Byla 2A-146/2012
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Algirdo Gailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-5333-178/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui 181-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos 353 320,26 Lt skolos už tiektą šilumos energiją, 24 887,31 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu pasirašytos 1995 m. gegužės 15 d. šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo - vartojimo sutarties Nr. 50123 pagrindu atsakovui tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. už suteiktas paslaugas susidarė 353 320,26 Lt įsiskolinimas. Remiantis šalių sudarytos sutarties 8.3 punktu, atsakovas turi mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 28 d. iki 2010 m. sausio 28 d. delspinigiai yra 24 887,31 Lt. Teikiamų paslaugų detalizacija atsispindi kiekvieną mėnesį siunčiamose sąskaitose, bendra įsiskolinimo suma atsispindi ieškovo pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje. Iki 2006 m. lapkričio 1 d. sąskaitos buvo išrašomos remiantis atsakovo pateiktomis pažymomis apie suvartotą šilumos kiekį, nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įvadinio šilumos skaitiklio duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu. Atsakovas surenka įmokas iš gyventojų, tačiau pervesta suma nepadengia ieškovo sąskaitose reikalaujamo apmokėti įsiskolinimo dydžio. Bendras visų šilumos vartotojų suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Mokesčiai atsakovui skaičiuojami tik už faktiškai suvartotą šilumos kiekį, nustatytą pagal šiuos rodmenis. Pateikus ieškinį teismui, atsakovas moka tik einamuosius mokėjimus, o reikalaujamas įsiskolinimas nėra sumažėjęs.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 353 320,26 Lt įsiskolinimo, 4 977 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2010 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 583 Lt žyminio mokesčio ir 13,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė; išdėstė sprendimo vykdymą, nustatant, kad atsakovas privalo sumokėti priteistą sumą lygiomis dalimis per ketverius metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas su atsakovu pasirašytos 1995 m. gegužės 15 d. šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo - vartojimo sutarties Nr. 50123 pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šiluminės energijos tiekimo sutartis dėl butų daugiabučiuose namuose aprūpinimo šilumos energija laikytina vartojimo sutartimi (2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009, 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2004). Šiose nutartyse yra išaiškinta ir tai, kad „daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 str. 1 d.). Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Mokestis už suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo arba jo dalies įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu įvadinio apskaitos prietaiso nėra – pagal normas, kurias tvirtina savivaldybė. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, savo poziciją iš esmės grindė tuo, kad sąskaitos už šilumos energiją buvo aiškiai per didelės, su ieškovu ilgą laiką buvo vedamos derybos dėl tiekimo sistemos tobulinimo ir atsiskaitymų tvarkos pakeitimo. Nurodė, kad apie 1998 m. bendrijos namams (bendriją sudaro trys kotedžų tipo namai) buvo įrengti įvadiniai kiekvienam namui apskaitos skaitikliai vietoje buvusio vieno įvadinio skaitiklio visiems trims namams, vėliau ir butuose įrengti apskaitos prietaisai. Dar vėliau, šalims 2005 m. sudarius sutartį, ieškovas butuose įrengė apskaitos prietaisus su nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema, tačiau ieškovas neįvykdė šioje sutartyje nustatyto įsipareigojimo pasirašyti individualias sutartis su kiekvienu vartotoju ir tik nuo 2010 m. šildymo sezono ieškovas pradeda mokesčių skaičiavimą kiekvienam butui. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pagal minėtą 2005 m. sutartį ieškovas turėjo pareigą pasirašyti individualias sutartis su betarpiškais šilumos energijos vartotojais. Tačiau, teismo teigimu, šis argumentas niekaip neįrodo, kad bendrijai faktiškai buvo patiektas mažesnis šilumos energijos kiekis negu fiksuotas įvadiniuose apskaitos prietaisuose ar jis būtų buvęs mažesnis, jei tokio pobūdžio sutartys būtų buvusios pasirašytos anksčiau. Nors atsakovui kiekvieną mėnesį buvo teikiama bendra sąskaita, tačiau, kaip matyti iš sąskaitų bei ieškovo pateiktų šilumos energijos paskirstymo suvestinių, bendroje sąskaitoje buvo nurodoma kiekvienam iš trijų bendrijos namų (Fabijoniškų 6, 8, 10) patiektos šilumos energijos kiekių suma. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad bendras patiektos šilumos energijos kiekis bei apmokėjimo už jį dydis, t.y. suma, kuri turėjo būti mokama ieškovui pagal virš minėtą teisinį reglamentavimą, nesikeistų net ir sudarius individualias sutartis anksčiau, ji galimai galėtų skirtis tik pačių tiesioginių vartotojų mokėjimų dalyje priklausomai nuo jų betarpiškai sunaudoto šilumos kiekio. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovo vykdytų atsiskaitymų tinkamumas kelia pagrįstų abejonių (jų posėdžio metu nepaneigė ir atsakovo atstovas): iš mokesčių apskaičiavimo pažymos (t. 1 b.l. 5-6) matyti, kad praktiškai visą ginčo laikotarpį atsakovas su ieškovu atsiskaitydavo beveik tik „apvaliomis“ sumomis, nors tokių sumų susidarymas daugiabučiuose namuose itin menkai tikėtinas, be to, ir sumomis, dažnai aiškiai neproporcingomis nei metų sezoniškumui, nei to paties sezono gretimiems mėnesiams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, t. y. nepaneigus bendrijai patiekto šilumos kiekio, teismas konstatavo, kad ieškinys iš esmės tenkinamas. Teismas ieškovas prašomus priteisti iš atsakovo delspinigius už šešis mėnesius po 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos laikė neprotingai dideliais (CK 1.5 str.), bei įvertinęs tai, jog dalis prievolės yra įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d.), be to, pats ieškovas, ilgą laiką nereikalavo įsiskolinimo priteisimo, sprendė, kad vartotojams – fiziniams asmenims, nepaisant šalių sudarytos sutarties nuostatų, jie neturėtų būti didesni negu 0,04 proc. (1996 m. rugpjūčio 13 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str.), todėl šią sumą sumažino iki 4 977 Lt.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas 181-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovui 353 320,26 Lt skolos, 4 977 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo priteistos skolos dydžio, 7 583 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 13,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas neteisingai taikė CK 4.76 straipsnio nuostatas, nes nei viename iš trijų namų, kuriuose įsteigta bendrija, nėra bendro, bendrijos nariams bendros nuosavybės teise priklausančio turto, kuris būtų šildomas. Tai reiškia, kad teismo sprendime nurodytos taisyklės negali būti taikomos išsprendžiant šią bylą.

102. Nuo 2010 m. šildymo sezono pradžios ieškovas pradėjo mokesčių skaičiavimą pagal kotedžus. Būtent tokio skaičiavimo pagrindu bendrijos nariai pradėjo gauti iš ieškovo individualias sąskaitas, o bendrijai nebeteikiamos sąskaitos, kuriose būtų nurodytas didesnis šilumos energijos kiekis, neva pateiktas visam namui, kai kotedžuose sunaudotas bendras šilumos kiekis yra mažesnis už namui pateiktą šilumos energijos kiekį. Nuo tada faktiškai nebeliko energijos tiekimo nuostolių, kurie būdavo įrašomi į sąskaitas apmokėjimui padidintos pateiktos į namą šilumos energijos kiekio forma. Tuo įrodoma, kad ieškovas nuo 2001 m. liepos mėnesio galėdamas apskaityti individualiai kotedže sunaudojamos šilumos energijos kiekius, to nepadarė, o išrašinėjo nepagrįstai padidintas sąskaitas.

113. Teismas sprendime pasisakydamas dėl galimų bendrijos narių prievolių ateityje, susijusių su teismo sprendimu, privalėjo bendrijos narius savo iniciatyva įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Teismas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

12Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas, nes atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu neginčijo įvadinio šilumos skaitiklio pagrindu priskaičiuotų mokėjimų pagrįstumo bei nepateikė įrodymų, kad atsakovui buvo pateiktas kitas nei reikalaujamas apmokėti šilumos kiekis, nustatytas pagal faktinius apskaitos prietaisus, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad skola šilumos tiekėjui atsirado ne dėl atsakovo ar bendrijos narių kaltės. Teismo priteistas įsiskolinimas iš atsakovo leidžia atgręžtinio reikalavimo tvarka išieškoti bendrijos priskirtas sumas iš skolingų bendrijos narių.

13IV. Apeliacinio teismo argumentai

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją šalių pasirašytos šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutarties pagrindu.

17Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008).

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 181-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, atstovaujantis trijų atskirų namų, esančių Fabijoniškių g. 6, 8, 10, Vilniuje, kuriuose yra 26 kotedžai savininkus, 1995 m. gegužės 15 d. pasirašė šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų laiku atsiskaityti už tiektą šilumos energiją.

19Energijos tiekėjas pagal sutartį turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį pateikė vartotojui. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (CK 6.385 str.). Tokia pat taisyklė įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje, kad atsiskaitoma su šilumos tiekėju pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartimis nenustatyta kitaip. Šio 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Joje įtvirtinti atsiskaitymo principai, kad 1) visas šilumos kiekis turi būti apmokėtas, 2) kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje sutartu būdu, 3) jis paskirstomas vartotojams. Kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Suvartotas kelių vartotojų pastate šilumos kiekis turi būti paskirstytas tokiomis metodikomis ar tvarkomis ir taip, kad visas pastate suvartotas kiekis būtų paskirstytas ir dėl jo atsiskaityta su tiekėju.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, „gyvatukui“. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal šioje byloje esančias sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu ( turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis) ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji DNSB ir kt. v. UAB ,,Vilniaus energija“, byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009).

21Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad statant gyvenamuosius namus, buvo įrengta viena šildymo sistema, vėliau buvo įrengti šilumos energijos mazgai prie kiekvieno iš trijų namų ir pradėta teikti sąskaitas už šilumos energiją nurodant duomenis atskirai kiekvienam namui, iki 2001 m. bendrijos nariai įsivedė savo kotedžuose šilumos energijos apskaitos skaitiklius, kurie apskaičiuoja į kotedžą patekusios šilumos energijos kiekius. Apelianto teigimu, skola ieškovui atsirado nuo 2001 m. liepos mėnesio, kai kiekvienas kotedžas turėjo individualią šilumos energijos apskaitą ir bendrijos nariai mokėjo pagal tą kiekį, kuris buvo fiksuojamas prie šilumos įvado į kotedžą, o ieškovas skaičiavo šilumos energijos kiekius pagal jo paties skaitliukus prie kiekvieno namo įvado.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį energijos pirkimo-pardavimo sutarties abonentas (vartotojas) yra atsakingos už jam priklausančius energijos tinklus (įrenginius). Jeigu šilumos energijos nuostoliai atsiranda tiekiant šilumos energiją vartotojams priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t. y. butų savininkai. Tokia butų savininkų pareiga atsiranda Daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnius. Toks teisės normų taikymas ir aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad bet kurio buto savininkas kartu yra bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, kuris pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji DNSB v. UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-579/2003).

23Nagrinėjau atveju atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu neginčijo įvadinio šilumos skaitiklio pagrindu paskaičiuotų mokėjimų pagrįstumo. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas pateikė mažesnį šilumos energijos kiekį, nei buvo užfiksuota įvadiniuose apskaitos prietaisuose. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio kiekvienam bendrijos nariui – kotedžo savininkui mokant ieškovui pagal savo kotedžo šilumos energijos skaitiklio parodymus skola ieškovui nustojo augti, taip pat nėra pagrindas priešingai išvadai.

24Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nuo 2001 m. liepos mėnesio galėdamas apskaityti individualiai kotedže sunaudojamos šilumos energijos kiekius to nepadarė, o išrašinėjo nepagrįstai padidintas sąskaitas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas įsipareigojo pasirašyti individualias šilumos tiekimo, vartojimo ir atsikaitymo sutartis tik pagal 2005 m. šalių pasirašytą sutartį (t. 2, b. l. 23). Bylos duomenys patvirtina, kad ši sutartis buvo įgyvendinta tik 2010 metais. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą sudaryti galimybę atsiskaityti pagal individualias sąskaitas bei patalpų savininkų apklausos rezultatai, kurių pagrindu buvo nutarta pereiti prie tiesioginio atsiskaitymo už suvartotą šilumos energiją su ieškovu, bendrijos pirmininkas ieškovui pateikė tik 2009 m. birželio 2 d., bei prašyme nurodyta, kad kai kuriuose butuose apskaitos skaitikliai neįrengti arba neveikia, darytina išvada, kad individualios šilumos tiekimo, vartojimo ir atsikaitymo sutartys nebuvo pasirašytos ne tik dėl nuo atsakovo veiksmų priklausančių aplinkybių.

25Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisės normų taikymui ir aiškinimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją ir priskaičiuotus delspinigius.

26Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. Bumblienė ir kt. v. DNSB ,,Medvėgalis“, UAB ,,Telšių šilumos tinklai“, bylos Nr. 3K-7-345/2007). Tai nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Taigi nagrinėjamu atveju bendrijos narius teisiniuose santykiuose su ieškovu atstovauja 181-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, dėl to atmestinas apelianto argumentas, kad teismas privalėjo ir bendrijos narius įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

27Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją, tinkamai aiškino ir taikė šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi atsakyti šilumos tiekėjui už netinkamą prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją vykdymą. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

28Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi (t. 1, b. l. 86) atsakovui atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinio skundo padavimą iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas nėra tenkinamas, iš atsakovo į valstybės biudžetą yra priteistinas 7 583 Lt žyminis mokestis.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovo 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (į. k. 125112385) 7 583 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas 181-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija apeliaciniu skundu... 9. 1. Teismas neteisingai taikė CK 4.76 straipsnio nuostatas, nes nei viename iš... 10. 2. Nuo 2010 m. šildymo sezono pradžios ieškovas pradėjo mokesčių... 11. 3. Teismas sprendime pasisakydamas dėl galimų bendrijos narių prievolių... 12. Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos... 17. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 181-oji... 19. Energijos tiekėjas pagal sutartį turi teisę gauti apmokėjimą už tą... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučiame name... 21. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad statant gyvenamuosius namus, buvo... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį energijos... 23. Nagrinėjau atveju atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu neginčijo įvadinio... 24. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas nuo 2001 m. liepos... 25. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisės normų taikymui ir... 26. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės... 27. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 30. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš atsakovo 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (į. k....