Byla 2A-826-826/2017
Dėl privalomojo nurodymo panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl 2017 m. sausio 27 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-978 (16.51) ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 30 d. surašė jam privalomąjį nurodymą Nr. PN-978 (16.51), kuriuo įpareigojo nugriauti iki 2016 m. kovo 28 d. neteisėtai tarp sklypų ( - ), Klaipėdos r. sav., valstybinėje žemėje – ant bendro naudojimo kelio pastatytą ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), dalį (ilgis apie 8,0 m plotis apie 3,0 m) ir sutvarkyti statybvietę. Šį nurodymą surašė atsižvelgusi į tai, kad tarp sklypų ( - ), Klaipėdos r. sav., rekonstruojant 1 grupės nesudėtingos kategorijos ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), į II grupės nesudėtingos kategorijos pastatą, pastatyta pastato dalis (ilgis apie 8,0 m plotis apie 3,0 m) yra valstybinėje žemėje, ant bendro naudojimo kelio. Apie priimtą nurodymą sužinojo 2015 m. spalio 26 d., gavęs elektroninį laišką. Priimtas nurodymas yra neteisėtas visų pirma dėl to, kad ginčo pastatas jau egzistavo iki jam jį įsigyjant. Tą patvirtino bendraturčių V. Š., L. S., buvusių savininkų duoti žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai. Be to, ginčo pastatas yra atskiras vientisas apie 6 m pločio pastatas su dvišlaičiu stogu, kurio atraminės konstrukcijos remiasi viena į kitą ir yra bendro pastato, kurio viena dalis be kitos atskirai negali funkcionuoti. Todėl įvykdžius tokį nurodymą, kita pastato dalis, esanti privataus sklypo ribose, nuvirstų savaime. Tada būtų sunaikintas turtas, kurio savininko atsakovė neidentifikavo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai:
    1. Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punkte yra numatyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovė tokio sutikimo rekonstruoti ar statyti naują statinį valstybinėje žemėje ieškovui, L. S. ir V. Š. nėra davusi, todėl ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas – nugriauti neteisėtai valstybinėje žemėje (ant bendro naudojimo kelio) pastatytą ūkinio pastato dalį.
    2. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, įvertinęs liudytojos R. P. parodymus, konstatavo, kad ieškovas pagrindė ir įrodė, jog jis nėra ūkinio pastato – medinio priestato nei statytojas, nei savininkas. Jis yra to statinio naudotojas, tačiau tai nėra įstatymo nustatytas pagrindas įpareigoti asmenį pertvarkyti ar tuo labiau nugriauti statinį. Be to, atliekant faktinių aplinkybių tyrimą buvo nustatytas faktas – mūrinio ūkinio pastato rekonstrukcija, tačiau nenustatyta, kada ir kas tai atliko.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, juo prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Skundo motyvai:
    1. Teismas neteisingai aiškino, kad ieškovas nėra ūkinio pastato statytojas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog statybos darbai buvo atliekami statinio savininko naudai, savininkas pripažįstamas asmeniu, kuris investavo lėšas į statyba, t. y. pripažįstamas statytoju Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 41 dalies prasme, nors ir nėra surinkta vienareikšmiškų įrodymų, kas konkrečiai organizavo ir vykdė savavališkus statybos darbus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525- 1355/2011 ir kt.). O šiuo atveju patikrinimo metu nustatyta, kad neteisėtai rekonstruota statinio – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), dalimi naudojasi ieškovas, kuris neneigė, kad investavo lėšas į statinio dalies būklės pagerinimą, atlikdamas statinio remonto darbus, ir kad šia statinio dalimi naudojasi.
    2. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl statinio pirkėjo atsakomybės už ankstesnio savininko atliktus neteisėtos statybos darbus. Pagal ją statinio savininko pasikeitimo atveju neteisėtai pastatytas statinys nenugriaunamas ir neįteisinamas, esant baigtai neteisėtai statybai, tai nepašalina neteisėtos statybos fakto; naujasis daikto savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek turėjo ir buvęs savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1336/2013; 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje

      10Nr. A525-511/2010).

    3. Teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog ginčo statinio statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1963 m., jo plotas, taip įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Patikrinimo metu nustatyta, kad statinio užstatymo plotas yra daugiau kaip 50 kv. m, todėl akivaizdu, kad užstatymo plotas yra pasikeitęs.
    4. Ieškovas siekia ir įteisinti atliktą statybą, t. y. pats teikė prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-287-729/2016 nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2823-1025/2016 pagal jo ieškinį atsakovei UAB „Rodena“ dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. 555/0001:42, formavimo ir pertvarkymo pagal UAB „Studija33“ 2016 m. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
    5. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalomasis nurodymas gali būti surašytas ne tik statytojui, bet ir statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta neteisėta statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalis). Taigi privalomasis nurodymas surašytas teisingai ir yra teikiamas kaip neteisėtai rekonstruoto statinio savininkui.
  2. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:
    1. Teismas tinkamai konstatavo, jog ginčo pastatas buvo pastatytas dar prieš ieškovui įsigyjant nekilnojamojo turto dalį. Šį faktą patvirtina atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikti G. C., M. C., I. R., V. R. 2015 m. birželio 24 d. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad nuo 1995 m. sandėliukas prie ūkinio pastato tarp namų, adresu ( - ) (dabar ( - )), jau buvo pastatytas. Nėra nustatyta, kada tiksliai šis sandėliukas buvo pastatytas. Šie duomenys kelia abejonių dėl subjekto, kuriam turėjo būti surašytas privalomasis nurodymas.
  3. Ieškovas A. G. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, konstatavo, kad jis įsigijo žemės sklypą, adresu ( - ), bei dalį mūrinio ūkinio pastato po to, kai ginčo statinys jau buvo pastatytas.
    2. Atsakovės argumentai, kad jis naudojasi dalimi medinio ūkinio statinio, kad esą visas lėšas įdėjo į statybą ir pan., nėra grindžiami jokiais rašytiniais įrodymais.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

14

  1. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 30 d. surašė ieškovui privalomąjį nurodymą Nr. PN-978 (16.51), kuriuo įpareigojo iki 2016 m. kovo 28 d. nugriauti neteisėtai tarp sklypų ( - ), Klaipėdos r. sav., valstybinėje žemėje – ant bendro naudojimo kelio pastatytą ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), dalį (ilgis apie 8,0 m plotis apie 3,0 m) ir sutvarkyti statybvietę. Šį nurodymą surašė atsižvelgusi į tai, kad tarp sklypų ( - ), Klaipėdos r. sav., rekonstruojant I grupės nesudėtingos kategorijos ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), į II grupės nesudėtingos kategorijos pastatą, pastatyta pastato dalis (ilgis apie 8,0 m plotis apie 3,0 m) yra valstybinėje žemėje, ant bendro naudojimo kelio. Ieškovas buvo informuotas 2015 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku.
  2. Iš byloje elektroninėmis ryšio priemonėmis pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 4 d. UAB „Rodena“ pateikė atsakovei skundą dėl ant bendro naudojimo kelio pastatyto statinio, kuriame prašė apginti valstybės ir UAB „Rodena“ pažeistas teises bei teisėtus interesus – imtis veiksmų dėl A. G., L. S. ir V. Š. savavališkai pastatyto statinio ant valstybei priklausančio bendro naudojimo kelio, adresu ( - ), Klaipėdos r. sav. 2014 m. birželio 12 d. inspekcija surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog ji patikrino bendro naudojimo kelią tarp sklypų ( - ), Priekulės sen., Klaipėdos r., ir nustatė, kad tarp šių sklypų rekonstruojant I grupės nesudėtingos kategorijos ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), į II grupės nesudėtingos kategorijos pastatą, pastatyta pastato dalis (ilgis apie 8,0 m plotis apie 3,0 m) yra valstybinėje žemėje, ant bendro naudojimo kelio. 2015 m. liepos 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SDA-1386, kuriame nurodė duomenis apie statytoją, t. y. ieškovą A. G..
  3. Iš VĮ Registrų centro pranešimo apie Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad žemės sklypas, adresu ( - ), Klaipėdos r., yra registruotas L. S. ir V. Š. nuosavybės teise, o žemės sklypas, adresu ( - ), Klaipėdos r., yra registruotas A. G. ir UAB „Rodena“ nuosavybės teise. VĮ Registrų centro duomenimis, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Klaipėdos r., nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis L. S. ir po 25/100 dalis ieškovui ir V. Š..
  4. Iš byloje pateikto sklypo ( - )plano nustatyta, kad 1963 m. spalio 31 d. plane buvo pažymėtas ginčo pastatas, žymimas PI1m. Iš namų valdos žemės sklypo plano (savininkai V. S. ir V. Š.) nustatyta, kad 1994 metais ginčo pastatas taip pat buvo pažymėtas sklypo plane. Nustatyta, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialas 2004 m. atliko sklypo ( - ), Klaipėdos r. sav., skaitmeninę topografinę nuotrauką, kurioje taip pat buvo pažymėtas ginčo pastatas. Iš L. S. rašyto paaiškinimo Nacionalinei žemės tarnybai dėl sandėliuko / malkinės prie ūkinio pastato nustatyta, kad L. S. paaiškino, jog ji nuo 1982 m. gyvena ( - ), Klaipėdos r. 1994 m. UAB „Inžineriniais tyrinėjimai“ parengė Namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuriame pažymėjo ir kieme jau esančius pastatus bei kitus kiemo statinius. Šiame plane ginčo pastatas buvo pažymėtas jau 1994 m. balandžio 13 d. Žemės sklypas prie gyvenamojo namo su jame esančiais pastatais ir kitais statiniais buvo formuojamas 1995 metais, t. y. jau po to, kai ir kiti kiemo statiniai buvo pastatyti ir užfiksuoti 1994 m. plane. Iš pateiktų ankstesnių gyventojų (adresu ( - )) paaiškinimų nustatyta, kad ginčo malkinė prie ūkinio pastato buvo pastatyta iki 2007 m., kada ji buvo pastatyta, jie paaiškinti tiksliai negali. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2016 m. vasario 29 d. susirinkimo protokolo Nr. 12PRT-18-(14.12.6) dėl Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos Stragnų kadastro vietovėje privažiuojamųjų kelių prie privačių žemės sklypų projektavimo nustatyta, kad susirinkime buvo svarstytas A. G. prašymas dėl 2007 m. parengtame formavimo pertvarkymo projekte numatyto privažiuojamojo kelio tarp sklypų, esančių ( - ), ir sklype, kadastro Nr. ( - ), panaikinimo ir nutarta: panaikinti ankstesniuose projektuose pažymėtą pravažiuojamąjį kelią tarp sklypų, esančių ( - ), šį tarpą palikti kaip laisvos valstybinės žemės fondo sklypą.
  5. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys dėl atsakovės surašyto jam 2015 m. rugsėjo 30 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-978 (16.51) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  6. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
  7. Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2014; kt.).
  8. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-161/2009).
  9. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, jog tarp sklypų ( - ), Klaipėdos r. sav., rekonstruojant I grupės nesudėtingos kategorijos ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. ( - ), į II grupės nesudėtingos kategorijos pastatą, pastatyta pastato dalis (ilgis apie 8,0 m plotis apie 3,0 m) yra valstybinėje žemėje, ant bendro naudojimo kelio. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtino statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punkte, leidimo nėra davęs, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą surašyti privalomąjį nurodymą, nustačiusi teisės aktų pažeidimus.
  10. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Klaipėdos r., nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis L. S. ir po 25/100 dalis ieškovui ir V. Š.. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį privalomąjį nurodymą reikia surašyti statytojui, o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui arba žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Nagrinėjamu atveju ūkinis pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims asmenims, t. y. ieškovui, L. S. ir V. Š.. Dalys nenustatytos. Teismui pripažinus, kad privalomasis nurodymas surašytas ne tam subjektui, teisės ir pareigos kyla kitiems bendraturčiams, t. y. L. S., V. Š.. Jos į bylos nagrinėjimą įtrauktos nebuvo, todėl neturėjo teisės teikti paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis proceso teisėmis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, pagal bylų proceso taisykles, ir padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Nustatytas proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismas pats negali įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojamas dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas. L. S., V. Š. įtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jos įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme.
  11. Pažymėtina ir tai, kad byloje atsakovu yra patrauktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, tačiau tinkama atsakovė byloje turėtų būti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kadangi Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius yra tik teritorinis padalinys, kuris nėra juridinis asmuo (CK 2.33 straipsnis).
  12. Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimas, nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialinių teisių ir pareigų), naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  13. Panaikinus sprendimą visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai