reikalavimus. Jis nurodė, kad tapo aišku, jog... 11. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad viską išdėstė atsiliepime į... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas.... 13. Dėl skolos ir palūkanų priteisimo.... 14. Kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai... 15. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui... 16. Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad... 17. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo... 18. Dėl atsakovų (laiduotojų) prievolės apimties ... 19. Jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja)... 20. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina... 21. ĮBĮ straipsnio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą imperatyvųjį... 22. Ieškovas prašo priteisti sutartines ir procesines palūkanas nuo bylos... 23. Dėl laidavimo sutarčių sudarymo suklydimo įtakoje.... 24. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 25. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 26. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 27. Atsakovų motyvai, kad laidavimo sutartys turi būti pripažintos... 28. Pasisakydamas dėl priešieškinio motyvo, kad bankas pasirašė laidavimo... 29. Dėl dalies reikalavimų atsisakymo... 30. Ieškovas pateikė ieškinį, tačiau vėliau jį patikslino ir atsisakė... 31. Dėl bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų priteisimo... 32. Išnagrinėjus ieškinį ir priešieškinį, išspręstinas ir bylinėjimosi... 33. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius jo turėtas atstovavimo... 34. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad šalies išlaidos,... 35. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato... 36. Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas... 37. Ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.... 38. Priteisti ieškovui AB Šiaulių bankas ( įmonės kodas 112025254, buveinė (... 39. Priteisti ieškovui AB Šiaulių bankas ( įmonės kodas 112025254, buveinė (... 40. Priimti ieškovo AB Šiaulių bankas ( įmonės kodas 112025254, buveinė ( -... 41. Priteisti iš atsakovės L. M. ( a.k. ( - ) gyv. ( - )) ir atsakovo V. V. (a.k.... 42. Priteisti iš atsakovų L. M. ( a.k. ( - ) gyv. ( - )), V. V. (a.k. ( - ) gyv.... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...