Byla 2-1581-323/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Linai Gudaitei, suinteresuoto asmens G. M. atstovui advokatui Sigitui Čepui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų O. D., V. D., L. Š., A. M. (A. M.), G. L., I. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Nustatė

2pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. priėmė S. K. palikimą: sodybą, esančią ( - ), ir žvejybinį laivą ( - ), faktiškai pradėjusi juos valdyti. Nurodė, kad pareiškėjai yra suinteresuoto asmens G. M. kreditoriai, kuriems tapo žinoma, jog ( - ) mirė G. M. motina S. K., tačiau G. M. atsiradusio palikimo po motinos mirties nepriima, paveldėjimo byla palikimo atsiradimo vietos notarų biure neužvesta. Tuo pagrindu priverstinį išieškojimą vykdantis antstolis A. S. pareiškėjų prašymu areštavo G. M. turtinę teisę (paveldėjimo teisę) į palikėjos S. K., mirusios ( - ), turtą - sodybą, esančią ( - ), ir žvejybinį laivą ( - ). Pažymėjo, kad nors G. M. dėl palikimo priėmimo į paliko atsiradimo vietos notarą nesikreipė, ir paveldėjimo byla neužvesta, tačiau po S. K. mirties laivas ( - ) toliau yra naudojamas G. M. sutuoktinio jų bendros įmonės veikloje - V. M. gamybinėje – komercinėje firmoje „Stilma“, laiko, kad faktiškai yra naudojamasi ir namo, esančio ( - ), dalimi. Taip pat laiko, kad suinteresuotas asmuo G. M. vengia įgyvendinti teisę į palikimo priėmimą, kadangi vienintelis turtą, kurį realizavus būtų galima patenkinti pareiškėjų kreditorinius reikalavimus į G. M., yra palikėjos S. K. palikimas, kurio dalis priklauso G. M., todėl pastaroji, suvokdama palikimo priėmimo pasekmes, sąmoningai ir tyčia vengia įforminti palikimo priėmimą. Pažymėjo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad įteisinti faktiškai G. M. priimtą palikimą, ko pasekoje pareiškėjai turėtų galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.

3Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismui, prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4Suinteresuotas asmuo G. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo atmesti. Nurodė, kad G. M. yra priėmusi palikimą 2013-03-18 pareiškimu, pateiktu palikimo atsiradimo vietos notarui. Laiko, kad pareiškėjų pareiškimas neturi tikslo, nes prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs jokių teisių.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad suinteresuotas asmuo G. M. piktybiškai nenori priimti palikėjos S. K. palikimo, nes iš paveldėtino turto nenori grąžinti skolų pareiškėjams. Nurodė, kad palikimas faktiškai yra valdomas G. M. ir jos sutuoktinio. Taip pat nurodė, kad nors pagal pateiktus duomenis G. M. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, todėl, notarinei procedūrai esant neužbaigtai, palikimas nėra priimtas.

6Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. M. atstovas su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad G. M. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikėjos mirties, tuo tarpu terminas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui nenustatytas. Laiko, kad palikimas yra priimtas, nepaisant to, kad paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Taip pat paaiškino, kad G. M. namo faktiškai nevaldo ir niekada nevaldė, jį faktiškai valdo G. K., o laivą valdo V. M. gamybinė – komercinė firma „Stilma“ panaudos sutarties, sudarytos su S. K., pagrindu.

7Civilinė byla nutrauktina.

8Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai yra suinteresuoto asmens G. M. kreditoriai: Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-29 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-11406-793/2013 priteisė O. D. iš G. M. solidariai 8109,36 Eur (28000,00 Lt) skolos, 107,75 Eur (372,05 Lt) palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 352,67 Eur (1217,69 Lt) bylinėjimosi išlaidų; Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-596-618/2014 priteisė V. D. iš G. M. subsidiariai 5909,12 Eur (20403,00 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio bei 1737,72 Eur (6000,00 Lt) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisė L. Š. iš G. M. subsidiariai 4574,84 Eur (15796,00 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio bei 1737,72 Eur (6000,00 Lt) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisė G. L. iš G. M. subsidiariai 6481,70 Eur (22380,00 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio bei 1737,72 Eur (6000,00 Lt) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisė I. Ž. iš G. M. subsidiariai 3331,50 Eur (11503,00 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio bei 1737,72 Eur (6000,00 Lt) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisė A. M. (A. M.) iš G. M. subsidiariai 3754,05 Eur (12962,00 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio bei 868,86 Eur (3000,00 Lt) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, bei kiekvienam pareiškėjui, išskyrus O. D., iš G. M. po 393,86 Eur (1359,91 Lt) bylinėjimosi išlaidų. 2013-03-18 pareiškimu suinteresuotas asmuo G. M. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikėjos S. K., mirusios ( - ), palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai neišduotas. Vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-23 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą siekiant užtikrinti pareiškėjų V. D., L. Š., A. M., G. L., I. Ž. reikalavimų įvykdymą, antstolis 2013-09-16 turto aprašu Nr. S1-227355 aprašė G. M. priklausančią turtinę teisę (paveldėjimo teisę) į palikėjos S. K., mirusios ( - ), turtą.

9Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių 2013-03-18 pareiškimo Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarui, Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad suinteresuotas asmuo G. M. priėmė palikėjos S. K. palikimą su pareiškimu kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Iš Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K. 2013-09-19 pranešimo Nr. S-148 matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotam asmeniui G. M. neišduotas. Pareiškėjai nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui esant neišduotam, notarinė procedūra yra neužbaigta, todėl S. K. palikimas nėra priimtas. Su tokia pozicija sutikti negalima.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina tai, kad pareiškėjai nepagrįstai palikimo priėmimo faktą sieja su paveldėjimo teisės liudijimo gavimu ir tai, kad suinteresuotas asmuo G. M. yra priėmusi palikėjos S. K. palikimą 2013-03-18 pareiškimu palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 str. 2 d.), tuo tarpu prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra G. M. teisė, bet ne pareiga.

11Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme nenagrinėtinas (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius 2013-03-18 G. M. pareiškimą Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarui bei Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašą po S. K. mirties atsiradęs palikimas suinteresuoto asmens G. M. 2013-03-18 buvo priimtas CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta tvarka per tris mėnesius kreipiantis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą, pareiškėjų prašomas nustatyti faktas, kad suinteresuotas asmuo G. M. priėmė palikimą faktiškai pradėjusį paveldėtą turtą valdyti nėra juridinis – nesukels jokių padarinių (CPK 444 str. 1 d.). Kadangi priėmus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paaiškėjo, kad toks pareiškimas negalėjo būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, nesant visų teisės pareikšti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prielaidų (CPK 444 str. 1 d., 445 str.), yra faktinis ir teisinis pagrindas civilinę bylą pagal pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti (CPK 293 str. 1 p.).

12Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293 straipsniais, teismas

Nutarė

13civilinę bylą pagal pareiškėjų O. D., V. D., L. Š., A. M. (A. M.), G. L., I. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nutraukti.

14Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai