Byla 2S-76-392/2013
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, žalos atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. B. ieškinį atsakovams R. M. B., O. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, žalos atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Vilniaus apygardos teismo 2012-06-01 nutartimi buvo nutarta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo pakeisti. Iškeldinti atsakovus R. M. B. asmens kodas ( - ) ir O. B., asmens kodas ( - ) iš ieškovui priklausančio buto unikalus nr. ( - ), esančio ( - ). Priverstinį nutarties vykdymą šioje dalyje (dėl atsakovų iškeldinimo) atidedant trims mėnesiams iki 2012 rugsėjo 1 dienos. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

4Pareiškėja R. M. B. prašė atidėti sprendimo vykdymą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal jos ieškinį V.J. B. dėl susitarimo privatizuoti butą ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėja nurodė, kad V.J. B. bute ( - ), yra pakeitęs spynas, tačiau asmeniniai daiktai yra likę bute. Pareiškėja nurodo, kad teismas turi sustabdyti sprendimo vykdymą, nes ieškovas V.J. B. jos daiktus meta į šiukšlių konteinerį.

5Ieškovas J.V. B. prašo atmesti prašymą, nes R. M. B. ieškinį V. J. B. dėl susitarimo privatizuoti butą ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – apribota galimybė disponuoti viena ketvirtąja ¼ buto dalimi. Nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, nes Vilniaus apygardos teismas iškeldinimo vykdymą buvo atidėjęs trims mėnesiams.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjai buvo suteiktas trijų mėnesių terminas geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs. Teismas pabrėžė, kad civilinės bylos iškėlimas nėra pagrindas stabdyti sprendimo įvykdymą. Aplinkybės, kad pareiškėjai R.M. B. buvo suteiktas terminas išsikelti ir ji faktiškai negyvena, o byla dėl susitarimo privatizuoti butą ir pirkimo-pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiu yra iškelta pasibaigus sprendimo vykdymo atidėjimo terminui, rodo, kad pareiškėja siekia užvilkinti sprendimo įvykdymo procesą. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-15917-864/2012 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės garantuoja pareiškėjai, kad, galimai patenkinus ieškinį, bus apgintos teisės į butą. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja R.M. B. prašymo nagrinėjimo dienai teisių į butą ( - ), neturi, sprendimas dėl iškeldinimo yra įsiteisėjęs, todėl iškeldinimo vilkinimas pažeis ieškovo teises, nebus realizuotas teismo sprendimo.

7Apeliantė R. M. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį bei patenkinti prašymą atidėti Vilniaus apygardos teismo 2012-06-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1318-232/2012 vykdymą iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-15917-864/2012. Teigia, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo pateiktų motyvų ir tinkamai neįvertino nurodytų svarbių aplinkybių. Tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-06-01 nutarties vykdymo atidėjimas yra būtinas ir pagrįstas iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-15917-864/2012 pagal R.M. B. ieškinį atsakovams V.J. B. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl susitarimo privatizuoti butą ir pirkimo-pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, nuosavybės teisės į ¼ dalį buto, esančio ( - ), pripažinimo. Pažymi, kad nurodytoje byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-05 nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl atsakovui V.J. B. nuosavybės teise priklausančios ¼ dalies buto, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Minėtas ieškinys yra priimtas, pagrįstas ir gali būti patenkintas, todėl ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės . Jeigu nuosavybės teisė būtų pripažinta, tokiu atveju, iškeldinus apeliantę ir jos sūnų, būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų. Pabrėžia, kad jos ir sūnaus iškeldinimas iš ginčo buto visiškai neatitiktų protingumo, teisingumo principų.

8Ieškovas J.V. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, kad antstolis 2012-10-23 atliko priverstinį pareiškėjos iškeldinimą, taigi nutartis, kurios vykdymą yra prašoma atidėti, jau yra įvykdyta. Ieškovas tvirtina, kad apeliantės argumentas, kad ji negali išsikelti iš ginčo buto, kol Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-15917-864/2012, yra nepagrįstas, nes pareikštas ieškinys, pasak ieškovo, yra visiškai nepagrįstas, o minėtoje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas.

9Atskirasis skundas netenkintinas

10Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacijos esmę šioje byloje sudaro pareiškėjos prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumas.

11Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo teisingai įvertino ieškovo ir atsakovės interesus bei išlaikė tinkamą ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.

12Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iš karto. Tačiau CPK 284 straipsnyje įtvirtintos nuostatos suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Parėžtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

13Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-06-01 nutartimi pareiškėjai jau buvo suteiktas 3 mėnesių terminas geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, kuris dabar jau yra įsiteisėjęs, o civilinės bylos iškėlimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu stabdyti sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad byla dėl susitarimo privatizuoti butą ir pirkimo-pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiu yra iškelta jau pasibaigus sprendimo vykdymo atidėjimo terminui, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, įžvelgtinas pareiškėjos siekis užvilkinti sprendimo įvykdymo procesą.

14Apeliantės argumentas, kad jeigu nuosavybės teisė būtų pripažinta, tokiu atveju, iškeldinus apeliantę ir jos sūnų iš ginčo buto, būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, atmestinas kaip nepagrįstas, nes kaip ir nurodo pati apeliantė civilinėje byloje Nr. 2-15917-864/2012 pagal R.M. B. ieškinį atsakovams V.J. B. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl susitarimo privatizuoti butą ir pirkimo-pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, nuosavybės teisės į ¼ dalį buto, esančio ( - ), pripažinimo, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas, galimai patenkinus apeliantės ieškinį tokiu būdu bus apgintos apeliantės teisės į butą.

15Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Taigi apeliantės teiginys, kad tai, jog buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžia daryti išvadą, kad civilinė byla gali būti išspręsta apeliantės naudai, vertintinas kritiškai.

16Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą sprendimo vykdymo atidėjimui.

17Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, todėl pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai