Byla 2K-380-511/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutarties išteisintosios B. J. baudžiamojoje byloje

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, išteisintajai B. J., išteisintosios gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei, civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Anatolijaus Ivanovo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutarties išteisintosios B. J. baudžiamojoje byloje.

3Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu B. J. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

5Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko ir nukentėjusiojo Ž. K. ir jo atstovės advokatės Reginos Agrbos apeliaciniai skundai atmesti.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7

  1. B. J. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisinta dėl to, kad, pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau - KET), 2014 m. gegužės 10 d, apie 20.20 vai. Raseinių mieste, Vaižganto gatvėje, vairuodama automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. ( - ) išvažiuodama iš daugiabučių namų kiemo, nepraleido pagrindine Vaižganto gatve važiuojančio motociklo „Honda“, Lietuvoje neregistruoto, ir su juo susidūrė, taip pažeidė KET 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 107 punktą (įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo motociklo „Honda“ vairuotoją Ž. K., padarydama atvirą įspaustinį kaktikaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimus su oro susikaupimu, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo, į skilvelius, galvos smegenų sumušimą, kas komplikavosi koma, galvos smegenų pabrinkimu, kairės akies regos nervo atrofija, taip sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
  1. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Anatolijus Ivanovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teisino nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
    1. Kasatorius teigia, kad teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, padarė klaidingas išvadas, neteisingai kvalifikavo B. J. padarytą veiką, ir todėl dėl netinkamo priežastinio ryšio nustatymo buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepagrįstai ją išteisino.
    2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Nustatyta (tai patvirtina 2014 m. lapkričio 12 d. specialisto išvada Nr. 11-1585(14); 2016 m. balandžio 6 d. ekspertizės išvada Nr. 11-2671(15), ekspertas V. M.), kad „techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo tai, kad automobilio „Audi A4“ vairuotoja B. J., įvažiuodama į kelią iš namo kiemo, nedavė kelio prie jos artėjančiam motociklui „Honda“, t. y. kaitinamoji B. J. pažeidė KET 107 punktą, t. y., įvažiuodama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms ir tai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga“. Jei B. J. būtų, prieš įvažiuodama į kelią, praleidusi pirmąja eismo juosta važiuojantį motociklą, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pažymima ir tai, kad motociklo vairuotojas Ž. K. taip pat pažeidė KET - viršijo leistiną kelyje greitį, pagal eksperto skaičiavimus, motociklas važiavo apie 71-73 km/h greičiu. Remiantis eksperto išvada, jei motociklo vairuotojas nebūtų viršijęs mieste nustatyto greičio, eismo įvykio būtų pavykę išvengti. Taigi ir motociklo vairuotojo KET 127 punkto pažeidimas buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga.
    3. Prokuroras mano, kad būtent B. J. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir šio įvykio metu atsiradusiems padariniams atsirasti, nes ji, iš šalutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį kelią, nedavė kelio juo važiuojančiam motociklui, taip sudarydama kliūtį, ir su juo susidūrė. Nors yra duomenų, kad Ž. K. veiksmai neatitiko KET reikalavimų, tačiau, pasak kasatoriaus, jie patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu B. J. nebūtų pažeidusi KET reikalavimų ir būtų praleidusi pagrindiniu keliu važiuojantį motociklą, todėl teismai padarė nepagrįstas išvadas. Prokuroro nuomone, kliūties sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. B. J., darydama manevrą, turėjo pareigą praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, bet to nepadarė, sukėlė eismo įvykį ir padarė nukentėjusiajam Ž. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.
    4. B. J. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, dėl to teismų nurodomi argumentai, kad tarp jos veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, atmestini kaip nepagrįsti. R. J. nepagrįstai teigia, kad ji elgėsi atsargiai. Prokuroro manymu, reikia įvertinti tai, kad intensyviai stabdomas motociklas buvo apie 3,6 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, kai priekine dalimi (ratu) atsitrenkė į B. J. vairuojamo automobilio „Audi A4“ dešiniojo šono dalį prieš priekinį ratą, t. y. B. J. privalėjo matyti atvažiuojantį motociklą ir tai reiškia, jog nebuvo pakankamai atidi. Taigi B. J. turėjo numatyti, kad dėl tokio nesaugaus veikimo gali atsirasti vienokių ar kitokių padarinių. Teismai, pasak kasatoriaus, nepagrįstai ir neteisingai nustatė būtinąjį priežastinį ryšį tarp B. J. padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, todėl jos veiksmus neteisingai įvertino, nenustatė jos veikoje BK 281 straipsnio 3 dalies požymių ir nepagrįstai išteisino.
  1. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Anatolijaus Ivanovo kasacinis skundas atmestinas.

