Byla e2A-1215-823/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3005-232/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gera žuvis“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų parkas“ ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, kylančios iš pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimo.

62.

7Ieškovė BUAB „Gera žuvis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Sprendimų parkas“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. R. (buvusio BUAB „Gera žuvis“ vadovo) 43 947,38 Eur žalos atlyginimo, iš kurių 28 066,99 Eur sumą sudarė teismo patvirtinta bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma, 12 374,79 Eur – neapskaitytos pajamos už 2015 metus, 3 505,60 Eur – administratorei neperduoto bendrovės turto vertė.

83.

9Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 30 431,18 Eur žalos atlyginimo. Dalį teismo priteisto žalos atlyginimo (28 066,99 Eur) sudarė teismo patvirtintų BUAB „Gera žuvis“ kreditorių finansinių reikalavimų suma. Sprendimą priteisti šią sumą ieškovei iš atsakovo teismas grindė tuo, kad visi ieškovės kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai atsirado po to, kai ieškovė faktiškai tapo nemoki, o atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Gera žuvis“ iškėlimo.

104.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei BUAB „Gera žuvis“ iš atsakovo 28 066,99 Eur žalos atlyginimo, panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusią Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

125.

13Grąžindama bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė momento, nuo kurio ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, nors būtent pradelstų įsipareigojimų dydis yra svarbus vertinant bendrovės būseną nemokumo aspektu. Kolegijos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje šios aplinkybės nėra galimybės nustatyti, kadangi bankroto administratorės pateikti duomenys, susiję su BUAB „Gera žuvis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų atsiradimo momentais, yra neišsamūs ir netikslūs, pirmosios instancijos teismo išsamiai nevertinti ir neanalizuoti.

146.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo ir apskaičiuodamas žalos dydį, pirmosios instancijos teismas privalo vertinti, kada kreditoriai įgijo reikalavimo teises, t. y. prieš ar po to, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos BUAB „Gera žuvis“ iškėlimo, neatsižvelgdamas į tai, kada teismo nutartimi tie kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti. Taip pat teismo turėtų būti įvertintos aplinkybės, kad atsakovas 2015 m. birželio 17 d. buvo informuotas, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, pareiškimas dėl UAB „Gera žuvis“ bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2015 m. liepos 28 d., bankroto byla BUAB „Gera žuvis“ iškelta 2015 m. rugpjūčio 28 d., tuo tarpu, bankroto administratorės teigimu, kreditorės UAB „Angvila“ finansinis reikalavimas ieškovei susiformavo 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. 00052 pagrindu, o pradelstas tapo tik nuo 2015 m. liepos 15 d. Taip pat, sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas nuo 2014 m. vasario 20 d. iki 2014 m. liepos 9 d. nėjo BUAB „Gera žuvis“ direktoriaus pareigų. Tik nustačius tikslią BUAB „Gera žuvis“ nemokumo momento pradžią bus galima nustatyti, kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo ir ar šios pareigos už atsakovą neįvykdė vienas iš įmonės kreditorių.

167.

17Bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė palaikanti ieškinio reikalavimus atsakovui. Pažymėjo, kad, remiantis bankroto byloje patvirtintu BUAB „Gera žuvis“ kreditorių sąrašu, 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 8 430,64 Eur ir viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, taigi, bendrovė nemokia tapo 2014 m. gruodžio 31 d., kai jai vadovavo atsakovas, kuris tuo momentu buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

198.

20Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. R. ieškovės BUAB „Gera žuvis“ naudai 20 072,65 Eur žalos atlyginimo.

219.

22Teismas konstatavo, kad BUAB „Gera žuvis“ tapo nemoki 2014 m. gruodžio 31 d., pažymėdamas, jog atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina žalos atlyginimo suma lygi kreditorių, kurių reikalavimo teisė atsirado laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos BUAB „Gera žuvis“ iškėlimo, reikalavimų sumai – 20 072,65 Eur.

2310.

24Teismas sprendė, kad atsakovo neveikimas, neiškeliant bendrovei bankroto bylos, bet leidžiant toliau kauptis įsiskolinimams, laikytinas neteisėtu, tarp šio neveikimo ir kilusių nuostolių kreditoriams yra tiesioginis ryšys, nes atsakovui kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo nauji kreditoriniai reikalavimai nebūtų atsiradę.

2511.

26Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad už 11 678,82 Eur dydžio skolą UAB „Angvila“ yra atsakingas V. K., kaip fizinis asmuo pasirašęs PVM sąskaitą – faktūrą, o ne BUAB „Gera žuvis“. Pažymėjo, kad faktas, jog atsakovas pats pristatė V. K. kaip savo darbuotoją ir būsimą akcijų savininką V. S., kad jis kartu su V. K. vyko pasiimti produkcijos, kad už produkciją, kuri buvo laikoma bendrovės sandėlyje, išrašyta PVM sąskaita – faktūra buvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas žinojo apie šią pateiktą į bendrovės sandėlį prekę (šaldytus ungurius) ir kad bendrovei kilo pareiga už ją atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą. Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, šią situaciją toleravo žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, o V. K. nėra nei bendrovės akcininkas, nei vadovas.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2812.

29Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovės reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3012.1.

31Ginčijamame sprendime nėra nurodyti teisiniai argumentai, patvirtinantys bendrovės akcininko prievolę finansinius veiklos rodiklius vertinti ne finansinės atskaitomybės tvirtinimo metu. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas veikė neteisėtai tik todėl, kad turėjo galimybę sužinoti apie bendrovės finansinę būklę, bet tuo nepasinaudojo.

3212.2.

33Bendrovės nemokumo momentas negali būti sutapatinamas su prievolės bendrovės vadovui kreiptis į teismą atsiradimu. Vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimas turi būti siejamas su įmonės finansinės atskaitomybės patvirtinimu, šiuo atveju tai yra 2015 m. balandžio 30 d. Prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentui nustatyti aktualios ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. nustatytas 40 dienų terminas įmonės mokumui atkurti. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, grąžindama bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė nustatyti tiek bendrovės nemokumo atsiradimo momentą, tiek atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentą, taigi šie du momentai teismo turėjo būti nustatyti ir vertinami savarankiškai.

3412.3.

35Teismas turėjo pasisakyti dėl visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Sandorių sudarymas 2015 m. negali būti vertinamas kaip neteisėtas veikimas, padarantis žalą kreditoriams, nes byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų atsakovo tyčinius veiksmus, didinant kreditorinius reikalavimus arba jo aplaidumą. Įstatymų leidėjas numatė galimybes įmonės mokumui atkurti, o tai akivaizdžiai turi būti siejama su įmonės veiklos tęstinumu, sandorių sudarymu, pagaliau, verslo rizika, kad mokumas nebus atkurtas.

3612.4.

37Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su UAB „Angvila“ bei UAB „Reba“. Byloje nustatytas faktas, kad V. K. yra išdavęs vekselius, prisiimdamas prievolę atsiskaityti už UAB „Angvila“ produkciją.

3813.

39Ieškovės BUAB „Gera žuvis“ bankroto administratorė UAB „Sprendimų parkas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4013.1.

41Atsakovas R. R. 2014 m. gruodžio 31 d. sužinojo arba turėjo sužinoti apie UAB „Gera žuvis“ nemokumą ir tą pačią 2014 m. gruodžio 31 d. jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu atsakovas UAB „Gera žuvis“ nemokumo atsiradimo momentu būtų buvęs tik UAB „Gera žuvis“ akcininkas, tuomet būtų galima vertinti, kad jis apie UAB „Gera žuvis“ nemokumą sužinojo tik 2015 m. balandžio 30 d., t. y. po UAB „Gera žuvis“ finansinės ataskaitos visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinimo momento, nes akcininkas nedalyvauja kasdieniniame įmonės valdyme. Tačiau šiuo atveju atsakovas UAB „Gera žuvis“ nemokumo atsiradimo momentu buvo ne tik UAB „Gera žuvis“ akcininkas, bet ir vadovas, todėl jis turėjo galimybę ir pareigą apie UAB „Gera žuvis“ nemokumo momentą sužinoti žymiai anksčiau, t. y. įmonės nemokumo atsiradimo dieną.

4213.2.

43Teismas byloje teisingai konstatavo visas civilinės atsakomybes sąlygas, kurios sudaro pagrindą iš atsakovo R. R. reikalauti 20 072,65 Eur žalos atlyginimo.

4413.3.

45Aplinkybė, kad V. K. pasirašė vekselius, kuriais įsipareigojo sumokėti UAB „Angvila“ išrašytoje 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą, neįrodo, kad atsakovas R. R., kaip įmonės vadovas, nėra atsakingas už UAB „Angvila“ finansinio reikalavimo atsiradimą ir jo nepadengimą. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad įsipareigojimą atsiskaityti su UAB „Angvila“ pagal 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą turi ne BUAB „Gera žuvis“, o V. K..

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4714.

48Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas bankrutavusios bendrovės bankroto administratorės buvusiam bendrovės vadovui pareikštas ieškinys dėl žalos, padarytos laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį patikrinimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atlieka pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus teisinius ir faktinius argumentus, t. y. laikydamasi apeliacinio skundo ribų. Pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

4915.

50Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, panaikinusi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, bylos dalį dėl 28 066,99 Eur žalos atlyginimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas turi: nustatyti tikslų BUAB „Gera žuvis“ nemokumo atsiradimo momentą; vertinti, kada BUAB „Gera žuvis“ kreditoriai įgijo reikalavimo teises, t. y. prieš ar po to, kai bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo; nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje.

5116.

52Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė tapo nemoki 2014 m. gruodžio 31 d., ir konstatavo, kad iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas lygus kreditorių, kurių reikalavimo teisė atsirado per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo (VSDFV, UAB „Egvima“, G. B. įmonės „Rengmė“, UAB PC „Mandarinas“, UAB „Reba“ ir UAB „Angvila“), reikalavimų sumai.

5317.

54Atsakovas apeliaciniu skundu su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka remdamasis iš esmės dviem pagrindiniais argumentais. Apeliantas nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrovės nemokumo momentą susiejo su jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimu, ir 2) teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su UAB „Angvila“ bei „Reba“, ir neteisėtai priteisė iš atsakovo 11 678,82 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismo nustatyto BUAB „Gera žuvis“ nemokumo atsiradimo momento apeliantas neginčija. Dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo momento

5518.

56Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatęs, jog BUAB „Gera žuvis“ nemoki tapo 2014 m. gruodžio 31 d. (ši pirmosios instancijos teismo išvada, kaip jau minėta, atsakovo apeliaciniu skundu neginčijama), sprendė, kad atsakovas turėjo visas galimybes apie bendrovės turtinę padėtį sužinoti 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje. Tuo tarpu, spręsdamas dėl BUAB „Gera žuvis“ iš atsakovo priteistinos žalos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šią žalą sudaro bendrovės finansinių reikalavimų, atsiradusių nuo 2015 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, suma. Pastaroji skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsirado 2015 m. sausio 1 d.

5719.

58Atsakovas, apeliaciniu skundu ginčydamas pastarąją teismo išvadą, teigia, kad bendrovės vadovui numatytos prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimas turi būti siejamas su įmonės finansinės atskaitomybės patvirtinimu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie neatitinka kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos.

5920.

60Kaip pagrįstai atsiliepimu į apeliacinį skundą pažymi ieškovė, teismo nustatytu BUAB „Gera žuvis“ nemokumo atsiradimo momentu apeliantas buvo ne tik bendrovės akcininkas, bet ir jos vadovas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiga sužinoti apie bendrovės nemokumą jos vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

6121.

62Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vadovas gali įvertinti, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, įstatymo nustatyta sąlyga vadovo teisinei pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas. Pažymėtina, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, tai, kad atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Gera žuvis“ iškėlimo momentas sietinas būtent su BUAB „Gera žuvis“ nemokumo atsiradimo momentu, akcentuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, kuria bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties 23 punktas).

6322.

64Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jam kilo 2015 m. sausio 1 d., apeliantas, be kita ko, remiasi šiuo metu galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia terminus, per kuriuos bendrovės vadovas, bendrovei tapus nemokia, privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau pažymėtina, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija, kuria remiasi apeliantas, įsigaliojo tik 2016 m. sausio 1 d., t. y. negaliojo tuo metu, kai BUAB „Gera žuvis“ tapo nemoki ir atsirado apelianto pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2015 m. sausio 1 d. galiojusi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija konkrečių terminų, per kuriuos teismui turi būti pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nenumatė, susiedama šią bendrovės vadovo pareigą su bendrovės nemokumo atsiradimo momentu. Kita vertus, net ir sutikus su apeliantu, kad protingas terminas įmonės mokumui atkurti galėtų būti vertinamas, sprendžiant dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo, nagrinėjamu atveju apeliantas net neįrodinėja, jog jis, būdamas ne tik BUAB „Gera žuvis“ vadovu, bet ir šios bendrovės akcininku, po 2015 m. sausio 1 d. būtų ėmęsis konkrečių priemonių bendrovės mokumui atkurti ir būtent dėl šios priežasties delsęs kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Gera žuvis“ iškėlimo (CPK 178 straipsnis).

6523.

66Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apelianto pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Gera žuvis“ iškėlimo pagrįstai susiejo su šios bendrovės nemokumo atsiradimo momentu; apeliacinio skundo argumentai šios pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Dėl apelianto civilinės atsakomybės sąlygų

6724.

68Kasacinio teismo pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2014). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

6925.

70Civilinei atsakomybei pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį atsirasti reikalingą kaltės formą lemia tai, jog pažeista įstatyme įtvirtinta pareiga, todėl įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda esant paprasto neatsargumo jo kaltės formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti jo tyčinius veiksmus, didinant BUAB „Gera žuvis“ įsipareigojimus kreditoriams. Be to, apeliantas, teigdamas, jog jo nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo tyčinis ar aplaidus veiksmas, o sandorių sudarymas 2015 metais sietinas su ketinimu atkurti ir išsaugoti BUAB „Gera žuvis“ mokumą, apeliaciniame skunde niekaip nepagrindžia 2015 metais sudarytų sandorių būtinumo, jų naudingumo BUAB „Gera žuvis“ ir teigiamos įtakos bendrovės mokumui. Atsižvelgdama į šios nutarties 24 punkte aptartą praktiką, kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pavojus, jog bendrovės mokumas nebus atkurtas, šiuo atveju gali būti priskiriamas normaliai verslo rizikai.

7126.

72Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

7327.

74Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovo bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos dydį skaičiavo ne šios nutarties 26 punkte nurodytu būdu, padaryta žala pripažindamas neįvykdytas bendrovės prievoles, atsiradusias po nustatytos bendrovės nemokumo datos, t. y. per 2015 metus, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal BUAB „Gera žuvis“ bankroto administratorės pirmosios instancijos teismui pateiktą informaciją BUAB „Gera žuvis“ pradelsti įsipareigojimai 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 8 430,64 Eur (skundžiamo sprendimo 8 punktas), pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis BUAB „Gera žuvis“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai sudaro bendrą 30 076,05 Eur sumą, taigi pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteista suma žalos dydžio, kuris būtų nustatytas šios nutarties 26 punkte nurodytu būdu (21 645,41 Eur), neviršija.

7528.

76Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės visi apelianto argumentai, susiję su iš jo atsakovės naudai priteistu žalos dydžiu, siejami su UAB „Angvila“ finansiniu reikalavimu. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino aplinkybes, susijusias su UAB „Reba“, tačiau šio savo teiginio niekaip nepagrindžia, t. y. nenurodo, kokios konkrečiai su šios kreditorės reikalavimu susijusios aplinkybės teismo buvo įvertintos neobjektyviai bei nevisapusiškai, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio (deklaratyvaus) apelianto argumento nepasisako. Tuo tarpu argumentai dėl kitų kreditorių reikalavimų apeliaciniame skunde apskritai nepateikiami (CPK 320 straipsnis).

7729.

78Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su UAB „Angvila“ finansiniu reikalavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad UAB „Angvila“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi BUAB „Gera žuvis“ bankroto byloje, taigi šios kreditorės reikalavimas BUAB „Gera žuvis“ nėra nuginčytas. Kita vertus, įvertinus byloje esančius duomenis, kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad įsipareigojimai UAB „Angvila“, kildinami iš 2015 m. gegužės 15 d. UAB PVM sąskaitos – faktūros, turėtų būti laikomi ne BUAB „Gera žuvis“, o V. K. įsipareigojimais.

7930.

80Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir pagrįstai vertino ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų (liudytojų) parodymus (paaiškinimus) pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

8131.

82Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.132 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Pažymėtina, kad turi būti vertinama situacija, buvusi sandorio sudarymo metu. Aplinkybės, kurias trečiasis asmuo sužinojo vėliau, po sandorio sudarymo, negali turėti įtakos jo įsitikinimui, kad sandorį sudarė tam teisę turintis asmuo, todėl jos nevertintinos sprendžiant, ar buvo pagrindas laikyti asmenį kito asmens atstovu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

8332.

84Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, analizuojant UAB „Gera žuvis“ sandorio su UAB „Angvila“ dėl šaldytos žuvies pirkimo – pardavimo, kurį UAB „Gera žuvis“ vardu sudarė V. K., aplinkybes, nustatytini atstovaujamojo (UAB „Gera žuvis“) veiksmai, iš kurių protingas asmuo analogiškomis aplinkybėmis galėtų patikėti esant atstovavimo santykius (juos, be kitų, taip pat patvirtina ir paties atsakovo duoti paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu): 1) sandorį su UAB „Angvila“, kurio pagrindu buvo išrašyta 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita – faktūra 11 678,82 Eur sumai, su UAB „Angvila“ UAB „Gera žuvis“ vardu sudarė jos darbuotojas (technologas) V. K.; iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojų apklausos matyti, kad aptariamą sandorį UAB „Angvila“ vardu sudariusiai šios bendrovės vadovei V. S. buvo žinoma ne tik aplinkybė, kad V. K. yra UAB „Gera žuvis“ darbuotojas, bet ir tai, kad šis asmuo ketina perpirkti šią bendrovę – tą V. S. nurodė pats UAB „Gera žuvis“ direktorius R. R. (apklausos metu R. R. patvirtino, kad V. K. planavo pirkti UAB „Gera žuvis“); 2) UAB „Gera žuvis“ vadovas R. R. žinojo (turėjo žinoti) apie UAB „Angvila“ išrašytą 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą 11 678,82 Eur sumai (apklausos metu R. R. pripažino, kad elektroniniu paštu gavo UAB „Angvila“ išrašytą 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą 11 678,82 Eur sumai, kurią pamatė gegužės pabaigoje, nurodė, kad galimai jis ar cecho vadovė elektroniniu paštu iš UAB „Angvila“ gautą sąskaitą – faktūrą nuvežė į buhalteriją, pripažino, kad galimai jis UAB „Angvila“ vadovei V. S. nurodė, jog popierinis sąskaitos variantas nėra reikalingas; UAB „Gera žuvis“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi J. P. apklausos metu nurodė, kad UAB „Angvila“ išrašyta 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita – faktūra buvo įtraukta į UAB „Gera žuvis“ apskaitą), tačiau nesikreipė į UAB „Angvila“ dėl nepagrįstai (be pagrindo) išrašytos sąskaitos – faktūros; 3) UAB „Gera žuvis“ vadovas R. R. žinojo (turėjo žinoti) apie UAB „Angvila“ pagal išrašytą 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą – faktūrą parduotą UAB „Gera žuvis“ prekę – šaldytą žuvį (R. R. apklausos metu nurodė, kad šaldyta žuvis buvo saugoma UAB „Gera žuvis“ šaldytuve, patvirtino, kad kartu su V. K. vyko į Šilutę pasiimti žuvies, t. y. žuvies, įsigytos iš UAB „Angvila“), tačiau taip pat nesikreipė į UAB „Angvila“ dėl šių prekių. Taigi, aptartų aplinkybių visetas patvirtina, kad tiek UAB „Gera žuvis“ atstovu prisistačiusio V. K. veiksmai, tiek pačios UAB „Gera žuvis“ (atstovaujamojo) veiksmai (elgesys) suteikė pakankamą pagrindą trečiajam asmeniui (UAB „Angvila“) manyti, jog sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu UAB „Gera žuvis“ atstovu. Kitaip tariant, sandoris su UAB „Angvila“ sukėlė teisines pasekmes – prievolę apmokėti pateiktą sąskaitą – faktūrą, UAB „Gera žuvis“, kurios nebūtų atsiradusios UAB „Gera žuvis“ vadovui (atsakovui R. R.) tinkamai vykdžius įstatyminę pareigą – laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gera žuvis“ iškėlimo.

8533.

86Pastarųjų išvadų nepaneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad V. K. vėliau, UAB „Gera žuvis“ neatsiskaičius su UAB „Angvila“, geranoriškai (pasirašytais vekseliais) prisiėmė sau prievolę atsiskaityti su UAB „Angvila“. Kaip jau yra nurodyta šios nutarties 31 punkte, tariamam atstovavimui nustatyti turi būti vertinama situacija, buvusi sandorio sudarymo metu, kadangi aplinkybės, kurias trečiasis asmuo sužinojo vėliau, po sandorio sudarymo, negali turėti įtakos jo įsitikinimui, kad sandorį sudarė tam teisę turintis asmuo. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. nurodytą skolą UAB „Angvila“ būtų sumokėjęs, ir kad atitinkama UAB „Angvila“ reikalavimo teisė į BUAB „Gera žuvis“ būtų pasibaigusi.

8734.

88Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę atsakovo neveikimu, laiku (UAB „Gera žuvis“ tapus nemokia) nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo; kaltė, pasireiškusi atsakovo nepakankamu, t. y. ne tiek, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis, rūpestingumu ir apdairumu; priežastinis ryšys tarp atsakovo, turėjusio pareigą laiku kreiptis į teismą dėl UAB „Gera žuvis“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdžiusio, veiksmų (neveikimo) bei kilusios žalos – dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gera žuvis“ iškėlimo išaugusios bendrovės skolų sumos; žala – nuo UAB „Gera žuvis“ nemokumo momento atsiradę nauji bendrovės kreditoriniai reikalavimai, kurių nebūtų buvę, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gera žuvis“ iškėlimo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų atskirai neaptarė, atsižvelgiant į tai, kad visos apelianto civilinės atsakomybės sąlygos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra įrodytos, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties

8935.

90Atsakovo apeliacinio skundo (jame išdėstytų argumentų) pagrindu nenustačius pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjų kolegijos paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

91Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

92Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės,... 6. 2.... 7. Ieškovė BUAB „Gera žuvis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB... 8. 3.... 9. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 10. 4.... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018... 12. 5.... 13. Grąžindama bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Lietuvos... 14. 6.... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 16. 7.... 17. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 8.... 20. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškovės... 21. 9.... 22. Teismas konstatavo, kad BUAB „Gera žuvis“ tapo nemoki 2014 m. gruodžio 31... 23. 10.... 24. Teismas sprendė, kad atsakovo neveikimas, neiškeliant bendrovei bankroto... 25. 11.... 26. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad už 11 678,82 Eur... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 12.... 29. Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 30. 12.1.... 31. Ginčijamame sprendime nėra nurodyti teisiniai argumentai, patvirtinantys... 32. 12.2.... 33. Bendrovės nemokumo momentas negali būti sutapatinamas su prievolės... 34. 12.3.... 35. Teismas turėjo pasisakyti dėl visų atsakovo civilinės atsakomybės... 36. 12.4.... 37. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino ikiteisminio tyrimo metu... 38. 13.... 39. Ieškovės BUAB „Gera žuvis“ bankroto administratorė UAB „Sprendimų... 40. 13.1.... 41. Atsakovas R. R. 2014 m. gruodžio 31 d. sužinojo arba turėjo sužinoti apie... 42. 13.2.... 43. Teismas byloje teisingai konstatavo visas civilinės atsakomybes sąlygas,... 44. 13.3.... 45. Aplinkybė, kad V. K. pasirašė vekselius, kuriais įsipareigojo sumokėti UAB... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. 14.... 48. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš... 49. 15.... 50. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ir ginčijamas pirmosios... 51. 16.... 52. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė... 53. 17.... 54. Atsakovas apeliaciniu skundu su skundžiamu pirmosios instancijos teismo... 55. 18.... 56. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad... 57. 19.... 58. Atsakovas, apeliaciniu skundu ginčydamas pastarąją teismo išvadą, teigia,... 59. 20.... 60. Kaip pagrįstai atsiliepimu į apeliacinį skundą pažymi ieškovė, teismo... 61. 21.... 62. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vadovas gali įvertinti,... 63. 22.... 64. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiga kreiptis dėl... 65. 23.... 66. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 67. 24.... 68. Kasacinio teismo pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos... 69. 25.... 70. Civilinei atsakomybei pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį atsirasti reikalingą... 71. 26.... 72. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą... 73. 27.... 74. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 75. 28.... 76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,... 77. 29.... 78. Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su UAB „Angvila“... 79. 30.... 80. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti... 81. 31.... 82. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per... 83. 32.... 84. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, analizuojant UAB „Gera... 85. 33.... 86. Pastarųjų išvadų nepaneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad V.... 87. 34.... 88. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 89. 35.... 90. Atsakovo apeliacinio skundo (jame išdėstytų argumentų) pagrindu... 91. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 92. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti...