Byla 2A-965-265/2012
Dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Šiaulių regiono apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-99-747/2012 pagal ieškovo Šiaulių regiono apsaugos departamento ieškinį atsakovui Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą ir prašė iš atsakovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos priteisti 23 830 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2010-12-20 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažyma Nr.(20-1)-D8-11915 „Apie Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnų veiklos tarnybinio patikrinimo rezultatus“ nustatyta, jog 2005 m. birželio antroje pusėje Žemaitijos nacionalinio parko Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas D.Česulis nupurškė neaiškios kilmės herbicidais piktžolėtus takus Platelių sodybos parke. Sudaryta komisija įvertino, kad 2006 m. liepos 4 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr.I-304 „Dėl Platelių buvusios dvaro sodybos (G214K) parkui (Platelių k., Platelių sen., Plungės r.) padarytai žalai nustatyti“ komisija, atlikusi patikrinimą nustatė, kad dėl nudžiūvusių medžių parkui padaryta žala ne tik aplinkosauginiu, bet ir paveldosauginiu aspektu.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2012-01-10 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo teiginį, kad žalą, padarytą gamtai, jis atlygino atsodinant medžius 2008 metais iš nupirktų medelių bei iš Žemaitijos nacionalinio parko daigyno, ieškovas nepaneigė. Be to, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkos ministerijos sudaryta komisija 2010-12-20 pažymoje Nr. 20-10-D-8-11915 (l. 11-23) nurodė, kad patikrinus padėtį vietoje, nustatyti, ar augantys dvaro sodybos parke pavieniai medeliai yra atsodintieji, neįmanoma neatlikus miškininkystės specialistui papildomo tyrimo, tačiau kad toks tyrimas buvo atliktas, byloje duomenų nėra. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala ir jos mastas nustatytas 2006-07-04 aktu, duomenų, tuo tarpu ieškinys pateiktas teismui praėjus penkeriems metams, t. y. 2011-07-04. Dėl to teismas pripažino, kad atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas ir tenkintinas.

4Ieškovas su priimtu teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 23 830 Lt. Nurodo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Žalą padariusiems želdiniams asmenims deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo administracinės atsakomybės už padarytą žalą gamtai taikymo. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo atsirado atsakovui neleistinai sunaikinus 11 liepų ir 14 klevų. Kaip nurodo ieškovas, šį faktą nustatė komisija, sudaryta 2006 m. liepos 4 d.

5Atsakovas Žemaitijos nacionalinio parko direkcija su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika patvirtina, kad ieškiniams atlyginti padarytą žalą aplinkai taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Be to, atsakovas nurodo, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatyta, kad jeigu pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nustatytą terminą savanoriškai žalos neatlygina arba ją atlygina nevisiškai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos privalo pareikšti ieškinį teisme dėl padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas nevykdė savo tiesioginės pareigos penkerius metus, nepateikė jokių argumentų, kodėl buvo vykdomas procedūrinis vilkinimas, todėl atnaujinti terminą nėra teisinio pagrindo. Taip pat nurodo, jog padarytą žalą gamtai atsakovas atlygino natūra - atsodindamas ne kartą medžius, kadangi jie buvo laužomi. Tuo tarpu ieškovas nebuvo nė karto pareiškęs pretenzijų, kad padaryta žala gamtai nebuvo atlyginta. Dėl to, atsakovui atlyginus žalą natūra, negalima reikalauti žalą atlyginti dar ir kitu būdu – pinigais, kadangi žalos atlyginimo būdas natūra šalina piniginį žalos atlyginimą.

6Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, dėl to turėtų būti tenkintinas.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme šalių ginčas negali ir nėra nagrinėjamas iš naujo, jame turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir teisiniai argumentai (CPK 306 str. 1 d. 4 p.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės nurodo analogiškas aplinkybes kaip ir pateikdamas ieškinį. Esant šiai aplinkybei teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės jau buvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, o kadangi ieškovas nenurodo jokių teisinių argumentų bei aplinkybių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, pagrindinė ieškinio atmetimo priežastis buvo ta, jog teismas nagrinėjamam ginčui taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ieškiniams atlyginti padarytą aplinkai žalą pareikšti yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. V.P.; bylos Nr. 3K-3-372/2008). Kadangi apie gamtai padarytą žalą ieškovas sužinojo 2006 m. liepos mėnesį, tuo tarpu į teismą kreipėsi po beveik penkių metų, atsakovui prašant yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas į teismą kreipėsi suėjus ieškinio senačiai. CK 1.131 str. 1 d. numatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgdama į šią teisės normą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei.

10Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai