Byla e2S-577-856/2020
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6218-841/2020 pagal pareiškėjos V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja V. S. teismui 2020 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė prašė areštuoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), dalį, kuriame yra neįregistruotas pareiškėjos nurodomas gyvenamasis namas, areštuoti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), esančiame neįregistruotame pareiškėjos nurodomame gyvenamajame name esantį kilnojamąjį turtą, areštuoti D. S. turtą. Prašė pavesti jos (jos atstovo) pasirinktam antstoliui užfiksuoti faktines aplinkybes - žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), ir jame esantį pareiškėjos nurodomą gyvenamąjį namą, jo priklausinius bei žemės sklype ir gyvenamajame name esantį kilnojamąjį turtą; įpareigoti atsakovą D. S. įleisti ieškovės (jos atstovo) pasirinktą antstolį į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), ir jame esantį ieškovės nurodomą gyvenamąjį namą, jo priklausinius ir netrukdyti antstoliui užfiksuoti faktines aplinkybes; nustatyti, kad teismo nutarties nevykdymo atveju atsakovui D. S. yra skiriama 100 Eur bauda už kiekvieną teismo nutarties nevykdymo dieną. Nurodė, kad šiuo metu ieškinio pateikti negali, nes dar nėra baigta mediacijos procedūra. Pažymėjo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo dėl ginčo turto padalijimo, kompensacijos mokėjimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba nelikus turto gali būti negalimas.

72.

8Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio nurodė, jog pradėjo santuokos nutraukimo procesą ir kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, tačiau iš pateikto prašymo turinio nėra aišku, kokie reikalavimai (be santuokos nutraukimo) bus ateityje pareikšti. Sprendė, jog nežinant būsimų pareiškėjos reikalavimų, nėra galimybės įvertinti šalių interesų proporcingumo principo kontekste. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad egzistuoja grėsmė ar tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pateiktame prašyme nėra jokių duomenų apie D. S. galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu.

93.

102020 m. gegužės 22 d. teisme gautas ieškovės patikslintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė prašė: areštuoti D. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), esantį neįregistruotą ieškovės nurodomą (pridedamose fotonuotraukose fiksuotas) gyvenamąjį namą; areštuoti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), esančiame neįregistruotame ieškovės nurodomame gyvenamajame name (pridedamose fotonuotraukose fiksuotas) ir pagalbiniuose statiniuose esantį kilnojamąjį turtą; įpareigoti atsakovą įleisti antstolį užfiksuoti ir aprašyti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), ir jame esantį ieškovės nurodomą gyvenamąjį namą bei jame (įskaitant pagalbines patalpas) esantį turtą; nustatyti, kad atsakovui nevykdant teismo nutarties, atsakovui yra skirtina 100 Eur bauda už kiekvieną teismo nutarties neįvykdymo dieną.

114.

12Patikslintame prašyme nurodė, kad ieškovė teismui ruošiasi teikti ieškinį, kuriame bus keliami reikalavimai: 1) nutraukti šalių Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), bendrąja daline šalių nuosavybe ir šį turtą padalyti - priteisti šio turto 1/2 dalį ieškovei arba už šią dalį ieškovei priteisti piniginę kompensaciją; 3) pripažinti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), pastatytą gyvenamąjį namą ir namų apyvokos daiktus šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti šio turto 1/2 dalį ieškovei arba už šią dalį ieškovei priteisti piniginę kompensaciją. Ieškinio pateikti iš karto nėra galimybės, nes mediacijos procesas dar nėra baigtas, tačiau kyla grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Kol nėra išspręstas ginčas dėl ginčo turto, ginčo objektu esantį turtą atsakovas gali perleisti tretiesiems asmenims, nes tokia jo teisė nėra niekaip suvaržyta. Gyvenamasis namas su apyvokos daiktais nėra įregistruotas, todėl atsakovas turi visas galimybes perleisti visas teises į šį turtą tretiesiems asmenims, o kilnojamąjį turtą gali paslėpti.

135.

14Iš šio prašymo turinio bei pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamasis namas (šeimos būstas), dėl kurio keliamas ginčas, nėra įregistruotas niekieno vardu, todėl yra akivaizdu, jog esant tokioms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra aiškiai pagrįstas, nes nagrinėjant bylą bus sprendžiamas ieškovės nurodomo nekilnojamojo turto ir jame esančio kilnojamojo turto priklausomybės klausimas. Vien tai, kad atsakovas su ieškove gera valia neketina pasidalinti ieškovės nurodomą turtą, kuris buvo sukurtas santuokoje, paneigia atsakovo sąžiningumą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo sąžiningumą paneigia ir ta aplinkybė, jog bendrai sukurto turto šeimos būsto, į kurį prašyme reiškia pretenzijas ieškovė, atsakovas iki šiol neįregistravo viešame registre. Tai parodo atsakovo ketinimus išvengti šio turto ir jame esančio kilnojamojo turto teisingo padalijimo. Būtina atsižvelgti į ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovas šalių bendriems pažįstamiems yra pasakęs, kad: <... atsakovas pastatys namą ir „išmaudys“ tą senę bei ją paliks...>. Tai parodo atsakovo nesąžiningus ketinimus bendromis lėšomis sukurtą turtą paslėpti, kad jo nebetektų ieškovei. Turto neįregistravimo faktas bei atsakovo ketinimai kelia akivaizdžią grėsmę būsimo sprendimo priėmimui ir vykdymui, nes tokio neįregistruoto turto nesuvaržymas gali sąlygoti laisvą jo perleidimą, apsunkinimą, vertės sumažinimą, o tai teismui sutrukdys teisingai išspręsti ginčą bei priteisti šaliai jo dalį ar kompensaciją, turto arešto netaikymas neabejotinai sutrukdys teismui įvykdyti sprendimą dėl turto padalijimo, kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

166.

17Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą atmetė.

187.

19Teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl D. S. nekilnojamojo turto, esančio ( - ), arešto. Dėl šio teismo sprendimo pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuris išsiųstas į Šiaulių apygardos teismą. Pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas ir papildytas naujomis aplinkybėmis, išskirtinai susijusiomis su prašymo esme ir turiniu, kurių nebuvo teikiant ankstesnį prašymą. Nors pareiškėja patikslino kai kurias aplinkybes ir duomenis, kurių nebuvo prieš tai teiktame prašyme, tačiau jame nenurodė areštuotino turto apimties, nenurodė, koks turtas priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise ir buvo įgytas iki santuokos sudarymo 2017-12-30, t. y. nėra aišku, į kokią turto dalį ji pretenduoja, todėl teismas neturi galimybės įvertinti šalių teisėtų interesų, kad nė vienai iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto ir nepažeistų proporcingumo principo reikalavimų.

20III. Atskirojo skundo argumentai

218.

22Atskiruoju skundu pareiškėja V. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartį ir taikyti pareiškėjos nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

238.1.

24Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra nurodyta areštuotino turto apimtis. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad jai šioje proceso stadijoje nėra žinoma tiksli ginčo objektu esančio turto apimtis (dalis turto neregistruota). Nors ieškovė dar 2020-05-07 prašymu prašė teismo užtikrinti įrodymus, tačiau pirmos instancijos teismas visiškai be jokių motyvų ieškovės prašymą atmetė. Teismas nepagrįstai užkirto kelią ieškovei gauti bylai reikšmingus įrodymus ir sukėlė itin didelę riziką, jog ginčo objektu esantis turtas ar jo dalis gali neišlikti po civilinės bylos iškėlimo. Ieškovės prašyme yra aiškiai nurodyta, kad kol turtas neaprašytas, yra apsunkinta ieškovei galimybė patikslinti ginčo objektu esantį turtą, tačiau teismas, privalėdamas šeimos bylose būti aktyvus, dar labiau pasunkino padėtį, atmesdamas ieškovės prašymą dėl ginčo objekto arešto ir aprašymo.

258.2.

26Neteisėtas yra pirmos instancijos teismo reikalavimas prašyme (CPK 147 straipsnio 3 dalis) nurodyti, koks turtas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir buvo įgytas iki santuokos sudarymo 2017-12-30. Ieškovė nurodė, kad šalys nuo 2014 m. gyveno faktinėje santuokoje, ir kad ieškovė prašys dalinti ne tik registruotoje santuokoje, bet ir faktinėje santuokoje įgytą turtą (būsimą reikalavimą įvardino prašyme). Todėl šioje proceso stadijoje tiesiog neturi reikšmės, koks turtas buvo įgytas iki registruotos santuokos, nes ginčo ribos yra platesnės. Teismo reikalavimas pateikti priešingos šalies asmeninius duomenis apie asmeninį turtą bei aplinkybes apie jo įsigijimą, visiškai neatitinka CPK 12, 147 straipsnių, CK 3.65 straipsnio nuostatų ir tikslų.

278.3.

28Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aišku, į kokią turto dalį pretenduoja ieškovė, ir kad neva todėl teismas neturi galimybės įvertinti šalių interesų. Ieškovė prašyme aiškiai nurodė, kad teiks ieškiniu ketinamus kelti reikalavimus.

29Teismas

konstatuoja:

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Atskirasis skundas netenkinamas.

329.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

3410.

35Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino patikslinto apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo pagrįstumo ir teisėtumo.

3611.

37Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, priėmęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, gali taikyti CK 3.65 straipsnyje įtvirtintas laikinąsias apsaugos priemones, kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinio teisės ir interesai. Taigi, turi būti reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams.

3812.

39CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Taigi, iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išeina, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, jog egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

4013.

41Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

4214.

43Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į tai, jog patikslinto prašymo pateikimo dieną mediacijos procesas dar nebuvo baigtas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja įrodė aplinkybes, pateisinančias ieškinio padavimo atidėjimą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tačiau, įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir argumentus, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jau šiuo metu yra kilusi ar artimiausiu metu galimai kils grėsmė pareiškėjos turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėja su prašymu nepateikė duomenų apie atsakovo nesąžiningumą ir kad artimiausiu metu atsakovas ketina perleisti turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė taip pat neįrodė, jog egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neįrodė aplinkybių egzistavimo, kurių visetas leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, tai sudaro pakankamą pagrindą atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo kaip nepagrįstą.

4415.

45Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo pagrįstumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilėje byloje Nr. e2S-487-440/2020 atmetė apeliantės V. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 14 d. nutarties. Teismas konstatavo, kad iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad statiniai, žemės sklypas, patalpos adresu: ( - ), yra registruoti atsakovo D. S. vardu. Gyvenamasis namas nėra įregistruotas. Pareiškėja nurodo, kad neįregistruotas gyvenamasis namas buvo statytas santuokoje, kad ji namo statymui skyrė savo lėšas. Iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad tarp bylos šalių kyla ginčas dėl prašomo areštuoti turto padalijimo. Visos šios aplinkybės bei faktas, kokia apimtimi apeliantė prisidėjo prie namo statybos, gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylos šalių santuokos nutraukimo bylą, dėl ko pradėtas teisminės mediacijos procesas. Tuo tarpu iš apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskirojo skundo negalima nustatyti, kokia apimtimi apeliantė galimai prisidėjo prie jos nurodyto ir neįregistruoto gyvenamojo namo statybos. Nežinant, kokia apimtimi apeliantė galimai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, nenustačius, dėl kokių priežasčių jis nėra įregistruotas, nėra galimybės įvertinti šalių interesų proporcingumo principo kontekste.

4616.

47Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su apeliantės argumentu, kad vien faktas, jog gyvenamasis namas nėra įregistruotas, rodo atsakovo nesąžiningumą. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas gali būti neįregistruotas ir dėl objektyvių priežasčių, pvz., neturint visų reikalingų dokumentų, dėl žemės sklypo ribų pažeidimo ir kt. Šioje bylos stadijoje negalima nustatyti, ar atsakovas sąmoningai neregistruoja gyvenamojo namo. Vien faktas, kad gyvenamasis namas nėra įregistruotas, pats savaime dar nereiškia atsakovo nesąžiningumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors prašomas areštuoti gyvenamasis namas nėra įregistruotas, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad egzistuoja grėsmė ar tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad netenkinus pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir reikalavimo užtikrinti įrodymus. Apeliantės prašymas užtikrinti įrodymus gali būti sprendžiamas nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo teisme.

4817.

49Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas).

5018.

51Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilėje byloje Nr. e2S-487-440/2020 nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad patikslintu prašymu apeliantė neįrodė naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja V. S. teismui 2020 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą dėl... 7. 2.... 8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi... 9. 3.... 10. 2020 m. gegužės 22 d. teisme gautas ieškovės patikslintas prašymas dėl... 11. 4.... 12. Patikslintame prašyme nurodė, kad ieškovė teismui ruošiasi teikti... 13. 5.... 14. Iš šio prašymo turinio bei pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų... 15. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. 6.... 17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi teismas atmetė... 20. III. Atskirojo skundo argumentai... 21. 8.... 22. Atskiruoju skundu pareiškėja V. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 23. 8.1.... 24. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra nurodyta... 25. 8.2.... 26. Neteisėtas yra pirmos instancijos teismo reikalavimas prašyme (CPK 147... 27. 8.3.... 28. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aišku, į kokią... 29. Teismas... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Atskirasis skundas netenkinamas.... 32. 9.... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 34. 10.... 35. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas... 36. 11.... 37. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria... 38. 12.... 39. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos... 40. 13.... 41. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai laikinąsias apsaugos... 42. 14.... 43. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į tai, jog patikslinto prašymo pateikimo... 44. 15.... 45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo... 46. 16.... 47. Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutiko su... 48. 17.... 49. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2... 50. 18.... 51. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2020 m.... 52. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 53. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartį... 54. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....