Byla 2SA-195-781/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškimą, suinteresuoti asmenys: VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyrius, Ukmergės Technologijų ir verslo mokykla, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Nustatė

2Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu tenkino Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 8J1/ž su jo priestatu 2J 1/ž bei kiemo rūsį 7J a/p ir skysto kuro saugyklą 6J 1/p, esančius ( - ), faktą nustatė tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 1994-06-20 sprendimu G. K. iš Ukmergės aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvo priteista 6 500 Lt už nuomojamo gyvenamojo namo palėpėje įsirengtą mansardą, pasistatytą ūkio pastatą su jo priestatu, kiemo rūsį ir skysto kuro saugyklą, kad iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir joms pagrįsti pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas minėtus daiktus įsigijo teisėtai, valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savus, daugiau nei dešimt metų, kad minėtas turtas nėra įregistruotas kito asmens vardu, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už pareiškėją į valdomą daiktą, kad nebuvo gauta prieštaravimų dėl to, kad pareiškimas būtų tenkintas, pripažino, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę teises į ūkio pastatą 8J1/ž su jo priestatu 2J 1/ž bei kiemo rūsį 7J a/p ir skysto kuro saugyklą 6J 1/p, esančius ( - ).

3Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011 ir atnaujinti teismo procesą, įtraukiant jį, t. y. S. R. V. turto testamentinį paveldėtoją, pripažinti, kad jis nepraleido termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-10-20 priėmė sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 8Ilp su jo priestatu 2Ilž, kiemo rūsį 7I0p ir skysto kuro saugyklą 6Ilp, esančius ( - ), tačiau Ukmergės Technologijų ir verslo mokykla (toliau nutartyje - mokykla) ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija (teisminio proceso iniciatoriai) veikė nesąžiningai. Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad kitų pretendentų į turtą niekada nebuvo ir šiuo metu nėra. Prieš atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, Žemės ūkio ministerija (kuri tuo metu buvo mokyklos steigėja) 1999-06-02 raštu informavo, kad susipažino su namų valdos techninės apskaitos byla (kurioje yra užfiksuoti ir ginčijami pagalbinio ūkio pastatai) ir įpareigojo mokyklos direktorių J. C. pateikti visus duomenis komisijai, kuri nagrinės nuosavybės grąžinimo klausimą, tačiau mokykla, elgdamasi nesąžiningai, duomenų apie ūkinius pastatus nepateikė, o komisija, neturėdama duomenų apie gyvenamojo namo priklausinius, negalėjo tinkamai įvertinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, todėl nusprendė grąžinti tik namų valdos gyvenamąjį namą. Nuo to laiko vyksta teisminiai ginčai dėl namų valdos ir gyvenamojo namo priklausinių - pagalbinės paskirties ūkio pastatų, o pareiškėjo pareiškime nurodytas teiginys, kad kitų pretendentų į ūkinius pastatus niekada nebuvo ir šiuo metu nėra, neatitinka tikrovės. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė neinformavo teismo, nagrinėjusio pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, kad dar 2000 m. buvo inicijuotas teismo procesas civilinėje byloje Nr. 2-386/200, tačiau Ukmergės rajono apylinkės teismas 2001-06-06 priėmė nutartį ir sprendimą dėl tų pačių ūkinių pastatų pripažinimo mokyklos nuosavybės teise panaikino. Taip pat, iniciatoriai neinformavo teismo, kad dėl minimų ūkinių pastatų, kurie yra namų valdos, esančios ( - ), gyvenamojo namo priklausiniai, Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta teisminis ginčas tarp mokyklos ir jo (dabar kaip S. R. V. turto testamentinio paveldėtojo) pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. S. R. V. 1991-10-07 pateikė Ukmergės rajono valdybai prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo S. V. turėtą namų valdą, esančią ( - ). Tik 1999 m. jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir nuo to laiko vyksta teisminiai ginčai dėl namų valdos žemės sklypo ir ūkinių pastatų, kurie pagal namų valdos inventorinę knygą arba pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra pagalbiniai gyvenamojo namo pastatai. Jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, t. y. pagal CK 4.19 straipsnį jie yra laikomi priklausiniais, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu ir yra skirti aptarnauti pagrindinį daiktą - gyvenamąjį namą. Pareiškėjas turėjo žinoti (ir žinojo per visą teisminio nagrinėjimo administraciniame teisme laikotarpį), kad pagalbiniai gyvenamojo namo ūkiniai pastatai, o ypatingai ūkiniai pastatai 8I1ž su jo priestatu 2I1ž, nepaminėti Ukmergės rajono apylinkės teismo 1994-06-20 sprendime, atkūrus nuosavybės teises S. R. V. į gyvenamąjį namą, vadovaujantis CK 4.14 straipsniu, turi būti grąžinti S. R. V.. Pareiškėjas tai žinojo ir todėl nenurodė pareiškime apie kitus suinteresuotus asmenis, pažeisdamas CPK 531 straipsnį. Apie Ukmergės rajono apylinkės teisme priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011 jis sužinojo per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-12 posėdį, todėl neturėjo galimybės apskųsti šį sprendimą nustatytu terminu. Pareiškėjas procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 3 ir 7 punktų pagrindu.

4Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011. Teismas nurodė, kad pagal CPK 532 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2011-10-01) apie nagrinėjamą civilinę bylą dėl įgyjamosios senaties nustatymo 2011-09-13 ir 2011-09-14 buvo paskelbta spaudoje ir visiems suinteresuotiems asmenims pasiūlyta per keturiolika dienų kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese. Remiantis CPK 130 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusia iki 2011-10-01, laikytina, kad A. B. dėl proceso atnaujinimo apie nagrinėjamą bylą turėjo sužinoti, kai apie šią civilinę bylą buvo paskelbta spaudoje, t. y. 2011-09-13, 2011-09-14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis, kaip asmuo, galintis turėti suinteresuotumą bylos nagrinėjimu, turėjo vadovautis pranešimu spaudoje pagal CPK 532 straipsnio 1 dalį, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių prašymo padavimo terminą, skaičiuojant nuo paskelbimo apie civilinę bylą spaudoje dienos, nes prašymą atnaujinti procesą pateikė tik 2011-12-27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei paaiškinimų, kuriais remiantis galima būtų svarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, konstatavo, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu byloje nėra galimas. Teismas nustatė, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 8J 1/ž su jo priestatu 2J 1/ž, esantį Kauno g. 108, Ukmergėje, bei kiemo rūsį 7J 0/p, ir skysto kuro saugyklą 6J 1/p, esančius Kauno g. 106, Ukmergėje, kad 1999-11-29 S. R. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo S. V. turėtą gyvenamąjį namą, esantį ( - ), kad S. R. V. 1999-12-16 testamentu jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais paliko pareiškėjui A. B., kad 2010-11-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pagal minėtą paveldėjimo teisės liudijimą žemės sklype, esančiame ( - ), pareiškėjo vardu registruoti statiniai – gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1p, ir tvora su vartais, pažymėti atitinkamai t1 ir t2, t3, kad iš suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad pasikeitė ginčijamo pastato - ūkio pastato 8J1/ž eilės numeris, vietoje ( - ), tapo ( - ). Teismas, remdamasis tuo, kad CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas privalo šaukti dalyvauti byloje suinteresuotą asmenį, t. y. tokį, su kurio teisėmis ar pareigomis susijusi byla, kad bylos nagrinėjime dalyvaujantiems konkretiems asmenims apie teismo posėdį pranešama pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį, kad kiti asmenys, kurie gali turėti suinteresuotumą bylos išnagrinėjimu, turi vadovautis pranešimu spaudoje (CPK 532 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2011-10-01), kad pranešimas yra pakankamas tais atvejais, kai teisme nėra jokių duomenų apie asmenis, suinteresuotus bylos išnagrinėjimo rezultatu, kad nagrinėjant bylą dėl įgyjamosios senaties nustatymo teismas neturėjo jokių duomenų apie A. B., todėl jis, kaip turintis suinteresuotumą bylos išnagrinėjimu, turėjo vadovautis viešu paskelbimu spaudoje, ir galėjo įstoti į bylą suinteresuotu asmeniu. Kadangi objektai, dėl kurių nustatytas faktas, pastatyti po nacionalizacijos, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis reglamentuojami nuosavybės teisių būtent į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniai santykiai, kad 1994-06-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu iš Aukštesniosios žemės ūkio mokyklos G. K. buvo priteista 6 500 Lt, sprendė, jog pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo negalėtų remtis Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir atkurti nuosavybės teisę į ginčijamus pastatus. Kadangi pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, kad byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė.

5Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo pripažinti, kad jis nepraleido termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011, panaikinti teismo nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-782-675/2011, įtraukiant suinteresuotą asmenį S. R. V. turto testamentinį paveldėtoją, t. y. jį. Nurodo, kad jis apie Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-20 spendimą sužinojo 2011-12-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio metu. 2011-12-27 jis pateikė prašymą atnaujinti procesą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl to, jog jis neperskaitė spaudoje pranešimo apie bylą, jis nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas. Nors jis procesuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir ūkinius pastatus dalyvavo nuo 2000 m., tačiau mokykla, organizuodama procesą dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį įgijimo, sąmoningai nuslėpė informaciją, kad vyksta ginčas dėl ūkinių pastatų perėmimo. Teismas konstatavo, kad CPK 366 straipsnio l dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą ir daro išvadą, kad tokių teisių nei S. R. V., nei jis neturėjo ir neturi, tačiau teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše šalia gyvenamojo namo yra įrašyti ūkiniai pastato 8I1ž su jo priestatu 2I1ž bei kiemo rūsys 7I0p ir skysto kuro saugykla 6I1p, esantys ( - ), kurie yra gyvenamojo namo priklausiniai. Šią aplinkybę patvirtina namų valdos inventorinė knyga, Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašas (juose užfiksuota, kad pastatų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio), o pagal CK 4.13 straipsnį ir 4.19 straipsnį pagalbinio ūkio pastatai yra laikomi pagrindinio daikto priklausiniais. Ukmergės rajono apylinkės teismas 1994-06-20 sprendime konstatavo, kad ieškovė (G. K.) bute Nr. 2 įvedė centrinį šildymą, kieme pastatė rūsį ir skysto kuro saugyklą, kad šie pastatai buvo pastatyti siekiant pagerinti butą Nr. 2, t. y. aptarnauti gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Skysto kuro saugykla nebuvo pastatyta kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Ukmergės rajono teismas nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro pažymą yra pakeistas ūkinio pastato 81 lž eilės numeris (adresas), t. y. vietoje ( - ), tapo ( - ), tačiau toks pakeitimas nagrinėjamu atveju neturi juridinės reikšmės, kadangi pakeitimai padaryti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimo pagrindu, o iki šio teismo sprendimo visas S. V. namų valdos turtas buvo užfiksuotas adresu ( - ), t. y. skirtingu nei mokyklos adresas. Be to, Ukmergės rajono apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad dar 2000 m. mokykla buvo iniciavusi teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2-386/2000, tačiau Ukmergės rajono apylinkės teismas 2001-06-06 priėmė nutartį ir sprendimą dėl tų pačių ūkinių pastatų valdymo nuosavybės teise pripažinimo mokyklai panaikino. Tai rodo, kad jau 2000 m. buvo kitų suinteresuotų asmenų dėl ūkinių pastatų, esančių ( - ).

6Teismas taip pat neįvertino, kad ginčai dėl S. V. namų valdos žemės ir ūkinių pastatų vyksta Vilniaus apygardos administraciniame teisme nuo 2000 m., vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas nagrinėti ginčus dėl žemės ir ūkinių pastatų, esančių ( - ), nėra pasisakęs, kad S. R. V. (A. B.) nėra potencialus pretendentas į minimus 3 ūkinius pastatus. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos reglamentuoja, kad piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, gyvenamuosius namus bei jų priklausinius, t. y. į visą išlikusį nekilnojamąjį namų valdos turtą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nėra pasisakęs, kad gyvenamojo namo priklausinių, t. y. ūkinių pastatų, skirtų aptarnauti gyvenamąjį namą nuosavybės klausimai turi būti sprendžiami nesivadovaujant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Nepagrįstas mokyklos argumentas, kad mokykla (Vyriausybė) kompensavo G. K. padarytas išlaidas (6 500 Lt) už buto Nr. 2, esančio gyvenamajame name Kauno g. 106, Ukmergėje, pagerinimą, pristatant mansardą, įvedant centrinį šildymą, pastatant rūsį ir skysto kuro saugyklą kieme ir todėl yra pagrindas negrąžinti S. R. V. skysto kuro saugyklos ir kiemo rūsio ir tokiu būdu pagal įgyjamąją senatį įgyti nuosavybės teises. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas Vyriausybė 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtino piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką. Šios tvarkos 64.4 p. nurodo, kad gyvenamieji namai ir jų dalys gražinami natūra, jei jie nėra iš esmės pertvarkyti (rekonstruoti) taip, kad būtų pakeista daugiau kaip 50 proc. pagrindinių konstrukcijų ir jei visas bendras plotas 30 proc. neviršija buvusiojo, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinius. G. K. pastačius mansardą gyvenamojo namo plotas nepadidėjo daugiau kaip 30 proc., o pastačius skysto kuro saugyklą (kaip gyvenamojo namo dalį) ir kiemo rūsį pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos padidėjo labai nežymiai. Tačiau pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo nuostatas gyvenamojo namo stogas, kuris buvo atstatytas po karo, ir G. K. pastatyta mansarda negalėjo būti gražinama natūra teisėtai S. V. dukrai. Mokyklai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo žinoma, kad pagalbiniai gyvenamojo namo ūkiniai pastatai, atkūrus nuosavybės teises S. R. V. į gyvenamąjį namą, vadovaujantis CK 4.14 straipsniu turi būti grąžinti S. R. V., tačiau jie sąmoningai nuslėpė, kad nuo 2000 m. vyksta teisminiai ginčai dėl ginčo objektų ir todėl nenurodė pareiškime apie kitus suinteresuotus asmenis, taip pažeisdami CPK 531 straipsnio nuostatas. Mokykla nuo 1999 m. naudojo tris pagalbinės paskirties pastatus neteisėtai, elgdamasi nesąžiningai neįrašė (nuslėpė) šiuos gyvenamojo namo priklausinius į teikiamus duomenis Žemės ūkio ministerijai (tuometinė mokyklos steigėja), kuri 1999-06-02 raštu informavo, kad susipažino su namų valdos techninės apskaitos byla (kurioje yra užfiksuoti ir ginčijami pagalbinio ūkio pastatai) ir įpareigojo mokyklos direktorių J. C. pateikti visus duomenis komisijai, kuri nagrinės nuosavybės gražinimo klausimą. Tačiau mokykla, elgdamasi nesąžiningai, duomenų apie ūkinius pastatus nepateikė, o komisija, neturėdama duomenų apie gyvenamojo namo priklausinius, negalėjo tinkamai įvertinti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos į gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, nusprendė grąžinti tik namų valdos gyvenamąjį namą. Jau tuo metu dėl mokyklos kaltės buvo pažeistos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą įtvirtintos S. R. V. teisės. Nekilnojamojo turto Registrų centro atstovė, 2012-03-28 posėdžio metu, atsakydama į klausimą, kokį statusą ūkiniai pastatai turėjo 1998 m. (prieš atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą), atsakė, kad jų statusas buvo pagalbinio ūkio - gyvenamojo namo priklausinių. 2007-01-30 Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas, nagrinėdamas jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-13 nutarimo Nr. 1026 priedų atitikimo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatoms, konstatavo, kad atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ir į gyvenamojo namo priklausinius.

7Suinteresuotas asmuo Ukmergės technologijų ir verslo mokykla atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jis nenuslėpė informacijos apie teisminius procesus, susijusius su ginčo pastatais. Namas gali funkcionuoti be pagalbinio pastato, skysto kuro saugyklos ir kitų pastatų. Namas be šių pastatų funkcionuoja jau apie 18 m. Paskutiniu metu G. K. namą šildė naudodama elektrinį šildymo katilą centriniam šildymui, kiti butai visą laiką buvo ir yra šildomi malkinėmis krosnimis. VĮ Registrų centras atstovė teismo posėdyje informavo, kad ginčijamų pastatų paskirtis: pagalbinio ūkio, bet jie ne namo priklausiniai, o inventorizuoti kaip atskiri pastatai. Teiginys, kad jis elgėsi nesąžiningai ir neįrašė (nuslėpė) gyvenamojo namo priklausinius į teikiamus duomenis, neteisingas. Jis pateikė visą inventorinę bylą ir kitus dokumentus, kurių prašė komisija. Be to, komisijos nariai, dalyvaujant ir pačiam A. B., apžiūrėjo ir susipažino su namu ir teritorija. Perduodant namą, A. B. dėl minimų pastatų jokių klausimų nekėlė. Jis iki šiol neturi jokio oficialaus prašymo dėl šių pastatų atidavimo, taip pat jis neturi informacijos, kad prašymą būtų gavusi mokyklos steigėja - Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. Turtas priklauso valstybei teisėtai, nes jis pastatytas naudojant valstybės lėšas, todėl turi būti ir įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu. Jam nesuprantama, kaip mokyklos pastatyti pastatai ir niekada nebuvęs Vengianskų turtas gali tapti paveldėtojo A. B. nuosavybe.

8Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas A. B. prašo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio l dalies 3 punkto pagrindu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje yra melagingi parodymai, žinomai neteisingas vertinimas, dokumentų klastojimo faktas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atskirajame skunde naujų duomenų dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo taip pat nepateikė.

9Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

10Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso šioje civilinėje byloje dėl pareiškėjo A. B. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktuose numatytais pagrindais.

11Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-10-20 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turtinį faktą, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 8J 1/ž su jo priestatu 2J 1/ž bei kiemo rūsį 7J a/p ir skysto kuro saugyklą 6j 1/p, esančius ( - ) (b. l. 50-51). Teismas pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas, pripažino įrodytomis, ir remdamasis Ukmergės rajono apylinkės teismo 1994-06-20 sprendimu, namų valdos techninės apskaitos byla, ilgalaikio turto apskaitos kortelėmis nustatė, kad daiktus, į kuriuos pareiškėjas prašė nustatyti faktą, jog nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį, pareiškėjas įgijo teisėtai, valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savus, daugiau kaip dešimt metų. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už pareiškėją į valdomą daiktą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo.

12Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įgyjamosios senaties pagrindu buvo pripažinta nuosavybė į pastatus, tuo pagrindu, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas - nusprendė dėl asmens teisių ir pareigų, neįtraukęs jo į bylos nagrinėjimą, nes ginčo pastatai yra gyvenamojo namo, esančio Kauno g. 106, Ukmergėje, priklausiniai, o į šį gyvenamąjį namą S. R. V., kurios įpėdinis jis yra, buvo atkurtos nuosavybės teisės, o Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, žinodama šias aplinkybes, t. y. kliūtis, trukdančias įsigyti jai ginčo daiktus nuosavybėn, nenurodė pareiškime jo, kaip suinteresuoto asmens, tokiu būdu buvo pažeistas CPK 531 straipsnį. Jis teigia, kad pareiškėjui nuosavybės teisė į ginčo pastatus pripažinta nepagrįstai. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 p. pagrindu, t. y. jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melaginti šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nori, kad būtų atnaujintas procesas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko turėtų būti atnaujintas procesas minėtoje civilinėje byloje, taip pat kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertinimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007-10-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007 ir kt.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas proceso atnaujinimo institutą, siekė to paties tikslo, kaip ir nustatydamas sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą – kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.

14Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

15Atsisakydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas vadovavosi tuo, kad CPK 443 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas privalo šaukti dalyvauti byloje kiekvieną suinteresuotą asmenį, kad byloje dalyvaujantiems asmenimis apie teismo posėdį pranešama pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį, o kiti asmenys, kurie gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, turi vadovautis pranešimu spaudoje (CPK 532 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl įgyjamosios senaties nustatymo teismas neturėjo jokių duomenų apie A. B., todėl jis, kaip turintis suinteresuotumą bylos išnagrinėjimu, turėjo vadovautis viešu skelbimu spaudoje ir galėjo įstoti į bylą suinteresuotu asmeniu, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens nedalyvavimas nagrinėjant bylą dėl nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi neatima teisės, sužinojus apie priimtą teismo sprendimą, turintį įtakos jo teisėms ar pareigoms, reikalauti proceso atnaujinimo. Asmens kreipimasis, kad byla dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi būti išnagrinėtas nustatant, ar priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu nenuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, ar nepažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ar buvo užtikrintas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (CPK 444 str. 8 d.), todėl būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi su prašymu atnaujinti procesą, turi suinteresuotumą bylos baigtimi.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad S. R. V. nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1999-11-29 sprendimu Nr. 437 nuspręsta atkurti į jos tėvo S. V. turėtą gyvenamąjį namą, esantį ( - ) (b. l. 57-58). Po S. R. V. mirties 2002-06-11 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu minėtas namas perėjo S. R. V. įpėdinio A. B. nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis A. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis ( - ), kiemo statiniai (tvora t1, vartai t2, t3) (b. l. 69-70). Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-10-20 sprendimu nusprendė, kad Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatą 8J1/ž su jo priestatu 2J 1/ž bei kiemo rūsį 7J a/p ir skysto kuro saugyklą 6J 1/p, esančius ( - ). Minėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (galiojančiais ir nenuginčytais) duomenimis daiktinės teisės į šiuos pastatus nėra įregistruotos, tačiau šie pastatai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Nors pareiškėjas A. B. nurodo, kad dėl šių pastatų nuo 2000 m. vyksta teisminiai ginčai, tačiau iš kartu su pareiškėjo prašymu atnaujini procesą pateiktos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-10-0 nutarties matyti, kad teisme vyksta ginčas dėl žemės sklypo, esančio ( - ), t. y. A. B. prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti 2010-07-21 sprendimą Nr. 4(B)-8.5.-B-479/2-819 ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra į 0, 5343 ha žemės sklypą, esantį ( - ), S. R. V. vardu, t. y. byloje nesprendžiamas klausimas, kas yra statinių, esančių žemės sklype, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, savininkas (b. l. 59-68). Nors A. B. nurodo, kad ūkiniai pastatai, esantys ( - ), yra gyvenamojo namo priklausiniai ir dėl tos priežasties Lietuvos Respublikos valstybei negalėjo būti pripažintos nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį, o pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos į gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, tačiau, kaip jau minėta, ginčo pastatai yra registruoti ir suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (nuosavybės teisės objektai), o ne priklausiniai. Šios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad ginčo pastatų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra nurodyta kaip pagalbinio ūkio. Daiktus, į kuriuos Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimu pripažintos nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla buvo įtraukusi į ilgalaikio turto apskaitą dar iki pareiškimo teismui pateikimo (b. l. 23-25). Taip pat į bylą buvo pateiktas Ukmergės rajono apylinkės teismo 1994-06-20 sprendimas, kuriuo G. K., buvusiai mokyklos darbuotojai, kuriai buvo suteiktas dviejų kambarių žinybinis butas, iš Aukštesniosios žemės ūkio mokyklos priteista 6 500 Lt, už tai, kad ji prie buto prisistatė mansardą ir įrengė kambarį, bute įvedė centrinį šildymą, kieme pastatė rūsį ir skysto kuro saugyklą, t. y. už buto pagerinimą (b. l. 8). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2010-11-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, statiniai buvo baigti statyti po turto nacionalizacijos, t. y. turto paėmimo metu S. V., į kurio turtą gyvenamąjį namą buvo atkurtos nuosavybės S. R. V., ginčo pastatų nebuvo, todėl nuosavybės teisės į juos ir negalėjo būti atkurtos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Esant tokioms aplinkybėms, daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu nenuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nepažeistos jo teisės ir teisėti interesai, nes nenustatyta, kad asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą.

17Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos aplinkybės tarp šalių jau buvo susiklosčiusios 2001 metais ir 2001-06-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi šalims išaiškinta, kad kilus ginčui, šalys gali kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka, tačiau pareiškėjas A. B. (ar jo motina R. S. V.) po šios nutarties į teismą nesikreipė (b. l. 140).

18Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar paaiškinimų, kuriais remiantis būtų galima svarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, kad atskirajame skunde dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu argumentų taip pat nepateikia, apeliacinės instancijos teismas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu taip pat nepasisako.

19Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jis apie Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-20 spendimą sužinojo 2011-12-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio metu, prašymą atnaujinti procesą jis pateikė 2011-12-27, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl to, jog jis neperskaitė spaudoje pranešimo apie bylą, jis nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pareiškėjo argumentu sutikti negali. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi CPK 532 straipsniu (redakcija, galiojusi pasirengimo nagrinėti bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo teisme metu), t. y. kad apie nagrinėjimą civilinę bylą buvo paskelbta spaudoje ir visiems suinteresuotiems asmenims pasiūlyta per keturiolika dienų kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese. Kadangi pranešimai spaudoje buvo paskelbti 2011-09-13 ir 2011-09-14 (b. l. 49), teismas pagrįstai sprendė, jog A. B. sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tuo metu, kai apie civilinė bylą buvo paskelbta spaudoje, todėl 2011-12-27 pateikdamas prašymą atnaujinti procesą, praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių prašymui atnaujinti procesą nustatytą terminą.

20Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

21Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 straipsniais,

Nutarė

22Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu tenkino... 3. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo... 4. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino... 5. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo pripažinti, kad jis nepraleido... 6. Teismas taip pat neįvertino, kad ginčai dėl S. V. namų valdos žemės ir... 7. Suinteresuotas asmuo Ukmergės technologijų ir verslo mokykla atsiliepime į... 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo... 9. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina... 10. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde... 11. Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-10-20 sprendimu... 12. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje Lietuvos Respublikos... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo... 14. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas... 15. Atsisakydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. R. V. nuosavybės teisės Lietuvos... 17. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos aplinkybės tarp šalių jau buvo... 18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas... 19. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jis apie Ukmergės rajono... 20. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo... 21. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 22. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį palikti...