Byla 2S-594-611/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č., trečiajam asmeniui notarei L. Š. dėl potvarkių panaikinimo iš dalies, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008 pagal Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č., trečiajam asmeniui notarei L. Š. dėl Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkio Nr. 26 panaikinimo dalyje dėl R. Č. papildomai skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo ir Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkio Nr. 1333p panaikinimo dalyje dėl R. Č. leisto pirkti papildomai skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo bei dėl 1993-04-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2550, pripažinimo negaliojančia dalyje dėl papildomai R. Č. skirto 500 kv. m namą valdos žemės sklypo, esančio Vilniaus r,, Buivydiškių apyl., Zujūnų k.; 2) pakartotinai išnagrinėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10 sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą. Ieškovas pažymėjo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-11 sprendimu patenkino Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį ir panaikino Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkį Nr. 26 dalyje dėl R. Č. papildomai skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo; panaikino Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį Nr. 1333 p dalyje dėl R. Č. leisto pirkti papildomai skirto 500 kv. m. namų valdos žemės sklypo; pripažino negaliojančia dalyje dėl papildomai R. Č. skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2550, sudarytą tarp Vilniaus rajono savivaldybės ir R. Č., kuria R. Č. įsigijo namų valdos žemės sklypą, esantį Vilniaus r., Buivydiškių apyl., Zujūnų k., skl. Nr. 516; atsakovo R. Č. atžvilgiu taikė restituciją natūra - priteisė valstybės naudai iš 2000 kv.m žemės sklypo, unikalus Nr.4110-0700-0461, esančio Vilniaus r., Zujūnų k., dalį dėl papildomai R. Č. skirto 500 kv.m žemės sklypo ir kt. (II t., b.l. 51-58). Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo R. Č. apeliacinį skundą, 2008-12-10 sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atmetė. Ieškovas prašė atnaujinti procesą byloje LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Nurodė, kad žemės sklypų skyrimo tvarka individualių namų statybai tapo negalima miestų teritorijose nuo 1992-02-07, kitose vietovėse - nuo 1992-03-15, o ginčijami aktai buvo priimti 1992-07-27. Žemės reformos įstatymo 4 str. l d. nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, todėl papildomas žemės sklypas R. Č. galėjo būti projektuojamas laisvo valstybinio fondo žemėje, parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą, tačiau to padaryta nebuvo. Šiuo atveju buvo pažeista viena iš Konstitucijos saugomų vertybių – teisė netrukdomai ir laisvai naudotis keliu, todėl valstybinės žemės suteikimą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai pažeidžia valstybės, o kartu ir viešąjį interesą. Mano, kad byloje esantys įrodymai prieštarauja sprendime padarytai išvadai dėl viešojo intereso nebuvimo.

7Atsakovas R. Č. su prašymu atnaujinti procesą nesutiko, nurodė, kad toks prašymas negali būti paduotas, nes prašoma panaikinti apeliacinės instancijos sprendimą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, be to, nenurodoma kaip buvo pažeistos teisės normos. Taip pat pažymėjo, kad jo kaimynė Lisauskienė yra Generalinės prokuratūros prokurorė, todėl ši aplinkybė galėjo įtakoti ir prašymo atnaujinti procesą atsiradimą.

8Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas prašė netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo, paaiškino, kad nuo sklypo pardavimo praėjo beveik 20 metų, Vyriausybės atstovas pardavė tuomet apie 1000 ha žemės Vilniaus rajone. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas L. L. servituto nenustatė.

9Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu su pareikštu prašymu sutiko, nurodydama, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą atmesti Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, padarė aiškius materialinės teisės normų taikymo pažeidimus (Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio, 13 straipsnio l dalies l ir 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 nuostatas).

10Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu galimas tik dėl įsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių), kurios išnagrinėtos apeliacine tvarka ir įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties priėmimo dieną, jei sprendimas (nutartis) nėra panaikintas. Be to, prašyme nebuvo nurodyta Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime padarytų klaidų.

11Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla buvo iškelta pagal Vilniaus rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro ieškinį ir buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nustatė, jog kasacine tvarka LR CPK nustatytais terminais apeliacinės instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas. Tai reiškia, kad prokuroras iš esmės sutiko su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nenustatė LR CPK 346 str. numatytų pagrindų bylos peržiūrėjimui kasacine tvarka ir atsisakė realizuoti savo teisę - skųsti šį įsigaliojusį teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. LR CPK 370 str. 3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto LR CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ieškovas prašymus atnaujinti procesą minėtame punkte numatytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka. Teismas pažymėjo, kad nurodytu pagrindu atnaujinti procesą galima tik tuo atveju, kai aiški teisės normos taikymo klaida padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje). Nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2008-12-10 sprendimu pirmosios instancijos 2008-04-11 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Nurodė, kad prašyti atnaujinti procesą LR CPK 366 str.1 d. 9 p. numatytu pagrindu galima tik dėl įsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų, kurie išnagrinėti apeliacine tvarka ir įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties priėmimo dieną, jei sprendimas (nutartis) nėra panaikinti. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nurodė, kad klaidą padarė ne pirmąją instancija bylą nagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas, o apeliacine instancija sprendimą peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas. Teismas pabrėžė, jog patenkinus tokį prašymą, susidarytų situacija, kad atnaujinus procesą byloje, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti Vilniaus apygardos teismo (t.y. aukštesnės instancijos teismo) sprendimo teisėtumą, tačiau LR CPK nesuteikia galios pirmosios instancijos teismui panaikinti aukštesnės instancijos teismo priimto sprendimo.

12Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį ir atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. Mano, kad teismo nutartis nepagrįsta, kadangi buvo priimta netinkamai įvertinus subjekto, galinčio inicijuoti proceso atnaujinimą, sąvoką, paties proceso atnaujinimo instituto tikslus ir esmę, nukrypus nuo formuojamos teismų praktikos civilinėse bylose dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas nurodė, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą grindžiama ne tik LR CPK 356 str. 2 d. nuostata, bet ir Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p., 19 str., kuriuose įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą. Mano, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad patenkinus generalinio prokuroro prašymą, susidarytų situacija, jog pirmosios instancijos teismas spręstų aukštesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumą, nors LR CPK nesuteikia tokios galios pirmos instancijos teismui, nepagrįstas ir reikštų, jog generalinis prokuroras negali pasinaudoti teise, numatyta CPK 356 str. 2 d., 366 str. l d. 9 p., bei pareiga, numatyta Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p., 19 str. 2 d. l p., t.y. paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo tame tarpe ir dėl sprendimų (nutarčių), peržiūrėtų apeliacine tvarka. Be to, tokios išvados prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėj byloje Nr.3K-3-2004/2008). Apeliantas pažymėjo, jog proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Tai reiškia, kad pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į tai ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Taip pat pabrėžė, jog Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius prašymus dėl proceso atnaujinimo, tikrinti, ar ankstesniame procese nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Ši tarptautiniame dokumente įtvirtinta teisės norma reiškia, kad akivaizdus neteisėtumas turi būti pašalintas iš teismo baigiamojo akto.

13Ieškovas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė apelianto skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį ir atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. Mano, jog apelianto išdėstyti motyvai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, netinkamai įvertino paties proceso atnaujinimo instituto tikslus ir esmę, yra pagrįsti.

14Atsakovas R. Č. prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, jog proceso atnaujinimas – tai išimtinė teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas negali panaikinti aukštesnės instancijos teismo byloje priimto sprendimo (LR CPK 371 str.). Nurodė, jog pagal LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. yra atnaujinamas siekiant apginti viešąjį interesą bei jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės taikymo klaida. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog viešojo intereso buvimas nebuvo byloje įrodytas. Dėl teisės normos taikymo klaidos – nurodė, jog atsakovas ir valstybės atstovas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, jog sklypas ateityje taps kelio atkarpa tarp žemės sklypų. Iki šiol nėra detalaus ginčo teritorijos plano, išskyrus vienintelį 1986 m. generalinį teritorijos planą, iš kurio buvo matyti, jog priešais atsakovui skirtą žemės sklypą jokių sklypų individualių namų statyboms suformuota nebuvo. Todėl nebuvo ir aiškios teisės normos taikymo klaidos.

15Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė su atskiruoju skundu nesutiko, prašė palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį.

16Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog atskirasis skundas nepagrįstas, mano jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti atskirajame skunde nurodytos aplinkybės prielaidų nesudaro (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

20Dėl LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų. Kartu teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Priešingas traktavimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu. Kita vertus, bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui.

21LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant visoms žemiau nurodytoms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, išskyrus, kai prašymą šiuo pagrindu pateikia Generalinis prokuroras; b) teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą; c) ši teisės taikymo klaida turi būti esminė, t.y. tokia, kuri sprendimą daro galimai neteisėtą bei nepagrįstą, ir tokią klaidą būtina ištaisyti – sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad aiški teisės normos (tiek proceso, tiek materialiosios teisės) taikymo klaida, kuri gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios ir būtinos taikyti nuostatos netaikymas arba jos netinkamas taikymas, yra vertinamoji sąvoka, dėl kurios egzistavimo sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas. Be to, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, teismas patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu (LR CPK 368 str. 1d.), ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo LR CPK 370 str. 4 d. nustatyta tvarka. Taigi teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos užbaigtam įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti visus pateiktus įrodymus, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantas (pareiškėjas). Kita vertus, LR CPK 370 str. 3 d. nustatyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, ir apeliantas šia galimybe pasinaudojo.

22Nagrinėjamoje byloje LR generalinis prokuroras, motyvuodamas viešojo intereso gynimu, procesą užbaigtoje civilinėje byloje prašo atnaujinti tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto apygardos teismas, panaikindamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą bei atmesdamas Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, tokiu būdu pažeisdamas viešąjį interesą ir Žemės reformos įstatymo 4 str., 13 str., Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 str., Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 str. nuostatas, LR CPK 176 str., 185 str. 1 d. Kitaip tariant, LR Generalinio prokuroro vertinimu, šiuo atveju buvo pažeista viena iš Konstitucijos saugomų vertybių – teisė netrukdomai ir laisvai naudotis keliu, todėl valstybinės žemės suteikimą ir naudojimą reglamentuojančių aktų pažeidimai pažeidžia valstybės, o kartu ir viešąjį interesą. Mano, kad byloje esantys įrodymai prieštarauja sprendime padarytai išvadai dėl viešojo intereso nebuvimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtinta teisės norma, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, į teisinių santykių apibrėžtumo principą, neturi būti aiškinama plečiamai, t.y. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi teisę paduoti tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių), nepriklausomai nuo to ar jie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, tačiau kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, nagrinėjamu atveju prašoma atnaujinti procesą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendime tariamai padarytos teisės taikymo klaidos. Įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo sprendimas gali būti apskųstas kasacine tvarka (LR CPK 340 str.). Pažymėtina, jog LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida pirmosios instancijos teisme, o šiuo atveju pirmosios instancijos – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10sprendimu, kuris nebuvo skųstas kasacine tvarka, nors apeliantas ir nurodė, jo manymu, apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytus teisės normų taikymo pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos teismų praktikos skundžiamoje nutartyje nurodė, jog negali būti atnaujinamas procesas byloje, kadangi prašoma atnaujinti procesą ne dėl pirmosios instancijos teismo sprendime, o dėl apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, priešingu atveju kasacijos institutas prarastų prasmę, o proceso atnaujinimo institutas galėtų būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodomos LR prokuratūros įstatymo normos nepaneigia LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. normoje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindo ribų. Apelianto nurodomos LR prokuratūros įstatymo normos turi būti taikomos atsižvelgiant į LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytą pagrindą ir jo ribas ir neturi taikymo pirmenybės. Prokuroro teisė ginti viešąjį interesą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į kitus teisės aktus ir laikantis juose nustatytos tvarkos.

23Dėl CPK 368 str. 1 d. įtvirtintų procesinių terminų eigos pradžios.

24Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, LR CPK 368 str. nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo ar jo atstovas dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą, nes LR CPK 51 str. 2 d. nustatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. T. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-641/2005), arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas LR CPK 275 str. 1 d. nustatyta tvarka šaliai ar tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas.

25Viena būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, privalo patikrinti ar prašymas paduotas nepraleidus minėto 3 mėnesių termino (LR CPK 370 str. 3 d.), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl atskirojo skundo pagrįstumo ir šiuo aspektu. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.) laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, jog įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas jam turi būti skaičiuojamas nuo 2009-06-01, kai prokuratūra gavo iš L. L. prašymą, kuris nurodė, jog prokuratūra netinkamai gynė viešąjį interesą, neparuošė kasacinio skundo, todėl byla liko neišnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį buvo pareiškęs prokuroras, kuris prieš kreipdamasis į teismą turėjo nustatyti, ar ginčijami aktai, jo nuomone, pažeidžia viešąjį interesą ir/ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme dalyvavo prokuroras, apie priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą prokurorui buvo žinoma, kasacine tvarka neskundė. Tai, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė LR generalinis prokuroras, nekeičia esmės ir negali keisti termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo eigos pradžios. Priešingu atveju būtų paneigta LR CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino paskirtis. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurią prašo panaikinti apeliantas po proceso atnaujinimo, priimta yra 2008-12-10, o prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2009-07-08, todėl apeliantas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Duomenų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nėra. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad prokurorui, kaip institucijai, L. L. prašyme nurodė kokias nors naujas pareiškėjui nežinomas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą skaičiuoti prašymo padavimo terminą nuo 2009-06-01. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus LR CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatė, todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje.

26Pažymėtina, kad apelianto nurodytos kasacinio teismo išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2008) dėl teismo sprendimo nepagrįstumo vienoje byloje savaime nereiškia, kad sprendimas, taikant tuos pačius įstatymus, kitoje byloje taip pat yra nepagrįstas, nes kasacinis teismas pasisako dėl teisės taikymo kiekvienoje konkrečioje civilinėje byloje, atsižvelgdamas į joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2005). Be to, apelianto nurodomoje byloje nesutampa faktinės bylos aplinkybės ir apelianto nurodoma byla nebuvo nagrinėjama šioje byloje iškeltu aspektu.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu

Nutarė

29Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai