Byla 2A-1432-798/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas), kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. J. ir T. K. ieškinį atsakovui V. P. (tretieji asmenys – Švenčionių raj. savivaldybės 3 notarų biuro notarė I. N., Vilniaus raj. 5-ojo notarų biuro notarė S. V.) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo bei dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai I. J. ir T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P., prašydami nustatyti I. J. giminystės su mirusiąja A. K. ryšį, pripažįstant, kad I. J. yra šoninės giminystės linijos antrojo laipsnio giminaitis tetai A. K., pripažinti A. K. testamentą, sudarytą 2008-06-16 Vilniaus rajono 5-ajame notarų biure, negaliojančiu, įpareigoti notarę išduoti ieškovams paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą. Nurodė, kad 2008 m. birželio 29 d. mirė I. J. ir T. K. (K.) teta A. K. Po A. K. mirties liko žemės sklypas, esantis Švenčionių raj. ( - ) su gyvenamuoju namu ir kitais ūkiniais pastatais. A.K. įstatyminiai įpėdiniai: jos sūnus V. K., kuris mirė 2008-05-31, brolis I. K. (ieškovų tėvas), kuris mirė 1983-03-25, brolis J. K., kuris miręs (sūnūs P. J. K.) ir sesuo V. J. (K.), kuri mirė 1998-12-06. Po tetos A. K. mirties ieškovai yra vieninteliai žinomi įstatyminiai paveldėtojai. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi į palikimo vietos notarą, tačiau sužinojo, kad mirusioji buvo sudariusi testamentą, į kurį ieškovai neįtraukti. Nurodė, kad mirusioji yra jų teta, kurią ilgą laiką rūpinosi, remontavo namą. I. J. rūpinosi, kad tetai netrūktų maisto, veždavo į ligoninę susirgus, pirko vaistus. T. K. siųsdavo pinigus. Mirusioji, dar sūnui gyvam esant, nesaikingai vartojo alkoholį, dėl ko pašlijo jos sveikata. Kartu gerdavo ir kaimynai V. ir N. P. M. A.K. sūnui, atsakovai pradėjo kištis į tetos gyvenimą, apsigyveno jos namuose, paėmė visus dokumentus. Mirusiosios sveikatos būklei nustatyti testamento sudarymo metu, reikalinga skirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Nurodė, kad I. J. gimimo liudijime įrašytas tėvas S. J., o motina – A. J.. Gimimo liudijime tokie duomenys įrašyti dėl to, kad tėvas karo metu politiniais sumetimais pasikeitė pavardę. Tai patvirtina Aukščiausiojo Teismo archyvo pažyma T. K. nuo 1953 m. augo Vilniaus vaikų namuose, tačiau giminystės ryšiai su broliais, tetomis ir tėvu nebuvo nutrūkę.

4Atsakovai N. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą, prašydami netenkinti ieškinio, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad testatorė A. K. laisva valia sudarė testamentą bei savo nuožiūra paliko turtą atsakovui V. P., kuris irgi yra A. K. giminaitis. Ieškovų tvirtinimas, kas testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės neįrodyti jokiais leistinais įrodymais. Atsakovai teikė A. K. pagalbą, ją prižiūrėjo. Pasitikėdamas N. P. A. K. išdavė jai įgaliojimą gauti jos pensiją, gyventi bei tvarkyti jos namą. Nėra jokio pagrindo skirti A. K. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

5Tretysis asmuo Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarė I. N. pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad paveldėjimo byla po palikėjos mirties Švenčionių raj. savivaldybės 3-jame notarų biure pradėta 2008-07-10 pagal V. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Testamentinio įpėdinio pateiktas testamentas patvirtintas 2008-06-16 Vilniaus raj. 5-ojo notarų biuro notarės S. V.. Šis testamentas yra nepakeistas, nepanaikintas ir galiojantis. Kadangi ginčijamą 2008-06-16 testamentą patvirtino ne notarė I. N., todėl dėl jo teisėtumo pasisakyti negali.

6Vilniaus raj. 5-ojo notarų biuro notarė S. V. pateikė atsiliepimą, nurodydama, jog tvirtinant testamentą testatorės veiksnumu buvo įsitikinta patikrinant Lietuvos notarų rūmų neveiksnių asmenų paieškos sistemoje. Tvirtinant testamentą dalyvavo liudytoja K. L. ir J. A.. Testamentą už testatorę pasirašė V. G.. Tvirtinant testamentą jokių testatorės psichikos sutrikimų nepastebėta.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovų I. J. ir T. K. ieškinį tenkino: A. K. palikimo paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas I. J. yra mirusios A. K. sūnėnas; pripažino A. K. testamentą, sudarytą 2008-06-16, patvirtintą Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarės S. V. (notarinio registro Nr. 1989), negaliojančiu; priteisė ieškovui I. J. 4181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo V. P.; grąžino ieškovui I. J. permokėtą 138 Lt dalį žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo V. P. į valstybės biudžetą 210 Lt pašto išlaidų. Teismas konstatavo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad A. K. yra ieškovo I. J. teta. Taip pat šią faktinę aplinkybę teisme patvirtino apklausit liudytojai K. A. ir V. P.. Ištir tų įrodymų pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovas yra palikėjos penktos eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.), todėl turi teisę ginčyti A. K. palikimą. Nurodė, kad medicininiai duomenys patvirtina apie nuolat blogėjančią A. K. sveikatos būklę nuo 1988 m., todėl teismas sutiko su ieškovu, kad testamento sudarymo metu A. K. buvo sunkiai serganti. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvados, įvertinus medicininius dokumentus ir juose esančius duomenis, vienareikšmiškai patvirtina, kad testamento sudarymo metu A. K. dėl savo sveikatos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Testamento surašyme dalyvavusių ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų G. V., J. A., L. K. parodymus dalyje dėl testatorės sveikatos ir jos valios testamente teismas vertino kritiškai, nes parodymai neatitiko specialistės medikės liudytojos M. D. parodymams bei rašytiniams įrodymams – medicininiams duomenims apie A. K. sveikatos būklę bei dėl jų prieštaringumo tarpusavyje. Nors J. A. ir L. K. teisme liudijo, kad A. K. valia buvo palikti palikimą N. P., tačiau testamente nurodytas įpėdiniu V. P.. Teismo psichiatrijos ekspertė V. M. ekspertizės akte davė prielaidinę išvadą, kad A. K. testamento sudarymo metu sirgo įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demensija, be to, jos būklę apsunkino skausminio sindromo reiškiniai bei pastovus dusulys, todėl padaryta prielaidinė išvada, kad A. K. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. K. gydytoja M. D. teismo posėdyje pateikė duomenis, kad ji sprendė dėl ligonės A. K. pasiuntimo psichiatro konsultacijai, kad patvirtinti jos nustatytą diagnozę – silpnaprotystę, tačiau V. P. pasiėmė A. K. iš ligoninės. Notarė S. V. testatorės sveikatos netikrino, specialisto duomenų apie jos sveikatą neturėjo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad testamento sudarymo metu A. K. sirgo ir buvo būsenoje, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl CK 1.89 str. pagrindu A. K. testamentą pripažino negaliojančiu.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas V. P. 2011-05-17 pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą. Nurodė, kad teismo procesas tęsėsi ilgiau nei du metus, kas savo esme yra grubus procesinės teisės pažeidimas. Ne kartą proceso metu bei raštiškai kreipėsi su prašymu apklausti liudytojus, kurie galėjo paneigti visus melagingus ieškovo parodymus, tokius kaip giminystės ryšiai su testatore. Atsiliepime į ieškinį prašė teismo atsisakyti atlikti pomirtinę testatorės A. K. ekspertizę, dėl to, kad ji niekada nesirgo psichinėmis ligomis ar silpnaprotyste ir mirė nuo senatvės. Tačiau prašymas buvo nepagrįstai ignoruotas. Nurodė, kad teko kreiptis į teisininką iš Žmogaus teises ginančios organizacijos, su prašymu parengti priešieškinį, tačiau teisėja atsisakė peržiūrėti priešieškinį. Prašė daryti teismo posėdžio audio įrašą, bet prašymas vėl buvo ignoruotas, dėl ko buvo skųstasi ir teisėjų tarybai, ir teismo pirmininkui. Teismas visiškai ignoravo jo ir atstovo teisėtus prašymus. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų arba dublikatų, patvirtinančių giminystės ryšius. Nurodė, kad teismas dalyje dėl A. K. testamento panaikinimo vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertės V. M. ekspertizės aktu ir melagingais liudytojų parodymais. Ignoravo faktą, kad testatorė niekad nesirgo psichikos ligomis bei kad ekspertė nepasirašė po ekspertize dėl atsakomybės pagal BK 235 str. Nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodė, kad jos laimėjusiai bylą pusei priteisiamos tik tuo atveju, jei yra atsakovo kaltė. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė atsakovo kaltės, padarius ieškovui kokią nors žalą. Ieškovas I. J., kuris jau turi apgaulės būdu užvaldytą turtą 1998 m., bando iš atsakovo šeimos atimti paskutinį būstą.

11Atsakovas V. P. 2011-05-19 pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 sprendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad giminystės ryšys tarp ieškovo ir A. K. nebuvo įrodytas. Baltarusijos Mogiliovo srities Valstybės saugumo komiteto pažyma nelaikytina tinkamu įrodymu, nes komitetas nėra tinkama įstaiga giminystės ryšiams nustatyti. Rašytiniuose įrodymuose yra neatitikimų. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad pripažinti A. K. testamentą negaliojančiu. CK 1.89 str. numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. A. K. mirė 2008-06-29 ir jos ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu teismui nėra pateikta. Nesuprantama, kodėl teismas priėmė sprendimą remiantis šia teisės norma. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte yra duota tik prielaidinė išvada, kad A. K. testamento sudarymo metu sirgo įgyta silpnaprotyste, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Apklausta teismo posėdyje ekspertė taip pat nedavė kategoriškos išvados.

12Ieškovas I. J. pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismui buvo pateikti dokumentai iš Baltarusijos Mogiliovo srities Valstybės saugumo komitete esančios baudžiamosios bylos, teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuteistas I. K.. Nuosprendžiu nustatyta, kad teisiamasis bijodamas atsakomybės už padarytus nusikaltimus įsigijo dokumentus, išduotus J. S. O. vardu. Suimtojo anketoje I. K. nurodė savo šeimos sudėtį: A. K. jo sesuo, I. – sūnus. Apeliantas, nurodydamas, kad liudytojų parodymai nėra patikimas pagrindas nustatyti giminystės ryšio juridinę reikšmę turintį faktą, nenurodo, kodėl parodymai yra nepatikimi. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad A. K. ir I. K. yra brolis ir sesuo, fotonuotraukose jie atpažino I. K. kaip ieškovo tėvą ir A. K. brolį. Akivaizdu, kad iš esančių byloje įrodymų visumos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl giminystės ryšių. Teismui nustačius giminystės ryšį, kad ieškovas yra penktos eilės įstatyminis įpėdinis, ieškovas turi teisę ginčyti A. K. sudarytą testamentą. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog tvirtinimas, kad A. K. testamentas yra negaliojantis nėra įrodytas leistinais įrodymais. Byloje esančiais medicininiais dokumentais, liudytojų (gydytojos M. D.) paaiškinimais nustatyta, kad testamento sudarymo metu A. K. buvo sunkiai serganti. Teismo psichiatrinės ekspertizės akte duota prielaidinė išvada, kad testatorė dėl savo sveikatos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti Teismo posėdžio metu ekspertė V. M. paaiškino, kad išvada yra prielaidinė tik dėl to, kad nėra duomenų, jog A. K. buvo konsultuota psichiatro. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neapklausė prašytų liudytojų, nepriėmė priešieškinio, nepripažino trečiaisiais asmenimis N. P., M. P. ir V. P.. Apeliantas neįvardija, kokias reikšmingas bylai aplinkybes tie asmenys gali patvirtinti arba paneigti. Teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, nes jis buvo pateiktas po nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, o jo priėmimas galėjo užvilkinti bylos nagrinėjimą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

14teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. birželio 29 d. mirė A. K. (t. 1, b.l. 56), kuri testamentu, patvirtintu 2008-06-16 Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarės S. V. (registro Nr. 1989), savo turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Arnionių g. 32, Pabradė, Švenčionių raj. – paliko atsakovui V. P. (t. 1, b.l. 159-160). Nustatyta, kad 2008-06-16 tvirtinant testamentą dalyvavo liudytojai K. L., J. A., testamentą už testatorę pasirašė V. G. (CK 5.29 str.). Atsakovas V. P. 2008 m. liepos 10 d. priėmė palikimą pagal testamentą (t. 1, b.l. 158).

18Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovo I. J. ieškinys ir nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad ieškovas yra mirusios A. K. sūnėnas bei pripažintas negaliojančiu A. K. 2008-06-16 sudarytas testamentas CK 1.89 str. pagrindu. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad giminystės ryšys tarp ieškovo ir A. K. nebuvo įrodytas, pateikti dokumentai nelaikytini tinkamais įrodymais, taip pat byloje nėra pakankamai įrodymų tam, kad pripažinti A. K. testamentą negaliojančiu. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas visų pirma kilo dėl ieškovo I. J. ir mirusios A. K. giminystės ryšių bei dėl 2008-06-16 testamento galiojimo.

19Dėl ieškovo ir testatorės giminystės ryšių

20Pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.).

21Iš byloje esančio 1947 m. spalio 9 d. Nemenčinės valsčiaus gimimo įrašo Nr. 224 išrašo matyti, kad ieškovo I. J., gimusio 1947-09-25, tėvai yra A. J. ir S. J. (t. 1, b.l. 45). Ieškovo teigimu, jo tėvai karo metu politiniais sumetimais pasikeitė pavardes iš I. K. į S. J., o mama į A. J.. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 1952 m. balandžio mėn. kaltinamoji išvada bei Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo ministerijos Mogiliovo srities Karo tribunolo 1952 m. balandžio 23 d. nuosprendis, iš kurio matyti, kad buvo nuteistas K. I. D., gim. 1914 m., Mogiliovo raj. ( - ) km. Minėtame sprendime konstatuota, kad, bijodamas atsakomybės už padarytus nusikaltimus, K. įsigijo dokumentus, išduotus J. S. O. vardu (t. 2, b.l. 26-37). Taip pat byloje esančiuose dokumentuose, t. y. Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komiteto Mogiliovo srities valdybos pažymoje, suimtojo anketoje nurodyti duomenys apie šeimos sudėtį, iš kurių matyti, kad K. I. D., gim. 1914 m., jis taip pat S. J. A., be kitų narių, nurodytas sūnus I., gimęs 1947 m., sesuo A. K. (t. 2, b.l. 113-114, 119-120). Teisme apklausti liudytojai K. A., V. P., G. V. patvirtino, kad A. K. buvo ieškovo teta.

22Pažymėtina, jog ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių įrodymų visumos pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog ieškovą I. J. ir A. K. siejo giminystės ryšiai, t. y. kad A. K. buvo ieškovo teta, o ieškovas yra palikėjos penktos eilės įstatyminis įpėdinis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo V. P. argumentas, jog ieškovo ir testatorės giminystės ryšiai nebuvo įrodyti, nepagrįstas.

23Dėl testamento nuginčijimo

24Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija jo tetos A. K. sudarytą testamentą, kuriuo A. K. priklausęs turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys ( - ) g. 32, ( - ), Švenčionių raj., po jos mirties palikti atsakovui V. P.. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad, tvirtinant testamentą, A. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str.).

25Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

26Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

27Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai.

28Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad byloje buvo atlikta pomirtinė A. K. psichiatrinė ekspertizė. Nors apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ignoravo jo prašymą atsisakyti atlikti A. K. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, tačiau pažymėtina, jog esant ginčui dėl to, ar A. K. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei ieškovui ginčijant testamentą CK 1.89 str. pagrindu, teismas, siekdamas nustatyti šias aplinkybes, pagrįstai skyrė pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Iš 2010 m. birželio 21 d. – gruodžio 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. ( - ) 2010 (t. 3, b.l. 34-36) matyti, kad ekspertė vertino ieškovų ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu užfiksuotus notarės S. V., gydytojos M. D., liudytojų parodymus, susijusius su A. K. sveikata, testamento sudarymo aplinkybėmis, tyrė medicininę dokumentaciją – asmens sveikatos istoriją iš Švenčionių PSPC Pabradės padalinio. Iš šių aplinkybių bei informacijos visumos ekspertė V. M. akte nurodė, kad galima daryti tik prielaidinę išvadą, kad A. K. testamento sudarymo metu 2008 m. birželio 16 d. sirgo įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demensija, be to, jos būklę apsunkino skausminio sindromo reiškiniai bei pastovus dusulys; galima daryti prielaidinę išvadą, kad A. K. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismo posėdžio metu ekspertė V. M. palaikė ekspertiniame akte duotą išvadą, nurodydama, kad medicininiuose duomenyse užfiksuota, jog A. K. 2008-05-01 buvo gydoma Švenčionių raj. ligoninėje. Tuo metu jai buvo diagnozuota senatvinė encefalopatija. Tai yra smegenų funkcionavimo sutrikimas, pasireiškiantis psichinių funkcijų sutrikimu, dėmesio, atminties, orientacijos nusilpimu. Yra prielaida teigti, kad tuo metu tiriamoji sirgo įgyta silpnaprotyste, kraujagysline demensija. Gretutiniai faktoriai, kad ji buvo pritemusios sąmonės, apleistos būklės, nevalgiusi ir tik ligoninėje gaudama infuzijas ir deguonį šiek tiek atsistatė, pradėjo valgyti. Tokia būklė liudija, kad asmuo ir prieš patenkant į ligoninę pats savarankiškai nebegalėjo savęs apsitarnauti, pasirūpinti savimi. Paaiškino, kad buvo susilaikyta nuo kategoriškos išvados davimo dėl to, kad nebuvo atlikta psichiatrinė apžiūra. Taip pat paaiškino, kad demesija nėra reiškinys, kuris būtų akivaizdus ir suprantamas kiekvienam su asmeniu bendravusiam, kadangi tai nepasireiškia aktyviais veiksmais, todėl notarė galėjo neįtarti, nes neturi tam specialių žinių (t. 3, b.l. 92-93).

29Tiek iš teismui pateiktų A. K. medicininių dokumentų (t. 2, b.l. 16), tiek iš teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad A. K. nuo 1988 m. diagnozuota kraujagyslių aterosklerozė, 2000 m. patyrė smegenų insultą su kalbos sutrikimu ir dešinės pusės galūnių funkcijos sutrikimu. Nustatyta lėtinė smegenų išemija – aterosklerotinių pakitimų pasekoje trinkanti smegenų mityba ir silpstantis psichinis funkcionavimas. Fiksuoti galvos skausmai, svaigimas, bendras silpnumas, skausmai krūtinėje. 2008 m. gegužės mėnesį diagnozuotas plaučių uždegimas greta besitęsiančio širdies nepakankamumo, diagnozuota senatvinė encefalopatija (smegenų funkcionavimo sutrikimas, pasireiškiantis psichinių funkcijų sutrikimu – dėmesio, atminties, orientacijos nusilpimu).

30Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja medikė M. D. parodė, kad į ją kreipėsi ieškovas I. J. dėl A. K. paguldymo į ligoninę. Su A. K. susikalbėti buvo sunku, bet galima. Sunkumas buvo dėl sklerotinių pakitimų. Jos atmintis buvo sutrikusi, buvo smegenų pakitimai, galėdavo užmiršti, bet bendrauti galėjo. Paaiškino, kad A. K. negalėjo pasakyti kur jai skauda, tik rodydavo, kartais negirdėjo. Kildavo tokios bendravimo problemos, kad ji neatsakinėdavo į klausimus arba atsakydavo vienu žodžiu. Galėdavo neatsakyti į visus klausimus. Paaiškino, kad išeminė smegenų liga – tai somatinis susirgimas, kuris gali sukelti ir psichikos sutrikimus. Iš protokole užfiksuotų parodymų taip pat matyti, kad A. K. psichiatro nebuvo konsultuota, kad buvo paimta iš ligoninės, nors būklė nebuvo gera, turėjo pragulų (t. 2, b.l. 191-192). Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklaustos liudytojos, kurios dalyvavo testamento surašyme, t. y. socialinės darbuotojos G. V., J. A., kaimynė L. K., kurios parodė, kad A. K. paveldėtojais įvardijo N. ir V. P.. Liudytoja G. V. parodė, jog A. K. buvo sveiko proto. Patvirtino, kad dalyvavo testamento surašyme, jos supratimu A. K. buvo psichiškai sveika, prašė liudyti sudarant testamentą. Testamento sudarymo dieną A. K. jautėsi puikiai, keletą kartų sakė, kad nori savo turtą palikti N. A. K. visada būdavo prižiūrėta, tvarkingai ir švariai gulėjo. Testamentas buvo sudarytas V. P., nes N turi tik laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, todėl žemės paveldėti negalėtų (t. 2, b.l. 195-197). Iš liudytojos J. A. paaiškinimų matyti, kad iki mirties A. K. prižiūrėjo N. P.. Patvirtino, kad dalyvavo sudarant testamentą. Prisiminė, kad N. turi tik leidimą gyventi Lietuvoje, todėl testamentas buvo surašytas V. P. (t. 2, b.l. 198-199). Liudytoja L. K. parodė, kad A. K. testamentu savo turtą paliko V. P. kaip sūnėnui. Per tą mėnesį, kai buvo namuose grįžusi iš ligoninės A. K. daug kartų sakė, kad savo palikimą nori palikti V. ir N. A. K. norėjo savo turtą palikti N., bet ji neturėjo Lietuvos pilietybės, tada V ir N nusprendė, kad testamentą galimą surašyti tik V. A. K. tai irgi suprato, tokia buvo jos valia (t. 2, b.l. 199-200).

31Nors šios liudytojos tvirtino, kad A. K. buvo sveiko proto, testamento surašymo metu buvo psichiškai sveika ir jautėsi puikiai, tačiau šie liudytojų parodymai prieštarauja medicininiuose dokumentuose užfiksuotiems duomenims apie A. K. sveikatos būklę, taip pat liudytojos medikės M. D. parodymams. Nors socialinė darbuotoja G. V. tvirtino, kad A. K. visada būdavo prižiūrėta, tvarkingai ir švariai gulėjo, tuo tarpu medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad nuo 2008-05-01 iki 2008-05-14 A. K. buvo gydyta Švenčionių raj. ligoninėje, atvežta iš namų labai apleista – utėlėta, sunkioje būklėje, sąmonė pritemusi, daugybinės pragulos.

32Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais medicininiais dokumentais, ekspertės išvada, nei prieštaringais liudytojų parodymais bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K., 2008 m. birželio 16 d. sudarydama testamentą, sirgo ir buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui 2008 m. birželio 16 d. testamentą pripažinti negaliojančiu (CK 5.17 str. 2 d., 1.89 str.).

33Apelianto teigimu, teismas ignoravo faktą, jog ekspertė nepasirašė po ekspertizės aktu dėl atsakomybės pagal BK 235 str. Pažymėtina, jog į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, prisiekę įrašant juos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, laikomi įspėtais dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą, todėl papildomai prisiekti neturi.

34Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai priteikė materialinės teisės normas, todėl naikinti sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Apeliantas V. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydamas, jog išlaidos laimėjusiai bylą pusei priteisiamos tik tuo atveju, jei yra atsakovo kaltė, tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime atsakovo kaltės nenurodė. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra siejamas ne su kitos proceso šalies kalte, o su tuo, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nustatyta, kad ieškovui I. J. iš atsakovo V. P. buvo priteista 4181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis (252 Lt), advokato pagalbos išlaidos (2400 Lt), dokumentų vertimo iš rusų kalbos išlaidos (195 Lt) bei psichiatrinės ekspertizės išlaidos (1334,50 Lt). Visos šios išlaidos buvo priteistos pagrįstai. Išlaidos už advokato pagalbą atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

38Atsakovo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

39Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai I. J. ir T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P.,... 4. Atsakovai N. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą, prašydami netenkinti... 5. Tretysis asmuo Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarė... 6. Vilniaus raj. 5-ojo notarų biuro notarė S. V. pateikė atsiliepimą,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas V. P. 2011-05-17 pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 11. Atsakovas V. P. 2011-05-19 pateikė apeliacinį skundą, prašydamas... 12. Ieškovas I. J. pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti,... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 14. teisiniai argumentai ir išvados... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. birželio 29 d. mirė A. K. (t. 1, b.l.... 18. Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono... 19. Dėl ieškovo ir testatorės giminystės ryšių... 20. Pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai... 21. Iš byloje esančio 1947 m. spalio 9 d. Nemenčinės valsčiaus gimimo įrašo... 22. Pažymėtina, jog ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku,... 23. Dėl testamento nuginčijimo... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija jo tetos A. K. sudarytą testamentą,... 25. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 26. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas... 27. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios... 28. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad byloje buvo atlikta pomirtinė A. K.... 29. Tiek iš teismui pateiktų A. K. medicininių dokumentų (t. 2, b.l. 16), tiek... 30. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja medikė M. D. parodė, kad į ją... 31. Nors šios liudytojos tvirtino, kad A. K. buvo sveiko proto, testamento... 32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes... 33. Apelianto teigimu, teismas ignoravo faktą, jog ekspertė nepasirašė po... 34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Apeliantas V. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 38. Atsakovo V. P. apeliacinį skundą atmesti.... 39. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą...