Byla II-73-240/2018
Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2017-12-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-134898391-17

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – M. L., nedalyvaujant institucijos – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus – atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2017-12-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-134898391-17.

3Teismas

Nustatė

4Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2017-12-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-134898391-17 M. L. buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2017-11-26, apie 00.48 val., Kaune, Josvainių g. 2, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėn.

5Pareiškėjas Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017-12-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-134898391-17 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neatimti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) ar sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą. Skunde pareiškėjas nurodo, jog pripažįsta, kad vairavo, būdamas vartojęs alkoholio, tačiau jautėsi gerai, nes vartojo labai mažą kiekį alkoholio. Policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį iš karto buvo paprašytas pūsti į alkotesterį, buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas. Alkoholį pareiškėjas vartojo maždaug prieš 5-10 min, išgėrė vieną taurę šampano. Pareigūnams jį sustabdžius iš streso negalėjo paaiškinti, kad ką tik vartojo nedidelį kiekį alkoholio, po to rūkė. Dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailėjosi. Anksčiau nevairavo neblaivus, alkoholiu nepiktnaudžiauja. 2017-11-26 00.58 val. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareigūnai pasiūlė pakartotinai pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba, tačiau, pareiškėjui paklausus, ar bus atsižvelgta į antrojo pūtimo metu nustatytą rezultatą, buvo atsakyta, jog ne. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais paklausė policijos pareigūnų, kur jis gali nuvykti nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje. Pareigūnai nurodė vykti į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, tačiau nuvykus paaiškėjo, jog nakties metu ši įstaiga nedirba. Pareiškėjas po to nuvyko į LSMUL Kauno klinikas, kur 2017-11-26 01.51 val. buvo surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, paimta kraujo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12141/2017(01) nurodyta, kad 2017-11-26 01.54 val. paimtame pareiškėjo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,16 promilės etilo alkoholio. Kadangi buvo suklaidintas policijos pareigūnų, nespėjo per valandą nuo neblaivumo fakto nustatymo laiku nuvykti duoti kraujo, pavėlavo 6 min. Pareiškėjo nuomone, realus jo neblaivumas sustabdymo metu turėjo būti 0,38 promilės, nes Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina apie 0,2 promiles alkoholio. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareigūno prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes jis pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teisė vairuoti transporto priemones labai reikalinga, nes pareiškėjas studijuoja ir dirba, padeda motinai, padeda prižiūrėti neįgalią močiutę, tačiau pareigūnas šio prašymo netenkino.

6Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Alkotesterio matavimas tikslus, alkotesterio naudojimo instrukcija nebuvo pažeista, pakartotinio tyrimo alkotesteriu apeliantas atsisakė, minėjo, kad vyks tirtis kraują. Tai, kad jis nuvyko ne į tą gydymo įstaigą, jo kaltės neeliminuoja. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, jis iš pradžių teigė, kad alkoholį vartojo prieš 15-20 min, po to – jog prieš 5 min. Atsiliepime nurodoma, kad alkoholis iš organizmo šalinamas linijine tvarka 0,1-0,25 promilių per 1 valandą, taigi iš apelianto kraujo galėjo būti pašalinta nuo 0,11 iki 0,27 promilių alkoholio, taigi jis transporto priemonės vairavimo metu buvo neblaivus. Be to, apeliantas yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taigi jis ignoruoja galiojančius įstatymus. Institucijos nuomone, siekiant atsakyti į teismui kylančius klausimus dėl alkoholio pasišalinimo iš organizmo galimumo ir kiekio per tam tikrą laiką būtų tikslinga pasitelkti teismo medicinos ekspertą. Apelianto atžvilgiu netaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes nebuvo nustatytas ypatingas ar išimtinis atvejis skirti švelnesnę nuobaudą. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus.

7Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. L. parodė, jog palaiko skunde nurodytus motyvus, prašo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą. Jo vairavimo stažas yra ilgesnis nei 2 metai. Dienos metu buvo garaže, tvarkė automobilį, jokio alkoholio nevartojo. Apie 23.30 val., jau važiuojant iš garažo namo, paskambino draugė ir paprašė parvežti ją ir draugus iš gimtadienio šventės. Gimtadienis vyko Šilainių mikrorajone. Atvažiavus paimti draugų jam buvo pasiūlyta užeiti į vidų. Pagalvojęs, kad užtruks, kol draugai susiruoš, užėjo, pasveikino su gimtadieniu ir paragino greičiau vykti namo, nes buvo pavargęs ir pats labai norėjo namo. Prieš pat išeinant jam pasiūlė nedidelę taurę šampano ir jis, net nepagalvojęs, ją išgėrė. Išėjęs į lauką parūkė, visi įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jis visiškai nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl drąsiai sėdo už automobilio vairo. Praėjus keletui minučių, pavažiavus labai nedidelį atstumą, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Nuo tada, kai išgėrė šampano taurę, buvo praėjusios gal 5-7 minutės. Jį sustabdęs pareigūnas paprašė pateikti dokumentus bei informavo, kad bus patikrintas jo blaivumas. Teigė, jog iš streso nepamena, ar policijos pareigūnas jo paklausė, ar jis vartojo alkoholį, taip pat nepamena, ar ką nors jam atsakė. Papūtus į alkotesterį šis parodė 0,43 promilių neblaivumą. Prieš pučiant į alkotesterį jam nesiūlė prasiskalauti burnos. Pareiškėjas negalėjo patikėti tokiais rodmenimis, nes jautėsi visiškai blaivus. Paprašė, kad jam būtų leista pūsti dar kartą, paklausė, ar būtų atsižvelgta į pakartotinio tyrimo rezultatą. Informavo, jog prieš 5 minutes išgėrė šampano taurę. Gavęs neigiamą atsakymą atsisakė pūsti ir pareiškė, jog vyks į gydymo įstaigą nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje. Žinojo, kad tai reikia padaryti per valandą. Jis buvo nušalintas nuo vairavimo, protokolo surašymas užtruko apie 25 minutes. Paklausė pareigūnų, kur jis gali nuvykti išsitirti kraują, pareigūnai jam atsakė, jog Kauno priklausomybės ligų centre, Giedraičių g. 8, Kaune, už policijos komisariato. Tačiau nuvykus ten pamatė, kad ši įstaiga nedirba. Tada nutarė vykti į klinikas. Nuvažiavo iki pat klinikų priimamojo, kur jį palydėjo kartu buvusi draugė. Įėjęs priėjo prie klinikų darbuotojos, kuriai paaiškino, kokiu tikslu atvyko, darbuotoja užpildė dokumentus, atliko jo apžiūrą, apžiūroje dalyvavo ir gydytojas, po to buvo paimtas kraujas. Nuo atvykimo į klinikas iki kraujo paėmimo užtruko maždaug 10 minučių. Pavėlavo išsitirti kraują, nes prieš tai buvo nuvykęs ne į tą gydymo įstaigą. Visur keliavo automobiliu, jokių ilgų atstumu pėsčiomis nėjo, neprakaitavo, negėrė, nevalgė, nevartojo jokių saldumynų, nesišlapino. Institucijos atsiliepime nurodoma, kad jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tačiau tai buvo pirmasis dokumentas, kurį jis pateikė policijos pareigūnui. Dalyvavo policijos įstaigoje vykusiame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, pateikė kraujo tyrimo rezultatus, prašymą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Policijos įstaigoje jam nebuvo išaiškintos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės, tik išaiškinta teisė apskųsti nutarimą.

8Liudytoja A. G. parodė, kad įprastai sustabdžius vairuotoją paklausia, ar jis nevartojo alkoholio, prieš kiek laiko jį vartojo. Su M. L. bendravo jos kolega T. J.. Kolega, grįžęs į automobilį, sakė, jog vairuotojas neigė vartojęs alkoholį, o papūtęs į alkotesterį paaiškino, jog prieš 5 minutes išgėrė taurę šampano. T. J. klausė vairuotojo, ko šis nesakė, kad buvo ką tik vartojęs alkoholio. Įvertinus ribinę paklaidą alkotesterio parodymai buvo 0,41 promilių, be paklaidos – 0,43. Kolega skambino kažkam iš savo vadovybės, klausinėjo, ką daryti tokiu atveju. Pareigūnai patys pasiūlė M. L. išsitirti alkoholio kiekį kraujyje. Kai M. L. atsisėdo pareigūnų automobilyje, nuo jo jautėsi nestiprus alkoholio kvapas. Teigia, jog jie siūlė vykti į klinikas, galbūt jis ne taip suprato, o gal tiesiog pareigūnai iš įpratimo paminėjo Giedraičių gatvę. Jos praktikoje jau yra buvęs toks analogiškas atvejis, kai siūlė asmeniui nuvykti išsitirti kraują, nes alkotesterio parodymai, atmetus paklaidą, buvo 0,41.

9Skundas tenkintinas.

10ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

11Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

12Administracinė atsakomybė pagal ANK straipsnio 422 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumas (t. y. daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Kaip teigiama administracinio nusižengimo protokole, M. L. 2017-11-26 00.48 val. buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas, o tai atitinka lengvą girtumo laipsnį (institucijos pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra alkotesterio parodymų kvito). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (LAT nutartis Nr. 2AT-39-2014). Vertinant, ar asmuo buvo neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. M. L. paaiškinimas administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Asmens paaiškinimas ir pastabos“, nurodant „Gailiuosi, prieš 5 min. buvau išgėręs šampano taurę“ dar nereiškia, kad jis sutinka su nustatytu girtumo laipsniu, o tik tai, kad jis prisipažįsta, jog buvo vartojęs alkoholio, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad girtumo laipsnis siekia tokį, už kurį gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Vėliau M. L., siekdamas įrodyti savo neblaivumą, paragintas pareigūnų bei savo iniciatyva nuvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, kur jam buvo atlikta pirminė medicininė apžiūra bei paimtas kraujas specialisto išvadai pateikti. Iš specialisto išvados Nr. T-A 12141/2017(01) matyti, kad M. L. kraujyje, paimtame 2017-11-26 01.54 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 0,16 promilės etilo alkoholio.

13Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Kaip nurodė pareiškėjas M. L., jis laikotarpiu nuo patikros alkotesteriu iki kraujo paėmimo momento jokių ilgų atstumų pėsčiomis nėjo, neprakaitavo, negėrė, nevalgė, nevartojo jokių saldumynų, nesišlapino, šie jo parodymai nėra paneigti jokiais kitais duomenimis. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). M. L. kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus šiek tiek daugiau nei valandai (1 val. 6 min.) nuo policijos pareigūnų alkotesteriu nustatyto jo neblaivumo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Taigi nagrinėjamu atveju reikalavimas, jog nuo policijos atlikto tyrimo turi būti praėjusi ne daugiau kaip valanda laiko, formaliai buvo pažeistas, tačiau taip atsitiko dėl to, jog pareiškėjas nuvyko ne į tą gydymo įstaigą galimai ne taip supratęs pareigūnų nurodymą ar būdamas galimai suklaidintas pareigūnų. Kita vertus, teisės akto normos pažodinis aiškinimas leidžia tvirtinti, kad terminas labiau yra siejamas su pačiu kreipimusi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o ne tiksliai konkrečiu laiku, kada atliekama medicininė apžiūra (šiuo atveju paimamas kraujas tyrimui), t. y. dėl procedūrinių kliūčių medicininė apžiūra įstaigoje gali būti atlikta ir šiek tiek vėliau nei per valandą, ką patvirtino ir pareiškėjas, nurodydamas, jog nuo atvykimo į medicinos įstaigą iki kraujo paėmimo momento praėjo apie 10 minučių.

14Institucija atsiliepime nurodė, kad būtų tikslinga į teismo posėdį pakviesti teismo medicinos ekspertą. Iš teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio nusižengimo byloje paprastai skiriama ekspertizė. Tačiau teismo nuomone tokia situacija, jei teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad turimų žinių ir byloje esančių duomenų pakanka nustatyti, ar patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, ir vadovaudamasis vien tuo, kad tokiose situacijose teismai paprastai skiria ekspertizes, skirtų ekspertizę, prieštarautų proceso greitumo ir ekonomiškumo principams.

15Analizuojant teismų praktiką administracinėse bylose, matyti, jog vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Atlikus elementarius matematinius skaičiavimus matyti, jog per 1 val. 6 min. alkoholio koncentracija suaugusio vyro kraujyje gali sumažėti vidutiniškai 0,165-0,22 promilių. M. L. kraujyje po 1 valandos 6 minučių buvo nustatyta 0,16 etilo alkoholio koncentracija. Taigi, M. L. patikros metu alkotesterio parodymai turėjo būti 0,325-0,38 promilių. Tokie skaičiavimai rodo, jog patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu prieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kuria ištirtas M. L. 2017-11-26 kraujo ėminys, paneigia policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoto M. L. automobilio vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio – 0,43 promilių. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija atsiliepime nurodė, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutartis Nr. 2AT-68-648/2017) alkoholis iš organizmo šalinamas linijine tvarka 0,1-0,25 promilių per valandą, tačiau šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje remiamasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos raštu, kuriame nurodomi būtent tokie duomenys. Teismų praktikoje atgalinis alkoholio koncentracijos kraujyje skaičiavimas paprastai atliekamas remiantis minėta Vidmarko formule, atsižvelgiant į vidutinį alkoholio koncentracijos kraujyje sumažėjimą. Kaip matyti iš teismų praktikos, maksimalus alkoholio išskaidymo organizme greitis 0,25 promilių per valandą būdingas žmogui patiriant didelį fizinį krūvį ir/ar būnant šaltyje. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, nes pareiškėjas neturėjo laiko imtis priemonių išsiblaivymui ar girtumo požymių maskavimui, kadangi automobiliu vyko į gydymo įstaigas, kur iš jo būtų paimtas kraujas.

16Be to, pažymėtina, jog pagal alkotesterio „Alcotest 6810“ instrukcijas, prietaisas turi būti naudojamas palaukiant ne trumpiau nei 15 minučių laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo, nes burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Jeigu matavimo rezultatas yra teigiamas, rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimą po 10-15 minučių matavimo rezultato patvirtinimui (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1155-383/2015). M. L. po blaivumo patikrinimo teigė, jog prieš 5 minutes išgėrė taurę šampano. Pareiškėjo teigimu pareigūnai jį informavo, jog į pakartotinio tikrinimo alkotesteriu rezultatus nebebus atsižvelgta, ši aplinkybė nėra paneigta jokiais bylos duomenimis, taigi pareigūnai nepasinaudojo rekomendacija atlikti pakartotinį matavimą. Tai, kad kilo abejonių dėl alkotesterio parodymų, patvirtina ir liudytoja apklausta pareigūnė A. G., kuri parodė, kad su M. L. bendravo jos kolega T. J., kuris klausė vairuotojo, ko šis nesakė, kad buvo ką tik vartojęs alkoholio, be to, įvertinus ribinę paklaidą alkotesterio parodymai buvo 0,41 promilių, kolega skambino kažkam iš savo vadovybės, klausinėjo, ką daryti tokiu atveju, po to pareigūnai patys pasiūlė M. L. išsitirti alkoholio kiekį kraujyje. Tai, kad M. L. buvo nustatytas lengvas (0,43 promilių) girtumo laipsnis, naudojant sertifikuotą ir turintį galiojančią patikrą alkoholio matuoklį, nesudaro pagrindo paneigti visus kitus byloje esančius įrodymus, iš kurių galima spręsti, jog nebuvo laikomasi alkotesterio naudojimo instrukcijų, ir tai galėjo iškreipti tikrinimo rezultatus. Taigi, šiuo atveju alkotesteriu buvo patikrintas ne alkoholio kiekis organizme, bet garų koncentracija burnos ertmėje, patikimų įrodymų, kad alkoholio koncentracija apelianto organizme, jeigu būtų buvę patikrinta praėjus 15 minučių po to, kai buvo išgerta viena šampano taurė, būtų buvusi didesnė negu 0,4 promilių, byloje nėra. Niekuo nepaneigtas M. L. aiškinimas, kad jo blaivumas (girtumas) buvo patikrintas tuoj pat, kai policijos pareigūnai jo automobilį sustabdė, kad iki to laiko nuo tada, kai jis išgėrė šampano, nebuvo praėję 15 minučių.

17Taip pat atkreiptas dėmesys, jog blaivumo testas atliktas alkotesteriu „Drager Alcotest 8610 ARFM-0380“, o tuo tarpu patikros sertifikate Nr. 00590485, kuriame nurodoma ir alkotesterio matavimo paklaida, alkotesteris pavadintas „Alcotest 6810 ARFM-0380“, tai teismui kelia dar daugiau abejonių dėl M. L. alkotesteriu nustatyto neblaivumo laipsnio.

18Tai, jog apklausta policijos pareigūnė teigė, kad nuo M. L. sklido nestiprus alkoholio kvapas, kai jis atsisėdo į tarnybinį automobilį, tegalėjo būti laikoma tik požymiu, kuriam esant tik galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs.

19Nagrinėjamu atveju taip pat būtina vadovautis 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis Nr. V-505, iš kurių turinio, remiantis sisteminiu teisės aktų normų aiškinimu, akivaizdu, jog didesnę reikšmę turi alkoholio koncentracija, nustatyta asmens kraujyje, o ne nustatyta matuojant alkotesteriu.

20Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-3-976/2015, 2AT-7-3-2013).

21Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1740 bei specialisto išvada Nr. T-A 12141/2017(01), kurioje nustatyta, kad M. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,16 promilės etilo alkoholio. Taigi šioje byloje padaryti kategorišką išvadą, jog M. L. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 promilių girtumas, negalima. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamoje byloje, nepavyko pašalinti abejonių dėl M. L. neblaivumo, todėl visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

22Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, spręstina, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neįrodytas, todėl administracinio nusižengimo byla M. L. atžvilgiu nutrauktina.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2017-12-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-134898391-17 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

25Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. (toliau... 3. Teismas... 4. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos... 5. Pareiškėjas Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo... 6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. L. parodė, jog palaiko skunde... 8. Liudytoja A. G. parodė, kad įprastai sustabdžius vairuotoją paklausia, ar... 9. Skundas tenkintinas.... 10. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl... 11. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį... 12. Administracinė atsakomybė pagal ANK straipsnio 422 straipsnio 5 dalį kyla... 13. Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė... 14. Institucija atsiliepime nurodė, kad būtų tikslinga į teismo posėdį... 15. Analizuojant teismų praktiką administracinėse bylose, matyti, jog... 16. Be to, pažymėtina, jog pagal alkotesterio „Alcotest 6810“ instrukcijas,... 17. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog blaivumo testas atliktas alkotesteriu... 18. Tai, jog apklausta policijos pareigūnė teigė, kad nuo M. L. sklido nestiprus... 19. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina vadovautis 2006 m. birželio 20 d.... 20. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių... 21. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti Medicininės... 22. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, spręstina, kad administracinio... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 24. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 25. Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno...