Byla e2A-342-180/2017
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2013-153/2016 pagal ieškovės Lietuvos ir Švedijos uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Baltic“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Liutenas“ ir Ž. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „ViaCon Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Liutenas“ ir subsidiariai iš atsakovo Ž. L. 43 270,48 Eur skolą, 1 905,71 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. 2013 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė UAB „Liutenas“ įsipareigojo atsiskaityti už jai ieškovės perduotas prekes pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Bendrovės skola pagal nurodytą sutartį sudaro 43 270,48 Eur. Atsakovas Ž. L., būdamas bendrovės „Liutenas“ vadovu ir vieninteliu akcininku, užtikrindamas pastarosios sutartinių prievolių įvykdymą, 2014 m. rugsėjo 26 d. išdavė garantiją, kuria įsipareigojo per 10 dienų nuo rašytinio pareikalavimo įvykdyti visas bendrovės sutartines prievoles. UAB „Liutenas“ prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ir pastarosios turto įkeitimu. Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarė 2016 m. kovo 31 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl nurodytos skolos ir delspinigių išieškojimo parduodant bendrovės įkeistą turtą iš varžytinių, tačiau įkeistas turtas iki šiol nerealizuotas ir skolininkės įsipareigojimų dydis nėra sumažėjęs.
  3. Raštiškas reikalavimas apmokėti UAB „Liutenas“ skolą atsakovui Ž. L. buvo išsiųstas 2016 m. sausio 21 d., garantijoje nustatytas 10 dienų terminas apmokėti skolą suėjo 2016 m. vasario 4 d., tačiau pastarasis geruoju skolininkės prievolių neįvykdė, todėl yra subsidiariai su pastarąja atsakingas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „Liutenas“ nutraukė, likusioje dalyje ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo Ž. L. 43 270,48 Eur skolą, 1 905,71 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimą vykdant subsidiariai su UAB „Liutenas“ pagal Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės 2016 m. kovo 31 d. atliktą vykdomąjį įrašą; priteisė iš atsakovo Ž. L. ieškovei 894 Eur žyminio mokesčio ir 511,83 Eur atstovavimo išlaidų, valstybei – 5,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/16/00982, kuri pradėta ir vykdoma Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės 2016 m. kovo 31 d. vykdomojo įrašo pagrindu dėl 43 379,05 Eur skolos, 0,05 procentų dydžio delspinigių ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkei UAB „Liutenas“ nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto – horizontalaus gręžimo įrenginio „Ditch Witch JT 2720 M 1“, pardavimo iš varžytinių, išieškotojos UAB „ViaCon Baltic“ naudai.
  3. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014, kad hipotekos teisėjo nutartis (šiuo metu – notaro vykdomasis įrašas) dėl priverstinio skolos išieškojimo tais atvejais, kai skolininkas ir įkaito davėjas sutampa, suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų iš atsakovės UAB „Liutenas“ priteisimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl byla nurodytos atsakovės atžvilgiu nutrauktina, nes ginčas šioje dalyje jau išspręstas hipotekos kreditoriui kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo CK 4.193 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).
  4. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. garantija atsakovas Ž. L. besąlygiškai ir neatšaukiamai ieškovei garantavo visiškai arba iš dalies atsiskaityti su pastarąja, jeigu skolininkė UAB „Liutenas“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys savo prievoles pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį su visais ir/ar būsimais sutarties pakeitimais. Atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų po kreditoriaus pirmojo rašytinio reikalavimo mokėti gavimo dienos, patvirtinančio, kad skolininkė neįvykdė prievolės ir nurodančio, kokio dydžio prievolė nebuvo įvykdyta, sumokėti į kreditorės banko sąskaitą jos reikalaujamą sumą.
  5. Garantija yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų. Tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. Garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole, ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai, t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.90 str. 2 d.).
  6. Atsakovui neginčijant, kad skolininkė UAB „Liutenas“ iki ieškovės reikalavimo pateikimo neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, kurių dydis nesumažėjo ir iki bylos išnagrinėjimo, bei nustatęs, kad atsakovo išduota garantija yra galiojanti, kad ieškovė laikėsi sutartyje nustatytos pareikalavimo įvykdyti prievolę už skolininką tvarkos, teismas pripažino ieškovę atlikus garantijoje nurodytus būtinus veiksmus ir tinkamai įgyvendinus CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą prieš reiškiant reikalavimus subsidiariam skolininkui, pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui.
  7. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei atsiliepime į ieškinį, atsakovas teismo posėdžio metu nekėlė abejonių, jog prekės bendrovei „Liutenas“ buvo tiekiamos ne pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau nurodė, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 21 d. bei 2015 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitas faktūras skolininkė galėjo negauti prekių, kadangi dvi pasirašė ne skolininkės darbuotojas, o viena visai nepasirašyta. Teismas sprendė, kad ieškovė šias atsakovo iškeltas abejones pašalino ir pateikė teismui paminėtų PVM sąskaitų faktūrų kopijas su skolininkės statybos vadovo R. P. parašais, kuris pasirašė ir ant kitų atsakovo neginčijamų PVM sąskaitų faktūrų. Skolos dydį patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos faktūros. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad nors kokia dalis skolos yra apmokėta. Pati skolininkė hipotekos kreditoriaus notarui nurodyto skolos dydžio neginčijo.
  8. Nustatytų aplinkybių pagrindu bei taikydamas garanto atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, teismas ieškovės reikalavimus atsakovui Ž. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo patenkino visiškai, tačiau sprendė, kad iš pastarojo priteistinos ne ieškovės reikalaujamos 6, o 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas – Ž. L., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 1 801,57 Eur skolos ir 1 905,71 Eur delspinigių sumas. Šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – įrodymus vertino vienpusiškai ir neobjektyviai.
  2. Ieškovė į bylą pateikė 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 21 d. bei 2015 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas teismui nurodė, kad pagal paminėtus dokumentus prekių galėjo negauti, nes jie pasirašyti ieškovės pardavimų projektų vadovo D. I.. Atsakovui pareiškus abejones dėl nurodytų dokumentų įrodomosios vertės, ieškovė pateikė į bylą tų pačių PVM sąskaitų faktūrų kopijas jau su UAB „Liutenas“ statybos vadovo R. P. parašais, nors pastarasis nurodytų dokumentų nebuvo pasirašęs ir jie nėra įtraukti į bendrovės apskaitą. Ieškovei pateikus tik PVM sąskaitų faktūrų kopijas ir nesant kitų patikimų įrodymų, yra pagrindas ją įpareigoti pateikti į bylą šių buhalterinių dokumentų originalus. Atsakovas bylą vedė ne per atstovą, todėl nežinojo ir nesuprato, kad šį prašymą turėjo teikti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodyto yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
  3. Nesutiktina su priteistų 1 905,71 Eur delspinigių dydžiu. Netesybos (delspinigiai), kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė, atlieka kompensuojamąją funkciją siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Šalys sutarties 8.2 punkte sulygo, kad už pavėluotą mokėjimą bus skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis CK 6.73, 6.258 straipsnių prasme, todėl turėtų būti mažinamos nuo 0,05 iki 0,02 procento, pripažįstant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja ieškovės nuostolius. Be to, UAB „Liutenas“ yra įvykdžiusi ieškovei dalį prievolės.
  1. Ieškovė – UAB „ViaCon Baltic“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, nustatyti atsakovui terminą skundo trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o jo nesumokėjus – skundą laikyti nepaduotu, skirti atsakovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos priteisiant ieškovei. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Atsakovas tik 2016 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu išreiškė abejones dėl nurodytas PVM sąskaitas faktūras pasirašiusio asmens, kurios buvo išsklaidytos ieškovei pateikus tokius dokumentus, pasirašytus UAB „Liutenas“ statybos vadovo R. P. Tai, kad nurodytas asmuo yra tinkamas asmuo pasirašyti PVM sąskaitas faktūras patvirtino ir pats atsakovas.
  2. Atsakovas turėjo pagrįsti iškeltas abejones dėl PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo, tačiau neįvykdė jam nustatytos įrodinėjimo pareigos. Atsakovas yra UAB „Liutenas“ vadovas ir akcininkas, taigi jo dispozicijoje yra visi bendrovės apskaitos dokumentai. Jeigu bendrovės ataskaitoje nurodytos PVM sąskaitos faktūros būtų neapskaitytos, atsakovas būtų pateikęs šią aplinkybę įrodančius dokumentus.
  3. Atsakovas melagingai nurodo, kad bylą vedė be atstovo. Bylos nagrinėjimo metu, išskyrus paskutinį teismo posėdį, jo interesus atstovavo advokatas.
  4. Argumentai dėl netesybų mažinimo nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti. Be to, teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos, todėl priešingai nei nurodo atsakovas, teismų praktikoje nėra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas.
  5. Atsakovo ginčijama suma sudaro vos 6,5 procentus visos ieškovei priteistos skolos ir delspinigių sumos. Tokiu būdu atsakovas sustabdė didžiosios dalies sprendimo vykdymą. Akivaizdu, kad atsakovas nesąžiningai, pasinaudodamas procesine teise į apeliaciją, pareiškė visiškai nepagrįstą skundą, kurio tikslas – užvilkinti sprendimo įsiteisėjimą bei vykdymą. Tai laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovui skirtina CPK 95 straipsnyje nustatyta bauda.
  6. Atsakovui apeliaciniame skunde ginčijant 2 945 Eur sumą, jis turėjo sumokėti 88 Eur žyminio mokesčio, tačiau pateikė įrodymus tik dėl 78 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovo apeliacinį skundą nepaisant nurodyto trūkumo, apeliacinės instancijos teismas įpareigotinas atsakovui nustatyti terminą pašalinti nurodytą trūkumą, o atsakovui neprimokėjus trūkstamos dalies žyminio mokesčio – laikyti apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinti jį atsakovui.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei UAB „ViaCon Baltic“ iš atsakovo Ž. L. solidariai su skolininke UAB „Liutenas“ buvo priteista bendra 2 945 Eur skolos ir delspinigių suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Apeliaciniame skunde atsakovas Ž. L. iš esmės kelia įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo problemą ir nesutinka su teismo priteistų sutartinių delspinigių dydžiu (CPK 177, 185 str.) .

6Dėl procesinių ginčo nagrinėjimo aspektų

  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo nustatyti atsakovui terminą skundo trūkumui pašalinti – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o šio trūkumo nepašalinus – skundą laikyti nepaduotu.
  2. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju teisėjos 2016 m. lapkričio 8 d. rezoliucija atsakovo skundas buvo priimtas. Kita vertus, įstatymas suteikia teisę apeliacinės instancijos teismui nutraukti apeliacinį procesą, tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėja apeliacinio skundo trūkumai, dėl kurių skundas negalėjo būti priimtas (CPK 315 str. 5 d.). Paminėta teisės norma patvirtina apeliacinės instancijos teismo teisę patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl apeliacinio skundo priėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovės atsiliepime nurodytos procesinės aplinkybės.
  3. Ieškovė pagrįstai teigia, kad nuo atsakovo apeliaciniu skundu ginčijamos sumos – 2 945 Eur, mokėtinas 88 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.), iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas sumokėjo ne visą žyminį mokestį – 78 Eur. Kolegijos vertinimu, toks procesinis apeliacinio skundo trūkumas, tuo labiau įvertinant trūkstamos sumokėti žyminio mokesčio dalies dydį (10 Eur), nesudaro trūkumų šalinimo instituto taikymo pagrindo. Pirma, nurodytas procesinis klausimas gali būti išspręstas galutiniu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, įpareigojant atsakovą, jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimo atveju, sumokėti valstybei trūkstamą 10 Eur žyminio mokesčio dalį. Antra, nurodyto instituto normų taikymas dėl nedidelės trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo šioje proceso stadijoje neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.).
  4. Nors apeliaciniame skunde reikalaujama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliantas nepateikia jokių motyvų dėl teismo sprendimo dalies, kuria byla atsakovės UAB „Liutenas“ atžvilgiu buvo nutraukta ir ieškinio reikalavimai jam (apeliantui) dėl skolos ir delspinigių (išskyrus 2 945 Eur sumoje) solidaraus priteisimo buvo patenkinti, neteisėtumo ir nepagrįstumo. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 320 str.), o ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas (viso ginčo nagrinėjimas iš naujo), o tik pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae). Kadangi apeliacinis procesas nėra skirtas ginčui iš naujo nagrinėti, jis vyksta pagal specialias taisykles. Tokio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas pagal tuos teisinius bei faktinius argumentus, kuriuos savo skunde nurodo apeliantas (-ai). Taigi skunde apeliacinės instancijos teismui adresuotas apelianto prašymas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, neargumentuojant, kokias teisines ar faktines klaidas teismas padarė, nutraukęs bylą atsakovės UAB „Liutenas“ atžvilgiu ir priteisęs iš jo (apelianto), kaip solidaraus skolininko, skolos ir delspinigių sumą, likusią atėmus 2 945 Eur, nėra suderinamas su revisio prioris instantiae principu ir nurodytos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar jos nepagrįstumo nesuponuoja.
  5. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nekėlė sutartinių delspinigių dydžio mažinimo klausimo, todėl teisėjų kolegija nevertina su paminėtu klausimu susijusių skundo argumentų (CPK 306 str. 2 d.).

7Dėl skundo argumentų

  1. Faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t. y., įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
  2. Nagrinėjamu atveju atsakovas Ž. L. skunde apeliuoja, kad teismas 1 801,57 Eur skolą pagal 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 21 d. bei 2015 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitas faktūras ieškovei priteisė neįvertinęs paminėtų dokumentų abejotinos įrodomosios galios, kadangi pastaroji į bylą pateikė dvejas nurodytų dokumentų kopijas su skirtingų asmenų, priėmusių prekes, parašais – iš pradžių ieškovė į bylą pateikė nurodytas PVM sąskaitas faktūras, pasirašytas jos darbuotojo, vėliau, atsakovui iškėlus abejones, kad prekes priėmė netinkamas asmuo, pateikė tas pačias PVM sąskaitas faktūras, tačiau jau su skolininkės – bendrovės „Liutenas“, darbuotojo R. P. parašais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.
  3. Palyginus 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir 21 d. PVM sąskaitose faktūrose esantį UAB „Liutenas“ darbuotojo R. P. parašą su kitose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis ieškovė byloje įrodinėjo nurodytos bendrovės įsiskolinimo pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį faktą, esančiais to paties asmens parašais, teisėjų kolegija neįžvelgia akivaizdaus parašų neatitikimo. Be to, ginčo PVM sąskaitos faktūros yra patvirtintos ne tik R. P. parašu, bet ir antspaudu su jo vardu, pavarde bei einamomis pareigomis, kuriuo, tikėtina, ieškovė nebūtų galėjusi disponuoti ir panaudoti be pastarojo žinios (CPK 185 str.). Neatmestina galimybė, kad egzistuoja du ginčo dokumentų originalai, kurių vieną pasirašė ieškovės darbuotojas, kitą – skolininkės UAB „Liutenas“ darbuotojas R. P. Tokia aplinkybė savaime aptariamų PVM sąskaitų faktūrų įrodomosios galios nepaneigia.
  4. Nors skunde teigiama, kad R. P. ginčo dokumentų nepasirašė ir jie nebuvo įtraukti į bendrovės „Liutenas“ buhalterinę apskaitą, įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl nurodytų aplinkybių nepasisako.
  5. Skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad į bylą ieškovė nepateikė ginčo PVM sąskaitų faktūrų originalų. Įstatymas nedraudžia ginčui reikšmingas faktines aplinkybes įrodinėti atitinkamų rašytinių dokumentų kopijomis, jeigu jos yra tinkamai patvirtintos (CPK 114 str.). Ginčo įrodymų kopijų netinkamo patvirtinimo aplinkybė byloje nenustatyta. Taigi nei tai, kad į bylą ieškovė pateikė ne originalias PVM sąskaitas faktūras, o jų kopijas, nei kiti nepagrįsti skundo argumentai dėl netinkamo šių dokumentų vertinimo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį.
  6. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti ginčui nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

8Dėl baudos skyrimo

  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skirti apeliantui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokį prašymą ieškovė motyvuoja tuo, kad apeliantas, ginčydamas tik 6,5 procentus sudarančios bendros teismo priteistos skolos ir delspinigių sumos, siekia užvilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimą ir vykdymą, o tai pripažintina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka.
  2. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.
  3. Apeliacinio skundo padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro CPK 95 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo sąlygų, todėl jos prašymas atmestinas.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovė UAB „ViaCon Baltic“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (2016 m. gruodžio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2017 m. vasario 14 d. dvišalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos) įrodo, kad UAB „ViaCon Baltic“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 041,81 Eur atstovavimo išlaidų (atsiliepimo į skundą parengimas, situacijos analizė dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimas, proceso eigos kontrolė). Šios išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – rekomendacijos) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius. Rekomendacijų 11 punktas nustato, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje etc.). Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, ieškovo atstovo parengti procesiniai dokumentai yra nedidelės apimties ir jų parengimui specialios žinios nebuvo būtinos. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis rekomendacijų nuostatomis, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 700 Eur. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 98 str.).
  2. Atsakovo apeliacinio skundo atmetimas ir šios nutarties 19 punkte aptartos aplinkybės sudaro pagrindą priteisti iš pastarojo valstybei 10 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš atsakovo Ž. L. (a. k. ( - ) ieškovei Lietuvos ir Švedijos uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic“ (j. a. k. 110788621) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, o valstybei – 10 Eur žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai