Byla e2A-344-252/2019

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės D. S. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-734-1026-2018 pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI), tretiesiems asmenims VĮ Turto bankas, ( - ) notaro biuro notarei V. P., G. G., G. G., V. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), dėl palikimo priėmimo teisėtumo ginčijimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5N. G. ieškiniu prašė panaikinti: ( - ) VMI pareiškimą dėl palikimo priėmimo; Panevėžio miesto ( - ) notarų biuro notarės V. P. ( - ) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ( - ) po A. K. mirties ( - ) paveldėjimo byloje Nr. ( - ), pagal kurį butas su bendrojo naudojimo patalpomis, ( - ) mieste, perėjo valstybei, o panaikinus ( - ) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ( - ) restitucijos netaikyti; atnaujinti terminą A. G. palikimui priimti po A. K. mirties ( - ).

62.

7Nurodė, kad ( - ) mirė ieškovo močiutė N. K., kuri testamentu paliko butą, esantį ( - ) savo sūnui A. K.. A. K. mirė ( - ). Po jo mirties įpėdiniai pagal įstatymą palikimo nepriėmė. A. K. sesuo - ieškovo motina A. G. mirė ( - ).

83.

9Būdama gyva N. K. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos pačios valdytą žemę ( - ) r., tačiau nuosavybės teisės iki jos mirties atkurtos į žemę nebuvo. NŽT ( - ) sprendimu atkūrė N. K. teises į jai tenkančią nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 22 ha žemės sklypo dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 8,7946 ha sklypą, esantį ( - ).

104.

11Zarasų rajono apylinkės teismas 2011-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) atnaujino terminą ieškovui N. K. palikimui priimti. Nuosavybės teisės į žemę mirusiajai N. K. atkurtos ( - ), t.y. po pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą mirties. Kiti įpėdiniai G. G. ir G. G. po N. K. palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jį nereiškia. 2017-09-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ieškovas paveldėjo ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas 8,7946 ha, esantį ( - ). Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui į likusią ½ žemės sklypo neišduotas, kadangi 2005-09-02 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal kurį dalį A. K. turto – butą paveldėjo valstybė.

125.

13Ieškovui apie ( - ) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo žinoma iki 2017-09-21. Apie tai jis sužinojo gavęs notarės pranešimą Nr. ( - ).

146.

15Mano, kad valstybė be teisėto pagrindo priėmė palikimą po A. K. mirties ir paveldėjo jo butą. Paveldint pagal įstatymą ketvirtos eilės įpėdinė po A. K. mirties yra jo sesuo A. G.. Ji turėjo rimtų sveikatos problemų, buvo pripažinta neįgalia, todėl laikytina, kad palikimo nepriėmė dėl objektyvių priežasčių. Pareiškime dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties neteisingai nurodoma, kad įpėdinių nėra, nors VMI tokius duomenis apie įpėdinius turėjo.

167.

17Mano, kad terminas palikimui priimti A. G. turi būti atnaujintas, ko pasėkoje N. G. priims palikimą už savo motiną, mirus ( - ) N. K.. Atnaujinus terminą palikimui priimti bus siekiama paveldėti minėtą ½ žemės sklypo dalį.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo N. G. 25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šiuo metu 1/2 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) r. sav. priklauso mirusiajam A. K., o kita 1/2 dalis ieškovui. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui į likusią dalį žemės sklypo neišduotas, kadangi ( - ) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. ( - ), pagal kurį dalį A. K. turto - butą paveldėjo valstybė. Teismas vertino, kad Panevėžio miesto ( - ) notarų biuras ( - ) valstybei paveldėjimo teisės liudijimą išdavė pagal teisės aktų reikalaujamas sąlygas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mirusysis A. K. priėmė N. K. ( - ) testamente nurodytą turtą – butą. Byloje nėra duomenų apie testamento sudarymo metu N. K. turėtą kitą turtą, taigi testatorė aiškiai išreiškė savo valią dėl savo turto palikimo A. K.. Testatorė nenurodė, kad įpėdiniui palieka žemės sklypą, nes nuosavybės į jį neturėjo ir negalėjo turėti, net ir nurodžius žemės sklypą testamente jo sudarymo metu jis nebūtų legaliai patvirtintas tuometės valdžios institucijų. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Teismas sprendė, kad šios įgytos teisės vienintelis testamentinis įpėdinis A. K. neatsisakė, tokių duomenų byloje nėra, todėl ( - ) atkūrus nuosavybės teises jos turėjo būti perduotos įpėdiniui A. K.. Tačiau po N. K. mirties, testamentinis įpėdinis A. K. praėjus beveik vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, mirė. Jo vardu liko turtas: pagal testamentą paveldėtas butas, esantis ( - ) bei teisė į atkurtinas nuosavybės teises į motinos N. K. žemę ( - ). Po jo mirties praėjus beveik 8 metams ( - ) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, kadangi per šį laikotarpį neatsirado jį priimančių įpėdinių. Teismas atmetė argumentus, kad VMI nepatikrino ar A. K. turėjo įpėdinių. Konstatavo, kad notarė teisėtai ir pagrįstai priėmė VMI pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir pagrindo jį naikinti nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš A. K. paveldėjimo bylos Nr. ( - ) matyti, jog laikotarpiu nuo 2005-07-20 iki 2005-07-25 buvo reikalaujama duomenų iš kitų Panevėžio miesto notarų biurų, registrų, vadinasi buvo imtasi priemonių įpėdiniams išsiaiškinti ir tik po to ( - ) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei. Be to, A. K. turtą, likusį po jo mirties sudarė ne tik butas, tačiau ir įsiskolinimas paslaugų tiekėjams už jį, todėl buvo sudarytas turto apyrašas. Per 8 metų laikotarpį, turtu, kartu ir jo įsiskolinimais nesusidomėjo nei mirusioji velionė A. K. sesuo, nei jos vaikai. Teismas darė išvadą, kad per 8 metų laikotarpį neatsiradus aktyvių įpėdinių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jie priėmė palikimą, valstybė neturėjo pagrindo nesiimti ir įstatyme numatytų priemonių perimti mirusiojo A. K. turto paveldėjimo teisę bei užtikrinti kreditorių interesus, o notarė neturėjo vykdyti savo pareigos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl naikinti jo nėra pagrindo nei kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, nei viešajai tvarkai. Teismas vertino, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. ( - ), kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K. vaikaitis - ieškovas po savo močiutės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio kodekso nuostatų dėl įpėdinių eilių ir to, kad N. G., kaip antros eilės įpėdinis, neturi teisės paveldėti, jeigu yra palikimą priėmęs pirmos eilės įpėdinis A. K., o po jo mirties palikimą priėmusi Valstybė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neturi teisės paveldėti, eliminuojant pirmos aukštesnės eilės įpėdinį A. K. po ieškovo močiutės N. K. mirties, ir jo turtą paveldėjusią valstybę. Teismas nustatė, kad mirus ieškovo dėdei A. K. įstatyme numatytas 6 mėnesių terminas jo palikimui priimti baigėsi ( - ). Šiuo atveju nebuvo prašoma teismo pripažinti, kad A. G. dėl svarbių priežasčių yra praleidusi terminą palikimui priimti po brolio A. K. mirties, o buvo reiškiamas prašymas tik dėl N. K. palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Be to, nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto valstybei, tokio prašymo atnaujinti terminą A. G. priimti palikimą po brolio A. K. mirties patenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių, kadangi jo palikimą yra priėmusi valstybė. Teismas nenustatė A. G. valios priimti savo brolio palikimą. Teismas konstatavo, kad aktyvūs ieškovo veiksmai dėl jo motinos palikimo pastebimi nuo 2011 metų, galimai po to, kai šeimoje tapo žinomas faktas apie atkuriamas N. K. nuosavybės teises į žemę. Tačiau palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Teismas sprendė, kad prašymo atnaujinti A. G. terminą palikimui po jos brolio A. K. mirties priimti, patenkinimas pažeistų palikimą priėmusios valstybės teises ir pareigas, juolab, kad turtas yra perleistas trečiajam asmeniui. Ieškovas, priėmęs savo motinos palikimą, vis tiek išliktų žemės bendrasavininku kartu su valstybe Teismas pasisakydamas dėl senaties termino nurodė, kad ginčui aktualų reglamentavimą paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti tik pretendentas į palikimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šiuo atveju, pats ieškovas savo ieškinyje remiasi sužinojimo apie valstybei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą aplinkybe, todėl jo pareikštam ieškiniui taikytinas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas. Teismas ieškovo argumentus, kad jis apie valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į dėdės A. K. turtą sužinojo 2017-09-21 iš notarės rašto, atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad iš N. K. paveldėjimo bylos kopijos matyti, kad nuo 2011-07-15 vyko susirašinėjimas tarp advokato padėjėjos J. M. ir Panevėžio ( - ) notarų biuro notarės. Buvo prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pateikti duomenis, kurie, kaip nurodoma bus būtini Zarasų rajono apylinkės teismui. Iš 2011-12-08 notarų biure Nr. ( - ) užregistruoto galimai ieškovo N. G. ranka rašyto ir pasirašyto prašymo turinio matyti, kad jis prašo išduoti pažymą apie tai, kas priėmė palikimą po močiutės N. K. ir dėdės A. K. mirties, o notarė 2011-12-08 raštu Nr. ( - ) į tai atsakė, kad dėdės palikimą priėmė valstybė, atstovaujama VMI. Teismas vertino, kad šiuo atveju yra praleistas vienerių metų paveldėjimo teisės ginčijimo terminas. Teismas konstatavo, kad ( - ) VMI pareiškimas dėl palikimo priėmimo bei ( - ) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. ( - ) po A. K. mirties ( - ) , negali būti pripažinti negaliojančiais nepatenkinus minėtų ieškovo reikalavimų, o taip pat dėl to, kad yra praleistas vienerių metų paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, dėl ko sprendė, kad yra pagrindas ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

218.

22Apeliaciniu skundu ieškovas N. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nesutinka su teismo išvada, kad po A. K. mirties jo vardu liko turtas: pagal testamentą paveldėtas butas bei teisė į atkurtinas nuosavybės teises į motinos N. K. žemę ( - ) k. Atkreipia dėmesį, kad ( - ) NŽT sprendimu N. K. perduotas neatlygintinai 8,7946 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ). Šio sprendimo pagrindu 2017-09-06 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą ieškovo motinai į 1/2 dalį 8,7946 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ( - ) ir tą pačią dieną išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą A. K. į ½ to paties sklypo. Teigia, kad N. K. įpėdiniai vaikai A. G. ir A. K. buvo mirę, tuo tarpu A. G. palikimą yra priėmęs sūnus N. G., todėl ieškovas priėmė palikimą už motiną. Tokiu būdu nėra pagrindo tvirtinti, kad N. K. vardu atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą gali paveldėti tik A. K.. Pažymi, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2011-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) atnaujino terminą N. G. N. K. mirusios ( - ) palikimui priimti. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1574-1000/2016 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G. po savo močiutės N. K. mirties ( - ), priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Mano, kad teismų sprendimai patvirtina ieškovo teisę paveldėti N. K. vardu grąžintos nuosavybės - žemės sklypo ½ dalį. Teismas konstatuodamas A. K. teises į atkurtą N. K. vardu nekilnojamąjį turtą neteisingai rėmėsi 1997-07-01 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkto, redakcija, kadangi taikomas teisės aktas (jo redakcija), galiojęs nuosavybės teisių atkūrimo metu, t.y. 2015 metais. Pagal 2015 metų šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakciją, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. N. K. testamente nurodė, kad ji sūnui A. K. palieka kambarį su bendro naudojimo patalpomis, visas kitas turtas liko paveldėjimo pagal įstatymą objektu. Teismas šioje dalyje neteisingai konstatavo, kad ( - ) testamente N. K. nenurodė, kad įpėdiniui palieka žemės sklypą, nes nuosavybės į jį neturėjo ir negalėjo turėti, net ir nurodžius žemės sklypą testamente jo sudarymo metu jis nebūtų legaliai patvirtintas tuometės valdžios institucijų. 1994 metais, kuomet buvo pasirašytas testamentas jau buvo įsibėgėjęs nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kuriame N. K. jau dalyvavo kaip pretendentė ir toks sandoris būtų pripažintas. Nesutinka su teismo išvada, jog 2015-07-29 velionės N. K. vardu atkūrus nuosavybės teises jos turėjo būti perduotos įpėdiniui A. K.. Ieškovas ginčijo ( - ) išduotą paveldėjimo teisės liudijimą valstybei, po A. K. mirties, bei ( - ) pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kaip sandorius, kurie prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei. Teismas nepakankamai vertino šių sandorių negaliojimo pagrindus. VMI pareiškime notarei nurodytos aplinkybės, kad kitų įpėdinių nėra yra neteisingas. ( - ) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, po A. K. mirties neįsitikinus ar nebus pažeistos mirusio asmens įpėdinių teisės ir teisėtai interesai. Nepakankamai ėmusis priemonių patikrinti galimų įpėdinių ratą. Neatsižvelgta į tai, kad A. K. sesuo ir įpėdinė po jo mirties - A. G. negalėjo priimti palikimo dėl objektyvių priežasčių - prastos sveikatos būklės, dėl ko teismo procesiniu sprendimu buvo atnaujintas terminas N. G. palikimui priimti po N. K. mirties. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą atnaujinti terminą motinai A. G. palikimui priimti po jos brolio mirties ir nesivadovavo prejudicinę galią šioje byloje turinčia Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-661-477/2011. Teigia, kad A. G. sveikatos būklė A. K. palikimo atsiradimo laikotarpiu nesudarė galimybių jai aktyviai įgyvendinti paveldėjimo teises. Ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo išduoto ( - ). Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovas apie valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą sužino dar 2011 metais. Byloje nėra duomenų, kad ( - ) paveldėjimo teisės liudijimas buvo išsiųstas ir apie jį buvo informuotas ieškovas asmeniškai. Ieškovas pats kreipėsi pas notarę ir informacija apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą jam pateikta tik 2017-09-21, nuo kurios ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. ( - ) ir Zarasų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. ( - ). priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis nesivadovavo kaip prejudiciniais faktais. Sutinka su teismo vertinimu, kad A. K. priėmė mirusios motinos N. K. palikimą po jos mirties, t.y. tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą. Apeliantas paveldėjimo santykiuose atstovavo savo mirusią mamą A. G. ir mamos vardu priėmė mirusios močiutės palikimo pagal įstatymą ½ dalį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apelianto teiginius, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-11-05 nutartimi buvo atnaujintas terminas N. K. palikimui priimti ir jis priėmė N. K. palikimą. Apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jog gyventojų registre ( - ) m. rugsėjį buvo suvesti duomenys apie tai, kad A. K. turi įpėdinį ir juo yra jo sesuo A. G.. Be to, apeliantas nenurodo, kokie teisės aktai įpareigoja valstybę atstovaujančias institucijas ir notarus skelbti mirusių asmenų įpėdinių paieškas. Teigia, kad tokio pobūdžio bylose, Gyventojų registro pažyma nėra esminis dokumentas, nes įpėdinis pats turi kreiptis į vietos notarą ir išreikšti valią priimti palikimą. Mano, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo motinos valią priimti mirusio brolio palikimą. Byloje esanti A. G. medicininė pažyma patvirtina, kad nuo 1989 iki 2001 m. (laikotarpiu kai mirė jos mama ir brolis) ji nė karto nesikreipė į gydymo įstaigą. Nepateikti įrodymai, kad jai būtų nustatyti specialieji poreikiai ar kitos sveikatos problemos, kurios būtų sutrukdę įgyvendinti valią dėl brolio palikimo priėmimo. Pabrėžia, kad palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Ieškovas tik po mamos A. G. mirties ėmė aktyviai dalyvauti paveldėjimo santykiuose, priėmė po mamos mirties palikimą, dalyvavo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese dėl N. K. žemės grąžinimo. Nurodo, kad pasyvus apelianto ir jo motinos elgesys, nesidomėjimas A. K. palikimu patvirtina, kad 2005-07-12 pareiškimas ir 2005-09-02 paveldėjimo teisės liudijimas valstybei buvo teisėti, o kaip sandoriai jie neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pagrįstai pripažinta, kad A. K. buvo ne tik testamentinis palikimo perėmėjas, bet ir įstatyminiu palikimo priėmėju, priėmusiu savo mirusios motinos palikimą. Apeliantas aktyviai veikti palikimo priėmimo klausimu pradėjo tik 2017 m., nors apie dėdės palikimo perėjimą valstybei sužinojo 2011 m. Mano, kad teismas esant šioms aplinkybėms pagrįstai sprendė apie vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimą ir tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą.

239.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą NŽT prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2005-07-19 pareiškimu dėl A. K. palikimo priėmimo kreipėsi į Panevėžio miesto 3-iąjį notarų biurą. Pareiškime nurodyta, kad palikimas priimamas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. ( - ) bei pagal 2005-05-24 pagal paveldimo turto aprašą sudarytą antstolio bei prašė išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą. Prašyme pateikta informacija, kad kitų įpėdinių nėra, kaip ir nėra asmenų, kurie gyvena ar yra deklaravę gyvenamąją vietą paveldimame bute, esančiame adresu ( - ). Tos pačios dienos VMI atstovės Z. G. pareiškime notarei nurodoma, kad jos atstovaujamai institucijai yra žinoma jog kitų įpėdinių, norinčių paveldėti A. K. turtą, nėra. ( - ) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei Nr. ( - ), pagal kurį A. K. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, paveldimą turtą sudarė pirmiau paminėtas butas, kurį testamento pagrindu pagal ( - ) paveldėjimo teisės liudijimą po N. K. mirties paveldėjo jos sūnus A. K.. NŽT ( - ) sprendimu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei N. K.“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu apsvarsčius N. K. (mirusi ( - )) prašymą atkurti nuosavybės teisę į jai tenkančią buvusio savininko J. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, N. K. perduodamas neatlygintinai 8,7946 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ) apskrityje. Notarės 2011-12-08 išduotas liudijimas patvirtina, kad N. G. priėmė palikimą už motiną A. G., ( - ) mirus jos motinai N. K.. Iš 2017-09-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad notarė patvirtino jog įpėdinis - sūnus A. K. paveldi ½ turto dalį - žemės sklypo, ( - ) r., kurio savininke yra palikėja N. K.. Šio liudijimo pastabose nurodyta, kad A. K. mirė ( - ), jį atstovauja valstybė, atstovaujama NŽT, o į ½ dalį liudijime nurodyto turto ( - ) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas A. G.. Tos pačios dienos paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijime nurodyta, kad A. G. paveldi ½ turto dalį, kurios savininke yra palikėja N. K.. Šio liudijimo pastabose pažymėta, kad A. G. mirė ( - ), ją atstovauja jos įpėdinis sūnus N. G.. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis teikdamas ieškinį šioje byloje yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Kaip jau minėta, ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. ( - ) valstybei, atstovaujamai VMI išduotas ( - ), N. K. mirė ( - ), A. K. - ( - ), o ieškovo motina A. G. - ( - ). 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis). Iš esmės toks pat ieškinio senaties termino pradžios reglamentavimas įtvirtintas 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje. CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti jo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012 ir kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl ieškovo informavimo apie A. K. palikimo priėmimą ir perėjimą valstybei. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu visiškai sutinka. Ieškovo pozicija, kad dar 2011 metais, vykęs susirašinėjimas tarp ieškovo atstovės advokatės J. M. su notare, kurios žinioje buvo paveldėjimo byla, nesant duomenų apie asmeninį ieškovo informavimą dėl ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad apie šį dokumentą jis sužinojo tik 2017 m. Apeliantas neneigia, kad aptariamu laikotarpiu jo interesus atstovavo advokato padėjėja J. M., tai patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - jos įgaliojimų, kuriuos be kita ko suteikė atstovavimo sutartimi ieškovas, apimtis, tiek jos siųstų raštų notarei turinys ir nurodomas prašomos informacijos gavimo tikslas patvirtina faktą, kad apeliantui dar 2011 metais buvo žinoma apie palikimo priėmimą. Įvertinus šiuos duomenis CPK ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nustatytų atstovui jo atstovaujamojo atžvilgiu suteiktų teisių ir pareigų kontekste, spręstina, kad toks ieškovo informavimas buvo tinkamas ir apeliantas tiek pats, tiek per atstovą turėjo visas galimybes savo teisę dėl teisminės gynybos ginčo klausimu realizuoti savalaikiai, t.y. nepraleidęs ieškinio senaties termino. Tuo atveju, jei apeliantas mano, kad atstovė jo interesus atstovavo netinkamai, jis turi teisę dėl tokiu veikimu ar neveikimu padarytos žalos kreiptis su ieškiniu į teismą. Kita vertus, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad iš 2011-12-08 notarų biure Nr. ( - ) užregistruoto galimai ieškovo N. G. ranka rašyto ir pasirašyto prašymo turinio matyti, kad jis prašo išduoti pažymą apie tai kas priėmė palikimą po močiutės N. K. ir dėdės A. K. mirties ir 2011-12-08 notarės raštu buvo informuotas, kad po dėdės mirties palikimą priėmė valstybė, atstovaujama VMI, teisingumo. Taigi, byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas apie savo galimai pažeistą teisę sužinojo ne 2017-09-21, o 2011-12-08, todėl pareiškęs ieškinį teisme tik 2017-10-26, praleido CK 5.8 straipsnyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atnaujinti šį terminą teisinio pagrindo nėra. Tai sudaro pagrindą pareikštą ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalies), o apeliaciniam skunde dėstomus argumentus, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2005-09-21 atmesti kaip nepagrįstus. Pagal CK 5.62 straipsnį paveldėjimo teisė valstybei be kita ko pereina tuo atveju jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo <...>. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ( - ) N. K. vardu atkūrus nuosavybės teises jos turėjo būti perduotos testamentiniam įpėdiniui A. K., t.y. jam mirus, jo vardu liko turtas – pagal testamentą paveldėtas butas bei teisė į atkurtinas nuosavybės teises į motinos N. K. žemę ( - ) r. Šiuo atveju akivaizdu, kad butą A. K. paveldėjo pagal testamentą, o aptariamą žemės sklypą pagal įstatymą, ką patvirtina nutarties 45 punkte aptartų 2017-09-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų turinys. Taip pat reikšminga faktinė aplinkybė yra tai, kad NŽT ( - ) sprendimu nuosavybės teises N. K. atkūrė ne į jos turtą, o į jai tenkantį buvusio savininko – J. M. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąją turtą. NŽT ( - ) sprendimo atkurti nuosavybės teises metu galiojusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkto nuostata numatanti, kad nuosavybės teisės į įstatyme nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams - asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; nuo įstatymo priėmimo nėra pakitusi iki šiol, todėl spręsti, kaip, kad teigia apeliantas, kad teismas spręsdamas ginčą vadovavosi neaktualia galiojimo laiko prasme, įstatyme įtvirtintos normos redakcija, pagrindo nėra. Tačiau ši norma nagrinėjamu atveju netaikytina tuo aspektu, kad iš NŽT sprendimo turinio akivaizdu, kad nuosavybės teisės yra atkurtos pirmiau paminėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Atitinkamai ieškovo motina A. G. ir jos brolis A. K., kaip turto savininko vaiko – N. K. vaikai įgijo šią turtinę teisę ne testamento, o įstatymo pagrindu, kurią iš esmės paveldėjimų teisinių santykių kontekste realizavo. Ieškovas priėmė A. G. tenkančią sklypo dalį, o A. K. tenkanti sklypo dalis perėjo valstybei. Apeliacinės instancijos teismas patikslindamas pirmosios instancijos teismo motyvus, dėl šios išvados neatitikimo faktinėms bylos aplinkybės ir ginčo klausimo sprendimui netinkamos teisės normos pritaikymo, pagrindo keisti ginčijamą procesinį sprendimą, nenustatė, nes juo ieškinio reikalavimai išspręsti teisingai. Nagrinėjamu atveju, ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas valstybei, kaip atstovaujančiai A. K.. Todėl nei Zarasų rajono apylinkės teismo ( - ) nei Pasvalio rajono apylinkės teismo ( - ) procesiniai sprendimai ir juose konstatuoti juridiniai faktai pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad N. G. kaip antros eilės įpėdinis neturi teisės paveldėti, jeigu yra palikimą priėmęs pirmos eilės įpėdinis – A. K., nepaneigia. Priešingai nei vertina apeliantas nei vienas iš šių teismų priimtų procesinių sprendimų, jam nesuteikė teisės paveldėti dėdės A. K. turto ir turtinių teisių. Pažymėtina, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (LAT 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Šiuo atveju VMI, atstovaujančiai valstybę, atstovės pateiktame ( - ) pareiškime dėl palikimo priėmimo, nurodyta aplinkybė, kad įpėdinių nėra, nesudaro pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad šis pareiškimas kaip vienašalis sandoris bei jo pagrindu išduotas ( - ) paveldėjimo teisės liudijimas prieštarauja viešai tarkai ir gerai moralei. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas nenurodė, kokie teisės aktai įpareigoja valstybę atstovaujančias institucijas ir notarus skelbti mirusių asmenų įpėdinių paieškas ir kokių konkrečių veiksmų jo vertinimu neatliko ar turėjo imtis, tiek valstybę atstovavusi VMI, tiek notarė. Paveldėjimo teisiniams santykiams yra reikšmingas palikimo priėmimo laisvės principas, reiškiantis, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir joks asmuo negali būti įpareigotas imtis priemonių realizuoti paveldėjimo teisę, jei jis tokio pageidavimo neišreiškia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino A. K. paveldėjimo bylos duomenis kaip pagrindžiančius, kad po jo mirties buvo imtasi visų galimų priemonių išsiaiškinti ar yra įpėdinių pareiškusių savo teisę paveldėti šio asmens turtą. Teismas atsižvelgęs į notarės atliktų veiksmų apimtis, laikotarpį nuo palikimo atsiradimo iki VMI pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo trukmę, faktines aplinkybes, kad A. K. turtu - butu su pakankamai ženkliais įsiskolinimais nesusidomėjo nei ieškovas, nei jo motina, nesudaro pagrindo pritarti apelianto pozicijai, kad teismas nepakankamai vertino ginčijamus sandorius prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai aspektu. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, kad vertinant reikšmingas aplinkybes dėl ieškinio reikalavimo atnaujinti A. G. terminą palikimui priimti po A. K. mirties, apelianto nurodomoje Zarasų rajono apylinkės teismo nutartyje ir konstatuotos aplinkybės šioje byloje nesudaro pagrindo remtis kaip prejudiciniais faktais vien tuo pagrindu, kad skiriasi bylų nagrinėjimo dalykas. Pirmos instancijos teismas detaliai pagrindė savo sprendime, pažymėjęs ir reikšmingą aplinkybę, kad dar 2011 m. teikdamas pareiškimą atnaujinti terminą N. K. palikimui priimti, apeliantas nenurodė ir neprašė atnaujinti tokio termino A. K. palikimui priimti. Apeliaciniame skunde ir byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodytos A. G. sveikatos problemos, nepaneigia fakto, kad ji turėjo realias galimybes savo teises į brolio palikimą realizuoti asmeniškai ar per atstovus. Juolab, kad ieškovas pirmos instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad mirus dėdei – A. K. nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi jo motina, kas rodo, kad iš esmės jokių objektyvių kliūčių savalaikiai realizuoti jai paveldėjimo teisę į brolio turtą nebuvo. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad A. G. pasyvus elgesys rodo, kad ji valios priimti savo brolio palikimą niekada nebuvo išreiškusi. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovo apeliacinio skundo argumentų. Dėl kitų apeliaciniame skunde, atsiliepimų į jį argumentų, teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai išsprendė ieškinio reikalavimus, dėl ko ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Nutarė

26Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai