Byla 2-755/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės L. K. finansinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Census“ bankroto byloje
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
2Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Baltasis klubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės L. K. finansinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Census“ bankroto byloje.
4Teisėjų kolegija
Nustatė
5I. Ginčo esmė
6Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo.
7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Census“ direktorės L. K. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Census“ iškėlimo, iškėlė atsakovui UAB „Census“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lautus verslo sprendimai“.
8Atsakovo B UAB „Census“ bankroto administratorius UAB „Lautus verslo sprendimai“ pateikė prašymą patvirtinti atsakovo B UAB „Census“ kreditorių sąrašą, įskaitant ir trečios eilės kreditorės L. K. 183 907,14 Lt dydžio finansinį reikalavimą bei kreditoriaus UAB „Baltasis kubas“ 42 126,66 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Administratorius nurodė, kad teismui pateikė tvirtinti su atsakovo apskaitos duomenimis sutikrintus tuos kreditorių reikalavimus, kuriuos jam pateikė patys kreditoriai (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p. ir 26 str.).
9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi patenkino atsakovo B UAB „Census“ bankroto administratoriaus prašymą, patvirtino atsakovo B UAB „Census“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus bendrai 393 613,87 Lt sumai, įskaitant ir trečios eilės kreditorius L. K. su 183 907,14 Lt dydžio finansiniu reikalavimu bei UAB „Baltasis kubas“ su 42 126,66 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, nes administratorius kreditorių finansinius reikalavimus pripažįsta ir jų neginčija (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p.).
11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12Apeliantas (kreditorius) UAB „Baltasis kubas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas trečios eilės kreditorės L. K. 183 907,14 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
- bankroto administratorius nebuvo pateikęs jokių pirminių dokumentų, galinčių patvirtinti kreditorės L. K. finansinį reikalavimą;
- apelianto užsakymu atsakovo auditą atlikusios UAB „Auditorių biuras“ 2012 m. sausio 12 d. ataskaitoje nurodyta, kad iš kreditorės pateikto teismui tvirtinti 183 907,14 Lt dydžio finansinio reikalavimo 62 179 Lt suma yra nepagrįsta, tai yra 5 400 Lt buvo klaidingai įskaityti, dėl 45 000 Lt nėra paskolos sutarčių tarp atsakovo ir kreditorės, nėra 1 551 Lt ir 2 000 Lt sumas pagrindžiančių dokumentų, 8 227,91 Lt sumai nėra pasirašyti kasos dokumentai. Auditas buvo atliktas pagal bankroto administratoriaus pateiktus atsakovo dokumentus;
- bankroto administratorius, teikdamas teismui tvirtinti kreditorės L. K. finansinį reikalavimą, elgėsi nesąžiningai, kruopščiai nepatikrindamas atsakovo vadovės finansinio reikalavimo pagrįstumo, nors žinojo, kad dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo yra sustabdyta atsakovo veiklos tyrimo byla Nr. 2-6549-275/2011.
13Atsakovo B UAB „Census“ bankroto administratorius UAB „Lautus verslo sprendimai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį tenkinti iš dalies – patvirtintą kreditorės L. K. 183 907,14 Lt dydžio finansinį reikalavimą sumažinti 5 400 Lt iki 178 507,14 Lt. Nurodo, kad kreditorės 183 907,14 Lt dydžio finansinis reikalavimas susidėjo iš 110 075,59 Lt sumos, kuri atsakovo apyvartos žiniaraštyje apskaityta kaip kreditorės paskola atsakovui; taip pat iš 71 835,55 Lt sumos, kuri atsakovo apyvartos žiniaraštyje apskaityta kaip kreditorės patirtos išlaidos dėl atsakovo; bei iš 2 000 Lt sumos, kurią kreditorė kaip reikalavimo teisę į atsakovą įgijo iš UAB „Ibrahim“. Nors atsakovo buhalterinėje apskaitoje nėra paskolos sutarčių su kreditore, o mokėjimo dokumentuose nenurodyta, kad apelianto ginčijamoje 45 000 Lt sumoje kreditorė suteikė paskolas, bankroto administratorius šią sumą taip pat laikė dalimi atsakovo turėto 110 075,59 Lt įsiskolinimo kreditorei, nes ūkinės operacijos buvo apskaitytos atsakovo buhalterinėje apskaitoje dėl 45 000 Lt kaip atsakovo įsiskolinimas (CK 1.93 str. 1 d., 6.871 str. 3 d.). Tačiau bankroto administratorius sutinka, jog kreditorės 110 075,59 Lt finansinio reikalavimo suma būtų sumažinta 5 400 Lt, nes šios sumos pavedimo paskirtis buvo nurodyta „Mokėjimas už paslaugas pagal sutartį Nr. 2006-004“, o kreditorė nepateikė papildomų įrodymų, jog ši suma gauta iš paskolos teisinių santykių. Jei teismas nuspręstų, kad atsakovo kasos dokumentai, išrašyti 8 227,91 Lt sumai negalioja, atsakovo įsipareigojimai minėta suma padidėtų, nes tai reikštų, kad kreditorė L. K. negavo 4 872 Lt, o trečiasis asmuo A. J. – 3 355,79 Lt pagal negaliojančius kasos išlaidų orderius. Dėl ginčijamos 1 551 Lt sumos, administratorius nurodo, kad 2012 m. vasario 10 d. administratoriui buvo pateiktas ataskaitoje minimo pinigų sumokėjimo kvito BLB Nr. 06301 originalas, o kitos dalies kreditorės finansinio reikalavimo paskaičiavimas buvo grindžiamas atsakovo skolos kreditorei žiniaraščio duomenimis. Ginčijamą kreditorės 2 000 Lt finansinį reikalavimą patvirtina UAB „Ibrahim“ ir kreditorės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, o pradinis kreditorius UAB „Ibrahim“ buvo nurodytas atsakovo kreditorių sąraše.
14Trečiasis asmuo (kreditorė) L. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama neatnaujinti termino atskirajam skundui paduoti, o jį atnaujinus – atskirąjį skundą atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas nepriklausomai nuo administratoriaus nuomonės gali priimti sprendimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Be to, bankroto administratorius kaip bankroto procesą organizuojantis profesionalas nematė pagrindo netvirtinti kreditorės finansinio reikalavimo. Nors nėra paskolos sutarčių, byloje esantys įrodymai, tai yra mokėjimo nurodymai, kurie buhalterinėje apskaitoje nurodyti kaip atlikti pagal paskolos sutartis, bei įmokos, kurios atitinka paskolų sumas, patvirtina, kad tarp kreditorės ir atsakovo dėl 45 000 Lt sumos susiklostė paskoliniai santykiai (CK 1.73 str. 2 d., 1.93 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-368/2011). Byloje yra reikalavimo teisės į atsakovą dėl 2 000 Lt perleidimą patvirtinanti sutartis. Kasos išlaidų orderiai nepasirašyti pačios kreditorės, kuri tiek perdavė, tiek priėmė pinigus, todėl ji pati gali patvirtinti pinigų perdavimo-priėmimo faktą. Kasos išlaidų orderiai, nors ir nepasirašyti A. J. kaip pinigų gavėjos, nepaneigia fakto, kad šiuos pinigus minėtas asmuo gavo, nes jis nesikreipė į teismą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Apeliantas nepateikė jokių jo prielaidas patvirtinančių įrodymų dėl 1 551 Lt sumos nepagrįstumo. Byloje esanti audito ataskaita nėra objektyvi, nes ji buvo atlikta apelianto užsakymu bei vienas iš ją atlikusių asmenų yra apelianto akcininko motina, kuri yra buvusi apelianto buhalterė. Be to, auditoriaus ataskaitoje vartojamos tokios sąvokos kaip „galima manyti“, „kyla įtarimas“ ar „galima daryti išvadą“ patvirtina, kad ši ataskaita yra tik hipotetinė. Tokio turinio ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-194/2011). Audito ataskaita neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, audito įmonė ir audituojama įmonė yra susijusios, nes audito užsakovas priklauso buvusiam atsakovo akcininkui, ataskaita nepagrįsta dokumentais, ataskaitoje nagrinėjami tik tam tikro laikotarpio atsakovo duomenys (Audito įstatymo 5 str., 33 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Trečiasis asmuo (kreditorė) L. K. prašo neatnaujinti apeliantui termino atskirajam skundui paduoti, nes apeliantas elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai.
15Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. gegužės 21 d. gautas trečiojo asmens (kreditorės) L. K. prašymas priimti papildomus įrodymus, tai yra trečiojo asmens L. K. 2012 m. gegužės 4 d. atsakymą atsakovo bankroto administratoriui apie jos finansinio reikalavimo pagrįstumą bei 2011 m. liepos 4 d. trečiojo asmens L. K. reikalavimą atsakovui UAB „Census“ dėl paskolos grąžinimo.
16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
18Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūrą bankroto byloje reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnis. Vadovaujantis minėtuose straipsniuose įtvirtintomis teisės normomis, administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti bei teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal bendrąją taisyklę teismas kreditorių reikalavimus tvirtina rašytinio proceso tvarka, o žodinis bylos nagrinėjimas gali būti skiriamas suinteresuotų asmenų prašymu. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas teisės normas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2011). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 str. 1 d., 179 str. 2 d., Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-369/2009).
19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi atsakovo B UAB „Census“ bankroto byloje patvirtino kreditorės L. K. 183 907,14 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas patvirtino visus bankroto administratoriaus pateiktus tvirtinti atsakovo kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant ir kreditorės L. K., nurodydamas, kad administratorius jų neginčija. Iš šio vienintelio skundžiamos teismo nutarties motyvo galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pats netikrino bankroto administratoriaus pateikto tvirtinti kreditorės L. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo, tai yra neatliko įrodymų, pagrindžiančių pateiktus tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, išsamaus tyrimo ir vertinimo.
20Tuo tarpu iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiama nutarties dalimi patvirtintas kreditorės L. K. 183 907,14 Lt dydžio finansinis reikalavimas yra didžiausias iš visų kitų kreditorių ir sudaro beveik 47 procentus visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendros sumos. Be to, kreditorė L. K. yra buvusi atsakovo B UAB ‚Census“ direktorė, kuri kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (b.l. 1-3). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad ta pačia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtinti kreditoriai L. K. bei V. T. yra vieninteliai atsakovo B UAB „Census“ akcininkai, kuriems priklauso po 50 vienetų atsakovo akcijų (b.l. 1-3). Teisėjų kolegijai patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis, paaiškėjo, kad šios bylos apelianto UAB „Baltasis kubas“ vienintelis akcininkas yra V. T. (CPK 179 str. 3 d.). Teisėjų kolegijai patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad kreditorė L. K. yra pateikusi atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus V. T. finansinis reikalavimas (Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civ. bylos Nr. 2-1112/2012). Tuo tarpu V. T. buvo kreipęsis į teismą dėl UAB „Census“ juridinio asmens veiklos tyrimo, prašydamas iš direktorės pareigų atstatydinti L. K. (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nagrinėtoje byloje priimta nutartis civ. byloje Nr. 2-2816-275/2012). Taigi, pirmosios instancijos teismas, vien jau įvertinęs tokias faktines aplinkybes, kad didžiausia atsakovo kreditorė yra kartu ir atsakovo akcininkė bei buvusi atsakovo direktorė, dėl kurios kaip valdymo organo netinkamo pareigų vykdymo buvo nagrinėjama atskira civilinė byla, privalėjo imtis aktyvių veiksmų įrodymams apie šio kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumą išsireikalauti, o ne apsiriboti vien tik bankroto administratoriaus nuomone (CPK 179 str. 2 d., Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d., 26 str.).
21Teisėjų kolegija iš apelianto atskirojo skundo argumentų daro išvadą, kad apeliantas ginčija ieškovės finansinį reikalavimą dalyje dėl 45 000 Lt patvirtinimo dėl to, kad nėra atsakovo buhalterinėje apskaitoje tarp ieškovės ir atsakovo sudarytų paskolos sutarčių. Tuo tarpu atsakovo bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo apskaitoje nėra tarp ieškovės ir atsakovo sudarytų paskolos sutarčių 110 075,59 Lt sumai, tačiau šiai sumai (į kurią bankroto administratorius įskaitė ir apelianto ginčijamą 45 000 Lt sumą) atsakovo apskaitoje apskaitytos operacijos buvo pažymėtos kaip atsakovo įsiskolinimas ieškovei (b.l. 104-116). Taigi, bankroto administratorius, nuspręsdamas, kad kreditorės L. K. finansinis reikalavimas 110 075,59 Lt dalyje yra pagrįstas, netikrino, ar atsakovo buhalterinėje apskaitoje yra šią skolos sumą patvirtinantys pirminiai dokumentai, tai yra paskolos sutartys, kasos pajamų orderiai, banko sąskaitų išrašai ir pan., o rėmėsi tik atsakovo buhalterinėje apskaitoje esančiais paskaičiavimais. Pagal bankroto administratoriaus pateiktus paaiškinimus ieškovės finansinis reikalavimas dalyje dėl 71 835,55 Lt sumos (į kurią bankroto administratorius įskaitė likusias apelianto nurodytas konkrečias ginčijamas sumas) buvo patvirtintas taip pat vadovaujantis tik atsakovo atliktais paskaičiavimais, užfiksuotais atsakovo apyvartos žiniaraštyje. Tuo tarpu įrodymų, kad šias išlaidas realiai ieškovė patyrė atsakovo naudai, tai yra vykdė mokėjimus už atsakovui suteiktas paslaugas, darbus ar įgytas prekes pagal tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytas sutartis, bankroto administratorius nepateikė (CPK 12 ir 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pakankamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės finansinio reikalavimo pagrįstumą, negali būti laikomas ir bankroto administratoriaus pateiktas atsakovo sąskaitoje vykusios kredito/debeto apyvartos nuo 2006 m. iki 2010 m. 69 lapų apimties nesutvarkytas išrašas (b.l. 121-189). Pažymėtina, kad jis tik patvirtina lėšų į/iš atsakovo sąskaitos judėjimą, bet neįrodo šių lėšų panaudojimo atsakovo naudai ar reikmėms fakto.
22Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bankroto administratoriaus pateiktas atsakovo žiniaraštis ir atsakovo sąskaitos apyvarta nėra pakankami įrodymai, leidžiantys daryti objektyvią išvadą, kad dalis juose atsispindinčių įmokų/įnašų, kurie nebuvo grąžinti ieškovei, buvo panaudoti būtent atsakovo naudai ir atsakovo ūkiniams-komerciniams ar su kita jo vykdoma veikla susijusiems poreikiams tenkinti (CPK 176 str., 185 str.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad kreditorės finansiniam reikalavimui patvirtinti nebuvo ištirta ir įvertinta pakankamai objektyvių įrodymų (CPK 12 ir 178 str.).
23Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti realų atsakovo skolos ieškovei dydį ne tik dėl to, kad galima būtų nustatyti kreditorės L. K. finansinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Tuo atveju, jei paaiškėtų ūkinių operacijų fiktyvumo faktas ar lėšų panaudojimo ne atsakovo reikmėms faktas, kiltų pagrįstų abejonių dėl atsakovo privedimo prie bankroto tyčia (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d., 20 str.).
24Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti byloje vykstančio ginčo įrodymų tyrimą visa apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant iš byloje dalyvaujančių asmenų pirminius atsakovo apskaitos dokumentus, jų registrus, finansinės atskaitomybės duomenis, paskolos sutartis, atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytas sutartis, pagal kurias ieškovė vykdė mokėjimus už atsakovą ir t.t., taip pat teismas turėtų spręsti dėl finansinio audito būtinumo, ieškovės kaip direktorės ir kreditoriaus V. T. kaip akcininko atsakomybės, įvertinti byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio sąsajas bei ryšius su įmone. Tik įvertinus šių nagrinėjamai bylai svarbių įrodymų visumą ir pagal nustatytas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikavus šalių santykius bei nustačius atsakomybę, būtų galima spręsti apie kreditorės L. K. finansinio reikalavimo ar jo dalies pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl neatskleistos bylos esmės, egzistuoja skundžiamos nutarties dalies panaikinimo ir jos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
25Nustačius, jog dėl neatskleistos bylos esmės, įrodymų nepakankamumo ir netinkamai atlikto įrodymų tyrimo, byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija atskirai neaptaria byloje dalyvaujančių asmenų atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentų bei kreditorės naujai pateiktų įrodymų, kuriais įrodinėjamas kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumas/nepagrįstumas, nes jie šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tapo teisiškai nereikšmingais.
26Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi apelianto (kreditoriaus) UAB „Baltasis kubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalies, jį tenkina iš dalies – naikina skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės L. K. 183 907,14 Lt dydžio finansinis reikalavimas, ir perduoda šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).
27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Nutarė
28Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės L. K. 183 907,14 Lt dydžio finansinis reikalavimas, panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.