Byla 2-3842-569/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovo atstovams M. Š. ir A. S., atsakovei R. T., trečiajam asmeniui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „NEO taksi“ ieškinį atsakovams R. T. ir V. T., trečiajam asmeniui D. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovas BUAB „NEO taksi“ ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. T. ir R. T. 20 100 Lt žalos atlyginimą. Ieškovo atstovai M. Š. ir A. S. nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi iškėlė ieškovo įmonei bankroto bylą. Bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės buhalterinius dokumentus, nustatė, kad D. K. pagal 2010-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 146 iš bendrovės kasos išduota 20 100 Lt kaip paskolos grąžinimas, nors paskolos sutarties tarp UAB „NEO taksi“ ir D. K. nerasta, pinigų įnešimo į bendrovės kasą faktas nenustatytas. D. K. buvo UAB „NEO taksi“ direktoriumi nuo 2008-04-25 iki 2010-11-02. Tuo metu, kai pagal kasos išlaidų orderį jo vardu buvo išmokėtas paskolos grąžinimas, jis bendrovėje nebedirbo. Paskyrus rašysenos ekspertizę, gauta išvada, kad įrašas apie piniginių lėšų gavimą yra atliktas ne D. K. ranka. Atsakovai – buvęs bendrovės direktorius nuo 2010-11-02 iki bankroto bylos iškėlimo V. T. ir vyriausioji buhalterė nuo 2008-12-17 iki 2011-02-18 R. T. - yra atsakingi už bendrovės lėšų išmokėjimą D. K. vardu, nes šiame orderyje yra jų parašai. Įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio asmens arba iš atsakingų asmenų, dėl kurių įmonei buvo padaryta žala. Ar įmonės lėšos buvo išmokėtos be pagrindo, ar pasisavintos įmonės vadovo ir įmonės vyr. finansininko, jos turi būti priteistos ieškovo naudai. Ieškovo įmonės balanse matėsi, kad ši skolos suma buvo susidariusi iš anksčiau, ji balanse yra įrašyta prie skolų, tačiau iš kur atsiradusi skola – duomenų nėra. Trečiasis asmuo D. K. perdavė įmonės bankroto administratoriui visus juridinius įmonės dokumentus, antspaudą, įstatus, registravimo pažymėjimą, kitus buhalterinius dokumentus perdavė R. T..

4Atsakovė R. T. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovo įmonėje, kurioje ji dirbo buhaltere, buvo rašomi fiktyvūs orderiai, kadangi tai buvo įmonė, kurioje buvo mažinami mokesčiai. Kasos išlaidų orderis dėl paskolos grąžinimo D. K. buvo išrašytas 2010-12-31, bet faktiškai jis galėjo būti išrašytas, kai buvo tvarkomi dokumentai perduoti įmonės administratoriui, kadangi įmonėje pinigų nebuvo. Jai pradėjus dirbti pas ieškovą, jau buvo piniginių lėšų trūkumas. Įmonei iškėlus bankroto bylą, ji iš įmonės jau buvo atleista, kai D. K. paprašė, kad ji padėtų sutvarkyti įmonės dokumentus ir juos perduoti turto administratoriui. Ji pasakė D. K., kad kasoje yra didelis pinigų likutis, nes įmonės vairuotojai tariamai įnešdavo pinigus į įmonės kasą, nors iš tikrųjų tų pinigų kasoje nebuvo. Tada jis pasakė, kad grąžintų jam paskolą ir ji išrašė jam kasos išlaidų orderį. Orderį ji išrašė D. K. nurodymu. V. T. buvo tuo metu direktorius, tačiau realiai įmonei nevadovavo, ateidavo tik padėti parašus, kur jam buvo parodyta. Ji prašomos priteisti sumos nepasisavino, kas atsakingas už įmonei padarytą žalą, ji negali pasakyti. Pati paskolos sutarties nematė, neprašė jos parodyti, pasitikėjo, kad yra tokia sutartis. V. T. apie fiktyvias operacijas, vykdomas buhalterijoje, nieko nežinojo ir jis nieko negali pasakyti. Parašą ant orderio padėjo V. T., bet jam buvo nurodyta tai padaryti.

5Atsakovas V. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

6Tretysis asmuo D. K. su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad tuo metu, kai buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, jis įmonėje nebedirbo. Kai dokumentai pateko pas bankroto administratorių, jis pamatė, kad ant orderio yra ne jo parašas, jame nurodyta data, kai jis tuo metu jau nebedirbo. Įmonės direktoriumi jis dirbo iki 2010-11-02. Ieškovui BUAB „NEO taksi“ jis nebuvo paskolinęs 20 100 Lt. Išeidamas iš darbo, buhalterinius dokumentus perdavimo aktu jis perdavė R. T.. Kai V. T. pradėjo dirbti, ar buvo sudarinėjami kokie nors fiktyvūs sandoriai, jis negali pasakyti. Nurodymų dėl orderio išrašymo R. T. jis nedavė. Ar buvo 20 100 Lt suma įrašyta grafoje prie kitų skolų, kai R. T. pradėjo dirbti, jis negali pasakyti, kadangi neprisimena. Kodėl įmonės antspaudą ir kitus dokumentus bankroto administratorius paėmė iš jo, jis atsakyti negali, turbūt nesuvokė, kad antspaudą taip pat privalo perduoti naujam vadovui.

7Ieškinys tenkintinas. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veika nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas lemia deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 dalyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (2010-04-01 Buhalterinės apskaitos įstatymo redakcija Nr. IX-574 galiojusi nuo 2010-04-10 iki 2010-12-31). Iš 2010-11-02 darbo sutarties matyti, kad UAB „NEO taksi“ direktoriumi nuo 2010-11-02 iki 2011-02-18 dirbo V. T. (119-120 b. l.). Iš 2008-12-17 darbo sutarties matyti, kad UAB „NEO taksi“ vyr. buhalterė nuo 2008-12-17 iki 2011-02-18 dirbo R. T. (121-123 b. l.). Iš Valstybės įmonės registrų centro išrašo matyti, kad V. T. nuo 2011-11-02 paskirtas UAB „NEO taksi“ direktoriumi (124-127 b. l.).

8Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 20100 Lt žalos atlyginimo, nes atsakovai 2010-12-31 pasirašė kasos išlaidų orderį Nr. 146 (b.l. 46), pagal kurį D. K. buvo išmokėta 20100 Lt paskola, nors tokios paskolos sutarties įmonėje nebuvo.

9Atsakovė R. T. su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad kasos išlaidų orderį ji išrašė buvusio įmonės vadovo nurodymu, šis dokumentas buvo išrašytas fiktyviai, jokių lėšų įmonėje nebuvo ir jos nebuvo realiai išmokėtos. Tačiau trečiasis asmuo D. K. neigia, kad davė tokius nurodymus R. T., nurodė, kad jokios paskolos įmonei nebuvo suteikęs, todėl grąžinti jam paskolą ieškovas neturėjo pagrindo, ant kasos išlaidų orderio yra ne jo parašas. Iš rašysenos ekspertizės akto matyti, kad 2010-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 146 eilutėje „gavėjo parašas“ esantis parašas yra netinkamas identifikavimui, o rankraštinius įrašus „Dvidešimt tūkstančių vieną šimtą“ ir „10 gruodžio 31“ parašė ne D. K. (48-50 b.l.). Atsakovė R. T. patvirtino, kad paskolos sutarties ieškovo įmonėje ji nematė, jos nebuvo buhalterijoje. Nors atsakovė teigia, kad reali žala įmonei nebuvo padaryta, nes išrašytas kasos išlaidų orderis yra fiktyvus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Kiekvienas įrodymas turi formą ir turinį. Įrodymų sąsajumas yra įrodymų turinio dalykas. Įrodinėjimo priemonių leistinumas paprastai yra susijęs su įrodymų procesine forma. Ne bet kokie faktiniai duomenys, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, gali būti įrodymai, o tik tokie, kurie atitinka įrodymų formai keliamus įstatymų reikalavimus: jie turi būti nustatyti įstatymų numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, surinkti, pateikti, ištirti ir įvertinti įstatymų nustatyta tvarka. Įrodinėjimo priemonių leistinumas reiškia įstatymų nustatytą įrodinėjimo priemonių panaudojimo apribojimą, susijusį su procesine forma. Todėl įrodinėjant tam tikras konkrečias civilinės bylos aplinkybes, būtina naudoti įstatymų tiesiogiai įvardytas įrodinėjimo priemones (LR CPK 177str. 4d.). Tokie atvejai nurodyti ir CPK, ir kitų įstatymų normose. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12str. 1d. numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto įstatymo 12str. 2d. numato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Šiuo atveju atsakovė pripažįsta, kad išrašė kasos išlaidų orderį, tačiau nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kad pagal šį orderį pinigai iš įmonės realiai išmokėti nebuvo. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 dalimi vyr. buhalterė atsako už apskaitos dokumentų surašymo teisingumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, todėl jos kaltė preziumuojama. LR DK 255str. 1p. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą visiškai, kai žala padaroma tyčia. Bet kuri tyčios rūšis – tiesioginė ar netiesioginė tyčia – sukelia visiškos materialinės atsakomybės atsiradimą, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovei atsiranda pareiga atlyginti darbdaviui padarytą žalą visiškai.

10Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 31-3-493/2012). Nagrinėjamoje byloje yra kilęs įmonės vadovo atsakomybės prieš įmonę ir prieš šios įmonės kreditorius už įmonei padarytą žalą, atsiradusią iki bankroto bylos iškėlimo įmonei (CK 2.87 str., ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., ĮBĮ 8 str. 4 d.). Dėl įmonės vadovo atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnį, atsižvelgiant į formuojamą praktiką, yra išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja (pasitikėjimo) fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek prieš jos kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. K. jokios paskolos ieškovo įmonei nesuteikė ir neturėjo teisės į jos grąžinimą, teismas daro išvadą, kad V. T., pasirašydamas 2010-12-31 kasos išlaidų orderyje, buvo nerūpestingas, neapdairus ir tai neatitiko protingo vadovo elgesio mato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Teismui konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą įmonei, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėjo pats atsakovas V. T., vadovaudamasis LR CPK 178 str., 182 str. 4 p. Tačiau atsakovas V. T. į teismo posėdį neatvyko, nors jam buvo pranešta tinkamai, ir apie svarbias neatvykimo priežastis teismui jis nepranešė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovų R. T. ir V. T. neteisėtais veiksmais buvo padaryta 20 100 litų žala ieškovui. Kadangi žala ieškovui padaryta kelių asmenų veiksmais, ieškovui 20100 Lt žala iš atsakovų priteistina solidariai (LR CK 6.6str. 3d.).

11Trečiasis asmuo D. K., būdamas byloje atsakovu, patyrė išlaidų, paskyrus rašysenos ekspertizę (44, 55 b.l.), šios išlaidos jam priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1d. 1 p., 93 str. 1d.).

12Patenkinus ieškovo ieškinį, valstybės biudžetui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 603 Lt bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

14Ieškinį tenkinti visiškai.

15Priteisti ieškovui BUAB „NEO taksi“ solidariai iš atsakovų R. T. ir V. T. 20 100 Lt (dvidešimt tūkstančių vieno šimto litų) žalos atlyginimo.

16Priteisti iš atsakovų R. T. ir V. T. trečiajam asmeniui D. K. lygiomis dalimis 684,06 Lt (šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų, 6 centų) ekspertizės atlikimo išlaidų.

17Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų R. T. ir V. T. 603 Lt (šešių šimtų trijų litų) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.( - ), įmokos kodas 5660).

18Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai