Byla 1A-85-485/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 38 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Gustui, nukentėjusiajam J. B., jo atstovui advokatui Justinui Jarusevičiui, civilinio atsakovo „Seesam Insurance As“ Lietuvos filialo atstovui advokatui T. D., ekspertui V. M. ( V. M. ),

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Vytauto Gusto ir nukentėjusiojo J. B. atstovo advokato Justino Jarusevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 38 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda.

3R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus.

4Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš R. K. nukentėjusiajam J. B. priteista 2 532,47 Eur (du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt du eurai 47 ct.) turėtų išlaidų advokato atstovavimui ir 25 000 Eur (dvidešimt penki tūstančiais eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ nukentėjusiajam J. B. priteista 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 307,32 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai septyni eurai 32 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 557,23 Eur (penki šimtai penkiasdešimt septyni eurai 23 ct) negautų pajamų nedarbingumo metu. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis atmesta.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61.

7R. K. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2017 m. balandžio 1 d. apie 18.15 val. Kaune, ( - ) sankryžoje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kryptimi nuo Kauno miesto centro, degant leidžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, nepraleido priešingo eismo kryptimi, degant leidžiamam šviesoforo signalui tiesiai važiavusio dviratininko J. B. ir su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu J. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

82.

9Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas R. K. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

103.

11Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio pateikė nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Vytautas Gustas ir nukentėjusiojo J. B. atstovas advokatas Justinas Jarusevičius.

124.

13Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Vytautas Gustas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. K. atžvilgiu nutraukti. Taip pat atmesti civilinį ieškinį.

144.1.

15Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, grindžiamas prieštaringomis išvadomis. Teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio nuostatas, bylą išnagrinėjo vienpusiškai, tendencingai, pažeisdamas proceso rungimosi principą (BPK 7 straipsnis) ir byloje išnagrinėtų įrodymų vertinimo principus (BPK 20 straipsnis). Toks iš esmės ydingas baudžiamosios bylos nagrinėjimas pažeidžia asmens konstitucines teises, jo teisę į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis).

164.2.

17Nuteistojo gynėjas, ginčydamas veikos kvalifikacijai būtinojo objektyvaus požymio – sveikatos sutrikdymo masto – nustatymą, teigia, jog specialisto išvada bei ją parengusio specialisto paaiškinimai netikslūs, kadangi medicininis nukentėjusiojo tyrimas nebaigtas, ir tai turi įtakos sveikatos sutrikdymo masto konstatavimo neteisingumui. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas D. T., pasirašęs specialisto išvadą Nr. G1591/2017(02), ją aiškindamas, patvirtino, kad nukentėjusiojo tyrimas (dėl sveikatos sutrikdymo masto) iš esmės nebaigtas, t. y. ši jo išvada negali būti laikoma galutine. Apelianto manymu, dėl to specialisto išvados teiginį apie tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, teismas turėjo įvertinti kaip nepagrįstą. Advokato nuomone, minėtas ekspertas įtikinamai nepagrindė savo išvados, nes joje nenurodytos BK 135 straipsnio l dalyje įvardytos sužalojimo ar susargdinimo ilgalaikės pasekmės, kurioms atsiradus, sveikatos sutrikdymas, o ne pirminis sužalojimas, turi būti traktuojamas kaip sunkus (ekspertas teisme paminėjo kaukolės pagrindo lūžį, kuris byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose neužfiksuotas). Teisme ekspertas taip pat nenurodė jokių neišvengiamų ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, kurios turėtų kilti būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

184.3.

19Gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertas privalėjo remtis 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau – ir taisyklės), kurių II skyriuje detaliai ir išsamiai išvardyti konkretūs sunkų sveikatos sutrikdymą reiškiantys kūno sužalojimai, pagal savo pobūdį neišvengiamai sunkiai sutrikdantys asmens sveikatą. Šios taisyklės susietos su BK 135 straipsniu, kurio 1 dalies dispozicijoje nurodytos asmens kūno sužalojimų ar susargdinimų ilgalaikės pasekmės. Taigi, jeigu asmens kūno sužalojimai nepaminėti taisyklėse arba nesukelia BK 135 straipsnio l dalyje numatytų ilgalaikių pasekmių, tokie kūno sužalojimai negali būti traktuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam nei galvos, nei stuburo smegenys nebuvo pažeistos, t. y. nebuvo konstatuotos būtinos taisyklių punktuose nustatytos sužalojimų pasekmės, todėl šių sužalojimų nei atskirai, nei visumoje nebuvo galima priskirti prie tokių, kurie būtų sunkiai sutrikdę jo sveikatą, o tai svarbu ne tik nusikalstamos veikos kvalifikavimui, bet ir civilinio ieškinio dydžio pagrįstumui nustatyti.

204.4.

21Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į autotechninės ekspertizės skyrimo momentą, kadangi buvo eliminuota gynybos teisė ekspertui pateikti reikšmingų klausimų, nei vienas gynybai svarbus klausimas nebuvo pateiktas ekspertui, nors kaltinamojo kaltė grįsta šio ekspertizės akto turiniu. Tokiu būdu buvo pažeistas rungtyniškumo principas. Vertinant atliktos ekspertizės išvadas, atkreipiamas dėmesys į jų prieštaringumą, kategoriškumo stoką. Pažymima, jog ekspertizės akte nebuvo vertinamas paties nukentėjusiojo veiksmų teisėtumas bei jų atitiktis Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Ekspertas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme atmetus gynėjo prašymą apklaustas nebuvo. Pasak apelianto, šie trūkumai turi būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

224.5.

23Pažymima, jog ekspertizės akto išvados iš esmės nepalankios R. K., tačiau tuo pačiu jos faktiškai paneigia jo kaltę dėl eismo įvykio. Eksperto išvados dėl dviratininko judėjimo krypties yra prieštaringos ir padarytos neįsiginus į bylos aplinkybes. Dėl dviratininko partrenkimo ar jo atsitrenkimo į nuteistojo automobilio priekinę dalį, ekspertas teigia, jog: „... darytina išvada, kad dviratininkas buvo partrenktas automobiliui priekine dalimi nedideliu atstumu neprivažiavus prie galutinio sustojimo padėties“. Toliau (5 psl.) eksperto sudarytas tikėtinos automobilio judėjimo trajektorijos ir kontakto su dviratininku vietos grafinis atvaizdavimas akivaizdžiai (kartu su kitais objektyviais įrodymais, rastais įvykio vietoje) patvirtina, kad dviratininkas į automobilio priekinę dalį atsitrenkė būtent ( - ) dalyje tarp ( - ) ir pėsčiųjų perėjos tuoj po to, kai jis bandė važiuodamas dviračiu kirsti ( - ) neleistinoje vietoje ir neleistinu būdu. Apibendrindamas tyrimo rezultatus, ekspertas nurodė tikėtinas išvadas ir kartu kategoriškus tvirtinimus, tačiau bendros kategoriškos išvados nėra. Ekspertas, išvadoje teigdamas, jog: „tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad dviratininko veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu“, prieštarauja Kelių eismo taisyklių 104 punkto reikalavimams, jog dviratininkas važiuojamąja kelio dalimi gali važiuoti tik išimtinais atvejais, kai nėra šaligatvio ar dviračių tako (šiuo atveju abu šie eismo elementai buvo), o tuo labiau – viešame intensyvaus eismo kelyje rengti sportinių varžybų treniruotę, neturint tam jokio leidimo, važiuojant dviračiu be įjungto žibinto, nedėvint ryškios liemenės.

244.6.

25Pažymima, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino programos „Endomondo“ duomenis – nukentėjusiojo paskyros ištraukas, kadangi jos nebuvo išverstos į lietuvių kalbą, tuo pažeidžiant BPK 8 straipsnio reikalavimus. Gynėjo vertinimu, šis pažeidimas sutrukdė teismui tinkamai ištirti minėtą įrodymą. Nukentėjusysis teismui nepateikė nei paties atskiro prietaiso (jeigu tokį turi), nei išmaniojo telefono, kompiuterio ar laikmenos, iš kurių būtų galima nustatyti, kad tai tikrai su juo susiję prietaisai ir juose užfiksuota informacija, nors ir buvo įsipareigojęs teismui tai padaryti; tuo pačiu keista, kad tokie duomenys nebuvo pateikti anksčiau – ikiteisminio tyrimo metu. Net vertinant kad tai tikrai nukentėjusiojo 2017 m. balandžio 1 d. važiavimo dviračiu duomenys, matyti, jog jis važiavo būtent šaligatviu, o ne gatvės važiuojamąja dalimi, ir, kaip matyti iš linijos trajektorijos, privažiavus sankryžą su Jovarų gatve, kad susidūrimas įvyko būtent Jovarų gatvėje ir norėdamas ją pervažiuoti į kitą pusę, turėjo persivesti dviratį reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje esant leidžiamam šviesoforo signalui.

264.7.

27Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo būtinųjų subjektyviųjų sudėties požymių egzistavimą, tai yra nenustatyta jo neatsargi kaltė (nusikalstamas nerūpestingumas ar nusikalstamas pasitikėjimas). R. K. nesielgė nusikalstamai nerūpestingai ar nusikalstamai pasitikėdamas savo sugebėjimais, jis automobilio nevairavo chuliganiškai ar viršydamas saugų greitį, jis iš anksto negalėjo žinoti, kad būtent tuo metu toje vietoje vyko sportinė treniruotė – vieno asmens pasiruošimas Trakų triatlonui, ko jokie specialūs ženklai nerodė, eismas sankryžoje nebuvo apribotas. Tuo tarpu nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, dėl ko jis važiavo kelio važiuojamąja dalimi, o ne šaligatviu, tai yra dėl jo nelygaus paviršiaus, kritikuotinos, nes šaligatvis įvykio vietoje yra pakankamas važiuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-511/2017 nurodė, kad, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas). Šiuo atveju šios aplinkybės nebuvo nustatytos.

284.8.

29Akcentuojama, kad nuteistojo pozicija nuo pat įvykio pradžios buvo nuosekli. Dviratininkas (nukentėjusysis J. B.) dideliu greičiu nuvažiavo nuo ( - ) šaligatvio bortelio ir trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį ( - ) šalia pėsčiųjų perėjos. Tokius nuteistojo paaiškinimus visiškai patvirtino kartu važiavusio liudytojo P. K. parodymai, o taip pat labai išsamūs ir patikimi liudytojos G. Č. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai: nuotraukos bei eismo įvykio schema. Be to, eksperto išvadoje taip pat pavaizduota tikėtina susidūrimo su automobilio dalimi, esančia jau už ( - ) kraštinės linijos, t. y. Jovarų gatvėje, netoli iki pėsčiųjų perėjos, kartu paneigiant nukentėjusiojo parodymus, jog jis važiavo ( - ) važiuojamąja dalimi. Tuo tarpu liudytojos V. V., kuri neva matė įvykį, parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ji į procesą įstojo tik teisminio nagrinėjimo metu. Nors ji buvo įvykio vietoje ir atsimena visas detales, reikšmingas nukentėjusiojo naudai, tačiau įvykio vietoje ji pareigūnams neprisistatė.

304.9.

31Daroma išvada, kad nukentėjusiojo vairuojamo dviračio susidūrimą su nuteistojo vairuojamu automobiliu ir dėl to kilusias pasekmes nulėmė būtent paties nukentėjusiojo kaltė, nes jis važiavo dviračiu Raudondvario plento šaligatviu tiesiai ir kirto sankryžą su Jovarų gatve važiuodamas ne Raudondvario plentu, o Jovarų gatve, pažeisdamas KET 57 punkto reikalavimus, kirsdamas skersai Jovarų gatvę, nuvažiuodamas ant šios gatvės važiuojamosios dalies tiesiai nuo šaligatvio bortelio, nors privalėjo sustoti ir pereiti Jovarų gatvę pervesdamas dviratį per reguliuojamąja pėsčiųjų perėją, kuri yra tik šiek tiek dešiniau – už abiejų gatvių kraštinių sankirtos kampo, sulaukęs žalio šviesoforo signalo, t. y. pats savo neatsakingais veiksmais – dėl savo kaltės sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo. J. B. savo pareigų neįvykdė ir dėl savo kaltės, pasireiškusios netiesiogine tyčia, sudarė eismo įvykio situaciją, kurioje buvo sužalotas pats ir apgadintas kaltinamojo automobilis.

324.10.

33Skunde taip pat teigiama, jog civilinio ieškinio klausimas išspręstas netinkamai, nesant būtinųjų požymių inkriminuoti nusikalstamą veiką bei tuo pačiu nukrypus nuo kasacinio teismo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, jog nukentėjusiojo sveikata eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta ir kad būtent dėl šios priežasties jis neteko kažkurios dalies bendrojo ar profesinio darbingumo. Teismas palaikė šią poziciją, argumentuodamas tuo, kad ieškinys buvo įrodinėjamas nepriimtinais ir nepakankamais įrodymais. Net ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas tuo pačiu pagrindu neturėjo tenkinti civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos, nes akivaizdu, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir dėl negautų pajamų buvo įrodinėjamas būtent tais pačiais nepriimtinais įrodymais. Nukentėjusysis neįrodė ilgalaikių jam padarytų sužalojimų fizinių pasekmių, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl teismas prieštaringai teigė, kad jis patyrė ilgalaikes neturtinio pobūdžio pasekmes ir priteisė žymiai didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą, negu nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pažymima, jog nukentėjusysis pateikė teismui pažymą, kad iki šiol gydymo įstaigoje 0,25 etato eina gydytojo pareigas priėmimo skyriuje ir papildomai 0,25 etato – gydytojo asistento pareigas. Jis sėkmingai dirbo rezidentu Kaune ir ėjo dvejas pareigas ( - ). Taigi tokia jo dirbamo gydytojo darbo apimtis parodo, kad tiek emociškai, tiek fiziškai jis jaučiasi normaliai, neturi teisme intensyviai deklaruotų psichologinio pobūdžio išgyvenimų, todėl jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas bet kuriuo atveju turėjo būti sumažintas ar atmestas kaip neįrodytas.

345.

35Nukentėjusiojo J. B. atstovas advokatas Justinas Jarusevičius prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, priteisiant iš civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo J. B. naudai 15 450,78 Eur išlaidų bei 2 532,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat nukentėjusiojo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

365.1.

37Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria teismas netenkino civilinio ieškinio dėl nukentėjusiojo būsimų išlaidų, kurias jis patirs perkvalifikuojant jo chirurgo kvalifikaciją į endoskopuotojo kvalifikaciją, kadangi chirurgijos rezidentūros studijas baigęs gydytojas neturi teisės jų atlikti. Šios išlaidos patirtos tik dėl to, kad jis dėl patirtų sužalojimų nebegali dirbti pagal anksčiau turėtą kvalifikaciją. Pateikė būsimų išlaidų apskaičiavimą ir vertina, kad šios išlaidos yra būtinos, protingos ir pagrįstos.

385.2.

39Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą išvadą, kad negalima išieškoti būsimų išlaidų, kurios dar nėra patirtos, nes nukentėjusiojo pajamos ir jo darbo krūvis sumažėjo paties nukentėjusiojo prašymu, o pateikti įrodymai dėl ateityje planuojamų mokymų specializacijai įgyti priežastiniu ryšiu nesusiję su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog nėra pateikta išlaidų pagrįstumą ir mokėjimus įrodančių dokumentų. Tokia teismo išvada neatitinka byloje esančių aplinkybių. Sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata yra esminė aplinkybė, kodėl jis privalo keisti kvalifikaciją. Egzistuoja tiesioginis ryšys tarp būsimų išlaidų ir sveikatos sutrikdymo. Bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis dėl traumos, patirtos ryšium su kaltinamojo veika, ėmė jausti dvejinimąsi, prarado galimybę jausti gylį, jaučia nuolatinius didžiulius veido skausmus, todėl nebeturi galimybės vykdyti atvirų chirurginių operacijų. Tai patvirtino pats nukentėjusysis, jį gydęs akių gydytojas bei apelianto rezidentūros studijų vadovas liudytojas prof. G. K.. Nukentėjusysis iki įvykio atlikinėjo atviras operacijas ir tai buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, kvalifikacija, kurios įgijimo procesas traumos metu ėjo į pabaigą (buvo likę keli mėnesiai iš penkerius metus trukusių rezidentūros studijų). Nukentėjusysis rezidentūros studijas užbaigė 2018 m. liepos 31 d. ir nėra išmokytas vykdyti endoskopines intervencijas. Nukentėjusysis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 10 mėnesių mokysis papildomai, kad įgytų papildomą kvalifikaciją ir turėtų teisę atlikti endoskopines intervencijas, kur nėra reikalingas gylio pojūtis, o operacijos atliekamos be atviros intervencijos, intervenciją stebint ekrane.

405.3.

41Pažymima, jog apylinkės teismas klaidingai konstatavo, kad nėra pateikta išlaidų pagrįstumą ir mokėjimą įrodančių dokumentų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl poreikio perkvalifikuoti nukentėjusysis patirs būsimas išlaidas, lygias 15 450,78 Eur: 3 000,50 Eur – nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., dalyvaujant 576 val. trukmės profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose, kurių metu įgis ezofagogastroduodenoskopijos kvalifikaciją; 5 190 Eur – nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. birželio 30 d., dalyvaujant 864 val. trukmės profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose, kurių metu įgis diagnostinės ir gydomosios kolonoskopijos kvalifikaciją; 4 000 Eur – nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. nukentėjusysis turės nuomotis būstą Kauno mieste. Nukentėjusysis po rezidentūros studijų pabaigos su šeima nuolatos gyvena Šiauliuose, būsto, kuriame turėtų galimybę gyventi nuolatos Kauno mieste, neturi, tokį būstą turės nuomotis vien tik dėl poreikio gyventi Kaune, siekiant įgyti būtinas papildomas kvalifikacijas. Už 10 mėnesių būsto nuomojimąsi išleis 3 000 Eur. Be to, išleis 1 000 Eur už būsimus komunalinius mokesčius už 10 mėnesių; 2 811 Eur – išlaidoms, kurias nukentėjusysis patirs pirkdamas kurą kelionėms maršrutu Šiauliai–Kaunas–Šiauliai. Nukentėjusiojo sutuoktinė su sūnumi nuolatos gyvena ir dirba Šiauliuose, kartu su nukentėjusiuoju. Jo sutuoktinė dirba anesteziologe Šiaulių klinikinėje ligoninėje, kur kiekvieną mėnesį turi apie 8 budėjimus. Dėl tos priežasties nukentėjusysis privalės vieną kartą viduryje savaitės bei kiekvieną savaitgalį sugrįžti į Šiaulius, kur turės pasirūpinti sūnumi, kai sutuoktinė turės dirbti budėjime ir neturės galimybės būti su sūnumi naktį. Per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. yra 43 savaitės. Taigi per šį laikotarpį nukentėjusysis turės važiuoti maršrutu Šiauliai–Kaunas–Šiauliai du kartus per savaitę, viso 86 kartus. Nuo Šiaulių iki Kauno, važiuojant greičiausiu maršrutu pro Kryžkalnį, yra 184 km. Įvertinus poreikį važinėti mieste, vykti į kursus iš gyvenamosios vietos, viena kelionė iš Šiaulių į Kauną ir atgal sudarys apie 400 km (2*184 + poreikis keliauti mieste dėl naujos kvalifikacijos įgijimo). 86 kelionės po 400 km sudarys 34 400 km. Nukentėjusysis vairuoja „KIA Sportage 1.6 EX MT 2WD“ automobilį. Gamintojas skelbia, kad vidutinės kuro sąnaudos yra 6,7 litro 100 kilometrų. Nukentėjusiajam nuvažiuoti visą kvalifikacijos kėlimui reikalingą atstumą (34 400 km), jis turės nusipirkti 2304,80 litrų benzino. Vidutinė benzino kaina yra apie 1,25 Eur/l. Tad dėl poreikio keliauti, siekiant kvalifikacijos pakeitimo po patirtos traumos, nukentėjusysis išleis 2 881 Eur, įsigydamas kelionėms reikalingą benzino kiekį. 449,28 Eur – automobilio techninei priežiūrai. Per laikotarpį, kol bus nuvažiuota 34 400 km, jis turės du kartus atlikti automobilio techninę priežiūrą (dėl itin intensyvaus automobilio eksploatavimo). Vienas techninis aptarnavimas 2017 m. rugsėjį kainavo 224,64 Eur. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, būsimos kvalifikacijos keitimo išlaidos privalo būti priteistos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalis).

425.4.

43Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisėtai nukentėjusiojo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš kaltinamojo, jos nebuvo priteistos iš civilinio atsakovo. Civilinis atsakovas privalo atlyginti išlaidas, kurias apeliantas patyrė (neviršijant 100 000 Eur) dėl kaltinamojo neteisėtos veikos.

446.

45Civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS“ atstovas advokatas T. D. atsiliepime prašė nukentėjusiojo J. B. atstovo advokato Justino Jarusevičiaus apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

467.

47Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas nurodė palaikantis apeliacinį skundą, prašė tenkinti jį nurodytais motyvais. Nukentėjusiojo atstovas palaikė pateiktą apeliacinį skundą, o nuteistojo gynėjo skundą prašė atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą tenkinti.

488.

49Apeliacinės instancijos teisme nutarus atlikti įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ir objektyviai išnagrinėti eismo įvykio kilimo aplinkybes, buvo apklaustas ekspertizės aktą pateikęs ekspertas V. M. (V. M.).

508.1.

51Ekspertas V. M. parodė, kad patvirtina savo išvadą, pateiktą ekspertizės akte. Tyrimo metu buvo analizuoti dviratininko veiksmai, tiriama jo techninė galimybė išvengti susidūrimo. Sąvoka „techniniu požiūriu“ apima eismo įvykio dalyvių veiksmus, kurie susiję su eismo įvykiu, jų gebėjimo valdyti transporto priemones, asmeninių savybių nevertinant. Bylos medžiagoje nustatyta, kaip važiavo dviratininkas. Tuo pagrindu buvo duota išvada, kuri yra kategoriška. 8 punkte nurodytas teiginys: „Tikėtina, kad dviratininkas pasuko“ reiškia, jog tuo atveju, jei dviračio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, pasuko į dešinę, tikėtina, kad jis iki pasukimo judėjo tiesiai, tai yra aptariami jo veiksmai, kai jis ketino per sankryžą važiuoti tiesiai, jo judėjimo trajektorija. Negalima teigti, kad dviratininkas važiavo per pėsčiųjų perėją. Automobilio vairuotojo teiginiai neatitinka faktinių duomenų, kadangi automobilis buvo sustabdytas pėsčiųjų perėjos pradžioje. Eismo įvykio vietos schemoje pažymėta rodyklė Nr. 7 yra dviračio judėjimo kryptis, judant pėsčiųjų perėja, kaip tai nurodė automobilio vairuotojas. Atliekant tyrimą yra gretinami tiek asmenų parodymai, tiek bylos duomenys, eismo įvykio vietos fiksavimo duomenys. Šiuo atveju schemoje buvo įvertinta taip, kaip nurodė automobilio vairuotojas, tačiau tai nėra tyrimo pagrindas. Tikėtina, kad kontakto metu automobilis nebuvo sustabdytas, judėjo, kitaip negalima paaiškinti dviratininko buvimo vietos po įvykio. Pirminis kontaktas buvo keli metrai iki pėsčiųjų perėjos.

528.2.

53Be to, apeliacinės instancijos teisme, siekiant ištaisyti nuteistojo gynėjo skunde nurodomą BPK 8 straipsnio pažeidimą, buvo išreikalauti mobiliojo ryšio programos „Endomondo“ paskyros ištraukų vertimai į lietuvių kalbą, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

549.

55Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5610.

57Apeliaciniame skunde gynėjas kelia klausimą dėl nuteistojo kaltės įrodytumo, teigdamas, jog neįrodytas nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, nesant ilgalaikių BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių. Nenustačius šių padarinių, J. B. civilinis ieškinys taip pat laikomas neįrodytu. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde ginčija skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl būsimų išlaidų, susijusių su sumažėjusiomis pajamomis bei persikvalifikavimu, teigdamas, jog šios išlaidos yra pagrįstos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su nuteistojo padaryta nusikalstama veika ir įrodytos byloje pateiktais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

58Dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos įrodytumo

5911.

60Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio neatsargaus nusikaltimo objektyviąją pusę bendriausia prasme apibūdina kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas vairuojant kelių transporto priemonę. Jo sudėtis yra materiali. Tai reiškia, kad turi būti įrodomi tiek nukentėjusiam asmeniui kylantys padariniai, tiek ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytų nusikalstamų veiksmų bei kylančių padarinių (objektyvieji būtinieji materialiosios sudėties nusikalstamų veikų požymiai).

6112.

62Nagrinėjamu atveju objektyviais byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. balandžio 1 d. ( - ) ir ( - ) sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė R. K. vairuotas automobilis Mitsubishi bei R. B. dviratis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1591/2017(02) konstatuota, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas išreiškia abejones tokiu sveikatos sutrikdymo masto nustatymu, vadovaudamasis 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis bei BK 135 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Minėtoje specialisto išvadoje sunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas įvertinus nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų visumą. Siekiant pašalinti abejones ir tiksliai nustatyti, kurie J. B. sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje apklausė išvadą pateikusį specialistą D. T.. Pastarasis nurodė, jog sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam konstatuojamas dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo (lūžusi visa akiduobė, o viršutinė akiduobės sienelė sudaro kaukolės pamato priekinį daubą). Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą, kaukolės pamato kaulų lūžiai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, tokio sutrikdymo masto konstatavimui esminės reikšmės nesudaro sužalojimų pasekmių trukmė. Nėra pagrindo teigti, jog medicininiam ištyrimui esant nebaigtam, tačiau neabejotinai nustačius kaukolės pamato kaulų lūžius, įvertinus šiuos bei kitus nustatytus sužalojimus, negali būti sprendžiama apie nukentėjusiajam jau šiuo metu konstatuojamą sveikatos sutrikdymo mastą. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip žmogaus sužalojimas pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu, o liekamieji tokio neteisėto veikimo prieš nukentėjusįjį padariniai vertinami sprendžiant dėl galimai šiam asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo. BK 135 straipsnyje numatyti padariniai apima ir kitokį sunkų asmens suluošinimą, kurį pagal teismų praktiką atitinka, be kita ko, ir kaukolės pamato kaulų lūžiai. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog nuteistojo gynėjo teiginiai dėl netinkamo veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atmetami kaip nepagrįsti objektyviai specialių žinių turinčio specialisto ar eksperto išvadomis. Šie teiginiai vertinami kaip prielaida, kuria remiantis R. K. veika negali būti perkvalifikuojama į švelnesnę, tai yra nenumatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir numatančia švelnesnius sveikatos sutrikdymo padarinius. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, nėra pagrindo specialisto išvados nepripažinti leistinu ir patikimu įrodymu byloje. Nuteistojo gynėjo skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti specialisto išvados patikimumu. Ekspertas D. T., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, išsamiai paaiškino iš J. B. medicinos dokumentų nustatytas išvadas dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktą specialisto išvadą, BPK normų nepažeidė.

6313.

64Minėta, kad sprendžiant dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytas veikas, vien nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų masto įvertinimo nepakanka, kadangi privalu nustatyti ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, reikšmingai susijusius ir techniniu požiūriu sukėlusius eismo įvykį, bei priežastinį ryšį tarp minėtų veiksmų ir kilusių padarinių. Pažymėtina ir tai, kad bylose, susijusiose su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, pagrindinis ir patikimiausias įrodymų šaltinis yra būtent specialistų ir ekspertų išvados, nes jomis įvertinami visi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gauti objektyvios ir subjektyvios kilmės duomenys, susiję ne tik su nukentėjusio asmens sveikatos būkle bei jos sutrikdymo mastu kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau ir su eismo įvykio mechanizmu bei pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

6514.

66Pirmosios instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 286 straipsniu, buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, siekiant nustatyti automobilio bei dviračio, dalyvavusių eismo įvykyje, greitį iki susidūrimo, eismo įvykio mechanizmą, taip pat išsiaiškinti, kurio eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad jam nebuvo sudarytos galimybės pateikti klausimus ekspertui, kuris taip pat nebuvo apklaustas ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tokiu būdu buvo apribotos nuteistojo teisės į gynybą, pažeistas rungtyniškumo principas. Įvertinus byloje esančius rašytinius dokumentus, pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nėra. BPK 286 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, svarstydamas ekspertizės skyrimo klausimą ir gavęs proceso dalyvių raštu išdėstytus ekspertui užduotinus klausimus, juos apsvarsto ir atmeta tuos, kurie nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus ir juos nurodo nutartyje skirti ekspertizę, kuri pateikiama ekspertui. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog skiriančiam ekspertizę teismui nėra privaloma ekspertui pateikti visus proceso dalyvių raštu išdėstomus klausimus. Iš 2018 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarties matyti, jog bylą nagrinėjantis teismas ne tik atsižvelgė į proceso dalyvių pateiktus ekspertams užduotinus klausimus, tačiau ir juos įvertinęs, motyvuotai bei išsamiai nurodė, kuriuos iš jų atmeta kaip nereikalaujančius specialių eksperto žinių technikos srityje. Tiek dalis nukentėjusiojo atstovo, tiek kaltinamojo gynėjo pateiktų klausimų, kurie, teismo vertinimu, susiję su nagrinėjama byla ir jų įvertinimas priklauso eksperto kompetencijai, buvo nurodyti nutarties skirti ekspertizę rezoliucinėje dalyje. Įvertinus aptartus argumentus, pagrindo teigti, jog skiriant ekspertizę buvo suvaržytos nuteistojo teisės į gynybą ir pažeistas rungtyniškumo principas, nėra.

6715.

68Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 20 d. ekspertizės akto Nr. 11-581(18) matyti, kad būtent R. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, kuomet jis, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešine eismo juosta tiesiai važiavusiam dviračiui. Apeliantas – nuteistojo gynėjas skunde ginčija tokias ekspertizės akto išvadas, jas vertindamas kaip stokojančias kategoriškumo ir teigdamas, kad nukentėjusysis į važiuojamąją ( - ) kelio dalį ies pėsčiųjų perėja įvažiavo dviračiu, tai yra nuo jo nenulipęs, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pasak apelianto, šias taisykles nukentėjusysis pažeidė net ir tuo atveju, jei tikėti J. B. parodymais, kad ( - ) jis važiavo ne šaligatviu, o važiuojamąja kelio dalimi, kadangi dviračių eismas automobilių keliais ribotas.

6915.1.

70Visų pirma pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, ekspertizės akte dėstomos išvados dėl asmens, kurio veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, yra nestokojančios kategoriškumo. Jas ekspertas patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, o vien tai, kad apeliantas subjektyviai, palankiau nuteistajam, suvokia ekspertizės akte nustatytas išvadas, nepaneigia jų nuoseklumo bei atitikties kitiems byloje esantiems įrodymams, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. K. apkaltinamąjį nuosprendį. Akte konstatuojama, kad iš aprašytos automobilio Mitsubishi padėties po eismo įvykio matyti, jog ši transporto priemonė buvo sustabdyta iki pirminio kontakto su dviratininku sritis pasiekė pėsčiųjų perėjos ribas (ten, kur ji užfiksuota sustojusi eismo įvykio vietos schemoje). Kadangi dviratininko partrenkimo metu automobilis judėjo, iš aptartų aplinkybių daroma išvada, kad dviratininkas buvo partrenktas ne pėsčiųjų perėjoje, o keli metrai iki jos. Ekspertizės akte nurodyta, kad į nuteistojo vairuotą automobilį nukentėjusysis, važiavęs dviračiu atsitrenkė tuomet, kai automobilio priekinė dalis buvo ties menama linija, pravesta pagal važiuojamosios dalies kairį kraštą (važiuojamųjų besikertančių kelio dalių sankirtoje). R. K. nurodytos aplinkybės, kad dviratininkas per ( - ) važiuojamąją dalį važiavo pėsčiųjų perėja, pagrįsti negalima. Ji prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad jis judėjo ( - ) važiuojamąja kelio dalimi, o į ( - ) pasuko tik norėdamas išvengti susidūrimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek dviratis po eismo įvykio buvo bloškiami automobilio judėjimo kryptimi, nėra pagrindo teigti, jog J. B. važiavo pėsčiųjų perėja. Daroma išvada, kad dviratininkas buvo partrenktas automobiliui priekine dalimi nedideliu atstumu neprivažiavus galutinio sustojimo padėties.

7115.2.

72Analizuojant byloje esančią medžiagą, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir ekspertas, pateikęs minėtą ekspertizės aktą, įvertino programoje „Endomondo“ nurodytą dviračio važiavimo greitį prieš susidūrimą (35 km/h). Ekspertizės akte daroma išvada, kad nukentėjusysis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su nuteistojo vairuotu automobiliu. Priešingai nei teigiama skunde, minėtos programos duomenų naudojimas byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu įrodymu. Nors pirmosios instancijos teisme pateikus programoje esančios J. B. paskyros duomenų ištraukas, dalis duomenų buvo pateikta anglų kalba, tačiau šis procesinis trūkumas, suponuojantis BPK 8 straipsnio pažeidimą, ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiajam pateikus minėtų duomenų ištraukų vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Susipažinus su pateiktų duomenų vertimu bei žemėlapiuose užfiksuota nukentėjusiojo judėjimo trasa, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo minėtus rašytinius įrodymus vertinti priešingai nei skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad gynėjas skunde teigė, jog nėra įrodyta, kad programos „Endomondo“ duomenys yra būtent iš J. B. paskyros, tačiau šie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš programos „Endomondo“ pateiktų duomenų, paskyra yra registruota J. B. vardu, joje nurodomi nukentėjusiojo asmens duomenys (gimimo data ir kt.). Kiekviename duomenų ištraukos lape pažymima, jog duomenys yra iš J. B. paskyros. Be to, liudytoja G. Č., kurios parodymais kaip pagrįstais rėmėsi ir nuteistasis bei jo gynėjas, nurodė, kad daugiau kitų dviratininkų be J. B. ji, važiuodama Raudondvario plentu, nematė. Iš „Endomondo“ duomenų matyti, kad J. B. vairuojamas dviratis judėjo Raudondvario plentu tiesiai iki susidūrimo su R. K. automobiliu vietos. Nukentėjusysis važiavo pastoviu 35 km/val. greičiu, o susidūrimo metu programa fiksavo 0 km/val. jo greitį. Vėliau vėl fiksuojamas J. B. judėjimo greitis, ir šie duomenys atitinka aplinkybę, kad nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo vežamas į gydymo įstaigą. Aptariami duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus, sudaro pagrindą objektyviai spręsti apie nukentėjusiojo judėjimo trajektoriją bei greitį iki susidūrimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, neturi pagrindo nesiremti programos „Endomondo“ iškarpų duomenimis.

7315.3.

74Be minėtų rašytinių įrodymų, nukentėjusiojo parodymus apie tai, jog jis iki susidūrimo vietos važiavo Raudondvario plento automobilių kelio važiuojamąja dalimi patvirtina ir liudytoja V. V., nurodžiusi, kad ji dirba gėlių parduotuvėje „( - )“, esančioje ( - ). Šios parduotuvės langai vitrininiai, aplinka atvira, todėl ji matė, kaip dviratininkas (nukentėjusysis) važiavo ne šaligatviu, o važiuojamąja kelio dalimi. Pažymėjo, kad parduotuvės aikštelėje šaligatvis labai duobėtas, aukšti bortai, be to, aikštelėje stovėjo jos automobilis, pro kurį dviratininkas negalėjo pravažiuoti. Gynyba kvestionavo šios liudytojos parodymų patikimumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas jais abejoti pagrindo neturi. Liudytoja nurodė nepažįstanti nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Ji parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdama prisiekusi ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Vien tai, kad šios liudytojos parodymai prieštarauja kaltinamojo gynybos versijai bei eismo įvykio vietos schemoje iš kaltinamojo R. K. žodžių nubraižytiems duomenims, kuriuos, be kita ko, kritiškai įvertino ir ekspertizės aktą pateikęs ekspertas V. M., nesudaro pagrindo spręsti, jog liudytoja jai žinomas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes nurodė sąmoningai neteisingai. Apeliantas išdėstė abejones, ar ši liudytoja iš tikrųjų dirba minėtame gėlių salone. Iš viešai interneto paieškos sistemose prieinamų duomenų matyti, jog ( - ) registruota V. V. gėlių parduotuvė, į apklausą ši liudytoja taip pat buvo šaukiama siunčiant šaukimą minėtu adresu, todėl šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta nebuvo. Nuteistojo gynėjas dėl to kelia abejones liudytojos parodymų patikimumu, tačiau nukentėjusiojo atstovas pagrįstai paaiškino, kad 2018 m. sausio 14 d. J. B. befotografuojant teritoriją ties ( - ) (fotonuotraukos pateiktos byloje), liudytoja V. V. jo pasiteiravo, ar jis yra tas dviratininkas, kuris buvo patrenktas sankryžoje su ( - ). Nukentėjusiajam atsakius teigiamai, tik tuomet jam tapo žinomos aplinkybės, jog V. V. gali paliudyti reikšmingų bylai aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ši liudytoja nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, neužkerta kelio remtis jos parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme ir, nesant objektyvių duomenų manyti priešingai, nesumenkina jos parodymų patikimumo.

7515.4.

76Tuo tarpu nuteistojo R. K., liudytojo – jo sūnaus P. K., suinteresuoto bylos baigtimi dėl šeiminių ryšių su nuteistuoju, bei liudytojos G. Č. parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje bei kitai byloje esančiai medžiagai – ekspertizės aktui, aptartiems programos „Endomondo“ rodmenims. Nors įgyvendinant BPK 290 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas šių asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paskelbė išvardijant, jų turinio neperskaitant, kaip tai reglamentuojama BPK 276 straipsnio 4 dalyje (byloje esantiems įrodymams patikrinti), tačiau, įgyvendinant BPK 20 straipsnyje numatytą išsamaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo reikalavimą, vertinant nuteistojo bei liudytojų P. K. ir G. Č. parodymus jų patikimumo ir atitikties kitiems byloje esantiems įrodymams aspektu, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamo nuosprendžio argumentams, juos vertina kritiškai, kaip nuteistojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

7715.5.

78Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ginčijo pastarojo kaltę padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, teigdamas, jog dviratininkas, net ir tikint jo dėstoma versija, kad ( - ) jis važiavo ne šaligatviu, o keliu, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisykles, kurios riboja dviratininkų galimybes važiuoti automobilių keliais.

7915.6.

80Eisme dalyvaujančių asmenų, taip pat ir dviratininkų, teises bei pareigas numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) bei 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas Nr. VIII-2043. KET VIII skyriaus, kuriame numatomi reikalavimai dviračių vairuotojams, 57 punkte (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik: 1) dviračių takais, 2) pėsčiųjų ir dviračių takais arba 3) dviračių juostomis, o kur jų nėra, – 4) tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus (reglamentuojančius manevrų atlikimo tvarką automobilių keliuose). Aptariamos sąvokos apibrėžiamos minėtame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, pagal kurį: dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu; dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais (dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis); pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais. Kelkraščio sąvoka apibrėžiama KET II skyriuje. Tai – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, fotonuotraukas, darytina išvada, jog nei pėsčiųjų ir dviračių tako, nei dviračių juostos ar kelkračio dviratininkui (nukentėjusiajam) judant ( - ) iki susidūrimo su automobiliu vietos nebuvo. Priešingų duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir nuteistasis ar jo gynėjas. Taigi, kaip reglamentuojama aptartame KET 57 punkte (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu), tokiu atveju nukentėjusysis, nepažeisdamas eismo automobilių keliais reikalavimų, turėjo teisę važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Objektyviais duomenimis nustačius, kad nukentėjusysis iki susidūrimo dviračiu važiavo ( - ) važiuojamąja kelio dalimi, daroma išvada, jog KET 57 straipsnio reikalavimų jis nepažeidė.

8115.7.

82Įvertinus aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo gynėjo tvirtinimas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų, paneigiančių R. K. kaltę padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, yra nepagrįstas, akivaizdžiai prieštaraujantis medicininiuose dokumentuose užfiksuotiems duomenims apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, kuri buvo išsamiai įvertinta specialių žinių turinčio specialisto. Be to, siekdamas pašalinti byloje esančius prieštaravimus, apylinkės teismas paskyrė eismo įvykio ekspertizę, kurios išvados buvo tinkamai ir visapusiškai įvertintos ryšium su kitais byloje esančiais įrodymais bei, atlikus įrodymų tyrimą, dar kartą patikrintos apeliacinės instancijos teismo. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl nukentėjusiojo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto bei dėl eismo įvykio padarinių susietumo būtinuoju priežastiniu ryšiu su nuteistojo neteisėtais neatsargiais veiksmais, įvertinęs visus proceso metu surinktus bylos teisingam išsprendimui reikšmingus įrodymus, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų BPK 20 straipsnyje, nepažeisdamas rungimosi principo (BPK 7 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai reikšmingos aplinkybės, ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-524/2014, 2K-76-942/2017, 2K-208-976/2017). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, tirdamas ir vertindamas bylos įrodymus, išdėstydamas nuosprendyje savo išvadas dėl R. K. veikos kvalifikavimo, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadarė. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, nenustačius objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad R. K. nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuojama į lengvesnę, numatančią baudžiamąją atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių nukentėjusiam asmeniui nebuvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ar priimamas jo atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių, tenkinti šią R. K. gynėjo apeliacinio skundo dalį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

83Dėl J. B. pareikšto civilinio ieškinio

8416.

85Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš R. K. draudimo bendrovės ir paties nuteistojo 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 20 758,10 Eur (5307,32 Eur ir 15450,78 Eur) tiesioginių nuostolių turtinės žalos atlyginimo, išmokų: 557,23 Eur negautų pajamų dėl sumažėjusių pajamų gaunant SODRA išmokas bei 276,42 Eur per mėnesį negautų pajamų, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2053 m. birželio mėnesio, iš viso 127 491,84 Eur. Taip pat prašė priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (viso 2532,47 Eur). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tenkinus nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį iš dalies, iš R. K. nukentėjusiajam J. B. priteista 2 532,47 Eur (du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt du eurai 47 ct.) turėtų išlaidų advokato atstovavimui ir 25 000 Eur (dvidešimt penki tūstančiais eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ nukentėjusiajam J. B. priteista 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 307,32 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai septyni eurai 32 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 557,23 Eur (penki šimtai penkiasdešimt septyni eurai 23 ct) negautų pajamų nedarbingumo metu. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis, kuria buvo prašoma atlyginti 15 450,78 Eur būsimų išlaidų už persikvalifikavimą, nebegalint tęsti gydytojo chirurgo darbo, ir 127 491,84 Eur nuo eismo įvykio dienos iki 2053 m. birželio mėn. (kuomet nukentėjusysis sulauktų pensinio amžiaus) sumažėjusių dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pajamų, atmesta kaip nepagrįsta.

8617.

87Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl būsimų išlaidų, susijusių su J. B. persikvalifikavimu, teigia, jog šios išlaidos yra būtinos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su R. K. nusikalstamais veiksmais, pagrindžiamos byloje esančiais įrodymais, todėl turi būti priteisiamos. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei liekamieji psichologiniai ir fiziologiniai reiškiniai neįrodyti.

8818.

89Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

9019.

91Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į aptartus argumentus dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pagrįstumo, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, nėra pagrindo spręsti, jog nukentėjusiajam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas byloje esančiais duomenimis neįrodytas. Be to, nuteistojo gynėjas neteisus teigdamas, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur, taigi atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo gydymas tęsėsi pakankamai ilgai, jam buvo atliekamos chirurginės operacijos, reabilitacijos periodas taip pat ilgas, jis vis dar jaučia skausmus, nustatytas kairės akies žvairumas bei kiti liekamieji reiškiniai, apylinkės teismas, priteisdamas iš R. K. ir draudimo bendrovės bendrą 30 000 Eur neturtinės žalos sumą, nenukrypo nuo teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas itin argumentuotai ir išsamiai įvertino visas neturtinės žalos klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, be kita ko, ir R. K. kaltės formą, jo finansines galimybes dengti priteistą žalą, nuteistojo gynėjo skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio atmetami.

9220.

93CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę.

9421.

95Vertinant nukentėjusiojo atstovo skundo argumentus dėl nukentėjusiojo perkvalifikavimo išlaidų pagrįstumo ir jų atlyginimo, visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo civilinio ieškinio argumentus, nepagrįstai pažymėjo, jog perkvalifikavimo poreikis negali būti grindžiamas subjektyviais paties nukentėjusiojo bei jo kolegų – gydytojų, apklaustų kaip liudytojų, parodymais bei pažymomis apie darbo krūvio sumažėjimą, taip pat nepagrįstai nurodė, jog nukentėjusiojo dėstomos aplinkybes turi būti įrodomos išskirtinai tik kompetentingos institucijos išvada dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo ar ekspertizės išvada. Nors nagrinėjamu atveju tokie dokumentai kartu su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu ar apeliacinės instancijos teismui kartu su skundu nepateikti, tai yra nukentėjusiojo galimai pakitusio darbingumo lygis nebuvo įvertintas, kaip tai numatoma Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše, be to, specialisto išvadoje, kurioje buvo nustatomas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas, taip pat nebuvo vertintas pastarojo galimai netekto darbingumo lygis, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai – J. B. rezidentūros vadovas – prof. M. K. ir nukentėjusiojo akių gydytojas M. B. patvirtino aplinkybes, jog dėl nukentėjusiojo patirtų trauminių poveikių, jis nemato stereo vaizdo, nejaučia daiktų gylio, matomi du vaizdai, sukeltas žvairumas, dėl ko jis galimai negali atlikti atvirų operacijų, kurioms reikalingas, be kita ko, gylio pojūtis, tačiau, įgijęs tinkamą kvalifikaciją, galės atlikti laparoskopijos operacijas, kurioms minėtas gylio pojūtis nėra aktualus. Tiek pats J. B., tiek liudytojas M. K. nurodė, jog nukentėjusiojo galimybės atlikti operacijas pagal rezidentūroje siektą įgyti specialybę sumažėjusios, jam teko sumažinti darbo krūvį ligoninėse. Įvertinus aptartus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog darbo krūvį nukentėjusysis sumažino savo paties prašymu, o jo mokymai naujai specializacijai įgyti nesusiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais, yra formalūs, jų nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Siekiant grąžinti nukentėjusįjį į tą padėtį, kuri būtų jam nesant sužalotam, būtina užtikrinti J. B. galimybes nevaržomai vykdyti darbo veiklą pagal gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją, jam įgijus specializaciją, reikiamą tokios veiklos tęstinumui.

9622.

97Byloje esantys Sveikatos mokslų universiteto kvietimai Nr. ( - ) ir ( - ) patvirtina, jog J. B. kviečiamas atvykti į profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus, jo darbovietės ( - ) siuntimu. Apeliacinės instancijos teismui pateikti nukentėjusiojo atstovo rašytiniai dokumentai patvirtina, jog minėtus laparoskopijos specializacijos kursus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis jau buvo išklausęs, taip pat sumokėjęs įmokas už dvi kursų dalis. Be to, kaip matyti iš byloje nukentėjusiojo atstovo pateiktų detalių skaičiavimų, pagrindžiamos ir su specializacijos keitimu susijusios išlaidos būsto nuomai, kurui, vykstant iš gyvenamosios vietos Šiauliuose į Kauną ir atgal, taip pat automobilio techninei priežiūrai. Šios išlaidos pagrindžiamos rašytiniais byloje esančiais duomenimis.

9823.

99Pažymėtina, kad perkvalifikavimo išlaidų pagrįstumą lemia jų sąsajumas su sveikatos sužalojimu, būtinumas ir realumas. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistojo turima gydytojo chirurgo kvalifikacija nėra keičiama, kursai skirti jos tobulinimui, tačiau, kaip matyti iš medicinos normos Nr. MN 74:2018 „Gydytojas chirurgas“ 11 punkto, gydytojo chirurgo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas (kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, jis prarado galimybę atlikti operacijas jam iki tol įprastu būdu dėl nebejaučiamo gylio pojūčio ir kitų fiziologinių pakenkimų). Kaip nurodė pats nukentėjusysis, sritis, kurioje jis tobulino kvalifikaciją aptartuose kursuose yra nauja, įgijęs gebėjimus dirbti endoskopijai skirtais aparatais, nukentėjusysis, vis dar tęsdamas chirurgo praktiką, turėtų galimybę atlikti kitokio pobūdžio operacijas, taigi tai užtikrintų nukentėjusiojo darbinės veiklos tęstinumą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nukentėjusiojo išlaidas kvalifikacijos tobulinimui vertinti perkvalifikavimo, numatyto CK 6.283 straipsnyje, prasme, jos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu ir neišvengiamai būtinos nukentėjusiojo darbo veiklos tęstinumui. Jas pagrindžia ir apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai nukentėjusiojo atstovo įrodymai, patvirtinantys, jog minėtus laparoskopijos operacijų specializacijos kursus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis iš dalies buvo išklausęs, taip pat sumokėjęs įmokas už dvi kursų dalis. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo dalis dėl netinkamo civilinio ieškinio klausimo išsprendimo tenkinama ir iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo nukentėjusiojo J. B. naudai priteisiamas 15 450,78 Eur turtinės žalos atlyginimas.

100Dėl proceso išlaidų

10124.

102Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde taip pat prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai išspręsto išlaidų advokato pagalbai apmokėti, J. B. patirtų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atlyginimo, jas priteisiant iš civilinio atsakovo, o ne iš nuteistojo. Tokie nukentėjusiojo atstovo skundo argumentai nepagrįsti.

10325.

104Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog išlaidos, nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbai apmokėti, turi būti priteisiamos ne iš civilinio atsakovo, o iš paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens. BPK 111 straipsnyje įtvirtinta civilinio atsakovo sąvoka (jais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą), nesuponuoja pagrindo iš tokio materialiai atsakingo asmens priteisti proceso išlaidas ar nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi tokio pobūdžio išlaidos laikomos procesinėmis ir negali būti vertinamos CK 6.249 straipsnio prasme, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2532,47 Eur nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš nuteistojo R. K.. Ši nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

10526.

106Civilinio atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o būtent, išlaidas, susijusias su atsiliepimo į nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą surašymu. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi galimybės iš nuteistojo išieškoti civilinio atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Dėl šios priežasties civilinio atsakovo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

107Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

108nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo J. B. atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti:

109Priteisti iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo nukentėjusiojo J. B. naudai 15 450,78 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt eurų 78 ct) turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo perkvalifikavimu, atlyginti.

110Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

111Ši Kauno apygardos teimo nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis... 4. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš R. K. nukentėjusiajam J. B.... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1.... 7. R. K. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį... 8. 2.... 9. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad... 10. 3.... 11. Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m.... 12. 4.... 13. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Vytautas Gustas... 14. 4.1.... 15. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas,... 16. 4.2.... 17. Nuteistojo gynėjas, ginčydamas veikos kvalifikacijai būtinojo objektyvaus... 18. 4.3.... 19. Gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertas privalėjo remtis 2003 m.... 20. 4.4.... 21. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į autotechninės ekspertizės skyrimo... 22. 4.5.... 23. Pažymima, jog ekspertizės akto išvados iš esmės nepalankios R. K., tačiau... 24. 4.6.... 25. Pažymima, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino programos... 26. 4.7.... 27. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, kurios... 28. 4.8.... 29. Akcentuojama, kad nuteistojo pozicija nuo pat įvykio pradžios buvo nuosekli.... 30. 4.9.... 31. Daroma išvada, kad nukentėjusiojo vairuojamo dviračio susidūrimą su... 32. 4.10.... 33. Skunde taip pat teigiama, jog civilinio ieškinio klausimas išspręstas... 34. 5.... 35. Nukentėjusiojo J. B. atstovas advokatas Justinas Jarusevičius prašė Kauno... 36. 5.1.... 37. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria... 38. 5.2.... 39. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą išvadą,... 40. 5.3.... 41. Pažymima, jog apylinkės teismas klaidingai konstatavo, kad nėra pateikta... 42. 5.4.... 43. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neteisėtai nukentėjusiojo... 44. 6.... 45. Civilinio atsakovo „Seesam Insurance AS“ atstovas advokatas T. D.... 46. 7.... 47. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas... 48. 8.... 49. Apeliacinės instancijos teisme nutarus atlikti įrodymų tyrimą, siekiant... 50. 8.1.... 51. Ekspertas V. M. parodė, kad patvirtina savo išvadą, pateiktą ekspertizės... 52. 8.2.... 53. Be to, apeliacinės instancijos teisme, siekiant ištaisyti nuteistojo gynėjo... 54. 9.... 55. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo atstovo... 56. 10.... 57. Apeliaciniame skunde gynėjas kelia klausimą dėl nuteistojo kaltės... 58. Dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos įrodytumo... 59. 11.... 60. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 61. 12.... 62. Nagrinėjamu atveju objektyviais byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog... 63. 13.... 64. Minėta, kad sprendžiant dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje... 65. 14.... 66. Pirmosios instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK... 67. 15.... 68. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 20 d. ekspertizės... 69. 15.1.... 70. Visų pirma pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame... 71. 15.2.... 72. Analizuojant byloje esančią medžiagą, tiek pirmosios instancijos teismas,... 73. 15.3.... 74. Be minėtų rašytinių įrodymų, nukentėjusiojo parodymus apie tai, jog jis... 75. 15.4.... 76. Tuo tarpu nuteistojo R. K., liudytojo – jo sūnaus P. K., suinteresuoto bylos... 77. 15.5.... 78. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ginčijo pastarojo kaltę padarius BK... 79. 15.6.... 80. Eisme dalyvaujančių asmenų, taip pat ir dviratininkų, teises bei pareigas... 81. 15.7.... 82. Įvertinus aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 83. Dėl J. B. pareikšto civilinio ieškinio... 84. 16.... 85. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. civiliniu ieškiniu prašė... 86. 17.... 87. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas, nesutikdamas su pirmosios... 88. 18.... 89. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 90. 19.... 91. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK... 92. 20.... 93. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 94. 21.... 95. Vertinant nukentėjusiojo atstovo skundo argumentus dėl nukentėjusiojo... 96. 22.... 97. Byloje esantys Sveikatos mokslų universiteto kvietimai Nr. ( - ) ir ( - )... 98. 23.... 99. Pažymėtina, kad perkvalifikavimo išlaidų pagrįstumą lemia jų sąsajumas... 100. Dėl proceso išlaidų... 101. 24.... 102. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde taip pat prašė pakeisti... 103. 25.... 104. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 105. 26.... 106. Civilinio atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą... 107. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 108. nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo J. B.... 109. Priteisti iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „Seesam Insurance... 110. Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d.... 111. Ši Kauno apygardos teimo nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos....