Byla 2-1403-157/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. V., R. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria nepatenkintas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, bei dėl 2016 m. balandžio 7 d. papildomos nutarties, kuria iš pareiškėjų priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimtų civilinėje byloje Nr. A2-1182-603/2016 pagal pareiškėjų V. V., Z. V., R. V. ir Ellora 4522899 Ltd prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-1669-803/2015 dėl bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Infoverslas“ pareikštų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bei baudos įmonės direktorei paskyrimo, atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Infoverslas“.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 4 d., iškėlė UAB „Infoverslas“ bankroto bylą, bendrovės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“; nustatė 45 dienų terminą, nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti, kuris baigėsi 2015 m. sausio 19 d. Bendrovė 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (bankroto bylos Nr. B2-2779-803/2016).

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi išnagrinėjo administratoriaus pareiškimą dėl kreditorinių reikalavimų (ne)patvirtinimo ir baudos BUAB „Infoverslas“ direktorei R. V. skyrimo (civilinė byla Nr. B2-1669-803/2015). Šia nutartimi teismas, be kita ko, patvirtino 1 227,32 Eur dydžio V. V. pirmos eilės finansinį reikalavimą; atsisakė priimti R. V. pirmos ir trečios eilės finansinius reikalavimus; atsisakė priimti Z. V. pirmos eilės finansinį reikalavimą; atsisakė priimti Ellora 4522899 Ltd trečios eilės finansinį reikalavimą. Teismas šioje nutartyje taip pat atmetė administratoriaus prašymą skirti baudą buvusiai bankrutuojančios bendrovės direktorei R. V.; atmetė Z. V., R. V. ir V. V. prašymą dėl baudos skyrimo administratoriui.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1726-178/2015) šią teismo nutartį pakeitė iš dalies: 1) panaikino jos dalį, kuria patvirtintas V. V. pirmos eilės finansinis reikalavimas ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė priimti tvirtinti V. V. kreditorinį reikalavimą; 2) pakeitė jos dalį, kuria atsisakyta priimti Z. V. pirmos eilės finansinį reikalavimą, nurodęs, kad šis prašymas netenkinamas. Kitą šios nutarties dalį paliko nepakeistą.

7Pareiškėjai Z. V., R. V., V. V. 2015-03-05 kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti procesą bankroto bylos dalyje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl R. V., Z. V., V. V. ir Ellora 4522899 Ltd kreditorinių reikalavimų tvirtinimo; dėl administratoriaus prašymo nubausti R. V. atmetimo motyvų; dėl administratoriaus nubaudimo už piktnaudžiavimą procesu ir bylos vilkinimą; dėl atskirosios nutarties priėmimo ir pranešimo prokurorui apie administratoriaus žinomai melagingų paaiškinimų teikimą teismui; dėl UAB ,,Infoverslas“ bankroto administratoriaus pakeitimo ex officio.

8Pareiškėjai prašo atnaujinti terminą šiam pareiškimui teikti, jei teismas manytų, kad tam yra praleisti terminai; atnaujinus procesą bei panaikinus minėtų teismų sprendimus šiose išnagrinėtos bylos dalyse minėtais klausimais priimti naują sprendimą: 1) atnaujinti terminą R. V. prašymui dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo ir tenkinti jį visa apimtimi, tai yra, patvirtinti jos trečios eilės 12 975,70 Eur kreditorinį reikalavimą ir 2 530,95 Eur netesybų; patvirtinti jos pirmos eilės kreditorinį reikalavimą – 2 929,16 Eur darbo užmokesčio skolos, 1 701,98 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos, 2 647,17 Eur delspinigių; 2) atnaujinti terminą Z. V. prašymui dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo ir jį patvirtinti visa apimtimi, tai yra, patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą – 3 929,39 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas skolą ir 4 367,88 Eur delspinigių; 3) atnaujinti terminą V. V. prašymui dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo ir patvirtinti jį visa apimtimi, tai yra, patvirtinti jos pirmos eilės kreditorinį reikalavimą – 1 348,13 Eur; 4) pakeisti motyvus dėl administratoriaus prašymo nubausti R. V. atmetimo, nurodant, kad ji perdavė administratoriui visus bendrovės dokumentus ir pateikė tinkamus paaiškinimus dėl, jo įsitikinimu, galimai trūkstamų dokumentų; 5) nubausti administratorių už piktnaudžiavimą procesu ir bylos nagrinėjimo vilkinimą maksimalia bauda 50 proc. jos skiriant R. V. ir Z. V.; 6) priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie administratoriaus neteisėtą veikimą – žinomai melagingų paaiškinimų teikimą teismui; 7) teismo iniciatyva pakeisti administratorių nauju neskiriant kandidatūrų, nurodytų šio prašymo prieduose 4 ir 5; 8) priteisti iš bankroto administratoriaus R. V. 30 Eur dėl išlaidų, patirtų dėl priverstinio bendrovės dokumentų įteikimo šiam administratoriui, naudojantis antstolio V. M. paslaugomis; 9) priteisti iš administratoriaus (BUAB „Infoverslas“) pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.

9Pareiškėjai šį prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios jiems nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

10Argumentuodami savo reikalavimus pareiškėjai nurodė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties priėmimo ir įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutarčiai BUAB „Infoverslas“ bankroto byloje, kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 2S-1903-431/2015) Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 birželio 4 d. nutartimi R. V. pagal antstolio pareiškimą paskirtą baudą už tai, kad ji neįvykdė šio pareigūno nurodymo ir neperdavė BUAB ,,Infoverslas“ administratoriui visų bendrovės dokumentų. Šioje kitoje byloje yra nustatyta, kad R. V. perdavė administratoriui UAB ,,Ius Positivum“ visus BUAB ,,Infoverslas“ dokumentus bei pateikė pakankamus paaiškinimus dėl pastarojo žinomai melagingų paaiškinimų teismui šiuo klausimu..

11Pareiškėjai akcentavo, kad bankroto administratorius byloje teismui teikė žinomai melagingus paaiškinimus, jog nebuvo gauti kreditorinių reikalavimų patvirtinimui būtini dokumentai, tuo tarpu teismas nevertino pareiškėjų prašymų atnaujinti terminus pateikti reikalavimams; administratoriaus pareigų nevykdymo bei šališko / nesąžiningo elgesio; kreditorinių reikalavimų patvirtinimo vilkinimo. Akcentavo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl administratoriaus šališkumo, t. y. UAB „Skomė“, UAB „Ius Positivum“ ir UAB „Admivita“, UAB „Finvita“ sąsajų, kurios paaiškėjo 2015 m. pasikeitus bankroto administratorių parinkimo sistemai, taip pat sudaro pagrindą ex officio jį pakeisti.

12Pareiškėjas Ellora 4522899 Ltd taip pat pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, kurį grindė iš esmės analogiškais argumentais.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjų V. V., Z. V., R. V. ir Ellora 4522899 Ltd prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė bei priteisė atsakovei BUAB „Infoverslas“ iš pareiškėjų lygiomis dalimis 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba.

15Teismas įvertinimo tiek nagrinėjamos, tiek ir kitos civilinės bylos, kuria remiasi pareiškėjai, ribas bei procesiniuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1669-803/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1903-431/2015).

16Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje Z. V. pareikštą finansinį reikalavimą teismai atsisakė patvirtinti, nes taikė ieškinio senatį, įtvirtintą Darbo kodekso 27 straipsnyje, ir pagrindo termino atnaujinimui nenustatė. Pareiškėjų R. V., V. V. ir Ellora 4522899 Ltd finansinių reikalavimų teismai nepriėmė, konstatavę, kad jie praleido Įmonių bankroto įstatymo ir teismo nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, ir nenustatę svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Teismas nurodė, kad šioje byloje pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumas nebuvo vertinamas, taip pat nebuvo nagrinėjamas klausimas ar įmonės direktorė R. V. perdavė visus įmonės dokumentus, reikšmingus finansinių reikalavimų įvertinimui, ar administratorius turėjo ir galėjo pareikštus finansinius reikalavimus patikrinti pagal įmonės buhalterinę apskaitą.

17Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje kitoje civilinėje byloje, kuri, pareiškėjų manymu, suteikia procesinį pagrindą šios bylos atnaujinimui, iš viso nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su pareiškėjų kreditorių reikalavimų tvirtinimu; nebuvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų praleisto termino atnaujinimo galimybėmis; buvo spręstas klausimas dėl atsakomybės taikymo pareiškėjai R. V. už antstolio sprendimo nevykdymą, t. y. įmonės dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui.

18Beje, minimoje nutartyje teismas nustatė, kad direktorė R. V. nėra perdavusi bankroto administratoriui tam tikrų įmonės finansinių dokumentų, tačiau sprendė, jog nesant tikslių duomenų, kad tokie dokumentai buvo sudaryti ir jie yra pas šį asmenį, – šį bauda jai neskirtina. Tuo remdamasis teismas nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, jog teismas kitoje byloje yra konstatavęs, kad visi įmonės dokumentai administratoriui buvo tinkamą perduoti.

19Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodyta kitoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. priimta nutartis ir joje nustatytos aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės jau išnagrinėtai civilinei bylai dėl pareiškėjų Z. V., R. V., V. V. ir Ellora 452899 Ltd finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB ,,Infoverslas“ bankroto byloje. Konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

20Įvertinęs aplinkybę, kad nėra duomenų, jog būtų įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo bankroto administratorius būtų pripažintas kaltu ir nuteistas už žinomai melagingų parodymų davimą, teismas sprendė, jog pareiškėjai neįrodė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo.

21Teismas netenkino prašymo nagrinėti minimą pareiškimą žodinio proceso tvarka, kadangi šis nebuvo tinkamai pagrįstas, o teismas tokio poreikio nenustatė; atmetė prašymą neleisti administratoriui UAB ,,Ius Positivum“ ir advokatui P. V. atstovauti atsakovą, kadangi pareiškėjai nepateikė duomenų, paneigiančių tinkamą atstovavimą. Įvertinęs pateiktus dokumentus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei teisinį reglamentavimą, teismas priteisė atsakovei iš pareiškėjų lygiomis dalimis 998,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

22Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi priteisė iš pareiškėjų V. V., Z. V., R. V. ir Ellora 4522899 Ltd atsakovei lygiomis dalimis 200 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba. Teismas nurodė, kad 2016 m. kovo 17 d. nutartimi tik iš dalies išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsižvelgęs į tai, kad procesiniai veiksmai, už kurių atlikimą nebuvo paskirstytos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nebuvo sudėtingi bei įvertinęs Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių – papildomai atsakovei priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

24Pareiškėjai Z. V., R. V., V. V. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti paminėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį bei 2016 m. balandžio 7 d. papildomą nutartį dalyse dėl R. V., Z. V. ir V. V., ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) prijungti naujai gautus įrodymus; 3) išaiškinti kokio pareiškimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas priėmė 2016 m. kovo 17 d. nutartį; 4) atnaujinti terminą prašymui dėl papildomos nutarties šioje byloje priėmimo, kurioje būtų pasisakyta dėl pareiškimo, neaptarto skundžiamoje nutartyje; 5) priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie administratoriaus UAB „Ius Positivum“ žinomai melagingų paaiškinimų teikimą teismui ir piktnaudžiavimą pareigomis; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 6) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

251. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kurį pareiškimą nagrinėja, nors pareiškėjai ir Ellora 4522899 Ltd buvo pateikę atskirus pareiškimus, todėl pažeidė reikalavimą išspręsti visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.).

262. Teismas nepasisakė dėl prašymo atnaujinti procesą argumentų – dėl administratoriaus nesąžiningumo ir šališko veikimo; dėl atskirosios nutarties priėmimo ir pranešimo prokurorui apie administratoriaus žinomai melagingų paaiškinimų teikimą teismui; klaidingai interpretavo kitoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. priimtą nutartį, tuo pažeisdamas pareigą tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus (CPK 235 str. 1 d.).

273. Teismas neteisingai įvertino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje nustatytų aplinkybių ryšį su nagrinėjama byla ir jų tiesioginę įtaką sprendžiant dėl proceso atnaujinimo. Paaiškėjusi aplinkybė, kad bankroto administratorius teikė teismui melagingus paaiškinimus, jog R. V. jam neperdavė visų BUAB „Infoverslas“ dokumentų, yra tiesiogiai susijusi su prašomos atnaujinti bylos dalyku – pats teismas pripažino, kad tiek finansinių reikalavimų, tiek dokumentų perdavimo klausimai nagrinėtini drauge, nes yra tarpusavyje susiję.

284. Teismas be pagrindo nurodė, kad tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies paaiškinimai, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, gali būti proceso atnaujinimo pagrindas.

295. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad teismai šioje byloje galiojančiuose, tai yra įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, nevertino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminus kreditoriniams reikalavimams pareikšti, jų argumentų dėl administratoriaus šališkumo bei veikimo drauge su UAB „Skomė“, tuo pažeisdami pareigą ištirti byloje esančių įrodymų visumą bei išspręsti visus pareikštus reikalavimus.

306. Teismas nemotyvavo sprendimo atmesti prašymą išreikalauti iš administratoriaus įrodymus apie jo sutartinius santykius su UAB „Finvita“; formaliai vertino prašymą dėl žodinio proceso bei nepagrįstai jį atmetė; be pagrindo neatsižvelgė į argumentus dėl netinkamo atstovavimo.

317. Teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes neįvertino aplinkybių, kad atstovavimo sutartį sudarė ne bendrovė, o jos bankroto administratorius, kuris ir atsiskaitė už suteiktas paslaugas; atstovavimo sutartis dėl Ellora 4522899 Ltd pareiškimo nebuvo sudaryta; neatsižvelgė į atliktų veiksmų apimtį bei būtinumą, todėl priteisė nepagrįstai didelę sumą.

32Atsakovė BUAB „Infoverslas“ atsiliepime prašo atmesti atskiruosius skundus ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas bei priteisti 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

331. Didžioji dalis apeliantų nurodomų aplinkybių neegzistuoja, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl neturi reikšmės vertinant skundžiamų nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą.

342. Teismas visiškai pagrįstai, įvertinęs byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismų nustatytas aplinkybes, pripažino, kad byloje nebuvo vertintas pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumas, kadangi jie nebuvo tenkinti / priimti dėl praleistų senaties terminų. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytas aplinkybes pagrįstai laikė neturinčiomis jokios įtakos vertinant atsisakymo tvirtinti finansinius reikalavimus teisėtumą. Minėtoje nutartyje teismas išimtinai sprendė klausimą dėl atsakomybės taikymo direktorei R. V. už antstolio sprendimo nevykdymą. Teismas, priešingai nei akcentuoja pareiškėjai, toje byloje nekonstatavo, kad R. V. perdavė administratoriui visus įmonės dokumentus. Teismas nurodė, kad dalis dokumentų nėra perduota, tačiau įvertinus tai, kad nėra žinoma, ar tie dokumentai yra įmonės vadovės dispozicijoje, baudos neskyrė.

354. Ellora 4522899 Ltd ir apeliantų pareiškimai dėl proceso atnaujinimo yra identiški, grįsti tapačiais argumentais, kuriuos teismas detaliai išanalizavo, todėl atmestinas pareiškėjų teiginys, kad nebuvo išspręsti visi pateikti pareiškimai bei pareikšti reikalavimai.

365. Apeliantai nenurodė nei vieno argumento, kuris sudarytų pagrindą konstatuoti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Atskirajame skunde iš esmės išdėstytos aplinkybės bei argumentai, išanalizuoti bei įvertinti sprendžiant kreditorinių reikalavimų patvirtinimo klausimą.

376. Argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestini, kadangi atsakovė teisinių paslaugų sutartį su advokatu sudarė tiek dėl apeliantų, tiek dėl pareiškėjo Ellora 4522899 Ltd pareiškimų; paslaugos buvo teikiamos būtent BUAB „Infoverslas“, o administratorius atstovavimo sutartis pasirašė kaip atstovas. Administratorius yra teisėtas ir tinkamas bankrutavusios įmonės atstovas, sudaręs tinkamą ir teisėtą atstovavimo sutartį su teisę atstovauti turinčiu advokatu. Administratorius apmokėjo už advokato suteiktas paslaugas, kadangi BUAB „Infoverslas“ neturėjo lėšų, tačiau tai nereiškia, kad paslaugos nebuvo suteiktos / išlaidos nebuvo patirtos. Aplinkybė, kad apeliantų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo patenkintas, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

38IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

40Dėl naujai gautų įrodymų prijungimo

41Šios bylos nagrinėjimo procese apeliantai, vadovaudamiesi CPK 314 straipsniu, 2016-08-07, 2016-08-22, 2016-08-23 teikė prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo. Teisėjų kolegija netenkina prašymo priimti rašytinius įrodymus, susijusius su apelianto Z. V. sveikatos būkle, kaip nesusijusius su nagrinėjama byla, taip pat atsisako priimti teiktus rašytinius įrodymus, susijusius su BUAB „Infoverslas“ kreditorių susirinkimų sprendimais dėl kitų teismuose nagrinėjamų ginčų, bei bankroto administratoriaus UAB ,,Ius Positivum“ procesiniais veiksmais kitose teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose, nes tokių veiksmų ir sprendimų teisėtumas, kaip žinoma, yra tikrinamas nagrinėjamoje byloje, o tokių teismų sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas – instancine tvarka (CPK 197 str.). Prašymas, teismui pateiktas 2016-09-06, tai yra jau baigus nagrinėti šią bylą, todėl nenagrinėjamas ir grąžinamas pareiškėjams (CPK 42 str. 5 d.).

42Dėl žodinio proceso

43Kaip žinoma, pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai tokį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-436-611/2015 etc.). Atsižvelgdama į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 str.).

44Šioje nutartyje aukščiau yra nurodyta, kad pareiškėjai R. V., Z. V. ir V. V. atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti skundžiamas teismo nutartis, iš esmės teigdami, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms neteisėtai ir nepagrįstai yra atsisakyta atnaujinti procesą byloje dėl atsisakymo priimti / tvirtinti jų finansinius reikalavimus BUAB „Infoverslas“ bankroto byloje.

45Teisėjų kolegija, toliau nagrinėdama pareiškėjų atskirųjų skundų argumentus ir spręsdama dėl skundžiamų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, konstatuoja, kad byloje nėra keliamas bei sprendžiamas klausimas dėl CPK 365 straipsnio 1 dalies bei 366 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, tačiau šiuo atveju tai yra aktualu todėl, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog iš viso nėra galimas proceso atnaujinimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose. Taigi teismai, taip pat ir apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjama byla negalėjo būti pradėta, privalo ex officio spręsti dėl CPK 293 straipsnio 1 dalies taikymo ir tokios bylos nutraukimo.

46Dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo

47Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 3 dalį, bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, kurioje sprendžiama eilė su bankroto procesu susijusių klausimų (iškeliama bankroto byla, tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, nagrinėjami skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, sprendžiama dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo etc.); kad tokiomis teismo priimamomis nutartimis nėra iš esmės išsprendžiama byla dėl ginčo esmės (dėl bankroto bylos); kad šie veiksmai laikomi bankroto procedūros etapais, bet ne bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme, ir proceso atnaujinimas tokiu atveju nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007 etc.).

48Aiškindami ir taikydami CPK 366 straipsnio 3 dalies normą (redakcija, įsigaliojusi 2011 m. spalio 1 d.), nustatančią, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose, teismai yra nurodę, jog toks pasikeitęs teisinis reglamentavimas iš esmės įtvirtino teismų praktikoje suformuotą taisyklę, jog proceso atnaujinimas negalimas bet kurioje bankroto bylos stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1015/2012; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1412/2013, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2304/2013, 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1590-186/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-863-464/2016 etc.). Taigi sekant tokia teismų praktika turi būti atsisakoma priimti šios kategorijos pareiškimus, o jų pagrindu pradėtos bylos turi būti nutraukiamos (CPK 137 str. 2 d., 293 str. 1 p.).

49Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformulavęs teismų precedentų kūrimo, galiojimo bei keitimo taisykles (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 26/07, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 33/03 etc.), kurios nuosekliai plėtojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-2012, 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012 etc.).

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2012, yra nurodęs, jog tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamas, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, juos aiškiai ir racionaliai argumentuojant, todėl bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo patikrinti, ar žemesniosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, įstatymą aiškino ir taikė laikydamasis teismų praktikoje jau suformuluotomis taisyklėmis ir išaiškinimais bylose, kuriose nagrinėtos faktinės bei teisinės aplinkybės yra tapačios arba iš esmės panašios į tas, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje.

51Teisėjų kolegija, vykdydama aukščiau nurodytas Lietuvos Konstitucinio Teismo bei teismų praktikos nuostatas, o taip pat turėdama omenyje būtent nagrinėjamoje byloje nustatytas ir anksčiau šioje nutartyje išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes (ratio decidendi), laiko, kad sprendžiant dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies minimos normos taikymo yra būtina atkreipti dėmesį į proceso atnaujinimo ypatumus bylose būtent dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.

52Šiuo klausimu dar kartą pažymėtina tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik bylose, kurios užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu) (CPK 365 str. 1 d.). Kaip žinia, bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti teismui pateiktame sąraše esančius jo neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p.) teismas nagrinėja ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta rašytinio proceso tvarka, ir tokiu būdu patvirtinti reikalavimai gali būti tikslinami šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka tol, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014). Taigi proceso atnaujinimas byloje, kurioje kreditorių reikalavimai yra patvirtinti tokiu būdu, yra negalimas, o pradėjus tokią bylą – ji yra nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 366 str. 3 d.).

53Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjų Z. V., R. V. ir V. V. pareikšti finansiniai reikalavimai buvo ginčijami BUAB „Infoverslas“ bankroto administratoriaus, ir klausimas dėl šių prašymų buvo išnagrinėtas ir išspręstas atskiroje byloje – Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis. Taigi, akivaizdu, jog tokiu būdu išnagrinėjus šį ginčą dėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo, jokie patikslinimai ĮBĮ normose nustatyta tvarka negalimi.

54Remdamasi tuo, kas čia išdėstyta, teisėjų kolegija, iš dalies keisdama suformuotą teismų praktiką dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies minimos normos aiškinimo, kad proceso atnaujinimas bankroto procese dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo yra iš viso negalimas, nurodo, jog tokiu atveju, kai klausimas dėl administratoriaus ar kreditorių ginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo yra išsprendžiamas kilusį ginčą išnagrinėjus iš esmės arba atskiroje civilinėje byloje, arba pačioje bankroto byloje, – vėlesnis tokių įsiteisėjusių ir galutinių teismo procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas yra galimas vadovaujantis tik CPK XVII skyriaus normomis, reglamentuojančiomis proceso atnaujinimą.

55Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 366 straipsnio 3 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 293 straipsnio 1 punkto nuostatų, ir šių asmenų prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo iš esmės.

56Toliau nagrinėdama atskirųjų skundų argumentus bei vertindama skundžiamų teismo nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus dėl teismo padarytų proceso pažeidimų – reikalavimo išspręsti visus pareikštus reikalavimus nesilaikymo. Šiuo klausimu pažymėtina tai, kad teismo procesinis sprendimas – vientisas teisės aktas (CPK 270 str.), todėl nustatant, ar šiuo atveju buvo išnagrinėti tiek apeliantų, tiek Ellora 4522899 Ltd pareiškimai, turėtų būti vertinama ne tik rezoliucinė skundžiamos nutarties dalis, bet visos procesinio sprendimo dalys. Kaip matyti, aprašomojoje skundžiamos nutarties dalyje buvo išdėstyti tiek apeliantų, tiek Ellora 4522899 Ltd pareiškimų motyvai, teismas vienareikšmiškai nurodė, kad nagrinėjami apeliantų ir šio juridinio asmens pareiškimai. Todėl argumentas, kad buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalis, atmetamas. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija netenkina ir apeliantų prašymo išaiškinti, kokio pareiškimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas priėmė skundžiamą nutartį bei prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl papildomos nutarties šioje byloje priėmimo, kurioje būtų pasisakyta dėl pareiškimo, neaptarto skundžiamoje nutartyje (CPK 185 str.).

57Kaip nepagrįsti atmetami apeliantų motyvai, kad skundas tenkintinas, nes pirmosios instancijos teismo tiesiogiai neištyrė byloje esančių įrodymų, nepasisakė dėl administratoriaus nesąžiningumo ir šališko veikimo, klaidingai interpretavo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. priimtą nutartį, kuri apeliantų įsitikinimu, sudaro pagrindą proceso atnaujinimui.

58Kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas yra ne tik teisės, bet ir fakto teismas, vertinantis abi nagrinėjamo klausimo puses. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, netgi konstatavus byloje proceso teisės normų pažeidimus arba netinkamą jų pritaikymą, pagrindas sprendimui panaikinti yra tik tada, jeigu dėl tokių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Taigi apeliacinės instancijos teismas netgi konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl visų pareiškėjų pateiktų argumentų, privalo ištaisyti galimai šio teismo padarytas klaidas.

59Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliau nepasisakė tik dėl galimų bankroto administratoriaus sąsajų su kitais apeliantų nurodytais subjektais, t. y. dėl administratoriaus nesąžiningumo. Tačiau vertinant, ar toks pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, konstatuojama, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog dėl jo buvo neteisingai išspręsta byla. Visų pirma šiuo klausimu pažymėtina tai, kad pagal aukščiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo – proceso atnaujinimas byloje dėl bankroto administratoriaus nubaudimo, nušalinimo yra negalimas, nes dėl to priimti procesiniai sprendimai yra vieni iš bankroto bylose priimamų tarpinių procesinių sprendimų (CPK 366 str. 3 d.).

60Antra, teisėjų kolegija paminėtu klausimu visgi pažymi tai, kad bankroto administratorės UAB ,,Ius Positivum“ tinkamumo klausimas apeliantų iniciatyva BUAB „Infoverslas“ bankroto byloje jau buvo ne kartą nagrinėtas – Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2074/2014, nurodė, kad apeliantai nepateikė jokių objektyviais įrodymais pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog teismo paskirtas administratorius dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali / negalės tinkamai vykdyti jam pavestų funkcijų. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1275-157/2015, nutraukė apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl minimo bankroto administratoriaus atstatydinimo. Šioje nutartyje taip pat akcentuota, kad nepatvirtinus kreditoriaus Z. V. finansinio reikalavimo, jis nėra įgijęs ĮBĮ kreditoriui suteikiamų teisių. Antra, pažymėtina tai, kad teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog bankroto administratorius negali būti keičiamas dėl formalių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1143/2014; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-659-241/2015 etc.). Trečia, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą nagrinėti bankroto administratoriaus nesąžiningumo klausimą. Apeliantų nurodyti galimi šio asmens bei kitų subjektų ryšiai, o taip pat argumentai, susiję su tuo, jog BUAB „Infoverslas“ bankroto administratoriaus ir UAB „Admivita“, kuri administruoja BUAB „FF Lizingas“ ir kuriai vadovavo Z. V., yra bendra su UAB „Finvita“ buveinė ir drauge yra tuo pačiu adresu; su buhalterinės apskaitos duomenų ir korespondencijos tvarkymo funkcijų perdavimu, ir kt. – patys savaime nesuteikia pagrindo, kelti šiuos klausimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes bei atskirojo skundo dalyką, nenagrinėja su tuo susijusių apeliantų argumentų dėl būtinumo išreikalauti UAB „Infoverslas“ vardu administratoriaus ir UAB „Finvita“ sudarytas sutartis, jas išanalizuoti ir kt. (CPK 185 str.).

61Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino, nustatė ir įvertino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių, kurios apeliantų įsitikinimu yra naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, ryšį su nagrinėjama byla.

62Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Ši informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui.

63Kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje Z. V. pareikštą finansinį reikalavimą teismai atsisakė patvirtinti, nes taikė ieškinio senatį, įtvirtintą Darbo kodekso 27 straipsnyje, ir pagrindo termino atnaujinimui nenustatė. Pareiškėjų R. V., V. V. ir Ellora 4522899 Ltd finansinių reikalavimų teismai nepriėmė, konstatavę, kad jie praleido ĮBĮ ir teismo nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti, ir nenustatę svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumas net nebuvo vertinamas, taip pat nebuvo nagrinėjamas klausimas ar įmonės direktorė R. V. perdavė visus įmonės dokumentus, reikšmingus finansinių reikalavimų įvertinimui, ar administratorius turėjo ir galėjo pareikštus finansinius reikalavimus patikrinti pagal įmonės buhalterinę apskaitą. Pabrėžtina, jog vien nurodytų terminų praleidimo fakto nustatymas sudarė pagrindą atsisakyti tvirtinti ar nepriimti apeliantų reiškiamų prašymų (CPK 185 str.).

64Nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje, kuri, pareiškėjų manymu, suteikia pagrindą proceso atnaujinimui, iš viso nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su pareiškėjų kreditorių reikalavimų tvirtinimu; nebuvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų praleisto termino atnaujinimo galimybėmis; buvo spręstas klausimas dėl atsakomybės taikymo pareiškėjai R. V. už antstolio sprendimo nevykdymą, t. y. įmonės dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėtoje teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad baudos paskyrimo įmonės vadovei klausimo išsprendimas turi įtakos sprendžiant dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje finansiniai reikalavimai buvo netenkinti dėl įstatymuose nustatytų terminų jų pateikimui pažeidimo. Pripažintina, jog teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, neturi esminės reikšmės bylai, todėl spręstina, jog jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

65Be to, akcentuotina tai, kad apeliantai klaidinančiai nurodo aplinkybes, kurias neva nustatė Vilniaus apygardos teismas minimoje nutartyje. Visų pirma, šioje nutartyje nebuvo konstatuota, kad įmonės direktorė pateikė administratoriui visus dokumentus. Antra, priešingai nei teigiama, – nustatyta, kad direktorė R. V. nėra perdavusi bankroto administratoriui tam tikrų įmonės finansinių dokumentų, tačiau nuspręsta, jog nesant tikslių duomenų, kad tokie dokumentai buvo sudaryti ir jie yra pas šį asmenį, – bauda direktorei neskirtina.

66Taigi teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai neįrodė savo teiginių skunde, kad teismas netinkamai nustatė šio proceso atnaujinimo pagrindą bei netinkamai vertinimo teisinę reikšmę turinčias aplinkybes (CPK 178 str.).

67Apeliantai taip pat nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje teisės normoje aiškiai nustatyta, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra tuo atveju, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada ir kt., dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Tokių įrodymų (įsiteisėjusio teismo nuosprendžio) apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, todėl apeliaciniam teismui nekelia abejonių teismo išvada, kad minėti teisiniai proceso atnaujinimo pagrindai šioje byloje neįrodyti (CPK 178, 185 str.).

68Apeliantai taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nevertino aplinkybės, jog įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nepasisakyta dėl prašymų atnaujinti terminus finansiniams reikalavimams pareikšti. Šiuo klausimu skunde išsamiai išdėstyti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų argumentai, nurodyti išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau šie argumentai yra sietini būtent su bylos esme. Kaip žinia, tik nustačius pagrindus bei atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Todėl šie apeliantų dėstomi argumentai neatnaujinus proceso, neturi teisinės reikšmės bei nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumo, todėl čia pagrįstai nebuvo nagrinėjami.

69Be to, kaip žinoma, civilinės bylos nagrinėjamos instancine tvarka – apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylos esmės skundė apeliacine tvarka, šis teismas ginčą išnagrinėjo – 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartyje ištirtos esminės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (civilinė byla Nr. 2-1726-178/2015). Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog terminas kreditorių reikalavimams pateikti yra praleistas, o jo atnaujinimo pagrindas dėl aplinkybių, susijusių su dokumentų neperdavimu, nenustatytas. Taip pat pripažinta, kad apeliantai nelaikytini įmonės kreditoriais, dėl to negali būti laikomi ir dalyvaujančiais bankroto byloje asmenimis, ir būtent dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepasisakė jų iškeltais klausimais dėl motyvų skiriant baudą įmonės direktorei pakeitimo; administratoriaus, vilkinančio procesą, nubaudimo; administratoriaus pakeitimo; išlaidų priteisimo ir kt.

70Taigi, nesant pagrindo ir neatnaujinus šio proceso teisėjų kolegija, neturi pagrindo vertinti šių aplinkybių iš esmės. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo išvados, pateiktos įsiteisėjusiame procesiniame sprendime, atitinka teisės aiškinimo bei taikymo praktiką (CPK 185 str.).

71Apeliantai nurodo ir kitus proceso pažeidimus, kurie, jų įsitikinimu, lemia skundžiamos nutarties neteisėtumą – nespręstas klausimas dėl įrodymų išreikalavimo, formaliai vertinti prašymai dėl žodinio proceso, neįvertintas netinkamas atstovavimas. Teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo motyvais nesutinka.

72Visų pirma pažymėtina tai, kad vien apeliantų įsitikinimas, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinių taisyklių pažeidimą. Kita vertus, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje aukščiau, yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tokie įrodymai byloje nėra pateikti (CPK 329 str. 1 d., 178 str.).

73Apeliacinės instancijos teismas papildo pirmosios instancijos teismo argumentus dėl administratoriaus funkcijų bei pažymi, kad jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Šis teismo paskirtas asmuo įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo spręsti, kad administratorius neturi teisės atstovauti bankrutuojančią įmonę.

74Be to, bankrutuojančios bendrovės kreditoriai / kreditorių susirinkimas, kurie iš esmės yra tiesiogiai (materialiai) suinteresuoti tinkamu bankroto procesu ir kontroliuoja teismo paskirto asmens veiklos teisėtumą, įgyvendindami savo teises, gali kelti klausimą dėl jo nubaudimo, nušalinimo (ĮBĮ 21 str., 23 str.). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje, kuria BUAB „Infoverslas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodė, jog bendrovėje yra patvirtinti 5 kreditorių reikalavimai (civilinė byla Nr. B2-2779-803/2016).

75Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes neįvertino aplinkybių, kad atstovavimo sutartį sudarė ne bendrovė, o jos bankroto administratorius, kuris ir atsiskaitė už suteiktas paslaugas; neatsižvelgė į atliktų veiksmų apimtį bei būtinumą, todėl priteisė nepagrįstai didelę sumą.

76Kaip minėta, bankroto administratorius bankroto procese turi plačius įgalinimus bei teisę atstovauti įmonę, todėl sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad vien administratoriaus atsiskaitymas už paslaugas nereiškia, kad jos nebuvo patirtos. Tuo tarpu aplinkybė, susijusi su apeliantų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimu, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ar jų pagrįstumo.

77Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, prašydama priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, prašė priteisti 1 380 Eur šių išlaidų atlyginimą, tačiau teismas, įvertinęs darbų apimtis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), jos naudai priteisė 200 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba.

78Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas abejoti priteistos sumos pagrįstumu taip pat nenustatytas (CPK 185 str., 93 str.).

79Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų nepasisako.

80Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų aplinkybių visetu, vadovaudamasi CPK XVIII skyriaus normomis, aukščiau šioje nutartyje išdėstytais teismų praktikos išaiškinimais aktualiais klausimais, sprendžia, kad apeliantų atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 338 str., 263 str. 1 d.).

81Dėl atskirosios nutarties priėmimo

82Apeliantai prašė priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie administratoriaus UAB „Ius Positivum“ žinomai melagingų paaiškinimų teikimą teismui ir piktnaudžiavimą pareigomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos dalykas, yra nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo bei papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, gali priimti atskirąją nutartį, kuri išsiunčiama atitinkamoms institucijoms (CPK 299 str., 332 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantų teiginiai dėl būtinumo priimti atskirąją nutartį yra deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo konstatuoti įstatymo ir kito teisės akto nuostatų pažeidimą, todėl prašymas netenkintinas.

83Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

84Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98, 302 str.). BUAB „Infoverslas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinis teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, laiko minėtą prašymą pagrįstu, todėl tenkintinu (CPK 93 str., 178 str.). Įvertinus pirmiau paminėtose Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, atsakovei BUAB „Inforverslas“ iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.

85Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

86Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

87Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

88Priteisti iš apeliantų Z. V. ( - ) , R. V. ( - ) ir V. V. ( - ) lygiomis dalimis atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Infoverslas“ (kodas 121996029) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su advokato pagalba.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi išnagrinėjo... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinė byla... 7. Pareiškėjai Z. V., R. V., V. V. 2015-03-05 kreipėsi į teismą su... 8. Pareiškėjai prašo atnaujinti terminą šiam pareiškimui teikti, jei teismas... 9. Pareiškėjai šį prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma... 10. Argumentuodami savo reikalavimus pareiškėjai nurodė, kad po Lietuvos... 11. Pareiškėjai akcentavo, kad bankroto administratorius byloje teismui teikė... 12. Pareiškėjas Ellora 4522899 Ltd taip pat pateikė prašymą dėl proceso... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjų V. V., Z.... 15. Teismas įvertinimo tiek nagrinėjamos, tiek ir kitos civilinės bylos, kuria... 16. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje Z. V. pareikštą finansinį... 17. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje,... 18. Beje, minimoje nutartyje teismas nustatė, kad direktorė R. V. nėra perdavusi... 19. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodyta... 20. Įvertinęs aplinkybę, kad nėra duomenų, jog būtų įsiteisėjęs teismo... 21. Teismas netenkino prašymo nagrinėti minimą pareiškimą žodinio proceso... 22. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. papildoma nutartimi... 23. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 24. Pareiškėjai Z. V., R. V., V. V. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti... 25. 1. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kurį pareiškimą nagrinėja,... 26. 2. Teismas nepasisakė dėl prašymo atnaujinti procesą argumentų – dėl... 27. 3. Teismas neteisingai įvertino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d.... 28. 4. Teismas be pagrindo nurodė, kad tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu... 29. 5. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad teismai šioje byloje... 30. 6. Teismas nemotyvavo sprendimo atmesti prašymą išreikalauti iš... 31. 7. Teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Atsakovė BUAB „Infoverslas“ atsiliepime prašo atmesti atskiruosius... 33. 1. Didžioji dalis apeliantų nurodomų aplinkybių neegzistuoja, neatitinka... 34. 2. Teismas visiškai pagrįstai, įvertinęs byloje, kurioje prašoma... 35. 4. Ellora 4522899 Ltd ir apeliantų pareiškimai dėl proceso atnaujinimo yra... 36. 5. Apeliantai nenurodė nei vieno argumento, kuris sudarytų pagrindą... 37. 6. Argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestini,... 38. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 40. Dėl naujai gautų įrodymų prijungimo... 41. Šios bylos nagrinėjimo procese apeliantai, vadovaudamiesi CPK 314 straipsniu,... 42. Dėl žodinio proceso... 43. Kaip žinoma, pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę... 44. Šioje nutartyje aukščiau yra nurodyta, kad pareiškėjai R. V., Z. V. ir V.... 45. Teisėjų kolegija, toliau nagrinėdama pareiškėjų atskirųjų skundų... 46. Dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo... 47. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu pažymi, kad teismų praktikoje... 48. Aiškindami ir taikydami CPK 366 straipsnio 3 dalies normą (redakcija,... 49. Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje... 51. Teisėjų kolegija, vykdydama aukščiau nurodytas Lietuvos Konstitucinio... 52. Šiuo klausimu dar kartą pažymėtina tai, kad proceso atnaujinimas yra... 53. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjų Z. V., R. V. ir V. V. pareikšti... 54. Remdamasi tuo, kas čia išdėstyta, teisėjų kolegija, iš dalies keisdama... 55. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas... 56. Toliau nagrinėdama atskirųjų skundų argumentus bei vertindama skundžiamų... 57. Kaip nepagrįsti atmetami apeliantų motyvai, kad skundas tenkintinas, nes... 58. Kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas yra ne tik teisės, bet ir fakto... 59. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios... 60. Antra, teisėjų kolegija paminėtu klausimu visgi pažymi tai, kad bankroto... 61. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius... 62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą... 63. Kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas... 64. Nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje, kuri,... 65. Be to, akcentuotina tai, kad apeliantai klaidinančiai nurodo aplinkybes,... 66. Taigi teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai neįrodė savo teiginių... 67. Apeliantai taip pat nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 68. Apeliantai taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nevertino... 69. Be to, kaip žinoma, civilinės bylos nagrinėjamos instancine tvarka –... 70. Taigi, nesant pagrindo ir neatnaujinus šio proceso teisėjų kolegija, neturi... 71. Apeliantai nurodo ir kitus proceso pažeidimus, kurie, jų įsitikinimu, lemia... 72. Visų pirma pažymėtina tai, kad vien apeliantų įsitikinimas, nesudaro... 73. Apeliacinės instancijos teismas papildo pirmosios instancijos teismo... 74. Be to, bankrutuojančios bendrovės kreditoriai / kreditorių susirinkimas,... 75. Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad... 76. Kaip minėta, bankroto administratorius bankroto procese turi plačius... 77. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, prašydama priimti... 78. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas abejoti priteistos sumos pagrįstumu... 79. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, teisėjų kolegijos... 80. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų aplinkybių visetu,... 81. Dėl atskirosios nutarties priėmimo... 82. Apeliantai prašė priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie... 83. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 85. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337... 86. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.... 87. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. papildomą nutartį palikti... 88. Priteisti iš apeliantų Z. V. ( - ) , R. V. ( - ) ir V. V. ( - ) lygiomis...