Byla 2-1363/2012

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, uždarosios akcinės bendrovės „Census“ bankroto byloje Nr. B2-507-577/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alės Bukavinienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Baltasis kubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria teismas atmetė kreditoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, uždarosios akcinės bendrovės „Census“ bankroto byloje Nr. B2-507-577/2012.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu ir eiga.

5Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas atmetė kreditoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumas.

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Census“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „LAUTUS verslo sprendimai“. 2012 m. sausio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7Kreditorius UAB „Baltasis kubas“ pateikė teismui prašymą pripažinti UAB „Census“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad audito bendrovė UAB „Auditorių biuras“ nustatė ir 2012 m. sausio 12 d. ataskaitoje užfiksavo daugybę pažeidimų atsakovo UAB „Census“ ir buvusios atsakovo direktorės L. K. veikloje, konstatavo direktorės padarytą atsakovo turto pasisavinimą. Be to, nurodė, kad teismas buvo suklaidintas ir patvirtino nepagrįstai didelius L. K. kreditorinius reikalavimus. Audito ataskaitoje daromos šios pagrindinės išvados: 1) įmonėje naudojamų telefonų skaičius viršija įmonės darbuotojų skaičių, nėra duomenų, jog įmonės darbuotojai sumokėjo limitą viršijančias sumas, dalies įmonės mobiliųjų telefonų pokalbių išlaidų, patirtų per 2006 – 2011 metus, negalima susieti su įmonės uždirbtomis pajamomis; 2) 2011 metais ilgalaikio turto pardavimo operacijos atliktos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, susijusiems asmenims turtas parduotas jo neįvertinus rinkos kainomis. Turimų dokumentų duomenimis nepavyko nustatyti fotoaparato, kurio įsigijimo vertė 1469,60 Lt, ir siuvimo mašinos, kurios vertė 710,08 Lt, buvimo vietos; 3) finansinės ataskaitos sudarytos neteisingai ir neatspindi tikro ir teisingo vaizdo arba pateikti ne visi dokumentai, kurių pagrindu sudarytos finansinės ataskaitos, kainodaros politika įmonėje nėra aprašyta ir patvirtinta; 4) sandoriai tarp susijusių šalių atlikti jų neįvertinus rinkos kaina, dėl ko gali būti sumažintos įmonės pajamos, pelno mokestis ir pridėtinės vertės mokestis. L. K. įmonei suteikta paskola 50 400 Lt nepatvirtinta paskolos sutartimi, suderinimo aktais ar kitais skolos susidarymą patvirtinančiais dokumentais; 5) įmonės vidaus kontrolė silpna.

8Atsakovo UAB „Census“ buvusi direktorė (kreditorė) L. K. pateikė atsiliepimą į kreditoriaus prašymą dėl BUAB „Census“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašė kreditorius UAB „Baltasis kubas“ prašymą atmesti. Nurodė, kad kreditorius nepateikė jokių faktinių duomenų ir argumentų, kurie leistų konstatuoti tyčinio bankroto aplinkybes. Didžiausią įtaką BUAB „Census“ galimybėms toliau tęsti veiklą padarė pats kreditorius, kadangi prieš pat įmonės bankrotą jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir reikalavimu taikyti įmonei turto areštą. Turto arešto taikymas neleido BUAB „Census“ tęsti ūkinės – komercinės veiklos. Be to, pažymėjo, kad nėra nustatyta jokių faktų, kurie pagrįstų nuostolingų sandorių sudarinėjimą, kadangi visi pardavimai vykdyti pelningai, t. y. su antkainiu, o nuvertėję daiktai, kurių likutinė vertė labai maža, parduoti už sumas, artimas likutinei daiktų vertei. Atkreipė dėmesį, kad nėra konstatuota jokių prievolių užtikrinimų laidavimu ar garantijomis bei prisiimamų nenaudingų finansinių įsipareigojimų. Vadovės tinkamą pareigų vykdymą įrodo ir jos kreipimasis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kai įmonės buhalterinės apskaitos programą buvo neteisėtai užvaldęs dabartinio ieškovo akcininkas V. T.. Taip pat nurodė, kad vadovė teikė įmonei neatlygintinas paskolas, kurių iki šiol neatgavo, siekdama išvengti įmonės bankroto. Auditoriaus ataskaitoje nenustatyta neteisėtų vadovės veiksmų, turėjusių įtakos bendrovės mokumui, be to nagrinėjamoje byloje taip pat negali būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp kreditorės veiksmų ir BUAB „Census“ bankroto. Visi audito ataskaitoje nurodyti pastebėjimai dėl BUAB „Census“ veiklos yra menkaverčiai ir teisiškai nereikšmingi tyčinio bankroto nustatymui, klaidinantys teismą.

9UAB „Census“ administratorius UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ nurodė, kad UAB „Census“ nuo įsteigimo (2006 m. kovo 1 d.) iki 2009 m. gruodžio mėnesio veikė kaip nekilnojamojo turto agentūra. Nuo 2009 m. gruodžio mėnesio buvo atsisakyta tarpininkavimo nekilnojamojo turto prekyboje veiklos. Nuo 2009 m. spalio mėnesio bendrovė vykdė prekybą audiniais ir aksesuarais užuolaidoms prekybos salone Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje. Nuo 2010 m. gegužės mėnesio veikla perkelta į pasažą „IBRAHIM“, kuriame prekyba audiniais ir aksesuarais užuolaidoms vykdyta iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bendrovės akcininkais nuo 2008 m. balandžio 16 d. buvo po 50 proc. bendrovės akcijų turintys L. K. ir V. T.. Bendrovės vykdoma veikla nebuvo pelninga, kelis kartus keistos prekybos vietos, įmonės veikla buvo finansuojama akcininkų paskolomis, už įmonės gaunamas prekes ir paslaugas dažnai atsiskaitoma asmeninėmis akcininkų lėšomis. Iš įmonės korespondencijos galima nustatyti, kad tarp įmonės akcininkų 2011 metų viduryje prasidėjus konfliktams ir akcininkams turint po 50 proc. akcijų, sprendimų akcininkų susirinkimuose priėmimas buvo užblokuotas, buvo pradėta byla dėl įmonės veiklos tyrimo, kurioje buvo reikalaujama pakeisti įmonės vadovę. UAB „Baltasis kubas“ prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones skolos dydžio sumai, bendrovės akcininkams nepavykus racionaliai susitarti dėl tolimesnių veiklos perspektyvų ir atsiskaitymo terminų atidėjimo, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Census“ buvo iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog didžiausią įtaką bendrovės nemokumui turėjo veiklos nuostolingumas.

10Kreditorės L. K. 2012 m. kovo 22 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad: 1) įmonė suteikė telefonus darbuotojams ne tik už įmonės teritorijos, tačiau turėjo ir įmonės patalpose, todėl telefono numerių buvo daugiau, be to darbuotojai neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su darbo funkcijų vykdymu, kadangi jie patirtų papildomų išlaidų, kurios mažintų realų darbo užmokesčio dydį. Nustatyti limitai buvo rekomendacinio pobūdžio; 2) nepagrįsta audito ataskaitoje nurodoma išvada, jog nepagrįstai nebuvo atliekamas parduodamo turto rinkos kainos vertinimas. Likutinė turto vertė buvo tik 58,64 Lt, todėl toks vertinimas būtų nuostolingas įmonei, kadangi tokio vertinimo kaina didesnė nei paties turto vertė. Be to, iš parduoto turto gautos pajamos beveik nesiskiria nuo likutinės vertės; 3) siuvimo mašinos ir fotoaparato buvimo vieta žinoma – jie buvo parduoti už likutinę vertę; 4) nepagrįsta audito ataskaitoje nurodyta išvada, kad vadovė nebuvo sudariusi paskolų sutarčių su įmone, kurių pagrindu teikė paskolas BUAB „Census“, nes formos nesilaikymas nedaro paskolos sandorių negaliojančių savaimeakcininkų susirinkimai nebuvo šaukiami, kadangi kreditorė buvo vienintelė akcininkė iki 2008 m. balandžio 16 d. 6) auditoriaus sudarytos lentelės yra netikslios. Todėl išvada yra nepatikima, sudaryta iškraipant faktus, rengta neatidžiai, ko pasėkoje jos turinys ir patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė kreditoriaus UAB „Baltasis kubas“ prašymą dėl BUAB „Census“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas nurodė, kad tik nustačius priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą yra pateikta audito ataskaita, kurioje yra nurodoma, jog audito kompanijai buvo pateikti ne visi dokumentai, išvados buvo parengtos tik iš turimų dokumentų, be to, ataskaitoje yra netikslumų, pvz. nenurodytos sąskaitos – faktūros, kurios buvo išrašytos pirkėjams atsiskaitant per kasą, nenurodyti pardavimai, kuriuos patvirtina išlaidų orderiai, neįtraukti turto nurašymo aktai ir kt. Kadangi kitų įrodymų, patvirtinančių, jog iki bankroto bylos iškėlimo buvo sudaryti kokie nors sandoriai, ar įmonė tyčia paslėpė, iššvaistė, dovanojo ar sunaikino savo turtą arba vykdė kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų, byloje nepateikta, teismas sprendė, kad nėra nustatyta įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimų, neveikimo, kurie nulėmė įmonės tyčinį bankrotą. Teismas pažymėjo, kad sutinka su tam tikrais audito ataskaitoje nurodomais pastebėjimais, tačiau įvertinęs bendrovės finansinių duomenų pokyčius bei tai, kad įmonės ilgalaikis turtas nesudarė reikšmingos dalies BUAB „Census“ turte, konstatavo, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, o didžiausią įtaką bendrovės veiklos nemokumui turėjo veiklos nuostolingumas.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Kreditorius UAB „Baltasis kubas“ atskiruoju skundu prašo tenkinti prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirojo skundo padavimui bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

151) Atskirasis skundas paduodamas teismui 2 dienom vėluojant (2012 m. gegužės 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis buvo gauta 2012 m. balandžio 30 d., o 2012 m. gegužės 1 d. yra nedarbo diena, 2 dienų pavėlavimas pateikti atskirąjį skundą neturėtų būti pakankamas pagrindas jo nepriimti.

162) Siekiant nevilkinti proceso, 2012 m. balandžio 16 d. teismui buvo pateikti papildomi paaiškinimai dėl tyčinio bankroto aplinkybių ir L. K. padarytos žalos UAB „Census“ bei kitiems kreditoriams, tačiau akivaizdu, kad teismas tendencingai ignoravo šiuos kreditoriaus papildomus paaiškinimus. Skundžiama nutartis buvo priimta 2012 m. balandžio 23 d., tačiau 2012 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio sekretorės pasirašytu lydraščiu kreditoriui buvo grąžinti paaiškinimų su priedais egzemplioriai, nurodžius, kad jie buvo gauti jau teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį priimti nutarties. Taigi akivaizdu, kad teismas ignoravo gautus papildomus įrodymus, nes jeigu 2012 m. balandžio 16 d. vyko bylos nagrinėjimas ir buvo atidėtas procesinio sprendimo paskelbimas, teismas turėjo bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti.

173) Bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo ištirtos iš esmės, nutartis buvo grindžiama vien tik žodinėmis L. K. prielaidomis.

184) Teismas toleravo tai, kad L. K. nepateikė teismui nei specialisto, nei dar kokios nors kvalifikuotos išvados, galinčios nuneigti kreditoriaus inicijuotoje audito ataskaitoje, paruoštoje tik pagal pradinius kreditoriui kilusius klausimus, išdėstytus audito įmonės atlikto patikrinimo metu nustatytus L. K. padarytus teisės aktų pažeidimus.

19Atsakovo BUAB „Census“ bankroto administratorius UAB „LAUTUS verslo sprendimai“ atsiliepime į kreditoriaus atskirąjį skundą nurodo, kad teismas objektyviai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą bei prašo atskirajame skunde reiškiamų reikalavimų pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.

20Kreditorė L. K. atsiliepimu į UAB „Baltasis kubas“ atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą. Šio prašymo netenkinus, prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Be to, prašo priteisti iš apelianto kreditorės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

211) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sąžiningai elgęsis proceso dalyvis dėl atsitiktinės klaidos neturėtų prarasti teisės į apeliaciją. Tačiau apeliantas yra nesąžiningas, kadangi vilkina bylos nagrinėjimą, į bylą pavėluotai teikdamas vis naujus įrodymus. Pažymėtina, kad pirmasis teismo posėdis byloje įvyko 2012 m. kovo 22 d. Vėliau teismo posėdis vyko 2012 m. balandžio 16 d., tačiau nei į vieną iš šių posėdžių nebuvo pateikta apelianto papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Minėti dokumentai į bylą pateikti tik po 2012 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio.

222) Apeliantą atstovavo profesionali teisininkė – advokatė, kuri nors teismui ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. balandžio 13 d. sirgo, tačiau 2012 m. balandžio 13 d. parengė ir pati asmeniškai pasirašė paaiškinimus teismui dėl neva tyčinio bankroto. Kodėl šie paaiškinimai teismui ir bylos dalyviams nepateikti anksčiau, yra neaišku. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nutartis skundžiama per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos. Apelianto atstovė yra advokatė, nutarties priėmimo metu ji nesirgo, todėl neaišku, kas trukdė sužinoti apie paskelbtą nutartį nuo 2012 m. balandžio 23 d. Taigi pagrindo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti nėra.

233) Nors apeliantas teigia, kad savo paaiškinimus jis pateikė teismui 2012 m. balandžio 16 d., tačiau akivaizdu, kad šie paaiškinimai pateikti teismui po 2012 m. balandžio 16 d. 11val. įvykusio teismo posėdžio. Apeliantas atskirajame skunde cituoja savo el. laišką teisėjai dėl posėdžio atidėjimo, kuris, kaip matoma, buvo išsiųstas 8:02 val. Tačiau prie šio elektroninio laiško nėra prisegti apelianto paaiškinimai. Akivaizdu, kad rūpestingas ir proceso koncentruotumu besirūpinantis proceso dalyvis būtų pasirūpinęs bent el. paštu informuoti teismą, kad yra parengti ir bus teikiami rašytiniai paaiškinimai byloje. Todėl konstatuotina, kad nėra jokių įrodymų, jog minėti paaiškinimai teismui buvo pateikti iki 11 val. įvykusio teismo posėdžio, ir laikytina, kad šie paaiškinimai teikiami tik kartu su atskiruoju skundu, ką riboja CPK 314 straipsnis.

244) Didžiausią įtaką UAB „Census“ galimybėms toliau tęsti veiklą padarė pats apeliantas, kadangi prieš pat įmonės bankrotą apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir reikalavimu taikyti įmonei turto areštą. Būtent turto arešto taikymas neleido UAB „Census“ tęsti ūkinės – komercinės veiklos, vykdyti prekių pardavimą, kadangi turtas buvo areštuotas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo akcininkas ir UAB „Census“ dalies akcijų savininkas yra tas pats asmuo, tai traktuotina kaip sąmoningas UAB „Census“ veiklos žlugdymas.

255) Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad UAB „Census“ veikloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

266) Iš buhalterinės apskaitos duomenų nėra nustatyta jokių faktų, kurie pagrįstų nuostolingų sandorių sudarinėjimą, kadangi visi pardavimai vykdyti pelningai, t.y. su antkainiu. Nėra konstatuota jokių prievolių užtikrinimų laidavimu ar garantijomis, prisiimamų nenaudingų finansinių įsipareigojimų.

277) Prieš iškeliant bankroto bylą nebuvo švaistomas turtas ar perleidžiamas kitiems asmenims – tokių aplinkybių nenustatė tiek bankroto administratorius, tiek auditorius savo ataskaitoje. Taigi, negali tokių aplinkybių pagrįsti ir apeliantas.

288) Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad kreditorė nepateikė jokios priešpriešinės audito ataskaitos, kuri paneigtų konstatuotus tariamus pažeidimus. Tačiau jokios priešpriešinės revizijos daryti nereikia, kadangi apelianto pateiktos ataskaitos trūkumai akivaizdūs, ji yra abejotinos įrodomosios vertės, todėl neturėtų būti vertinama teismo kaip tinkamas įrodymas.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

30Atskirajame skunde kreditorius UAB „Baltasis kubas“ prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Šį prašymą pirmosios instancijos teismas tenkino, priėmė atskirąjį skundą ir kartu su byla persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neskundžiamas apeliacine tvarka, todėl nei dėl apelianto šio atskirojo skundo argumento, nei dėl kreditorės L. K. atsiliepime išdėstytų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, teisėjų kolegija nepasisako ir plačiau jų neanalizuoja (CPK 307 str. 2 d., 334 str. 1 d.).

31Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo kreditoriaus prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu.

32Tyčinio bankroto požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Tam, kad bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

33Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010). Sąmoningas įmonės bei įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo sužlugdymas, t. y. tyčinis bankrotas bus ir tuomet, kai įmonės dalininkai priima sprendimus ar atlieka veiksmus, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę bei verslą perkelti į kitą jų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę.

34Įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas. Tuo atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali būti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai šaliai, apie tai yra ar turi būti žinoma jos vadovui. Jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sunkina įmonės turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, tai taip pat turėtų būti laikoma tyčinio bankroto požymiu. Kita vertus, vien tai, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galimai nemoki, o jos vadovas nedelsiant nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime nereiškia tyčinio bankroto. Juo labiau, jei įmonė po jos finansinės padėties pablogėjimo dar kelerius metus vykdė ūkinę-komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų, o dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi įmonės vadovas. Taip pat negalima bankroto pripažinti tyčiniu vien remiantis faktu, kad įmonė sudarinėjo sandorius su susijusiomis įmonėmis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai valdo tie patys dalininkai. Verslas yra veikimas savo rizika. Versle nėra draudžiama sudarinėti sandorių tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių asmenų. Tokie sandoriai savaime nėra niekiniai. Tačiau tuomet, jeigu tarpusavyje susiję asmenys tokius sandorius sudaro siekdami sužlugdyti vieną iš sandorio šalių ir perkelti verslą ar jo dalį į kitą teisės subjektą (esamą ar naujai sukurtą), siekiant išvengti įsipareigojimo kreditoriams įvykdymo, galima vertinti, ar įmonė neprivesta prie bankroto tyčia.

35Aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 str.). Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo tyčia.

36Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Census“ tyčinio bankroto procedūrą inicijavo kreditorius UAB „Baltasis kubas“, kurio 42 126,66 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas iš bendro 106 465,73 Lt dydžio kreditorinių reikalavimų sąrašo (pirmosios instancijos teismas patvirtino 393 613,87 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-755/2012 ir 2-1112/2012 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtinti V. T. 103 241 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas bei L. K. 183 907,14 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Census“ bankroto byloje ir perdavė šiuos klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo). Prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu šis kreditorius grindė UAB „Auditorių biuras“ 2012 m. sausio 12 d. išvada dėl atliktos atsakovo finansinės ataskaitos. Pirma, ši išvada priimta UAB „Baltasis kubas“ prašymo, o ne teismo nutarties pagrindu, todėl negali būti vertinama kaip nepriklausomo eksperto išvada procese. Antra, audito išvados apie įmonės finansinę veiklą priimtos remiantis užsakovo UAB „Baltasis kubas“ pateiktais duomenimis, taip pat atspausdintais ir įmonės vadovės nepasirašytais apskaitos registro duomenimis (b.l. 22-23). Jose auditorė siekė atsakyti į užsakovo suformuluotus klausimus, kurie susiję tik su L. K., kaip įmonės vadovės, finansinės veiklos įvertinimu, o ne įmonės dalyvių L. K. ir V. T. priimtų sprendimų ar neveikimo įtaka įmonės finansinei padėčiai. Trečia, išvadose kalbama apie galimus trūkumus įmonės finansiniuose dokumentuose (trūksta pinigų – 8 227,79 Lt gavėjo parašo – 7 išvada), kainodaros politikos bei apskaitos politikos nepatvirtinimą įmonėje (4 ir 6 išvados). Šie duomenys yra susiję su netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, tačiau duomenų apie tai, kad L. K. būtų nubausta baudžiamąja ar administracine tvarka už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą pareiškėjas nepateikė ir tokių duomenų byloje nėra. Ketvirta, išvadose taip pat pažymima apie galimai nepagrįstas išlaidas už garažo nuomą (po 60 Lt kas mėnesį), naudojimąsi kai kuriais mobiliaisiais telefonais galimai asmeniniais poreikiais (1 išvada), ilgalaikio turto perleidimą neįvertinus jo rinkos kainomis (2 išvada), L. K. mažesnio, nei patvirtino teismas, kreditorinio reikalavimo, dydį (5 išvada). Tačiau į bylą nėra pateikta ir teismas neturi duomenų (teismo įsiteisėjusių procesinių sprendimų administracinėse, civilinėse ar baudžiamosiose bylose) apie tai, jog L. K. būtų nuteista už įmonės turto iššvaistymą ir (ar) iš jos įmonei būtų priteista žala, įmonės sudaryti turto perleidimo sandoriai pripažinti negaliojančiais ir pan.

37Kaip nepagrįstas atmestinas apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. balandžio 16 d. pirmosios instancijos teismui pateiktus UAB „Baltasis kubas“ papildomus paaiškinimus dėl tyčinio bankroto. Pirma, bankroto bylos turi viešąjį interesą ir turi būti nagrinėjamos itin sparčiai. Viena iš procesinių teisinių priemonių, užtikrinančių greitą ginčo išsprendimą – įrodymų pateikimo terminas byloje. Įrodymai teismui paprastai turi būti pateikiami pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, o bylos nagrinėjimo stadijoje ištiriami bei įvertinami. Išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. ištyrus visus įrodymus joje, teismui nebegali būti teikiami jokie nauji įrodymai. Tiesa, teismas turi teisę pagal CPK 256 straipsnį nutarti ištirti naujus įrodymus ir dėl to atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau tokį procesinį sprendimą bankroto byloje teismas gali priimti tik tuomet, jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po bylos nagrinėjimo iš esmės, šalis, teikianti įrodymą, jo iš tiesų negalėjo pateikti ankstesniuose teisminio bylos nagrinėjimo stadijos etapuose ir šie įrodymai gali turėti esminės reikšmės ginčo teisingam išsprendimui. Šiuo konkrečiu atveju pirmasis teismo posėdis byloje įvyko 2012 m. kovo 22 d. Vėliau teismo posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėjo atstovė advokatė J. M. vyko 2012 m. balandžio 16 d., jame teismas atidėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą 2012 m. balandžio 23 d., tačiau nei į vieną iš šių posėdžių nebuvo pateikta apelianto papildomų dokumentų ar paaiškinimų (b. l. 137-140). Apelianto nurodyti dokumentai į bylą pateikti tik po 2012 m. balandžio 16 d. įvykusio teismo posėdžio (b. l. 141-153). Argumentų, patvirtinančių tokių įrodymų pateikimo būtinybę po bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą neatnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės pagal UAB „Baltasis kubas“ pateiktus naujus duomenis ir jų 2012 m. balandžio 23 d. nutartyje nevertinti. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog byloje sprendžiamas klausimas, turintis viešąjį interesą, t. y. ar bankrotas yra tyčinis, priima apelianto nurodytus įrodymus ir juo teisiškai įvertina. Antra, apelianto po bylos išnagrinėjimo pateikti dokumentai yra paties pareiškėjo, kuris per atstovę buvo išklausytas teismo posėdyje, paaiškinimai. Jie neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. UAB „Baltasis kubas“ paaiškinimuose nenurodė naujų aplinkybių, o tik sukonkretino 2012 m. sausio 12 d. finansinės ataskaitos išvadą, nepateikė jokių kitų konkrečiais įrodymais grįstų duomenų apie tai, kad L. K. sąmoningai siekė sužlugdyti įmonę, t. y. tyčia privedė įmonę prie bankroto. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentas, kad teismas, gavęs naują įrodymą, privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, o taip pat ir protingumo principų, nes pirmosios instancijos teismas šį įrodymą (ataskaitą) priėmė ir jame išdėstytas aplinkybes įvertino nutartyje, kurioje pasisakė dėl 2012 m. sausio 12 d. išvados pagrįstumo ir jos teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog įmonės kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais subjektinių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikšdami netiesioginius ieškinius įmonės skolininkams, tarp jų ir įmonės buvusiai vadovei, ginčydami įmonės sudarytus sandorius, reikalaudami žalos atlyginimo ir pan.

38Bylos duomenys nepaneigia, kad L. K., siekdama tęsti įmonės komercinę veiklą, skolino įmonės bendrovei pinigus ir neatgavo paskolintų sumų. Nei apeliantas prašyme dėl tyčinio bankroto bei atskirajame skunde, nei auditorės 2012 m. sausio 12 d. išvadose nėra ginčijama, kad L. K. tam tikru pagrindu pinigus įnešė. Pareiškėjo užsakymu 2012 m. sausio 12 d. atliktoje išvadoje tik nurodoma, kad paskola 50 400 Lt sumai nepatvirtinta paskolos sutartimis, skolos suderinimo aktais (5 išvada, b. l. 28-31).

39Be to, tai, kad iki 2008 m. balandžio 16 d. įmonėje buvo tik viena akcininkė L. K. (ji buvo ir įmonės vadovė), todėl ji neturėjo šaukti akcininkų visuotinių susirinkimų, o kaip vienintelė dalyvė sprendimus galėjo priimti vienasmeniškai. Nuo 2008 m. balandžio 16 d. įmonės akcininku tapus ir V. T., kuris įsigijo 50 procentų įmonės akcijų, už tolesnę įmonės verslo plėtrą bei priimamus sprendimus finansiniais ekonominiais klausimais pagal savo kompetenciją tapo atsakingi abu akcininkai. Kolegija pažymi, jog ir 2009 m. prasidėjus ekonominiam nuosmukiui įmonė dėjo pastangas vystyti verslą – pakeitė veiklos kryptis (iš nekilnojamojo turto rinkos perėjo į prekybos audiniais rinką), keitė veiklos vietą ir pan., t. y. organizacinėmis ir teisinėmis priemonėmis stengėsi išlikti rinkoje moki. Byloje taip pat nepaneigtas administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad įmonės veiklos rezultatus galėjo lemti akcininkų L. K. ir V. T. konfliktas, tyčinio bankroto procedūrą inicijavusio UAB „Baltasis kubas“ ieškinys įmonei bei arešto taikymas įmonės turtui. Pastebėtina ir tai, jog įmonės veiklos nuostolingumo faktas per se nereiškia įmonės tyčinio bankroto.

40Kiti atskirojo skundo argumentai bei atsiliepimų į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

412012 m. birželio 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas L. K. atstovo advokato J. S. prašymas dėl 605 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į kreditorių atskirąjį skundą surašymą priteisimo. Kolegija pažymi, kad L. K. turi teisinę suinteresuotumą klausimo dėl tyčinio bankroto teisingu išsprendimu, nes teismui pripažinus, jog ji privedė įmonę prie bankroto tyčia, atsirastų teisinis pagrindas įmonei bei jos kreditoriams reikšti jos atžvilgiu materialaus teisinio pobūdžio reikalavimus. L. K. atstovas nurodė, kad 605 Lt advokato pagalbos išlaidos patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei pateikė teismui 2012 m. gegužės 18 d. pinigų priėmimo kvitą. Įvertinus tai, kad Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkte numatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neturėtų būti priteisiama daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, L. K. iš pareiškėjo UAB „Baltasis kubas“ priteistina 605 Lt advokato pagalbos Lietuvos apeliaciniame teisme išlaidų (CPK 98 str.).

42Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tyčinį bankrotą. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

43Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovo kreditoriams, paaiškėjus naujiems duomenims apie tyčinį bankrotą, kreiptis su prašymu dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Priteisti L. K. (a. k. ( - ), buveinė ( - ),) iš pareiškėjo UAB „Baltasis kubas“ (į. k. 123042290, buveinė Gabijos g. 32, Vilnius) 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) advokato pagalbos Lietuvos apeliaciniame teisme išlaidų.