Byla 2A-906/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. M. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-372/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės Šiaulių bankas ieškinį atsakovams L. M., V. V. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Senoji smuklė“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB Šiaulių bankas (toliau tekste – ieškovas ir bankas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai: 801 768,36 Lt skolą; 3 mėn. trukmės EURIBOR reikšmės pridedant fiksuotą 2 proc. banko maržą sutartinių metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo negrąžintos sumos, t. y. 801 768,36 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos grąžinimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu UAB „Senoji smuklė“ 2006 m. sausio 20 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. SVV-2006-001-00 (toliau tekste – Kreditavimo sutartis), kuria atsakovui su vėlesniais jos 2008 m. vasario 27 d. pakeitimais, buvo suteiktas 544 032,80 EUR kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bankui dalimis iki 2016 m. sausio 20 d. pagal sutartyje nurodytą grafiką bei mokėti metines palūkanas. Prievolės tinkamo įvykdymo užtikrinimui 2006 m. sausio 20 d. sutartimis (toliau tekste – Laidavimo sutartys) laidavo atsakovai L. M. ir V. V..

7Atsakovui UAB „Senoji smuklė“ tinkamai nevykdant Kreditavimo sutartimi prisiimtų prievolių bankas įspėjo jį dėl sutarties nutraukimo, o ir toliau nekreipiant dėmesio į raginimus vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Laiduotojai L. M. ir V. V. buvo informuoti apie nutrauktą Kreditavimo sutartį, tačiau bankui skolos nesumokėjo. Ieškovas įgyvendindamas savo teises kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui UAB „Senoji smuklė“ buvo iškelta bankroto byla, vėliau įmonė buvo likviduota dėl bankroto. Pardavus dalį likviduojamos įmonės turto ieškovui buvo išmokėta 942 308,02 Lt suma, kurios dydžiu ieškovas sumažino reikalavimą atsakovams.

8Atsakovai L. M. ir V. V. su pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad banko suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas atsakovo UAB „Senoji smuklė“ turto įkeitimu, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteikta garantija ir atsakovų Laidavimo sutartimis, todėl bankas, turėdamas galimybę išsiieškoti skolas iš suteiktos garantijos, pareikšdamas ieškinį atsakovams elgiasi nesąžiningai. Atsakovai taip pat pažymėjo, jog pasirašant su banku Laidavimo sutartis buvo teigta, jog laidavimas laikomas tik Kreditavimo sutarties sudarymo formalumu. Vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovai atsisakė atsiliepimuose į ieškinį nurodytų teiginių, susijusių su Laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybėmis, nurodydami, jog atsiliepimus reikėjo paruošti skubiai, juos parengė advokatas, o jie tik pasirašė po tuo, ką parašė advokatas, neįsigilinę į atsiliepimo turinį.

9Atsakovai L. M. ir V. V. pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo pripažinti 2006 m. sausio 20 d. Laidavimo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovų L. M. ir V. V., negaliojančiomis.

10Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad Laidavimo sutartys yra sudarytos dėl suklydimo, todėl jos turi būti pripažintos negaliojančiomis. Atsakovų teigimu, jie neteisingai suvokė sudaromų sandorių aplinkybes ir padarinius. Laidavimo sutartys neatitinka reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio sutartims, kadangi jos buvo pasirašytos ne kredito įstaigoje, nedalyvaujant banko darbuotojui, neišaiškinus sutarčių esmės, nepatikrinus apeliantų tapatybės dokumentų, o tai reiškia, kad jos neatitinka sandorių sudarymui keliamų formalių reikalavimų, dėl ko laidavimo sutartys yra negaliojančios. Buvusi UAB „Senoji smuklė“ direktorė davė pasirašyti laidavimo sutartis tarp kitų dokumentų, nurodydama, kad tai yra formalus dalykas, todėl sutartyse nėra išreikšta tikroji atsakovų valia.

11Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį, jog ekspertizės aktas patvirtino, kad L. M. pasirašyta laidavimo sutartis nesudaro vientiso dokumento, jos lapai atspausdinti skirtingais spausdintuvais, o tai paneigia liudytojos R. S. teiginius apie tai, kad ji Laidavimo sutartį atspausdino kaip vientisą dokumentą. Be to, Laidavimo sutartys pasirašytos tik antruose lapuose, kuriuose nurodytos tik laiduotojo teisės, kai visa esminė informacija yra pirmajame lape. Tai rodo, kad asmuo, pasirašęs ant antro lapo, tikrai nesuprato, ką pasirašė, kokią atsakomybę prisiėmė.

12Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovai L. M. ir V. V. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad pasirašė Laidavimo sutartis, kad tarėsi su banko atstovais, kad suvokė sutarčių pasekmes, tačiau priešieškinyje nurodė priešingas aplinkybes. Tačiau, ieškovo teigimu, būtent atsakovai bei kiti UAB „Senoji smuklė“ akcininkai kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo. Atsakovai kartu su kitais akcininkais 2005 m. gruodžio 15 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė sprendimą kredito grąžinimui užtikrinti pateikti bankui L. M. ir V. V. laidavimą. Atsakovai dalyvavo šiame susirinkime ir balsavo už tokį sprendimą, patvirtindami jį savo parašais. Atsakovai patys nurodė, kad jie manė, kad bus išieškoma iš UAB „Senoji smuklė“ turto, kad jie neatsako savo turtu. Atlikus ekspertizę, buvo nustatyta, kad ant laidavimo sutarčių yra atsakovų parašai. Kad Laidavimo sutarties lapai nepasirašyti, nerodo, kad ji suklastota. Net laikant, kad sutartis su L. M. buvo atspausdinta skirtingais spausdintuvais, nerodo ginčijamos sutarties savaime negaliojančios. Ieškovo nuomone, priešieškinio teiginiai prieštarauja nustatytiems ir ekspertizės patvirtintiems faktams.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų L. M. ir V. V. 801 768,36 Lt skolą. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų L. M., V. V. ir bankrutavusios UAB „Senoji smuklė“ 16 544,04 Lt palūkanų.

15Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovų pareikštų reikalavimų nurodė, jog atsakovai L. M. ir V. V. buvo BUAB „Senoji smuklė“ akcininkai, t. y. verslininkai, turintys patirties valdyti įmonę, aktyviai dalyvavę jos veikloje, priiminėję svarbius įmonei sprendimus, tame tarpe – imti pakankamai didelį kreditą. Atsakovai yra tokio amžiaus, kad turėjo ir galėjo pasidomėti, kokias pasekmes sukels ne tik nutarimas imti kreditą, bet ir Laidavimo sutarties sudarymas. Teismas manė, kad yra pagrindo tikėti liudytojos R. S. teiginiais, kad atsakovai patys buvo banke ir pasirašė laidavimo sutartis, be to pažymėjo, jog rašysenos ekspertizė patvirtino, kad ant laidavimo sutarčių yra atsakovų parašai. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas sprendė, jog priešieškinyje išdėstyti atsakovų motyvai ir argumentai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl jį atmetė.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neanalizavo faktinių duomenų prieštaravimų ir jų nepašalino, taip pažeidė pareigą visapusiškai bei objektyviai ištirti įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas bylai turinčias reikšmės aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimas įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę neturi būti suprantamas kaip reikalavimas teismo sprendime detaliai aptarti visus teismui pateiktus įrodymus, minėta nuostata įpareigoja teismą susipažinti su pateiktais įrodymais, juos įvertinti ir priimti vieningą išvadą sprendžiamu klausimu. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-177/2011).

21Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, priimdamas sprendimą nagrinėjo šalis siejusias Kreditavimo ir Laidavimo sutartis, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčijamų Laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybes, liudytojų parodymus, bei kartu su kitais įrodymais, ekspertų išvadas. Įvertinęs įrodymų visetą bei nustatęs, kad įrodymų bei faktų, leidžiančių teigti, jog Laidavimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant šių sutarčių sudarymo formalius reikalavimus ar suklydimo įtakoje, nepateikta, todėl teismas atmetė apeliantų reikalavimus kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, nė vieno iš jų neišskyrė, nesuteikė prioriteto kitų įrodymų atžvilgiu ir, vadovaudamasis įrodymų viseto duomenimis, priėmė sprendimą, todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą prioritetą teikė liudytojų parodymams ir įrodymams, kurie palankūs ieškovui - atmestini kaip nepagrįsti.

22Apeliacinio skundo argumentai leidžia teigti, jog apeliantai siekia, kad bylą nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme būtų pašalinti, jų teigimu, likę prieštaravimai tarp liudytojų parodymų ir kitos bylos medžiagos. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ne tik teisės, bet ir fakto klausimus (CPK 320 str. 1 d.), teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantų nurodytų argumentų, kurie jų teigimu, leidžia daryti kitokią, nei priimta pirmosios instancijos teismo, išvadą dėl Laidavimo sandorių sudarymo aplinkybių. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamų Laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybes, nepasisakė dėl eksperto išvadų, kurios patvirtino, jog apeliantės L. M. pasirašytos Laidavimo sutarties lapai atspausdinti skirtingais spausdintuvais ir nėra vientisas dokumentas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu sprendimu pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, įvertino Laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybes ir tai, ar sutartys atitiko joms keliamus formalius reikalavimus. Tai, jog vertinant sandorių sudarymo aplinkybes nebuvo pasisakyta dėl kiekvieno iš įrodymų atskirai, kaip jau buvo minėta anksčiau, savaime neleidžia teigti, jog įrodymai nebuvo vertinami, teismui priimant galutines išvadas sprendžiamu klausimu. Apeliantų teigimu, bylos nagrinėjimo metu liudytoja R. S. nurodė, jog apeliantų pasirašytos Laidavimo sutartys buvo atspausdintos tuo pačiu spausdintuvu, tačiau ekspertai šiuo klausimu turėjo kitą išvadą, o teismas šio neatitikimo tarp eksperto išvadų ir liudytojos parodymų, nepašalino ir plačiau dėl jo nepasisakė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su liudytojos R. S. teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, negali sutikti su apeliantų teiginiais. Liudytoja teigė, jog ji paruošė dokumentus pagal banko tipinę sutartį ir ją atspausdino (t. 2, b.l. 86). Aplinkybės, kad dokumentai buvo atspausdinti vienu spausdintuvu – teismo posėdžio metu liudytoja nepatvirtino, išvadą, jog dokumentai buvo atspausdinti vienu spausdintuvu, apeliantai padarė patys, netinkamai interpretavę liudytojos parodymus. Todėl ir teigti, jog liudytojos parodymai prieštarauja eksperto išvadai, kuri teigia, jog Laidavimo sutarties, kurią pasirašė L. M., lapai yra atspausdinti skirtingais spausdintuvais (t. 3, b.l. 6), negalima, kadangi bylos nagrinėjimo metu kategoriškų liudytojos parodymų apie tai, jog dokumentai buvo spausdinami vienu spausdintuvu – nenurodyta. Be to, ekspertui buvo pateiktas tirti tik banke išlikusios Laidavimo sutarties originalas, tuo tarpu apeliantai teigia, jog nei jie, nei BUAB „Senoji smuklė“ neturi jiems skirtų Laidavimo sutarčių nuorašų. Tikėtina, jog bankui ir kitai sandorio šaliai skirti Laidavimo sutarčių nuorašai buvo spausdinami skirtingais spausdintuvais, sudedant skirtingais spausdintuvais atspausdintus sutarčių lapus kartu, tačiau nekeičiant sutarties esmės. Kadangi apeliantai jiems skirtų Laidavimo sutarčių nuorašų nepateikė, teismas šios galimybės negali įvertinti. Tačiau pasisakant šiuo klausimu (dėl apeliantams skirtų Laidavimo sutarčių nuorašų nebuvimo), kurį kelia ir apeliantai, apeliacinės instancijos teismas mano, jog kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo, laiduojantis už trečiojo asmens tinkamos prievolės vykdymą, yra suinteresuotas turėti sudaromų sandorių egzempliorius. Ginčijamų sutarčių turinys ir liudytojų parodymai patvirtina, jog sutartys buvo sudaromos dviems egzemplioriais, kurių vienas buvo atiduotas sandorio šaliai – laiduotojui (t. 1. b.l. 16, 18, t. 2, b.l. 86). Apeliantų teigimu, jiems nebuvo pateikti sutarčių nuorašai, tačiau teismo įsitikinimu, atidus ir rūpestingas asmuo pasirūpintų šių dokumentų gavimu, o tai, kad dokumentai nebuvo teismui pateikti – neįrodo, jog jie iš viso nebuvo išduoti apeliantams ar BUAB „Senoji smuklė“.

23Teisėjų kolegija papildomai pasisakydama dėl Laidavimo sutarčių, kaip vientiso dokumento, pažymi, jog tiek L. M., tiek ir V. V. Laidavimo sutartys yra praktiškai analogiškos (skiriasi tik sutarčių 4.2. punkte nurodomų laiduotojo sąskaitų kiekis). Sutartimis prisiimama prievolė, šalių teisės ir pareigos bei kitos esminės sutarčių sąlygos tiek apeliantės pasirašytoje sutartyje (kurios lapai, ekspertų teigimu, atspausdinti skirtingais spausdintuvais), tiek ir apelianto pasirašytoje sutartyje (dėl kurios atspausdinimo aplinkybių klausimų nekeliama), sutampa, todėl tik ta aplinkybė, jog L. M. pasirašytos Laidavimo sutarties lapai yra atspausdinti skirtingais spausdintuvais, savaime nedaro jos negaliojančia. Taip pat nesudaro pagrindo abejoti Laidavimo sutarčių galiojimu ir tai, jog jos buvo pasirašytos tik ant paskutinio lapo. Nei bendrosios nuostatos, reglamentuojančios rašytinių sandorių sudarymo ir pasirašymo tvarką (CK 1. 73 str. ir 1.76 str. ), nei specialiosios nuostatos, nustatančios laidavimo sutarties formą (CK 6. 79 str.) nenumato reikalavimo pasirašyti sudaromą Laidavimo sandorį ant visų sutarties lapų.

24Apeliantai, siekdami sukelti abejones dėl ginčijamų Laidavimo sutarčių sudarymo tvarkos pažeidimų teigia, jog sudarant laidavimo sutartis nebuvo reikalaujama iš laiduotojų pateikti visų sandorio sudarymui būtinų duomenų: paraiškos, prašymo, asmens dokumentų, sutuoktinio sutikimo, nors to reikalavo banko vidiniai norminiai teisės aktai. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, jog šis klausimas – ar minėti dokumentai yra pateikti bankui, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo keliamas. Apeliantų teigimu, banko darbuotojai paliudijo, kad Laidavimo sutartims sudaryti būtini dokumentai nebuvo pateikti, tačiau bylos medžiaga nepatvirtina šių aplinkybių. Iš 2011 m. balandžio 8 d. posėdžio protokolo matyti, jog teismui apklausiant banko darbuotojas apie sandorių sudarymo aplinkybes, buvo patvirtinta, jog apeliantų minėti duomenys buvo būtini, tačiau klausimas, ar jie buvo bankui pateikti sudarant sandorį, nebuvo keliamas nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliantus byloje atstovavusio advokato (t. 2, b. l. 85-86), todėl apeliantai skunde negali kategoriškai teigti, jog šie dokumentai nebuvo pateikti, ši, nepatvirtinta aplinkybė, negali būti ir savarankiškas pagrindas pripažinti, jog sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant banko nustatytas vidines sandorių sudarymo tvarkos taisykles. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, ekspertų išvadas ir bylos medžiagą bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu sprendė, kad tikėtina, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti banko patalpose, dalyvaujant banko atstovams. Šias išvadas sustiprina ir tai, jog banko darbuotoja R. S. teigė prisimenanti, jog bendravo su laiduotojais, jie buvo atvykę į banką ir pasirašė Laidavimo sutartis (t. 2, b. l. 86), tuo tarpu BUAB „Senoji smuklė“ buvusi direktorė R. S., kuri apeliantų teigimu, pateikė jiems pasirašyti Laidavimo sutartis, ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių negalėjo nurodyti (t. 2, b. l. 182-183). Apeliantai atsiliepimuose taip pat tvirtino, jog sudarant sandorius buvo aiškinama sudaromų sandorių esmė ir prisiimamos prievolės pobūdis (t. 1, b. l. 49-52). Nors apeliantai teigė, jog atsiliepimuose nurodyta informacija yra netiksli, kadangi ją neturėdamas laiko surašė advokatas, o apeliantai atsiliepimus pasirašė neįsigilinę, tačiau atsižvelgus į tai, jog teismui nepateikta atstovavimo sutartis su advokatu, kuris, apeliantų teigimu, surašė atsiliepimus, o apeliantai, įrodinėdami, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos dėl suklydimo, manytina turėjo atidžiau stebėti pasirašomus dokumentus ir jų turinį, todėl apeliantų teiginiai dėl atsiliepime nurodytos informacijos netikslumo, nesudaro pagrindo ja nesivadovauti.

25Kadangi apeliantai teismui kitų duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti ir laiko, jog įrodymų visuma leidžia teigti, jog ginčijami Laidavimo sandoriai buvo sudaryti banko patalpose, dalyvaujant banko atstovams ir pagrindo jas pripažinti negaliojančiomis dėl pažeistų sandorių sudarymo formalumų nėra pagrindo.

26Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teisės normų nepažeidė, laikėsi kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo, išvadas pagrindė logiškais argumentais. Todėl apeliantų teiginiai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

27Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamų laidavimo sutarčių negaliojančiomis Civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytas dėl suklydimo. Jie nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad apeliantai sudarydami laidavimo sutartis su ieškovu, buvo suklaidinti dėl esminių sudaromų sandorio sąlygų ir sandoriais nebuvo išreikšta tikroji apeliantų valia. Pagal CK 1.90 str. šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 str.).

28Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, reikšmingus sandorių sudarymui, jis detaliai išanalizavo sandorių pasirašymo aplinkybes, ir padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamos laidavimo sutartys buvo sudarytos suklydus.

29Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantai, būdami BUAB „Senoji smuklė“ akcininkais ir aktyviai dalyvavę įmonės veikloje, priiminėję svarbius sprendimus įmonės veiklos klausimais, suprato, kokias sutartis pasirašė su ieškovu bei koks yra šių sutarčių turinys, tikslas ir pasekmės. Šių teismo padarytų išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliantai pasirašė minėtas Laidavimo sutartis kaip fiziniai asmenys, tačiau reikšminga šioje byloje aplinkybė yra tai, kad jie tuo metu buvo ir UAB „Senoji smuklė“ akcininkais (t. 1, b. l. 144), tokiu būdu apeliantams, sudarantiems Laidavimo sutartis, tiesiogiai susijusias su Kreditavimo sutarties sudarymu, kaip verslininkams, turėjo būti taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Be to, apeliantai teigia žinoję ir neprieštaravę Kreditavimo sutarties sudarymui (t. 3, b. l. 65). Kreditavimo sutarties 4.1.1. punktas numatė, jog tinkamam sutarties sąlygų įvykdymui turi būti pateiktas V. V. ir L. M. laidavimas, todėl akivaizdu, jog žinant sudaromos Kreditavimo sutarties sąlygas ir prisiimamas prievoles bei jų vykdymo užtikrinimui numatytas garantijas, apeliantai žinojo, kokias pareigas prisiėmė sudarę Laidavimo sutartis. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog V. V. aktyviai domėjosi įmonės veikla, o L. M. prieš sudarydama sandorius ir prisiimdama prievoles turėjo galimybes bei konsultavosi su broliu G. V. (t. 1, b. l. 86-87).

30Apeliantų teiginiai, jog 2005 m. gruodžio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio metu buvo nuspręsta prašyti banko suteikti UAB „Senoji smuklė“ kreditą bei kredito grąžinimo užtikrinimui pateikti V. V. ir L. M. laidavimus, taip pat buvo banko pateiktas ir apeliantų pasirašytas, neįvertinus posėdžio metu priimtų sprendimų, atsižvelgus į tai, jog apeliantai patys teigia žinoję ir pritarę kredito sutarties sudarymui, atrodo neįtikinami. Įvertinus tai, jog posėdis, kurio metu buvo pritarta įmonės veiklos plėtrai imti kreditą, o apeliantams pritarus šios sutarties įvykdymą garantuoti laidavimu, įvyko 2005 m. gruodžio 15 d., o sandoriai sudaryti praėjus daugiau nei mėnesiui nuo sprendimo priėmimo, manytina, kad apeliantai turėjo pakankamai laiko persigalvoti, pasitarti su teisininkais ar pasiūlyti bankui kitą prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą. To nepadarius laikytina, jog apeliantai neprieštaravo sandorių sudarymui ir juos palaikė.

31Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jie nebūtų sudarę laidavimo sutarčių, jeigu būtų žinoję, kad laiduoja savo asmeniniu turtu už įmonės prisiimtas 2 000 000 Lt dydžio prievoles, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė pakankamų įrodymų bei nepaneigė aplinkybės, kad Kreditavimo sutarties sudarymo metu nebuvo išreiškę valios laiduoti už įmonės prisiimamus įsipareigojimus. Byloje esančių įrodymų visuma, pačių apeliantų dėstomi teiginiai procesiniuose dokumentuose, sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad jie kaip UAB „Senoji smuklė“ akcininkai, buvo suinteresuoti įmonės ūkinės – komercinės veiklos tęstinumu bei jos plėtra, ką atspindi sudaryta Kreditavimo sutartis dėl pakankamai didelės vertės turto – patalpų įsigijimo, taip pat veikdami įmonės vardu ir interesais turėjo pasirūpinti prievolių įvykdymo užtikrinimu įstatyme numatytais būdais, ir pasirinkdami prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą (laidavimą savo turtu) veikė laisva valia. Dėl nurodyto, apeliantų teiginiai nesudaro pagrindo vertinti, jog sandoriai buvo sudaryti suklydimo įtakoje.

32Apeliantai bylos nagrinėjimo metu taip pat teigė nepamenantys, jog būtų pasirašę Laidavimo sutartis. Atlikus rašysenos ekspertizę, buvo patvirtinta, jog L. M. vardu su banku Laidavimo sutartį pasirašė L. M., o V. V. vardu tikėtina, jog pasirašė V. V. (t. 2, b. l. 31). Kategoriškai atsakyti į klausimą, ar Laidavimo sutartyje yra V. V. parašas ekspertai negalėjo dėl parašo trumpumo ir paprastos jo sandaros, tačiau lyginant tiriamąjį parašą sutartyje su pateiktais lyginamaisiais parašais buvo nustatyti visi bendrųjų požymių sutapimai bei specialiųjų požymių sutapimų, todėl ekspertai teigė, jog tikėtina, kad sutartyje yra V. V. parašas (t. 2, b. l. 167). Pateikus ekspertų išvadas, apeliantai teigė, jog jiems buvo pateikti pasirašyti tik antri laidavimo sutarčių lapai, kuriuose neatsispindi prisiimamos prievolės apimtis, todėl pasirašydami sutartį, jie nebuvo informuoti apie sutarties esmę ir taip suklydo dėl sudaromo sandorio esmės. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl Laidavimo sutarčių pasirašymo aplinkybių jau buvo pasisakyta anksčiau ir teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, apie tai, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog ginčijamos sutartys buvo pasirašomos banko patalpose, dalyvaujant sandorių šalims, todėl apeliantų teiginiai dėl jiems pateiktų pasirašyti tik antrųjų sutarčių lapų, pakartotinai nevertinami, papildomai pažymint, jog ir iš antruose sutarties lapuose esančios informacijos matyti, jog yra sudaroma laidavimo sutartis, todėl apeliantai, būtimi atidūs ir rūpestingi asmenys, prieš pasirašydami bet kokius dokumentus privalėjo pasidomėti sudaromo sandorio esme ir iš jo išplaukiančiomis pasekmėmis.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju negalima pateisinti šalies suklydimo; šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis, todėl, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Kadangi šios ir kitos bylos išnagrinėjimui iš esmės aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo aptartos, įvertintos bei lėmė išvadą, jog apeliantai neįrodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti suklydimo įtakoje, o apeliacinės instancijos teismui neturint pagrindo jai prieštarauti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantų bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 3 788,16 Lt dydžio išlaidas už suteiktas atstovavimo paslaugas (t. 3, b. l. 92-94). Teisėjų kolegija įvertinusi minėtus įrodymus sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos turi būti mažintinos. Visų pirmą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog remiantis Rekomendacijų 8.11 punkto nuostatomis, už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą maksimalus dydis negali viršyti 1 500 Lt, atsiliepimą parengė tas pats advokatas, kuris atstovavo ieškovą civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 2, b. l. 121), todėl teisėjų kolegija mano, jog atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas nereikalavo papildomo laiko susipažinti su byla. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, byloje keliamų klausimų sudėtingumą teisėjų kolegija mano, jog ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt, priteisiant jas iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

35Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliantams 2012 m. gegužės 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 79). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nesant byloje duomenų apie minėto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, iš kiekvieno apelianto priteistina po 10 665 Lt dydžio žyminio mokesčio (CPK 84 str.).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Apeliacinį skundą atmesti.

38Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, įmonės kodas 112025254, iš apeliantų L. M., asmens kodas ( - ) ir V. V., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno apelianto.

40Priteisti valstybės naudai iš apeliantų L. M., asmens kodas ( - ) ir V. V., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis 21 330 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt litų) žyminio mokesčio, t. y. po 10 665 Lt (dešimt tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt penkis litus) iš kiekvieno apelianto.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB Šiaulių bankas (toliau tekste – ieškovas ir bankas) kreipėsi... 6. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu UAB „Senoji smuklė“ 2006 m. sausio... 7. Atsakovui UAB „Senoji smuklė“ tinkamai nevykdant Kreditavimo sutartimi... 8. Atsakovai L. M. ir V. V. su pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsiliepime... 9. Atsakovai L. M. ir V. V. pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo pripažinti... 10. Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad Laidavimo sutartys yra sudarytos dėl... 11. Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį, jog ekspertizės aktas patvirtino, kad... 12. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį... 15. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovų pareikštų... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo... 21. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos... 22. Apeliacinio skundo argumentai leidžia teigti, jog apeliantai siekia, kad bylą... 23. Teisėjų kolegija papildomai pasisakydama dėl Laidavimo sutarčių, kaip... 24. Apeliantai, siekdami sukelti abejones dėl ginčijamų Laidavimo sutarčių... 25. Kadangi apeliantai teismui kitų duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios... 26. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 27. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl sandorio pripažinimo... 29. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantai, būdami BUAB... 30. Apeliantų teiginiai, jog 2005 m. gruodžio 15 d. visuotinio akcininkų... 31. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad... 32. Apeliantai bylos nagrinėjimo metu taip pat teigė nepamenantys, jog būtų... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai... 34. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantų... 35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliantams 2012 m. gegužės 15 d.... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Apeliacinį skundą atmesti.... 38. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, įmonės kodas... 40. Priteisti valstybės naudai iš apeliantų L. M., asmens kodas ( - ) ir V. V.,...