Byla 2-13-874/2015
Dėl tėvystės nuginčijimo, iškeltą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J., trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. S., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

1Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovui R. J., ieškovo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui, atsakovei L. J., atsakovės atstovei Laimai Markevičienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. S., trečiojo asmens atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, iškeltą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J., trečiajam asmeniu, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. S., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Nustatė

2ieškovas ieškinį (1-3 b. l.) palaikė, prašydamas pripažinti, kad ieškovas nėra D. J. tėvas, įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą panaikinti D. J. gimimo liudijime įrašą, kad ieškovas R. J. yra D. J. tėvas, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad praėjus po skyrybų pusei metų, švenčiant kartu su G. S., pastarasis pasakė, kad atsakovė pati nežino, kieno yra jos vaikas – G. S. ar ieškovo. Jis su atsakove santuoką nutraukė 2007 m., tačiau po to dar metus kartu gyveno, vėliau atsakovė išėjo pas tėvus, tačiau sugrįždavo ir vėl išeidavo, dabar kartu nebegyva 2-3 metai. Nei iš karto sužinojęs, nei prieš 2-3 metus nenorėjo išsiaiškinti, kas yra D. J. tikrasis tėvas. Atsakovė dabar perdavė jį antstoliams dėl išlaikymo išieškojimo, todėl mano, kad tai yra neteisybė. Atsakovė prieš pusantrų metų uždraudė jam lankyti vaiką, pasakė, kad bendravimo tvarką nustatys teismas. Dėl bendravimo tvarkos jis į teismą nesikreipė. Iki tol santykiai su dukra buvo artimi, pas jį dukra gyvendavo ir penkias dienas per savaitę, kartais savaitgaliais. Jis sumokėjo atsakovei išlaikymo sumą, atsakovė pati parašė, pripažino, kad gavo pinigus. Sumokėjęs išvažiavo į užsienį. Buvo sutarę, kad papildomai padės apipirkti vaiką. Kai L. J. prašydavo prisidėti prie vaiko išlaikymo, jis prisidėdavo. Yra buvę konfliktų dėl dukters išlaikymo, kai jis nenuvažiuodavo dukters apipirkti. Į užsienį jis išvažiuodavo mėnesiui ir grįždavo dviem savaitėms. Grįžęs iš užsienio, iki galutinio išsiskyrimo gyvendavo kartu su atsakove ir dukra bei matydavo vaiką kiekvieną dieną. Iki vaiko gimimo jis žiemos metu 4 mėnesiams išvažiuodavo dirbti į Norvegiją, pavasarį grįžęs Lietuvoje būdavo 8 mėnesius. Yra vykęs dirbti ir su trečiuoju asmeniu G. S.. Kitu metu dirbdavo Latvijoje miškų ūkyje, išvažiuodavo po 6 dienas, gyvendavo miško vagonėlyje. Po to, trims dienoms grįždavo namo. Yra kreipęsis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kai prieš du metus atsakovė uždraudė paimti dukrą iš vaikų darželio.

3Ieškovo atstovas advokatas Aistis Damulevičius prašo tenkinti ieškinį ir atmesti atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas apie galimą netėvystę sužinojo 2013 m. gruodžio mėnesį. Tai, kad ieškovas teismo proceso metu nurodė, kad tik po dukters D. J. gimimo turėjo įtarimų, negali būti laikoma sužinojimo momentu, nes įtarimas tėra asmens manymas, o ne žinios. Senatis taikoma nuo sužinojimo momento. Ieškovas, duodamas parodymus ir ieškinyje, aiškiai nurodė, kad sužinojo 2013 m. gruodžio mėnesį, ir atsakovė byloje nenuginčijo šio argumento. Tėvystė nuginčyta akivaizdžiomis ekspertizės išvadomis, todėl ieškinys visiškai įrodytas. R. J. jau daugiau kaip 4 metus pastoviai su D. J. nebendrauja. Tai reiškia, kad susiklostę moraliniai ryšiai su vaiku yra nutrūkę, arba nepastovūs, kad būtų galima tėvystę palikti remiantis ilgamečiu bendravimu, susiklosčiusiais moraliniais ryšiais. Netgi R. J. teisme yra pasisakęs, kad D. J. klausė atsakovės, „ar čia R.?“. Įrašo D. J. gimimo liudijime panaikinimas, kad ieškovas nėra tėvas, neatima ieškovo galimybių toliau bendrauti su D. J..

4Atsakovė L. J. prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad tik jai padavus vykdomąjį dokumentą antstoliams dėl ieškovo nemokamo priteisto išlaikymo, šis ėmė ginčyti tėvystę. Ji nedraudė ieškovui lankyti vaiko, šis važiuodamas pro jos tėvus, kur buvo palikta dukra, neužsukdavo vaiko aplankyti, dukra metus laiko klausinėjo, kur dingo tėtis. Su trečiuoju asmeniu G. S. nėra turėjusi jokių artimų santykių, G. S. išvykdavo į užsienį kartu su ieškovu. 2006 m. vasarą, kai ji pastojo, ieškovas neoficialiai dirbo pas ūkininką Latvijoje, bet kiekvieną vakarą grįždavo namo. Nei ji, nei jos tėvai nedraudžia ieškovui bendrauti su dukra. Dukra atsakovą labai myli. Kai ji susirado draugą, ieškovas nustojo domėtis dukra. Kuomet gyvendavo kartu po skyrybų, ieškovas reiškė norą matytis su vaiku. Kai prašydavo prisidėti prie dukters išlaikymo, nustodavo lankyti dukrą, bet po kelių savaičių vėl atsirasdavo. Ieškovas matydavosi su vaiku, kada panorėjęs. Savaitgaliais matydavosi ar būdavo penkias dienas per savaitę, taip pat kai ji dirbdavo ligoninėje slaugytoja, pati prašydavo su dukra pabūti. Kartais važiuodamas pasiimdavo dukrą iš darželio. Santuokos nutraukimo metu ieškovo nebuvo Lietuvoje. Ji ir toliau gyveno bendrai įsigytame name, tačiau ieškovui grįžus iš užsienio ir prasidėjus namuose baliams, ji išsikraustė pas tėvus. Po to, pas ieškovą bute gyveno, kol susiremontavo savo butą, bet ieškovas tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Ieškovas nuo 2013 m. pradžios rečiau pradėjo lankyti dukrą, nes sužinojo, jog ji turi draugą ir susitaikyti nebėra galimybių. Vieną savaitgalį jos tėvai yra neleidę ieškovui pasiimti dukters, nes šis atvyko neblaivus. 2013 m. gruodžio mėnesį, užsidirbusi Norvegijoje pinigų, kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo vaikui išieškojimo.

5Atsakovės atstovė advokatė L. M. prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad šalių santuoka sudaryta ( - ), dukra D. J. gimė ( - ). Santuoka nutraukta ( - ) Joniškio rajono apylinkes teismo sprendimu. Tiek ieškovas, tiek atsakovė byloje paaiškino, kad išsituokus ieškovas mergaitę lankė, bendravo, ja rūpinosi. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad jo ir dukros santykiai buvo artimi, mergaitė su juo gyvendavo 5 dienas per savaitę, savaitgaliais. Vienerius metus po ištuokos gyveno kartu su atsakove ir dukra. Šalių santykiai atšalo, kai atsakovė pateikė antstoliui vykdomąjį raštą. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas teisme 2014 m. sausio mėnesi. Byloje yra duomenys, kad šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė dėl tvirtos sumos vaiko išlaikymui sumokėjimo. Atsakovė 2013-12-27 pateikė vykdyti vykdomąjį raštą dėl 64800 Lt sumos išieškojimo, su kuo ir sieja ieškovo ieškinio pateikimą teismui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 str. 1 d. nustatytas metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo. 2014-08-04 teismo posėdyje ieškovas R. J. nurodė, kad praėjus pusei metų po ištuokos sužinojo, jog pati atsakovė nežino, kas yra vaiko tėvas. Taigi, ieškovas tokiu būdu aiškiai apibrėžė atskaitos tašką vienerių metų ieškinio senaties terminui skaičiuoti – ieškovo sužinojimo momentas yra 2008 m. sausis (ištuoka 2007-06-28 + 6 mėn.). Ieškinys pareikštas 2014 m. sausio mėn., praleidus ieškinio senaties terminą, todėl teismo prašo taikyti ieškinio senatį. Iš bylos medžiagos matyti, kad per laiką nuo sužinojimo iki 2014 m. sausio mėnesio – ieškinio pateikimo teismui dienos, šalys gyveno kartu, ieškovas rūpinosi dukra, palaikė ryšius, neneigė tėvystės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tėvystės nuginčijimo instituto tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2007-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-9/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, nurodydama R. J. vaiko tėvu, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, siekė pakartotinės ekspertizės, ėmėsi veiksmų biologinei tėvystei nustatyti. Atsakovė negali nurodyti kito asmens ir yra įsitikinusi, kad mergaitės tėvas yra ieškovas. Byloje neginčijama, kad ieškovas net ir žinodamas abejones jam keliančius faktus, su dukra bendravo, dalyvavo jos auklėjime. Mergaitė laukdavo susitikimų, kalbėdavo apie tėvą. Iš teismo posėdyje atliktos nepilnametės D. J. apklausos matyti, kad mergaitė nuo mažens žino savo kilmę, prisimena laikotarpį, kai jos ir tėvo – ieškovo R. J. santykiai buvo artimi, nori bendrauti su tėvu, kad yra ryšys tarp vaiko ir tėvo patvirtina aiškūs mergaitės prisiminimai: žaidimai su tėvu, dovanos, filmai, kuriuos kartu žiūrėjo, žino, kur gyvena ieškovas. Išreikštas mergaitės aiškus noras bendrauti su ieškovu, ilgesys, nepamiršta tėvo, nori būti kartu. Yra pagrindas vertinti, kad susiformavę ilgalaikiai vaiko ir tėvo santykiai, socialinis ryšys. Iš apklausos aiškus mergaitės požiūris į šeimą, vienareikšmis noras bendrauti su tėvu R. LAT praktikoje siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologini tėvą, tėvystės nuginčijimo faktas negali būti svarbesnis už vaiko interesus. Ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį, priešingu atveju, vadovaujantis vien ekspertizės išvada kaip rašytiniu įrodymu, nuginčijus tėvystę, būtų akivaizdžiai pažeista mergaitės teisė turėti abu tėvus, mergaitė liktų be tėvo. Byloje prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su ieškovu atžvilgiu, bet ne kraujo ryšiui su juo. Teismo prašo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S. paaiškino, kad nesupranta, kodėl byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu, nes neturėjo jokių artimų santykių su atsakove. Nepamena, kad ieškovui būtų sakęs, jog atsakovė pati nežino, kieno yra vaikas.

7Trečiojo asmens atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė nurodė, kad jos atstovaujamas G. S. į procesą ieškovo įtrauktas nepagrįstai, todėl G. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos privalo būti atlygintos pagal pateiktą prašymą ir sąskaitą bei pinigų priėmimo kvitą. Pritaria atsakovės atstovės nuomonei bei prašymui dėl senaties termino byloje taikymo, nes ieškovas 2014 m. rugpjūčio 4 d. posėdžio metu teismui aiškiai nurodė, kad 2007 m. nutraukus santuoką, maždaug po pusmečio jis sužinojo apie tai, kad gali būti, jog jis nėra biologinis šalių dukros tėvas, tačiau per nustatytą 1 metų terminą į teismą nesikreipė ir savo tėvystės neginčijo. Tokiu būdu jis praleido 1 metų ieškinio nuginčyti tėvystę pareiškimo terminą, kurį atsakovė prašo taikyti.

8Teismo posėdyje apklausta nepilnametė liudytoja D. J. paaiškino, kad gyvena su seneliu, močiute, krikšto mama G. ir dėde N. ( - ) kaime. Mama būna namuose tik vasarą, rudenį išvažiuoja į Norvegiją. R. buvo jos tėtis, bet susipyko su mama ir išsiskyrė. Ji norėjo, kad tėvai nesiskirtų. Kai dar nebuvo susipykę, tėtis veždavo ją į darželį, o mama pasiimdavo. Mama palikdavo ją pas tėtį. Kai susitikdavo su R., abu žaisdavo, žiūrėdavo filmukus. Tėčio pasiilgsta, norėtų ir dabar bendrauti. Kai jai buvo 5 metų gimtadienis, buvo atvažiavęs R., o po 7 metų gimtadienio jis nusivežė ją į parduotuvę ir nupirko laikrodį. Žino, kur gyvena R., labai norėtų pas jį pabūti, įdomu, kaip jis gyvena. Norėtų, kad R. būtų tėtis, kad jis vežiotų į mokyklą, gyventų su mama. Nori su mama pasišnekėti apie R., bet bijo, kad ši nepyktų. Mama į namus atvažiuoja su draugu R., kartais ją kartu pasiima į Ventą, kur R. turi sūnų. R. gyvena su mama Norvegijoje. R. būna piktas, susiraukęs, o R. toks nebūdavo. Nori, kad R. būtų draugiškas su visa jos šeima, ji R. nepamirštų, net jei tėvai ir nesusitaikytų.

9Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovas R. J., įtardamas, jog jis galbūt nėra vaiko D. J., gim. ( - ), tėvas, dėl tėvystės nuginčijimo per įstatymų nustatytą terminą į teismą nesikreipė. Vaiko teisė žinoti kas yra biologinis tėvas, nesusijusi su įrašu gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu yra įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina (52-53 b. l.). VTAS atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdyje nurodė, kad tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko D. J. susiklostę šeimos ryšiai, vaikas labai išgyvena, kad nebendrauja su tėčiu. Atsižvelgiant į vaiko interesus, byloje reikalinga taikyti ieškinio senatį.

10Ieškinys atmestinas.

11Ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, jų atstovų, išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimais, VTAS išvada (52 b. l.) ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-501-481/2007 (4-5 b. l.), vaiko gimimo liudijimo AA Nr. ( - ) nuorašu (12 b. l.), antstolės Vaivos Šimkienės 2014-03-12 patvarkymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo kopija (30-31 b. l.), 2007-04-06 gimimo įrašo Nr. ( - ) kopija, ( - ) santuokos akto įrašo Nr. ( - ) kopija (43 b. l.), ( - ) santuokos nutraukimo įrašo Nr. 64 kopija (44 b. l.), 2012-04-19 Vykdomojo rašto Nr. 2-501-481/2007 kopija (56-57 b. l.), antstolės Vaivos Šimkienės 2013-12-30 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kopija (58 b. l.), 2013-12-30 raginimo įvykdyti sprendimą kopija (59 b. l.), 2013-12-30 vykdymo išlaidų apskaičiavimo kopija (60 b. l.), Antstolės Vaivos Šimkienės 2013-12-30 rašto Nr. 0071/13/0143/8607 kopija (61 b. l), pašto siuntų lydraščių kopijomis (62-67 b. l.), Ekspertizės aktu Nr. ES 285/14(01) (83-86 b. l.), Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0133/14 (104-106 b. l.), Ekspertizės aktu Nr. 140-(485)-IS1-3046 (136-138 b. l.), nustatyta, kad ieškovas R. J. ir atsakovė L. J. ( - ) Joniškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. 54). Ieškovui ir atsakovei gyvenant santuokoje ( - ) gimė duktė D. J.. Joniškio rajono apylinkės teismo 2007-06-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-501-481/2007 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta bendru šalių sutarimu. Iš teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad D. J., gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. J.. Nepilnametės dukters D. J. išlaikymui jos tėvas R. J. įsipareigojo sumokėti išlaikymą tvirta pinigu suma – 64800 Lt už laikotarpį nuo pareiškėjų sudarytos sutarties 2007-05-28 iki dukters pilnametystės. 2013-12-27 ieškovė pateikė antstolės Vaivos Šimkienės kontorai Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-04-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-501-481/2007 dėl 64800 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo R. J.. 2014-02-05 Joniškio rajono apylinkės teisme gautas R. J. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, kuriame kaip galimas D. J. tėvas nurodytas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S.. Atlikus dvi DNR ekspertizes, nustatyta, kad R. J. nėra vaiko D. J., a. k. ( - ) biologinis tėvas. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. S. užsakymu atlikus DNR ekspertizę, nustatyta, kad G. S. taip pat nėra D. J., a. k. ( - ) biologinis tėvas.