8Dėl B. J. išteisinimo

  1. Prokuroro skundo esmę sudaro dėstomi argumentai apie tai, kad teismai neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp eismo įvykio dalyvių padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių, tačiau skunde iš esmės nepateikta jokių įtikinamų argumentų dėl vairuotojos B. J. kaltės.
  2. Pripažįstant asmenį kaltu pagal B K 281 straipsnį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sukelti šiame straipsnyje numatyti padariniai. Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomi ir įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas KET pažeidimas, bet ir kiti veiksniai, taip pat galėję turėti reikšmės eismo įvykiui. Tačiau, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

95.1. Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes. Neturėdamas pagrindo neabejotinai išvadai dėl visų šių požymių įrodytumo, teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio, net jeigu ir eismo įvykio metu kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2014).

  1. Pagal bylos duomenis, ties eismo įvykio vieta gatvėje prie pat išvažiavimo iš kiemo automobilių aikštelė įrengta taip, kad joje stovintys automobiliai išvažiuojančiam iš kiemo vairuotojui dalyje gatvės užstoja matomumą; tik kiek iš kiemo į gatvės važiuojamąją dalį įvažiavęs vairuotojas gali stebėti eismą gatvės dešinėje atkarpoje ištisai. Vadovaudamasis liudytojų R. K., P. M., M. Vileišio, E. Ivanausko parodymais, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, išvažiuodama iš šalia esančios teritorijos į Vaižganto gatvę, B. J. elgėsi atsargiai ir apdairiai, prieš išvažiavimą buvo sustojusi, atsargiai, mažu greičiu judėjo į Vaižganto gatvę, stabtelėjo, tuomet į jos vairuojamo automobilio „Audi A4“ priekinę dešinę dalį (prieš priekinį ratą), važiuodamas greičiu, viršijančiu leistiną, atsitrenkė Ž. K. vairuojamas motociklas. Vadovaudamasis liudytojos R. K., kurios automobilis buvo sustojęs gatvėje praleisti iš kiemo važiuojančio B. J. automobilio, ir jai iš paskos važiavusio liudytojo R Mackevičius parodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Ž. K. vairuojamas motociklas važiavo dideliu greičiu ir eismo dalyviams atsirado netikėtai. Įvertinęs eismo sąlygas, teismas nustatė, kad B. J., prieš išsukdama iš kiemo į Vaižganto gatvę, objektyviai neturėjo galimybės pamatyti iš dešinės pusės priešinga eismo juosta atvažiuojančio motociklo; kai prieš pat susidūrimą ji pamatė motociklą, stabtelėjo, tačiau eismo įvykio išvengti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad toje eismo situacijoje B. J. neturėjo galimybės išvengti susidūrimo ir kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų B. J. veikoje buvus neatsargumą - nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą, taigi, nenustatė jos kaltės dėl kilusio eismo įvykio, o tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė negalima.
  2. Pažymėtina, kad, esant tam tikroms eismo situacijoms, transporto priemonės vairuotojui būtinas didesnis dėmesingumas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, net ir tuo atveju, jei jų atžvilgiu eisme jis turi pirmumą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2012). Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad automobilio vairuotojai matomumas ir saugus išvažiavimas iš kiemo į gatvę buvo apsunkintas, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes motociklo vairuotojui tinkamai įvertinti iškilusią eismo situaciją ir į ją sureaguoti objektyvių kliūčių nebuvo. Tačiau motociklo vairuotojas važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas artimas sunkiam 2,37 promilės girtumas), be to, neturėjo teisės vairuoti šią transporto priemonę, buvo be šalmo. Byloje nustatyta, kad, važiuodamas maksimaliu leistinu greičiu (50 km/val.) ir laiku stabdydamas motociklą, Ž. K. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su B. J. automobiliu; apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jei motociklo vairuotojas nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio ir būtų buvęs dėmesingas bei labiau orientuotas susiklosčiusioje situacijoje, eismo įvykio būtų buvę galima išvengti ir šioje byloje nustatyti padariniai nebūtų kilę,
  3. Kasacinis skundas taip pat grindžiamas teismų praktika baudžiamosiose bylose dėl eismo įvykių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-533/2014, 2K-693/2015), tačiau pažymėtina, kad tose bylose nagrinėtos eismo įvykių aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Todėl minėti teismų sprendimai precedento galios šioje byloje neturi.

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

11Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Anatolijaus Ivanovo kasacinį skundą .

Proceso dalyviai
Ryšiai