Byla e2A-148-450/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danutės Gasiūnienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG projektas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. N., ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AG projektas“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kongera“ dėl baudos priteisimo ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AG projektas“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „AG projektas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės RUAB „Kongera“ 50 000 Eur baudą; 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2017 m. birželio 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį (toliau – rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Mažeikių miesto Ventos upės slėnio sutvarkymo darbus. Rangos sutartyje atsakovė patvirtino, kad šios sutarties sudarymas ir vykdymas neprieštarauja ir / ar nepažeidžia jokio susitarimo ar sutarties, kurių šalimi ji yra, taip pat neprieštarauja ir / ar nepažeidžia jos atžvilgiu taikomų įstatymų nuostatų. Atlikus teisinį rangos sutarties kilmės auditą buvo nustatyta, kad rangos sutartis savo prigimtimi yra viešojo pirkimo subtiekimo sutartis, tačiau dėl esminių imperatyvių procedūrinių pažeidimų tokia nėra ir negali būti, nes neatitinka pagrindinių kriterijų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas). Tikrasis užsakovas – perkančioji organizacija Mažeikių rajono savivaldybės administracija, vykdžiusi viešąjį pirkimą – projekto „Ventos upės slėnio sutvarkymas, įrengiant rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną“ rangos darbų pirkimas, viešojo pirkimo numeris 182747 (toliau – ir pirkimas). Atsakovė laimėjo šį pirkimą. Dalyvaudama pirkime ji nurodė pasitelksianti du subrangovus, tarp kurių ieškovė nebuvo įvardinta. Nors pirkimo sutartyje buvo nustatyta rangovų pakeitimo tvarka, ieškovė neturi duomenų, kad atsakovė teisės aktuose nustatyta tvarka būtų pakeitusi nurodytus rangovus į ieškovę. Atsakovė, sudarydama rangos sutartį su rangovu, kuris nėra ir nebuvo nurodytas pirkimo dokumentuose kaip subrangovas ar teisės aktuose nustatyta tvarka nėra vėliau teisėtai tokiu tapęs, pažeidė su perkančiąja organizacija sudarytą pirkimo sutartį ir imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, jos neatšaukiamas pareiškimas ir patvirtinimas, kad rangos sutarties sudarymas ir vykdymas neprieštarauja ir / ar nepažeidžia jokio atsakovės sudaryto susitarimo ar sutarties, taip pat jos atžvilgiu taikomų įstatymų nuostatų yra niekinis. Atsakovė padarė esminį rangos sutarties pažeidimą, kurio neįmanoma ištaisyti ir kuris savo esme sutartį daro niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Toliau vykdyti rangos sutartį nėra įmanoma, todėl ieškovė nuo 2017 m. spalio 6 d. ją vienašališkai nutraukė dėl atsakovės kaltės.

103.

11Rangos sutartyje nustatyta, kad nutraukus ją dėl kitos šalies kaltės, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai 10 proc. dydžio baudą, kuri skaičiuojama nuo bendros sutarties kainos. Sutarties kaina – 500 000 Eur (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio), todėl atsakovė, padariusi esminį sutarties pažeidimą, privalo sumokėti ieškovei 50 000 Eur baudą. Ieškovė 2017 m. spalio 6 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovė nedelsdama atsiskaitytų už rangos sutarties pagrindu atliktus darbus ir sumokėtų rangos sutartyje nustatytą baudą, tačiau atsakovė neatsiskaitė už atliktus darbus objekte, nepaneigė, kad padarė esminį rangos sutarties pažeidimą, nesumokėjo nurodytos baudos.

124.

13Atsakovė UAB „Kongera“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės reikalavimus; pripažinti ieškovės atliktą vienašališką rangos sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti atsakovei iš ieškovės 130 949 Eur nuostoliams atlyginti, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

145.

15Atsakovė nurodė, kad ieškovė, vienašališkai nutraukdama rangos sutartį, rėmėsi tik prielaidomis apie tariamą Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą atsakovės santykiuose su perkančiąja organizacija. Šios aplinkybės nėra susijusius su ieškovės ir atsakovės įsipareigojimais pagal nutrauktą rangos sutartį. Ieškovės nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas nėra nurodytas pačioje sutartyje ir negali būti laikomas esminiu rangos sutarties pažeidimu. Atsakovės ir perkančiosios organizacijos sudarytoje pirkimo sutartyje buvo numatyta galimybė atsakovei pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus, nei buvo numatyta pradiniuose dokumentuose, subrangovus; šios nuostatos atitiko Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą reglamentavimą. Ieškovė, pasirašydama rangos sutartį, garantavo, kad susipažino su visa reikalinga dokumentacija ir neturi jokių pretenzijų. Ieškovei turėjo būti suprantama rangos sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis (be kita ko, dėl to, kad ieškovė, vykdydama darbus, nuolat kontaktavo su perkančiąja organizacija), taip pat aplinkybė, kad darbus ji vykdys kaip subrangovė. Rangos sutartį ieškovė nutraukė ne dėl to, kad ši sutartis buvo pažeista, tačiau dėl to, kad pati ieškovė neturėjo pajėgumų tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nutraukdama rangos sutartį, ieškovė nesilaikė teisės aktuose ir rangos sutartyje nustatyto termino, per kurį turėjo įspėti atsakovę, kad sutartis bus nutraukta.

166.

17Atsakovės vertinimu, ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti rangos sutartį ir vienašališkai ją nutraukė dėl savo kaltės, todėl ji turi sumokėti atsakovei rangos sutartyje nustatytą 50 000 Eur baudą. Ieškovė taip pat turi atlyginti atsakovės patirtus nuostolius. Šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos pagal pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, kurias atsakovė būtų realiai gavusi, jeigu ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi rangos sutartį, t. y. 130 949 Eur (82 949 Eur skirtumas tarp atsakovės pajamų, kurias ji turėtų gauti sudariusi rangos sutartį su ieškove, ir pajamų, kurias atsakovė gaus objekte dirbant naujam subrangovui) + 48 000 Eur (atsakovės atlikti mokėjimai ieškovei pagal rangos sutartį). Skatinant ieškovę skubiai įvykdyti teismo sprendimą, iš jos priteistinos 8 proc. procesinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

228.

23Teismas nustatė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Sudarydama rangos sutartį su atsakove, ieškovė nežinojo, kad atsakovė yra sudariusi viešojo pirkimo sutartį su Mažeikių rajono savivaldybės administracija (perkančioji organizacija), vadovaujantis kuria ji įsipareigojo atlikti projekto „Ventos upės slėnio sutvarkymas, įrengiant rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną“ rangos darbus ne vienasmeniškai, bet pasitelkdama konkrečius subrangovus, tarp kurių nebuvo ieškovės. Ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovės įsipareigojimus perkančiajai organizacijai, taip pat nebuvo žinoma, kad atsakovė nėra pranešusi apie vienašališką pirkimo sutarties pakeitimą. Atsakovė, sudarydama rangos sutartį su ieškove, neatsižvelgė į imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias subtiekėjų nustatymo ir pakeitimo tvarką, ir nepaisė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai. Atsakovės patvirtinimas, kad sudarydama ir vykdydama rangos sutartį ji nepažeidė jokio susitarimo ar sutarties, kurios šalimi yra, ir jos atžvilgiu taikomų įstatymo nuostatų, yra niekinis ir laikytinas esminiu rangos sutarties pažeidimu, kurio neįmanoma ištaisyti, todėl šalys negali toliau vykdyti šios sutarties.

249.

25Teismo vertinimu, ieškovė, prašydama priteisti 50 000 Eur baudą, netinkamai interpretuoja 2017 m. birželio 22 d. sudarytos rangos sutarties 9.8 punktą. Šiame punkte nurodyta, kad nutraukusi sutartį dėl savo kaltės, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai 10 proc. dydžio baudą, kuri skaičiuojama nuo bendros rangos sutarties kainos. Taigi, vadovaujantis minėta nuostata, šalis, kuri neteisėtai nutrauks sutartį, privalės sumokėti kitai šaliai baudą. Šiuo atveju atsakovė sutarties nenutraukė, ją teisėtai nutraukė pati ieškovė, todėl atsakovei nekyla pareiga mokėti baudą.

2610.

27Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės nuostolius. Ieškovės civilinė atsakomybė nekilo, nes nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovės neteisėtų veiksmų (pirmiau minėta, kad ieškovė nutraukė rangos sutartį teisėtai). Be to, atsakovė netinkamai apskaičiavo savo tariamai negautas pajamas – civilinės teisės prasme negautos pajamos traktuotinos tik kaip negautas grynasis pelnas, o atsakovė nepateikė tokio skaičiavimo.

28III.

29Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3011.

31Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „AG projektas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl baudos priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3211.1.

33Teismas nepagrįstai teigė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nekilo pareiga mokėti baudą, nurodęs, kad rangos sutartį teisėtai nutraukė pati ieškovė, o vadovaujantis rangos sutarties 9.8 punktu, pareiga sumokėti baudą kyla tuo atveju, kai rangos sutarties šalis neteisėtai nutraukia sutartį. Toks rangos sutarties punktas, atsižvelgiant į jo lingvistinę formuluotę, niekada negalės būti pritaikytas, kadangi pagal minėtą nuostatą kaltininko civilinė atsakomybė priklauso nuo paties kaltininko valios. Situacija, kai kaltoji šalis savo iniciatyva vienašališkai nutrauktų sutartį ir laisva valia susimokėtų rangos sutarties 9.8 punkte nustatyto dydžio baudą objektyviai nėra įmanoma. Priešingai, kaltoji šalis, žinodama, kad ji pažeidė rangos sutartį ir tai sudaro pagrindą ją nutraukti, vengs nutraukti sutartį savo iniciatyva ir lauks, kol ją nutrauks teisioji šalis, nes tik tokiu būdu ji galės išvengti rangos sutartyje nustatytos atsakomybės (baudos). Taigi, ši rangos sutarties sąlyga, kurios įvykdymas priklauso išimtinai nuo skolininko valios, yra niekinė.

3411.2.

35Rangos sutarties 9.8 punkto esmė ir tikslas – apginti nukentėjusiąją sąžiningą rangos sutarties šalį nuo kaltų, neteisėtų ir nesąžiningų kontrahento veiksmų, suteikti nukentėjusiajai šaliai teisę vienašališkai nutraukti rangos sutartį dėl kitos šalies kaltės ir nubausti kaltininką. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta remtis vien tik pažodiniu šios nuostatos tekstu, nevertinant jos paskirties ir esmės. Ieškovės vertinimu, ši sąlyga turėtų būti aiškinama taip, kad nutraukus rangos sutartį dėl vienos iš šalių kaltės, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai 10 proc. baudą nuo bendros rangos sutarties kainos. Toks šios nuostatos aiškinimas būtų sąžiningas šalių atžvilgiu ir reikštų, kad teisioji sutarties šalis turi teisę reikalauti kaltosios šalies susimokėti baudą tuo atveju, jeigu rangos sutartis buvo nutraukta dėl kaltosios sutarties šalies kaltės.

3612.

37Apeliaciniame skunde atsakovė RUAB „Kongera“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinys, ir priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3812.1.

39Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rangos sutartis nutraukta teisėtai ir dėl atsakovės kaltės. Teismas nenustatė, kad atsakovė, vykdydama įsipareigojimus pagal rangos sutartį, atliktų veiksmus, prieštaraujančius įstatymams ar sudarytai rangos sutarčiai. Ieškovės nurodytas pagrindas, dėl kurio rangos sutartis buvo vienašališkai nutraukta, vertinant jį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nėra ir negali būti laikomas esminiu, pažeidžiančiu ieškovės interesus ir užkertančiu jai kelią vykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovės ir perkančiosios organizacijos nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo ginčyti atsakovės ir perkančiosios organizacijos sudarytos pirkimo sutarties sąlygų ar vykdymo.

4012.2.

41Rangos sutartis nepažeidė atsakovės ir perkančiosios organizacijos sudarytos sutarties nuostatų ir neprieštaravo imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Perkančiosios organizacijos ir atsakovės sudarytoje sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę pasitelkti kitus asmenis savo prievolėms įvykdyti (subrangovus). Šios nuostatos atitiko Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl pirkimo sutarties vykdymo pasitelkiant subtiekėjus. Todėl atsakovė, siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį, turėjo teisę sudaryti rangos sutartį su ieškove ir pavesti jai atlikti darbus. Nors šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad subrangovo pakeitimas būtų įformintas protokolu, tačiau neįvykdžiusi šios sąlygos atsakovė negali būti laikoma padariusia esminį rangos sutarties pažeidimą, kadangi ši sąlyga nėra laikoma esmine pagal pirkimo sutartį, sudarytą su Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

4212.3.

43Ieškovei buvo žinoma apie atsakovės įsipareigojimus Mažeikių rajono savivaldybės administracijai. Vykdydama rangos sutartį, ieškovė nuolat bendravo su perkančiosios organizacijos atstovais, pasirašydama rangos sutartį ji patvirtino ir garantavo susipažinusi su sutarties objektu, reikalinga dokumentacija, darbų atlikimo sąlygomis ir aplinkybėmis, neturėjo jokių pretenzijų ir pastabų dėl galimybės atlikti darbus rangos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovei, kaip profesionaliam ūkio subjektui, iš pateiktos dokumentacijos turėjo būti aišku, kad darbai bus atliekami visuomeniniuose objektuose, todėl, priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, sudarydama rangos sutartį ieškovė turėjo suvokti, kad darbus viešame objekte ji vykdys kaip subrangovė.

4412.4.

45Ieškovė nesilaikė CK nustatyto termino įspėti atsakovę, kad rangos sutartis bus nutraukta. Atsakovė 2017 m. spalio 6 d. gavo ieškovės pranešimą, kuriuo ji buvo informuota, kad ieškovė nuo 2017 m. spalio 6 d. vienašališkai nutraukia rangos sutartį. Rangos sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl sutarties nutraukimo termino, todėl turėjo būti taikomi teisės aktuose nustatyti įspėjimo terminai. Teismas šios aplinkybės neįvertino. Teismas taip pat nevertino, kad ieškovė neturėjo pajėgumų tinkamai vykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pagal rangos sutartį, ieškovė visus darbus turėjo atlikti iki 2017 m. lapkričio 30 d., tačiau iš atliktų darbų ir likusių vykdytinų darbų kiekių matyti, kad ieškovė laiku nebūtų įvykdžiusi savo įsipareigojimų. Taigi, tikrasis tikslas, dėl kurio rangos sutartis buvo nutraukta – ieškovės siekis pasitraukti iš objekto, neįvykdžius įsipareigojimų pagal rangos sutartį.

4613.

47Atsiliepime į atsakovės RUAB „Kongera“ apeliacinį skundą ieškovė BUAB „AG projektas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

4813.1.

49Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirkimo sutarties sąlygos suteikė jai diskrecinę teisę keisti subrangovus. Atsakovės teisę pasitelkti subrangovus pirkimo sutarčiai vykdyti ar juos keisti šios sutarties vykdymo metu griežtai riboja pirkimo sutarties sąlygos ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Atsakovė neturi teisės savo nuožiūra ir vienašaliu sprendimu sudaryti subrangos sutartis su savo pasirinktais subrangovais, kadangi subrangovų keitimo tvarka yra detaliai reglamentuota su perkančiąja organizacija sudarytoje sutartyje. Ieškovė neatitinka konkurso dokumentuose nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, nebuvo įvardinta kaip subrangovas nei atsakovės konkursui teiktuose dokumentuose, nei pirkimo sutartyje, nekeitė subrangovų, kuriuos atsakovė buvo pasitelkusi pirkimo sutarčiai vykdyti, todėl atsakovė neturėjo teisės sudaryti su ieškove rangos sutarties. Atsakovė puikiai suvokė pirkimo sutarties punkto, nustatančio subrangovo pakeitimo tvarką, prasmę, kadangi atliko pirkimo sąlygose nurodytos subrangovės UAB „Panprojektas“ keitimą į UAB „Sweco Lietuva“, tačiau netaikė šios tvarkos keisdama kitą pirkimo sąlygose įvardintą subrangovę į ieškovę. Be to, atsakovė melavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijai (perkančiajai organizacija), kad pirkimo sutarčiai vykdyti nepasitelkė subrangovų, nenurodytų pirkimo sąlygose, kai darbus objekte vykdė ieškovė.

5013.2.

51Atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti atsakovei nuostolius, tačiau nenurodo jokių nesutikimo su teismo išvadomis argumentų. Atsakovė tik nurodo, kad jai turi būti priteisti 130 949 Eur nuostoliai ir kad į šią sumą įskaičiuotina rangos sutarties 9.8 punkto pagrindu ieškovės mokėtina 50 000 Eur dydžio bauda. Ši apeliacinio skundo dalis yra nemotyvuota ir neargumentuota.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5514.

56Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

5715.

58Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės rangos sutartyje nurodytą baudą. Ieškovė nurodo sužinojusi, kad atsakovė yra laimėjusi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vykdytą pirkimą ir sudariusi su perkančiąja organizacija pagrindinę pirkimo sutartį, pagal kurią atsakovė, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti Ventos upės slėnio sutvarkymo, įrengiant rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną, darbus, o atsakovės su ieškove sudaryta rangos sutartis – tai savo prigimtimi subrangos sutartis, sudaryta vykdant pirmiau minėtą pirkimo sutartį. Ieškovė teigia, kad atsakovė, sudarydama su ja rangos sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir pirkimo sutarties sąlygas, taip pat rangos sutarties 2.2 punkte išdėstytas garantijas, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė rangos (o faktiškai – subrangos) sutartį dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nurodo, kad sudarydama rangos sutartį su savo pasirinkta rangove (ieškove), ji nepažeidė nei Viešųjų pirkimų įstatymo ar pirkimo sutarties, sudarytos su Mažeikių rajono savivaldybės administracija, nei savo ir ieškovės sudarytos rangos sutarties sąlygų, dėl kurių pažeidimo ieškovė įgytų teisę šią sutartį vienašališkai nutraukti. Siekdama tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė turėjo teisę sudaryti su pasirinkta subrangove (šiuo atveju – su ieškove) rangos sutartį ir pavesti jai atlikti Mažeikių miesto Ventos upės slėnio sutvarkymo darbus. Aplinkybė, kad subrangovės pakeitimas nebuvo tinkamai įformintas (nebuvo įformintas protokolu), negali būti laikoma esminiu rangos sutarties pažeidimu. Atsakovės vertinimu, ieškovės atliktas vienašalis rangos sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, o ieškovė, nepagrįstai nutraukusi rangos sutartį, įpareigotina atlyginti atsakovei nuostolius.

5916.

60Taigi, byloje kilo ginčas dėl rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl rangos sutarties nutraukimo padarinių taikymo (baudos sumokėjimo, nuostolių atlyginimo). Nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, teismas turi nustatyti, ar ieškovė pagrįstai nutraukė jos ir atsakovės sudarytą rangos sutartį, remdamasi aplinkybe, kad atsakovė neturėjo teisės pasitelkti ieškovės kaip subrangovės pagal atsakovės ir perkančiosios organizacijos (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos) sudarytą pirkimo sutartį, taip pat ar ieškovei dėl paminėtos priežasties vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovei kilo pareiga sumokėti jai rangos sutarties 9.8 punkte nustatytą baudą, ar priešingai, ieškovė turi atlyginti atsakovei jos patirtus nuostolius.

6117.

62Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija vykdė projekto „Ventos upės slėnio sutvarkymas, įrengiant rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną“ rangos darbų pirkimą. Šio pirkimo laimėtoja buvo pripažinta atsakovė. 2017 m. balandžio 28 d. atsakovė ir perkančioji organizacija sudarė Ventos upės slėnio sutvarkymo, įrengiant rekreacinę ir aktyvaus poilsio zoną, rangos darbų sutartį (pirkimo sutartį). Vadovaujantis pirkimo sutarties 2.1 punktu, atsakovė įsipareigojo per pirkimo sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą (iki 2018 m. kovo 31 d.) parengti Mažeikių miesto Ventos upės slėnio sutvarkymo (I etapas) darbo projektą, statybos darbų technologijos projektą, atlikti ir perduoti darbus, kaip numatyta pirkimo sutartyje, ir ištaisyti defektus. Pirkimo sutarties objektu esantiems darbams atlikti atsakovė galėjo pasitelkti subrangovus – asmenis, rangovo nurodytus konkurso dokumentuose, sutartyje įvardintus kaip subrangovas, arba kitus asmenis, paskirtus rangovo vykdyti dalį darbų (pirkimo sutarties 1.15 punktas). Iš pirkimo ataskaitos matyti, kad atsakovė planavo vykdyti pirkimo sutartį pasitelkdama subrangoves UAB „NRG Site“ ir UAB „Panprojektas“. Ieškovė pirkimo sutarties sudarymo metu nebuvo įvardinta kaip subrangovė šios pirkimo sutarties prasme.

6318.

64Pirkimo sutartyje buvo įtvirtinta galimybė pakeisti pasirinktus subrangovus, o jų pakeitimo tvarką reglamentavo pirkimo sutarties 10.7 punktas. Vadovaujantis šia nuostata, sutarties vykdymo metu, kai subrangovai netinkamai vykdo įsipareigojimus rangovui, taip pat tuo atveju, kai subrangovai yra nepajėgūs vykdyti įsipareigojimų rangovui dėl iškeltos bankroto bylos, pradėtos likvidavimo procedūros ir pan. padėties, rangovas gali pakeisti subrangovus tokia tvarka: apie tai jis turi informuoti užsakovą, nurodydamas subrangovo pakeitimo priežastis (pirkimo sutarties 10.7.1 punktas); gavęs tokį pranešimą, užsakovas, kartu su rangovu, protokolu įformina susitarimą dėl subrangos pakeitimo (pirkimo sutarties 10.7.2 punktas). Jei konkurso dokumentuose buvo nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai subrangovui, tai keičiamas subrangovas turi juos atitikti.

6519.

66Iš aptariamų pirkimo sutarties nuostatų matyti, kad pirkimo sutartimi atsakovei nebuvo suteikta besąlyginė galimybė savo nuožiūra keisti viešojo pirkimo metu pasirinktus subrangovus. Pagal minėtas nuostatas, pasirinkti subrangovai gali būti keičiami sutarties vykdymo metu tuo atveju, kai jie netinkamai vykdo įsipareigojimus rangovui arba nėra pajėgūs jų vykdyti dėl susiklosčiusių aplinkybių (jų atžvilgiu iškeltos bankroto bylos, likvidavimo procedūrų ir pan.), taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, sąlygojančios poreikį pakeisti subrangovą. Be to, atsakovė turi informuoti perkančiąją organizaciją apie subrangovo pakeitimą ir jo pakeitimo priežastis bei pasirašyti su perkančiąja organizacija susitarimą, kuriuo įforminamas subrangovo pakeitimas. Galiausiai naujas subrangovas turi atitikti konkurso dokumentuose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus, jeigu tokie reikalavimai jam nustatyti.

6720.

68Pirkimo sutartyje išdėstytas reglamentavimas atitiko ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį tiekėjas turėjo nurodyti perkančiajai organizacijai sutarties vykdymui planuojamus pasitelkti subrangovus. Viešųjų pirkimų įstatymo (2016 m. rugsėjo 20 d. įstatymo redakcija) 24 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punktu, pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turėjo būti nurodyti subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka.

6921.

70Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovė, nepaisydama to, kad viešojo pirkimo vykdymo metu ieškovė nebuvo įvardinta kaip subrangovė, pasitelkė būtent ją pirkimo objektu esantiems darbams atlikti. 2017 m. birželio 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį, kuria rangovė (ieškovė), vadovaudamasi techninio ir darbo projekto sprendiniais, savo medžiagomis, lėšomis ir rizika, pasitelkdama kvalifikuotą darbo jėgą, įsipareigojo atlikti objekto Mažeikių miesto Ventos upės slėnio sutvarkymo darbus, detalizuotus subrangos sutarties priede, ir perduoti darbų rezultatą užsakovei (atsakovei) (Rangos sutarties 1.1 punktas). Byloje esančios sąskaitos faktūros, darbų aktai, pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę patvirtina, kad ieškovė vykdė rangos sutartimi prisiimtus atlikti darbus. Taigi, atsakovė, sudarydama rangos sutartį, faktiškai pakeitė pirkimo dokumentuose nurodytą subrangovę į ieškovę, o pastaroji vietoje subrangovės, nurodytos viešojo pirkimo metu, vykdė pirkimo objektu esančius darbus.

7122.

72Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė atliko pirkimo sutartyje nurodytas subrangovo pakeitimo procedūras ir informavo perkančiąją organizaciją – Mažeikių rajono savivaldybės administraciją – apie pasitelkto subrangovo pakeitimą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė neatliko pirkimo sutartyje nurodytų veiksmų. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas perkančiosios organizacijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 20 d. raštas, kuriame perkančioji organizacija nurodė, kad atsakovė nėra informavusi jos apie ieškovės pasitelkimą vykdant Mažeikių rajono Ventos upės slėnio sutvarkymo darbus, o perkančioji organizacija nevykdė procedūrų, kuriomis atsakovės nurodytos subrangovės (UAB „NRG Site“ ir UAB „Panprojektas“) būtų keičiamos į ieškovę, be to, pati atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta, kad byloje nėra duomenų, kad subrangovių pakeitimas būtų įformintas protokolu. Galiausiai iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, atsakydama į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 14 d. raštą, kuriuo perkančioji organizacija kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją, ar vykdant Ventos upės slėnio sutvarkymo rangos darbus buvo / yra pasitelkti subrangovai, nenurodyti atsakovės pasiūlyme ir, be kita ko, pažymėdama, kad pagal pirkimo sąlygas, vykdant pirkimo sutartį, subrangovai negali būti įtraukiami, jeigu jie nebuvo numatyti pirkimo sąlygose, 2017 m. gruodžio 18 d. rašte nurodė, kad vykdydama pirkimo sutarties objektu esančius darbus nepasitelkė subrangovų, kurie nebuvo nurodyti pirkimo sąlygose. Kitaip tariant, atsakovė ne tik nesilaikė pirkimo sutartyje nustatytos subrangovo keitimo tvarkos, bet ir neigė sudariusi rangos sutartį su ieškove.

7323.

74Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė, vykdydama pirkimo sutartį, yra pasinaudojusi šios sutarties 10.7 punkte įtvirtinta subrangovo keitimo tvarka norėdama pakeisti jos pasitelktą subrangovę UAB „Panprojektas“ į kitą subrangovą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2017 m. gegužės 22 d. atsakovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją, nurodydama, kad pirkimo pasiūlyme nurodyta projektuotoja UAB „Panprojektas“ dėl nenumatytų aplinkybių atsisakė rengti projektą, ir prašydama informuoti, ar perkančioji organizacija neprieštarauja, kad projekto rengėja būtų UAB „Sweco Lietuva“. Vėliau, vykdydama perkančiosios organizacijos nurodymus, atsakovė teikė jai subrangovės kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir galiausiai, gavusi perkančiosios organizacijos pritarimą pakeisti subrangovę, 2017 m. birželio 6 d. sudarė su Mažeikių rajono savivaldybės administracija susitarimą dėl subrangovo ir specialistų keitimo. Ši aplinkybė, viena vertus, pagrindžia, kad atsakovei neabejotinai buvo žinoma pirkimo sutartyje įtvirtinta subrangovų keitimo tvarka, antra vertus, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, ši aplinkybė paneigia atsakovės argumentus, kad jai buvo suteikta diskrecijos teisė pakeisti pirkimo metu nurodytus subrangovus, kadangi, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, siekdama pakeisti pasirinktą subrangovę, atsakovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama jos pritarimo.

7524.

76Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta rangos sutartis – tai pirkimo sutarties pagrindu sudaryta subrangos sutartis, kuria atsakovė, nesilaikydama pirkimo sutarties 10.7 punkte nustatytos tvarkos, pakeitė anksčiau pasirinktą subrangovę į ieškovę. Rangos sutarties 2.2 punkte užsakovė (atsakovė) neatšaukiamai pareiškė ir patvirtino, kad šios sutarties sudarymas ir vykdymas neprieštarauja ir / ar nepažeidžia jokio susitarimo ar sutarties, kurios šalimi yra atsakovė, neprieštarauja ir / ar nepažeidžia atsakovei taikomų įstatymų nuostatų, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sudarydama rangos sutartį su ieškove, atsakovė neatsižvelgė į imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir nepaisė savo įsipareigojimų Mažeikių rajono savivaldybės administracijai. Tokiu būdu atsakovė faktiškai pažeidė minėtą rangos sutartyje nurodytą garantiją ir šis pažeidimas yra esminis, darantis šalių sudarytą rangos sutartį niekine – ieškovė, nebūdama subrangove pirkimo sutarties prasme, negali vykdyti darbų, kuriuos numatyta pavesti vykdyti subrangovui pagal pirkimo sutartį. Kadangi ieškovės ir atsakovės sudaryta rangos sutartis negali būti toliau vykdoma dėl jos prieštaravimo Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo sutarties nuostatoms, teismas vertina, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė rangos sutartį. Kiti atsakovės išdėstyti argumentai, kad ieškovė negali remtis atsakovės ir perkančiosios organizacijos sudarytos pirkimo sutarties pažeidimu, ieškovė nesilaikė rangos sutarties nutraukimo tvarkos, nėra pajėgi vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir kt., nepaneigia fakto, kad ieškovė pagrįstai nutraukė iš esmės neteisėtai sudarytą rangos sutartį, todėl teismas plačiau nevertina šių aplinkybių ir dėl jų nepasisako.

7725.

78Teismui nustačius, kad rangos sutartis negali būti vykdoma dėl jos 2.2 punkte išdėstytos atsakovės garantijos pažeidimo ir iš esmės yra niekinė, konstatuotina, kad ieškovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų atsakovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės reikalavimai pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti atsakovei iš ieškovės nuostolių atlyginimą yra nepagrįsti.

7926.

80Ieškovė prašo Rangos sutarties 9.8 punkto pagrindu priteisti jai iš atsakovės 50 000 Eur baudą. Vadovaujantis ieškovės nurodyta rangos sutarties nuostata, „Bet kuriai šaliai vienašališkai nutraukus sutartį dėl savo kaltės, ši Šalis privalo per 5 <...> kalendorines dienas sumokėti kitai šaliai 10 <...> procentų baudą nuo bendros sutarties kainos“. Ieškovės vertinimu, ši nuostata, aiškinant ją taip, kaip ji yra išreikšta lingvistiškai, nėra įgyvendinama, kadangi objektyviai nėra įmanoma situacija, kai kaltoji, sutartį pažeidusi šalis, savo valia vienašališkai nutrauks rangos sutartį, prisiimdama pareigą joje nustatyta tvarka sumokėti kitai šaliai baudą. Dėl šios priežasties, anot ieškovės, ši sąlyga turėtų būti aiškinama taip, kad nutraukus rangos sutartį dėl vienos iš šalių kaltės, kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai baudą.

8127.

82Teismo vertinimu, ieškovės išdėstytas Rangos sutarties 9.8 punkto aiškinimas nėra pagrįstas ir paneigia rangos sutartyje išreikšta šalių valią. Vien lingvistinė šios nuostatos formuluotė sudaro pagrindą teigti, kad šalys, išdėstydamos šią sąlygą, pareigą mokėti baudą siejo ne su bet kokiais sutarties sąlygų pažeidimais ir dėl jų įvykdytu rangos sutarties nutraukimu, tačiau būtent su neteisėtu vienašaliu sutarties nutraukimu. Kitaip tariant, pagal Rangos sutarties 9.8 punktą, šiame punkte nurodyto dydžio baudą turi mokėti šalis, kuri yra kalta dėl to, kad neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį (pvz., nepajėgdama arba nepageidaudama toliau vykdyti rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų). Teismo vertinimu, aiškindami rangos sutartį, būtent tokią prasmę šiai sutarties sąlygai būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Be to, toks šios sutarties nuostatos aiškinimas paneigia ir ieškovės išdėstą teiginį, esą rangos sutarties 9.8 punktas, aiškinant jį pažodžiui, yra neįgyvendinamas (anot ieškovės, netinkamai sutartį vykdžiusi, kaltoji šalis niekada nesieks vienašališkai jos nutraukti). Ši sutarties sąlyga galėtų būti realiai pritaikyta, jeigu viena iš šalių, neturėdama tam teisinio pagrindo, vienašališkai nutrauktų sutartį; tokiu atveju kita sutarties šalis galėtų reikalauti iš rangos sutartį nutraukusios kontrahentės sumokėti baudą. Ieškovės teiginiai, kad teismas, aiškindamas sutartį, turėjo išsiaiškinti tikrąją šalių valią, atsižvelgti į šalių elgesį sudarant ir vykdant sutartį, šalių santykių praktiką, įvertinti sutarties sudarymo metu buvusį sutarties sąlygų suvokimą ir pan. taip pat nesuponuoja būtinybės aiškinti Rangos sutarties 9.8 punktą ieškovės pageidaujamu būdu, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus pačios ieškovės išdėstytas šios nuostatos interpretacijas, dėl kurių teismas galėtų vertinti, kad sudarydamos rangos sutartį, ieškovė ir atsakovė teikė šiai nuostatai kitokią, jos lingvistinės formuluotės neatitinkančią prasmę ar kad ieškovės ir atsakovės verslo praktikoje tokio pobūdžio nuostata paprastai būdavo aiškinama ieškovės nurodomu būdu.

8328.

84Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pagal minėtą nuostatą sutarties šalis, kuri neteisėtai nutrauks sutartį, turės mokėti kitai šaliai baudą, yra pagrįsta. Rangos sutarties šalims aiškiai ir nedviprasmiškai susitarus, kad pareiga mokėti 10 proc. baudą kyla šaliai, neteisėtai nutraukusiai rangos sutartį, nėra pagrindo aiškinti šią sąlygą taip, kaip ją aiškina ir performuluoja ieškovė. Šioje ieškovės ir atsakovės santykių stadijoje aiškinant minėtą rangos sutarties nuostatą pagal ieškovės apeliaciniame skunde pateiktą jos interpretaciją, o iš esmės – performuluojant šios nuostatos tekstą ir pakeičiant jos prasmę, ši sąlyga būtų pakeista taip, kad ji taptų palanki išimtinai tik ieškovei, nors teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad jų aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).

8529.

86Taigi, teismas nustatė, kad pagal rangos sutarties punktą, kuriuo remiasi ieškovė, rangos sutarties šaliai pareiga mokėti baudą kyla tuo atveju, kai šalis, pirma, vienašališkai nutraukia rangos sutartį, antra, šalis šią sutartį nutraukia neteisėtai (šalis yra kalta dėl to, kad nepagrįstai nutraukė sutartį). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, iš kurios reikalaujama sumokėti baudą, nenutraukė sutarties, šią sutartį nutraukė pati ieškovė, o teismas konstatavo, kad ieškovė ją nutraukė teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nei vienai iš šalių nekilo pareiga mokėti baudą Rangos sutarties 9.8 punkto pagrindu.

8730.

88Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8931.

90Ieškovė prašo atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas – 1 200 Eur, sumokėtas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėjamu atveju teismas atmetė tiek ieškovės, tiek ir atsakovės apeliacinius skundus kaip nepagrįstus, todėl laikytina, kad bylos dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovės apeliacinis skundas, buvo priimtas ieškovei nepalankus sprendimas, o bylos dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovės apeliacinis skundas – ieškovei palankus sprendimas. Tai reiškia, kad ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, atlyginimą. Pažymėtina, kad nei pateiktoje advokato A. R. išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. 0204, nei pinigų priėmimo kvite Nr. 705216 ieškovė nedetalizavo, kokias konkrečias išlaidas patyrė dėl kiekvieno iš apeliaciniame procese pateiktų dokumentų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą) surašymo, taigi, iš pateiktų mokėjimo dokumentų turinio nėra įmanoma aiškiai nustatyti, kokią konkrečią sumą ieškovė sumokėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nuostatas, apskaičiuojant didžiausią už apeliacinio skundo parengimą mokėtiną sumą yra taikomas koeficientas 2,5 (Rekomendacijų 8.9 punktas), o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1,3 (Rekomendacijų 8.11 punktas), laiko, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįsta ir teisinga priteisti ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 1/3 dalį jos prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 400 Eur (1 200 Eur /3) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

9132.

92Klaipėdos apygardos teismo balandžio 20 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas atidėti 975 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmiau minėta žyminio mokesčio suma nepriteistina iš ieškovės.

93Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

94Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

95Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AG projektas“ (juridinio asmens kodas 301561562) iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ (juridinio asmens kodas 302881661) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

96Danutė Gasiūnienė

97Asta Radzevičienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „AG... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. birželio 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė... 10. 3.... 11. Rangos sutartyje nustatyta, kad nutraukus ją dėl kitos šalies kaltės,... 12. 4.... 13. Atsakovė UAB „Kongera“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atmesti... 14. 5.... 15. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, vienašališkai nutraukdama rangos sutartį,... 16. 6.... 17. Atsakovės vertinimu, ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį ir... 22. 8.... 23. Teismas nustatė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai... 24. 9.... 25. Teismo vertinimu, ieškovė, prašydama priteisti 50 000 Eur baudą, netinkamai... 26. 10.... 27. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės nuostolius.... 28. III.... 29. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 30. 11.... 31. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „AG projektas“ prašo panaikinti... 32. 11.1.... 33. Teismas nepagrįstai teigė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nekilo pareiga... 34. 11.2.... 35. Rangos sutarties 9.8 punkto esmė ir tikslas – apginti nukentėjusiąją... 36. 12.... 37. Apeliaciniame skunde atsakovė RUAB „Kongera“ prašo pakeisti Klaipėdos... 38. 12.1.... 39. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rangos sutartis nutraukta teisėtai ir... 40. 12.2.... 41. Rangos sutartis nepažeidė atsakovės ir perkančiosios organizacijos... 42. 12.3.... 43. Ieškovei buvo žinoma apie atsakovės įsipareigojimus Mažeikių rajono... 44. 12.4.... 45. Ieškovė nesilaikė CK nustatyto termino įspėti atsakovę, kad rangos... 46. 13.... 47. Atsiliepime į atsakovės RUAB „Kongera“ apeliacinį skundą ieškovė BUAB... 48. 13.1.... 49. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirkimo sutarties sąlygos suteikė jai... 50. 13.2.... 51. Atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti atsakovei... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 55. 14.... 56. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 57. 15.... 58. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės rangos... 59. 16.... 60. Taigi, byloje kilo ginčas dėl rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, taip... 61. 17.... 62. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono... 63. 18.... 64. Pirkimo sutartyje buvo įtvirtinta galimybė pakeisti pasirinktus subrangovus,... 65. 19.... 66. Iš aptariamų pirkimo sutarties nuostatų matyti, kad pirkimo sutartimi... 67. 20.... 68. Pirkimo sutartyje išdėstytas reglamentavimas atitiko ginčui aktualiu... 69. 21.... 70. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju... 71. 22.... 72. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė... 73. 23.... 74. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė, vykdydama pirkimo sutartį, yra... 75. 24.... 76. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės ir atsakovės... 77. 25.... 78. Teismui nustačius, kad rangos sutartis negali būti vykdoma dėl jos 2.2... 79. 26.... 80. Ieškovė prašo Rangos sutarties 9.8 punkto pagrindu priteisti jai iš... 81. 27.... 82. Teismo vertinimu, ieškovės išdėstytas Rangos sutarties 9.8 punkto... 83. 28.... 84. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad skundžiamame pirmosios... 85. 29.... 86. Taigi, teismas nustatė, kad pagal rangos sutarties punktą, kuriuo remiasi... 87. 30.... 88. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 89. 31.... 90. Ieškovė prašo atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas – 1 200 Eur,... 91. 32.... 92. Klaipėdos apygardos teismo balandžio 20 d. nutartimi buvo patenkintas... 93. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 94. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 95. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AG... 96. Danutė Gasiūnienė... 97. Asta Radzevičienė...