Byla e2-1027-874/2017
Dėl neturtinės žalos atlygimo

1Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Petrui Ragauskui, atsakovės atstovei advokatei Laimai Markevičienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl neturtinės žalos atlygimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovo R. J. atstovas ieškinį, dubliką palaikė visiškai, prašydamas tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir pripažinti, kad atsakovė savo kaltais neteisėtais veiksmais padarė ieškovui neturtinę žalą bei įpareigoti atsakovę atlyginti šią žalą ir ieškovui sumokėti 1 000 Eur kompensaciją; jei teismas manytų, kad negali tiesiogiai taikyti Konstitucijos ir remiantis esama Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika priimta sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant įvertinti ar CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata „Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais“, tiek kiek ji riboja galimybę priteisti neturtinės žalos atlyginimą įstatymuose konkrečiai neįvardintais atvejais, neprieštarauja inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, teisinės valstybės principui ir teisingumo principui ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojamai oficialiajai konstitucinei doktrinai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidė sutuoktinių lojalumo pareigą. Šie veiksmai reiškėsi kaip santuokinės neištikimybės aktas, nesisaugojimas nuo pastojimo, ieškovo klaidinimas dėl jo tėvystės. Šie faktai įrodyti įsiteisėjusiame teismo sprendime. Šiais neteisėtais veiksmais atsakovė padarė neturtinę žalą ieškovui. Neturtinė žala santuokinės neištikimybės atveju reiškėsi kaip žala ieškovo orumui, buvo paveikta jo savigarba ir savivertė. Jis jautėsi kaip netinkamas sutuoktinio funkcijoms, nes atsakovė ieškojo santykių už šeimos ribų. Ji ieškovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, pažemino, paveikė neigiamai jo garbę, reputaciją, nes iki šiol iš pažįstamų išgirsta visokių komentarų, kad jis yra neištikimybę patyręs vyras. Kai ieškovas sužinojo, kad nėra vaiko tėvas, dar neturėjo savo vaikų ir nežinojo ar jų turės, tai buvo labai didelis išgyvenimas. Buvo pažemintas jo orumas dėl klaidinimo tėvystės požiūriu, nes jis turi išlaikyti vaiką, kuris nuolat primena jam neištikimybę. Veikos yra kaltos, nes atsakovė žinojo apie savo „nuotykius“ už šeimos ribų, bet aktyviai neigė iki pat teismo sprendimo, kad vaiko tėvas yra ne ieškovas. Neturtinės žalos dydžio nereikia įrodinėti. Santuokinio lojalumo principas kildintinas iš konstitucinio reguliavimo, nes Konstitucija reikalauja, kad valstybė gintų santuoką ir šeimą. Pažeidžiant lojalumo principą buvo padaryta žala šioms vertybėms. Dokumentinių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos nėra. Jei nebūtų santuokinės neištikimybės ir atsakovė nebūtų pastojusi nuo trečiojo asmens, ieškovas nebūtų patyręs žalos dėl to, kad buvo apgautas ir augino svetimą vaiką.

5Atsakovės L. J. atstovė atsiliepimą į ieškinį, tripliką palaikė, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ( - ) šalys sudarė santuoką, kurios metu gimė duktė D. J. Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru susitarimu. Teismas yra išnagrinėjęs eilę bylų tarp šalių. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinys atsakovei L. J. dėl tėvystės nuginčijimo buvo atmestas. Ieškovas remiasi šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotu DNR ekspertizės aktu, kurio pagrindu teigia patyręs neturtinę žalą 2014 m. sužinojęs DNR ekspertizės rezultatus. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad praėjus pusmečiui po santuokos nutraukimo ieškovui tapo žinoma aplinkybė, jog jis galimai nėra D. J. tėvu, bet iki 2013-2014 m. nesiekė nuginčyti tėvystės. Todėl labai abejotina, kad 2014-10-02 DNR ekspertizės išvados galėjo sukelti ieškovui emocinį sukrėtimą, įžeisti jo orumą. Pati atsakovė iki DNR ekspertizės išvadų nežinojo, kad ne ieškovas yra vaiko tėvas. Šalių santuoka buvo nutraukta bendru susitarimu, nebuvo keliamas šalių kaltės klausimas, nebuvo siekiama atnaujinti bylos nagrinėjimą. Po dešimties metų ieškovas iškėlė klausimą dėl santuokinės neištikimybės. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai nurodė santuokos nutraukimo priežastis. 2014-10-02 DNR ekspertizės išvada buvo paneigta biologinė tėvystė, bet ieškovas liko socialiniu tėvu, todėl ši situacija nesukuria teisės reikalauti neturtinės žalos. Ieškovas ( - ) sudarė naują santuoką, o ( - ) jam gimė dukra M. J. Tuo metu jis laukėsi savo kito vaiko, gyveno naujoje šeimoje. Ieškovo tariami atsakovės neteisėti veiksmai ir tariamai patirta neturtinė žala per daug nutolę nuo ieškovo nurodomų pasekmių. Nuo santuokos nutraukimo praėjo pernelyg ilgas laiko tarpas, šalys per šį laikotarpį jokių santykių visiškai nepalaikė, šalys gyveno visiškai savarankiškus atskirus gyvenimus. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, kad galėtų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės. Ieškovas nėra nurodęs ir neturtinės žalos atlyginimo kriterijų. Su ieškiniu ieškovas pateikė dokumentą, kad kreipėsi į Joniškio psichikos sveikatos centrą dėl sveikatos patikrinimo, tačiau šis dokumentas nepatvirtina neigiamų padarinių kilimo fakto. Ieškovas yra sumokėjęs D. J. priteistą išlaikymą vienkartine suma ir periodinių išmokų nemoka.

6Ieškinys atmestinas.

7Šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovas R. J. ir atsakovė L. J. ( - ) Joniškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. ( - )). Ieškovui ir atsakovei gyvenant santuokoje ( - ) duktė D. J. Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-501-481/2007 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta bendru šalių sutarimu ir patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-874/2015 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. S., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovo ieškinys atmestas. Ieškovas R. J. ir L. J. ( - ) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje sudarė santuoką ir jiems ( - ) gimė duktė M. J.

8Ieškovas ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad dėl atsakovės santuokinės neištikimybės, nesisaugojimo nuo pastojimo, ieškovo klaidinimo dėl jo tėvystės, ieškovui buvo padaryta neturtinė žala.

9Santuokinės neištikimybės faktas yra neteisėtas ir pažeidžia CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių lojalumo pareigą, tačiau ginčo atveju negali būti taikomas ir analogiškai aiškinamas, nes teismas neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-501-481/2007 patvirtinto santuokos nutraukimo pagrindo. Šalims jau dešimt metų negyvenant kartu, ankstesnės santuokos metu buvęs neištikimybės faktas, teismo nuomone, negali taip paveikti ieškovo garbės ir orumo, sukelti tokius išgyvenimus, pažeminimo jausmą, kad sukeltų neturtinę žalą. Ieškovo nurodomi atsakovės neteisėti veiksmai ir tariamai patirta neturtinė žala per daug nutolę nuo ieškovo nurodomų pasekmių.

10Ieškovas tvirtina, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-13-874/2015 atliktos dvi DNR ekspertizės, patvirtinusios, jog ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, faktas, kad neturi savo biologinių vaikų, ieškovui sukėlė milžinišką emocinį (dvasinį) sukrėtimą ir psichologinę krizę. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-874/2015 konstatuota aplinkybė, jog praėjus pusei metų po santuokos nutraukimo (2007 metų gruodžio pabaigoje) ieškovui tapo žinoma aplinkybė, kad jis galimai nėra D. J. tėvu ir apie atsakovės santuokinę neištikimybę. Į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi tik 2014 m. vasario 5 d., ieškovas 2014-10-02 DNR ekspertizės išvadų metu jau laukėsi kito vaiko su kita moterimi, ( - ) sudarė santuoką ir jam su sutuoktine L. J. ( - ) gimė dukra M. J. Todėl abejotina, kad 2014-10-02 DNR ekspertizės išvados galėjo sukelti ieškovui emocinį sukrėtimą dėl klaidinimo tėvystės požiūriu, sukelti ieškovui žalą dėl to, kad jis neturi biologinių vaikų. DNR ekspertizės išvada buvo paneigta biologinė tėvystė, bet ieškovas liko socialiniu tėvu, todėl ši situacija nesukuria teisės reikalauti neturtinės žalos. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, kad galėtų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės. Ieškovas nėra nurodęs ir neturtinės žalos atlyginimo kriterijų.

11Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais <...>.

12Ieškovas nepagrįstai šiam ginčui taiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes CK 6.250 straipsnio 2 dalis įtvirtina konkrečius atvejus, kada atlyginama neturtinė žala. Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo nuginčijus tėvystę, bei nesukuria ieškovui teisių į neturtinę žalą dėl to, kad ieškovui tapo žinomas santuokinės neištikimybės faktas po santuokos nutraukimo praėjus septyneriems metams.

13Teismas nemato teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant įvertinti ar CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata „Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais“, tiek kiek ji riboja galimybę priteisti neturtinės žalos atlyginimą įstatymuose konkrečiai neįvardintais atvejais, neprieštarauja inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, teisinės valstybės principui ir teisingumo principui ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojamai oficialiajai konstitucinei doktrinai, nes teismo nuomone įstatymo leidėjas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentavo kokiais atvejais gali būti atlyginama neturtinė žala.

14Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos 907,50 Eur išlaidos už teisines paslaugas, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

16ieškinį atmesti.

17Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ), 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. J., a. k. ( - ).

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.

Ryšiai