12Dėl ieškinio senaties taikymo

13Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

14Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame tėvu nurodomas ieškovas, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste.

15Nors ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį ieškovą pasiekė žinios, kad jis nėra dukters D. J. biologinis tėvas, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas kelis kartus patvirtino, kad praėjus pusei metų po santuokos nutraukimo (santuoka nutraukta teismo 2007-06-28 sprendimu) trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S. jam pasakė apie ieškovo buvusios sutuoktinės atsakovės L. J. abejones, kad ji nežino, kas yra dukters D. J. tikrasis tėvas. Ieškovas, sužinojęs apie šias buvusios sutuoktinės abejones, toliau su pastarąja gyveno, niekieno neverčiamas, savo apsisprendimu buvo mergaitės tėvu, turėdamas abejonių, bendravo su ja kaip su dukra, kuri ieškovą visą laiką laikė savo tėvu. Net esant nutrūkusiems ieškovo ir atsakovės santykiams – atsakovei nebegyvenant su ieškovu, vaiko ir tėvo bendravimas nenutrūko, jis neneigė tėvystės, dukrą lankė, veždavosi apipirkti, dovanojo dovanas. Ieškovas pripažino, kad su dukra santykiai buvo artimi, kol maždaug prieš pusantrų metų iškilo ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau net ir tada ieškovas nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

16Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad ieškovas pripažino vaiką kaip savo, pagal galimybes auklėjo ir ugdė nuo pat jo gimimo, dalyvavo kasdieniame jo gyvenime, net nutrūkus ieškovo ir atsakovės santuokai bei santykiams, vaiko ir tėvo bendravimas nenutrūko. Kaip savo baigiamosiose kalbose nurodė ieškovo atstovas, pastaruosius keturis metus ieškovo bendravimas su dukra buvo nepastovus.

17Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas per daugiau nei 6 metų laikotarpį nesiėmė jokių priemonių savo subjektinėms teisėms ginti ir neginčijo faktinės tėvystės. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad senaties terminas ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo prasidėjo dar 2007 metų gruodžio pabaigoje, praėjus maždaug pusei metų po santuokos nutraukimo, ir šiuo atveju jis yra praleistas. Pažymėtina, kad ieškovas šios aplinkybės nepaneigia jokiais įstatymo leistinais įrodymais. Taigi, būtent nuo tos datos prasidėjo ieškovo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą vienerių metų termino eiga. Į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi tik 2014 m. vasario 5 d., todėl ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 3.152 str. 1 d.).

18Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

19Nagrinėjamu atveju teismas, išklausęs paties vaiko nuomonę, nustatė, kad vaikas pripažįsta ieškovą savo tėvu, nori su juo bendrauti, jam rūpi, kaip tėvas gyvena. Ieškovas ilgą laiko tarpą rūpinosi D. J. kaip savo vaiku. Susiformavus vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsirado ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Mergaitė laukdavo ir tebelaukia susitikimų su tėvu, kalbėdavo apie tėvą. Socialinis ryšys iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su ieškovu, prisimena laikotarpį, kai santykiai su tėvu buvo artimi. Ieškovo atstovas nurodė, kad įrašo D. J. gimimo liudijime panaikinimas, kad ieškovas nėra tėvas, neatims ieškovo galimybės toliau bendrauti su D. J.. Vadinasi ieškovas ir pats galimai ilgisi bendravimo su dukra.

20Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad biologinio tėvo nustatymas byloje yra neaiškus, todėl, nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti visai be tėvo. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai, esminis vaiko interesas išsaugoti ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumas, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus. Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina.

21Teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškinys atmestinas.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S. byloje yra patraukti atsakovės pusėje, todėl turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atsakovė, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

26Iš sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė advokato pagalbai apmokėti patyrė 367,96 Eur (1270,50 Lt) išlaidų (113, 116 b. l.), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – 613,27 Eur (2117,50 Lt) (73 b. l.). Teismas, vertindamas atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turėtų atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius ir sprendžia, kad visos trečiojo asmens ir dalis atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstos, neviršijančios nustatytų maksimalių dydžių. Iš teismui pateiktų ataskaitų apie atsakovei L. J. suteiktas teisines paslaugas šioje civilinėje byloje, matyti, kad atsakovė sumokėjo advokatei 600 Lt (be PVM) (173,77 Eur) už susipažinimą su dokumentais, konsultaciją ir atsiliepimo parengimą, 300 Lt (86,89 Eur) (be PVM) už atstovavimą teisme ir 150 Lt (43,44 Eur) (be PVM) už kelionėje sugaištą darbo laiką (115, 118 b. l.). Teismo vertinimu, prašoma atsakovės naudai priteisti 150 Lt (43,44 Eur) (be PVM) suma už advokatės kelionėje sugaištą darbo laiką yra nepagrįsta, nes Rekomendacijų 3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė Rekomendacijų 3 punkte nurodytų sąlygų, kurioms esant būtų galima priteisti išlaidas, patirtas už advokato kelionėje Joniškis-Šiauliai-Joniškis sugaištą darbo laiką. Todėl atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovės L. J. naudai priteistina 315,40 Eur (173,77 Eur + 86,89 Eur + PVM (54,74 Eur)) suma už advokatės L. M. suteiktas teisines paslaugas, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. S. naudai iš ieškovo priteistina 613,27 Eur suma už advokatės Daivos Balčiūnienės suteiktas teisines paslaugas.

27Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 15,87 Eur išlaidos procesiniams dokumentams įteikti (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. 1 d.).

28Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263–268 str., 270 str., 271 str., 307 str. 1 d., teismas

Nutarė

29ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) 315,40 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. J., a. k. ( - ) naudai.

31Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) 613,27 Eur (šešis šimtus trylika eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. S., a. k. ( - ) naudai.

32Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) 15,87 Eur (penkiolika eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

33Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė,... 2. ieškovas ieškinį (1-3 b. l.) palaikė, prašydamas pripažinti, kad... 3. Ieškovo atstovas advokatas Aistis Damulevičius prašo tenkinti ieškinį ir... 4. Atsakovė L. J. prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad tik jai padavus... 5. Atsakovės atstovė advokatė L. M. prašė ieškinį atmesti ir taikyti... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S.... 7. Trečiojo asmens atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė nurodė, kad jos... 8. Teismo posėdyje apklausta nepilnametė liudytoja D. J. paaiškino, kad gyvena... 9. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 12. Dėl ieškinio senaties taikymo... 13. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.... 14. Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo... 15. Nors ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį ieškovą... 16. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad ieškovas pripažino... 17. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas per daugiau nei 6 metų... 18. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse... 19. Nagrinėjamu atveju teismas, išklausęs paties vaiko nuomonę, nustatė, kad... 20. Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad biologinio tėvo nustatymas... 21. Teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – 24. CPK 47 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys,... 25. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios... 26. Iš sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė advokato pagalbai apmokėti... 27. Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 15,87 Eur išlaidos procesiniams... 28. Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263–268 str., 270... 29. ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) 315,40 Eur (tris šimtus penkiolika... 31. Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) 613,27 Eur (šešis šimtus trylika... 32. Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) 15,87 Eur (penkiolika eurų 87 ct)... 33. Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui,...